Pranešėja B. Simonaitienė Kopija
Teisėja D.
Valčiukienė Civilinė
byla Nr. 2A-412-372/2010
Procesinio sprendimo kategorija
21.4.1.3.;
(S)
21.4.2.7.;
21.6.; 121.21.
ŠIAULIŲ
APYGARDOS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m.
rugsėjo 13 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos
teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš
kolegijos
pirmininkės Birutės Simonaitienės,
kolegijos
teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus,
sekretoriaujant
Kristinai Nemanytei,
dalyvaujant ieškovei O. B., jos
atstovei advokatei Virginijai Pluščauskienei, atsakovams V.
B., A. B., jų atstovui advokatui Žydrūnui Rupšiui, viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. B. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo
2010 m. kovo 31 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovams A. B. ir V. B., trečiajam asmeniui Kelmės rajono II notaro biuro notarui
Alvydui Andrijauskui dėl sandorių panaikinimo ir nuosavybės teisių pripažinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovė O. B. kreipėsi į Kelmės
rajono apylinkės teismą ieškiniu prašydama: 1) panaikinti Kelmės rajono
II-jame notarų biure 2006-11-28 sudarytus sandorius, reg. Nr. (duomenys
neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3,1500
ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys
neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ten pat esančių pastatų:
gyvenamojo namo su priklausiniais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini),
Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys
neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys
neskelbtini); 2,8900 ha dydžio žemės sklypo, kurio kadastrinis adresas (duomenys
neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys
neskelbtini), 2,3700 ha dydžio žemės sklypo, kurio kadastrinis adresas (duomenys
neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys
neskelbtini), pardavimo atsakovams; 2) panaikinti 2006-11-28 pasirašytus turto priėmimo –
perdavimo aktus: 3,1500 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys
neskelbtini), ir ten pat esančių pastatų: gyvenamojo namo su priklausiniais,
kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys
neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys
neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 2,8900 ha dydžio žemės sklypo, kurio
kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
esantį (duomenys neskelbtini), 2,3700 ha dydžio žemės sklypo, kurio kadastrinis
adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys
neskelbtini); 3) pritaikyti restituciją ir grąžinti jai nuosavybės teises
turtui: 3,1500 ha dydžio žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ten pat
esantiems pastatams: gyvenamajam namui su priklausiniais, kurių unikalūs Nr. (duomenys
neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys
neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys
neskelbtini); 2,8900 ha dydžio žemės sklypui, kurio kadastrinis adresas (duomenys
neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys
neskelbtini), 2,3700 ha dydžio žemės sklypui, kurio kadastrinis adresas (duomenys
neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys
neskelbtini). Ieškovė
teigė, kad 2006 m. pabaigoje susitikę ji ir visi sūnūs su marčiomis
nutarė, jog turimą gyvenamąjį namą ir žemės sklypus ji padovanos sūnui A. su
marčia V., kurie ja rūpinsis iki mirties. Ieškovės teigimu, ji su A. B. ir V. B. buvo nuvažiavę pas
notarą, ten pasirašė dokumentus. Ieškovė nurodė maniusi, kad pasirašė
dovanojimo sutartį, nurodo, kad iš A. B. su žmona jokių
pinigų negavo. Teigė, kad prieš turto perleidimo sutarčių sudarymą buvo
tariamasi, jog Algirdas ir V. B. visiškai išlaikys ir
prižiūrės O. B., tačiau sutartyse to nėra įrašyta. Todėl,
ieškovės manymu, sutartys iš esmės neatitinka buvusio susitarimo. Apie tai, kad
buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis ieškovė sužinojo daug vėliau. Ieškovė
teigė, jog iš pradžių sūnus Algirdas su marčia ją prižiūrėjo gerai, tačiau
vėliau parsivežė V. B. mamą ir ja nustojo rūpintis,
nebedavė maisto ir kt. Dėl šių priežasčių, atsakovams nevykdant susitarimo, ieškovė nusprendė
atsiimti savo turtą.
