Baudžiamoji byla Nr. 1-157-113/2010
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5.4.;
1.2.4.6.10.; 1.2.3.2.10. (S)

KLAIPĖDOS
APYGARDOS TEISMAS
N
U O S P R E N D I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 23 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,
teisėjų Zigmo
Pociaus, Stasio Valužio,
sekretoriaujant Danutei
Klimašauskaitei,
dalyvaujant prokurorui Arūnui
Saunoriui,
gynėjui advokatui Jurij Koreckij,
nukentėjusiesiems P. R., R. R., jų atstovui advokatui
Vytautui Kasiulynui,
viešame
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. G., a/k (duomenys
neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),
lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis,
teistas: 1995-06-16 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas
kaltu pagal BK 16 str. 2 d., 146 str. 3 d., 235 str., 42 str. ir nuteistas 2 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams, 2008-02-07 Klaipėdos m. apylinkės
teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 253 str. 1 d. ir nuteistas 35
paroms arešto, bausmę atlikęs. 2008-11-18 Klaipėdos m. apylinkės teismo
nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir
nuteistas 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams.
2009-02-24 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal
BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. ir nuteistas 1 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Paskirta bausmė
vadovaujantis 63 str. 4 d., 9 d. subendrinta su 2008-11-18 Klaipėdos m.
apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė nustatyta 2 m. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, 2009-04-20 Klaipėdos m. apylinkės teismo
nutartimi 2009-02-24 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė
subendrinta su 2008-02-07 ir 2008-11-18 Klaipėdos m. apylinkės teismo
nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė nustatyta 2 m. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 m., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 138
str. 2 d. 10 p., 145 str. 2 d., 129 str. 2 d. 10 p.,
n
u s t a t ė:
2007 m. spalio 17 d., apie 9 val. 30 min., J. G., pristatytas į Klaipėdos
miesto ketvirtojo policijos komisariato, esančio Taikos pr. 117, Klaipėdoje,
budėtojų dalies patalpas dėl E. R. pranešimo policijos
įstaigai dėl tą pačią dieną atliktų nusikalstamų veiksmų prieš E.
R., už ką 2008-11-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis
pripažintas kaltu, E. R. ir P. R. pasakydamas
„ateitis parodys, su visa šeima susitvarkysiu“, o P. R. asmeniškai
pasakydamas „o tave užversiu į konteinerį ir padegsiu“, 2007 m. lapkričio 13 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), užstodamas kelią laiptais lipančiam P. R., piktai pasakydamas
„tu, paskūda, tavo dienos suskaičiuotos, žinosi, senas ožy, ką teisme kalbėti“,
2008 m. balandžio 18 d., apie 9 val. 30 min., prie įėjimo į (duomenys
neskelbtini) namo ketvirtą laiptinę, po to, kai užpuolė nukentėjusįjį P. R. ir sudavęs smūgius šiam padarė nežymų sveikatos
sutrikdymą, dėl ko 2008-11-18 Klaipėdos
miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu, nukentėjusiajam P. R. pasakydamas
„čia tau dar ne viskas, būsi įmestas į konteinerį ir sudegintas“, 2009 m. spalio mėnesio antroje pusėje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme
nenustatytas, (duomenys neskelbtini) namo ketvirtos laiptinės ketvirtajame
aukšte prie savo buto Nr. (duomenys neskelbtini), užsipuldamas laiptais
lipančias E. R. bei R. R., klausdamas
„kodėl neduodat ramiai gyventi?“, išreikšdamas savo nepasitenkinimą bei pasakydamas
joms „jūsų dienos suskaičiuotos“, kaltinamasis J. G. sistemingai
baugindamas, vartodamas psichinę prievartą, terorizavo P. R.,
E. R. ir R. R., grasindamas P. R. padegti bei padaryti kitokią pavojingą veiką nukentėjusiųjų
gyvybei ir sveikatai.
Be to, J. G. 2008 m. gruodžio 8 d., apie 18 val. 50 min., prie
vaikų lopšelio-darželio „Pagrandukas“, Žardininkų g. 10, Klaipėdoje, keršydamas
už tai, kad nukentėjusioji E. R. dėl jo nusikalstamų
veiksmų 2007-10-17 kreipėsi į policiją, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas,
liudijo prieš jį byloje, kurioje 2008-11-18 Klaipėdos
miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas,
t. y. dėl nukentėjusiosios piliečio pareigų vykdymo, užpuolė ir tyčia ne mažiau
kaip keturis kartus smogė medine lazda E. R. į
įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajai viršutinių 13 ir 22 dantų lūžimą
su kraujosruvomis lūpų gleivinėje, dešiniojo stipinkaulio distalinio galo
lūžimą, poodinę kraujosruvą dešinio žasto viršutinio trečdalio užpakaliniame
paviršiuje, muštinę žaizdą dešinės blauzdos apatinio trečdalio išoriniame
paviršiuje, odos nubrozdinimus dešinės blauzdos vidiniame paviršiuje bei kairės
blauzdos priekiniame paviršiuje. Dėl stipinkaulio lūžimo E. R. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, J. G. 2009 m. gruodžio 29 d., antroje dienos pusėje po 15
val. 40 min., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytas,
tyrimo metu nenustatytoje vietoje, keršydamas už tai, kad nukentėjusioji E. R. dėl jo nusikalstamų veiksmų 2007-10-17 kreipėsi į
policiją, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, liudijo prieš jį byloje,
kurioje 2008-11-18 Klaipėdos miesto
apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, t. y.
dėl nukentėjusiosios piliečio pareigų vykdymo, užpuolė E. R.,
pavartodamas fizinį smurtą, elastingu apvaliu daiktu, galimai virve, suspaudė
nukentėjusios kaklą ir taip ją smaugė, padarydamas E. R. bendrinės
miego arterijos įtrūkimą dešinėje, dėl to nukentėjusioji užduso ir mirė, tai
yra nužudė E. R., o jos lavoną paslėpė užkasęs (duomenys
neskelbtini) namo ketvirtos laiptinės rūsio šiluminės trasos patalpose.
Kaltinamasis
J. G., atsisakydamas teisme duoti parodymus,
tačiau sutikdamas atsakyti į pateiktus klausimus, dėl jam pareikštų kaltinimų neprisipažino
kaltu, teigdamas, jog nei vienam iš nukentėjusiųjų negrasino ir jų neterorizavo.
Dėl 2007-10-17 konflikto su E. R. buvo nuteistas, po to su
nukentėjusiaisiais nebendravo ir jiems negrasino. Abejoja, ar E.
R. buvo sumušta beisbolo lazda ir ar iš viso toks įvykis buvo. Abejojąs ir
dėl E. R. nužudymo bei nežinąs, kas tai padarė. Už ką
anksčiau buvo nuteistas, yra parašyta kaltinamajame akte. Koridoriuje E. R. apipylęs dažais ir įspyręs jai vieną kartą į sėdmenis
dėl keliamo triukšmo. Dažus panaudojęs kaip pasityčiojimo priemonę. Taip
padaręs todėl, kad jie, viršuje gyvenantys kaimynai, tyčiojosi iš jo keldami
triukšmą. Tai prasidėjo 2006 metų vasarą. Iki tol jų santykiai buvo geri. Savo
kaltę pripažino, už tai buvo nuteistas. Prašęs kaimynų netriukšmauti tris
kartus. Kaimynai viską neigė ir galvojo, kad yra nesveikas. Įsitikinęs, kad triukšmavo
kaimynai R. Ten nebuvo paprastas triukšmas, nes ten bildėdavo, lakstydavo,
mėtydavo daiktus ant grindų. Kaimynai kreipėsi į policiją, prokuratūrą. Jis
niekur nesikreipė, nes galvojęs, kad nesusipratimai išsispręs savaime. Yra
kaimynų, kurie girdėjo R. keliamą triukšmą. Jie daužydavo ne sieną, o belsdavo
į grindis. Namo pirmininkė gyveno kitur ir triukšmo negirdėjo. Jis su
pirmininke kalbėjęs, sakęs, kad yra triukšmaujama, bet pareiškimą rašyti
atsisakęs. Nukentėjusieji ir kaimynai jį apkalba iš pavydo, nes jis gyvenąs
geriau nei jie. Jis nei grindų, nei sienų nedaužydavo, muziką leisdavo garsiai,
bet niekas nesiskundė. Dėl šuns kaimynė jį taip pat apkalba norėdama dėmesio
sau ir iš pavydo. Automobilį ji statydavo prie įėjimo, ir jis negalėdavo
normaliai praeiti. Pripažįstąs, kad yra išleidęs jos automobilio padangų orą.
Buvo konfliktas su M. S. Ji mosikavo lazda ir dėl to
susistumdė. 2009 metų gruodžio 29 d. diena niekuo nesiskyrė iš kitų. Jis laukęs
svečių, taip pat ir sūnaus, bet niekas neatėjo, todėl šventęs vienas. Kieno
sandėliukas po laiptais buvo, nežinąs. Kur buvo sužalota ranka, nepamena, nes
tokiomis smulkmenoms reikšmės neteikia.
Sodo sklypo
neturėjo. Dirbo įvairius darbus, kasė duobes Lėbartų kapinėse, dirbo dažytoju
ir kitus atsitiktinius darbus. Duobkasiu dirbęs 2006 metais. Sukasdavo daržus, jeigu
kas nors paprašydavo. Savo kastuvo neturėjo. Kasant duobes, kastuvus duodavo
žmonės. Paimant kastuvą iš sandėliuko jo nebuvo, todėl nežino, iš kur kastuvas
buvo paimtas. Jo rūsys Nr. 55 buvo toliau nuo laiptų. Sandėliukas po laiptais
yra ne jo. Jam nežinoma, ar tuo sandėliuku naudojosi jo tėvas. Šunį – šarpėjų –
vedžiojosi visur, pririšdavo jį prie parduotuvės, prie rūsio, tačiau šuo
patekti į rūsį niekam netrukdė.
