Civilinė byla Nr. e2A-142-643/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37628-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos 1.3.2.11; 3.3.1.18
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Visagino transporto centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Visagino transporto centras“ ieškinį atsakovui D. M. dėl skolos ir žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 1 511,91 Eur nuostolius, 5 proc. procesines palūkanas, panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą ir išspręsti ginčą iš esmės – pripažinti ieškovės išskaitas iš darbo užmokesčio teisėtomis, o nusprendus priešingai – priteisti iš atsakovo 2 928,87 Eur skolą ir nuostolius.
2. Nurodė, jog 2016 m. kovo 1 d. tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią atsakovas dirbo vairuotoju iki 2018 m. spalio 25 d. Tarp šalių buvo pasirašyta ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Nutraukus sutartį atsakovas negrąžino jam patikėtų įmonės reikmėms piniginių lėšų, kurių suma – 1 558,33 Eur, negrąžino jam perduotų racijų komplekto, kurių kaina 70,18 Eur, taip pat sugadino jam patikėto savivarčio „Ginaf M5450-S“, valst. Nr. JJG 831, hidraulinį siurblį ir cilindrą, kuriuos pakeičiant ieškovė patyrė 1 050 Eur nuostolius.
3. Kadangi atleidimo iš darbo dieną atsakovui išmokėtina suma, atskaičiavus mokesčius, sudarė 1 179,20 Eur, o atsakovo skola sudarė 1 558,33 Eur, atsakovas liko skolingas 379,13 Eur. Buvo priimtas įsakymas išskaičiuoti iš darbo užmokesčio, bet nuskaityta suma nebuvo, nes nebuvo mokėtinų sumų.
4. Be to, nurodė, kad patikrinusi atsakovui patikėtų kuro kortelių išrašus ieškovė nustatė, jog nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2018 m. spalio 25 d. atsakovas savo reikmėms sunaudojo kuro ne mažiau kaip už 250,36 Eur.
5. Ieškovė papildomai paaiškino, kad iš atsakovo darbo užmokesčio nebuvo daroma jokių išskaitų. Kurą, kuris priskirtinas kaip atsakovo sunaudotas savo reikmėms, nustatė lygindama automobilio buvimo vietą pagal GPS, atsakovo darbo laiką bei kuro kiekius, nes į sunkvežimį paprastai pilamas didelis kuro kiekis. Atsakovas darbo metu vairavo savivartį. Baigęs darbą atsakovas „numetė“ jam perduotą automobilį ir negrąžino jam perduotų racijų.
6. Patikrinus automobilį buvo nustatyta, jog neveikia savivarčio kėlimo cilindras ir pakaba, o tai susiję su siurblio veikimu. Sugadinti taip automobilį galima važiuojant įjungtu siurbliu. Pagal avansines apyskaitas atsakovo skola yra 1 676 Eur. Paaiškino, kad įmonė susigrąžina PVM už perkamą kurą.
7. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodė, kad jam nėra žinoma apie kokius nors 1 558,33 Eur pinigus, kurie buvo paskirti įmonės reikmėms. Atsakovui buvo perduotas racijų komplektas, kuris buvo įmontuotas automobilyje ir buvo perduotas kitam vairuotojui. Ieškovė turi du savivarčius su vienodais hidrauliniais siurbliai ir cilindrais. Su abiem važinėjo atsakovas. Abiem savivarčiams gedo siurbliai ir juos reikėjo keisti, bet atsakovas jų negadino. Teigia, kad atsakovo vadovybė žodiniu leidimu leido pasinaudoti kuro kortelėmis ir kurą piltis savo reikmėms. Tokiu atveju ant įmonei grąžinamo čekio reikėjo pažymėti, jog kuras piltas savo reikmėms ir suma bus išskaičiuota iš atlyginimo. Atsakovas pylė kurą savo reikmėms, pažymėdavo tai čekiuose ir jam buvo išskaičiuojama iš darbo užmokesčio.
9. Atsakovas papildomai paaiškino, kad ieškovė turėjo du tokius pat automobilius ir siurblys buvo pirktas kitam automobiliui, nei vairavo atsakovas. Teigia, kad baigęs darbą paliko tvarkingą veikiantį automobilį be jokių gedimų, racijas paliko automobilyje. Važiuodamas automobiliu išjunginėjo siurblį.
