Civilinė byla Nr. 2-314/2012
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00882-2011-9
Procesinio sprendimo kategorija 100
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. I. (D. I.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarties, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti užstatą civilinėje byloje Nr. 2-2227-159/2011 pagal ieškovo D. I. (D. I.) ieškinį atsakovams A. Š., Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarui R. K. dėl vekselių, vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais 2010 m. lapkričio 11 d. vekselius, išduotus atsakovui A. Š., pagal kuriuos buvo išduoti vykdomieji įrašai 317 658 Lt sumai. Taip pat ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais vykdomuosius įrašus Nr. 1-2369, Nr. 11484 ir jų pagrindu išduotus Europos vykdomojo rašto pažymėjimus.
Atsakovas A. Š. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 27 000 Lt užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Nurodė, kad ieškovas yra kitos valstybės fizinis asmuo, neturintis gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, registruoto ar kito didelės vertės turto, byloje nėra duomenų apie proceso šalių susitarimą dėl jurisdikcijos, užstato taikymo nedraudžia jokia tarptautinė sutartis, todėl yra pagrindas nustatyti užstatą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atsakovas nurodė, kad pagal pareikštus reikalavimus minimaliai patirs 27 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaras R. K. atsiliepime į ieškinį be kita ko prašė įpareigoti ieškovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 33 000 Lt užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Nurodė, kad ieškovas yra užsienio valstybės pilietis, neturi jokio registruoto turto Lietuvos Respublikoje, nėra žinių, jog byloje tarp šalių būtų sudarytas atskiras susitarimas dėl šio ginčo nagrinėjimo jurisdikcijos paskyrimo Lietuvos Respublikos teismams, nėra jokios taikytinos tarptautinės sutarties, kuri uždraustų užstato instituto taikymą, todėl yra pagrindas nustatyti užstatą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Taip pat nurodė, kad pagal pareikštus reikalavimus bendra atsakovo minimalių būsimų bylinėjimosi išlaidų suma sudarys 33 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 27 d. nutartimi atsakovų prašymus tenkino, įpareigojo ieškovą per 10 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos įmokėti į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą 27 000 Lt užstatą atsakovo A. Š. bylinėjimosi išlaidoms atlyginti bei 33 000 Lt atsakovo Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro R. K. bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas turėtų Lietuvos Respublikoje turto, kurio pakaktų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, byloje nepareikštas priešieškinis, neprašoma išduoti teismo įsakymo, byla nėra neturtinio pobūdžio šeimos byla, byloje nėra duomenų, kad šalys susitarė, jog ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose (CPK 794 str. 2 d. 1-3 p.). Teismas pažymėjo, kad užstatas netaikomas, jei užstato institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis (CPK 794 str. 2 d. 4 p.). Draudimas taikyti užstatą įtvirtintas 1954 m. kovo 1 d. Hagos konvencijos dėl civilinio proceso 17 straipsnyje ir 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą 14 straipsnio nuostatose, tačiau teismas nurodė, kad Čekijos Respublika nėra minėtų konvencijų dalyvė, šios šalies fizinių ar juridinių asmenų atžvilgiu nedraudžiama reikalauti sumokėti užstatą, todėl yra pagrindas tenkinti atsakovų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo.
Spręsdamas dėl užstato dydžio, teismas nurodė, kad ginčas turi tarptautinį elementą, byla pakankamai sudėtinga teisės normų taikymo aspektu, iš atsakovų atsiliepimų matyti, jog jie nesutinka su ieškovo reikalavimais, o tai leidžia manyti, kad ieškinio patenkinimo atveju atsakovų iniciatyva vyktų apeliacinis ir galbūt kasacinis procesai, už kuriuos tektų sumokėti žyminį mokestį. Taip pat teismas pažymėjo, kad užstatas skirtas ir tokioms bylinėjimosi išlaidoms kaip pašto išlaidos, vertėjo paslaugos. Atsakovo A. Š. interesus atstovauja advokatas, todėl dėl galbūt ilgai užtruksiančio proceso atsakovas gali patirti ir atstovavimo išlaidas. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei atsakovų pateiktus skaičiavimus, sprendė, kad atsakovų prašomi 27 000 Lt ir 33 000 Lt yra pagrįsti ir neturėtų užkirsti ieškovui galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas D. I. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
- Teismas klaidingai konstatavo, kad Čekijos Respublika nėra nei 1951 m. kovo 1 d. Hagos konvencijos dėl civilinio proceso, nei 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą dalyvė ir dėl to padarė neteisingą išvadą, kad Čekijos Respublikos fizinių ar juridinių asmenų atžvilgiu nedraudžiama reikalauti sumokėti užstatą.
- Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas yra vienintelis UAB „OKZ holding Baltija“, registruotos Lietuvoje, akcininkas. Bendrovės minimali akcijų vertė – 2 100 000 Lt, nuosavybės teise valdomo turto vertė sudaro daugiau kaip 16 000 000 Lt. Ieškovas, būdamas vieninteliu akcininku, yra faktinis šio turto valdytojas – savininkas. Tai patvirtina, kad ieškovas Lietuvos turi turto, o tai šalina galimybę iš ieškovo reikalauti užstato (CPK 794 str. 2 d.)
- Byloje esantys priverstinio vykdymo įsakymai patvirtina, kad ieškovui vykdymo procese, kuris vyksta pagal ginčijamus vekselius, Čekijos Respublikoje yra areštuotas didelės vertės turtas, kurio realizavimas teismo yra sustabdytas taikant laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, atsakovams laimėjus bylą, bylinėjimosi išlaidos būtų išieškotos iš jau areštuoto ieškovo turto.
- Atsakovų prašomi užtikrinti bylinėjimosi išlaidų dydžiai neatitinka Teisingumo ministro patvirtintų rekomenduojamų dydžių bei protingumo kriterijų.
Atsakovas A. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad CPK 794 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, draudžiančių reikalauti sumokėti užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, šioje byloje nėra, nes ieškovas Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, registruotino ar kito didelės vertės turto, byloje nėra duomenų apie proceso šalių susitarimą dėl jurisdikcijos, taip pat užstato taikymo ieškovui nedraudžia jokia tarptautinė sutartis. Ieškovo nurodytos aplinkybės apie jam priklausančias UAB „OKZ Holding Baltija“ akcijas ir šios bendrovės įstatinį kapitalą, nepatvirtintos jokiais įrodymais. Ieškovas, kaip akcininkas, neturi nuosavybės teisės į nurodytos bendrovės turtą. Be to, minėtai bendrovei iškelta bankroto byla, ji turi milijoninių įsiskolinimų kreditoriams. Pažymėjo, kad teismo nustatyta 27 000 Lt užstato suma yra minimali ir toks užstato dydis neužkirs ieškovui galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigojo ieškovą užtikrinti atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
CPK 794 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo CPK nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. To paties straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kai ši pareiga netaikoma. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė CPK 794 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant galiotų draudimas reikalauti sumokėti užstatą, todėl sprendė, kad yra pagrindas tenkinti atsakovų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo.
Be kitų įstatyme numatytų atvejų, CPK 794 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga netaikoma ir tuo atveju, jeigu užstato institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis (CPK 794 str. 2 d. 4 p.).
Draudimas taikyti užstatą įtvirtintas 1954 m. kovo 1 d. priimtos Hagos konvencijos dėl civilinio proceso 17 straipsnyje, kuris draudžia iš Konvencijos dalyvių piliečių, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, reikalauti sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti, jeigu jie yra dalyvaujantys byloje asmenys, kurie reiškia savarankiškus reikalavimus kitoje Konvenciją ratifikavusioje valstybėje narėje. Analogišką draudimą nustato ir 1980 m. spalio 25 d. priimtos Hagos konvencijos dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą 14 straipsnio nuostatos. Lietuvos Respublika yra šių abiejų Hagos Konvencijų dalyvė (1954 m. kovo 1 d. Hagos Konvencija Lietuvoje įsigaliojo nuo 2003 m. liepos 16 d., o 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija – 2000 m. gegužės 31 d.).
Remiantis Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos tinklapyje pateikiama informacija, Čekijos Respublika taip pat yra abiejų šių konvencijų dalyvė (http://www.hcch.net/index_en.php?act=conventions.status&cid=33). Teismas neteisingai nurodė, kad Čekijos Respublika nėra minėtų konvencijų dalyvė. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas yra Čekijos Respublikos pilietis, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal minėtas Hagos konvencijas, iš ieškovo draudžiama reikalauti užstato.
Be to, draudimas taikyti užstatą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti išplaukia iš Europos Sąjungos teisės. Europos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad tuomet, kai bylinėjasi Europos Sąjungoje veikiantys teisės subjektai, užstato taikymas vieno asmens atžvilgiu kito asmens galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti reikštų Europos Bendrijų Steigimo sutarties 59 ir 60 straipsnių nuostatų dėl laisvo paslaugų teikimo ir nediskriminavimo pilietybės pagrindu, pažeidimą (Europos Teisingumo Teismo 1993 m. liepos 1 d. sprendimas Hubbard / Hamburger, C-20/92, Rink. 1993 p. I-3777). Atitinkamos nediskriminavimo nuostatos yra įtvirtintos ir šiuo metu galiojančioje Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo.
Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija atskirai nepasisako dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų, susijusių su pagrindo taikyti užstatą nebuvimu. Nustačius, jog užstatas negali būti reikalaujamas vadovaujantis CPK 794 straipsnio 2 dalimi 4 punktu, šie argumentai nebeturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl reikalavimo įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė teisės normas, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, atsakovų prašymas įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti netenkinamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Atskirąjį skundą tenkinti.
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - atmesti atsakovų prašymus įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą būsimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Rimvydas Norkus
Donatas Šernas