Nukentėjusysis
P. R., apklaustas teisme, parodė, kad su kaltinamuoju
gyveno vienoje laiptinėje. Su žmona važiavo į kaimą. Leidžiantis laiptais, kaltinamasis
patykojęs jų, atsidaręs duris pradėjęs priekaištauti dėl keliamo triukšmo. Jis
klausęs J., kodėl jis taip kalba, nes savo bute su žmona gyveno tyliai, niekas
nesiskundė dėl jų. Name pragyveno 30 metų, jokio konflikto su kaimynais,
kaltinamuoju ar jo artimaisiais nebuvo. Konfliktai ir barniai būdavo tik pas
juos, kai kaltinamojo tėvas grįždavo girtas, būdavo, kad jį išsiveždavo
policija. Nuo jų barnių skambėdavo visas namas. Dėl triukšmavimo policijos nei
karto nekvietė. Jis pasakęs, kad gal kaimynai beldžia už sienos ar kaimynų
vaikas skambina pianinu, tačiau J. griežtai pasakė, kad nieko nenori žinoti, o
jį su žmona pamokys. Kodėl J. G. ėmė reikšti
nepasitenkinimą, jam nežinoma ir nesuprantama, nes tam nebuvo jokio preteksto.
Jam buvo žinoma J. G. praeitis. Ateidavo jo tėvukas ir
prašydavo paskolinti pinigų iki pensijos. Tėvas pasiguosdavo, kad nežino ką
daryti, nes sūnus dingdavo savaitėms. Tada kaltinamajam galėjo būti 25-26
metai. Kaltinamasis niekada nėra dirbęs. Buvo žinoma, kad jis teistas ir linkęs
nusikalsti. Iki spalio 17 d. jokių problemų su kaltinamuoju neturėję.
2007 m. spalio 17 d., apie 9 val. ryto, išėjęs į kiemą prie automobilio. Ruošiantis važiuoti,
paskambino žmona, verkdama pasakė, kad J. apipylė ją dažais, suspardė. Parbėgęs
namo manęs, kad žmona kruvina, tačiau suprato, kad jai plaukai, megztinis buvo
apipilti dažais. Buvo išbėgęs kaltinamojo tėvas, bet jis griebė tėvui už kaklo
reikalavo nesikišti. Iškvietė policiją, po to apklausė tyrėja. Policijoje,
einant koridoriumi, J. G. pasakęs, „kad laikas parodys,
kad sudegins, kad visą šeimą pakas, įmes į konteinerį“. Po teismo jis vėl
užsipuolė laiptinėje, sakydamas „tu, paskūda, žinosi, ką kalbėti teisme, tai ne
viskas, tu krisi, tu sudegsi“ ir kitokiais žodžiais grasindamas susidoroti. Dėl
tokių grasinimų su žmona buvo išsigandę, kėlė mintis apie buto pakeitimą ir
išsikraustymą gyventi kitur.
Lapkričio
mėnesį konfliktas kilo ryte, nešant šiukšles. Konteineriai yra pastatyti
Žardininkų gatvėje apie 30-40 metrų nuo namo. Jis visada išvesdavo šunį
pasivaikščioti. Kieme, prie laiptinės durų, prasilenkiant jis trenkė smūgį per
galvą, suplėšė megztinį, suspardė. Mušdamas jis sakė, kad tu žinosi, kaip
reikia teisme sakyti. Žmona, pamačiusi per langą, kas vyksta, iškvietė policiją
ir vėl jį išvežė. Tai galėjo būti apie 9 val. ryto. Spalio ar lapkričio mėnesį,
dukrai su motina einant į parduotuvę, J. G. joms grasino,
aiškindamas, kad su jomis taip pat susidoros. Parėjusios sakė, kad laiptinėje J. G. joms pareiškė, jog dienelės suskaitytos. Dukra pradėjo
bijoti ir prašydavo jo, kaimynės draugės palydėti iki stotelės. Kaltinamasis
sekdavo, kada išeiname iš buto. Balandžio 6 d. buvo žmonos gimtadienis, o
balandžio 5 d. einant į darbą prie durų rado padėtą vainikėlį. Prie mašinos,
pėsčiųjų take taip pat buvo padėtas vainikėlis. Manąs, kad tai buvo kerštas dėl
teismo. Jis pyko dėl to, kad pavadinęs jį vagimi ir netikėliu. 2008 m. gruodžio mėnesį J. G. prie darželio užpuolė ir sumušė žmoną, matė ją
sumuštą. Žmona sakiusi, kad ją mušė beisbolo lazda. Žmonai buvo sulaužyta
ranka, išmušti dantys, sužalota nugara ir petys. Iš žmonos nieko nepaėmė, nors
turėjo telefoną, piniginę. Kad žmona buvo sužalota, matė ir kaimynė M. Žmona be
jokių abejonių tvirtino, kad ją sumušė J. G., nes jį
atpažino. Ikiteisminis tyrimas dėl žmonos sužalojimo buvo nutrauktas dėl jam
nesuprantamų priežasčių.
2009 m. gruodžio 29 d. su žmona buvo išvažiavęs į kaimą, tvarkė sodybą. Grįžę apie 14-14.30 val.
sutikę kaimynę M., išeinančią iš rūsio. Jos juokais paklausęs, ar jai nebaisu
ten vienai vaikščioti, nes kaltinamojo tėvas turėjo sandėliuką po laiptais. Ji
pasakė, kad „tas banditas išėjo su šunimi“. Apie 15 val. žmona išėjo į
parduotuvę. Pradėjus temti, apie 16-16.30 val., jai paskambinęs, bet telefonas
buvo ne ryšio zonoje. Skambinęs nuolat, taip pat giminėms, sūnui, į policiją,
ligonines. Po to kreipėsi į policijos paieškų skyrių. Klausiamas apie įtariamus
asmenis, pasakęs, kad grasino kaimynas J. G. . Po to su
sūnumi patys pradėjo ieškoti dingusios žmonos. Parašė pareiškimą prokuratūrai
dėl J. G. grasinimų. Susirinkus visai giminei, galvoję,
ką daryti. Važiavo pagalbos pas aiškiaregę. Ji pasakė, kad prie raudonų durų,
prie įėjimo yra lavonas. Aiškiaregė padėjo. Žmonos kūną rado 2010 m. vasario 3 d. namo laiptinės rūsyje. Iki vasario pradžios rūsyje žmonos ieškojo ir rūsyje,
tačiau toje vietoje, kur buvo rastas užkastas žmonos kūnas – šiluminėje
trasoje, jis nebuvo ir ten neieškojo. Ten grindys nebuvo išbetonuotos, buvo
smėlis. Žinąs, kad žmona prieš užkasant buvo pasmaugta. Jis ir šeima patyrė
didžiulę moralinę traumą, gyvenimas tapo nepilnavertis. Ieškinį reiškia kartu
su dukra, jį sudaro laidotuvių, paminklo išlaidos, moralinė žala. Prašo
priteisti iš kaltinamojo 211232,44 litų.
Nukentėjusioji
R. R., apklausiama teisme, paaiškino, kad 2009 m. spalio mėnesį su mama eidamos į prekybos centrą susitiko su kaltinamuoju J.
G. laiptinėje. Jis pasakė, kad jų dienos suskaičiuotos. Jos tai supratusios
kaip tiesioginį grasinimą, nes supratusios, kad J. G. gali pavartoti smurtą ir pasekmės gali būti liūdnos.
Kadangi buvo tik žodinis grasinimas, todėl policijos ir nekvietė.
Ji gyvenau su
mama kartu nuo 2007 metų liepos mėnesio. Iki 2007 m. kartu negyveno apie 10 metų. Kai kaltinamasis buvo vaikas, tai jokių problemų ir konfliktų su
juo nebuvo. Kaltinamojo agresija prieš tėvus prasidėjo nuo 2007 metų. Ji
nežinanti priežasčių, dėl kurių kaltinamasis tapo agresyvus tėvų atžvilgiu.
Kaltinamasis 2007 m. spalio mėnesį, ėjusią paimti laikraščių mamą užpuolė
laiptinėje, apipylė dažais, spardė. Ji tuo metu buvo namie, paskambino tėvui,
iškvietė policiją. Pati policijoje nebuvo ir negirdėjo kaltinamojo grasinimų
tėvams. Už padarytą nusikaltimą J. G. buvo nuteistas.
Automobilis buvo sudegintas praėjus kelioms dienoms po teismo. Automobilis buvo
padegtas naktį. Tėvas nieko nematė, bet manė, kad tai kaltinamojo darbas.
2008 m. gruodžio mėnesį mama buvo užpulta ir beisbolo lazda sumušta prie darželio „Pagrandukas“.
Mamai buvo sulaužytas stipinkaulis, išmušti dantys, sulaužyta ranka. Mama sakė,
kad tai J. darbas. Mama suvokė, kad tai buvo kaltinamojo kerštas dėl to, jog ji
skundėsi dėl padaryto nusikaltimo. Žinojo, kad byla dėl šio atvejo buvo
nepagrįstai nutraukta, tačiau šeima nutarė prokuroro nutarimo neskųsti. Buvo
informuoti, kad trūksta įkalčių. Jų būsena buvo prasta, slėgė nuolatinė įtampa
ir baimė. Ji bijodavo grįžti į namus sutemus, skambindavo tėvams, kad grįžtų
namo, arba prašydavo, kad palydėtų draugės. Ji bijojau konkretaus asmens – J. G.