10. Paaiškino, kad savo reikmėms pylėsi kurą, nes tai buvo leista daryti nurodant, jog bus daromos išskaitos iš atlyginimo. Sau pylėsi mažesnį kiekį, nei nurodo ieškovė, bet negali nurodyti, kiek. Į darbinį automobilį dažniausiai pylėsi didelius kiekius kuro, bet buvo atvejų, kai pasibaigus kurui, teko piltis mažą kiekį į kanistrą. Mano, jog ieškovė darė išskaitas už kurą iš darbo užmokesčio. Atsakovo teigimu, buvo kelis kartus gavęs grynus pinigus išlaidoms, už kuriuos pirko kelionės bilietus, bet tai buvo mažos sumos, kurios ir buvo panaudotos darbo reikmėms.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo D. M. 90,66 Eur žalą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2,04 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Visagino transporto centras“ naudai; priteisti iš ieškovo UAB „Visagino transporto centras“ 1 544,46 Eur darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas atsakovo D. M. naudai; sprendimo dalį dėl 630 Eur darbo užmokesčio priteisimo iš ieškovo UAB „Visagino transporto centras“, atsakovui D. M. nukreipti vykdyti skubiai; likusią ieškinio dalį atmesti. Teismas taip pat nusprendė priteisti iš ieškovo UAB „Visagino transporto centras“ 291,89 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, grąžinti ieškovui UAB „Visagino transporto centras“ 33 Eur permokėtą žyminį mokestį, teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. DGKS-6908 darbo byloje Nr. APS-36-22661 laikyti netekusiu galios.
12. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovui perduoto turto grąžinimo ir padarytos žalos, nustatė, kad ieškovė 2016 m. liepos 8 d. perdavė atsakovui racijų komplektą „CB Midland Alan 109“ su antena „AT 1200“. Atsakovui nepaneigus šios aplinkybės teismas konstatavo, kad atsakovas negrąžino šios įrangos, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 70,18 Eur.
13. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė savo argumentų dėl atsakovo sugadinto hidraulinio siurblio ir cilindro, todėl juos laikė nepagrįstais.
14. Sprendime dėl atsakovo sunaudoto kuro teismas nustatė, kad atsakovas tam tikrą kuro kiekį pylėsi savo reikmėms bei konstatavo, kad byloje pateiktos pardavimų ataskaitos bei ieškovės parengtos pažymos neįrodo, kokį kuro kiekį atsakovas panaudojo savo reikmėms, nes jose nurodomos tik pilamo kuro datos, kiekiai ir kaina bei subjektyvus ieškovo vertinimas, kuris pilamas kuras turėtų būti laikomas panaudotu atsakovo poreikiams. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo nurodyti apskaičiavimo kriterijai – mažas kiekis ir automobilio buvimo vieta, nėra tinkamais kriterijais nustatyti kuro kiekį. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog dėl kuro darė išskaitas iš atsakovo darbo užmokesčio. Apibendrindamas, padarė išvadą, kad atsakovas 2018 m. spalio 16 d. ir 2018 m. spalio 18 d. savo reikmėms įsipylė po 10 litrų kuro (viso 20 litrų) bei už tai priteisė iš jo 20,48 Eur žalą.
15. Teismas dėl ieškinio argumento, jog atsakovui buvo patikėta 1 558,33 Eur piniginių lėšų, kurios ieškovei nebuvo grąžintos, nurodė, kad neįrodyta, kada ir kokiems tikslams, kokio dydžio lėšas perdavė atsakovui, o vien tik vienašališkai užpildyti buhalteriniai dokumentai, kuriuose be to nurodomi ir iš esmės skirtingi skaičiai, neįrodo pinigų perdavimo atsakovui.
16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė, atleisdama atsakovą, turėjo jam išmokėti 1 544,46 Eur (neatskaičiavus mokesčių), tačiau jų nepagrįstai neišmokėjo, taigi šią sumą priteisė atsakovui iš ieškovės.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Apeliantė ieškovė UAB „Visagino transporto centras“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą ir ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti pilnai, o tuo atveju, jeigu nebūtų tenkinamas pirmasis prašymas, prašo panaikinti 2019 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo. Apeliantė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Apeliaciniame skunde dėl sunaudoto kuro nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad atsakovas tik 2018 m. spalio 16 d. ir 2018 m. spalio 18 d. savo reikmėms įsipylė po 10 litrų kuro (viso 20 litrų). Tokia teismo pozicija prieštarauja atsakovo išdėstytai pozicijai, jog naudojo kurą savo reikmėms, tačiau manė, jog pilto sau kuro suma bus išskaityta iš atlyginimo, atsakovas taip pat neneigė, jog kurą naudojo savo reikmėms visą darbo pas ieškovą laikotarpį bei manė, jog pilto sau kuro suma bus išskaityta iš atlyginimo.
19. Skunde apeliantė teigia, jog teismas išimtinai rėmėsi tik atsakovo argumentais, jog kurą į tarnybinį automobilį pylėsi ir mažais kiekiais, buvo atvejų, jog pasibaigus kurui, atsakovas važiuodavo ir kurą pildavo į kanistrą. Atsakovo paaiškinimus paneigia kuro tiekėjo UAB „Stateta“ pardavimų ataskaita, iš kurios matyti kortelės, suteiktos atsakovui, kuro bei kitų prekių įsigijimas iš tiekėjo.
