Administracinė byla Nr. I-3323-244/2011
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01508-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1.1, 15.2.1.2, 15.2.3, 74
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant atsakovės atstovui Vitalijui Šerpyčiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas skunde (b. l. 1) prašo priteisti iš atsakovų žalą: 3,45 Lt skundo siuntimo išlaidų, 500 Lt neturtinę žalą dėl skundo dalies neišnagrinėjimo ir 1 000 Lt už įsiteisėjusio 2011-06-21 teismo sprendimo nevykdymą administracinėje byloje Nr. I-2465-437-2011 (pareiškėjo pavadinta bauda).
Paaiškino, kad 2011-03-24 kreipėsi į teismą su skundu dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – LR VRM) vilkinimo atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus. 2011-05-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2465-437/2011 jo skundas buvo patenkintas iš dalies ir atsakovė įpareigota Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 1 d. ir Vidaus tarnybos statuto pagrindu pagal kompetenciją išnagrinėti A. B. skundo dalį ir priimti sprendimą bei pateikti atsakymą dėl tyrimo atlikimo ar neatlikimo ir drausmės bylos iškėlimo policijos pareigūnams, padariusiems tarnybinį nusižengimą. 2011-06-21 raštu LR VRM atsisakė vykdyti minėtą teismo sprendimą ir persiuntė A. B. 2011-01-18 skundo, registruoto 2011-01-24, neišnagrinėtą dalį Kauno miesto apylinkės prokuratūrai motyvuodama tuo, kad neišnagrinėta pareiškėjo skundo dalis, susijusi su ikiteisminio tyrimo priežiūra ir kontrole. Tokiais neteisėtais veiksmais LR VRM pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 str. ir atsisakė vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Dėl to pareiškėjas patyrė žalą.
Atsakovė LR VRM atsiliepime į skundą (b. l. 6–9) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad LR VRM, gavusi įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001-05-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2465-437/2011, A. B. 2011-01-18 skundo dalį išnagrinėjo iš naujo. Kadangi atsakovė neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, t. y. negali spręsti klausimų, susijusių su ikiteisminio tyrimo organizavimu ir kontrole, o neišnagrinėta A. B. skundo dalis yra susijusi su ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų teisėtumo ir / ar pagrįstumo baudžiamajame procese vertinimu, 2011 m. birželio 21 d. raštu Nr. 1D-4351(12) persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Kauno miesto apylinkės prokuratūrai. Pagal LR VRM nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 291, LR VRM nekompetentinga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jį kontroliuoti. Tarnybinis patikrinimas ir tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra ikiteisminio tyrimo tyrėjui dėl jo veiksmų, atliekant ikiteisminį tyrimą, t. y. už veiksmus, taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, pradedama tik esant prokuroro nutarimui iškelti drausmės bylą. Tokia prokuroro teisė nustatyta Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 20 str. 2 d. 1 p. Ši nuostata įtvirtinta ir Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 (2008 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 1-86 redakcija), 33 p. Todėl gavus skundą ir nustačius, kad yra skundžiami ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmai, privalu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d., tokį skundą persiųsti prokuratūrai. Be to, Kauno apskrities VPK Nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams tyrimo grupės tyrėja, išnagrinėjusi 2011 m. sausio 25 d. A. B. skundą dėl neteisėto sulaikymo, konstatavo, kad B. skunde nurodyti duomenys apie pareigūnų padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi, pareigūnai tinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytas normas, policijos pareigūnų veiksmuose nenustatyta drausminio nusižengimo, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Valstybės atsakomybė gali kilti tik įstatymų nustatyta tvarka konstatavus viešojo administravimo institucijos ar jos darbuotojų veiksmų neteisėtumą. Neteisėtumas gali pasireikšti įstatyme nustatytos pareigos neatlikimu (neveikimu) arba netinkamu atlikimu. Pareiškėjas, reikalaudamas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, neįrodo, kad minėta institucija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Pareiškėjo patirta neturtinė žala nėra pagrįsta jokiais įrodomaisiais faktais, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad egzistuoja neturtinės žalos padarymo faktas. Įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymą administraciniame procese reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad, jeigu per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą įsiteisėjęs teismo sprendimas neįvykdomas, pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą ir kartu nurodo jį vykdyti teismo antstolių kontorai prie apylinkės teismo pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Be to, pareiškėjas nesilaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, todėl reikalavimas priteisti 1 000 litų baudą už įsiteisėjusio teismo sprendimo neįvykdymą atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas administracinėje byloje Nr. I-2465-437/2011, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, nes toks prašymas turi būti paduotas teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Skundas atmestinas.
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Nurodytos (prašomos atlyginti) žalos atsiradimą pareiškėjas sieja su, jo manymu, atsakovės darbuotojų padarytais įstatymo nuostatų pažeidimais. Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Nagrinėjamuoju atveju įrodymų, kad atsakovės tarnautojai atliko pareiškėjo atžvilgiu neteisėtą veiksmą arba neveikė taip, kaip jį įpareigojo įstatymai, nėra. Visi pareiškėjo teiginiai, kad jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad dėl atsakovės veiksmų jam atsirado neigiamų padarinių, t. y. kad jis patyrė dvasinių išgyvenimų, depresiją, moralinę traumą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad vien tik pareiškėjų paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Šie paaiškinimai turi būti patvirtinti tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais. Sprendžiant šį ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. B. 2011-01-18 su skundu kreipėsi į LR vidaus reikalų ministeriją, nurodydamas, kad 2011-01-12 jis buvo sulaikytas Kauno apskrities VPK trijų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir nuo 11 valandos laikinai sulaikytas 48 valandoms pagal vieno iš minėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų surašytą laikino jo sulaikymo aktą. Jis 2011-01-13 buvo nuvežtas į Panevėžio miesto VPK areštinę, iš ten – į Panevėžio miesto apylinkės teismą, iš kurio paleistas 16 valandą 30 minučių. Pareiškėjas vertino, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas viršijo savo įgaliojimus, nes jam suvaržė ir atėmė laisvę penkioms valandoms ir 30 minučių. Pareiškėjas skunde atsakovei taip pat rašo, kad minėtas ikiteisminio tyrimo pareigūnas jo sulaikymo metu suko jo sunkios sveikatos būklės motinos buto, esančio Kaune, durų akutę, spėja, kad norėjo ją išimti, ir taip gąsdino senyvo amžiaus sulaukusius ir sergančius tėvus. A. B. atsakovės prašė atlikti tarnybinį patikrinimą ir rekomenduoti iškelti drausmės bylą minėtam pareigūnui dėl išvardytų pažeidimų.
