Civilinė byla Nr. 2S-926-153/2010;
pirmosios instancijos
teismo teisėja Veronika Šiaulienė;
procesinio dokumento kategorija: 122.1, 122.3,122.5,
110.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Galinos
Blaževič,
kolegijos teisėjų: Arūno
Rudzinsko, Leono Jachimavičiaus,
apeliacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. atskirąjį
skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1482-90/2010
pagal ieškovės J. V. ieškinį
atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje
įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo
priteisimo,
n u s t a t ė:
Ieškovė J.
V., pateikusi teismui ieškinį atsakovui A. V. dėl
santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios
vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, prašė teismo taikyti laikinąsias
apsaugos priemones: 1) įpareigoti atsakovą A. V. gyventi
skyrium nuo jos ir sūnaus A. V., gim. 1995-12-08, iki bus
priimtas procesinis sprendimas byloje; 2) iš atsakovo A. V. priteisti
laikiną išlaikymą sūnui A. V., gim. 1995-12-08, po 300 Lt
kas mėnesį iki bus priimtas procesinis sprendimas byloje.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1)
įpareigojo atsakovą A. V. gyventi skyrium nuo ieškovės ir
nepilnamečio sūnaus A. V., gim. 1995-12-08, iki bus
priimtas teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje; 2) priteisė iš atsakovo
A. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. V., gim. 1995-12-08, po 300 Lt kas mėnesį mokamomis
periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2010-02-26 iki bus
priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Vaiko išlaikymui skirtų
lėšų tvarkytoja paskyrė vaiko motiną J. V.. Nutartį
vykdyti pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje
yra vykdymo vieta.
Teismas nustatė, kad įpareigojimą
atsakovui gyventi skyrium ieškovė grindė aplinkybėmis, jog atsakovas yra
agresyvus, vartoja smurtą prieš ieškovę vaiko akivaizdoje, sūnus dėl tokio tėvo
elgesio pasidarė jautrus, nemiega naktimis, todėl gyvenimas su atsakovu viename
bute pažeistų ieškovės ir sūnaus interesus. Ieškovė šioms aplinkybėms
patvirtinti pateikė Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto
Alytaus poskyrio specialisto L. U. 2009-09-07 išvadą Nr.
G 710/09/06 ir specialisto S. J. 2009-11-02 išvadą Nr. G
888/09 (06), kuriose konstatuota, kad ieškovei buvo padaryti sužalojimai,
kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pateiktas Alytaus miesto
pedagoginės psichologinės tarnybos 2010-02-05 raštas dėl A.
V. patvirtina, kad į psichologinę tarnybą ieškovė kreipėsi dėl sūnaus A. V. emocinių ir bendravimo sutrikimų.
Teismas konstatavo, kad įvertinus
ieškovės nurodytus motyvus bei pateiktus rašytinius įrodymus, siekiant
apsaugoti ieškovės ir vaiko asmeninius neturtinius interesus, yra pagrindas taikyti
CK 3.65 str. 2 d. 1 p. numatytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą
gyventi skyrium nuo šeimos.
Teismas nurodė, kad laikino
materialinio išlaikymo priteisimui taikyti pakanka pagrįstų abejonių, jog gali
būti pažeista vaiko išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu. Teismas
rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54, kur konstatuota, jog reikalavimo priteisti išlaikymą
pateikimo teismui faktas patvirtina galimą vaiko išlaikymo teisės pažeidimą,
todėl esant šalies prašymui teismas turi ją taikyti. Teismas sprendė, kad
faktas, jog ieškovė ieškinyje pateikė prašymą priteisti laikiną išlaikymą jos
ir atsakovo nepilnamečiam sūnui, patvirtina galimą vaiko išlaikymo teisės
pažeidimą civilinės bylos nagrinėjimo metu, todėl yra pagrindas priteisti laikiną
išlaikymą (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Teismas nurodė, kad vieno mėnesio išlaikymo
dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesinę algą, todėl nepilnamečio
vaiko išlaikymui iš atsakovo turi būti priteista po 300 Lt kas mėnesį mokamomis
periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo
įsiteisėjimo.
