Administracinė byla Nr. eA-924-1047/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07111-2022-9
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse pareiškimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse (toliau – ir pareiškėjas, Vyriausybės atstovas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių įgyvendinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 16 punktą, 19 straipsnio 1 ir 2 dalis ir paskelbti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. 30-1315/22 (toliau – ir Įsakymas) bei jo priedą – Vilniaus miesto savivaldybės gatvių infrastruktūros standartą (toliau – ir Standartas), Teisės aktų registre.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad:
2.1. Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) svetainėje 2021 m. spalio 26 d. buvo paskelbtas Vilniaus miesto savivaldybės gatvių infrastruktūros standartas. Remiantis šiuo Standartu Vilniaus mieste pradėtos vykdyti gatvių rekonstrukcijos (siaurinimo ir kapitalinio remonto darbai). Savivaldybė 2021 m. gruodžio 10 d. raštu informavo pareiškėją, kad Standartas nėra patvirtintas sprendimu ar teisės aktu ir juo nesiremiama vykdant Vilniaus miesto savivaldybės gatvių rekonstrukcijas. Savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorius 2022 m. gegužės 9 d. priėmė Įsakymą, kuriuo patvirtino Standartą.
2.2. Vyriausybės atstovas 2022 m. rugsėjo 29 d. raštu kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas nurodyti konkretų teisinį pagrindą, konkrečias įstatymų nuostatas, suteikiančias Administracijos direktoriui įgaliojimus Įsakymu patvirtinti Standartą, taip pat nurodyti, ar Įsakymas yra paskelbtas Teisės aktų registre. Savivaldybė, atsakydama į Vyriausybės atstovo raštą, 2022 m. spalio 28 d. rašte paaiškino, kad Standartas nėra norminis teisės aktas, jis yra vizijų ir gerųjų praktikų rinkinys, dėl to jis nebuvo paskelbtas Teisės aktų registre. Pažymėjo, kad Standartas nėra dokumentas, kuris keičia esamą teisinį reguliavimą, t. y. esant Standarto ir aukštesnės galios teisės aktų nuostatų prieštaravimui, yra / bus taikomi aukštesnės galios teisės aktai ir šio teisinio reguliavimo neketinama keisti Standartu.
2.3. Pareiškėjas, atsižvelgęs į tai, kad Įsakymas buvo priimtas 2022 m. gegužės 9 d. ir iki šiol nėra paskelbtas Teisės aktų registre, 2022 m. lapkričio 10 d. Administracijos direktoriui surašė Vyriausybės atstovo reikalavimą Nr. TR1-10(5.1E) (toliau – ir Reikalavimas), kuriuo pareikalavo, kad atsakovas įgyvendintų Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – ir Teisėkūros pagrindų įstatymas) 6 straipsnio 2 dalies 16 punktą, 19 straipsnio 1 ir 2 dalis ir paskelbtų Įsakymą ir Standartą Teisės aktų registre. Tačiau Administracijos direktorius 2022 m. lapkričio 17 d. raštu atsisakė įvykdyti Vyriausybės atstovo Reikalavimą, motyvuodamas tuo, kad Standartas yra vizijų ir gerųjų praktikų rinkinys, kuris suprantamas kaip tam tikra rekomendacija, metodiniai nurodymai, kurie taikomi savanoriškai, t. y. Standartu nėra sukurtos teisės normos ir privalomos elgesio taisyklės. Administracijos direktoriui atsisakius įvykdyti Vyriausybės atstovo Reikalavimą, šis buvo priverstas kreiptis į teismą.
2.4. Standartas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 9 dalyje ir teismų praktikoje nurodytus norminio administracinio akto požymius, nes : i) jis sukuria konkrečias elgesio taisykles (nustato konkrečius privalomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti šaligatviai, miesto gatvės, parkavimo vietos, taip pat visi kiti gatvės elementai); ii) jis patvirtintas viešojo administravimo subjekto – Savivaldybės Administracijos direktoriaus įsakymu; iii) jame suformuluotos bendro ir abstraktaus pobūdžio taisyklės, taikytinos Vilniaus miesto gatvėms; iv) jis yra orientuotas į ateitį, skirtas taikyti ne vieną kartą; v) jis yra adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui ir yra visuotinai privalomas; vi) nors jis nėra paskelbtas Teisės aktų registre, tačiau norminio administracinio akto viešas paskelbimas laikytinas šio akto galiojimo sąlyga, o ne požymiu, lemiančiu tam tikro akto (ne) priskyrimą norminių administracinių aktų grupei.