Mama po užpuolimo vakarais niekur neidavo. Išeidavo dienos metu, kai būdavo
aplinkui daugiau žmonių. Gruodžio 29 d. mama išėjo į parduotuvę ir negrįžo. Tuo
metu ji buvo išvykusi į Italiją. Kad mama dingo, informavo artimieji. Į Lietuvą
grįžo sausio 3 d. Mamos paieška buvo tęsiama. Ji įtarė, kad tai kaltinamojo
darbas. Mamos kūnas buvo rastas namo šiluminėje trasoje. Kai buvo ieškoma mama,
kaltinamojo nematė, stengėsi išvengti susitikimų ir kontaktų su juo.
Kaltinamąjį matydavo per langą. Matydavo einantį kitoje gatvės pusėje. Tuo metu
jis buvo sudirgęs, įtarus ir tai ji mačiusi vizualiai. Kaltinamasis ją sekė ir
stebėjo. 2010 m. sausio mėnesį, kai mama dar nebuvo rasta, pastebėjusi, kad
kaltinamasis ją seka. Paprašiusi, kad draugės ją palydėtų. Matė, kad
kaltinamasis ją stebėjo būdamas balkone. Tai buvo 7 val. ryto, lauke buvo 20
laipsnių šalčio, o kaltinamasis buvo lengvai apsirengęs.
Jai padaryta
didžiulė moraline žala, išgyventos didelės kančios. Tėtis negalėjo apseiti be
vaistų ir teko pagelbėti medikamentais. Ieškinį palaiko, prašo priteisti
nurodytą sumą. Į šią sumą įeina materialinė ir moralinė žala.
Liudytojas
P. R., apklaustas teisme, parodė, kad su kaltinamuoju
augo viename kieme. Dabar gyvena atskirai. Konfliktai prasidėjo 2007 metais.
Kaltinamasis apipylė mamą su dažais, ją sužalojo. Buvo tyrimas, ir jis buvo
nuteistas lygtinai. Mama sakė, kad jai grasino J., kad J. ją sužalojo ir prie
vaikų darželio. Po konfliktų bandęs aiškintis su J., bet jis vengė kontaktų ir
neatidarydavo durų. Pradėjus tyrimą, tėvas sakė nesikišti.
2009 m. gruodžio 29 d., apie 18 val., paskambino tėvas ir pasakė, kad mama negrįžo iš parduotuvės.
Vakare atvažiavo pas tėvą, ieškojo mamos pas gimines, draugus, ligoninėse. Mama
buvo rasta vasario mėnesį namo rūsyje. Jam apie tai pranešė sesuo. Iš namo
pirmininkės sužinojo, kad mamą rado namo rūsyje. Pirmininkė nieko konkrečiai
neaiškino, kur rado. Sakė, kad policija išvežė tėvą ir J. Kitų aplinkybių jis
nežino. Ieškinio nereiškia.
Liudytoja
D. G., apklausiama teisme, parodė, kad santuoką su kaltinamuoju nutraukė
prieš 4-5 metus, kad jis buvo dvigubas žmogus. Viena jo pusė – šiltas ir
normalus žmogus, o kita dalis – piktas ir kerštingas žvėris. Veikė viena arba
kita pusė. Jai nežinomos tokio J. G. elgesio priežastys.
Gyvenant kartu, kaltinamasis gerdavo mažai. Nežinanti, ar vartodavo psichotropines
ar narkotines medžiagas. Mano, kad kaltinamojo elgesį lėmė jai nežinomos
psichologinės priežastys, kartais jai atrodydavo, kad kaltinamasis pykdavo,
nesant tam jokio pagrindo. Po įvykusių tarpusavio konfliktų jo būdas
pasikeisdavo. Įtakos turėjo ir kitų asmenų poveikis. Gyveno jo tėvų bute,
nukentėjusiuosius pažinojo. Kaimynų bute triukšmą girdėdavo tada, kai dar
gyveno jų sūnus P. Vėliau jokio triukšmo ten nebuvo. Su nukentėjusiaisiais
konfliktuoti neteko, tai buvo normalūs, paprasti žmonės. Levutė buvo gera moteris
ir kaimynė. Tuo metu, kai vyko konfliktai, su J. jau negyveno ir nebendravo. Iš
to buto išsikėlė 2003 metais. Gyvenant su kaltinamuoju, sodo sklypo neturėjo,
namuose kastuvų nebuvo. Po skyrybų kaltinamasis dirbo kapinėse duobkasiu. J.
tėvas po laiptais turėjo pasidaręs sandėliuką, juo naudojosi ir J., ir jo
tėvas. Nepamena, ar kaltinamąjį buvo sutikusi po E. R. dingimo.
Gyvenant santuokoje, J. G. baustas nebuvo. Iki santuokos
turėjo kažkokių nemalonumų.
Liudytoja
I. M., apklausta teisme, parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir
nukentėjusiuosius. Konfliktas buvo tarp R. šeimos ir J. G. . P. R. prašė pasikalbėti su J. G. dėl
konfliktų. Sutikusi J., paprašė ateiti pasikalbėti. Atėjęs kaltinamasis pasakė,
kad R. triukšmauja, dėl ko yra konfliktuojama, jis nežinąs. R. tuo metu remonto
nedarė, baldų nekeitė. R. buvo tvarkingi namo gyventojai, ir niekas iš namo
gyventojų dėl jų nesiskundė. R. parašytą
pareiškimą atidavusi policijai. Dėl ko vyko konfliktai, konkrečiai pasakyti
negali. Pats J. G. dėl R. elgesio oficialiai nesiskundė. 2009 m. gruodžio 20 d. namo gyventojai nutarė vaikams padaryti šventę ir kieme pastatyti eglutę.
Nupirktą eglutę padėjo techninėse patalpose, namo rūsyje. Sutvarkyta eglutė
buvo išnešta iš rūsio ir pastatyta kieme, technines patalpas užrakino. Apie E. R. dingimą sužinojusi 2010 m. sausio 8 ar 9 d. sutikusi P. R. Jis pasakė, kad pas juos bėda, kad dingo E. Nusipirkusi naują
skalbimo mašiną, paprašiusi vyro seną skalbimo mašiną nunešti į rūsį. Tai buvo 2010 m. sausio 16 ar 17 diena. Sugrįžęs vyras pasakė, kad ten durys atrakintos, spyna pakabinta, bet
varžtai išsukti. Pasakė vyrui, kad dingo namo žmogus, paprašė atidžiau
apžiūrėti rūsio patalpas, tačiau jas dar kartą apžiūrėjęs nieko nepastebėjo. Durų
spyna buvo pakeista. Po to išvykusi į Kaliningradą. Iš ten grįžo 2010 m. vasario 2 d. Paskambino iš policijos, prašė surinkti raktus nuo visų rūsio patalpų. Kitą
dieną atėję policijos pareigūnai paprašė apžiūrai atidaryti visas patalpas. Ji
atrakinusi visų patalpų duris, buvo apžiūrėta skydinė, boilerinė, bet nieko
įtartino nepastebėjo. Ji pareigūnams pasakiusi, kad kažkaip ne taip kabo
spynos, kad išsukti varžtai. Buvo surašytas apžiūros protokolas. Po to atėjęs
pareigūnas pasakė, kad reikia kviesti kriminalistus. Atėję policijos pareigūnai
pareikalavo kastuvo. Lavonas buvo rastas techninėse patalpose. Jos yra po visu
namu, o vienoje iš jų jokios dangos nebuvo, joje yra smėlio pagrindas. Ankščiau
ji ten nebuvo ir jos neapžiūrėjo. Į tas patalpas galėjo patekti pro tas duris,
kur buvo išlaužta spyna. Kitos pusės įėjimas buvo užkaltas. Ji pati iki
techninio rūsio galo nebuvo nuėjusi. Anksčiau ten buvo apsigyvenę benamiai, bet
vėliau jie buvo išvaryti. Kai buvo atkastas moters kūnas, ji, kaip namo
pirmininkė, buvo pakviesta atpažinimui. Ji atpažino E. R. Po kelių dienų
atvažiavę policijos pareigūnai ieškojo kastuvo. Sandėliukas po laiptais buvo
užrakintas. Matė, kaip pareigūnai iš to sandėliuko paėmė kastuvą. Kam priklauso
sandėliukas po laiptais, ji nežinojo. Prie kiekvieno buto buvo priskirtas
sandėliukas. Galėjo tuo sandėliuku po laiptais naudotis ir J. G. Dalyvavo
imant žemės pavyzdžius iš techninių patalpų.
Liudytoja M. S., apklausiama teisme, parodė, kad kaltinamąjį ir
nukentėjusiuosius pažįsta kaip kaimynus. 2009 m. gruodžio 29 d. važiavo į SODRĄ, nes J. vogė iš jos elektros energiją ir jam apie tai pasakė. Grįžusi matė J. G. su šunimi kieme.
Ėjo į rūsį
parsinešti bulvių. Išėjusi iš rūsio sutiko P. R. su
žmona. P. R. paklausęs, ar ji nebijanti viena vaikščioti
į sandėliuką. E. R. padėjo jai parsinešti bulves. Ji matė
sumuštą E. R. ir P. R. . E. R. jai guodėsi, kad bijo J., nes jis grasina, sakydamas,
kad užmuš ir įmes į konteinerį. Buvo, kad jis ir jai grasino, neleido praeiti.