20. Ieškovė teigia, kad į atsakovui priskirtą sunkvežimį buvo pilama nuo 125 iki 333,40 litrų. Atsakovas savo reikmėms pylėsi nuo 4 iki 20 litrų dyzelinio kuro. Teismas neįvertino aplinkybės ne tik dėl beveik tuo pačiu metu piltų kuro kiekių, bet ir tai, kad UAB „Stateta“ degalinė yra prie pat atsakovo namų. Aplinkybes patvirtina ir buhalterinė pažyma apie atsakovo sunaudotą kurą savo reikmėms, kurioje pažymėta apie kuro pylimą laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 16 d. ir 2018 m. spalio 18 d. savo reikmėms, kiekiai sutampa su UAB „Stateta“ pardavimų ataskaitoje užfiksuotu kuro pirkimu.
21. Iš automobilio judėjimo maršruto matyti, kad tam tikrais laikotarpiais atsakovas nebuvo Vilniuje, tačiau iš UAB „Stateta“ pardavimų ataskaitos matyti, kad tomis dienomis atsakovas Vilniuje pylėsi mažą kiekį kuro savo reikmėms.
22. Apeliaciniame skunde, grindžiant hidraulinio siurblio bei cilindro sugadinimą, nurodoma, kad ieškovė pareikštą ieškinį grindė tuo, jog atsakovas sugadino savivarčio „Ginaf M 5450-S“, valst. Nr. JJG 831 hidraulinį siurblį ir cilindrą, tačiau patikslina, jog siurblys ir cilindras buvo sugadintas automobilyje valst. Nr. JGF 925, atsakovas pripažino, jog vairavo šią transporto priemonę. Pirmą kartą šio automobilio siurblys buvo sugadintas 2018 m. vasarą, 2018 m. birželio mėnesį buvo pakeistas nauju, kurio vertė 1 575 Eur. Atsakovui palikus automobilį, automobilis buvo paliktas su sugadintu tuo pačiu 2018 m. birželio mėnesį pakeistu hidrauliniu siurbliu bei cilindru. Gedimai buvo suremontuoti už 1 050 Eur. Vairuotojų taisyklėse, su kuriomis atsakovas supažindintas raštu, numatyta, jog vairuotojas ryte bei vakare privalo patikrinti transporto priemonę, nustačius pažeidimus tai užfiksuoti defektacijos akte ir apie tai pranešti transporto vadovui, tačiau atsakovas tokių veiksmų neatliko.
23. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl 1 558,33 Eur priteisimo iš atsakovo, rėmėsi vienas kitam prieštaraujančiais argumentais. Byloje esanti atsakovo atsiskaitomoji sąskaita patvirtina pinigų perdavimo faktą atsakovui, be to, iš darbo užmokesčio pažymos matyti, koks darbo užmokestis priskaičiuotas už konkrečius mėnesius. Taigi, sąskaitos išrašas įrodo, kokia faktiškai atsakovui buvo pervesta pinigų suma, o darbo užmokesčio pažyma įrodo, kokia pinigų suma buvo pervesta kaip darbo užmokestis. Nurodo, kad atsakovui kaip darbo užmokestis ir dienpinigiai buvo išmokėta 16 171,26 Eur, o 1 937,09 Eur kaip atskaitingam asmeniui (išlaidoms). Atsakovas, kaip atskaitingas asmuo, neatsiskaitė, likdamas skolingas įmonei atleidimo dieną 1 558,33 Eur. Atsakovui mokėtina suma 1 179,20 Eur - kompensacija už nepanaudotas atostogas - buvo įskaityta t. y. atsakovo, kaip atskaitingo asmens skola įmonei buvo įskaityta į mokėtiną kompensaciją, ir atlikus skolų sudengimą atsakovas liko ieškovei skolingas 379,13 Eur (1558,33 Eur - 1179,20 Eur). Tą pagrindžia Įmonių saldo pagal sąskaitą - vienoje D. M. debeto likutis nurodytas 1 558,33 Eur (t. y. iki kompensacijos įskaitymo), kitoje 379,13 Eur jau po kompensacijos įskaitymo. Papildomai nurodo, kad atsakovas nesivadovavo Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, nepanaudotų pinigų atleidimo dieną į kasą negrąžino. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų netyrė formaliai konstatavęs, kad neįrodyta, jog atsakovui buvo perduotos 1 558,33 Eur lėšos.