3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškimą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad:
4.1. Įsakymas ir juo patvirtintas Standartas nėra norminis teisės aktas. Vertinant, ar Įsakymas / Standartas yra norminio pobūdžio teisės aktas, pirmiausia būtina atkreipti dėmesį į VAĮ 2 straipsnio 9 dalį, o sprendžiant, ar teisės aktas gali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, turi būti įvertintas šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdis, subjektų ratas, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusas bei kitos akto priėmimo aplinkybės, t. y. turi būti įvertinta teisės aktą apibūdinančių požymių visuma. Įsakymo 2022 m. balandžio 1 d. aiškinamajame rašte (toliau – ir Aiškinamasis raštas) nurodyta, kad Savivaldybės gatvių infrastruktūros standarto tikslas – tai naujos, aukščiausios kokybės gatvių Vilniui ir vilniečiams vizijos kūrimas. Juo grąžinamas požiūris, kad gatvė yra pagrindinė miesto viešoji erdvė, kurioje vyksta ne tik judėjimas, bet ir gyvenimas. Vizijų ir praktikų rinkinys negali būti laikomas aktu, sukuriančiu privalomas, visuotinai taikomas elgesio taisykles ir teisės normas. Toks teisės aktas laikytinas rekomendacija, metodiniu nurodymu Administracijos struktūriniams padaliniams ir Savivaldybės įmonėms. Taigi, teisinis reguliavimas leidžia tokio pobūdžio teisės aktų kaip Standartas rengimą ir nenumato jokių specialių tokio teisės akto rengimo ir tvirtinimo reikalavimų, t. y. aktą rengiantis ir tvirtinantis subjektas tą daro savo paties nustatyta tvarka.
4.2. Standartu nėra siekiama sukurti naujas visuotinai taikomas taisykles, o pats Standartas yra skirtas Administracijos, Savivaldybės įmonių vidaus procesų kokybės gerinimui ir miesto vizijos įgyvendinimui. Taigi, Įsakymas ir juo patvirtintas Standartas negali būti pripažįstami norminiais teisės aktais. Pareiškėjas formaliai siekia Įsakymo / Standarto pripažinimo norminiais teisės aktais, nors savo pareiškime nenurodo, kokių aukštesnės galios teisės aktų ir kokių konkrečiai jų nuostatų reikalavimų neatitinka Standartas. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad teisės akto priskyrimo norminiam administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne tik pagal teisės akto pavadinimą ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Vyriausybės atstovo pareiškimą.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Standartas buvo paskelbtas 2021 m. spalio 26 d. Savivaldybės svetainėje. Standarte įtvirtinti Vilniaus miesto 12 gatvių nauji principai.
6.2. Administracija, pareiškėjui užklausus dėl Standarto priėmimo ir taikymo, 2021 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. A51-125554/21 informavo, kad Vilniaus miesto gatvių pertvarkymo projektai nėra rengiami remiantis Standartu, jis nebuvo patvirtintas, o net ir patvirtinus Standartą, rengiant gatvių pertvarkymo projektus, Standartu būtų remiamasi tiek, kiek tai neprieštarautų aukštesnės galios teisės aktams.
6.3. 2022 m. gegužės 9 d. buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-1315/22, kuriuo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės gatvių infrastruktūros standartas. Įsakymo antru punktu nustatyta, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės gatvių infrastruktūros standarto ir aukštesnės galios teisės aktų nuostatų prieštaravimui taikytini aukštesnės galios teisės aktai.
6.4. Vyriausybės atstovas 2022 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. S-142(5.1E) kreipėsi į Administraciją, prašydamas nurodyti konkretų teisinį pagrindą, konkrečias įstatymų nuostatas, suteikiančias Administracijos direktoriui įgaliojimus Įsakymu patvirtinti Standartą.
6.5. Administracija 2022 m. spalio 28 d. rašte Nr. A51-161899/22 paaiškino, kad Standartas nėra norminis teisės aktas, jis yra vizijų ir gerųjų praktikų rinkinys, ir dėl šių priežasčių jis nebuvo skelbiamas Teisės aktų registre. Taip pat nurodė, kad Standartas nėra dokumentas, kuris keičia esamą teisinį reguliavimą – esant Vilniaus miesto savivaldybės gatvių infrastruktūros standarto ir aukštesnės galios teisės aktų nuostatų prieštaravimui, yra / bus taikytini aukštesnės galios teisės aktai, ir šio teisinio reguliavimo keisti Standartu neketinama.
