Civilinė byla Nr. 2-1120/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02634-2013-6.

Procesinio sprendimo kategorija: 106.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-3940-590/2014 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui ir teisėjai V. M. dėl žalos atlyginimo atsisakyta priimti ieškinį bei

n u s t a t ė :

                                                        I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teismo nustatytu terminu neištaisius jo trūkumų, pagrįstumo.

Ieškovas A. B. pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti 350000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos teismas 2013-12-05 nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. B. ieškinį dalyje dėl ieškovo reikalavimų atsakovams Vilniaus apygardos teismui ir teisėjai V. M., netenkino ieškovo A. B. prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-3510-881/2013 ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-5-840/2013 išreikalavimo ir nustatė ieškovui terminą iki 2013-12-23 nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti: pateikti teismui civilinėje byloje Nr. 2-3510-881/2013 ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-840/2013 esančių dokumentų, kuriais remiasi ieškovas, CPK 114 straipsnyje nustatyta tvarka (t. y. teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens) patvirtintas kopijas, pateikti teismui 2013-03-26 pareiškimo bei 2013-04-02 skundo originalus arba CPK 114 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintas šių dokumentų kopijas. Teismas taip pat atkreipė ieškovo dėmesį į tai, kad ieškinyje atsakovo Lietuvos Respublikos atžvilgiu naudojami teiginiai „kriminalinė Lietuva“ nėra priimtini civiliniame procese ir procesiniuose dokumentuose, todėl nurodė tokius teiginius pašalinti iš ieškinio.

Ieškovas A. B. Vilniaus apygardos teismo 2013-12-05 nutartį apskundė atskiruoju skundu, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2014-02-27 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-298/2014) Vilniaus apygardos teismo 2013-12-05 nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2014-03-10 nutartimi nustatė ieškovui A. B. naują teminą iki 2014-04-01 pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2013-12-05 nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams. Teismo nustatytu terminu ieškovas pateikė patikslinto ieškinio faksogramą, tačiau teismo nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014-04-11 nutartimi grąžino ieškinį A. B. (CPK 115 str. 3 d.), kadangi teismo vertinimu, ieškovas nepašalino teismo nurodytų ieškinio trūkumų: nepateikė teismui tinkamai patvirtintų dokumentų ir iš ieškinio teksto nepašalino teismo nurodytų nepriimtinų teiginių.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3940-590/2014 ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo kitos apygardos teismui. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Teismo atsisakymas priimti ieškinį, taip pat termino jo trūkumams pašalinti nustatymas vien dėl to, kad prie ieškinio pridėtos nepatvirtintos dokumentų kopijos, yra pernelyg formalūs teismo veiksmai. Šis ieškinio trūkumas gali būti pašalintas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, kai teismas gali patvirtinti paties ieškovo surašytus ir pasirašytus 2013-03-26 pareiškimą ir 2013-04-02 skundą. Skundžiama nutartimi yra vilkinamas ieškinio nagrinėjimas.

2. Nėra įstatymo, draudžiančio teiginį „kriminalinė Lietuva“, todėl teismas be pagrindo ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnį, leidžiantį turėti ir skleisti įsitikinimus, įpareigojo tokį teiginį pašalinti iš procesinių dokumentų.

3. Byla perduotina nagrinėti kitos apygardos teismui, nes Vilniaus apygardos teismas ir jo teisėjai negeba tinkamai nagrinėti bylos.

4. Skundžiama nutartis yra šališka, priimta priklausomų teisėjų, pažeidžia CPK 21 straipsnį, Konstitucijos 109, 117 straipsnius, kadangi niekas negali būti teisėju savo paties byloje.

5. Ieškovas taip pat išdėsto savo nuomonę apie lietuvių, ieškovo vertinimu, žemą išsivystymo lygį ir elgesio modelius.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Šioje byloje nagrinėjamas atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-04-11 nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam A. B., nepašalinus įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytų ieškinio trūkumų (CPK 115 str. 3d.), pagrįstumo ir teisėtumo.

Vienas iš ieškovo A. B. nepašalintų ieškinio trūkumų yra tinkamai patvirtintų dokumentų kopijų nepateikimas teismui. Ieškovas teigia, kad ši aplinkybė yra nepakankamas ir pernelyg formalus pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, nes dokumentų kopijos gali būti patvirtintos pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje.

