Civilinė byla Nr. e2S-548-638/2026

                                                                                             Teisminio proceso Nr.  2-06-3-07293-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.;   3.4.5.; 3.4.5.11

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys - Z. Z. ir D. G.. 

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas V. G. (toliau – pareiškėjas) skundu prašė panaikinti antstolio Z. Z. (toliau – antstolis) 2024 m. liepos 1 d., 2024 m. liepos 22 d., 2024 m. spalio 29 d. patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0014-24/00101 ir nurodyti antstoliui tęsti vykdomąją bylą. 

2.       Nurodė, kad antstolis 2024 m. liepos 1 d. patvarkymu nutarė užbaigti vykdomąją bylą ir grąžinti vykdomąjį dokumentą. Išieškotojo atstovas dėl antstolio 2024 m. liepos 1 d. patvarkymo 2024 m. liepos 22 d. pateikė skundą. Antstolis apie atliekamus su skundu veiksmus išieškotojo atstovo neinformavo, o 2024 m. spalio 8 d. išieškotojo atstovo prašymu pateikė 2024 m. liepos 22 d. patvarkymą, kuriuo nurodė, kad skundo nagrinėjimas negalimas, kadangi vykdomoji byla užbaigta. Apie antstolio 2024 m. liepos 22 d. patvarkymą išieškotojo atstovas sužinojo tik iš antstolio 2024 m. spalio 8 d. laiško (sužinojimo diena – 2024-10-09). Kitu būdu, kaip tik gaudamas antstolio patvarkymą, išieškotojas negalėjo žinoti apie 2024 m. liepos 22 d. patvarkymą, kadangi antstolis išieškotojo atstovui net nebuvo suteikęs prieigos prie elektroninės vykdomosios bylos. Laikydamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 straipsnyje numatyto termino, dėl 2024 m. liepos 22 d. patvarkymo (praėjus ne daugiau kaip 20 dienų nuo jo gavimo) išieškotojas pateikė skundą. Antstolis 2024 m. spalio 29 d. atsiuntė patvarkymą, kurio turinys visiškai identiškas 2024 m. liepos 1 d.  patvarkymui – pasak antstolio, priėmus sprendimą nutraukti vykdomąją bylą, joje nebegalima atlikti jokių veiksmų. Antstolio priimti patvarkymai yra nepagrįsti ir neteisėti.

3.       Teisme 2025 m. gruodžio 15 d. gautas suinteresuoto asmens antstolio atsiliepimas į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, jog pareiškėjo skundas netenkintinas dėl praleisto skundo padavimo termino. Civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nustatyti skundo padavimo terminai yra griežti. Skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau, kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pareiškėjas pripažįsta, kad antstolio 2024 m. liepos 1 d. patvarkymą gavo tą pačią dieną, t. y. 2024 m. liepos 1 d. Pažymėtina, kad pareiškėją atstovavo patyręs teisininkas - advokatas, kuriam procesinių terminų praleidimo teisinės pasekmės yra neabejotinai žinomos. Advokatui neabejotinai yra žinoma, kad praleidus CPK 512 straipsnyje numatytą 20 dienų terminą, pareiškėjas galėtų prašyti atnaujinti antstolio veiksmų apskundimo terminą tik nurodžius ir pagrindus objektyvias priežastis, dėl kurių terminas buvo praleistas, pvz., kad advokatas kartu su pareiškėju ilgai sirgo, ar panašiai. Prašymas dėl apskundimo terminų atnaujinimo antstoliui nebuvo pateiktas.

4.       Suinteresuotas asmuo D. G. atsiliepimo į pateiktą skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies. Panaikino antstolio 2024 m. liepos 22 d. Nr. S-24-14-6566 ir 2024 m. spalio 29 d. Nr. S-24-14-10259 patvarkymus. Kitoje dalyje skundą atmetė.