6.6. 2022 m. lapkričio 10 d. Vyriausybės atstovas Reikalavimu Nr. TR1-10(5.1E) pareikalavo Administracijos paskelbti Įsakymą su priedais Teisės aktų registre kaip norminį teisės aktą.
6.7. Administracija 2022 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. A51-172914/22 išdėstė savo poziciją, nesutikdama su tokiu Reikalavimu ir nurodė, kad Įsakymas ir juo patvirtintas Standartas nėra norminis teisės aktas.
6.8. Administracijai atsisakius vykdyti Vyriausybės atstovo Reikalavimą, pareiškėjas kreipėsi į teismą.
7. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, sutiko su atsakovu, kad daugelis norminio administracinio akto požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju sprendžiant, ar teisės aktas gali būti pripažįstamas norminiu administraciniu aktu, būtina įvertinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes. Taip pat turi būti įvertinama teisės aktą apibūdinančių požymių visuma. Teismas sprendė, jog Standartas yra rekomendacinio pobūdžio teisės aktas, metodiniu nurodymu Administracijos struktūriniams padaliniams ir Savivaldybės įmonėms bei taikomas savanoriškai Administracijos ir Savivaldybės įmonių. Įsakymui / Standartui nėra būdingas visuotinio privalomumo požymis, juo nėra išreikšta valstybės valia ir nėra nustatytos visiems asmenims privalomos elgesio taisyklės, todėl tai yra vidaus administravimo aktas, skirtas konkrečiai tik atsakovo struktūriniams padaliniams ir įmonėms, o vidaus administravimo aktai nėra norminiai administraciniai aktai VAĮ prasme.
8. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ginčui aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti Administracijos direktorių įgyvendinti Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 16 punktą, 19 straipsnio 1 ir 2 dalis dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. 30-1315/22 bei jo priedo – Vilniaus miesto savivaldybės gatvių infrastruktūros standarto paskelbimo Teisės aktų registre, kadangi jie nėra norminiai administraciniai aktai.
III.
9. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo pareiškimą.
10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
10.1. Teismo išvados nėra motyvuotos, kadangi jos nėra pagrįstos Standarto normų turinio analize. Standarto turinys neįvertintas pagal norminio administracinio akto požymius. Teismas nepateikė Standarto normų turinio vertinimo ir nepaaiškino, kuo vadovaujantis grindžia savo išvadas, kad Įsakymu patvirtintas Standartas negali būti norminiu administraciniu aktu.
10.2. Teismas neatskleidė tikrojo Įsakymo priėmimo tikslo ir nepagrįstai konstatavo, kad Standartas nėra visuotinai privalomas. Nors Aiškinamojo rašto įžangoje ir nurodyta, kad juo siekiama sukurti naują gatvių viziją, tačiau toliau dėstoma, kad per geriausių praktikų paieškas, bendras diskusijas surasti būdai kaip teoriją pritaikyti praktiškai, taigi, Standartu nesiekiama dubliuoti gatvių projektavimą nustatančių teisės aktų nuostatų, o siekiama prie jų prisitaikyti, juos papildyti. Įsakymo tikrasis tikslas – nustatyti taisykles, padedančias įgyvendinti sukurtą Vilniaus gatvių viziją. Standarte vartojamų formuluočių imperatyvus pobūdis, galimybės pasirinkti kitokios gatvės projektavimo alternatyvos nebuvimas įrodo, kad Įsakymo ir Standarto tikslas nustatyti visuotinai privalomas elgesio taisykles, o Vilniaus miesto gatvių pertvarkos darbai turi būti vykdomi remiantis šiuo Standartu.
10.3. Teismo argumentas, kad Standartas taikomas savanoriškai ir nustato tik atsakovo struktūrinių padalinių ir įmonių darbuotojų teises ir pareigas, nėra pagrįstas konkrečiomis Standarto normomis, todėl nėra aišku, kokių normų pagrindu teismas padarė tokią išvadą. Vidaus administravimo aktu yra nustatomos, paskirstomos pavaldžių subjektų funkcijos, jų darbo organizavimo tvarka, tuo tarpu Standartu nėra nustatoma pavaldžių subjektų darbo organizavimo tvarka. Pačiame Standarte yra numatyta, kad jis yra pagrindinis dokumentas projektuojant Vilniaus gatves, kiti patvirtinti dokumentai taikomi tiek, kiek neprieštarauja Standartui ar praplečia jo sprendinius, o tai reiškia, kad Standartas yra visuotinai taikomas ir privalomas.