Kelmės rajono apylinkės
teismas 2010 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažino,
jog negalima teigti, kad šalių sudarytos pirkimo – pardavimo sutartys neatitiko
sutarties šalių valios. Teismas pažymėjo, kad šalys procesiniuose dokumentuose,
o atsakovė V. B. ir teisme patvirtino, jog pagal
sutartis sumokėjo pardavėjai 15000 Lt, o
šiuos parodymus patvirtino tretysis asmuo notaras Alvydas Andrijauskas. Konstatavo, kad ieškovės prielaida apie
atsakovų pinigų neturėjimą yra paneigta atsakovų pateiktais dokumentais, bei
nepaneigia sutarties punkto, kad pinigai pardavėjai buvo sumokėti prieš
pasirašant sutartį. Be to, teismas pažymėjo, kad iš visų byloje esančių įrodymų
matyti, jog vykstant pas notarą ieškovė O. B. ruošėsi
perleisti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą atsakovams V. ir A. B.. Teismas padarė išvadą, kad ieškovei nebuvo svarbu,
koks sandoris buvo sudarytas pas notarą iki to momento, kol ji gerai sugyveno
su sūnaus A. šeima – nuo 2008 m. kovo neginčytinai žinodama apie pirkimo –
pardavimo sutarties, o ne dovanojimo sutarties, sudarymą, ieškovė kreipėsi į
teismą tik po to, kai susipyko su atsakovais. Teismo vertinimu, šalių santykiai
po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo negali turėti įtakos sutarties
turiniui ar sutarties šalių siekiamiems tikslams paaiškinti. Todėl teismas
konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais pirkimo – pardavimo sutartis ir priėmimo perdavimo aktus pagal CK 1.87 str. nuostatas. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės O. B. atstovės argumentą, kad O. B. dėl
amžiaus, išsilavinimo ir silpnos
sveikatos nesuprato, kokias sutartis pasirašo, ir tai esąs pagrindas sutartis naikinti.
Pažymėjo, jog vien aplinkybės, kad ieškovė yra senyvo amžiaus ir jai reikalinga
atitinkama priežiūra, pačios savaime nėra pagrindas pripažinti pirkimo –
pardavimo sutartis negaliojančiomis, nesant objektyviai konstatuotos jos valios
išraiškos dėl atitinkamo išlaikymo. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą,
teismas padarė išvadą, jog ieškovė sandorių sudarymo metu
buvo geros psichinės būklės ir šviesaus proto, todėl sudarė tokį sandorį, kurio
siekė ar su juo sutiko. Tuo pačiu teismas nurodė, kad nėra pagrindo ieškovės
ieškinį tenkinti CK 1.91 str. pagrindu, nes ieškovė nenurodė jokių apgaulės,
smurto ar spaudimo prieš sutarties sudarymą faktų. Pripažinęs, jog nėra
pagrindo panaikinti sudarytus sandorius, teismas atmetė ir kitus ieškovės reikalavimus
dėl priėmimo perdavimo aktų panaikinimo bei dėl restitucijos taikymo ir
nuosavybės teisės grąžinimo.
Apeliaciniu
skundu ieškovė O. B. prašo panaikinti Kelmės rajono
apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą,
kuriuo ieškovės ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais
argumentais:
1. Ieškovė susitarė
su sūnumi ir marčia (atsakovais) bei kitais sūnumis ir marčiomis (byloje
apklaustais liudytojais), jog, nelaukiant kol O. B. bus
nukaršinta, vyks pas notarą, ir ji atsakovams padovanos visą savo turtą su
sąlyga, kad jie O. B. iki
gyvos galvos prižiūrės, ja rūpinsis ir nukaršins. Ieškovė buvusi tikra, jog,
kaip ir buvo susitarusi, padovanojo turtą abiems atsakovams už nukaršinimą ir
tai atitinkamai įforminta. Ieškovė yra
bemokslė, moka skaityti tik stambiomis raidėmis, todėl atsakovai ėmėsi
organizuoti vykimą pas notarą sutarčiai patvirtinti. Skaityti sutarties teksto ieškovė negalėjo, nes
jis buvo smulkiai surašytas. Po sutarčių pasirašymo niekas nepasikeitė: atsakovai,
kaip ir šalys susitarė, rūpinosi
ieškove. Iki 2009 m.
pavasario didesnių nesklandumų dėl ieškovės priežiūros nebuvo. Viskas pradėjo keistis į blogą, kai atsakovė V. B. parsivežė į namus gyventi savo mamą. Ieškovė atsakovui
A. B. pasakiusi, kad jei nebesirūpina ja, ieškovė atsiims
savo turtą, nes šalių susitarimas
nebevykdomas. Tuomet ieškovei netikėtai paaiškėjo, kad turtas nepadovanotas, o
parduotas. Ieškovės teigimu, apie jokius savo turto pardavimus
atsakovams ji niekada neplanavo, nėra
derėjusis dėl turto vertės, o ir pinigų iš jų nėra gavusi. Tačiau
pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino, kas nustatė neva parduodamo
turto vertę.