24. Pateikti į bylą rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas liko skolingas įmonei atleidimo dieną 1 558,33 Eur, taigi šalys viena kitos atžvilgiu įgijo vienarūšius priešpriešinius reikalavimus. Atsakovui buvo visos sumos išmokėtos, jas atsakovas gavo dar iki darbo sutarties pabaigos, t. y. minėtomis sumomis disponavo darbo santykių pasibaigimo dieną, todėl teismas nepagrįstai vertino, jog su atsakovu atleidimo dieną nebuvo atsiskaityta.
25. Atsakovas D. M. atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutiko, prašė atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
26. Atsakovas nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytu prašymu prijungti prie bylos papildomus įrodymus ir nurodo, kad skirdamas nagrinėti civilinę bylą parengiamajame teismo posėdyje teismas pasiūlė ieškovei iki parengiamojo teismo posėdžio pradžios pateikti turimus įrodymus dėl atsakovo ginčijamų aplinkybių: dėl atsakovui perduotų piniginių lėšų; dėl atsakovo veiksmais sugadinto hidraulinio siurblio ir cilindro ir išreikalavo iš atsakovo kuro čekių originalus, kurie yra nurodyti pažymoje apie sunaudotą kurą, tačiau ieškovė šia galimybe nepasinaudoto. Atsiliepime nurodoma, kad prašymą atidėti teismo posėdį, kad būtų pateikti papildomi įrodymai, ieškovė pateikė prieš baigiamąsias kalbas prašydama atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad nori dalyvauti kitame posėdyje su advokatu.
27. Atsikirsdamas į argumentus dėl sunaudoto kuro atsakovas nurodo, kad žodinio leidimo pagrindu pylėsi kurą savo reikmėms, tačiau mažesnį kiekį, negu nurodo ieškovė. Ant kuro čekių, kuriuos pateikė UAB „Visagino transporto centras“, buvo pažymėta sau pilto benzino suma. Be to nurodo, kad Kuro užpylimo taisyklės neįrodo, kad atsakovas kuro pylėsi daugiau, negu kad teismas padarė išvadą.
28. Atsiliepime atsakovas pateikia kritišką UAB „Stateta“ pardavimų ataskaitos vertinimą, kadangi, pateiktos pardavimų ataskaitos bei ieškovės parengtos pažymos neįrodo, kokį kuro kiekį atsakovas panaudojo savo reikmėms, nes jose nurodomos tik pilamo kuro datos, kiekiai ir kaina bei subjektyvus ieškovės vertinimas, kuris pilamas kuras turėtų būti laikomas panaudotu atsakovo poreikiams. Apskaičiavimo kriterijai - mažas kiekis ir automobilio buvimo vieta - nėra tinkami kriterijai nustatyti kuro kiekį, nes atsakovas kurą į tarnybinį automobilį pylė ir mažais kiekiais, buvo atvejų, jog pasibaigus kurui, važiuodavo ir kurą pildavo į kanistrą.
29. Atsakovas nurodo, kad argumentas dėl beveik tuo pačiu metu piltų kuro kiekių bei tai, kad UAB „Stateta“ degalinė yra prie pat atsakovo namų, neįrodo sau pilto kuro kiekio. Šis argumentas yra naujas argumentas, kurio ieškovė neįrodinėjo, todėl šiuo nauju argumentu apeliantas negali remtis apeliaciniame skunde.
30. Be to, pateikta buhalterinė pažyma yra parengta ieškovės ir neįrodo, kokį kuro kiekį atsakovas panaudojo savo reikmėms. Kaip nurodė teismas, pažymoje nurodomos tik pilamo kuro datos, kiekiai ir kaina bei subjektyvus ieškovės vertinimas, kuris pilamas kuras turėtų būti laikomas panaudotu atsakovo poreikiams. Vien tai, kad pažymoje nurodyti kiekiai sutampa su UAB „Stateta“ pardavimų ataskaitoje užfiksuotu kuro pirkimu, taip pat neįrodo, kokį kuro kiekį atsakovas panaudojo savo reikmėms.
31. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai dėl automobilyje įmontuotos LockTraker GPS transporto kontrolės sistemos, kuri fiksuoja transporto priemonę realiu laiku bei automobilio judėjimo istoriją, yra nauji argumentai ir įrodymai, kuriais ieškinys nebuvo grindžiamas.
32. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad ieškovė apeliaciniame skunde tikslina ieškinį ir nurodo, kad siurblys ir cilindras buvo sugadintas automobilyje valst. Nr. JGF 925. Apeliantas teikia papildomus paaiškinimus apie gedimų ir remonto aplinkybes ir Vairuotojų taisyklių taikymą, tačiau šiais argumentai taip pat nebuvo remiamasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
33. Atsiliepime pasisakant dėl atsakovui patikėtų piniginių lėšų atsakovas nurodo, kad ieškovė pateikė savo parengtas dvi buhalterines pažymas Įmonių saldo pagal sąskaitą, kuriose nurodytas skirtingas atsakovo debeto likutis 379,13 Eur ir 1 558,33 Eur. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės vienašališkai užpildyti buhalteriniai dokumentai, kuriuose be to nurodomi ir iš esmės skirtingi skaičiai, neįrodo pinigų perdavimo atsakovui. Be to, apeliantas teikia naujus argumentus, sąskaitos išrašus ir kasos išlaidų orderius, naujus detalius paskaičiavimus, tačiau šiais argumentais nesirėmė pirmosios instancijos teisme, todėl šiuo nauju argumentu apeliantas negali remtis apeliaciniame skunde, kaip negali remtis ir teikiamais naujais įrodymais.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
34. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
35. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl skolos bei žalos atlyginimo, atleidžiant atsakovą D. M. iš darbo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
36. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).
37. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė šiuos naujus įrodymus: 1) D. M. 2016 – 2018 m. priskaičiuotų ir išmokėtų sumų lentelė; 2) Locktracker istorija; 3) žemėlapio duomenis; 4) 2017 m. balandžio 14 d. kasos išlaidų orderis; 5) D. M. 2016 – 2018 m. priskaičiuotų ir išmokėtų sumų lentelė; 6) 2018 m. kovo 1 d. – 2018 m. lapkričio 30 d. sąskaitos išrašas; 7) 2018 m. rugsėjo 28 d. kasos išlaidų orderis; 8) 2016 m. kovo 1 d. – 2018 m. vasario 28 d. sąskaitos išrašas; 8) 2018 m. birželio 1 d. – 29 d. materialinių vertybių nurašymo aktas Nr. 44; 9) 2018 m. lapkričio 2 d. – 30 d. sunaudotų materialinių vertybių nurašymo aktas Nr. 86; 10) 2018 m. lapkričio 2 d. – 2018 m. lapkričio 30 d. ir 2018 m. birželio 1 d. – 2018 m. birželio 29 d. pažymos apie sunaudotas medžiagas.
38. Apeliantė prašyme prijungti papildomus dokumentus nurodo, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo vedama be advokato, paprašius atidėt teismo posėdį siekiant pateikt papildomus įrodymus bei užsitikrinti advokato atstovavimą, prašymai buvo atmesti. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Visų pirma pažymėtina, jog į teismą su pareiškimu ieškovė kreipėsi 2018 m. lapkričio 29 d., 2019 m. sausio 3 d. teismo įsakymas panaikintas teismui priėmus ieškinį. Tuo tarpu, 2018 m. gruodžio 28 d. sutartis dėl teisinių paslaugų patvirtina, kad ieškovė jau nuo šios datos turėjo galimybę gauti teisines konsultacijas, o aplinkybė, kad byla nuo pradžių nebuvo vedama su advokatu, laikytina pačios ieškovės subjektyviu pasirinkimu. Įvertinus pirmosios instancijos teismo aktyvius veiksmus (2019 m. vasario 18 d. nutartis, kurioje pasiūlyta ieškovei iki parengiamoji teismo posėdžio pradžios pateikti turimus įrodymus dėl atsakovo ginčijamų aplinkybių: dėl atsakovui perduotų piniginių lėšų; dėl atsakovo veiksmais sugadinto hidraulinio siurblio ir cilindro; 2019 m. kovo 12 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė įpareigota pateikti įrodymus apie atsakovo darbo užmokestį, išskaitymus) matyti, kad ieškovei buvo sudarytos galimybės teikti šiuos, su apeliaciniu skundu teikiamus, įrodymus, tačiau to ji nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat negali daryti išvados, kad tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, to nepagrindė ir apeliantė, priešingai, iš teikiamų dokumentų pobūdžio, pavyzdžiui (sąskaitų išrašai, duomenys apie darbo užmokestį ir kt.) akivaizdu, jog jie egzistavo jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taigi galėjo būti pateikti.
39. Atsižvelgiant į tai, neegzistuoja CPK 314 straipsnyje nurodyta išimtis, taigi nėra pagrindo priimti naujų dokumentų.
40. Nustatyta, kad 2016 m. kovo 1 d. tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią atsakovas nuo 2016 m. kovo 2 d. buvo priimtas dirbti UAB „Visagino transporto centras“ automobilių vairuotoju su teise dirbti traktorininku ir šaltkalviu, o ieškovė įsipareigojo mokėti LR Vyriausybės patvirtintą minimalų mėnesinį atlyginimą (1 t., b. l. 28–29).