10.4. Įsakymas bei juo patvirtintas Standartas atitinka visus norminio administracinio akto požymius, todėl teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, t. y. paskelbti Įsakymą ir jo priedą – Standartą – Teisės aktų registre. Teismas, be kita ko, netinkamai aiškino ir taikė proceso bei materialiosios teisės normas, neįsigilino į Standarto turinį, netinkamai įvertino teisės akto leidėjo tikslus ir nepateikė motyvuotų išvadų.
11. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
12. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
12.1. Teismo sprendimo 4-6 puslapiuose yra atlikta išsami Įsakymo / Standarto analizė, įvertinta, kad Įsakymu patvirtintas Standartas yra ne norminis, o vidaus administravimo aktas. Ne teismas, o pareiškėjas nesiekia atskleisti Įsakymo priėmimo tikslų ir, išimdamas iš konteksto žodžius, bando įrodyti, jog Standartas nėra vidaus administravimo aktas, o visuotiniam taikymui skirtas aktas. Vidaus administravimo aktu taip pat kuriamos taisyklės, tačiau jos nėra visuotinai privalomos. Tokie aktai rengiami ir jiems nenumatyti jokie specialūs rengimo ir tvirtinimo reikalavimai, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė Įsakymo ir Standarto priėmimo tikslus.
12.2. Standarte vartojamos sąvokos „turi būti“, „privalo“ neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl Standarto visuotinumo ir privalomumo, kadangi Standartas taikomas tik ribotam ir uždaram subjektų ratui, o pareiškėjo nurodyti imperatyvai yra taikomi savanoriškai ir tik tuomet, kai Standartas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
12.3. Standartas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų norminio administracinio akto požymių: i) jis nesukuria visuotinai privalomų elgesio taisyklių; ii) jis yra patvirtintas viešojo administravimo subjekto; iii) jis neturi visuotinio privalomumo požymių; iv) jis yra rekomendacinio pobūdžio, jame pateikiami metodiniai nurodymai; v) jis yra skirtas uždaram ir apibrėžtam subjektų ratui. Kadangi Įsakymas ir juo patvirtintas Standartas nėra norminiai teisės aktai, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą paskelbti šiuos dokumentus Teisės aktų registre, yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
13. Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Administraciją įgyvendinti Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 16 punktą, 19 straipsnio 1 ir 2 dalis ir paskelbti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. 30-1315/22 bei jo priedą – Standartą – Teisės aktų registre, pagrįstumo.
14. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo pareiškimą, konstatavęs, kad Įsakymas ir juo patvirtintas Standartas nėra norminiai teisės aktai, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją paskelbti Įsakymą ir Standartą Teisės aktų registre, yra nepagrįstas.
15. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo pareiškimą, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatliko Standarto normų turinio analizės, o Įsakymas ir Standartas yra norminiai administraciniai aktai, kurie privalo būti paskelbti Teisės aktų registre.
Dėl norminio teisės akto
16. Byloje tarp šalių kilo ginčas, ar Administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. 30-1315/22 ir juo patvirtintas Standartas yra norminiai teisės aktai.
17. VAĮ 2 straipsnio 9 dalis nustato, kad norminis administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.
18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012); 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą (žr., pvz., LVAT 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-736/2002), įgyvendinant būtent viešojo administravimo įgaliojimus, t. y. jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant valstybės valią ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams (žr., pvz., LVAT 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-1/2007); 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius (žr., pvz., LVAT 2003 m. kovo 24 d. plenarinės sesijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A5-63/2003); 4) aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų; jis toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011); 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; tai, kad galima tam tikru metu nustatyti jų skaičių, nereiškia, kad aktas yra individualus (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I575-3/2011, 2018 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-20-502/2018); 6) aktas yra visuotinai privalomas (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010); 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011, 2017 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-8-756/2017). Konstatavus pirmųjų šešių požymių buvimą, konkretus aktas pripažintinas norminio pobūdžio administraciniu aktu, o atitiktis septintajam požymiui yra tokio akto oficialaus galiojimo sąlyga (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-9-662/2018, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-614-968/2019). Aptariant pirmąjį norminio administracinio akto požymį, pažymėtina, kad elgesio taisyklės nustatomos tik norminiais administraciniais aktais, adresuotais neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos ir toks aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-849/2011, 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012, 2013 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1155/2013).