J. bijojo visi kaimynai.
Liudytojas
A. D., apklaustas teisme, parodė, jog yra J. G. svainis.
Sūnėnui prieš 4-5 metus iš beržo pagamino apie 40 cm ilgio beisbolo lazdą, sūnėnas tuo metu gyveno pas motiną. Su tėvu J. G. sūnėnas
negyvena nuo tada, kai pradėjo lankyti mokyklą. Lazdą sūnėnas laikydavo
namuose. Sode turėjo ir kitas lazdas. Sūnėnas sakė, kad lazda jam reikalinga
kaip žaislas. J. G. yra normalus žmogus, konfliktų su juo
nekildavo.
Liudytoja B. V., apklausiama teisme, parodė kaltinamąjį pažįstanti
kaip kaimyną. Jis kaimynais nesiskundė. E. R. ne kartą
guodėsi, kad ją grasindamas užpuldinėja J. G. Dėl kokių priežasčių jis tai
daro, nesidomėjo ir E. R. neklausinėjo. R. niekada netriukšmavo,
apie tai neteko girdėti ir iš kitų kaimynų. Žinojo, kad E. R. buvo
sulaužyta ranka. E. R. sakė, kad ją užpuolė J. ir sulaužė
ranką. Kaimynai kalbėjo, kad buvo sumuštas ir P. R. .
Liudytoja V. K., apklausta teisme, parodė, kad kaltinamasis yra
jos kaimynas. Su juo kildavo konfliktai po to, kai išbarė jį pamačiusi
besišlapinantį laiptinėje. Jis išleisdavo orą iš jos automobilio padangų,
nužudė jos šuniuką. Jis iškeikdavo ją, grasino jai ir jos vyrui. Nebuvo rami ir
dėl vaiko. Dukra serga astma. Kartą grįžo į namus pamėlynavusi ir uždususi,
sakė, kad J. vaikėsi ją kieme. Į policiją nesikreipė, manydama, jog tai
beprasmiška. Bendravo ir su P. R. Girdėjo apie R. ir J. G. konfliktus.
Apie juos jai sakiusi ir giminaitė, kuri dirbo su P. R.
dukra. Žinojusi apie E. R. sužalojimą, kad J. G. ją apipylė dažais, kad apspardė, kad buvo padegtas P. R. automobilis. E. R. sakė, kad J. G. užpuolė ją prie vaikų darželio, sulaužė ranką, išmušė
dantis. Kad buvo sužalotas P. R., sužinojusi vėliau iš giminaitės, kuri dirba su
P. R. dukra.
Liudytoja A. M., apklausta teisme, parodė, kad kaltinamąjį mačiusi
tik vieną kartą laiptinėje su šunimi. Pažįsta R. šeimą. Iš E.
R. žinojo, kad kaltinamasis buvo ją apipylęs dažais, sumušęs. Mačiusi
sumuštą E. R., jai buvo išmušti dantys. E. R. sakė, kad užpuolikas iššoko per tvorą iš vaikų
darželio, nieko nereikalavo ir nepaėmė, tačiau ją sumušė. Sakė, kad tai galėjo padaryti
kaltinamasis J. G. . Ji taip pat sakė, kad kaltinamasis
nuolat grasina, jog susidoros su visais šeimos nariais, kad visi atsidurs
konteineryje. Gruodžio 29 ar 30 d., ieškodamas motinos, skambino P. R. . Gruodžio 30 d. važiavo su P. R. į
apklausą ir paieškos tarnybą. Matė vaizdo įrašą, kaip E. R. vaikščiojo
po parduotuvę.
Liudytoja
A. V. G., apklausta teisme, parodė, kad kaltinamąjį
pažįsta nuo mažens, matė jį 2010 m. sausio 2 d. laiptinėje. J.
G. su ja nekalbėjo. Ji klausė, kur padėjo Levutę, bet jis nieko neatsakė.
Vengdamas susitikimo, grįžo atgal į butą, laukė, kol jie užlips į penktame
aukšte esantį R. butą. 2008 m. prieš Kūčias, gruodžio 23 d., sesuo buvo
atvažiavus pas mamą. Ji buvo sumušta, ranka sugipsuota, išmušti dantys. Sesuo
sakė, kad sumušė beisbolo lazda. Sesuo sakė, kad J. G. pradėjo
grasinti po to, kai ji kreipėsi į policiją dėl to, kad J. G. ją
sumušė ir apipylė dažais. Po to sudegino automobilį, užpuolė prie darželio. Buvo
sumuštas ir P. R. . Jis sakė, kad tarpduryje sumušė J.
todėl, kad neva jam trukdantis gyventi. Sesuo ir svainis sakė, kad J. grasino
išžudyti visą šeimą, kad sukiš visus į konteinerį. Grasino ir dukrai R.
Liudytojas
P. G. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį P. R. Jis yra sakęs, kad jo
kaimynas J. nuolat įžeidinėja, grasina jam ir jo šeimai. Tuo teko įsitikinti
akivaizdžiai. 2008 m. P. R. atėjo sumuštas, sakė, kad
laiptinėje jį sumušė kaimynas J. Tai buvo 2008 m. vasarą. P. R. sakęs, kad konfliktai su kaimynu kyla todėl, kad J. G. nepagrįstai kaltina dėl keliamo triukšmo. P. R. nepanašus į triukšmautoją. Nei darbe, nei kitur
nelinkęs konfliktuoti ar triukšmauti, yra padorus pilietis.
Liudytoja I. P., apklausta teisme, parodė, kad pažįsta ir
kaltinamąjį, ir nukentėjusiuosius kaip kaimynus. Name gyvena apie 15 metų.
Kaimynė E. R. sakė, kad einančią į parduotuvę ją užpuolė
ir sumušė kaimynas J. Sutikusi kaimynę, matė, kad jai buvo sugipsuota ranka.
Tai buvo 2008 metais. Jos butas, kaip ir R., yra 5-ame aukšte. Niekada
negirdėjo kaimynų R. keliamo triukšmo ir jokių nepatogumų dėl R. elgesio
neturėjo. Mačiusi J. G. konfliktą su kita kaimyne iš
apačios. Jis stumdė kaimynę, o ji šaukėsi pagalbos. Apie P.
R. sužalojimą nieko nežino, tačiau tai jai sakiusi E. R. .
Liudytoja
D. B., apklausta teisme, parodė, kad 2008 metais tyrė bylą dėl E. R. sužalojimo. E. R. buvo užpulta
ir sužalota beisbolo lazda prie vaikų darželio. Lazda buvo nedidelė, bet galėjo
būti skirta ir žmogaus žalojimui. Lazda buvo rasta vaiko žaislų dėžėje. Jai
nežinomi tokie atvejai, kad beisbolo lazdos būtų gaminamos vaikams pažaisti.
Apklausinėjusi
D. G., J. G. svainį, kuris padarė
lazdą, ir kaltinamąjį. Byla buvo nutraukta trūkstant įrodymų. E.
R. buvo įsitikinusi ir teigė, kad ją užpuolė ir sužalojo būtent J. G., kad jį pažįsta nuo vaikystės ir apsirikti negalėjo.
Įrodymai dėl
nukentėjusiųjų E. R., P. R. ir R. R. terorizavimo
Kaltinamasis J. G., neigdamas savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo
terorizavus nukentėjusiuosius E. R., P.
R. ir R. R., nurodo, kad po 2007 m. spalio 17 d., kada buvo sulaikytas Klaipėdos miesto ketvirtajame policijos komisariate dėl E. R. pranešimo policijos įstaigai apie padarytą nusikalstamą
veiką prieš ją, su nukentėjusiaisiais nebendravo ir jiems negrasino. Teismas
neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymams, nes juos patvirtina kiti
byloje esantys duomenys. Kaltinamasis J. G., apklausiamas
teisme, paaiškino, kad 2007 m. spalio 17 d., E. R. apipylė
dažais ir jai spyrė, norėdamas iš jos pasityčioti. Tai leidžia teigti, kad,
atlikdamas tokius veiksmus prieš nukentėjusiąją, kaltinamasis jau tuomet turėjo
susiformavusią nuostatą bauginti E. R. ir jos šeimos
narius. Tai patvirtina jo grasinimas 2007-10-17 policijos įstaigoje E. R. ir P. R. - „ateitis parodys, su
visa šeima susitvarkysiu“ ir P. R. - „o tave užversiu į
konteinerį ir padegsiu“. 2008-11-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo
nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d., 284 str.
1 d. dėl chuliganizmo, fizinio skausmo sukėlimo E. R. 2007-10-17
bei P. R. sveikatos nežymaus sutrikdymo 2008-04-18 ir
nuteistas 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, teisėjų
kolegijos nuomone, patvirtina kaltinamojo J. G. tikslą,
tyčią sistemingai bauginti E. R. ir P.
R., vartojant psichinę prievartą, nes sumušęs nukentėjusįjį P. R., padaręs jam nežymų sveikatos sutrikdymą, kaltinamasis
nueidamas nukentėjusiajam pasakė - „čia tau dar ne viskas, būsi įmestas į
konteinerį ir sudegintas“. Išvadą dėl J. G. veiksmų
sistemingai bauginant nukentėjusiuosius, pavartojant psichinę prievartą,
patvirtina ir toliau sekę jo veiksmai 2009 m. spalio mėnesio antroje pusėje, kada jis laiptinėje, prie savo buto Nr. 55, reikšdamas savo nepasitenkinimą, E. R. ir R. R. grasinamai pasakė „jūsų
dienos suskaičiuotos“.
