Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-585-843/2016
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-03155-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.1.2.; 3.26.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M A S
2016 m. liepos 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Valinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarimo, kuriuo V. Š. administracinio pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 413 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant šio pažeidimo sudėties,
n u s t a t ė :
V. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, įmonę atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad būtų laikomasi darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų, t. y. sudarydama 2015 m. gruodžio 8 d. paslaugų sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei sudarydama 2016 m. sausio 13 d. rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, sulygo dėl darbuotojų nuomos, tačiau neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas (Kinijos pilietis) L.H. turėtų leidimą dirbti. L.H. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2016 m. sausio mėn. pabaigos. Tokiais savo veiksmais V. Š. buvo kaltinama pažeidusi Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei 98¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 16 d. nutarimu V. Š. administracinio pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį nutraukė, nesant šio pažeidimo sudėties.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarimą, V. Š. pripažinti padariusia administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, ir skirti sankcijoje numatytą vidurkį - 1882 € baudą.
Skunde pažymima, jog, nors teismas ir teisingai nustatė, kad pasikeitė 2015 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Socialines apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr. Al-133 „Dėl leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Įsakymas) nuostatos dėl užsieniečio darbo vietos nurodymo privalomumo, tačiau neteisingai ir nenuosekliai aiškino viso Įsakymo nuostatas. Teismas ignoravo Įsakymo 58 punktą, kuriame yra vienareikšmiai ir nedviprasmiškai reglamentuota, kad užsienietis negali dirbti pas kitą darbdavį, negu nurodyta leidime dirbti, atlikti kitų darbo funkcijų (tam tikros profesijos, kvalifikacijos, specialybės, darbo arba eiti tam tikrų pareigų), išskyrus tą, kuriai išduotas leidimas dirbti. Netaikoma užsieniečiams, atvykstantiems Lietuvos Respublikos tarptautiniuose susitarimuose dėl jaunimo mainų nustatytais atvejais.
Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad Įsakymo prasmė ir esmė neleisti sudaryti Lietuvos Respublikoje padėties užsieniečiams laisvai įsidarbinti Lietuvos Respublikoje, kad nebūtų atimama Lietuvos Respublikos piliečiams galimybė pasirinkti darbą. Trečiųjų šalių piliečiai Lietuvos Respublikoje gali įsidarbinti tik išimtinais atvejais - kai yra tokios specialybės poreikis. Priešingu atveju Lietuvos darbo birža leidimų neišduoda, todėl leidimo išdavimas dirbti yra konkrečiai siejamas su konkrečiu darbdaviu. Priešingu atveju (teigiant, kad trečiosios šalies pilietis gali būti pernuomojamas kitai įmonei) leidimas dirbti nebetenka prasmės, nes darbuotojas, gavęs leidimą dirbti įmonėje, galėtų būti pernuomotas dirbti į eilę kitų įmonių. Tokiu atveju butų iškreipiama Lietuvos Respublikos darbo rinka bei sudaroma galimybė trečiųjų šalių piliečiams dirbti (būti išnuomotam) bet kuriose įmonėse, neturint jose leidimo dirbti.
Teismas nagrinėdamas bylą ignoravo ir kitą teisės aktą, numatantį pareigą turėti leidimą dirbti, t.y. 2004 m. balandžio 29 d. įstatymą Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas). Įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Darbo sutartis turi būti sudaryta ir jos kopiją, patvirtintą Teisės aktų nustatyta tvarka, teritorinei darbo biržai registruoti darbdavys turi pateikti per 2 mėnesius nuo leidimo dirbti išdavimo dienos.
Įstatymas numato teisę asmeniui dirbti tik toje įmonėje, kurioje dirbti asmuo turi leidimą. Teismas plečiamai ir neteisingai aiškina, kad tuo tarpu V. Š. turėjo teisę leisti dirbti H.L. jos atstovaujamoje įmonėje, įsitikinusi, kad asmuo, kaip užsienio pilietis, turi leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje ir tokį asmenį su jos sudarytų civilinių sutarčių šalimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sieja darbo santykiai. Taigi, Įstatymas numato vienintelį atvejį, kada asmuo gali dirbti įmonėje, t.y. turint leidimą dirbti. Teisės aktai nenumato galimybės darbuotoją nuomoti kitai įmonei, todėl L.H. darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbo kodekso 98 straipsnio prasme yra laikomas nelegaliu.
Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad darbuotojų nuomą reglamentuoja 2011 m. gegužės 19 d. Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas Nr. XI-1379. Šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje yra reglamentuota, kad įdarbinimo įmonė privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie laikinojo darbuotojo darbo pradžią ne vėliau kaip prieš valandą iki jo darbo pradžios. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos (Sodros išrašų), H.L.buvo dirbantis tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ (bet ne UAB „(duomenys neskelbtini)“). Įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje yra reglamentuota, kad įdarbinimo įmonė privalo užtikrinti, kad laikinai įdarbinant užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės būtų laikomasi jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju tokia tvarka yra reglamentuota tiek Įsakyme, tiek Įstatyme, kurie vienareikšmiai numato pareigą - asmuo gali dirbti įmonėje tik turint leidimą dirbti.
Pažymi, jog Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius 2016 m. kovo 22 d. raštu nr. SD-I-3643 kreipėsi į įstaigą išduodančią leidimus dirbti (Lietuvos darbo biržą) su paklausimu dėl nagrinėjamos situacijos. 2016 m. kovo 30 d. raštu. Nr. SD-1101 Lietuvos darbo birža informavo, kad asmuo L.H., turėdamas leidimą dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, pernuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo būti.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Faktines aplinkybes, įvardytas administracinio teisės pažeidimo protokole, o būtent, kad V. Š. vykdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas, 2015 m. gruodžio 8 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos V. Š., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta paslaugų sutartis, o 2016 m. sausio 13 d. sudaryta rangos sutartis, kuriomis sulygta dėl darbuotojų nuomos, ir kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas Kinijos pilietis L.H. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2016 m. sausio mėn. pabaigos neturėdamas leidimo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, o būtent: 2015 m. gruodžio 8 d. paslaugų sutartis, 2016 m. sausio 13 d. rangos sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų sąrašai, darbo grafikai, tarp L.H. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta darbo sutartis, leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodyta užsieniečio, Kinijos piliečio L.H. darbo vieta – UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)(b. l. 4-12, 18-20), G. G., D. J., pačios V. Š. paaiškinimai. Šios faktinės aplinkybės iš esmės byloje nėra ginčijamos. Byloje keliamas teisės aiškinimo klausimas.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas netinkamai, nesistemiškai ir atsietai aiškino nagrinėjamu atveju taikytinas teisės normas, reglamentuojančias užsieniečių darbą Lietuvos Respublikoje, ko pasėkoje padarė neteisingą išvadą, kad V. Š. veiksmuose nėra ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėties.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje nurodyta, jog užsieniečių darbą Lietuvos Respublikoje reguliuoja įstatymas. Iš to darytina išvada, kad ir pagrindiniame valstybės įstatyme numatyta būtinybė skirtingai reguliuoti Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių įdarbinimą. Įdarbinančios įmonės vadovas privalo užtikrinti, kad įmonėje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos darbo įstatymų ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog nelegaliu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir darbas dirbamas trečiosios šalies piliečių, įdarbintų nesilaikant šio Kodekso 981 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 981 straipsnio 1 dalies 3 punktą darbdavys turi pareigą užtikrinti, kad trečiosios šalies pilietis dirbtų darbą, nurodytą leidime dirbti Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai trečiosios šalies pilietis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje.
Apylinkės teismas teisingai nustatė, jog įvykio metu galiojusioje 2013 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Socialines apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr. Al-133 „Dėl leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Įsakymas) redakcijoje (įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.), 37 punkte numatoma, kad leidime dirbti nurodoma užsieniečio vardas, pavardė, pilietybė, gimimo data, profesinė kvalifikacija, leidimo dirbti galiojimo laikas, darbdavys (darbdavio pavadinimas, kodas Juridinių asmenų registre, struktūrinio padalinio pavadinimas, adresas, telefono Nr., fakso Nr., el. paštas) ir darbo funkcijos (profesija, specialybė, pareigų pavadinimas). Tuo tarpu iki tol galiojusi minėto Įsakymo redakcijos 29 punktas numatė, kad leidime dirbti turėjo būti nurodyta užsieniečio vardas, pavardė, pilietybė, gimimo data, profesinė kvalifikacija, leidimo dirbti galiojimo laikas, darbo vieta (darbdavio pavadinimas, kodas, struktūrinio padalinio pavadinimas, adresas, telefono Nr., fakso Nr., el. paštas) ir darbo funkcija (profesija, specialybė, pareigų pavadinimas). Tačiau, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, minėto teisės akto pakeitimą teismas aiškino netinkamai. Naujos redakcijos aukščiau minėto Įsakymo 58 punkte aiškiai nurodyta, jog užsienietis negali dirbti pas kitą darbdavį, negu nurodyta leidime dirbti, atlikti kitų darbo funkcijų (tam tikros profesijos, kvalifikacijos, specialybės, darbo arba eiti tam tikrų pareigų), išskyrus tą, kuriai išduotas leidimas dirbti. Netaikoma užsieniečiams, atvykstantiems Lietuvos Respublikos tarptautiniuose susitarimuose dėl jaunimo mainų nustatytais atvejais. Be to, pagal 2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 62 straipsnio 2 dalį darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Darbo sutartis turi būti sudaryta ir jos kopiją, patvirtintą Teisės aktų nustatyta tvarka, teritorinei darbo biržai registruoti darbdavys turi pateikti per 2 mėnesius nuo leidimo dirbti išdavimo dienos. Iš to seka išvada, jog asmuo gali dirbti tik toje įmonėje, kurioje jis turi leidimą dirbti.