19. Sprendžiant, kokio pobūdžio yra skundžiamas administracinis aktas, turi būti vertinama teisės aktą apibūdinančių požymių visuma (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-259/2011). Tuo atveju, kai teismui ginčijamo akto pobūdis (norminis ar individualus, ar kitas) nėra akivaizdus, konkreti išvada dėl akto rūšies gali būti daroma tik įvertinus visas bylos aplinkybes bei ištyrus teismui pateiktus įrodymus (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2649/2011).
20. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Įsakymu, Standartu, Aiškinamuoju raštu, byloje esančiais proceso šalių procesiniais dokumentais ir byloje esančiais įrodymais, daro išvadą, kad Standarto pobūdis nėra akivaizdus: kai kurie požymiai rodo jį esant norminį teisės aktą, kitos Standarto charakteristikos nebūdingos norminiams teisės aktams. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes bei ištyrusi teismui pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad Standartas laikytinas norminiu teisės aktu:
20.1. Standartas sukuria elgesio taisykles – teisės normas, nustato konkrečius privalomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti miesto gatvės, parkavimo vietos, šaligatviai, želdiniai, kiti gatvės elementai. Pavyzdžiui, „Gatvės profilyje planuojant paralelinį parkavimą, kas 2–3 parkavimo vietas turi būti įrengiami želdiniai“; „Pėsčiųjų atitvarai įrengiami tik išskirtiniu ir aptartu atveju. Visais kitais atvejais siekiama įrengti erdvės želdiniams (krūmams) vietoj jų“; „Želdiniai ir mobilios gėlinės šeimininko metre privalo būti puikiai prižiūrimi visus metus arba pašalinti. Už priežiūrą atsako iniciatorius (jei privati iniciatyva)“; lentelėje „Gatvės elementai“ sutartiniu ženklu „•“ žymimi privalomi gatvės elementai, sutartiniu ženklu „◦“ neprivalomi, sutartiniu ženklu „x“ draudžiami gatvės elementai, lentelėse „Dangų tipai“, „Bortų tipai“ sutartiniu ženklu „•“ žymimi privalomi, sutartiniu ženklu „◦“ neprivalomi, sutartiniu ženklu „x“ draudžiami elementai ir kt.
20.2. Įsakymą ir jo priedą – Standartą – priėmė savivaldybės administracijos direktorius, turintis teisę leisti ir norminius teisės aktus (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 2 p.). Pažymėtina, kad atsižvengiant į ginčo dalyką, teisėjų kolegija netiria ir nepasisako, ar savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai yra priskirtas Standartu reguliuojamų santykių reglamentavimas, nes ši aplinkybė gali būti analizuojama tiriant norminio teisės akto teisėtumą, o nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas yra prašymas įpareigoti atlikti veiksmus, o ne ištirti norminio teisės akto teisėtumą.
20.3. Standartas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, taikomas Vilniaus gatvėms (pagal Standartą „gatve laikom[a] visk[as], kas yra tarp pastatų fasadų), orientuotas į ateitį, skirtas taikyti ne vieną kartą. Įsakyme nurodoma, kad tvirtinamas Vilniaus miesto savivaldybės gatvių infrastruktūros standartas (Įsakymo 1 p.), pavedama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiajam inžinieriui pagal kompetenciją kontroliuoti, kaip įgyvendinamas Standartas (Įsakymo 3.2 pap.). Standarte nurodoma, kad „[š]iame skyriuje siekiama apibrėžti principus, kuriais vadovaujamasi projektuojant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, susisteminti planavimo ir projektų įgyvendinimo Vilniuje gaires bei kokybinius gatvių infrastruktūros reikalavimus“; „[š]iame skyriuje aptariami techniniai želdinių sodinimo proceso reikalavimai. Taip pat pateikiamos technologinės kokybiško medžių sodinimo priemonės“; „[t]emos tikslai: išsaugoti esamus medžius, visos gatvės privalo būti gausiai apželdintos, numatyti, ką ir kaip sodinti Vilniuje“ ir kt. Aiškinamojo rašto 2 punkte nurodyta, kad „Standartu nesiekiama dubliuoti gatvių projektavimą nustatančių teisės aktų nuostatų, o siekiama prie jų prisitaikyti, juos papildyti. Esant prieštaravimų, taikomi aukštesnės galios teisės aktai, tačiau savivaldybė siūlys institucijoms juos tobulinti“ ir kt.