41. 2016 m. kovo 1 d. tarp šalių buvo sudaryta Visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurią atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už jam perduotų naudojimuisi darbe materialinių vertybių išsaugojimą (1 t., b. l. 30). Be to, atsakovas yra pasirašęs darbo taisykles (1 t., b. l. 95–96). Šiose taisyklėse taip pat yra atsakovo pasirašytos Kuro užpylimo taisyklės (1 t., b. l. 96). Jose numatyta, kad draudžiama pilti kurą į transporto priemonę darbo dienos metu, kuras pilamas prieš darbo dienos pradžią, nebent kitaip nurodytų transporto vadovas, kuras pildomas tik iki pilno bako, kuras pildomas tik į priskirtos konkrečios transporto priemonės kuro baką, griežtai draudžiama pilti kurą į bet kokią kitą talpą, išskyrus transporto priemonės kuro baką, draudžiama turėti transporto priemonėje bet kokią tuščią talpą, didesnę negu 2 litrai, taip pat draudžiama turėti bet kokią įrangą kuro perpylimui.
42. 2016 m. liepos 8 d. perdavimo–priėmimo akte nurodyta, jog atsakovui buvo perduotas racijų komplektas „CB Midland Alan 109“ su antena „AT 1200“ (1 t., b. l. 23).
43. 2016 m. rugsėjo 8 d. (1 t., b. l. 20), 2017 m. rugsėjo 29 d. (1 t., b. l. 22), 2018 m. liepos 3 d. (1 t., b. l. 21) patvirtinimais atsakovui buvo perduotos kuro kortelės.
44. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovui 2018 m. spalio 16 d. – 2018 m. spalio 23 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (1 t., b. l. 119).
45. 2018 m. spalio 25 d. atsakovas pateikė prašymą atleisti jį iš darbo (1 t., b. l. 24). 2018 m. spalio 25 d. atsakovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 55 straipsnį (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) (1 t., b. l. 19) ir 2018 m. spalio 25 d. įsakymu ieškovė įsakė išskaityti iš atsakovo darbo užmokesčio 1 558,33 Eur sumą dėl permokų (1 t., b. l. 57).
46. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. DGKS-6908 darbo byloje Nr. APS-36-22661 buvo nuspręsta išieškoti D. M. naudai iš atsakovo UAB „Visagino transporto centras“ 1 484,30 Eur neišmokėtą darbo užmokestį (su privalomais mokesčiais) už 2018 m. spalio mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (1 t., b. l. 54–55).
Dėl naujų argumentų, kurie nebuvo teikti pirmosios instancijos teisme, vertinimo
47. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis).
48. Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK301 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
49. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. J. v. D. M., bylos Nr. 3K-3-95/2012).
50. Įvertinus apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, taip pat pirmosios instancijos teismui teiktus ieškovės procesinius dokumentus, šalių pasisakymus posėdžių metu, darytina išvada, kad ieškovė apeliaciniame skunde savo reikalavimus grindžia bei kelia tam tikrus argumentus (detaliau šie argumentai nurodytini toliau pasisakant dėl kiekvieno iš jų), kurie nebuvo kelti pirmosios instancijos teisme, taigi atsakovui nebuvo sudaryta galimybė į juos atsikirsti, atitinkamai, pirmosios instancijos teismas jų negalėjo įvertinti ir skundžiamame sprendime. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, taip pat į teismų praktikoje suformuluotas taisykles, apeliacinės instancijos teismas naujų, apeliaciniame skunde teikiamų, argumentų, kurie nebuvo kelti pirmosios instancijos teisme, nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
Dėl atsakovo sunaudoto kuro
51. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pardavimų ataskaitos bei ieškovės parengtos pažymos neįrodo, kokį kuro kiekį atsakovas panaudojo savo reikmėms, o įrodyta, jog atsakovas 2018 m. spalio 16 d. ir 2018 m. spalio 18 d. savo reikmėms įsipylė po 10 litrų kuro (viso 20 litrų), be to, duomenys nepatvirtina, kad iš atsakovo darbo užmokesčio buvo daromos išskaitos už kurą. Apeliantė skunde nurodo, kad atsakovas neneigė, jog kurą savo reikmėms pylė visą darbo sutarties laikotarpį, Kuro užpylimo taisyklės draudžia kuro pylimą mažais kiekiais, be to, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino UAB „Stateta“ pardavimų ataskaitos (1 t., b. l. 121), buhalterinės pažymos (1 t., b. l. 122), neįvertino piltų kuro kiekių.
