Civilinė byla Nr. 2A-1272-273/2011;
Teisminio proceso Nr.3-62-3-456-2009-0
Pirmosios instancijos teismo teisėja Audronė Levinskienė
(S)
procesinių sprendimų kategorijos: 30.5.; 121.11.;
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. liepos 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, Miglei Lukoševičiūtei dalyvaujant ieškovui G. S., jo atstovui advokatui Linui Meškiui, atsakovei Z. B., jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, trečiojo asmens UAB „Architektų pastogė“ atstovui E. D., trečiojo asmens SB „Ginėnai“ atstovei – bendrijos pirmininkei L. S.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų D. B. ir Z. B. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-483-358/2011 pagal ieškovo G. S. patikslintą ieškinį atsakovams D. B., Z. B., Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims: VĮ Registrų centro Kauno filialui, D. B., UAB „Architektų pastogei“, SB „Ginėnai“, dėl įsakymo ir žemės sklypo ribų nustatymo.
nustatė:
Ieškovas G. S. patikslintu ieškiniu (2 t., b. l. 76-73) teismo prašė atstatyti jo pažeistas nuosavybės teises, 2006-12-03 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis
(duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo- parodymo aktą pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kauno apskrities Viršininko 2007-03-06 įsakymo Nr. 02-05-2082 dalį, kuriuo buvo nustatyti valstybinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys; nustatyti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ribą, pažymėtą UAB „Žemetra“ 2010 m. balandžio 9 d. paruoštame žemės sklypų plane taškais Nr. 2 - koordinatės 6091908.03/497318.09 ir Nr. 3- koordinatės 6091878.10/497327.92; iš atsakovų solidariai priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. vasaros pradžioje atsakovų žemės sklype pastebėjo įkaltus kuoliukus, kurie akivaizdžiai neatitiko prieš tai sutartų ribų su anksčiau buvusiais savininkais. Tada pradėjo aiškintis kuoliukų atsiradimo faktą, rašė keletą prašymų į Kauno rajono savivaldybę, tie prašymai buvo persiųsti į žemėtvarkos skyrių, o žemėtvarkos skyrius juos išnagrinėjo ir gavo atsakymą, kad iki 1,70 m paslinkta riba, bet to paslinkimo pagrindas išaiškintas nebuvo. Tada jis dar kartą kreipėsi į apskrities viršininko administraciją, kurie paaiškino, kad apskrities viršininko įsakymu buvo patvirtintos naujos ribos, o jeigu šios naujos nustatytos ribos netenkina, rekomendavo kreiptis į teismą. Tuo pačiu buvo parašęs Nacionalinei žemės tarnybai, iš kurios gavo atsakymą, kad visi matavimai atlikti pažeidžiant teisės aktus, kad apskrities viršininko administracija negalėjo tvirtinti tokių matavimų, nes jis nebuvo pasirašęs, naujos ribos nebuvo suderintos su bendruoju planu, todėl 2009-09-23 pateikė ieškinį Kauno apygardos administraciniam teismui. Kauno apygardos administracinis teismas dėl bylos teismingumo persiuntė bylą į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, iš kur byla buvo persiųsta į Kauno rajono apylinkės teismą. Jo teises pažeidė Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-08-29 priimtas įsakymas Nr.02-05-2082, įsakymas buvo priimtas nepatikrinus visų reikalingų dokumentų, nepasižiūrėjo, kad būtų visi parašai, nepasižiūrėjo, kad būtų viskas suderinta su gretimų sklypų savininkais. UAB „Žemėtra“ atliko matavimus, po kurių atlikimo jo sklypo plotas sumažėjo 29 m2 . Sklypo ribų pakeitimą organizavo buvę savininkai Giedraitienė ir UAB „Architektų pastogė“ geodezininkė P.. Tas gretimas sklypas buvo pardavinėjamas ir taip jis papuolė pas dabartinius sklypo savininkus B., kurie žinojo visą tą procesą, kaip ten viskas buvo daroma, ne kartą jiems siūlė atitaisyti padarytą klaidą, bet kompromisas nebuvo surastas. Faktiškai atsakovai B. sklypą įsigijo jau su tokiomis ribomis, kurios jau pažeidė jos teises, jie turėjo žinoti ką perka. B. žinojo apie to sklypo ribų situaciją, nes jie pirko pusiau pastatytą namą ir buvo susitarta, kad sklypą perka su namu. Tarp B. ir sodo pirmininko buvo toks susitarimas statant namą. Jo teisės pažeistos, nes sklypo riba, kuri buvo 3 m, atsiranda iki 1 m 30-40 m, tuo yra neišlaikomas 3 m atstumas iki namo, visa ginčijama teritorija 1,20 