Nuorašas:

Pranešejas A. Kisielius                                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-475/10

Teisejas J. Ivanauskas                                            Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                   1.1.6.4; 2.4.2; 2.4.6.2.2

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                                                      N U T A R T I S

                                                               2010 m. birželio 7 d.

                                                                          Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aruno Kisieliaus,

teiseju A. K., Viktoro Dovidaicio,

sekretoriaujant Daliai Kanopienei,

dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei,

gynejui adv. Daivai Dereškevicienei,

nuteistajam P. U.,

nukentejusiajai V. R. ir jos atstovui  adv. A. Š.,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo P. U. apeliacini skunda del Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo P. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 1 d. 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda.

Iš P. U. priteista civilinei ieškovei V. R. 4000 Lt neturtines žalos atlyginimo, 2000 Lt advokato atstovavimo išlaidu.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla, 

n u s t a t e :

P. U. nuteistas už tai, kad 2008-12-11 apie 16 val., vairuodamas jam priklausanti automobili „VW Vento“, v. n. (duomenys neskelbtini) Sporto g., Vilniuje, artedamas prie Sporto – Žirmunu g. nelygiareikšmiu keliu sankryžos, pažeide Keliu eismo taisykliu 106, 162 p. reikalavimus, t. y.

vairuodamas automobili, važiuodamas Sporto g., priartejus prie Sporto – Žirmunu g. nelygiareikšmiu

keliu sankryžos sustojo, o prieš pradedant važiuoti bei ketinant sukti i dešine, neisitikino, kad tai

daryti yra saugu ir, kad tai nekliudys kitiems eismo dalyviams, nedave kelio jam iš dešines i kaire

kelio važiuojamaja dalimi, t. y. i Sporto g. ejusiai pesciajai V. R., kurios judejimo krypti jis kirto ir ja partrenke, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu pesciajai V. R. nesunkiai sutrikdyta sveikata, t.y.

tokiais savo veiksmais kaltinamas P. U. pažeide Keliu eismo taisykliu 106, 162 p. reikalavimus ir,

atsiradus minetoms pasekmems, padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. U. prašo Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendi panaikinti ir baudžiamaja byla nutraukti, civilini ieškini visiškai atmesti bei sumažinti civilinei ieškovei priteistas bylinejimosi išlaidas. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelge i apelianto prašyma atleisti ji nuo baudžiamosios atsakomybes ir byla nutraukti, vadovaujantis LR BK 39 str., nors tam buvo visos numatytos salygos. Pažymi, kad teismas net nesvarste galimybes atleisti ji nuo baudžiamosios atsakomybes ir taip pažeide LR BPK nuostatas, reikalaujancias objektyviai ir išsamiai išnagrineti byla.

Apelianto teigimu, teismas nustate, kad yra jo atsakomybe lengvinanti aplinkybe, numatyta BK

59 str. 1 d. 2 p., t.y. tai, kad jis prisipažino del nusikalstamos veikos ir del jos padarymo gailisi. Be to, teismas ivardijo ir dar viena atsakomybe lengvinancia aplinkybe – „iš karto po eismo ivykio rupinosi nukentejusiaja, ja nedelsiant po eismo ivykio pristate i gydymo istaiga<...> iš karto po eismo ivykio rupinosi nukentejusiaja, nuveže ja i ligonine“. Atsižvelgiant taip pat i tai, kad apeliantas pirma karta

padare nusikalstama veika, o jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta, buvo visos salygos

atleisti apelianta nuo baudžiamosios atsakomybes.

Apelianto manymu, taip pat nera aišku, kaip teismas apskaiciavo neturtines žalos dydi. Jo teigimu, teismo priteista neturtine žala yra neproporcingai didesne už V. R. faktiškai patirta turtine žala. Tiek V. R. reikalautos, tiek teismo priteistos neturtines žalos dydis neatitinka ir formuojamos Lietuvos teismu praktikos. Apeliantas taip pat pažymejo, kad teismas priteisdamas bylinejimosi išlaidas neatsižvelge i apelianto turtine padeti, nevertino bylos sudetingumo, advokato padejejo darbo ir laiko sanaudu. Nurodo, kad jo turtine padetis yra sunki, darbo atlyginimas dabar yra sumažintas iki 1500 Lt per menesi, todel jo gaunamu pajamu vos pakanka elementariausiems pragyvenimo poreikiams tenkinti. Apelianto nuomone, protingas bylinejimosi išlaidu advokato paslaugoms apmoketi dydis yra 300 Lt.

Nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, o prokuroras ,nukentejusioji ir jos atstovas– atmesti.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Pagal BK 39 str. asmuo, gali buti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes jeigu: 1) jis padare baudžiamaji nusižengima ar neatsargu nusikaltima, 2) nusikalstama veika padare pirma karta, 3) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybe lengvinancios aplinkybes ir 4) nera atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu. Kolegija, ivertinusi tai, kad nuteistasis P. U. padare neatsargu nusikaltima, praeityje neteistas, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi del padarytos veikos, ka pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe, ir nera jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, konstatuoja, kad formalus atitikimas BK 39 str. 1 d. numatytoms salygoms atleisti  nuo baudžiamosios atsakomybes neipareigoja teismo kiekvienu atveju atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybes. Tam, kad butu pritaikytos BK 39 str. nuostatos, turi buti ivertintos ir išanalizuotos visos šio klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybes.