20.4. Įsakymas yra privalomas: jame nėra nuostatų apie Standarto rekomendacinę galią ar savanorišką jo laikymąsi. Įsakymo 2 punkto nuostata „esant Vilniaus miesto savivaldybės gatvių infrastruktūros standarto ir aukštesnės galios teisės aktų nuostatų prieštaravimui, taikytini aukštesnės galios teisės aktai“ rodo Standarto vietą teisės aktų hierarchijoje, tačiau nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neįtvirtina Standarto neprivalomumo, kaip teigiama atsakovo procesiniuose dokumentuose. Tokią išvadą patvirtina Įsakymo 3.2 papunktis, pavedantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiajam inžinieriui pagal kompetenciją kontroliuoti, kaip įgyvendinamas Standartas. Atsakovo pozicija, kad Įsakymo 3.1 papunktis rodo Standartą esant skirtą tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padaliniams ir savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms, nepagrįsta nei pažodiniu (minėtas punktas kalba tik apie vyriausiojo inžinieriaus pareigą supažindinti, o ne Standarto privalomumą), nei sisteminiu Įsakymo aiškinimu. Standarto privalomumą rodo tiek apibendrintos („Šis standartas taikomas kaip pagrindinis dokumentas projektuojant Vilniaus gatves. Kiti patvirtinti dokumentai (rekomendacijos dėl pėsčiųjų, dviračių projektų, dangų ir pan.) taikomi tiek, kiek neprieštarauja standartui ar praplečia jo sprendinius“, „Esant standarto prieštaravimų su kitais teisės aktais (pvz., statybos techniniais reglamentais), jie aptariami individualiai, prisitaikant prie galiojančio teisinio reguliavimo, iki kol reguliavimas bus patobulintas“), tiek konkrečios Standarto nuostatos („Aplink esamus medžius dėti metalo groteles draudžiama. Šis sprendimas taikytinas tik naujai sodinamiems medžiams“; „Aeracijos ir giluminio laistymo sistema privaloma visiems naujai sodinamiems medžiams, jei jų šaknijimosi zona bus apribota kietų dangų“ ir kt.). Aiškinamojo rašto 2 punktas nustato, kad „Standartu nesiekiama dubliuoti gatvių projektavimą nustatančių teisės aktų nuostatų, o siekiama prie jų prisitaikyti, juos papildyti. Esant prieštaravimų, taikomi aukštesnės galios teisės aktai, tačiau savivaldybė siūlys institucijoms juos tobulinti“, 4 punktas – „Neprieštarauja galiojantiems Lietuvos Respublikoje galiojantiems teisės norminiams aktams ir nedubliuoja gatvių projektavimą nustatančių teisės aktų nuostatų. Esant prieštaravimų, taikomi aukštesnės galios teisės aktai“.
20.5. Įsakymas ir Standartas nėra paskelbti laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos, tačiau atitiktis septintajam norminio teisės akto požymiui yra tokio akto oficialaus galiojimo sąlyga (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-9-662/2018, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-614-968/2019).
