Civilinė byla Nr. e2S-1740-854/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29680-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.1.14.8.1.; 3.3.2.5.; 3.6.2.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) A. V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas A. V. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad faktiškai valdydamas palikėjos E. P. pinigines lėšas – 137 000 Eur, šį jos palikimą priėmė.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. vasario 20 d. kreipėsi į Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarę Ž. P. dėl palikimo priėmimo, pateikdamas pareiškimą, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama E. P., kurios paskutinė deklaruota gyvenamojo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad kitų įstatyminių įpėdinių nėra, palikimo priimti pagal turto apyrašą nepageidauja. 2018 m. gegužės 15 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas paveldėjo turtą, kurio savininkė yra palikėja. Liudijime nurodoma, kad paveldimą turtą sudaro piniginės lėšos, esančios Swedbank AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

3.       Nurodė, kad palikėjos mirties momentą jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kuris būtų įregistruotas palikėjos vardu nebuvo, kadangi butą, kurio adresu buvo deklaruota palikėjos paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) – palikėja pardavė pagal 2017 m. spalio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp palikėjos ir J. P.; buto pardavimo kaina – 142 500 Eur, kurią pirkėja sumokėjo palikėjai sutarties 4 dalyje nustatyta tvarka. Sutarties pagrindu dalis buto kainos, t. y. 139 452,16 Eur, buvo sumokėta į palikėjos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank AB. Pasirašant sutartį, šalys patvirtino, kad tarpusavyje visiškai atsiskaitė iki sutarties pasirašymo.

4.       Palikėja su pareiškėju 2017 m. spalio 19 d. nuvykusi į Swedbank AB, esantį Konstitucijos pr. 20A, Vilniuje, perdavė pareiškėjui dalį už parduotą butą gautų į jos sąskaitą pinigų, t. y. 137 000 Eur, o būtent, pasiėmė iš savo sąskaitos banke grynaisiais 100 000 Eur ir perdavė pareiškėjui bei iš savo sąskaitos atliko 37 000 Eur pavedimą į pareiškėjo sąskaitą. Palikėja ir pareiškėjas buvo susitarę, kad dėl palikėjos garbaus amžiaus (75 m.) jai vienai gyventi darosi sunkiau, kadangi reikia daugiau dėmesio, pagalbos ir priežiūros, todėl palikėja persikels gyventi kartu su pareiškėju, o butą parduos ir gautus pinigus atiduos pareiškėjui. Palikėjos mirties momentu pareiškėjo žinioje buvo palikėjos perduoti 137 000 Eur, todėl pripažintina, kad ši pinigų suma pareiškėjo buvo valdoma palikėjos mirties momentu.

5.       Palikėja, nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą – butą pardavė 2017 m. spalio 19 d.  ir dalį gautų pinigų perdavė pareiškėjui, o (duomenys neskelbtini) buvo konstatuotas palikėjos mirties faktas, dėl ko nespėta įforminti palikėjos perduotų pareiškėjui pinigų fakto. Pareiškėjui 2018 m. vasario 20 d. išreiškus valią dėl palikimo priėmimo ir notarui atlikus palikimo įforminimo procesinius veiksmus, palikėjos perduoti iki mirties pinigai nepateko į palikėjos nuosavybės teise valdomo turto sudėtį mirties momentu, kadangi palikimas nebuvo priimamas pagal turto apyrašą, o pareiškėjui perduoti iki mirties pinigai nebuvo įforminti rašytinės formos dokumentu.

6.       Pareiškėjas 2020 m. spalio mėn. kreipėsi į palikimo bylą vedusį notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tuo pagrindu, kad palikėjos mirties momentu pareiškėjas faktiškai valdė ir disponavo paveldimu turtu – 137 000 Eur, kuris nebuvo įtrauktas į paveldimo turto sudėtį. Notaras atsisakė išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą, motyvuodamas, kad paveldėjimo byla baigta ir nurodė pareiškėjui kreiptis į teismą. Pareiškėjas negali kitu būdu gauti dokumentus, patvirtinančius faktą, kad jis teisėtai įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą iš palikėjos turtą – 137 000 Eur, dėl ko teisminiu būdu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas apie šio palikimo priėmimą, pareiškėjui pradėjus faktiškai jį valdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi pareiškėjo A. V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti; grąžino pareiškėjui sumokėtą 50 Eur žyminį mokestį, išaiškindamas, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.  

8.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 ir 445 straipsnių nuostatose yra nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyvios, todėl, kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.