6.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, antstolis 2024 m. liepos 22 d., 2024 m. spalio 29 d. patvarkymuose nurodė tik tai, kad yra užbaigta vykdomoji byla bei pasiūlė pareiškėjui galimai pažeistas materialines teises ginti ginčo teisenos tvarka. Vertinant vykdomosios bylos medžiagos visumą, akivaizdu, kad antstolis minėtuose patvarkymuose neišaiškino pareiškėjui (išieškotojui), kodėl vykdomoji byla laikoma užbaigta. Antstolis minėtuose patvarkymuose nenurodė, jog pareiškėjas kreipėsi praleidęs terminą skųsti vykdomosios bylos užbaigimą, be to, terminas praleistas tik 1 dieną. Teismų praktikoje minėtas terminas laikomas kaip praleistas nežymiai. Esant šių priežasčių visetui, 2024 m. liepos 22 d., 2024 m. spalio 29 d. patvarkymai laikomi priimtais neteisėtai ir yra naikintini.

7.       Teismas nurodė, kad nagrinėjant skundo dalį dėl 2024 m. liepos 1 d. patvarkymo Nr. S-24-14-5735, vertinami antstolio veiksmai atlikti užbaigiant vykdomąją bylą. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad minėtas patvarkymas priimtas po Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketos, kurioje aprašytas pareiškėjo (toliau – ir išieškotojo) netinkamas elgesys su vaikais, vaikų motina, vaikų seneliais. Taip pat byloje matyti vaikų negatyvi pozicija tėvo (pareiškėjo) atžvilgiu. Išieškotojas kategoriškai atsisako bendradarbiauti su antstoliu, t. y. atsisako raštu teikti antstoliui prašymus ar pasiūlymus.

8.       Teismas pabrėžė tai, kad išieškotojas vykdymo proceso metu turi ne tik teises, bet ir pareigas, t. y. privalo bendradarbiauti su antstoliu (CPK 640 straipsnis), kas šiuo atveju nevyko tinkamai. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad ne kartą kilo nesutarimų su išieškotoju, todėl pagal CPK 631 straipsnį, 2024 m. liepos 1 d. antstolio patvarkymas Nr. S-24-14-5735 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo priimtas akivaizdžiai teisėtai, todėl minėta skundo dalis dėl 2024 m. liepos 1 d. antstolio priimto patvarkymo Nr. S-24-14-5735 atmestina.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

9.       Atskirajame skunde  pareiškėjas  prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą arba perduoti skundą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                       

9.2.                       Teismas, skyręs ypač didelę nutarties dalį kur kas mažiau reikšmingiems arba visiškai nereikšmingiems ginčo aspektams, pagrindinį šio ginčo klausimą išsprendė vos viena pastraipa (skundžiamos nutarties 16 p.), kuriame kitais žodžiais pakartojo antstolio patvarkymo teiginius, esą išieškotojas padarė vykdymą neįmanomu.

9.3.                       Išieškotojo skundo argumentai skundžiamoje nutartyje neanalizuojami, pateikiamas tik deklaratyvus vertinimas, jog antstolio patvarkymas akivaizdžiai teisėtas. Šiuo atveju teismas neatsakė ne į kai kuriuos, o visiškai į jokius skundo teiginius ir argumentus.

9.4.                       Šiuo atveju, nors skundžiamoje nutartyje (16 p.) ir dėstomi skundo atmetimo argumentai, jais ne argumentuojamas išieškotojo skundo nepagrįstumas, o pakartojami skundžiamo patvarkymo teiginiai. Toks argumentavimo būdas tolygus visiškam motyvų nebuvimui, kadangi skundo nagrinėjimo tikslas yra patikrinti skundžiamų veiksmų ar sprendimų teisėtumą, o ne formaliai deklaruoti jų teisingumą ir teisėtumą.

10.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

12.       Byloje kilo ginčas dėl antstolio teisės grąžinti  išieškotojui vykdomąjį dokumentą tuo atveju, kai išieškotojas savo veiksmais padaro sprendimo įvykdymą neįmanomu (CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punktas).  