m perkeliama į jo pusę ir tuo pažeidžia jo teises. Sklypą jis įsigijo 2003 m. su buvusiais kaimynais tą ribą buvo aptaręs, o pagal naujus matavimus kaimynų sklypas padidėjo vienoj kraštinėj 1.20 m, kitoje kraštinėje 1.35 m. Planas buvo iškraipytas. Jo žemės sklypo ribos buvo nustatytos 1995-05-20, kada buvo atlikti preliminarūs matavimai ir pagal tas ribas, kurios buvo planuose ir bendrajame plane, pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytas ribas žino, kokios turi būti jo sklypo ribos, jas buvo sutarę su visais gretimų sklypų savininkais. Tvorų tarp sklypų nebuvo, kada vyko matavimai jokių ginčų nebuvo, jis buvo įkalęs kuoliukus, kurie žymėjo sklypo ribą, bet kada buvo daromi nauji matavimai, tų kuoliukų nematė arba nenorėjo matyti. Atsakovų B. sklypo ribos yra įregistruotos pagal Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymą, šį sklypą įregistravo G., ji savo sklypą pardavė K., o K. sklypą pardavė B. Į teismą kreipėsi iš karto, kai tik sužinojo visą tą tvarką, rekvizitus, įstatymo numerį, į administracinį teismą kreipėsi 2009-09-23. Administracinių bylų terminas yra 1 mėnuo nuo sužinojimo apie priimtą įsakymą, tai termino neviršijo. Apie šį įsakymą sužinojo 2009-08-27, o jau 2009-09-23 padavė ieškinį Kauno apygardos administraciniam teismui.
Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. 2006-12-03 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo- parodymo aktą pripažino negaliojančiu. Panaikino Kauno apskrities Viršininko 2007-03-06 įsakymo Nr. 02-05-2082 dalį, kuriuo buvo nustatyti valstybinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys; Nustatė žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ribą, pažymėtą UAB „Žemetra“ 2010 m. balandžio 9 d. paruoštame žemės sklypų plane taškais Nr. 2 - koordinatės 091908.03/497318.09 ir Nr. 3- koordinatės 6091878.10/497327.92. Ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją iš naujo ir iš esmės ištirti jo prašymą Nr 3B- /10,5/-S-448-684 priėmė, o civilinę bylą nutraukė. Priteisė iš UAB „Architektų pastogė“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos po 1168,90 litus bylinėjimosi išlaidų G. S. ir po 57 litus valstybei.
Teismas nurodė, kad teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad 2006-12-03 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) paženklinimo-parodymo akte gretimų sklypų naudotojų parašai yra suklastoti. Dėl to atliekamas ikiteisminis tyrimas /b.l.103, t.2/. Šis aktas pripažintinas neteisėtu ir negaliojančiu. Įvertinant tai, kad iš neteisės negali gimti teisė, negaliojančiu pripažintinas ir šio akto pagrindu priimtas Kauno apskrities viršininko 2007-03-06 įsakymo Nr .02-05-2082 dalis, kuriuo buvo nustatyti valstybinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys. Kitos ieškovo įrodinėjamos aplinkybės – po kadastrinių matavimų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos neatitiko 1995-05-20 suderintų planų ir sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) generalinio plano, ieškovas nedalyvavo nustatant ribas, Kauno rajono žemėtvarkos skyrius netinkamai atliko veiksmus -patvirtino žemės sklypo planą, teismo sprendime nedetalizuojamos. Atsakovas nacionalinė žemės tarnyba teigė, kad ieškinys nepagrįstas. Teismas atkreipė atsakovo dėmesį, kad kompetentingas asmuo nacionalinės žemės tarnybos kadastrų ir geodezijos departamento direktorius atliko detalų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų procedūrą ir konstatavo, kad ši procedūra buvo atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus /b.l.45-50, t.1/. Civilinio kodekso 4.45 straipsnis nustato, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčo sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas. Ieškovas pateikė UAB Žemetra sklypų išsidėstymo schemą /b.l.138, t.1/, pagal kurią prašė nustatyti ribą tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2009-12-29 UAB Žemetra surašė žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo akto projektą ieškovo užsakymu /b.l.136, t.1/. Kaip matyti iš šio akto turinio, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas paženklino ir riboženklių įtvirtinimo vietas pažymėjo remdamiesi sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) genplanu, žemės sklypų ribų planu M 1:500 bei faktine padėtimi. Nustatant žemės sklypo ribas dalyvavo ir pasirašė gretimų sklypų naudotojai. Kaip matyti iš sklypų išsidėstymo schemos Nr. 2 /b.l.138, t.1/ sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) plotas atitinka 1995-05-20 suderintus žemės sklypų plotus /b.l.40, t.1; b.l.98,106, 164, t.1/, ribos pagal kraštinių ilgį atitinka sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) bendrajam planui /b.l.40, t.1/. Teismas konstatavo, kad tai teisiškai reikšmingos aplinkybės, įgalinančios ribą tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatyti pagal ieškovo pateiktą projektą. Atsakovų atstovai neginčijo ieškovo pateiktos žemės sklypų schemos. Taip pat teismas konstatavo, kad ieškovas nepažeidė vieno mėnesio senaties termino skųsti Kauno apskrities viršininko 200- 03-06 įsakymo Nr. 02-05-2082 dalį. Ieškovas pripažino, kad ribų pasikeitimą pastebėjo 2008 vasarą. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieškovas siekė išsiaiškinti aplinkybes, dėl kurių galimai buvo pažeistos jo teisės /b.l.5-12, t.1/. Tik 2009- 08-26 Kauno apskrities viršininkė rašte dėl kadastrinių matavimų informavo ieškovą apie ginčytiną Kauno apskrities viršininko 2007-03-06 įsakymą ir jo apskundimo tvarką. Ieškovas 2009-09-23 kreipėsi teisminės gynybos /b.l.2. t.1/. Ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją iš naujo ir iš esmės ištirti jo prašymą Nr. 3B- /10,5/-S-448-684 /b.l.135, t.1/ priėmė, o civilinę bylą nutraukė.
Apeliaciniu skundu atsakovai D. B. ir Z. B. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011-03-14 sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas panaikinti ir priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai į bylą yra įtraukti visi asmenys. Tačiau šiuo atveju į bylą nėra įtraukti besiribojančių sklypų savininkai, kurie bylose dėl žemės sklypo ribos nustatymo traukiami privalomai. Sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo ribos nustatymo, į bylą privalu įtraukti visus gretimų sklypų savininkus. Šioje byloje buvo ginčijamas G. G. užsakymu parengtas 2006-12-03 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo- parodymo aktas, kurį reikėjo derinti su keturių sklypų savininkais, bei buvo reiškiamas reikalavimas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Iš teismo sprendimo įžanginės dalies matyti, kad teismas bylą išnagrinėjo be G. G.. Nors ji į bylą ir buvo įtraukta, tačiau jai apie posėdžio laiką ir vietą nebuvo pranešta. Atsisakymas priimti šaukimą yra įformintas netinkamai. Skundžiamas teismo sprendimas visiškai neatitinka CPK 270 str. 4 d. 1, 4 p. nurodytų reikalavimų, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentų akivaizdu, jog teismo sprendimas ne tik kad nėra motyvuotas, tačiau apskritai savo turiniu neaiškus ir nesuprantamas. Teismas, nustatydamas ribą tarp ieškovo ir atsakovų žemės sklypų, netinkamai taikė ir aiškino CK 4.45 str. nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teisminės praktikos. Teismas nurodė, kad riba nustatytina atsižvelgiant į SB (duomenys neskelbtini) bendrąjį planą (t.1., bl.140 ). Tačiau pažymėtina, kad toks planas iš viso nebuvo pateiktas . Nors byloje ieškovas nepateikė parengto plano, iš kurio matytųsi kokią teritoriją neva atsakovai yra užėmę, tačiau iš ieškovo paaiškinimo ir teismo nurodytų aplinkybių matyti, kad tokiu teismo sprendimu atsakovų Z. Ir D. B. yra atimta nuo l,20 m.iki 1,35 m. pločio, 30,30 metrų ilgio žemės plotas. Iš į bylą pateikto UAB „Matavimų sfera" parengto matininko T. T. 2011-04-04 schemos ir aiškinamojo rašto matyti, kad iš atsakovams Z.ir D. B. VĮ Registrų centre įregistruoto 0,0642 ha ploto nustačius ribą liko tik 0,0621 ha plotas, kas patvirtina faktinę aplinkybę, jog atimta 21kv.m. žemės. Tokiu būdu, iš nupirkto žemės sklypo lieka tik 621kv.m. kas yra esminis teisių pažeidimas. Ieškovo pateiktas UAB „Žemetra" žemės sklypo planas, nustatantis šalių žemės sklypo ribą parengtas neatsižvelgiant į faktiškai valdomų sklypų ribas, juose esančius sodinius, neišlaikoma visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos.
