Pirmosios instancijos teismo Civilinė
byla Nr. 2S-814-544/ 2010
teisėja Irena Stulgienė Proceso
Nr. 2-37-3-01586-2010-8
Procesinio
sprendimo kategorija: 110.1; 110.5; 121.14;122.3;
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
N U T A R T I S
2010 m. gruodžio 1 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės
Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Valiulienės, Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. N. ir O. N. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės
teismo 2010 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atsakovės O. N. turtui
taikytos laikinosios apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1694-233/2010
pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovams O.
N. ir L. N., tretysis asmuo, nepareiškiantis
savarankiškų reikalavimų, Rokiškio rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. Š., dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
NUSTATĖ:
Ieškovė V. N. CK 6.66 str. 1-3 d., 6.67 str. pagrindais prašo
pripažinti negaliojančia 2009-06-19 sudarytą dovanojimo sutartį, pagal kurią L. N. padovanojo O. N. dalį žemės sklypo
su jame esančiu gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančius Barkiškio k.,
Rokiškio raj. Ieškiniui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos
priemones – areštuoti ginčijamo sandorio dalyką, nes nesiėmus laikinųjų
apsaugos priemonių priimto teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti
negalimas (b. l. 1-3).
Rokiškio rajono apylinkės
teismas 2010-10-06 nutartimi ieškovės prašymą tenkino - areštavo atsakovės O. N. vardu registruotą turtą: 100/832 dalį žemės sklypo,
turinčio 8,32 ha žemės, unikalus Nr.7380-0004-0041, esantį Barkiškio k.
Rokiškio r.sav. su jame esančiu gyvenamuoju namu 1A1m, unikalus
Nr.7393-8013-2010 su priklausiniais: lauko virtuve 2I1ž, unikalus
Nr.4400-0989-9276, pagalbinio ūkio paskirties pastatu tvartu 3I1m, unikalus
Nr.4400-0989-9343, pagalbinio ūkio paskirties pastatu-malkine 4I1ž, unikalus
Nr.4400-0989-9365 ir kitais statiniais (inžineriniais) - kiemo statiniais
(šuliniu k), unikalus Nr.4400-0989-9398, laikinai apribodamas disponavimą
areštuotu turtu, t. y. uždraudė šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai
perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti
servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti. Areštuoto turto saugojimą
perdavė atsakovei O. N.. Teismas nurodė, kad areštą taiko
todėl, kad areštuojamas turtas yra ginčijamo sandorio – dovanojimo sutarties –
dalykas, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti ar tapti
negalimas priimto teismo sprendimo vykdymas (b. l. 22-23).
Atsakovai L. N. ir O. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės
teismo 2010-10-06 nutartį. Nurodo, kad nutartis buvo priimta ieškovei
suklaidinus teismą ir nutylėjus esminę bylos aplinkybę, kad tarp ieškovės ir
atsakovo L. N. dar nėra pasibaigęs teisminis ginčas dėl
išlaikymo dydžio G. N. sumažinimo. Todėl CPK 296 str. 1 d.
4 p. ieškovės ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu. L. N.
buvo pateikęs ieškinį Molėtų rajono apylinkės teismui dėl išlaikymo dydžio
sumažinimo, o jo nenaudai priimtą 2010-05-21 teismo sprendimą yra apskundęs
apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui. Tik po apeliacinio teismo
nutarties, jei L. N. skundas būtų atmestas, ieškovė įgautų
teisę paduoti ieškinį, kurį jau yra dabar padavusi ir kurio vieną iš
reikalavimų patenkino Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-10-06 nutartimi
(b. l. 33-34).
Atsiliepime į
atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimui pagrįsti
nurodo, kad atsakovas žinojo, jog sandorio sudarymo dienai yra skolingas
nepilnamečio vaiko G. N. išlaikymui 3280,00 Lt. Šalys
neturėjo pareigos sudaryti ginčo sandorį. Sudarydamas ginčijamą sutartį,
atsakovas tyčia pablogino savo turtinę padėtį, vengdamas atlikti pareigą savo
nepilnamečiam sūnui elgiasi nesąžiningai. Neuždėjus arešto nekilnojamam turtui,
turtas vėl gali būti perleistas kitiems asmenims, ir tuo būtų apsunkintas
sprendimo įvykdymas. Nors atsakovas padengė 4779,29 Lt išlaikymo įsiskolinimą,
tačiau nesumokėjus išlaikymo nuo 2009-12-01 iki 2010-11-01 susidarė papildomas
2990,71 Lt įsiskolinimas (b. l. 39-40, 50-51).