          Pagal baudžiamaji istatyma kaltininko atsakomybe lengvinancia aplinkybe laikoma tai, kad jis suteike nukentejusiam asmeniui pagalba arba kitais aktyviais veiksmais išvenge ar bande išvengti sunkesniu padariniu (BK 59 str. 1 d. 1 p.). Kaip teisingai skunde nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymejo, jog „kaltinamasis rupinosi nukentejusiaja, ja nedelsiant po eismo ivykio pristate i gydymo istaiga, veliau ja vežiojo i gydymo istaigas“, taciau nepripažino to atsakomybe lengvinancia aplinkybe. Kolegija konstatuoja, kad neaišku, ar nuteistojo rupestis nukentejusiaja buvo nuolatinis ar epizodinis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis iki šiol nesusitaike su nukentejusiaja, o jo rupestis po autoivykio nebuvo išskirtinis susiklosciusioje situacijoje, t.y. kai nukentejusiajai autoivykio metu buvo reikalinga medicinine pagalba, bei nesudaro pagrindo pripažinti tai jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe. Atsižvelgiant i aukšciau išdestytas aplinkybes, kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagristai nepripažino P. U. atsakomybes lengvinancios aplinkybes, numatytos BK 59 str. 1 d. 1 p. Be to, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagristai nurode, kad nuteistasis pripažino nusikaltima, gailisi ir atsipraše nukentejusiosios ir, ivertines visas aukšciau minetas aplinkybes, paskyre bausme, žymiai mažesne nei BK 281 str. 1 d. numatytos sankcijos vidurkis. Vadovaujantis BK 47 str. 1 d. 3 p. už nesunku nusikaltima gali buti skiriama iki 100 MGL dydžio bauda, o teismas nuteistajam paskyre 8 MGL dydžio bauda.

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo. Lietuvos Respublikos CK 6.248 str. 2 d., 3 d. nurodyta, kad kalte gali pasireikšti ne tik tycia, bet ir neatsargumu, asmuo laikomas kaltu jeigu jis nebuvo tiek rupestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis salygomis buvo butina.

Nustatant neturtines žalos dydi remiamasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. itvirtintais neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiama i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad del neatsargiu  P. U. veiksmu ivyko autoivykis, kurio metu  nukentejusiajai V. R. nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Esminis neturtines žalos atlyginimo kriterijus yra sužalojimu pasekmes, kuri apylinkes teismas, pripažindamas nukentejusiajai V. R. teise i neturtines žalos atlyginima bei nustatydamas tokios žalos dydi, tinkamai  ivertino.  Byloje esancioje specialisto išvadoje Nr. G 213/09 (01) nurodyta, kad nukentejusiajai  V. R. buvo padarytas kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lužis, sužalojimas padarytas nuo trauminio poveikio kietu buku, ribota paviršiu turinciu daiktu i kaires blauzdos viršutinio trecdalio sriti, galimai ivykio aplinkybese nurodytu laiku (2008-12-11) ir ivertintas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 21-22). Iš bylos medžiagos matyti, kad del padaryto sveikatos sutrikdymo nukentejusiajai V. R. teko pirkti vaistus kojos gydymui ir skausmo malšinimui, be to, skausmui kojoje malšinti buvo atliekamas magnetinis rezonansas. Nagrinejamu atveju pirmos instancijos  teismas  ivertino ne tik  nusikalstama veika  padarytas pasekmes – sveikatos sutrikdymo sunkuma, bet  ir  tokio sutrikdymo pobudi, trukme, pasveikimo  galimybe, liekamuosius reiškinius, asmens turetu galimybiu  praradima. Apeliacines instancijos teismas pažymi, kad iš P. U. nukentejusiajai priteista 4000 Lt neturtines žalos suma atitinka susiformavusia teismu praktika ir yra teisinga.

   Kolegija pritaria apelianto skundo argumentui, kad teisminis bylos nagrinejimas nebuvo ypac sudetingas, jame nebuvo nagrinejami nauji teismu praktikos klausimai, todel priteistinu V. R. advokato atstovavimo išlaidu dydis atsižvelgiant i  protingumo, sažiningumo ir teisingumo kriterijus, šalies ekonomine situacija ir žmoniu pragyvenimo lygi atitinkamai turi buti sumažintas.

            Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str. 4 p.,

n u  t a r e:

           Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendi pakeisti.

           Civilinei ieškovei V. R. priteistas 2000 Lt advokato atstovavimo išlaidas sumažinti iki 700 Lt.

          Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.

Kolegijos pirmininkas                                                                                         Arunas Kisielius

Teisejai                                                                                                                    Audrone Kartaniene

                                   Viktoras Dovidaitis

Nuorašas tikras:

Kolegijos pirmininkas                              Arunas Kisielius