Atskiruoju skundu atsakovas A. V. prašė pirmosios
instancijos teismo nutartį panaikinti. Apelianto manymu, nėra pagrindo jam
taikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl šių motyvų:
1) teismas neturi duomenų, kad yra reali
grėsmė vaiko interesams. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo elgesiu daro
žalingą įtaką sūnaus vystymuisi, jo ugdymui bei gyvenimo sąlygoms. Byloje nėra
duomenų iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus dėl konfliktų šeimoje. VTAS nėra
tirta jo ir sūnaus tarpusavio santykių, nėra aiškintasi konfliktų priežasčių,
nesikalbėta su sūnumi, neištirta ir neišsiaiškinta jo nuomonė, dėl atsakovo
teisės gyventi su juo atėmimo;
2) nuo 2009 m. lapkričio mėn. jis su ieškove gyvena atskirai, jokių tarpusavio santykių nepalaiko, nėra
jokio bendravimo, todėl jokių ginčų bei konfliktų, smurto atvejų tarp šalių neiškyla.
Pripažįsta, jog iki 2009-11-01 tarp jo ir ieškovės vykdavo konfliktai,
nesutarimai, tačiau dėl visų šių nesutarimų yra kalta tik pati ieškovė. Ji
reikalavo pasirašyti pareiškimą nutraukti santuoką bendru sutikimu, nustatydama
tik sau palankias sąlygas. Jam nesutikus šeimoje kilo nesutarimai, kurie
peraugdavo į susistumdymą, muštynes. Visus įvykusius konfliktus išprovokuodavo
pati ieškovė. Iš specialisto išvados matyti, kad 2009-11-01 konfliktą taip pat
pradėjo ieškovė, prieš jį pavartodama fizinį smurtą. Alkoholiu jis visiškai
nepiktnaudžiauja;
3) ieškovė visais įmanomais būdais
jam stengiasi pakenkti ir be jokios priežasties jį apkaltinti. Ieškovė yra
pasisavinusi jo mokėjimo banko korteles, kurias vėliau sukarpė. Dėl šio
administracinio teisės pažeidimo teisme yra nagrinėjama administracinė byla.
Ieškovė taip pat yra bausta administracine tvarka pagal ATPK 181 str. 1 d., t. y.
dėl panaudojimo tėvo valdžios priešingai vaiko interesams, jai yra skirtas
įspėjimas. Administracinėje byloje policijos pareigūno parodymais nustatyta,
kad dėl visų šeimoje kilusių konfliktų yra kalta pati ieškovė, vaiko
akivaizdoje vartojami necenzūriniai žodžiai. Teismas turėjo ištirti, kas
konfliktų šeimoje pradininkas, iniciatorius ir tik tada turėjo daryti išvadą,
kuris iš tėvų tuo daro didesnę neigiamą įtaką vaikams;
4) įstatymas numato: sutuoktinio
įpareigojimas gyventi atskirai nuo šeimos yra galimas, jeigu šis sutuoktinis
turi galimybę gyventi skyrium (turi nuosavybės teise jam priklausančią
gyvenamąją patalpą arba finansinė padėtis leidžia nuomotis tokią patalpą).