9.       Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareiškė teismui prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo fakto nustatymo. Nurodė, kad faktinis palikimo valdymas yra vienas iš įstatymo numatytų palikimo priėmimo būdų. Asmuo per įstatymo nustatytą terminą nepasikreipęs į palikimo atsiradimo vietos notarą, tačiau pradėjęs rūpintis paliktu turtu, dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo gali kreiptis į teismą CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka. Išnagrinėjęs pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto, teismas pasisako dėl to, ar įvyko palikimo priėmimo faktas, t. y. dėl to, ar įpėdinis, turintis teisę į palikimą, nesikreipdamas į palikimo atsiradimo vietos notarą, palikimą priėmė kitu įstatymo numatytu būdu.

10.       Teismas iš pareiškėjo pareiškime dėstomų faktinių aplinkybių nustatė, jog įstatymo nustatytu terminu pareiškėjas palikėjos E. P. palikimą priėmė vienu iš įstatyme numatytų būdų, o konkrečiai – pateikęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šias aplinkybes byloje patvirtino prie pareiškimo pridėtas Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P. 2018 m. gegužės 15 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas dėl piniginių lėšų, esančių Swedbank, AB, paveldėjimo. Pareiškėjas nurodė, jog be minėtoje sąskaitoje esančių lėšų paveldimą turtą sudarė ir kitos, ne banke esančios lėšos.

11.       Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalies, 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas sprendė, kad palikimas jau yra priimtas vienu iš alternatyvių palikimo priėmimo būdų ir pareiškėjas priėmė visą E. P. palikimą. Teismas konstatavo, kad pareiškimas dėl palikimo priėmimo kitu būdu negali būti priimtas ir nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, todėl jį atsisakė primti.

12.       Teismas taip pat akreipė dėmesį į tai, kad iš pareiškime dėstomų aplinkybių matyti, jog pareiškėjo minimi 137 000 Eur jam buvo perleisti dar iki palikėjos mirties, todėl priklausomai nuo tokio perleidimo pagrindo (dovanojimas ar paskola, ar kt.) šios lėšos arba buvo, arba nebuvo paveldimo turto dalis.

III. Atskirojo skundo argumentai

13.       Pareiškėjas A. V. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį ir pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teigdamas, kad pareiškėjas jau priėmė visą palikėjos palikimą, todėl palikimas kitu būdu negali būti priimtas.

13.2.                      Pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti juridinį faktą dėl palikimo dalies, į kurią nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, priėmimo. Aplinkybė, jog iki palikėjos mirties (duomenys neskelbtini), t. y. 2017 m. spalio 19 d., ji perdavė pareiškėjui 100 000 Eur grynaisiais ir bankiniu pavedimu į pareiškėjo sąskaitą pervedė 37 000 Eur kaip „dovaną“, patvirtina jog 137 000 Eur nepateko į palikėjos turto sudėtį, kadangi notaro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas apėmė tik tą paveldimo turto dalį, kuri buvo palikėjos banko sąskaitoje jos mirties momentu.

13.3.                      Vadovaujantis CK 6.469 straipsnio 1 dalimi, šalys turėjo sudaryti dovanojimo sutartį dėl palikėjos pareiškėjui perduotų 137 000 Eur, tačiau palikėjos mirtis buvo netikėta, dėl ko šalys nespėjo to padaryti per laikotarpį nuo faktinio pinigų perdavimo (2017 m. spalio 19 d.) iki palikėjos mirties fakto konstatavimo ((duomenys neskelbtini)). Tai, kad palikėja ketino sudaryti dovanojimo sutartį dėl perduotų pareiškėjui pinigų patvirtina jos 2017 m. spalio 19 d. išreikšta valia atliekant mokėjimą per banką į pareiškėjo sąskaitą, pervedant 37 000 Eur kaip „dovaną“. 

13.4.                      Pareiškėjas, kaip vienintelis įpėdinis, palikėjos mirties momentu faktiškai jau valdė dalį paveldimo turto – 137 000 Eur dydžio pinigines lėšas, jas naudodamas savo nuožiūra, dėl ko pripažintina, kad šią paveldimo turto dalį jis paveldėjo vienu iš įstatyme numatytų būdų – pradėjęs turtą valdyti, ir tai padarė anksčiau nei kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. 