Žmogaus
terorizavimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį pasireiškia žmogaus bauginimu. Tai
gali būti grasinimas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą
gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingas žmogaus bauginimas, pavartojant
psichinę prievartą. Pažymėtina, kad bauginimo priemonės gali būti panaudotos nebūtinai
siekiant kokios nors naudos. Tai gali būti keršto, psichinio susidorojimo
priemonė.
Nors kaltinamasis
teigia, kad nukentėjusiesiems negrasino ir jų neterorizavo bei apskritai su
jais po 2007-10-17 nebendravo, tačiau faktiniai bylos duomenys jo teiginius
paneigia, kaip neatitinkančius tikrovės. Iš 2008-11-18 Klaipėdos miesto
apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad šiuo nuosprendžiu J.
G. buvo nuteistas ne tik už chuliganiškus veiksmus bei fizinio skausmo
sukėlimą E. R. 2007-10-17, bet ir už chuliganiškus
veiksmus P. R. atžvilgiu bei jam padarytą nežymų
sveikatos sutrikdymą 2008-04-18. Kaltinamojo veiksmai 2008-12-08 užpuolant ir
sužalojant einančią į parduotuvę E. R. akivaizdžiai
patvirtina sistemingą kaltinamojo tyčią bauginti nukentėjusiuosius, pavartojant
ne tik psichinę prievartą, bet ir fizinį smurtą. Įstatymas reikalauja, kad grasinimas
turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y.
nukentėjusysis pagal kaltinamojo grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi
pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Objektyvieji
nusikaltimo požymiai pasireiškė kaltinamojo J. G. psichine
prievarta prieš nukentėjusiuosius E. R., P.
R. ir R. R., norint paniekinti bei juos įbauginti. Subjektyvusis šio
nusikaltimo požymis – kaltė – pasireiškė tiesiogine kaltinamojo J. G. tyčia, nes kaltinamasis suprato, kad grasinimus
nužudyti, padegti ar padaryti kitokią gyvybei pavojingą veiką išsakė taip, jog
nukentėjusieji tikėjo, kad tokius veiksmus jis realiai gali įvykdyti, ir tokios
nukentėjusiųjų būsenos norėjo. Šiuo atveju teismas daro tokią išvadą,
įvertindamas aplinkybes, kurioms esant buvo pasakyti grasinantys žodžiai. Kaltinamojo
žodžiai „ateitis parodys, su visa šeima susitvarkysiu“, „o tave užversiu į
konteinerį ir padegsiu“, „tu, paskūda, tavo dienos suskaičiuotos, žinosi, senas
ožy, ką teisme kalbėti“, „čia tau dar ne viskas, būsi įmestas į konteinerį ir
sudegintas“, „jūsų dienos suskaičiuotos“, kaip grasinimai, nukentėjusiesiems
buvo pasakyti po to, kai jis buvo nuteistas už padarytas nusikalstamas veikas
prieš nukentėjusiuosius E. R. ir P. R.,
davusius parodymus teisme, bei jų šeimos narį – dukrą R. R. .
Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kad esant tokiai
situacijai, jie buvo nuolatinėje baimės, netikrumo būsenoje, nes kaltinamojo
sistemingi grasinimai kėlė realų pavojų jų gyvybei, sveikatai ar turtui. Kita vertus, BK 145 straipsnio 2 dalyje
kriminalizuotas sistemingas žmogaus bauginimas, kuris reiškiasi ne tik
grasinimais atlikti anksčiau minėtas konkrečias pavojingas veikas, bet ir
kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais –
besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti,
priekabiavimu. Todėl tokios sistemingos psichinės prievartos realumui
konstatuoti nebūtina, kad nukentėjusysis turėtų pagrindą bijoti tik dėl savo
gyvybės ir sveikatos, bet pakanka išvados, jog jis sąmoningai buvo verčiamas
nerimauti, nesaugiai jaustis, kas yra nustatyta byloje. Kaltinamasis J. G., neigdamas savo kaltę, nenurodė motyvų, skatinusių grasinti
nukentėjusiesiems, tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi.
BK 145 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir tai reiškia,
kad grasinimas padaryti veiką jau yra pabaigtas nusikaltimas. Teisėjų kolegija
mano, kad kaltinamojo išsakytų grasinimų turinys leidžia teigti, kad
kaltinamasis tai darė keršydamas nukentėjusiesiems dėl jų pareiškimų policijai
ir teismui apie jo įvykdytas nusikalstamas veikas.
Taigi
nustatytų byloje duomenų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad
kaltinamasis J. G. 2007-10-17 Klaipėdos miesto 4-ajame
policijos komisariate terorizavo E. R. ir P.
R., 2007-11-13, 2008-04-18 (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje
terorizavo P. R., 2009-10-29 to paties namo laiptinėje
terorizavo E. R. ir R. R. . Bylos duomenys
ir nustatytos bylos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis J. G., grasinimais baugindamas nurodytus asmenis, siekė
vieningo rezultato – terorizuoti R. šeimos narius. Kaltinamojo padarytą
nusikalstamą veiką sudaro trys tapatūs veikos epizodai, nukreipti į vieningą
objektą – R. šeimą, esant vieningai kaltinamojo tyčiai. Teisėjų kolegija mano,
kad esant šioms aplinkybėms, kaltinamasis J. G. nukentėjusiųjų
E. R., P. R., R. R. atžvilgiu
padarė ne atskiras kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas, o tęstinę
nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 2 d.
Įrodymai
dėl E. R. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo
Kaltinamasis J. G. kaltu dėl E. R. sužalojimo 2008-12-08
neprisipažįsta, teigdamas, jog jam kyla abejonės, ar E. R. apskritai
buvo sužalota jam pateiktame kaltinime nurodytą dieną. Tokius kaltinamojo
teiginius paneigia byloje surinkti rašytiniai duomenys. Iš Klaipėdos
universitetinės ligoninės išrašų iš medicininių dokumentų (b. l. 87-88, t. 3)
matyti, kad 2008-12-08, apie 20.20 val., GMP automobiliu į šią gydymo įstaigą
atvežta kaimyno sumušta E. R. . Iš Mykolo Romerio
universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus 2008-12-09 specialisto
išvados Nr. G 2318/08 (03) (b. l. 81-82, t. 3) matyti, kad E.
R. padaryti sužalojimai lūpų gleivinėje, 13 ir 22 dantų lūžimai, dešiniojo
stipinkaulio lūžimas, poodinė kraujosruva dešinio žasto viršutinio trečdalio
užpakaliniame paviršiuje, muštinė žaizda blauzdos apačioje, odos nubrozdinimas
dešinės blauzdos vidiniame paviršiuje, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje. Išvadoje
konstatuota, kad sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti paveikus kietais
bukais daiktais 2008-12-08 vakare, kad dėl stipinkaulio lūžimo nukentėjusiajai
padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamojo J.
G. teisme išsakytas abejones dėl nukentėjusiosios sužalojimo 2008-12-08
paneigia medicinos įstaigų dokumentai, teismo medicinos specialisto išvada.
2008-12-09 E. R. su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto
4-ąjį PK, nurodydama, kad 2008-12-08, apie 18 val. 50 min., prie Žardininkų g.
8 namo ją sumušė kaimynas J. G. . Dėl šio įvykio pradėtas
ikiteisminis tyrimas Nr. 34-1-00718-08 (b. l. 13, t. 1).
Iš 2009-02-09
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Galmino nutarimo
matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 34-1-00718-08 J. G. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų,
pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str.
1 d., padarymo (b. l. 18-19, t. 1). Motyvai, kuriais vadovaudamasis prokuroras
priėmė tokį sprendimą, buvo tai, kad įtariamasis J. G. neprisipažino
kaltu, kad nebuvo „elektros apšvietimo lempos“ E. R. užpuolimo
vietoje, kad E. R. neatpažino jai pateiktų atpažinti
drabužių ir beisbolo lazdos. Nutarime išskirtinai buvo akcentuojamas įvykio
vietos apšvietimas, teigiant, kad įvykio metu buvo visiškai tamsu. Toks
prokuroro nutarimo teiginys iš esmės prieštarauja įvykio vietos apžiūros
protokolo duomenims. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 94-96, t. 3)
duomenų matyti, kad įvykio vieta buvo dalinai apšviesta kitoje gatvės pusėje
esančio šviestuvo. Plane prie įvykio vietos apžiūros protokolo nenurodyti
atstumai tarp plane pažymėtų objektų, todėl neaišku, kuo remiantis prokuroras
padarė išvadą, kad atstumas tarp E. R. užpuolimo vietos ir
gatvės apšvietimo šviestuvo yra 20-25 m, nes visiškai neįtikėtina, kad Žardininkų
gatvė yra tokio pločio. Akivaizdu ir tai, kad staiga ir netikėtai užpulta
nukentėjusioji E. R. galėjo neįsidėmėti beisbolo lazdos ir
ją užpuolusio J. G. rūbų išskirtinių požymių. Šio
nutarimo nukentėjusioji neskundė, tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūros
laikinai einantis vyriausiojo prokuroro pareigas prokuroras V.
J. minėtą nutarimą pagrįstai panaikino ir atnaujino šį tyrimą, sujungdamas
jį su tyrimu dėl E. R. nužudymo (b. l. 22, t. 1).