Tokios galimybės jis neturi, nes nuosavybės teise neturi jokių patalpų, o dėl
didelės būsto nuomos kainos neturi galimybės nuomotis patalpų. Gyventi pas savo
tėvus negali, nes jie gyvena nedideliame bute, gyvendamas pas juos, varžys jų
nusistovėjusią buitį;
6) šeimos reikmėms jis skiria
pakankamai pinigų, iki šiol taip rūpinasi materialine šeimos buitimi, moka
didesnę dalį mokesčių už komunalinius patarnavimus. Apie du metus jokiuose
lošimo namuose nesilanko ir niekados nebuvo užkietėjusiu lošėju. Kas mėnesį
sūnaus išlaikymui ieškovei į sąskaitą perveda 250 Lt, tai patvirtina banko
išrašai. Didesnės sumos išlaikymui skirti negali, nes neleidžia jo finansinės
galimybės. Be šios mokamos sumos, sūnų
apiperka, todėl pagrindo priteisti išlaikymą nėra;
7) ieškovė visais įmanomais būdais
sūnų nuteikinėja prieš jį, sūnui draudžia su juo bendrauti. Nebuvo jokio
pagrindo kreiptis psichologinės pagalbos į Alytaus miesto pedagoginę
psichologinę tarnybą, nes sūnus neturi jokių emocinių ir bendravimo sunkumų.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė J. V. prašė
atskirąjį skundą atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė, nesutikdama
su atskirojo skundo argumentais, nurodė šiuos motyvus:
1) 2009-11-01
įvykusio incidento metu atsakovui buvo padaryta odos nubrozdinimų. Teismui
palyginimui pateikiama 2009-11-02 specialisto išvadą Nr. G888/09 (06), kurioje
konstatuoti nepalyginamai didesni sužalojimai, kuriuos 2009-11-01 dieną jai
padarė atsakovas. Padarytus sužalojimus
patvirtina pridedamos nuotraukos;
2) dėl
2009-11-01 įvykusio incidento buvo iškelta administracinės teisės pažeidimo byla
tiek atsakovui, tiek jai, abiems paskirta nuobauda
– įspėjimas. 2010-01-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarime yra aptarti
nepilnamečio sūnaus A. V. parodymai apie šį
incidentą, kur jis nurodė matęs, kaip ieškovė buvo mušama atsakovo, nurodė ir tai, kad atsakovas beveik kasdien pareina
išgėręs;
3) iš
teismui pateikiamų Vaiko teisių apsaugos skyriaus dokumentų matyti, kad sūnus A. V. yra parašęs paaiškinimą, jog atsakovas geria, kartais
muša mamą, ir jis nori, kad tėvas išsikeltų;
4) atsakovas negali gyventi kartu, nes yra
neprognozuojamas, neadekvačiai reaguoja į susiklosčiusią situaciją, inicijuoja
nepagrįstus procesus. Iš pridedamo 2010-03-26 Alytaus rajono apylinkės teismo
nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-130-572/2010 matyti,
kad atsakovas būdamas neblaivus nesuvokia, kas vyksta, taip kelia grėsmę
sūnaus saugumui. Atsakovas yra priklausomas
nuo alkoholio;
5) atsakovas nepateikia jokių
įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, jog negali gyventi skyriumi. Iš
pateikiamų duomenų apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį matyti, kad nuomotis gyvenamąjį būstą atsakovas pajėgus;
6)
atsakovo teiginiai, kad jis dengia didesnę išlaidų dalį, niekuo
nepagrįsti. Jai tenka didesnė išlaidų dalis. Atsakovo pateiktas įrodymas SEB banko išrašas rodo, kad jis per
visus 2009 m. yra sumokėjęs 1 675 Lt įmokų ir mokesčių. Iš teismui pateikiamo SEB
banko išrašo matyti, kad ieškovės tik per du 2009 m. mėnesius sumokėta
1 026,39 Lt įmokų ir mokesčių. Per 2008 m. ieškovė sumokėjo 2034,05 Lt mokesčių, o atsakovas – 1868,56 Lt. Abu
yra paėmę kreditą būsto pirkimui, tačiau paskolą moka ji;
7) atsakovas
pervedė po 250 Lt tik tris kartus nuo 2009-12-20, tuo tarpu iki
2009-12-20 visos sūnaus išlaikymo išlaidos
tekdavo jai. Tik pradėjus ruošti dokumentus dėl ištuokos, atsakovas pradėjo pervesti pinigus. Atsakovas yra priklausomas
nuo azartinių lošimų, taigi nepriteisus sūnui laikino išlaikymo, iškiltų
grėsmė jo interesams, nes pasitaikius progai atsakovas pinigus pralošia.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Patikrinusi
atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad
jis yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas,
neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo
nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas,
apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių
nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Absoliučių
nutarties negaliojimų pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje,
apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Vadovaujantis
CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų
suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų
nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti
nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte sakoma, kad laikinosios
apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar
pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK,
tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Pažymėtina, kad vienu
tokių įstatymų laikytinas CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų
apsaugos priemonių institutas. Nors šis straipsnis yra CK skirsnyje,
reglamentuojančiame santuokos nutraukimą dėl vieno sutuoktinio kaltės, tačiau
ši norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina apginti ir
nepilnamečių vaikų interesus sprendžiant su nepilnamečiais vaikais susijusius
klausimus. Todėl CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytos laikinosios apsaugos
priemonės gali būti taikomos ir bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl
išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (CK 3.192 straipsnis, 3.194
straipsnis).