2. Ieškinio
pagrindas yra ieškinio turinyje išdėstytos aplinkybės, o teismas pagal aplinkybių visumą sprendžia apie teisinį ieškinio
pagrindą. Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo ieškinį nagrinėti ne vien tik pagal formaliai
ieškinyje nurodytą teisinį pagrindą, bet ir pagal iš ieškinio turinio
išplaukiantį teisinį pagrindą. Ieškovė susitarė su atsakovais, kad ne vienam
sūnui dovanos už iškaršinimą savo turtą, o ir marčiai. Jokio kito susitarimo
nebuvo. Pirmosios instancijos teismas
nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su
ieškovės valia sudaryti konkretų sandorį ir jų nevertino. Teismas vertino kitų ieškovės
vaikų elgesį ieškovei sudarant sandorį, tačiau netyrė aplinkybių,
susijusių su konkrečiu ieškovės sudarytu sandoriu.
Atsiliepimu
į ieškovės O. B. apeliacinį skundą atsakovai A. B. ir V. B. prašo atmesti ieškovės apeliacinį
skundą ir palikti nepakeistą Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d.
sprendimą. Tuo pačiu atsakovai prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi
išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškinyje ieškovė ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kurių pagrindu
akcentuojama ir įrodinėjama, jog ieškovė pasirašė dokumentus, žinodama, kad už
dovanojamą turtą atsakovai ją prižiūrės iki gyvenimo pabaigos. Ieškinio dalyku
ieškovė nurodė reikalavimus dėl sandorių panaikinimo ir nuosavybės teisių
turtui pripažinimo. Į taip suformuluotą ieškinį atsakovai pateikė atsiliepimą,
o teismas, negalėdamas išeiti už ieškinio reikalavimo ribų bei saistomas
ieškovės nurodomu faktiniu pagrindu,
išsamiai išnagrinėjęs byloje esančias aplinkybes, tinkamai ištyręs ir įvertinęs
visus įrodymus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tačiau apeliaciniame
skunde ieškovė jau pateikia kiek kitokias ieškinio aplinkybes, išplečia
ieškinio dalyko ribas, t. y., įrodinėdama sudarytos sutarties apsimestinumą,
kitas aplinkybes, iš dalies pakeičia ieškinio pagrindą ir dalyką, kas Civilinio
proceso įstatymo yra draudžiama (CPK 312 str.).
2. Pirmosios
instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą ieškinio faktinį pagrindą bei
dalyką darė įrodymais (rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais) pagrįstas
išvadas, kad ieškovė sutartimi pardavė ir sutarties pasirašymo dieną perdavė
atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise tris žemės sklypus su
gyvenamuoju namu ir priklausiniais. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis,
negalima teigti, kad pirkimo - pardavimo sutartys neatitiko sutarties šalių
valios. Šalys susitarė dėl visų nekilnojamojo
turto pirkimo - pardavimo, ne dovanojimo su sąlyga sutartims būdingų,
esminių sąlygų, pas notarą laisva valia pasirašė sutartis, kurias ieškovė prašo
panaikinti, neginčydama jų turinio. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes,
ieškovė vienašališkai negali (negalėjo) reikalauti, kad sudaryta pirkimo -
pardavimo sutartis ir joje nustatytos sąlygos būtų pakeista į kitą sutartį – dovanojimo sutartį, su šalių nustatyta tvarka
neaptarta sąlyga išlaikyti dovanotoją iki gyvos galvos.
3. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą kad byloje
apklausti liudytojai, kiti O. B. vaikai, elgdamiesi
apdairiai, jei būtų susitarimas turtą perleisti su sąlygą išlaikyti iki gyvos
galvos, galėjo palydėti O. B. pas notarą užsakant sandorį
ir jį pasirašant. Tačiau to nebuvo padaryta. Be to, liudytojas E.
B. nurodė, kad pas notarą O. B. sutiko su bet kokiomis turto perleidimo atsakovų
nuosavybėn sąlygomis ir nereikalavo į sutartį įrašyti kokių nors
konkrečių sąlygų.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija pažymi, kad apeliacinio
bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis
pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320
str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą,
neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių teismo
sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).