20.6. Standartas turi charakteristikų, kurios nebūdingos norminiams teisės aktams: tekstinė Standarto išraiška tam tikrais atvejais neatitinka norminiams teisės aktams keliamų reikalavimų, kaip antai, vartojama nevalstybinė kalba („Drop off“, „Delivery“), kalbama daugiskaitos pirmuoju asmeniu („gatve laikome“, „[į] lentelę „Vijokliai“ įtraukėme“), pateikiami kai kurie turinio elementai („automobilio vairuotojas turi jaustis svečias“ ir kt.) ir vaizdinė išraiška (įvairios nuotraukos, paveikslėliai ir kt.). Taip pat Standarte yra nuostatų, kurios aiškiai nurodo, kad jos yra rekomendacinio pobūdžio („Želdinių sąrašas yra rekomendacinio pobūdžio. Esant pagrįstam poreikiui kitos reikalingomis savybėmis pasižyminčios rūšys irgi gali būti naudojamos“, „Sodinant reprezentacinėse ar svarbiose vietose rekomenduojama kraštovaizdžio architekto priežiūra“, „Rekomenduojama tarp barjero ir medžio kamieno palikti bent 2m atstumą ir numatyti kitas šaknijimosi kryptis atkreipiant dėmesį į medžio stabilumą“ ir kt.). Aiškinamajame rašte yra prieštaringų nuostatų, ar priimamas dokumentas yra norminis teisės aktas (žr. šios nutarties 20.1–20.5 papunkčius), ar ne („Vilniaus miesto savivaldybės gatvių infrastruktūros standarto tikslas – tai naujos, aukščiausios kokybės gatvių Vilniui ir vilniečiams vizijos kūrimas“). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame papunktyje išvardintos Standarto charakteristikos vertintinos kaip norminio teisės akto trūkumai, tačiau Standartas ir su šiais trūkumais iš esmės yra norminis teisės aktas, nustatantis bendro pobūdžio privalomas elgesio taisykles, taikomas Vilniaus gatvėms (pagal Standartą „gatve laikom[a] visk[as], kas yra tarp pastatų fasadų), orientuotas į ateitį, skirtas taikyti ne vieną kartą, priimtas Savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į ginčo dalyką, teisėjų kolegija netiria ir nepasisako, ar Standarto trūkumai daro Įsakymą ir Standartą neteisėtais, nes ši aplinkybė gali būti analizuojama tiriant norminio teisės akto teisėtumą.
21. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad Įsakymas ir Standartas yra vidaus administravimo aktas. Vidaus administravimo aktai nelaikytini norminiais administraciniais aktais ABTĮ prasme. Tokie aktai gali atitikti kai kuriuos norminių administracinių aktų požymius (pagal juos priėmusį subjektą, asmenų, kuriems skiriamas aktas, ratą ir pan.), tačiau, skirtingai nei norminiams administraciniams aktams, vidaus administravimo aktams nėra būdingas visuotinio privalomumo požymis, kylantis iš viešojo administravimo subjektų įgaliojimų savo aktais išreikšti valstybės valią ir nustatyti visiems asmenims (nepriklausomai nuo jų tarnybinio pavaldumo ar kitų aplinkybių) privalomas elgesio taisykles (žr., pvz., LVAT 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I444-1/2007, 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-784/2014, 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-662-502/2021, Administracinė jurisprudencija, 2021, 41, p. 620-641). Nagrinėjamu atveju Įsakymui ir juo patvirtintam Standartui iš esmės yra būdingas visuotinio privalomumo pobūdis, jame reguliuojami santykiai apima ne vidaus administravimą, o Vilniaus gatvių (pagal Standartą „gatve laikom[a] visk[as], kas yra tarp pastatų fasadų) projektavimą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, planavimą ir projektų įgyvendinimą Vilniuje kokybinius gatvių infrastruktūros reikalavimus ir t.t. Šie požymiai yra būdingi norminiam administraciniam aktui.
Dėl norminio teisės akto nepaskelbimo teisinių pasekmių
22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, savo aktuose yra konstatavęs, kad: įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimą); įstatymų paskelbimas – būtina sąlyga jiems įsigalioti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimą); įstatymu turi būti nustatyta įstatymų paskelbimo tvarka ir informacijos šaltinis, kuriame įstatymai turi būti paskelbti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimą); įstatymų paskelbimas turi būti toks, kad teisės subjektai būtų tikri, jog paskelbtas įstatymas ir yra būtent tas, kurį priėmė Seimas arba kuris buvo priimtas referendumu; toks įstatymų paskelbimas yra oficialus (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimą); oficialus įstatymų paskelbimas laikantis Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga ne tik įstatymams įsigalioti, bet ir tam, kad teisės subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimus); demokratinėje teisinėje valstybėje negali būti nepaskelbtų įstatymų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimus); įstatymai turi būti paskelbti viešai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimą); teisė negali būti nevieša (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „įstatymai“, atsižvelgiant į konstitucinį reikalavimą, kad teisė negali būti nevieša, negali būti aiškinama vien pažodžiui – ji aiškintina plečiamai, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d., 2010 m. vasario 9 d. nutarimus).