CK 3.65
straipsnyje sakoma, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į
vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones,
kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų
CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kurią ir prašė taikyti ieškovė J.
V. nagrinėjamoje byloje, yra įpareigojimas vieną sutuoktinį gyventi
skyrium ir priteisimas laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui (CK 3.65
straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 4 punktas). Taip pat pabrėžtina, kad Lietuvos
Respublikos Seimo 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983 ratifikuota 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kaip sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės
sistemos dalis, numato, jog imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų,
nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios
socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai,
svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 straipsnio 1 dalis).
Kaip matyti iš
rašytinių įrodymų, vaiko tėvai nesugyvena, konfliktuoja, mušasi, abi šalys
pateikė Mykolo Riomerio UTMI Alytaus poskyriaus specialisto išvadas dėl konflikto
metu padarytų kūno sužalojimų. Taip pat byloje pateiktas Alytaus rajono
apylinkės teismo 2010-01-19 nutarimas, kuris patvirtina, kad tėvų ginčai vyksta
vaiko akivaizdoje, vaikas šias aplinkybes liudijo teisme (b. l. 12-15, 23, 25-26).
Paminėti įrodymai patvirtina, kad vaikas gyvena nesaugioje aplinkoje,
bandydamas išskirti besimušančius tėvus, tiesiogiai dalyvauja tėvų
konfliktuose. Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos pažymoje
nurodyta, kad konfliktiški tėvų santykiai ir iš jų kylanti psichologinė įtampa
namuose įtakoja nepilnamečio šalių sūnaus emocinius ir bendravimo sunkumus (b. l.
11). Be to, kaip nurodo apeliantas, jis sutaria su vaiku vaiko motinai nematant,
tai patvirtina, kad tarp sutuoktinių susiklostė nedraugiški santykiai, kurie
įtakoja jų elgesį ir bendravimą ne tik tarpusavyje, bet ir su vaiku. Todėl
negalima sutikti su apelianto motyvais, kad sutuoktinių gyvenimas kartu nedaro
žalingos įtakos vaiko vystymuisi ir gyvenimo sąlygoms, o atitinka vaiko
interesus, nes tai prieštarauja surinktiems byloje įrodymams.
Taip pat
negalima sutikti su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas
negalėjo taikyti apeliantui laikinosios apsaugos priemonės, nes ieškovas neturi
galimybės nuomotis buto arba gyventi pas tėvus. Visu pirma, apeliantas
nepateikė byloje jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tėvų bute jis negali
gyventi, antra, nėra duomenų, jog apeliantas finansiškai nepajėgus nuomoti
butą Alytuje (CPK 178 str.). Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas gauna
pakankamo dydžio atlyginimą, kurio dalį išleidžia butui, kuriame šiuo metu
gyvena šeima, išlaikyti (b. l. 27-33). Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja,
kad apeliantas neteisingai aiškina įstatymo nuostatas dėl įpareigojimo vieną
sutuoktinį gyventi skyrium (CK 3.65 str. 2 d. 1 p.). Nuo 2008 m. birželio 14 d. įstatymu Nr. X-1566 pakeista CK 3.65 str. 2 d. 1 p. nuostata dėl teismo teisės
įpareigoti vieną iš sutuoktinių gyventi skyrium, ši laikinoji apsaugos priemonė
gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar sutuoktinis, kuriam taikoma minėta
laikinoji apsaugos priemonė, turi galimybę gyventi skyrium, ar tokios galimybės
neturi. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas
pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones,
įpareigodamas atsakovą gyventi skyrium.