13.       Iš vykdomosios bylos Nr. 14-0101/24 matyti, kad antstolis Z. Z. 2024 m. sausio 16 d. gavo Klaipėdos apylinkės teismo išduotą 2023 m. gruodžio 5 d. vykdomąjį raštą ir priėmė jį vykdyti. 2024 m. sausio 17 d. antstolis D. G. ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai  (toliau – VTAT) išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą, paskaičiavo vykdymo išlaidas. 2024 m. sausio 23 d. D. G. pateikė antstoliui paaiškinimą, kad laikosi teismo nutarties, nedraudžia vaikams bendrauti su tėčiu, tačiau dukros, kurios yra atitinkamai 12,13 ir 15 metų amžiaus, pačios nenori bendrauti su tėvu, tėvo elgesys yra gąsdinantis. 2024 m. vasario 1 d. VTAT gavo pranešimą apie galimai pažeistas šalių dukrų  teises ir teisėtus interesus, pradėjo tyrimą ir  užpildė „Vaiko situacijos įvertinimo anketą“. Anketa buvo išsiųsta antstoliui. Iš anketos duomenų matyti, kad visos trys pareiškėjo dukros, kurios buvo apklausiamos 2024 metų sausio mėnesį, minėjo incidentą, įvykusį praėjusių metų ( t.y. 2023 m. vasarą, kai pareiškėjas atvyko pas dukras, kurios atostogavo senelių namuose, pareiškėjas, dukrų teigimu, ėmęs rėkti, įžeidinėjęs senelius vaikams girdint, vadinęs(duomenys neskelbti). Visos trys dukros nurodė, kad tėvo bijo, su juo jaučiasi nesaugiai, bendrauti nenori. VTAT nustatė, kad vaikams kyla rizika, nurodyta Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 25.3.6 punkte -  neigiamas vaiko atstovų pagal įstatymą santykis su vaiku, taip pat nustatė, kad pareiškėjas neturi jokio emocinio ir šilto ryšio su visais trimis vaikais, pastarieji nenori bendrauti su tėvu.

14.       Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis, gavęs vaikų situacijos vertinimo anketą,  2024 m. liepos 1 d. priėmė patvarkymą nutraukti vykdomąją bylą remdamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Pareiškėjas nesutinka, kad vykdomoji byla buvo nutraukta teisėtai.

15.       Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal CPK 624 straipsnį, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Priverstinio vykdymo priemonės, kurias atlikti yra įgalintas antstolis, yra išvardintos CPK 624 straipsnio 2 dalyje: tai yra 1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; 2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; 3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; 4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas; 5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; 6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui; 7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti; 8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas. Nagrinėjamos vykdomosios bylos situacijoje, akivaizdu, kad CPK 624 straipsnyje nurodytos įprastinės priverstinio vykdymo priemonės yra netaikytinos, nes paties vykdymo esmė nėra susijusi su tam tikrais veiksmais, kuriuos skolininkas turi atlikti. Skolininku pagal teismo sprendimą, kuriuo nustatyta pareiškėjo bendravimo su vaikais tvarka,  būtų galima laikyti D. G., vaikų motiną, tačiau bendravimo pareiškėjas reikalauja ne iš vaikų motinos, o iš vaikų, kurie nėra skolininkai, ir kuriems priverstinės vykdymo priemonės negali būti taikomos.

16.       Viena vertus, sutiktina su antstolio teiginiu, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su antstoliu, nes nepasiūlė jam, kokiomis priemonėmis pasiekti pareiškėją tenkinančio rezultato. Kita vertus, pareiškėjas tokių teisinių priemonių ir negalėjo pasiūlyti, nes problema, kurią nustatė VTAT (neigiamas pareiškėjo santykis su savo vaikais) yra spręstina pirmiausia ne teisinėmis priemonėmis, o pvz., psichologine pagalba, konsultacijomis siekiant atkurti teigiamą pareiškėjo ryšį su vaikais.    

17.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo vykdomojoje byloje susidariusi faktinė padėtis daro teismo nustatytos bendravimo tvarkos įvykdymą negalimą ir to priežastis yra paties išieškotojo neigiamas santykis su bendravimo subjektais (vaikais). Antstolis pagrįstai kvalifikavo  tokią padėtį kaip negalimumą imtis tolesnių vykdymo veiksmų ir kaip pagrindą nutraukti vykdomąją bylą CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Teismų praktikoje toks vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas buvo kvalifikuotas situacijoje, kai teismas įpareigojo šalis bendrai parduoti butą, tačiau šalys negalėjo susitarti, už kokią kainą tą butą parduoti. Teismas toje byloje nurodė, kad šalys savo veiksmais (neveikimu) padarė teismo nutarties, patvirtinusios taikos sutartį, įvykdymą neįmanomą (CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008).

18.       Apibendrindamas teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vykdomosios bylos nutraukimą (CPK 631 straipsnis), nenukrypo nuo teismų praktikos, tinkamai įvertino įrodymus, todėl nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                       Diana Labokaitė