Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [Iv-3323-244-2011].doc
Bylos nr.: Iv-3323-244/2011
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-3323-244/2011

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01508-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija  15.2.1.1, 15.2.1.2, 15.2.3, 74

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. spalio 18 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska,  sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant  atsakovės atstovui Vitalijui Šerpyčiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas skunde (b. l. 1) prašo priteisti iš atsakovų žalą: 3,45 Lt skundo siuntimo išlaidų, 500 Lt neturtinę žalą dėl skundo dalies neišnagrinėjimo ir 1 000 Lt už įsiteisėjusio 2011-06-21 teismo sprendimo nevykdymą administracinėje byloje Nr. I-2465-437-2011 (pareiškėjo pavadinta bauda).

Paaiškino, kad 2011-03-24 kreipėsi į teismą su skundu dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – LR VRM) vilkinimo atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus. 2011-05-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2465-437/2011 jo skundas buvo patenkintas iš dalies ir atsakovė įpareigota Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 1 d. ir Vidaus tarnybos statuto pagrindu pagal kompetenciją išnagrinėti A. B. skundo dalį ir priimti sprendimą bei pateikti atsakymą dėl tyrimo atlikimo ar neatlikimo ir drausmės bylos iškėlimo policijos pareigūnams, padariusiems tarnybinį nusižengimą. 2011-06-21 raštu LR VRM atsisakė vykdyti minėtą teismo sprendimą ir persiuntė A. B. 2011-01-18 skundo, registruoto 2011-01-24, neišnagrinėtą dalį Kauno miesto apylinkės prokuratūrai motyvuodama tuo, kad neišnagrinėta pareiškėjo skundo dalis, susijusi su ikiteisminio tyrimo priežiūra ir kontrole. Tokiais neteisėtais veiksmais LR VRM pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 str. ir atsisakė vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Dėl to pareiškėjas patyrė žalą.

Atsakovė LR VRM atsiliepime į skundą (b. l. 6–9) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad LR VRM, gavusi įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001-05-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2465-437/2011, A. B. 2011-01-18 skundo dalį išnagrinėjo iš naujo. Kadangi atsakovė neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, t. y. negali spręsti klausimų, susijusių su ikiteisminio tyrimo organizavimu ir kontrole, o neišnagrinėta A. B. skundo dalis yra susijusi su ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų teisėtumo ir / ar pagrįstumo baudžiamajame procese vertinimu, 2011 m. birželio 21 d. raštu Nr. 1D-4351(12) persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Kauno miesto apylinkės prokuratūrai. Pagal LR VRM nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 291, LR VRM nekompetentinga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jį kontroliuoti. Tarnybinis patikrinimas ir tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra ikiteisminio tyrimo tyrėjui dėl jo veiksmų, atliekant ikiteisminį tyrimą, t. y. už veiksmus, taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, pradedama tik esant prokuroro nutarimui iškelti drausmės bylą. Tokia prokuroro teisė nustatyta Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 20 str. 2 d. 1 p. Ši nuostata įtvirtinta ir Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 (2008 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 1-86 redakcija), 33 p. Todėl gavus skundą ir nustačius, kad yra skundžiami ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmai, privalu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d., tokį skundą persiųsti prokuratūrai. Be to, Kauno apskrities VPK Nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams tyrimo grupės tyrėja, išnagrinėjusi 2011 m. sausio 25 d. A. B. skundą dėl neteisėto sulaikymo, konstatavo, kad B. skunde nurodyti duomenys apie pareigūnų padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi, pareigūnai tinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytas normas, policijos pareigūnų veiksmuose nenustatyta drausminio nusižengimo, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Valstybės atsakomybė gali kilti tik įstatymų nustatyta tvarka konstatavus viešojo administravimo institucijos ar jos darbuotojų veiksmų neteisėtumą. Neteisėtumas gali pasireikšti įstatyme nustatytos pareigos neatlikimu (neveikimu) arba netinkamu atlikimu. Pareiškėjas, reikalaudamas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, neįrodo, kad minėta institucija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Pareiškėjo patirta neturtinė žala nėra pagrįsta jokiais įrodomaisiais faktais, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad egzistuoja neturtinės žalos padarymo faktas. Įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymą administraciniame procese reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad, jeigu per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą įsiteisėjęs teismo sprendimas neįvykdomas, pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą ir kartu nurodo jį vykdyti teismo antstolių kontorai prie apylinkės teismo pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Be to, pareiškėjas nesilaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, todėl reikalavimas priteisti 1 000 litų baudą už įsiteisėjusio teismo sprendimo neįvykdymą atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas administracinėje byloje Nr. I-2465-437/2011, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, nes toks prašymas turi būti paduotas teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Skundas atmestinas.