Pažeidimas, numatytas ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-704/2012).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą spręstina, kad apylinkės teismo išvada, jog V. Š. turėjo teisę leisti dirbti H.L.jos atstovaujamoje įmonėje įsitikinusi, kad asmuo, kaip užsienio pilietis, turi leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje ir tokį asmenį su jos sudarytų civilinių sutarčių šalimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sieja darbo santykiai, yra nepagrįsta, prieštarauja minėtam teisiniam reglamentavimui.
Jau minėti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Kinijos pilietis H.L.protokole įvardytu laikotarpiu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ šios bendrovės naudai, savo darbo funkcijas atlikdamas pagal šioje bendrovėje nustatytą darbo organizavimo tvarką, tačiau leidimas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nebuvo išduotas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė V. Š. buvo atsakinga už tinkamą bendrovės darbo organizavimą, tačiau pažeidė šią savo pareigą, neužtikrino, jog trečiosios šalies piliečiui būtų leista dirbti jos vadovaujamoje įmonėje tik turint leidimą dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi 2015 m. gruodžio 8 d. paslaugų sutartį bei 2016 m. sausio 13 d. rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurias sulygo dėl darbuotojų nuomos, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog V. Š. nepadarė jai inkriminuoto pažeidimo, t.y. nelegalaus darbo, nes, kaip minėta, ji neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas Kinijos pilietis L.H. turėtų leidimą dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys ir į V. Š. paaiškinimus. Ji nurodė, kad priimdamas atitinkamus sprendimus su teisininku, darbo inspekcija nesikonsultavo, informacijos ieškojo internete, skaitė, kad įmonės taip daro, klausė pažįstamų.
Be V. Š. paaiškinimų teisme, jos kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, įrodo jau minėti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti rašytiniai dokumentai. Šių duomenų pagrindų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. Š., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir įmonę atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad būtų laikomasi darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų, t. y. sudarydama 2015 m. gruodžio 8 d. paslaugų sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei sudarydama 2016 m. sausio 13 d. rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sulygo dėl darbuotojų nuomos, tačiau neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas (Kinijos pilietis) L.H. turėtų leidimą dirbti. L.H. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2016 m. sausio mėn. pabaigos. Tokia veika V. Š. pažeidė Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei 98¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą ir padarė ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą.
Remiantis tuo, kas nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarimas yra naikinamas kaip nepagrįstas, ir priimamas naujas nutarimas.
ATPK 413 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 Eur iki 2 896 Eur
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta V. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis iš esmės pripažino jai inkriminuotas faktines kaltinimo aplinkybes (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. Š. subjektyvi nuomonė apie tai, jog ji manė nepažeidžianti darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus, manė, kad tai legalu, negali sunkinti jos teisinės padėties. V. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į duomenis, charakterizuojančius V. Š. – iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog ji praeityje administracine tvarka nebausta, dirba. V. Š. padarytas pažeidimas pagal bylos duomenis sunkių pasekmių nesukėlė. Darytina išvada, kad paskyrus nors ir minimalią ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati ir proporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui bei pažeidėjos asmenybei, todėl konstatuotina, jog yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. V. Š. skirtina bauda, nustatant mažesnį jos dydį nei sankcijoje numatytas minimalus už vieną nelegaliai dirbusį asmenį. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
n u t a r ė :
tenkinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje: V. Š. pripažinti kalta pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį ir skirti jai 400 € (keturių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti V. Š., kad pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.
Teisėja Aušra Valinskienė