52. Byloje ginčo iš esmės dėl to, kad atsakovas naudojo kurą savo reikmėms, nėra. Ginčas kilęs tik dėl naudoto kuro kiekio. Pažymėtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria pirmosios instancijos teismo pateiktam įrodymų vertinimui, jog ieškovės 2019 m. balandžio 9 d. pažyma Nr. S-9-(1.15) savaime nepagrindžia atsakovo savo reikmėms sunaudoto kuro kiekio, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šioje pažymoje nurodomos tik pilamo kuro datos, kiekiai ir kaina bei pačios ieškovė vertinimas, taigi vien tai, kad pilami kuro kiekiai sutampa su UAB „Stateta“ pardavimų ataskaitoje pateiktais duomenimis, negali neabejotinai pagrįsti bei įrodyti piltų kuro kiekių. Be to, pažymos data nurodyta 2019 m. balandžio 9 d., taigi ji sudaryta jau po ginčo laikotarpio. Tačiau pažymėtina, kad iš UAB „Stateta“ pardavimų ataskaitos (1 t., b. l. 121), pateiktos už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 25 d., matyti didelės disproporcijos tarp pilamų kuro kiekių – dideli pilami kuro kiekiai vyrauja nuo 125 litrų iki 333,40 litrų, tuo tarpu maži kuro kiekiai sudaro nuo 4 litrų iki 20 litrų. Byloje taip pat yra pateiktos UAB „Alauša“ pardavimų ataskaitos (1 t., b. l. 126–127), tačiau jose nurodytas kuro kortelių numeris nesutampa su atsakovui perduotų kuro kortelių numeriais, todėl šie duomenys laikytini nesusijusiais.
53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š.; bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
54. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas laiko logiškais bei įrodytais teiginius, jog maži pilami kuro kiekiai pagrįstai leidžia teigti, kad šie kiekiai pilami atsakovo reikmėms, o ne darbinėms transporto priemonėms. Priešingų argumentų atsakovas nepateikė. Tačiau negalima pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas pylė kurą tik 2018 m. spalio 16 d. ir 2018 m. spalio 18 d., kadangi tokia išvada nėra pagrįsta įrodymų vertinimo taisyklėmis. Iš ataskaitos duomenų matyti, kad mažas kuro kiekis buvo piltas 2018 m. liepos 10 d., (4 litrai), 2018 m. liepos 11 d. (20 litrų), 2018 m. liepos 18 d. (21 litrai), 2018 m. liepos 22 d. (10 litrų), 2018 m. liepos 24 d. (10,03 litro), 2018 m. rugsėjo 28 d. (4 litrai), 2018 m. rugsėjo 30 d. (10 litrų), 2018 m. spalio 3 d. (10 litrų), 2018 m. spalio 5 d. (10 litrų), 2018 m. spalio 7 d. (15 litrų), 2018 m. spalio 8 d. (16,18 litrų), 2018 m. spalio 12 d. (20 litrų), 2018 m. spalio 16 d. (10 litrų), 2018 m. spalio 18 d. (10 litrų). Vien tai, kad atsakovui 2018 m. spalio 16 d. – 2018 m. spalio 23 d. buvo suteiktas nedarbingumas, nepaneigia objektyvių įrodymų, kad ir tomis dienomis buvo pilami maži kuro kiekiai. Be to, įvertintina ir tai, kad ieškovė, turėdama pareigą pateikti savo teiginius pagrindžiančius įrodymus, nepateikė daugiau ginčo laikotarpiui aktualių ataskaitų, iš kurių teismas turėtų galimybę paskaičiuoti atsakovo savo reikmėms sunaudotą kuro kiekį. Dėl šių priežasčių yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteistos iš atsakovo 20,48 Eur sumos dėl kuro (20 litrų) savo reikmėms sunaudojimo, konstatuojant, kad savo reikmės buvo sunaudota 164,21 litrų, taigi iš atsakovo ieškovei priteistina 168,15 Eur (164,21 l x 20,48 Eur)/20 l)).
Dėl atsakovo sugadinto hidraulinio siurblio ir cilindro
55. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas sugadino savivarčio „Ginaf M 5450-S“, valst. Nr. JJG 831 hidraulinį siurblį ir cilindrą, o vien šių detalių remontas nepagrindžia, jog jos buvo sugadintos ir kad atsakovas jas sugadino. Apeliantė skunde nurodė, jog tikslina, jog siurblys ir cilindras buvo sugadintas automobilyje valst. Nr. JGF 925. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą vertindamas argumentus dėl įrangos sugadinimo savivartyje „Ginaf M 5450-S“, valst. Nr. JJG 831, tuo tarpu apeliacinio skundo argumentas, jog įranga buvo sugadinta kitoje transporto priemonėje, laikytinas nauju argumentu, kuris nebuvo keltas pirmosios instancijos teisme, todėl, kaip nurodyta anksčiau nutartyje, nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje dėl šių argumentų nepasisakytina.
Dėl atsakovui patikėtų piniginių lėšų
56. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kada ir kokiems tikslams, kokio dydžio lėšas perdavė atsakovui. Vien tik ieškovės vienašališkai užpildyti buhalteriniai dokumentai neįrodo atsakovui perduotų 1558,33 Eur fakto. Apeliantė nurodo, kad tokia išvada padaryta grindžiant prieštaringomis išvadomis, be to, buhalterines pažymos Įmonių saldo pagal sąskaitą (ital. saldo – likutis), atsakovo darbo užmokesčio pažyma ir atsakovo sąskaitos išrašas patvirtina minėtų sumų perdavimą atsakovui.
57. Tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką suvestinių buhalterinės apskaitos dokumentų duomenys savaime negali būti pripažinti pakankamais įrodymais, patvirtinančiais, kad tam tikros ūkinės operacijos realiai įvyko, jeigu nėra jokių pirminių tam tikras ūkines operacijas patvirtinančių įrodymų. Taigi, nors išvestiniai apskaitos dokumentai yra leistini įrodymai, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik jie nėra pakankami tokio pobūdžio reikalavimams pagrįsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. e2A-59-823/2019).
58. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje yra pateikta tik 2018 m. darbo užmokesčio atsakovui pažyma (1 t., b. l. 123), tuo tarpu kitų ginčo laikotarpio pažymų pateikta nėra. Už sausį nurodyta pervesti į sąskaitą 515,47 Eur, vasarį 498 Eur, kovą 498 Eur, balandį 498 Eur, gegužę 525,40 Eur, birželį 532,25 Eur, liepą 518,55 Eur, rugpjūtį 539,10 Eur, rugsėjį 498 Eur, spalį 1179,20 Eur. Iš atsakovo sąskaitos išrašo už 2018 m. matyti, kad sausį buvo iš ieškovės gauta 700 Eur, vasarį 500 Eur, kovą 305,90 Eur, balandį 500 Eur, gegužę 500 Eur, birželį 655,90 Eur, liepą 655,90 Eur ir 5,90 Eur, rugpjūtį 700 Eur, rugsėjį 500 Eur, spalį 450 Eur. Iš šių duomenų negalima daryti pagrįstos išvados, jog atsakovas gavo didesnes sumas, negu kad jam priklauso pagal 2018 m. darbo užmokesčio pažymą, tokių teiginių nepagrindžia ir ieškovės pateikta Įmonių saldo pagal sąskaitą. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, remtis suvestiniais ieškovės buhalterinės apskaitos duomenimis, nustatant atsakovo įsipareigojimų apimtį, būtų galima tik tuomet, jeigu šie duomenys būtų pagrįsti pirminiais apskaitos dokumentais, tačiau tokių įrodymų ieškovė į bylą nepateikė. Apeliantė, turėdama pareigą konkrečiai nurodyti, kada ir kokios sumos buvo pervestos atsakovui kaip atskaitingam asmeniui, nepateikė kitam ginčo laikotarpiui aktualių darbo užmokesčio pažymų, tik formaliai nurodė, kad jos argumentus pagrindžia byloje pateikti įrodymai, tačiau ieškovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodžius konkrečių paskaičiavimų, laikytina, kad savo teiginių ji neįrodė (CPK 178 straipsnis).
59. Apibendrinant darytina išvada, kad, nustačius didesnį atsakovo sunaudoto kuro kiekį, negu nustatė pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą - priteisti iš atsakovo D. M. ieškovei UAB „Visagino transporto centras“ 238,33 Eur žalos atlyginimą (70,18 Eur priteistų pirmoje instancijoje už negrąžintą racijų komplektą + 168,15 Eur už sunaudotą kurą), kitą skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
60. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą – ieškovei priteisus didesnę sumą – yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme, sumažinant iš ieškovės priteistinas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai iki 276,70 Eur, o iš atsakovo priteistas ieškovei bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 5,37 Eur.
61. Apeliantė taip pat pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro 1 089 Eur. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, apeliantė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Patirtų bylinėjimosi išlaidų realumą patvirtina 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ALB 000224 bei 2019 m. liepos 18 d. mokėjimo nurodymas. Ieškovės turtins reikalavimas sudarė 2 928,87 Eur, apeliacinės instancijos teismas patenkino dalį ieškovės reikalavimų – 238,33 Eur (8,14 proc.), taigi priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudaro 88,64 Eur (1 089 Eur x 8,14 proc.)/100 proc.)).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Visagino transporto centras“ (į. k. 110088380) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeisti - priteisti iš atsakovo D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Visagino transporto centras“ 238,33 Eur (du šimtai trisdešimt aštuoni eurai ir trisdešimt trys centai) žalos atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,37 Eur (penkis eurus trisdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Visagino transporto centras“ (į. k. 110088380) naudai.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Visagino transporto centras“ (į. k. 110088380) 276,70 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir septyniasdešimt centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Visagino transporto centras“ (į. k. 110088380) iš atsakovo D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 88,64 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir šešiasdešimt keturis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Asta Pikelienė
Laima Ribokaitė
Margarita Stambrauskaitė