13.5.                      Pareiškėjas aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti palikimą ir kitu įstatyme numatytu būdu, t. y. 2018 m. vasario 20 d. padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, ir  palikimo dalį priėmė ta apimtimi, kuria išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjui yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į dalį palikėjo turto, pati savaime neužkerta galimybės kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinį faktą dėl likusios nepaveldėtos turto dalies priėmimo. Pareiškėjas siekia nustatyti, jog pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą jis paveldėjo ne visą palikėjos turtą, o tik dalį, į kurią nepateko piniginės lėšos, esančios ne banke. Grynieji pinigai (banknotai, monetos), palikimo atsiradimo momentu nuosavybės teise priklausę palikėjui, patenka į palikimo sudėtį ir gali būti paveldimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-80-695/2020, 37 punktas). 

13.6.                      Notarui atsisakius pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 137 000 Eur sumą, pareiškėjas neturėjo jokių kitų galimybių gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, todėl, nesutikdamas su tokiu notaro sprendimu, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl notaro veiksmų kartu su įpareigojimu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Atsižvelgiant į tai, kad paveldėjimo byla jau baigta, pareiškėjas pasirinko kitą būdą, pateikdamas teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog palikėjos už parduotą butą gauta ir iki mirties perduota pareiškėjui 137 000 Eur dydžio pinigų suma, kaip palikimo dalis, buvo priimta faktiškai pradėjus ją valdyti, nustatymo. 

13.7.                      Kiekvienu atveju, kai prašoma nustatyti juridinį faktą dėl dalies palikimo priėmimo ir teismui žinoma, kad į dalį palikimą sudarančio turto išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, teismas, be kitų aplinkybių, turi nustatyti ir vertinti, į kokią turto dalį buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir dėl kokios turto dalies faktinio valdymo prašoma nustatyti juridinį faktą, tam, jog būtų išsiaiškinta, ar pareiškėjas ypatingosios teisenos tvarka kreipėsi į teismą ne dėl tos palikimo dalies, į kurią jau yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tokių aplinkybių nustatymas nepripažintinas palikto turto kiekio, jo dalių nurodymu ar konstatavimu (įvardijimu), t. y. paveldėtino turto identifikavimu, kurio teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, neatlieka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013).

Apeliacinės instancijos teismas

k o n t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). 

15.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

16.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atsisakymo priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

17.       Pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, faktiškai valdydamas palikėjos E. P. pinigines lėšas (137 000 Eur), šį jos palikimą priėmė. Nurodė, kad palikėjos mirties momentu pareiškėjo žinioje buvo palikėjos perduoti pinigai, todėl pripažintina, kad ši pinigų suma pareiškėjo buvo faktiškai valdoma. Pareiškėjas nurodė, kad jis kitu būdu negali gauti dokumentų, patvirtinančių, jog teisėtai įgijo nuosavybės teisę į paveldėtas pinigines lėšas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas palikėjos palikimą priėmė vienu iš alternatyvių palikimo priėmimo būdų – kreipdamasis su pareiškimu į notarą, sprendė, kad pareiškėjas jau priėmė visą palikimą, todėl, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo pareiškimą kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka atsisakė priimti.

18.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas jam buvo išduotas tik dėl palikėjos lėšų, esančių banko sąskaitoje, todėl jis palikimą priėmė tik šia apimtimi. Pasak pareiškėjo, šiuo atveju jis prašo nustatyti juridinį faktą dėl palikimo dalies, į kurią nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, priėmimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad toks pareiškimas negali būti nagrinėjamas teisme. Pažymi, kad jis palikėjos mirties momentu valdė palikėjos jam perduotą 137 000 Eur dydžio pinigų sumą, todėl šį turtą jis paveldėjo pradėjęs faktiškai jį valdyti ir tą padarė anksčiau nei kad kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas nurodo, kad notarui atsisakius išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, jis turėjo teisę kreiptis į teismą su skundu dėl notaro veiksmų kartu su įpareigojimu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau pasirinko kitą būdą – kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog palikėjos už parduotą butą gauta pinigų suma (137 000 Eur) ir iki mirties perduota pareiškėjui, kaip palikimo dalis, buvo priimta faktiškai pradėjus jį valdyti, nustatymo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.

19.       Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Dėl to įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (CPK 444, 445 straipsniai).

20.       Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 20 punktas). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/ 2015).

21.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 445 straipsnis reguliuoja tokias situacijas, kai tam tikras juridinis faktas neakivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų ir asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

22.       Nagrinėjamu atveju pagal pareiškėjo reiškiamo reikalavimo pobūdį spręstina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo, o būtent pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjos iki jos mirties pareiškėjui perduota 137 000 Eur pinigų suma, kaip palikimo dalis, buvo priimta pareiškėjui faktiškai pradėjus šį turtą valdyti.