Bylos medžiaga
patvirtina, kad tarp sutuoktinių susiklostė nenormalūs santykiai, dėl to
teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, uždraudęs atsakovui gyventi kartu
su vaiku. Todėl šioje proceso stadijoje taikant laikinąsias apsaugos priemones,
priteisdamas 300 Lt išlaikymą, pirmosios instancijos teismas siekė laikinai,
bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečio vaiko (sūnaus Armino gim. 1995 m.) interesus ir užtikrinti reikalingų vaiko išlaikymui lėšų mokėjimą (CK 3.65 straipsnio 2
dalies 4 punktas). Apelianto motyvai, kad jis gera valia perveda vaikui kas
mėnesį 250 Lt ir apiperka vaiką, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį
panaikinti, nes to nenumato įstatymas. Be to, apelianto išlaidos vaiko
išlaikymui (250 Lt), banko išrašo duomenimis, buvo 2009-12–2010-02 laikotarpiu
(b. l. 30, 32, 33), todėl tai nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovas nuolat
rūpinasi materialiniu vaiko išlaikymu. Pažymėtina, kad sūnaus rašytiniame
paaiškinime nurodyta, kad tėvas vaikui nieko nepadeda, priešingai –girtauja ir
konfliktuoja su motina (b. l. 70). Kiti surinkti byloje rašytiniai įrodymai
patvirtina, kad vaiko sveikata ir mokslais rūpinasi ieškovė. Byloje nėra
įrodymų kad atsakovas su vaiku lankėsi gydymo įstaigoje ar domėjosi vaiko mokslais
mokykloje (b. l. 66, 68). Todėl ir šis apelianto motyvas, kad pirmosios
instancijos teismas be pagrindo priteisė laikiną išlaikymą sūnui, atmestinas
kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
Apelianto
motyvai, kad neišgali mokėti vaiko išlaikymui 300 Lt, nepagrįsti įrodymais (CPK
178 str.). Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas daro išlaidas ne pirmo
būtinumo poreikiams patenkinti (azartiniams žaidimams), ir nedidėlę dalį
gaunamų pajamų (b. l. 63) panaudoja (atsakovo atlyginimo vidurkis yra apie
1906,14 Lt į mėnesį) šeimai išlaikyti. Bylos duomenimis, atsakovas už
komunalinės paslaugas 2008 m. sumokėjo 1868,56 Lt, o 2009 m. – 1675 Lt, taigi apie 147,60 Lt į mėnesį. Remiantis bylos medžiaga, ieškovė didesnę dalį savo
pajamų skiria ne tik būstui, bet ir vaikui išlaikyti (b. l. 44-62). Taip pat
bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė moka būsto kredito įmokas. Teisėjų
kolegijos vertinimu, ieškovei tenka didesnė išlaidų dalis šeimos išlaikymui, todėl
laikinai priteistos iš apelianto vaiko išlaikymo sumos (300 Lt) mažinti nėra
pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms atskirojo skundo motyvas dėl pirmosios
instancijos teismo netinkamai nustatytos sumos, skirtos laikinam vaiko išlaikymui,
yra atmestinas kaip nepagrįstas
Teisėjų
kolegija pažymi, jog skundžiama nutartimi išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui
priteisimo negalima pripažinti ginčo išankstiniu išsprendimu, nes šioje proceso
stadijoje taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama tik laikinai, bylos
nagrinėjimo metu, apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.65 straipsnio 2
dalies 4 punktas).
Atsižvelgiant
į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atskirojo skundo
motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl
atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis
paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337-339 str.,
n u t a r i a:
Alytaus
rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarties nekeisti.
Kolegijos
pirmininkė Galina
Blaževič
Leonas
Jachimavičius