Atsakovė 2011-02-22 raštu Nr. 1D-1384 (12) atsakė į pareiškėjo 2011-01-18 skundą. Atsakyme nurodė, kad atsakovė, siekdama įvertinti pareiškėjo skundo teiginius, kreipėsi į Policijos departamentą prie VRM, kad būtų pateikta informacija ir medžiaga apie išdėstytas aplinkybes. Nurodoma, kad nustatyta, jog analogiško turinio skundas buvo gautas Vilniaus apskrities VPK, kur, įvertinus jame nurodytas aplinkybes, 2011-02-02 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir apie tai pareiškėjas informuotas Kauno apskrities VPK 2011-02-03 raštu Nr. 20-8-S-1550. Atsakovė atsakyme taip pat pažymėjo, kad pagal VRM nuostatus ikiteisminio tyrimo priežiūra ir kontrolė nėra vidaus reikalų ministro kompetencija, todėl ji negali priimti sprendimų dėl klausimų, susijusių su ikiteisminio tyrimo pradėjimu ir atlikimu bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų. Pažymėta, kad prokuratūra pagal LR BK 164 straipsnį ir LR prokuratūros įstatymo 2 straipsnį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese. Pareiškėjui išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu jis nesutinka su ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, turi teisę nustatyta tvarka juos skųsti Kauno miesto apylinkės prokuratūrai.
2011-02-02 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams tyrimo grupės tyrėja, išnagrinėjusi 2011-01-25 A. B. skundą dėl neteisėto sulaikymo, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. B. pareiškimą. Nutarime nurodoma, kad iš surinktos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai 2011-01-12 11 val. sulaikė A. B., vadovaudamiesi 2010-12-15 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi skirti kaltinamajam A. B. suėmimą, paskelbti jo paiešką, todėl A. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskrities VPK areštinę, vėliau konvojuotas į Panevėžio apskrities VPK areštinę ir per 48 valandas nuo suėmimo momento (2011-01-12 11 val.) pristatytas Panevėžio apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino nustatymo. Iš 2011-02-02 Kauno apskrities VPK nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turinio matyti, kad A. B. Kauno apskrities VPK skundėsi dėl to, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas viršijo tarnybinius įgaliojimus, nes neteisėtai suvaržė ir atėmė jo laisvę 5 valandoms 30 minučių. Kauno apskrities VPK nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjui išsiuntė 2011-02-03 raštu Nr. 1D-1384 (12).
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo atsakovei, A. B. skundėsi ne tik dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų jo atžvilgiu vykdyto laisvės suvaržymo, bet ir prašė atsakovės atlikti tarnybinį patikrinimą bei rekomenduoti iškelti drausmės bylą ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuris, kaip tvirtina pareiškėjas, jo sulaikymo metu suko jo motinos buto, esančio Kaune durų akutę, norėdamas ją išimti ir tokiu būdu, pareiškėjo tvirtinimu, gąsdino jo senyvo amžiaus sulaukusius ir sergančius tėvus. Atsakovė 2011-02-22 rašte Nr. 1D-1384 šios pareiškėjo skundo dalies nenagrinėjo, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-05-13 priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2465-437-2011 įpareigoti atsakovę išnagrinėti neišnagrinėtą pareiškėjo skundo dalį, pagal kompetenciją priimti sprendimą ir pareiškėjui duoti atsakymą.
LR VRM, gavusi šį teismo sprendimą, 2011-06-21 raštu Nr. 1D-4351(12) persiuntė pagal kompetenciją neišnagrinėtą pareiškėjo skundo dalį Kauno miesto apylinkės prokuratūrai ir apie tai informavo pareiškėją (b. l. 2).
Pareiškėjas prašo priteisti jam žalą, patirtą dėl to, kad LR VRM neteisėtai atsisakė tirti bei įvertinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus ir iškelti jiems drausmės bylą, ir persiuntė pagal kompetenciją neišnagrinėtą pareiškėjo skundo dalį Kauno miesto apylinkės prokuratūrai,
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 164 str. bei Prokuratūros įstatymo 2 str. nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 170 str. 2 d. ir 3 d. nustatyta, kad, kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas. Prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus.
Pagal LR VRM nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-03-14 nutarimu Nr. 291, LR VRM nėra įgaliota vertinti ikiteisminio tyrimo pareigūno atliekamų veiksmų, nekompetentinga organizuoti ikiteisminį tyrimą bei jį kontroliuoti, todėl atsakovė pagrįstai ir teisėtai persiuntė neišnagrinėtą pareiškėjo skundo dalį pagal kompetenciją Kauno miesto apylinkės prokuratūrai, nes neišnagrinėta pareiškėjo skundo dalis yra išimtinai susijusi su ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais.
Nenustačius neteisėtų valstybės institucijų veiksmų nėra sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą netenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
n u s p r e n d ė :
Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Liudmila Zaborovska