Administracinė byla Nr. AS-634-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00919-2016-3

                                          Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl gauto atsakymo į pareiškimą ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja L. Š. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2016 m. gegužės 3 d. atsakymą Nr. 30-S-36932(36.3.1) į pareiškėjos pareiškimą laikyti kaip nepagrįstą, nes neatliktas tyrimas; 2) įpareigoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šiaurinę policijos nuovadą atlikti tyrimą dėl apsaugos darbuotojo L. B. pažeidimų: Asmens ir turto saugos įstatymo pažeidimo, drausminio nusižengimo, L. Š. laisvės atėmimo 1,5-2 valandas bei dalykinės reputacijos pažeminimo. 

Pareiškėja paaiškino, kad išeinant iš prekybos centro „Xyper Maxima“ buvo neteisėtai sulaikyta už kasų apsaugos darbuotojo, kuris neprisistatė, nepaaiškino jos sulaikymo priežasčių, apribojo jos laisvę sulaikydamas apie 1,5-2 val. sulaikytųjų kambaryje bei surašęs neteisingą protokolą perdavė L. Š. į policiją. Dėl šio asmens veiksmų pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos miesto policijos komisariatą. 2016 m. gegužės 3 d. raštu pareiškėja informuota, kad jos pareiškime išdėstytos aplinkybės dėl apsaugos darbuotojo veiksmų išnagrinėtos, nustatyta, kad pareiškėja apsaugos darbuotojo L. B. buvo sulaikyta įtarus smulkaus svetimo turto vagyste. Pareiškėjos teigimu, policijos įstaiga nustatė tik apsaugos darbuotojo vardą ir pavardę, tačiau neatliko tyrimo jo atžvilgiu. Minimas apsaugos darbuotojas, pareiškėjos nuomone, turėtų būti patrauktas atsakomybėn.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į policijos įstaigą, kuriai suteikti įgalinimai pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pareiškimu dėl apsaugos darbuotojo veiksmų teisėtumo jos sulaikymo metu. Teismas pažymėjo, kad administraciniuose teismuose nespręstini klausimai, susiję su ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais vykdant ikiteisminį tyrimą, atsisakant jį atlikti ar vilkinant jį (Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 2 d.). Remiantis Baudžiamojo proceso kodekso 165 straipsnio 1 dalimi, policija yra ikiteisminio tyrimo įstaiga, į kurios kompetenciją įeina spręsti klausimus dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir atsisakymo jį pradėti. Sprendžiant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo klausimus, policija veikia kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga, o ne kaip viešojo administravimo subjektas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administraciniai teismai nenagrinėja ir skundų, kuriais siekiama ginčyti teisėsaugos institucijų sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (žr., pvz., 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-306/2011), atsisakymą iškelti administracinę ar baudžiamąją bylą (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-882/2011), teisėsaugos institucijos prašymą pateikti duomenis, kurie susiję su ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje (žr., pvz., 2011 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-10/2011).              

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į atsakovą ne dėl ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padaryto  pareiškėjos teisių pažeidimo, bet dėl kito asmens veikos įvertinimo atsakovo kompetencijos ribose. Todėl šiuo atveju turėjo būti atliekama specialiųjų teisės aktų reglamentuojama asmens pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo ar įvykdytos nusikalstamos veikos nagrinėjimo procedūra ir priimtas procesinis sprendimas, kuriuo įforminamas pareiškėjos prašymo išnagrinėjimo rezultatas. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovas atsakymą įformino laisvos formos raštu ir nurodė, jog jis skundžiamas administraciniam teismui, nekeičia bylos rūšinio teismingumo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad šioje byloje pareiškėjos skunde keliami klausimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl skundą atsisakė priimti.

III.

Pareiškėja L. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundą išnagrinėti.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į atsakovą ji kreipėsi ne dėl šios institucijos veiksmais, neveikimu ar sprendimais galimai padaryto pareiškėjos teisių pažeidimo, bet dėl kito asmens veikos įvertinimo. Pareiškėjos teigimu, atsakovas priimtame atsakyme klaidina pareiškėją, siūlydamas kreiptis į teismą, arba nekompetentingai atliko pareigas, todėl šiuo atveju teismas abejingai įvertino aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirasis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Atskiruoju skundu ginčijama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Remdamasi ABTĮ 15 straipsniu, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal ABTĮ administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, t. y. dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 16 dalį administraciniai teisiniai santykiai yra įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais reglamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys atliekant viešąjį administravimą. Viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas apima administracinių sprendimų priėmimą, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimą, viešųjų paslaugų teikimo administravimą ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą (ABTĮ 2 str. 1 d.). ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Iš pareiškėjos skundo bei ginčijamo Klaipėdos miesto policijos komisariato rašto turinio matyti, kad pareiškėja į Klaipėdos miesto policijos komisariatą kreipėsi dėl prekybos centro apsaugos darbuotojo veiksmų jos atžvilgiu, o 2016 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 30-S-36932(36.3.1) pareiškėja buvo informuota, jog apsaugos darbuotojo veiksmus nulėmė įtarimas padarius smulkaus svetimo turto vagystę (b. l. 4). Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės siekia, kad atsakovas atliktų tyrimą ir patrauktų minėtą apsaugos darbuotoją atsakomybėn.

Pažymėtina, kad visas baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti tvarką, reglamentuojamas išimtinai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normomis, todėl darytina išvada, kad visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. Ikiteisminio tyrimo atlikimo pagrindus ir tvarką bei ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmų (ar priimtų procesinių dokumentų) apskundimo tvarką reglamentuoja BPK IV dalies nuostatos. Pagal BPK 168 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio BPK X dalyje nustatyta tvarka. Sprendžiant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo klausimus policija veikia kaip teisėtumą užtikrinanti institucija, o ne kaip viešojo administravimo subjektas. Administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia.

Apibendrindama aptartą teisinį reglamentavimą, šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėja prašo įpareigoti policiją atlikti veiksmus, susijusius ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundas nepriskirtinas administraciniam teismui ir turi būti paduotas BPK nustatyta tvarka.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad anksčiau aptartas Klaipėdos miesto policijos komisariato atsakymas, nors įformintas laisvos formos raštu ir jame nurodyta apskundimo tvarka, nėra siejamas su viešojo administravimo sritimi, todėl nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka.

Viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia, jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Dėl šios priežasties kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-29/2013, 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-328-438/2015). Taigi ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011, 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011).

Teisėjų kolegija su anksčiau nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Ginčijamas 2016 m. gegužės 3 d. raštas patvirtina, kad juo pareiškėjai buvo pateikta informacija, susijusi su jos sulaikymu ir apsaugos darbuotojo veiksmais, šiame rašte nenustatyti privalomojo pobūdžio įpareigojimai, t. y. jokia administracinė procedūra, kaip ji suprantama pagal Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, nebuvo pradėta ir administracinės procedūros sprendimas nebuvo priimtas, todėl skundžiamas raštas jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apskundimo tvarkos nurodymas rašte pats savaime nepatvirtina, jog raštas laikytinas pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-83-575/2016).

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. Š. atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                        Audrius Bakaveckas

                                                                                                                 Arūnas Dirvonas

                                                                                                                 Virginija Volskienė