CK 6.263  straipsnio 1  dalyje  nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę,  padaryta turtinė  žala, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas  atsiranda  dėl  valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės  tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Nurodytos (prašomos atlyginti) žalos atsiradimą pareiškėjas sieja su, jo manymu, atsakovės darbuotojų padarytais įstatymo nuostatų pažeidimais. Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. 

Nagrinėjamuoju atveju įrodymų, kad atsakovės tarnautojai atliko pareiškėjo atžvilgiu neteisėtą veiksmą arba neveikė taip, kaip jį įpareigojo įstatymai, nėra. Visi pareiškėjo teiginiai, kad jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad dėl atsakovės veiksmų jam atsirado neigiamų padarinių, t. y. kad jis patyrė dvasinių išgyvenimų, depresiją, moralinę traumą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad vien tik pareiškėjų paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Šie paaiškinimai turi būti patvirtinti tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais. Sprendžiant šį ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.

Byloje nustatyta, kad  pareiškėjas  A. B. 2011-01-18  su  skundu  kreipėsi  į  LR  vidaus  reikalų  ministeriją,  nurodydamas,  kad  2011-01-12  jis  buvo  sulaikytas  Kauno  apskrities  VPK  trijų  ikiteisminio  tyrimo  pareigūnų  ir  nuo  11  valandos  laikinai  sulaikytas  48  valandoms pagal  vieno  iš  minėtų  ikiteisminio  tyrimo  pareigūnų  surašytą  laikino jo sulaikymo  aktą.  Jis  2011-01-13  buvo  nuvežtas  į  Panevėžio miesto  VPK  areštinę,  iš  ten – į  Panevėžio  miesto  apylinkės  teismą,  iš  kurio  paleistas  16  valandą  30  minučių. Pareiškėjas  vertino,  kad  ikiteisminio  tyrimo  pareigūnas  viršijo  savo  įgaliojimus,  nes  jam  suvaržė  ir  atėmė  laisvę                                        penkioms  valandoms   ir  30  minučių.  Pareiškėjas  skunde  atsakovei  taip  pat  rašo,  kad  minėtas  ikiteisminio  tyrimo  pareigūnas  jo  sulaikymo  metu suko  jo  sunkios  sveikatos  būklės  motinos  buto,  esančio  Kaune,  durų  akutę,  spėja,  kad  norėjo  ją  išimti,  ir  taip  gąsdino    senyvo  amžiaus  sulaukusius  ir  sergančius  tėvus.  A. B. atsakovės  prašė  atlikti  tarnybinį  patikrinimą  ir  rekomenduoti  iškelti  drausmės  bylą  minėtam  pareigūnui  dėl  išvardytų  pažeidimų.

Atsakovė  2011-02-22  raštu  Nr. 1D-1384 (12)  atsakė  į  pareiškėjo  2011-01-18  skundą.  Atsakyme  nurodė,  kad atsakovė,  siekdama  įvertinti  pareiškėjo  skundo  teiginius,  kreipėsi  į  Policijos  departamentą  prie  VRM,  kad  būtų  pateikta  informacija    ir  medžiaga  apie  išdėstytas  aplinkybes. Nurodoma,  kad   nustatyta,  jog   analogiško  turinio  skundas  buvo  gautas  Vilniaus  apskrities  VPK,  kur,  įvertinus  jame  nurodytas  aplinkybes, 2011-02-02  buvo  priimtas  nutarimas  atsisakyti  pradėti  ikiteisminį  tyrimą  ir  apie  tai  pareiškėjas  informuotas  Kauno  apskrities  VPK  2011-02-03  raštu  Nr. 20-8-S-1550. Atsakovė  atsakyme  taip  pat  pažymėjo,  kad  pagal  VRM  nuostatus  ikiteisminio  tyrimo  priežiūra  ir  kontrolė  nėra  vidaus  reikalų  ministro  kompetencija,  todėl ji  negali  priimti  sprendimų  dėl  klausimų, susijusių  su  ikiteisminio  tyrimo  pradėjimu  ir  atlikimu  bei  ikiteisminio  tyrimo  pareigūnų  procesinių  veiksmų. Pažymėta,  kad prokuratūra  pagal  LR  BK  164  straipsnį  ir  LR  prokuratūros  įstatymo  2  straipsnį  ikiteisminį  tyrimą  organizuoja  ir  kontroliuoja  ikiteisminio  tyrimo  pareigūnų  veiklą  baudžiamajame  procese. Pareiškėjui  išaiškinta,  kad  tuo  atveju,  jeigu  jis  nesutinka  su  ikiteisminio  tyrimo  pareigūnų  priimtais  sprendimais,  turi  teisę  nustatyta  tvarka  juos  skųsti  Kauno  miesto  apylinkės  prokuratūrai.