Kauno rajono apylinkės teismas akivaizdžiai neteisingai taikė ir aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir be pagrindo netaikė ieškinio senaties. Ieškovas G. S. dar 2008-12-24 prašyme (t.1, b.1.5) išdėstė visas aplinkybes apie kadastrinių matavimų atlikimą. Daugiau nei akivaizdu, kad ieškovas apie atliktus kadastrinius matavimus ir jų įregistravimą, tuo pačiu ginčijamą įsakymą žinojo dar 2008 m. gruodžio mėnesį. CK 4.262 str. numato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Registro duomenys yra vieši, ir ieškovas turėjo galimybę ir ją įgyvendino išsiaiškindamas aplinkybes, tačiau į teismą dėl neaiškių priežasčių nesikreipė.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas G. S. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011-03-14 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad skundas yra nepagrįstas, o teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Pažymėtina, kad byloje pagrįstai buvo nustatyta aplinkybė, kad 2006 m. gruodžio 3 d. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) paženklinimo - parodymo akte gretimų sklypų naudotojų parašai yra suklastoti. Kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime, dėl to yra atliekamas ikiteisminis tyrimas /b.l. 103, t.2/. Apeliantai šios aplinkybės neneigia, todėl laikytina, kad jie su šiuo faktu sutinka ir jį pripažįsta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šis aktas pripažintinas neteisėtu ir negaliojančiu, o taip pat negaliojančiu pripažintina ir šio akto pagrindu priimta Kauno apskrities viršininko 2007 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 02-05-2082 dalis, kuria buvo nustatyti valstybinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys. Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu prašyta nustatyti ribas tik tarp ieškovo ir atsakovų (apeliantų) žemės sklypų, į tai, kad teismui nustačius žemės sklypų ribas, plotai nesikeičia, keičiasi tik sklypo kraštinių ilgiai. Teismo sprendimu atsakovų sklypo riba su (duomenys neskelbtini) sklypu nekinta ir sklypo savininkui T. G. įtakos nedaro. Z. ir D. B. sklypas su (duomenys neskelbtini) sklypu nesiriboja ir neturi sąlyčio taškų, todėl neįtakoja Julijos ir K. G. interesų. Apeliacinio skundo teiginiai, kad ginčo atveju turėjo būti įtraukti visi besiribojančių žemės sklypų savininkai yra nepagrįsti. Atsakovai tvorą pradėjo statyti 2010 rugpjūčio mėnesį, kai Kauno rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl ribų nustatymo. Pagal tuo metu galiojantį sodininkų bendrijų įstatymo, 6 str. 4.d, 2 p., atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo tvora (gyvatvore) galima esant rašytiniam susitarimui, o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija - esant sodininkų bendrijos valdymo organo sutikimui. Ieškovas tokio sutikimas nėra davęs, kiek žinoma, rašytinio sutikimo nėra davę kaimyninių sklypų savininkai ir sodininkų bendrijos valdymo organas. Argumentas dėl sumažinto kelio pločio nepagrįstas, nes kelio plotis atstatomas iki pločio, kuris buvo iki 2006 m. gruodžio 3 d. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) paženklinimo -parodymo akto. Šiuo ribų paženklinimo aktu kelio plotis buvo praplatintas 78 cm. Ieškovas pateikė UAB „Žemetra" sklypų išsidėstymo schemą /b.l. 138,1.1/, pagal kurią prašė nustatyti ribą tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2009 12 29 UAB „Žemetra" surašė žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo akto projektą ieškovo užsakymu /b. 1.136, t.l/. Kaip matyti iš šio akto turinio, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas paženklino ir riboženklių įtvirtinimo vietas pažymėjo remdamiesi sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) genplanu, žemės sklypų ribų planu M 1:500 bei faktine padėtimi. Nustatant žemės sklypo ribas dalyvavo ir pasirašė gretimų sklypų savininkai. Atsakovų atstovai neginčijo ieškovo pateiktos žemės sklypų schemos. Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepažeidė vieno mėnesio senaties termino skųsti Kauno apskrities viršininko 2007 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 02-05-2082 dalį. Ieškovas ribų pasikeitimą pastebėjo 2008 vasarą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas siekė išsiaiškinti aplinkybes, dėl kurių galimai buvo pažeistos jo teisės /t.1, b.l. 5-12.) Tik 2009 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apskrities viršininkas rašte dėl kadastrinių matavimų informavo ieškovą apie ginčytiną Kauno apskrities viršininko 2007 m. kovo 6 d. įsakymą ir jo apskundimo tvarką. Ieškovas 2009 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi teisminės gynybos /t.1, b.1.2./. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad prašymas pripažinti Kauno apskrities viršininko 2007-03-06 įsakymo Nr. 02-05-2082 dalį laikytinas išvestiniu reikalavimu, t.y. teismui konstatavus, kad 2006-12-03 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo - parodymo aktas yra negaliojantis, tai atitinkamai negaliojantis tampa ir jo pagrindu priimtas administracinis aktas (jo dalis). Atsakovai kartu su apeliaciniu skundo pateikė UAB „Matavimų sfera" aiškinamąjį raštą, kuriuo taip pat yra grindžiamas ir apeliacinis skundas. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad šiame rašte nenurodyta šio rašto data, nėra aišku apie kokį teismo sprendimą, po kurio neva sumažėjo vieno iš sklypų plotas, yra rašoma, nėra aiški šį „dokumentą" surašiusių asmenų kvalifikacija. Planas nepasirašytas matininko. Ieškovas teismui pateikė UAB „Žemetra" 2011-05-05 sudarytą sklypų išdėstymo schemą, kurioje matoma, kad kelio plotis ties ieškovo sklypo riba yra 4 m., o prie atsakovų sklypo 4,78 m. Minėtoje schemoje matyti, kad B. sklypo rytinė kraštinė gali ilgėti tiek į kelio pusę, tiek į (duomenys neskelbtini) sklypo pusę iki sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) genplane nurodyto ilgio. Kadangi (duomenys neskelbtini) sklypo savininkai nėra atlikę matavimų, kurie būtų suderinti su kaimyninių sklypų savininkais, todėl teigti, kad atsakovams po teismo sprendimo mažėja plotas nėra pagrindo.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrius prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, teismas nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, visus byloje pateiktus įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo tokios kategorijos bylose formuojamos teismų praktikos. Teismas sprendime konstatavo, kad 2006-12-03 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) paženklinimo - parodymo akte gretimų naudotojų parašai yra suklastoti, ieškovas nedalyvavo nustatant ribas, šis paženklinimo - parodymo aktas pripažintinas neteisėtu ir negaliojančiu. Ieškovas abejoja tokios ribos nustatymo teisėtumu, nurodydamas argumentus dėl nepagrįstos nustatymo bei dėl neteisėto atsakovų sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto sudarymo. Atliekant ginčijamus atsakovų sklypo matavimus bei tvirtinant šio sklypo planą, nebuvo formuojama naujo žemės sklypo, o tik tikslinamos jo ribos, t. y. buvo ne iš naujo formuojami sklypai, o tik tikslesnėmis priemonėmis fiksuojama jau nustatyta ir iš esmės aiški jų riba. Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju toks aktas, nustatant atsakovų sklypo ribas, buvo surašytas, o ieškovas ginčija jo teisėtumą remdamasis savo nedalyvavimo jį surašant aplinkybe ir gretimų naudotojų parašų yra suklastojimo. Kauno rajono apylinkės teismas akivaizdžiai neteisingai taikė ir aiškino administracinio akto ginčijimo reglamentuojančias teisės normas ir be pagrindo netaikė ieškinio senaties. Kadangi skundžiamas Kauno apskrities viršininko 2007-03-36 įsakymas Nr. 02-05-2082 yra individualus administracinis aktas, priimtas ne ieškovo atžvilgiu, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo to momento, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą administracinį aktą. Administracinių teismų praktikoje sužinojimo apie administracinį aktą data laikytinas momentas, kai asmeniui tapo žinoma apie skundžiamą administracinį aktą, priimtą ne jo atžvilgiu. Taigi, senaties termino pradžia laikytina diena, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovas apie atliktus kadastrinius matavimus ir jų įregistravimą tapo žinoma 2008-12-24, nes dar 2008-12-24 prašyme (t.1, b.l. 5) išdėstė visas aplinkybes apie kadastrinių matavimų atlikimą.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 320 str. 2 dalimi, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais privalo patikrinti, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Vienu iš numatytų pagrindų yra toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ir pareigų. (CPK 329 str. 2d. 2 p.)
Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu nusprendė 2006 12 03 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktą pripažinti negaliojančiu. Šį aktą yra pasirašę gretimų sklypų savininkai, tačiau ne visi jie buvo įtraukti į bylą dalyvauti šalimis.(t.1, b.l. 104). Aktą yra pasirašę penki asmenys, tačiau (duomenys neskelbtini) sklypo savininkas T. G. šalimi į bylą įtrauktas nebuvo.
Byloje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo ribos nustatymo, todėl į bylą turėjo būti įtraukti besiribojančių sklypų savininkai. Atsakovams Z. ir D. B. priklausantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su sklypais: Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovui, sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo keliu, Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. K. B. ir D. B., sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso T. G.. Kampiniai sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso J. G., K. G., sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso D. B.. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys planai (t.1, b.l. 138,139) ir VĮ Registrų centro pažymėjimai. Apeliantai į bylą pateikė UAB „Matavimų sfera“ parengtą matininko T. T. 2011 04 04 schemą, iš kurios matosi, kad atsakovų sklypo vienos pusės kampai atsidūrė ant bendro naudojimo SB (duomenys neskelbtini) kelio ir (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kuris priklauso A. K. B. ir D. B.. Apeliantai nurodo, kad tokių ribų nustatymas reiškia, kad atsakovai privalės griauti pastatytas tvoras, bus sumažintas kelio plotis ir tuo bus pažeisti SB (duomenys neskelbtini) interesai. Priimtas teismo sprendimas turės įtakos ir neįtrauktiems į bylą žemės sklypų savininkams.
CPK 47 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva, todėl netgi toje situacijoje, kai ieškovas nereiškia reikalavimo šiam asmeniui ir nei viena iš šalių neprašo įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo metu matydamas, kad sprendime neišvengiamai turės pasisakyti dėl nedalyvaujančio byloje teisių ir pareigų bet kurios iš ginčo šalių atžvilgiu, turi tokį asmenį įtraukti į bylą savo iniciatyva.
Kolegijos nuomone, vertinant apeliantų nurodytas aplinkybes ir jų įtaką teisinių santykių tarp šalių kvalifikavimui, neišvengiamai turi būti svarstomas bei vertinamas žemės sklypo ribos nustatymas su besiribojančiais žemės sklypais. Šių besiribojančių žemės sklypų savininkai nėra įtraukti į bylą ir su jais nėra suderintas ieškovo prašomo nustatyti tarp žemės sklypų ribos planas. Teismo sprendimo priėmimas nesant į bylą įtrauktų gretimų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų bei nesant su jais suderinto prašomo nustatyti žemės sklypų ribos nustatymo plano, pažeidžia CPK 47, 266 str. reikalavimus ir dėl šios priežasties teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. (CPK 329 str. 2 d. 2 p., 327 str. 1 d. 1 p., 326 str. 1 d. 4 p.)
Šios procesinės teisės normos pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, todėl privalo naikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą suinteresuotų asmenų, t.y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. Gretimų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkus įtraukus į bylą trečiaisiais asmenimis, pagal CPK 47 str. 2 d. jie įgytų šalies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galėtų pasinaudoti pirmosios instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.) ir bylą perduoda nagrinėti iš naujo apylinkės teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p).
Kadangi dėl nurodyto pažeidimo teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų šios apeliacijos rezultatui, kolegija nepasisako.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
n u t a r i a:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti Kauno rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Kolegijos pirmininkė Izolda Nėnienė
Kolegijos teisėjai Raimondas Buzelis
Arūnas Rudzinskas