Nukentėjusioji
E. R., 2008-12-09 apklausiama 4-ojo PK tyrėjos,
kategoriškai nurodė, kad vaikų darželio tvorą peršokusį ir ją užpuolusį asmenį
pažino iš karto. Tai buvo jos kaimynas J. G., jį atpažino
iš veido, rūbų, kūno sudėjimo. Ją sumušė lazda, panašia į beisbolo lazdą, suduodamas
ne mažiau kaip 4 smūgius. Sąmonės praradusi nebuvo. Pirmiausia patyrė smūgį į
nugarą, po to į abiejų kojų blauzdas, ranka galėjo būti sužalota jai dengiantis
veidą. Taip pat jai buvo nulaužti du priekiniai dantys, sulaužyti dantų
protezai. Ją užpuolęs J. G. vilkėjo tamsios
spalvos striukę su gobtuvu, po kuriuo jis bandė slėpti savo veidą. Suduodamas
smūgius ir nueidamas, J. G. jai nieko nesakęs, nieko
nereikalavęs. Nukentėjusioji E. R. tyrėjai nurodė, kad J. G. ją sumušė dėl to, kad ji nesutiko su juo taikytis
teisme nagrinėjant J. G. baudžiamąją bylą dėl jo padarytų
nusikaltimų 2007-10-17 (b. l. 83-84, t. 3). Savo parodymus E.
R. patvirtino ir duodama parodymus patikrinimo vietoje (b. l. 91-93, t. 3)
bei akistatos su J. G. metu (b. l. 148-149, t. 3). Kratos,
apžiūros protokolų duomenys (b. l. 124-132, t. 3) patvirtina, kad atliekant
kratą J. G. bute, (duomenys neskelbtini), dalyvaujant
jo tėvui L. G., miegamajame, lovos patalynės dėžėje, buvo
rasta ir paimta medinė beisbolo lazda, koridoriuje, rūbų kabykloje – trumpa tamsios
spalvos striukė-džemperis su gobtuvu. Rasti daiktai apžiūrėti ir paimti kaip
daiktiniai įrodymai. Apklaustos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaip
liudytojos I. P., V. G., V. K.,
B. V., M. S. parodė, kad
nukentėjusioji joms sakiusi, kad prie vaikų darželio ją užpuolė ir beisbolo
lazda sužalojo kaimynas J. Liudytojos M. S., A. M., V. G. parodė mačiusios sužalotą E. R., bendraudamos su ja. Apklausti E. R. šeimos
nariai P. R. ir R. R. parodė, kad
grįžusi į namus, E. R. pasakiusi, jog ją prie vaikų
darželio užpuolė ir sumušė J. G. . Kaltinamojo bute
kratos metu surasti daiktai – beisbolo lazda, tamsios spalvos striukė-džemperis
– patvirtina nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes bei jos nurodytą
užpuolimo motyvą – kerštą dėl jos pareiškimo policijai apie J.
G. padarytą nusikaltimą prieš ją ir nesutikimą taikytis teisme. Itin
atkreiptinas dėmesys į liudytojos tyrėjos D. B. parodymus.
Kaip tyrėja ji apklausinėjo E. R., D. G.,
J. G. svainį, pagaminusį beisbolo lazdą. Ji parodė, kad apklausiant
E. R. dėl jai 2008-12-08 padarytų sužalojimų,
nukentėjusioji kategoriškai nurodė, kad ją užpuolė ir sužalojo ne kas nors
kitas, o tik J. G., kad jį pažįsta nuo vaikystės ir apsirikti
dėl jo negalėjusi. Ji negalinti paaiškinti, kodėl ikiteisminis tyrimas prieš J. G. prokuroro buvo nutrauktas, nesurinkus J.
G. kaltės įrodymų.
Visuma
surinktų duomenų neleidžia netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes juos
patvirtina byloje surinktų duomenų visuma. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į
tai, kad E. R. buvo netikėtai ir staiga
užpulta, nepareiškiant jai jokių reikalavimų. Ją užpuolęs asmuo, neabejotinai
turėdamas tokią galimybę, nepaėmė jokių nukentėjusiosios vertingų daiktų. Bylos
aplinkybės patvirtina, kad E. R. buvo užpulta ir sužalota einant
į parduotuvę, todėl akivaizdu, kad turėjo pinigų, tačiau ir jų nebuvo
reikalaujama. Visuma šių aplinkybių leidžia teigti, kad nukentėjusiąją
užpuolusio asmens tikslas buvo ne pagrobti jos turtą, o ją sužaloti. Tokią
išvadą leidžia daryti nustatytos aplinkybės – užpulta nukentėjusioji buvo
staiga ir netikėtai, ją užpuolęs ir smūgius beisbolo lazda suduodamas asmuo
nekalbėjo, stengėsi slėpti savo veidą ir, sužalojęs nukentėjusiąją, greitai
pasišalino. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad
kaltininkas neabejotinai stengėsi išlikti nukentėjusiosios neatpažintas.
Vertinant visumą šių aplinkybių, darytina išvada, kad nukentėjusioji E. R., pažinodama J. G. daug
metų, kaip tos pačios namo laiptinės gyventoją, kaimyną, negalėjo klysti,
nurodydama, kad ją užpuolė ir sužalojo J. G., o ne koks
nors kitas asmuo. Užpuolimo aplinkybės bei byloje nustatytos kitos aplinkybės,
susijusios su J. G. veiksmais R. šeimos atžvilgiu,
leidžia teigti, kad kaltinamasis J. G. nukentėjusiąją
sužalojo, keršydamas už jos pilietinės pareigos vykdymą – pranešimą policijos
įstaigai ir parodymų davimą teismui apie kaltinamojo padarytas nusikalstamas
veikas. Taigi nustatytų duomenų ir aplinkybių visuma leidžia teigti, kad 2008-12-08
nukentėjusiąją E. R., padarydamas nesunkų sveikatos
sutrikdymą, sužalojo ne kas kitas, o kaltinamasis J. G. .
Jo veika kvalifikuotina pagal BK 138 str. 2 d. 10 p.
Įrodymai dėl E. R. nužudymo
Kaltinamasis J. G. dėl
pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Pasinaudodamas BPK 270 str. 1 d.
numatyta teise, atsisakė duoti paaiškinimus, tačiau sutikdamas atsakyti į jam
pateiktus klausimus, kaltinamasis pareiškė, kad 2009-12-29 jam buvo eilinė
diena, jis visą dieną buvo namuose, laukęs svečių, tačiau jiems neatvykus,
šventė vienas.
Iš 2009-12-30 protokolo – pareiškimo matyti, kad P. R. kreipėsi į Klaipėdos AVPK NTB asmenų paieškos skyrių,
nurodydamas, kad 2009 m. gruodžio 29 d., apie 15 val., išėjusi iš namų (duomenys
neskelbtini), dingo jo žmona E. R., gimusi (duomenys
neskelbtini). Dėl E. R. dingimo 2009-12-30 pradėtas
ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00702-09 (t. 1, b. l. 1-2).
Iš 2010-02-03 apžiūros protokolo duomenų matyti,
kad (duomenys neskelbtini) namo rūsyje esančioje šiluminės trasos patalpoje, 0,5 m gylyje, rastas užkastas E. R. lavonas (b. l. 7-16, 18-29, t. 2).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M
63/10(03) konstatuota, kad E. R. mirė nuo uždusimo,
suspaudus kaklą kilpa. Tai nurodo dešinės bendrinės miego arterijos intimos
įtrūkimas, stranguliacinė vaga kaklo dešinėje pusėje, taškinės kraujosruvos
galvos minkštuosiuose audiniuose, akių vokų junginėse, po plaučių pliaura,
inkstų geldelių gleivinėje. Įvertinus rastus vėlyvuosius reiškinius kūno tyrimo
metu, tikėtina, kad E. R. mirė ne mažiau kaip prieš 3-4
savaites iki tyrimo atlikimo. Sužalojimai – bendrinės miego arterijos įtrūkimas
dešinėje, stranguliacinės vagos kaklo dešinėje – padaryti pailgu, tikėtina,
elastingu apvaliu daiktu (virvute ar kitu panašią formą ir savybes turinčiu
daiktu). Šie sužalojimai buvo mirties priežastimi. Poodinė kraujosruva dešinėje
kojoje padaryta paveikus kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu ir įtakos
mirčiai neturėjo. Sužalojimai galėjo būti padaryti esant E. R. kūnui įvairiose padėtyse (b. l. 102-103, t. 2).
Taigi bylos duomenys patvirtina, kad E. R. kūnas buvo rastas (duomenys neskelbtini) namo rūsyje,
šiluminės trasos patalpose, t. y. rūsyje namo, kuriame gyveno nukentėjusioji E. R. . Nukentėjusiojo P. R. parodymus,
kad jo žmona E. R. 2009-12-29, apie 15.00 val., išėjo į
parduotuvę „IKI“, patvirtina liudytojos A. M. parodymai. Ji
parodė, kad sužinojusi apie E. R. dingimą 2009-12-30 su P. R. buvo nuvykusi į „IKI“ prekybos centrą, kur apsaugos
darbuotojas parodė prekybos centro vaizdo kamera užfiksuotą 2009-12-29 prekybos
salės vaizdą, kuriame matėsi po prekybos salę vaikščiojanti E.
R. . Vaizdajuostėje buvo užfiksuota, kad E. R.,
sumokėjusi už prekes, iš prekybos salės išėjo 15.45 val. Iš telefoninių operatorių UAB „Tele-2“, „Bitė GSM“ ir „Omnitel“
pateiktų duomenų matyti, kad E. R. telefono aparatas (abonentinis
Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)) 2009-12-29 po
paskutinio skambučio, užfiksuoto 11.55 val., naudojamas nebuvo (t. 1, b. l.