23. Teisėkūros pagrindų įstatymas (teisės akto redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu) skelbia, kad teisėkūra – procesas, apimantis teisėkūros iniciatyvų pareiškimą, teisės aktų projektų rengimą, teisės aktų priėmimą, pasirašymą ir skelbimą (Teisėkūros pagrindų įstatymo 2 str. 6 d.). Teisės aktų registro objektas yra savivaldybių institucijų norminiai teisės aktai, taip pat savivaldybių merų priimami teisės aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus (Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 str. 2 d. 16 p.). Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies
1–18 punktuose nurodyti teisės aktai registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registre (Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 str. 21 d.). Teisės aktų nustatytus įgaliojimus turinčio subjekto pasirašytas teisės aktas, kuris yra Teisės aktų registro objektas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pasirašymo įregistruojamas ir paskelbiamas Teisės aktų registre, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytus Teisės aktų registro objektus (Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 str. 21 d.).
24. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad konstitucinis reikalavimas, jog galioja tik tie teisės aktai, kurie yra paskelbti, yra neatsiejamas ir nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, jis yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – svarbi teisinio tikrumo prielaida (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimus). Oficialus viešas viso teisės akto paskelbimas nėra savitikslis dalykas – tai reikalinga, kad teisės subjektai žinotų, koks yra atitinkamas teisės aktas, galėtų susipažinti su visu teisės aktu ir jį vykdyti. Taigi oficialaus viešo viso teisės akto paskelbimo paskirtis ir prasmė yra ta, kad jis tampa prieinamas teisės subjektams ir yra pašalinamos bet kokios abejonės dėl jo turinio autentiškumo. Įstatymų leidėjas įstatymu turi nustatyti tokį su oficialiu teisės aktų paskelbimu susijusių santykių teisinį reguliavimą, kad teisės aktai būtų prieinami visiems teisės subjektams (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimą).
25. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Įsakymas ir Standartas nėra paskelbti Teisės aktų registre, nepaisant to, kad jie yra šio registro objektai. Oficialus šių norminių aktų paskelbimas įstatymų nustatyta tvarka yra būtina sąlyga minėtiems teisės aktams įsigalioti. Taigi, Įsakymas ir Standartas nėra įsigalioję ir negali būti taikomi (Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 str. 2 d. 17 p., 19 str. 1 ir 3 d., 20 str. 1 d.).
Dėl prašymo įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus
26. Šioje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti Administraciją įgyvendinti Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 16 punktą, 19 straipsnio 1 ir 2 dalis ir paskelbti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. 30-1315/22 bei jo priedą Standartą Teisės aktų registre.
27. Pagal ABTĮ 20 straipsnį netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, Regionų administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas pagal Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl savivaldybių institucijų ir jų pareigūnų teisės aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir Vyriausybės nutarimų (sprendimų) nevykdymo, dėl teisės aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų ir organizacijų teises, teisėtumo (ABTĮ 20 str. 2 d. 3 p.).
28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog skundo reikalavimas turi, be kita ko, atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką. Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-165-968/2020, 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-423-602/2023).
29. ABTĮ 88 straipsnis nustato teismo sprendimo, kurį priima administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, rūšis. Įvertinusi pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, nustatytas faktines bylos aplinkybes ir proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamomis aplinkybėmis taikytina ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto nuostata, nustatanti, jog išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas gali priimti sprendimą atmesti pareiškimą kaip nepagrįstą.
30. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad Įsakymas ir Standartas yra norminiai teisės aktai, jie nepaskelbti Teisės aktų registre, nors pagal pareiškėjo reikalavime minimas normas tai privalėjo būti atlikta (žr. nutarties 20.5, 23, 25 punktus). Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti Administraciją įgyvendinti Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 16 punktą, 19 straipsnio 1 ir 2 dalis ir paskelbti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. 30-1315/22 bei jo priedą Standartą Teisės aktų registre (e-tar.lt). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo pareiškimo tenkinimas nagrinėjamoje byloje reikštų teisėkūros proceso dalies klaidų taisymą, o tokia teismo kompetencija (ištaisyti dalį teisėkūros proceso klaidų) nenustatyta ABTĮ. Pažymėtina, kad norminio teisės akto paskelbimas yra teisėkūros proceso dalis (Teisėkūros pagrindų įstatymo 2 str. 6 d.), teisės akto pasirašymas ir paskelbimas yra viena iš teisėkūros stadijų (Teisėkūros pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 4 p.). Nepaskelbto teisės akto teisinės pasekmės yra jo negaliojimas ir negali būti tenkinamas pareiškėjo pareiškimas, kuriuo prašoma ištaisyti dalį teisėkūros proceso klaidų.
31. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai niekaip nekeičia teisėjų kolegijos nuomonės dėl bylos baigties, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamais motyvais, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse pareiškimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsižvelgiant į šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis