Civilinė byla Nr. e2YT-3639-1173/2022

Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00258-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 7 d.

Pasvalys

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Iveta Bartkevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. C., M. B., Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas,

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėja M. B. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo vyro J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nurodo, kad:

1.1.       J. B. iki mirties valdė nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo priėmimo mirus sutuoktiniui pareiškėja pareiškimo notarui nepateikė, bet pagal įstatymą tenkanti palikimą priėmė faktiškai jį valdydama ir juo disponuodama. Pareiškėja po vyro mirties toliau liko gyventi ir šiuo metu gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), jį prižiūri, moka buto komunalinius mokesčius, be kita ko, tai darė ir po J. B. mirties, aktualiu palikimo priėmimo laikotarpiu (3 mėnesius po mirties). Pareiškėja šiuo adresu yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą ir nepertraukiamai čia gyvena. Po vyro mirties pareiškėja perėmė ir visą kilnojamąjį turtą, valdytą kartu su sutuoktiniu, buvusį name ir juo naudojosi. Pareiškėja faktiniu valdymu priėmė visą J. B. turtą, likusį po jo mirties.

1.2.       J. B. vaikai – M. B. ir V. C. pareiškimo dėl palikimo  priėmimo po tėvo mirties notarui nepateikė. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų palikėjo sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų.

1.3.       Paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalinga nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja po savo sutuoktinio J. B. mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų.

2.       Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo galimą palikėjo J. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad prašymas yra pagrįstas, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

3.       Suinteresuoti asmenys V. C. ir M. B. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4.       Pareiškimas tenkintinas.

5.       Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, rodančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

6.       Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

7.       Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pananašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).

8.       Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėja M. B. yra J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė. Po J. B. mirties nei pareiškėja nei kiti įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad po J. B. mirties liko jam nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

9.       Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad po palikėjo J. B. mirties ji liko gyventi ir šiuo metu gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jį visą laiką valdė kaip savą, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir kt., taip pat perėmė visą sutuoktinio kilnojamąjį turtą. Pareiškėjos paaiškinimus patvirtina ir kiti bylos duomenys.  Iš gyventojų registro išrašo matyti, kad M. B. nuo 1986 m. liepos 8 d. savo gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini). Iš UAB (duomenys neskelbtini)  rašto matyti, kad M. B. vardu siunčiami raštai už minėtam butui suteiktas paslaugas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimu iš M. B., kaip faktinės buto, esančio (duomenys neskelbtini), valdytojos ir naudojos priteistas įsiskolinimas už komunalines paslaugas. 

10.       Teismas sprendžia, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad M. B. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti sutuoktinio, mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

11.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. B. po sutuoktinio J. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

12.       Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

13.       Lietuvos Aaukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo  Teismo  2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusio J. B. palikimo sudėties.

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 ir 448 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas M. B. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.

Teisėja Iveta Bartkevičienė