53-54, 55-57, 58-60, 61-63).
Kitų duomenų, patvirtinančių E. R.
buvimo vietą 2009-12-29, po 15.45 val., byloje nesurinkta. Byloje nėra
jokių duomenų, patvirtinančių, kad E. R., išeidama į
prekybos centrą ar grįždama iš jo, planavo apsilankyti kitose vietose
(parduotuvėse, įstaigose, pas pažįstamus ir pan.), todėl, atsižvelgiant į
nukentėjusiosios amžių, jos gyvenimo būdą, darytina logiška išvada, kad 2009-12-29,
po 15.45 val., nukentėjusioji E. R., išėjusi iš prekybos
centro, ėjo į namus – (duomenys neskelbtini), kur ir buvo rastas šio namo rūsio
šiluminės trasos patalpose užkastas jos kūnas. Kaltinamasis J.
G., neigdamas kaltę dėl E. R. nužudymo, pareiškė,
kad jis tą dieną iš savo buto nebuvo išėjęs, laukęs svečių, tačiau jiems
neatvykus, šventęs vienas. Teismo paklaustas, kokių konkrečiai svečių laukęs,
kaltinamasis atsisakė juos nurodyti, tuo eliminuodamas galimybę patikrinti jo
iškeltą versiją, jog jis 2009-12-29 buvo namuose ir, laukdamas svečių, iš namų
nebuvo išėjęs. Tačiau tokius kaltinamojo teiginius paneigia liudytojos M. S. parodymai. Ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b.
l. 5-8, t. 3) ir teisme parodė, kad 2009-12-29 matė J. G. su
šunimi kieme apie 14.00 val., prieš grįžtant iš sodybos E. ir P.
R. . Jam kažkur pasišalinus, ji skubėjusi į rūsį parsinešti bulvių. Kadangi
yra ligota, kaip tik tuo metu grįžusi iš sodybos E. R. padėjusi
atsinešti bulves iki jos buto. Ji taip pat nurodė, kad J. G. matė
lauke ir apie 17.00 val. Nukentėjusiojo P. R. parodymai,
kad grįžusi iš sodybos E. R. netrukus išėjo į prekybos
centrą „IKI“, bei liudytojos M. S. nurodytos aplinkybės
leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis tuo metu buvo lauke ir matė
nukentėjusiąją grįžtančią iš prekybos centro. Tai leidžia teigti, kad
kaltinamasis J. G. turėjo galimybę ją užpulti ir jėga
nutempti į namo rūsio patalpas bei ten ją nužudyti.
Iš 2010-02-08 papildomo įvykio vietos apžiūros
protokolo duomenų matyti, kad papildomos įvykio apžiūros metu iš po laiptais
esančio sandėliuko paimtas kastuvas su žemės liekanomis. Iš vietos, kur buvo
užkastas E. R. lavonas, lyginamajam tyrimui paimtas žemės
gruntas (t. 2, b. l. 40-49).
Iš 2010-03-09 vietovės apžiūros protokolo duomenų
(t. 2, b. l. 82-87) matyti, kad iš (duomenys neskelbtini) namo rūsio šiluminės
trasos patalpos, iš skirtingų vietų ir skirtingų gylių lyginamajam tyrimui paimti
trys paketai su žemės gruntu pažymėti Nr. 1, 2, 3. Paketai su žemės gruntu,
paimtu lyginamajam tyrimui nuo paviršiaus ir iš duobės, kur buvo užkastas E. R. lavonas, pažymėti Nr. 1, Nr. 2.
Atlikus objektų tyrimą, 2010-03-31 specialisto išvadoje
Nr. 11- 432(10), 11-794(10), 11-861(10) konstatuota, kad ant paimto iš
sandėliuko po laiptais ir tirti pateikto kastuvo mentės rastas šviesiai pilkai
rudas ir gelsvai rudas dirvožemis. Šviesiai pilkai rudas dirvožemis, nuimtas
nuo kastuvo, ir šviesiai pilkai rudas dirvožemis, paimtas įvykio vietoje, prie
duobės ir iš duobės (pavyzdžiai Nr. 1A, Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3), yra vienodas.
Pilkai rudas dirvožemis, nuimtas nuo kastuvo, ir pilkai rudas dirvožemis,
paimtas iš duobės (pavyzdžiai Nr. 1A, Nr. 2), yra vienodas. Specialisto
išvadoje taip pat konstatuota, kad dirvožemyje, paimtame nuo kastuvo, ir
dirvožemyje, tirti pateiktame iš įvykio vietos, paimtame prie duobės (pavyzdžiai
Nr. 1 ir Nr. 3), yra vienodų dalelių – chrizolito asbesto su cemento dalelėmis
ir akmens vatos pluoštelių, kad dirvožemyje, nuimtame nuo kastuvo, ir tirti
pateiktuose dirvožemio pavyzdžiuose Nr. 1 ir Nr. 3, paimtuose prie duobės, yra
vienodų blankiai žalios spalvos dažų (t. 2, b. l. 120-131). Ši specialisto išvada
neabejotinai leidžia teigti, kad duobė, kurioje buvo rastas nužudytosios E. R. kūnas, iškasta ir užkasta kastuvu, rastu po laiptais esančiame
sandėliuke. Vertinant šiuos duomenis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į liudytojos
I. M. parodymus, kuri, būdama namo gyventojų pirmininkė,
parodė, kad 2009 m. gruodžio 20 d. namo gyventojai nutarė vaikams padaryti dovaną
– kieme pastatyti kalėdinę eglutę. Nupirktą eglutę laikinai padėjo techninėse
patalpose, namo rūsyje. Šios patalpos buvo visada rakinamos, raktai būdavo pas
ją. Sutvarkyta eglutė buvo išnešta iš rūsio ir pastatyta kieme, o techninės
patalpos, kuriose yra ir šiluminė trasa, užrakintos. Apie E.
R. dingimą sužinojusi 2010 m. sausio 8 ar 9 d., sutikusi P.
R. . Jis pasakė, kad pas juos bėda, kad dingo žmona E. Ji pirkusi naują
skalbimo mašiną, todėl prašiusi vyro seną skalbimo mašiną nunešti į rūsio
technines patalpas. Tai buvo 2010 m. sausio 16 ar 17 diena. Sugrįžęs vyras
pasakė, kad ten durys nerakintos, pakabinamos spynos laikiklio varžtai išsukti.
Ji pasakė vyrui, kad dingo namo žmogus, paprašė atidžiau apžiūrėti rūsio
patalpas, tačiau vyras, jas dar kartą apžiūrėjęs. nieko nepastebėjo. Vėliau spyna
buvo pakeista. Liudytojos parodymus patvirtina 2010-02-03 apžiūros, tos pačios
datos vietos apžiūros protokolų duomenys (b. l. 7-16, 30-39, t. 2). Iš jų
matyti, kad ant techninių patalpų durų matyti laužimo žymės, iš durų staktos,
ant kurios buvo pritvirtintas pakabinamos spynos laikiklis, išsukti varžtai, o
laikiklis laikosi užsikabinęs tik už pačios staktos, šiluminės trasos patalpoje,
ant prie sienos nutiesto vamzdžio padėta pakabinama spyna. Kada, išsukus spynos
laikiklio varžtus, buvo atidarytos techninių patalpų durys, nėra nustatyta,
tačiau, remiantis liudytojos parodymais, galima teigti, kad durys buvo
atidarytos tarp 2009 m. gruodžio 20 d. ir 2010 m. sausio 16 ar 17 d. Apžiūros protokolų duomenys patvirtina, kad patekimas į patalpą, kurioje
buvo rastas nužudytosios E. R. lavonas, yra pakankamai sudėtingas
ir painus. Tai leidžia teigti byloje ir prie vietovės apžiūros protokolo
esantis vietovės apžiūros planas (b. l. 85, t. 2). Taigi šie duomenys leidžia
teigti, kad patekti į patalpą, kurioje rastas E. R. lavonas, galėjo tik
gerai žinantis namo rūsio patalpų išsidėstymą ir patekimo į jas būdus asmuo.
Neįtikėtina, kad nukentėjusiąją E. R. į patalpą, kurioje
buvo rastas jos kūnas, galėjo nugabenti ir užkasti koks nors pašalinis žmogus.
Būtina tokio veiksmo sąlyga buvo žinojimas, kad paslėpti nužudytosios kūną jį
užkasant galima tik vienintelėje namo rūsio patalpų vietoje – šiluminės trasos
patalpoje, nes kitų namo rūsio patalpų grindys buvo betonuotos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad J.