Pažymėtina, kad ieškinio trūkumus nustatė Vilniaus apygardos teismas 2013-12-05 nutartimi. Šios nutarties teisėtumas ir pagrįstumas jau yra patikrintas Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus atskirąjį skundą dėl šios nutarties (Lietuvos apeliacinis teismas 2014-02-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-298/2014 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismas 2013-12-05 nutartį). Apeliacinės instancijos teismas nepripažino ieškinį atitinkančiu įstatymo reikalavimus, nenustatė, kad ieškinio trūkumai būtų nustatyti nepagrįstai ir netinkamai, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų be teisėto pagrindo nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi Vilniaus apygardos teismo 2013-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-6177-590/2013, įpareigojanti ieškovą pašalinti nutartyje nustatytus ieškinio trūkumus, yra įsiteisėjusi ir nėra teisinio pagrindo dar kartą (pakartotinai) nagrinėti argumentus, ar ieškinio trūkumai buvo nustatyti pagrįstai. Ieškovas atskirajame skunde argumentais, kad ieškinio trūkumai, nustatyti Vilniaus apygardos teismo 2013-12-05 nutartyje, yra formalūs ir dėl tokių trūkumų nepašalinimo negalėjo būti nepriimtas ieškinys, iš esmės ginčija įsiteisėjusioje pirmosios instancijos teismo nutartyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-298/2014 nustatytas aplinkybes ir išvadas, kad ieškinys buvo paduotas su trūkumais, t. y. nesilaikant CPK 114 straipsnio reikalavimų, kurie turi būti pašalinti per teismo nustatytą terminą. Argumentais, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija suteikia teisę reikšti nuomonę, ieškovas taip pat ginčija įsiteisėjusiomis nutartimis nustatytą įpareigojimą iš ieškinio pašalinti nepriimtinus posakius. 

Dėl šių įsiteisėjusia nutartimi nustatytų įpareigojimų ieškovui, teismas nepasisako (dėl jų pasisakyta nagrinėjant atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013-12-05 nutarties) ir pasisakys tik dėl šios bylos apeliacijos objekto, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2014-04-11 nutarties, kuria yra išspręstas klausimas dėl pasekmių, kai teismo nustatytu terminu ieškinio trūkumai nepašalinami, taikymo. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nagrinėja tik klausimą, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad ieškovas nepašalino nustatytų ieškinio trūkumų, ar teisingai taikė CPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias teismo teisę nepriimti procesinio dokumento.

Pagal bylos medžiagą ieškovas nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2013-12-05 nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų: nepateikė tinkamai, kaip to reikalauja CPK 114 straipsnis, patvirtintų dokumentų kopijų, nepašalino iš ieškinio turinio nepagarbaus ir įžeidžiančio pobūdžio teiginių, neatitinkančių elementarių demokratinėje visuomenėje priimtinų etikos normų bei kalbos kultūros taisyklių, kurių turi laikytis kiekvienas suinteresuotas asmuo įgyvendindamas savo teises, įskaitant ir teisę į teisminę gynybą (CPK 5 str., 95 str., CK 1.137 str. 3 d.). Teikdamas patikslintą ieškinį ieškovas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškinį dalyje dėl reikalavimų atsakovams Vilniaus apygardos teismui ir teisėjai V. M. yra atsisakyta priimti. Todėl skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 115 straipsnio 3 dalį ir atsisakė priimti ieškinį, kurio trūkumų ieškovas nepašalino (byloje nėra duomenų, kad ieškovas dėl kokių nors priežasčių nebūtų galėjęs pašalinti jam nurodytus ieškinio trūkumus).

Ieškovui, turinčiam didelę bylinėjimosi patirtį, jau ne karta buvo paaiškinta, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos kaip fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) negali būti įgyvendinama bet kaip. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje yra nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Taigi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant ir ieškovo pareigą laikytis CPK nustatytos tvarkos. Ieškinio  trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 ir 138 str.) yra nustatytas tikslu sudaryti galimybę besikreipiančiam į teismą asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus teismui iš karto neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Šios procesinės priemonės pagalba sudaroma galimybė dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, taip pat proceso koncentruotumui ir ekonomiškumui. Tačiau apeliantas pats be pateisinamos priežasties nepasinaudojo jam suteikta procesine galimybe pašalinti teismui teikto ieškinio trūkumus, dėl ko ieškinį skundžiama nutartimi priimti atsisakyta pagrįstai.

Dėl ieškovo atskirajame skunde nurodomų argumentų dėl skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo ir teismo galimo šališkumo taip pat jau pasisakyta įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-27 nutartyje, kurioje teismas nurodė, kad argumentai dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo, nagrinėjančio ieškinio priėmimo klausimą, šališkumo nenagrinėtini apeliacine tvarka kaip negalintys sudaryti apeliacijos objekto (CPK 301 str. 1 d., 334 str. 1 d.), kad nebaigtoje nagrinėti byloje teisėjo šališkumo klausimas sprendžiamas CPK 68-69 straipsniuose nustatyta tvarka, kas pareiškėjui taip pat yra žinoma. Dėl šių argumentų pakartotinai apeliacinės instancijos teismas šioje byloje taip pat nepasisako.

Ieškovas atskiruoju skundu taip pat prašo perduoti bylą nagrinėti kitos apygardos teismui, nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas nepajėgus tinkamai išnagrinėti bylos, be to, niekas negali būti teisėju savo byloje. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismui šioje byloje pripažinus, kad ieškinys skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo nepriimtas pagrįstai ir teisėtai, ieškovo prašymas perduoti bylą nagrinėti kitos apygardos teismui neteko prasmės, todėl dėl jo plačiau pasisakyti nebetikslinga.

Šie motyvai yra pakankami konstatuoti skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Teisėja, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                         Egidija Tamošiūnienė