Kaip matyti iš pateikto ieškinio,
apeliantė ginčą grindė dviem pagrindais – CK 1.87 str. 1 d. (apsimestinio
sandorio negaliojimu) ir CK 1.91 str. (dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimo
negaliojančiu). Kolegija taip pat analizuoja aplinkybes, susijusias su
apeliantės veiksmais, susijusiais su CK 1.90 str. pagrindu (dėl suklydimo
sudaryto sandorio negaliojimu). Formaliai šis pagrindas nenurodytas, tačiau iš
pačios apeliantės teiginių matyti, jog ji galėjo suklysti dėl sudaryto pirkimo
– pardavimo sandorio aplinkybių.
CK 1.91 str. nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali
būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusios šalies
ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šio CK straipsnio yra nurodęs, kad apgaulė – tai sandorį sudarančio
asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, kuris gali
pasireikšti aktyviais veiksmais, taip pat nuslėpimu svarbių sandorio
aplinkybių, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Tokiu
atveju privalu išsiaiškinti, ar atsakovai atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus
(tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias
aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdami suklaidinti ieškovę),
dėl kurių ieškovė buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų
siekė sudaryti. Svarbu analizuoti ir teigiančios, kad buvo apgauta, šalies
elgesį prieš sutarties sudarymą, sudarant sandorį ir po sutarties sudarymo.
Sprendžiant dėl apgaulės buvimo abiejų šalių veiksmai turėtų būti vertinami
vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.
Taigi apgaulė gali pasireikšti
tik tyčia ir tam, kad būtų pripažintas sandoris negaliojančiu kaip sudarytas
dėl apgaulės, būtina nustatyti tyčinius veiksmus, kurie gali pasireikšti tiek
tylėjimu, tiek aktyviais veiksmais. Byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovai būtų
ėmęsi apgaulės, siekdami išvilioti apeliantei priklausiusį nekilnojamąjį turtą.
Būtina atsižvelgti ir į tai, kad Bendrojo sutuoktinių testamento 3 punkte numatyta,
jog mirus pergyvenusiam sutuoktiniui turtą paveldės sūnus A.
B. (pridėta byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paveldėjimo teisės liudijimo
išdavimo į mirusiojo S. B. palikimą). Taigi, apeliantė
žinojo, kad po jos mirties viską paveldės atsakovas. Tokia apeliantės valia
buvo žinoma ir atsakovams. Kolegija daro išvadą, kad jokių tyčinių ar
nesąžiningų atsakovų veiksmų, siekiant kokiu nors būdu užvaldyti apeliantei
priklausantį turtą, nenustatyta
Nėra pagrindo spręsti, kad atsakovai
apgavo ieškovę dėl sudaromo su ja sandorių esminių ypatybių. Kolegijos posėdyje
pati apeliantė patvirtino, kad sudarydama sandorį ir su atsakove V. B., ji turėjo tikslą užtikrinti pastarosios ateitį, t.y.
galimybę pasirūpinti būstu bei padovanoti dalį pastatų bei žemės sklypo, jei
marčiai susiklostytų neigiamos šeiminės aplinkybės.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą
teismų praktiką apsimestiniu sandoriu yra laikomas sandoris, kuris yra
sudarytas kitam sandoriui pridengti. Apsimestinis sandoris pripažįstamas
negaliojančiu dėl to, kad, sudarant tą sandorį, juo siekiama pridengti kitą
sandorį, todėl tuo atveju turi būti taikomos taisyklės to sandorio, kurį
sutarties šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (jei sandoris neprieštarauja įstatymui). Apsimestinis sandoris turi
būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio
elemento – šalių valios, nes jame išreikštoji valia neatitinka šalių tikrųjų
ketinimų. Tokiu sandoriu yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių
ir siekė sandorio šalys. Taigi įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą,
reikia įrodyti, kad abi šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje
nurodyto tikslo. Bet kuriuo atveju abi sandorio šalys turi suprasti, kad jos
siekia kitokio tikslo, nei sudarydamos sandorį. Pirmosios instancijos teismas
pagrįstai pripažino, kad tarp apeliantės ir atsakovų sudarytas pirkimo – pardavimo
sandoris negali būti laikomas apsimestiniu.
Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio
suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai
išreiškiama valia sudaryti sandorį. Be to, suklydimu laikoma klaidinga
prielaida apie egzistavusius esminius sandorio sudarymo faktus sandorio
sudarymo metu (CK
1.90 str. 2 d.). Suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo
suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne
dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Šis laiko elemento fiksavimas
būtinas tam, kad būtų atskirti atvejai, kai suklydimas ir jo pasekmės atsiranda
dėl sutarties nevykdymo. Jeigu šalis sudarė sutartį klaidingai suprasdama
faktines ar teisines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl
suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Tačiau jeigu šalis
teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio
sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos. Įvertinus byloje esančias
aplinkybes, apeliantė iš esmės nepatenkinta yra ne tuo, kad atsakovams perleido
turtą, o tuo, jog namuose apsigyveno atsakovės V. B. motina.
Kaip matyti ir iš pačios apeliantės paaiškinimų, jos nepasitenkinimą sukelia
būtent pastarosios buvimas namuose bei dėl to kylantys ginčai.
Suklydimo sąlygos, nors ir nulemtos įvairių
sandorio aplinkybių, turi būti susijusios su sandorio turiniu. Jeigu suklystama
dėl to, kas neįeina į sandorio turinį, pavyzdžiui, dėl sandorio motyvų, tai
nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu. Suklysta gali būti dėl sandorio
esmės, jo dalyko, kitų esminių sandorio sąlygų ar kitokių aplinkybių. Tačiau
suklydimo faktas dėl minėtų aplinkybių savaime dar nėra pagrindas pripažinti
sandorį negaliojančiu. Suklydimas turi būti esminis, t.y. toks, kai normaliai
atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje
situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis
sąlygomis. Tokia esminio suklydimo samprata pateikta CK
1.90 str. 4 d.. Aplinkybė, ar būtų sudarytas sandoris kitomis sąlygomis,
nustatoma taikant protingo asmens taisyklę, t.y. taikomas ne tik objektyvusis
kriterijus (normaliai atidus ir protingas asmuo), bet ir subjektyvusis
(žinodamas tikrąją reikalų padėtį). Vertinant, ar apskritai buvo suklysta,
reikia atsižvelgti į teigiančio, kad jis suklydo, asmens amžių, sveikatos
būklę, išsimokslinimą, sandorio sudarymo ir kitas bylai svarbias aplinkybes.
Kaip
svarbus šio ginčo aspektas yra tai, kad apeliantė teigia turtą padovanojusi.
Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. B., kuris
teismo posėdyje nurodė, kad šeimos nariai apsisprendė šį turtą padovanoti. Iš
esmės pagal dovanojimo sandorio sudarymo pasekmes šis turtas pereina
apdovanotojo nuosavybėn (CK 6.465 str. 1 d.). Dovanojimo su sąlyga sutartis (CK
6.467 str. 1 d.) negali būti prilyginama rentos sutarčiai. Be to, apie jos
sudarymo galimybę tarp šalių nebuvo tariamasi. Liudytojas R.
B. taip pat patvirtino, kad buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis
(b.l. 136), dėl kurios egzistavimo nebuvo jokių ginčų, kol namuose neatsirado
atsakovės V. B. motinos.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo
padaryta išvada, kad apeliantės sveikatos būklė nebuvo tokia, kad ji nebūtų sugebėjusi
suprasti, kas vyksta. Antra vertus, apeliantė neprašė pripažinti sandorį
negaliojančiu nei CK 1.89 str. pagrindu, nei CK 1.81 str. pagrindu, todėl jos
sveikatos būklė nebuvo detaliau analizuota. Dėl šios priežasties teismas negali
nagrinėti ginčo pagal visus sandorių negaliojimo pagrindus. Apeliantė turėjo
galimybę naudotis kvalifikuota teisine pagalba ir šia galimybe aktyviai
pasinaudojo. Pats faktas, kad apeliantė kreipėsi į teismą dėl sūnaus ir marčios
veiksmų, gali būti laikytas jų nekorektišku elgesiu, tačiau bet kuriuo atveju
savaime tai nereiškia, jog šis sandoris yra prieštaraujantis viešajai tvarkai
ar gerai moralei. Šios aplinkybės kaip sandorio negaliojimo pagrindas yra įrodinėtinos
žymiai plačiau, nei tai buvo pasisakoma šioje byloje.
Atmetant
apeliacinį skundą, iš apeliantės O. B. priteistinos
bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str.
1 d. 3 p.). Jas sudaro 6,80 Lt (b.l. 167).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326
straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kelmės rajono apylinkės teismo 2010
m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš O. B. 6,80 Lt bylinėjimosi išlaidų
valstybei.
Kolegijos pirmininkė Birutė Simonaitienė
Teisėjai Danutė
Burbulienė
Vytautas
Kursevičius
Kopija tikra
Teisėja
Birutė Simonaitienė