2011-02-02 nutarime atsisakyti  pradėti  ikiteisminį  tyrimą  Kauno  apskrities  VPK  Nusikaltimų  tyrimo  valdybos  Nusikalstamų  veikų  valstybės  tarnybai  ir  viešiesiems  interesams  tyrimo  grupės  tyrėja,  išnagrinėjusi  2011-01-25  A. B. skundą  dėl  neteisėto  sulaikymo, atsisakė  pradėti  ikiteisminį  tyrimą  pagal  A. B. pareiškimą.  Nutarime nurodoma,  kad  iš  surinktos  medžiagos  matyti,  kad  ikiteisminio  tyrimo  pareigūnai  2011-01-12  11  val. sulaikė  A. B.,  vadovaudamiesi  2010-12-15  Panevėžio  apylinkės  teismo  nutartimi  skirti  kaltinamajam  A. B. suėmimą,  paskelbti  jo  paiešką,  todėl A. B. buvo  sulaikytas  ir  pristatytas  į  Kauno  apskrities  VPK  areštinę,  vėliau  konvojuotas  į  Panevėžio  apskrities  VPK  areštinę  ir  per  48  valandas  nuo  suėmimo  momento    (2011-01-12 11 val.)  pristatytas  Panevėžio  apylinkės  teismo  ikiteisminio  tyrimo  teisėjui  dėl  kardomosios  priemonės – suėmimo  termino  nustatymo. Iš  2011-02-02  Kauno  apskrities  VPK  nutarimo  atsisakyti  pradėti  ikiteisminį  tyrimą   turinio   matyti,  kad  A. B. Kauno  apskrities  VPK  skundėsi  dėl  to,  kad  ikiteisminio  tyrimo  pareigūnas  viršijo  tarnybinius  įgaliojimus,  nes  neteisėtai  suvaržė  ir  atėmė  jo  laisvę 5  valandoms  30  minučių. Kauno  apskrities  VPK  nutarimą  atsisakyti  pradėti  ikiteisminį  tyrimą  pareiškėjui  išsiuntė  2011-02-03  raštu  Nr. 1D-1384 (12).

Kaip  matyti  iš  pareiškėjo  skundo  atsakovei,  A. B. skundėsi  ne  tik  dėl  ikiteisminio  tyrimo  pareigūnų  jo  atžvilgiu  vykdyto  laisvės  suvaržymo,  bet  ir  prašė  atsakovės  atlikti  tarnybinį  patikrinimą  bei  rekomenduoti  iškelti  drausmės  bylą  ikiteisminio  tyrimo  pareigūnui,  kuris,  kaip  tvirtina  pareiškėjas,  jo  sulaikymo  metu suko  jo  motinos  buto,  esančio    Kaune  durų  akutę,  norėdamas  ją  išimti  ir  tokiu  būdu,  pareiškėjo  tvirtinimu,  gąsdino  jo  senyvo  amžiaus  sulaukusius  ir  sergančius tėvus.   Atsakovė  2011-02-22 rašte  Nr. 1D-1384 šios pareiškėjo  skundo  dalies  nenagrinėjo, todėl  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-05-13 priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2465-437-2011 įpareigoti atsakovę  išnagrinėti  neišnagrinėtą  pareiškėjo  skundo  dalį,  pagal  kompetenciją  priimti  sprendimą  ir  pareiškėjui  duoti  atsakymą.

LR VRM, gavusi šį teismo sprendimą, 2011-06-21 raštu Nr. 1D-4351(12) persiuntė pagal kompetenciją neišnagrinėtą pareiškėjo skundo dalį Kauno miesto apylinkės prokuratūrai ir apie tai informavo pareiškėją (b. l. 2).

Pareiškėjas prašo priteisti jam žalą, patirtą dėl to, kad LR VRM neteisėtai atsisakė tirti bei įvertinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus ir iškelti jiems drausmės bylą, ir persiuntė pagal kompetenciją neišnagrinėtą pareiškėjo skundo dalį Kauno miesto apylinkės prokuratūrai,

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 164 str. bei Prokuratūros įstatymo 2 str. nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 170 str. 2 d. ir 3 d. nustatyta, kad, kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas. Prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus.

Pagal LR VRM nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-03-14 nutarimu Nr. 291, LR VRM nėra įgaliota vertinti ikiteisminio tyrimo pareigūno atliekamų veiksmų, nekompetentinga organizuoti ikiteisminį tyrimą bei jį kontroliuoti, todėl atsakovė pagrįstai ir teisėtai persiuntė neišnagrinėtą  pareiškėjo  skundo  dalį  pagal  kompetenciją  Kauno miesto apylinkės prokuratūrai, nes neišnagrinėta  pareiškėjo  skundo  dalis yra   išimtinai susijusi su ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais.

Nenustačius neteisėtų valstybės institucijų veiksmų nėra sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą netenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo  88 str. 1 p.).

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

n u s p r e n d ė :

Pareiškėjo A. B. skundą  atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas  per 14 dienų  nuo  jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas  Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėja                                                                                 Liudmila Zaborovska