Civilinė byla Nr. 2S-2393-798/2014 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27245-2014-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3., 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. M. ir V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovams, ir
n u s t a t ė :
ieškovai J. M. ir V. G. ieškiniu prašė pripažinti Lietuvos Socialdemokratų partijos (toliau – LSDP) Palangos skyriaus narių 2014-06-07 įvykusį ataskaitinį susirinkimą neteisėtu; panakinti – LSDP Palangos skyriaus narių 2014-06-07 ataskaitinio susirinkimo nutarimą, kuriuo nariai J. M. ir V. G. pašalinti iš LSDP sąrašo; nutarimą, kuriuo priimti nauji nariai; nutarimą, kuriuo patvirtinta LSDP Palangos skyriaus pirmininko ir LSDP Palangos skyriaus tarybos ataskaita; nutarimą, kuriuo patvirtinta LSDP Palangos skyriaus finansų komisijos ataskaita; nutarimą, kuriuo patvirtinta LSDP Palangos skyriaus etikos ir procedūrų komisisjos ataskaita; nutarimą, kuriuo patvirtinta LSDP frakcijos Palangos miesto savivaldybės taryboje ataskaita; nutarimą, kuriuo buvo patvirtintas abėcėlinis siūlomų kandidatų į Palangos miesto savivaldybės tarybos narius sąrašas; nutarimą, kuriuo buvo papildyta LSDP Palangos skyriasu tarybos narių sudėtis; iš atsakovo išreikalauti pilnos sudėties 2014-06-07 susirinkimo protokolą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi įpareigojo ieškovus per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus – nurodyti savo asmens kodus; pateikti įrodymus, kurie patvirtintų ieškinyje išdėstytas aplinkybes; nurodyti priežastis, dėl kurių patys ieškovai negali pareikalauti prašomų dokumentų iš atsakovo; pateikti įrodymus, jog pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir kreipėsi dėl priimtų nutarimų į Etikos ir procedūrų komisiją bei Prezidiumą; sumokėti už kiekvieną pareikštą neturtinį reikalavimą po 100 Lt žyminio mokesčio, pateikti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; nurodyti informaciją, ar byla bus vedama per advokatą; nurodyti nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių.
Ieškovai J. M. ir V. G. 2014 m. rugsėjo 25 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ieškovų J. M. ir V. G. ieškinį atsakovui Lietuvos socialdemokratų partijai dėl juridinio asmens ataskaitinio susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir juridinio asmens nutarimų panaikinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino: nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ieškinyje išdėstytas aplinkybes, nenurodė priežasčių, dėl kurių patys ieškovai negali pareikalauti prašomų dokumentų iš atsakovo, taip pat nepateikė įrodymų, jog pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir kreipėsi dėl priimtų nutarimų į Etikos ir procedūrų komisiją bei Prezidiumą.
Ieškovai J. M. ir V. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad tinkamai pašalino ieškinio trūkumus: pateikė teismui savo nuomonę, kad įstatymas nenumato pareigos pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, o ieškinyje išdėstytos aplinkybės yra pagrįstos teismui pateiktame LSDP Palangos skyriaus 2014-06-07 protokolo išraše Nr. 1, kurį atsakovaspateikė ieškovams tokį, koks pateiktas teismui. Teismas skundžiama nutartimi užkirto ieškovams galimybę ginti savo pažeistas teises, nes nesuteikė galimybės dar kartą šalinti ieškinio trūkumus. Ieškovų prašymas teismo pareikalauti rašytinius įrodymus iš atsakovo nėra susijęs su galimybe gauti ar negauti tokį rašytinį įrodymą pačiam ieškovui, todėl ieškovai neprivalėjo tokio savo teiginio pagrįsti, nes bylą galima nagrinėti ir su esmais byloje įrodymais. Jeigu teismas laikė, kad būtina pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, tai tokiu atveju turėjo nurodyti atitinkamą teisė normą ir atsisakyti priimti ieškinį.
Atskirasis skundas tenkinamas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria ieškovų ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims (CPK 115 str. 3 d.).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika; 2012, 36).
Todėl ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t.y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu.) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus.
Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar buvo pagrindas tokį institutą taikyti. Pirmosios instancijos teismas vienu iš trūkumų, kliudančių priimti apeliantų ieškinį, įvardijo tai, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kad pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir dėl priimtų nutarimų kreipėsi į LSDP Etikos ir procedūrų komisiją bei Prezidiumą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo pozicija nesutinka.
CPK 137 str. 2 d. 3 p. nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatyto išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Lietuvos Respublikos Politinių partijų, nei kitas įstatymas nenumato, jog dėl savo reikalavimų politinei partijai ieškovas privalo pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Nors LSDP Etikos ir procedūrų komisijos nuostatų 3.3. punktas ir numato, kad minėta komisija, be kita ko, nagrinėja ir LSDP narių apeliacijas dėl nesutikimo su skyriaus susirinkimo (tarybos, prezidiumo) paskirta partine nuobauda - pašalinimu iš LSDP, o galutinį sprendimą komisijos teikimu priima LSDP prezidiumas, tačiau nei minėti nuostatai, nei partijos statutas negali būti prilyginami įstatymui. Todėl galima teigti, kad nors LSDP Etikos ir procedūrų komisijos nuostatai numato, kad minėta komisija nagrinėja LSDP narių apeliacijas dėl nesutikimo su skyriaus susirinkimo (tarybos, prezidiumo) paskirta partine nuobauda - pašalinimu iš LSDP, tačiau įstatyme nesant imperatyviai nustatytos privalomo ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, kreipimasis į minėtą komisiją nėra privalomas. Tuo labiau teismas nėra minėtos komisijos revizinė institucija. Atsižvelgiant į tai ir sutinkant su apeliantų teiginiais, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju be pagrindo plečiamai aiškino būtinumą ieškovams pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir dėl priimtų nutarimų kreiptis į LSDP Etikos ir procedūrų komisiją bei Prezidiumą.
Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jų ieškinyje nurodytas aplinkybes. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai netrukdo teismui priimti ieškinio ir išnagrinėti civilinės bylos. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne bylos iškėlimo stadijoje, kuomet sprendžiamas klausimas dėl ieškinio priėmimo. Ar pakanka faktinių duomenų (įrodymų), pagrindžiančių šalių nurodytas aplinkybes, ar jų nepakanka, turi būti įvertinta ir konstatuota išnagrinėjus bylą iš esmės. Negalima atsisakyti priimti ieškinio dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių, t. y. motyvuojant tuo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisę į reikalavimo patenkinimą. Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami ir pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje arba teisminio nagrinėjimo metu (CPK 179 str. 1 d., 226 str., 230 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, šioje procesinėje stadijoje neturėjo teisinių prielaidų konstatuoti, kad ieškovai nepašalino ieškinio trūkumų ir tuo pagrindu laikyti jį nepaduotu ir grąžinti ieškovams. Todėl skundžiama nutartis naikinama, o klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.,
n u t a r ė :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti, o klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Teisėjas Antanas Rudzinskas