G. ilgą laiką gyveno šiame name, naudojosi patalpomis, esančiomis namo
rūsyje, todėl galima teigti, kad jam buvo žinomos visos namo rūsio patalpos, jų
išsidėstymas ir patekimo į jas būdai. Klausiamas dėl iš sandėliuko po laiptais paimto
kastuvo, kaltinamasis paaiškino, kad 2006 metais dirbęs duobkasiu Lėbartų
kapinėse, prieš kelis metus paprašytas kasdavo daržus žmonėms, tačiau savo
kastuvo neturėjo. Kasant duobes, daržus, kastuvus duodavo žmonės. Paimant
kastuvą, jo nebuvo, todėl nežino, iš kur kastuvas buvo paimtas. Iš papildomo
įvykio vietos apžiūros protokolo duomenų (b. l. 88-96, t. 2) matyti, kad į
sandėliuką, atliekant jo apžiūrą, dalyvaujant namo pirmininkei, buvo patekta
sulaužant pakabinamą durų spyną. Taigi akivaizdu, kad sandėliuku buvo
naudojamasi, tačiau nei vienas iš namo gyventojų nenurodė, jog naudojasi tuo
sandėliuku (b. l. 40-43, t. 2). Nors kaltinamasis teigia, kad naudojosi tik
rūsio patalpose esančiu sandėliuku, pažymėtu Nr. 55, o sandėliukas po laiptais
buvo ne jo ir jam nežinoma, kas juo naudojosi, tačiau jo aiškinimą paneigia
buvusios kaltinamojo žmonos, liudytojos D. G. parodymai,
kad sandėliuką po laiptais buvo pasidaręs J. G. tėvas,
kad tuo sandėliuku naudojosi ir J. G. . Teisėjų kolegija
neturi pagrindo netikėti šiais liudytojos parodymais. Apibūdindama savo buvusį
sutuoktinį kaip „dvigubą žmogų“, kuris būdavo geras ir rūpestingas ir dėl
nesuprantamų priežasčių staiga tapdavo žiaurus ir grėsmingas, ne vienerius
metus gyveno santuokoje su J. G. jo bute, (duomenys
neskelbtini), ir jos nurodytos aplinkybės, kad J. G. naudojosi
po laiptais esančiu sandėliuku, jai buvo žinomos. Kad sandėliuku po laiptais
naudojosi kaltinamojo tėvas, patvirtino ir nukentėjusysis P.
R. . Taigi akivaizdu, kad kaltinamasis sąmoningai slepia šia aplinkybę,
tikėdamasis sumenkinti prieš jį surinktų įkalčių reikšmę. Atkreiptinas dėmesys,
kad atliekant po laiptais esančio sandėliuko apžiūrą, kastuvas buvo rastas
padėtas ne bet kaip, o užkištas sunkiausiai prieinamoje sandėliuko vietoje (b. l.
45, t. 2). Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad kastuvą, ant kurio rastas
dirvožemis iš E. R. lavono užkasimo vietos, sandėliuke po
laiptas galėjo paslėpti tik tas asmuo, kuris turėjo raktą nuo šio sandėliuko
durų spynos ir juo naudojosi. Nustatyti duomenys taip pat leidžia teigti, jog
šis asmuo buvo ne kas kitas, o kaltinamasis J. G. . Be
to, neįtikėtina, kad koks nors nenustatytas byloje asmuo, nužudęs E. R., galėjo ją nugabenti būtent į (duomenys neskelbtini)
namo rūsį, išlaužti techninių patalpų duris, patekti į ten esančią šiluminės
trasos patalpą ir, užkasęs nukentėjusiosios kūną, naudotą kastuvą paslėpti po
laiptais esančiame sandėliuke, neišlauždamas jo durų.
Visuma byloje surinktų duomenų ir nustatytų
aplinkybių leidžia teigti, kad kaltinamasis J. G. sąmoningai
siekė tokių pasekmių – nukentėjusiosios mirties, keršydamas nukentėjusiajai E. R. už jos piliečio pareigos vykdymą – pranešimą policijos
įstaigai apie padarytą nusikaltimą, liudijimą teisme. Taigi
teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad teismo medicinos specialisto
išvadose užfiksuotus anksčiau nurodytus kūno sužalojimus, sukėlusius mirtį,
nukentėjusiajai padarė kaltinamasis J. G. . Spręsdama dėl
kaltinamojo pavartoto smurto prieš nukentėjusiąją apimties, kaltinamajam
atsisakius duoti parodymus bei nesant įvykį mačiusių liudytojų, teisėjų
kolegija vadovaujasi teismo medicinos specialisto išvada.
Smaugdamas elastingu pailgu daiktu, galimai virve,
kaltinamasis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad savo veiksmais
gali sukelti rimtą pavojų nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei, ir sąmoningai
siekė kilusių pasekmių, t. y. jo veika pasireiškė tiesiogine tyčia. Taigi kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta ir teismui
abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti. Jo veika dėl E. R. nužudymo kvalifikuotina pagal BK 129 str. 2 d. 10 p.
Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas,
teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54
str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Kaltinamasis padarė tris tyčines nusikalstamas
veikas, du apysunkius ir labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimą, nužudė
žymiai už save vyresnį ir fiziškai silpnesnį žmogų, sukėlė negrąžinamus padarinius
ir ypatingą žalą artimiesiems bei visuomenei. Kaltinamasis yra anksčiau
teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, labai sunkų nusikaltimą padarė
bausmės vykdymo atidėjimo metu už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje
nenustatyta. Iš 2010-06-22 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos
ekspertizės akto Nr. 75U-I-26 išvados (b. l. 10-12, t. 5) matyti, kad ekspertų
komisija J. G. nustatė mišrų asmenybės sutrikimą.
Išvadoje teigiama, kad nusikaltimų padarymo metu laikino psichikos sutrikimo
nenustatyta. J. G. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos
valdyti.
Atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar
atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, už padarytus nusikaltimus jam
skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijose už šiuos nusikaltimus
numatytiems bausmių vidurkiams. Nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo
būdu, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir
priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, galutinė bausmė nustatytina
vadovaujantis BK 63 str., 64 str. numatytomis taisyklėmis.
Nukentėjusiosios R. R. pareikštas
civilinis ieškinys (b. l. 161, t. 2) dėl turtinės ir neturtinės žalos
atlyginimo, teisėjų kolegijos nuomone, visiškai tenkintinas. Padarytos turtinės
žalos dydį patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai. Kaltinamasis, nusikalstamais
veiksmais padaręs turtinę žalą nukentėjusiajam, privalo ją atlyginti (BPK 109
str.).
CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nustato
nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratą ir jos
apskaičiavimo kriterijus. Pažymėtina, kad CK nėra nustatytas nei minimalus, nei
maksimalus atlygintinos neturtinės žalos dydis – jis nustatomas kiekvienu
konkrečiu atveju. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą,
atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę
padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai
aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
J. G. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą.
Nužudęs nukentėjusiąją E. R. bei paslėpęs jos kūną, kaltinamasis
sukėlė artimiesiems didelį dvasinį skausmą, išgyvenimus bandant ją surasti.
Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, jų visumą, teisėjų kolegija neturi
pagrindo manyti, kad tenkinant nukentėjusiosios ieškinį dėl neturtinės žalos
atlyginimo būtų pažeistos baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normos,
reglamentuojančios neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atsižvelgiant
į tai, kad nukentėjusiosios R. R. ieškinyje dėl
neturtinės žalos atlyginimo yra suponuoti jos ir jos tėvo patirti dvasiniai
išgyvenimai ir patirtos kančios, prašoma priteisti 200000 Lt dydžio neturtinė žala, teisėjų kolegijos
nuomone, neprieštarauja susiformavusiai teismų praktikai priteisiant neturtinę
žalą nužudymo bylose.
Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 270,20 Lt
dydžio civilinį ieškinį (b. l. 108-109, t. 3), kuriuo prašo iš kaltinamojo
priteisti nukentėjusiojo gydymo išlaidas (išlaidų dydis patvirtintas gydymo įstaigos
pažymomis (b. l. 37, 42)). Ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas. BPK 109
str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba
neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba
už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu
būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek
juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar
neturtinės žalos. Kaltinamajam tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus
nukentėjusįjį, jis dėl sužalojimų buvo gydomas. Valstybinė ligonių kasa už
suteiktas paslaugas gydymo įstaigai apmokėjo, todėl išlaidos Valstybinei
ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių
kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Padarytos žalos dydis yra patikimai
patvirtintas gydymo įstaigos pateiktomis pažymomis, kaltinamasis, neteisėta
veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros
įstaigų dėl to turėtas išlaidas – CK 6.263 str. 2 d.
Iš teismui pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti,
kad nukentėjusieji P. R. ir R. R. už advokato paslaugas kiekvienas sumokėjo po 1000 Lt.
Šios nukentėjusiųjų turėtos išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo J. G. (BPK 106 str. 2 d.).
Daiktiniai įrodymai – du kompaktiniai diskai – paliktini
saugojimui prie bylos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301,
302 str., teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
J. G. pripažinti kaltu ir nubausti:
pagal BK 145 str. 2 d. laisvės atėmimu
2 metams,
pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. laisvės atėmimu 3 metams,
pagal BK 129 str. 2 d. 10 p. laisvės atėmimu 15 metų.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes
subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežčiausia 15 metų laisvės atėmimo bausme apimant
švelnesnes bausmes, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 15 (penkiolikai)
metų.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šią bausmę dalinio bausmių
sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-20 nutartimi,
kuria subendrintos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-24, 2008-02-07,
2008-11-18 nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta neatlikta bausme, prie
šiuo nuosprendžiu paskirtos 15 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant
neatliktą bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 16 (šešiolikai)
metų pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme
ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008-12-09 iki 2008-12-11 bei nuo 2010-02-03 iki
2010-12-23.
Nukentėjusiosios R. R. civilinį ieškinį tenkinti.
Priteisti iš J. G. 11232,44 Lt turtinės žalos ir 200000 Lt
neturtinės žalos atlyginimo R. R. naudai.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš
nuteistojo J. G. 270,20 Lt Valstybinei ligonių kasai.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., išieškoti iš J. G. 1000
Lt P. R. ir 1000 Lt R. R. turėtų
išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,
– du kompaktinius diskus – palikti saugojimui prie
baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo
nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas
Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.
Teisėjų
kolegijos pirmininkas Valentinas
Janonis
Teisėjai
Zigmas Pocius
Stasys
Valužis