23.       CK 4.47 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės be kitų pagrindų gali būti įgyjamos paveldėjimu. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdiniai, įgyvendindami teisę paveldėti, laisva valia apsisprendžia, kuriuo iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų būdų priimti palikimą. Šie palikimo priėmimo būdai yra savarankiški, lygiaverčiai ir kiekvienas jų pakankamas palikimui įgyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).

24.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarė Ž. P. 2018 m. gegužės 15 d. išdavė pareiškėjui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į turtą, kurio savininkė palikėja E. P. Paveldėjimo teisės pagal įstatyme liudijime numatyta, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro piniginės lėšos, esančios Swedbank, AB, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad būtent šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas įgyvendino savo valią priimti palikimą paduodamas notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kurio pagrindu pareiškėjui ir buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Palikimo priėmimas faktiniu valdymu ir palikimo priėmimas, paduodant dėl jo pareiškimą notarui yra alternatyvūs palikimo priėmimo būdai ir neįmanomi taikyti tam pačiam įpėdiniui dėl to paties palikimo priėmimo. Taigi įpėdinis, pateikęs pareiškimą notarui ir priėmęs palikimą, nebetenka teisės kreiptis į teismą dėl juridinę reiškmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimą jis priėmė faktiniu valdymu. Vieno iš palikimo priėmimo būdų pasirinkimas šalina kito būdo priimti palikimą pasirinkimą. Tai, kad po paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo paaiškėjo aplinkybės, jog paveldimą turtą galimai sudaro ir kitas turtas – šiuo atveju 137 000 Eur piniginės lėšos, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas įgyja teisę minėtą palikimo dalį priimti kitu palikimo priėmimo būdu, nes, kaip jau minėta šios nutarties 23 punkte, neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, išreiškęs valią palikimą priimti, priima jį visą, iš ko jis besusidarytų, išskyrus atvejus, kuomet palikimas priimamas pagal apyrašą (CK 5.53 straipsnis). 

25.       Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpėdiniui, priėmusiam palikimą, pereina visos palikėjo teisės ir pareigos nepriklausomai nuo to, ar įpėdiniui buvo žinomi palikimą sudarantys objektai. Įpėdinis, pareiškęs, kad priima palikimą, laikomas priėmusiu visą turtą, t. y. ne tik jam žinomą turtą, bet ir turtą, kuris jam palikimo metu nebuvo žinomas, taip pat ir turtą, kuris dėl tam tikrų priežasčių išduodant paveldėjimo teisės liudijimą nebuvo įtrauktas į paveldimo turto apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).

26.       Taigi, pateikus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir jam išdavus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudjimą, o vėliau paaiškėjus, kad paveldimo turto apimtis yra didesnė, pareiškėjas įgyja teisę kreiptis dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo papildymo, nurodant naujai paaiškėjusį turtą, tačiau ne kreiptis į teismą su pareiškimu, siekiant priimti palikimą kitu būdu – teismui konstatuojant, kad palikimas priimtas paveldimą turtą faktiškai pradėjus valdyti. Pareiškėjo teiginiai, kad jis palikimą faktiniu valdymu priėmė anksčiau negu kreipėsi į notarą ir jam buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, nagrinėjamu atveju nekeičia teisinės situacijos vertinimo, nes pareiškėjas de jure (teisiškai) jau yra priėmęs palikimą, t. y. pareiškėjas pats pasirinko palikimo priėmimo būdą, kreipdamasis į notarą, palikimo priėmimo faktas notaro jau yra įformintas ir išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuris įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas ar panaikintas.

27.       Pareiškėjas nurodo, kad notarui atsisakius išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dėl papildomo paveldimo turto, jis turėjo teisę kreiptis į teismą su skundu dėl notaro veiksmų kartu su įpareigojimu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau pasirinko kitą būdą – kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju šios dvi pareiškėjo nurodytos situacijos nėra alternatyvūs ar lygiagretūs pasirinktų teisių įgyvenimo ar gynimo būdai palikimo priėmimo kontekste. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjui įgyvendinus savo valią priimti palikimą pateikiant pareiškimą notarui, jis prarado teisę kreiptis į teismą dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog palikimą (ar jo dalį) jis priėmė faktiniu valdymu.

28.       Pareiškėjo nurodoma kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013) nagrinėjamos bylos kontekste netaikytina, kadangi faktinės bylos aplinkybės nėra tapačios. Pažymėtina, kad kasacinio teismo nagrinėtoje byloje vienam įpėdinių buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į dalį turto. Kasacinis teismas išaiškino, kad kol nenuginčytas šis paveldėjimo teisės liudijimas, kiti įpėdiniai negali kreiptis į teismą dėl palikimo (jo dalies) priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo ypatingosios teisenos tvarka, prašydami nustatyti juridinį faktą dėl viso palikimo ar jo dalies, į kuriuos jau išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, priėmimo. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, kad įpėdiniui yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į dalį palikėjo turto, pati savaime neužkerta galimybės kitiems įpėdiniams kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinį faktą dėl likusios nepaveldėtos (į kurią neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas) turto dalies priėmimo. Taigi nurodytoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje susiklosčiusi kita situacija, joje esant įpėdinių daugetui. Vienam įpėdiniui priėmus palikimą kreipiantis su pareiškimu į notarą, kiti įpėdiniai neprarado teisės priimti nepaveldėtą palikimo dalį kitu būdu – kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas faktiniu valdymu, nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtoje byloje nebuvo konstatuota, kad tas pats įpėdinis gali priimti palikimą keliais būdais, t. y. kad įpėdinis, įgyvendinęs teisę priimti palikimą vienu iš įstatyme numatytų būdų, vėliau, paaiškėjus esant kito turto, išlaiko teisę priimti palikimą ir kitu būdu. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo teiginiai, kad dalį palikimą sudarančio turto jis gali priimti kreipdamasis su pareiškimu į notarą, o kitą dalį kreipdamasis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiniu valdymu, atmestini kaip nepagrįsti.

29.       Pažymėtina, kad nors pareiškėjas formuluoja reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą – 137 000 Eur lėšas, faktiškai pradėjęs jas valdyti, tačiau tiek iš pareiškimo, tiek iš atskirojo skundo argumentų (dėl dovanojimo sutarties nebuvimo, nuosavybės teisės į pinigus pareiškėjui neperėjimo ir kt.) matyti, kad pareiškėjas tam tikra dalimi galimai taip pat siekia nustatyti (konstatuoti faktą), kad ši pinigų suma, nors ir perduota pareiškėjui iki palikėjos mirties, tačiau palikėjos mirties momentu visgi priklausė palikėjai ir sudarė paveldimą turtą.

30.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu notaras atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl to, kad turto priklausomybė palikėjui notarui neaiški, o įpėdinis nesutinka su tokiu notaro sprendimu, teismui gali būti teikiamas skundas dėl notaro veiksmų kartu su prašymu įpareigoti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Tuo atveju, kai teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nusprendžia, kad pareiškėjo notarui pateikti dokumentai buvo pakankami konstatuoti faktą, kad turtas nuosavybės teise priklausė palikėjui, tai būtų pagrindas teismui įpareigoti notarą atlikti notarinį veiksmą. Tuo tarpu jei įpėdinis sutinka su tokiu notaro sprendimu, tai įpėdinis turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad turtas priklausė palikėjui nuosavybės teise, nustatymo. Taigi jeigu asmens teisėms nustatyti reikia fakto, kad tam tikras turtas priklausė konkrečiam asmeniui, o šis faktas yra reikalingas notaro atliekamam paveldėjimo teisės liudijimo įforminimui, tai jis gali būti nustatomas CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto tvarka kaip juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

31.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio (pareiškimo) dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo (pareiškėjo) pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas (pareiškėjas) turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio (pareiškimo) dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio (pareiškimo) dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo (pareiškėjo) pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

32.       Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pareiškime prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis palikėjos palikimą – 137 000 Eur lėšas, priėmė pradėjęs faktiškai šį turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas), o ne siekė nustatyti kitokį juridinę reikšmę turintį faktą (pavyzdžiui, dėl turto priklausomybės palikėjai, turint tikslą teismo sprendimą pateikti notarui papildant paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą) (CPK 445 straipsnio 2 dalies 9 punktas), spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, konstatavęs, kad pareiškėjas jau yra priėmęs palikimą vienu iš įstatyme numatytų būdų – pateikdamas pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).   

Dėl procesinės bylos baigties

33.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34.       Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

pareiškėjo A. V. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.         

Teisėja                                                              Giedrė Čėsnienė