Atskirasis
skundas netenkintinas, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine
tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei
absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1
d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329
str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai
išaiškino ir taikė CPK 144, 145 str. nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų
apsaugos priemonių taikymą, tinkamai nustatė ir neįvertino visas šiam klausimui
išspręsti svarbias aplinkybes. Todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią
naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Teismas
dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių,
jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti
nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas
– užtikrinti būsimo, galimai palankaus ieškovui, teismo sprendimo įvykdymą, ir
taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo
taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems
tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti
laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos
priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą. Pirmosios
instancijos teismas, spręsdamas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo
klausimą, šiomis įstatymų nuostatomis vadovavosi ir jų nepažeidė. CPK 145 str.
1 d. 1 p. numatyta, kad laikinąja apsaugos priemone gali būti atsakovo
nekilnojamojo daikto areštas. Teismas, parinkdamas laikinąsias apsaugos
priemones, turi vadovautis ekonomiškumo principu. Šiuo atveju ginčo
nekilnojamuoju turtu neuždrausta naudotis ir jį valdyti, tik apribota
disponavimo juo teisė. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kaip tokio masto
apribojimai, esminiai pažeidžia apeliantų teises. Byloje nėra faktinių duomenų,
iš kurių būtų galima spręsti, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas
trikdo įprastą atsakovų ar jų šeimos narių gyvenimą, riboja galimybę užsiimti
įprasta veikla, gyvenimo būdu ar pan. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia
laikinoji apsaugos priemonė visiškai atitinka bylos suinteresuotų asmenų
teisėtų interesų pusiausvyrą, kaip kad to reikalauja universalieji civilinio
proceso teisės principai.
Ieškovė V. N. šioje civilinėje byloje pareiškė ieškinį prašydama pripažinti
2009-06-19 dovanojimo sutartį, kuria L. N. dovanojo O. N. dalį žemės sklypo dalį su jame esančiu gyvenamuoju namu
ir priklausiniais, esančiais Barkiškio k., Rokiškio raj., negaliojančia. Jeigu
ieškinys būtų patenkintas, tektų taikyti restituciją, o jos taikymas būtų
apsunkintas, jei turtas būtų perleistas tretiesiems asmenims (LR CK 6.145 str.
1 d.). Be to, turto perleidimas nuosavybės teise kitiems asmenims, ypač kai
suinteresuotieji asmenys tarpusavyje nesutaria, gali inicijuoti naujus ginčus,
užtęsti šios nagrinėjimo laiką, apimtį, inicijuoti naujas bylas, gali pakisti
turto vertė ir/ar sudėtis ir pan. Todėl teismas turėjo pakankamą faktinį ir
teisinį pagrindą išvadai, jog yra reali grėsmė, kad, netaikius laikinųjų
apsaugos priemonių, būsimo, galimo palankaus ir ieškovei, teismo sprendimo
įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas.
Nepagrįstas
apelianto argumentas, jog skundžiama nutartis neteisėta ir dėl to, kad ją teismas
priėmė būdamas ieškovės suklaidintas ir nežinodamas, kad tarp ieškovės ir
atsakovo L. N. nėra pasibaigęs teisminis ginčas dėl sumažinto
dydžio išlaikymo vaikui priteisimo. Nors atskirajame skunde minimas Molėtų
rajono apylinkės teismo 2010-05-21 sprendimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo
yra neįsiteisėjęs, jis neturi esminės reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių
taikymui šioje byloje, kadangi išlaikymas nepilnamečiam sūnui G.
N., gim. 1995-06-16, jau yra priteistas 2009-05-22 Molėtų rajono apylinkės
teismo sprendimu. Šis teismo sprendimas yra galiojantis ir turi būti vykdomas
tol, kol jis nepakeistas ar nepanaikintas įstatymų numatyta tvarka. 2009-12-01
dienai atsakovas turėjo 3280,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui.
Todėl tuo pagrindu, kad 2010-05-21 Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimas
nėra įsiteisėjęs, šioje byloje ieškovės pateiktas actio Pauliana
ieškinys dėl sandorio nuginčijimo negalėjo būti paliktas nenagrinėtas CPK 296
str. numatytais pagrindais, o laikinosios apsaugos priemonės – netaikytos.
Apeliantas
papildomai pateikė teismui duomenis apie tai, kad visą išlaikymo įsiskolinimą
vaikui 4779,79 Lt padengė 2010-11-02 šią sumą pervesdamas į antstolės I. B. kontoros sąskaitą. Tačiau nesudaro pagrindo tenkinti
atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes šioje bylos
nagrinėjimo stadijoje nesprendžiama dėl to, ar ieškinys teisėtas ir pagrįstas,
ar ieškovė yra atsakovo kreditorė, o sprendžiama tik dėl to, ar yra grėsmė,
jog teismo sprendimas, kuris gali būti
palankus ir ieškovei, gali likti neįvykdytas arba jo vykdymas gali pasunkėti.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi CPK 337 str. 1 p.,
N U T A R I A:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjų
kolegija: Ramunė
Čeknienė
Birutė Jonaitienė
Birutė
Valiulienė