Civilinė byla Nr. e2A-4-555/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12888-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.12.2; 2.4.4.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11;

3.3.1.15; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20

(S)

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 16 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant ieškovei A. L. ir jos atstovei advokatei R. S.,

atsakovei R. S. ir jos atstovei advokatei A. G.,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso mišriu būdu tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ir atsakovės R. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2‑2446‑528/2022 pagal ieškovės A. L. patikslintą ieškinį atsakovei R. S. dėl metalinės tvoros, betoninio tvoros pamato ir tujų gyvatvorės pašalinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. B., bei atsakovės R. S. priešieškinį ieškovei A. L. dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. B..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė A. L., kuri yra pradinės ieškovės S. G. teisių perėmėja, kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę R. S. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinti visą jai nuosavybės teise priklausančią tujų gyvatvorę, UAB ,,Netkada“ matininko A. G. 2021 m. rugsėjo 6 d. parengtoje želdinių – tujų gyvatvorės kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje pažymėtą taškais 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17; metalinę tvorą, UAB ,,Netkada“ matininko A. G. 2021 m. rugsėjo 6 d. parengtoje tvoros betoninio pamato kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje pažymėtą taškais 5, 6, 7, 8 ir betoninį tvoros pamatą, UAB ,,Netkada“ matininko A. G. 2021 m. rugsėjo 6 d. parengtoje tvoros betoninio pamato kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje pažymėtą taškais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, neįvykdžius laiku – skirti baudą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė R. S., kreipėsi į teismą su priešieškiniu, patikslinusi priešieškinio reikalavimus, prašydama: 1) nustatyti neterminuotą 53 kv. m servitutą tarnaujančiam daiktui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Valakas“ 2021 m. lapkričio 24 d. parengtą servituto planą, pažymėtą taškais: (duomenys neskelbtini) viešpataujančių daiktų – tvoros ir tujų naudojimui pagal paskirtį užtikrinti; 2) už nustatytą servitutą nustatyti 5,13 Eur metinį atlyginimą, kuris turi būti sumokėtas esamam žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkui iki kiekvienų metų gruodžio 31 d.; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė prašė tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus, o priešieškinį su patikslintais reikalavimais atmesti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad šalys yra anksčiau vienu sklypu buvusio, dabar kaimyninių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkės: ieškovė – (duomenys neskelbtini); atsakovė – (duomenys neskelbtini). Po 2017 m. kilusio teisminio ginčo tarp ieškovės ir gretimo sklypo savininko A. M. bei UAB ,,Netkada“ parengus ieškovės žemės sklypo ribų planą paaiškėjo, jog šalių sklypus skiriančios ir atsakovei priklausančios tujos bei tvora yra ieškovės sklype, tvora nuo sklypo ribos atitolusi per 1,10 metro. Į ieškovės siūlymą dėl sklypų amalgamacijos atsakovė nereagavo, todėl ieškovė išmontavo dalį tvoros. Atsakovei kreipusi į teismą su prevenciniu ieškiniu Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2574-962/2019 ieškovei ir kitiems tame sprendime nurodytiems asmenims uždrausta vykdyti tvoros griovimo, gadinimo bei perkėlimo darbus, tujų kirtimo, genėjimo ir kitus su jų naikinimu susijusius darbus. Teismų sprendimais yra patvirtinta, jog ginčo tvora ir tujos yra atsakovės nuosavybė. Kadangi ieškovė negali valdyti ir naudotis 58 kv. m ploto savo žemės sklypo dalimi, tai prašo įpareigoti atsakovę pašalinti iš ieškovės sklypo dalies atsakovei priklausančią VĮ Registrų centre neįregistruotą metalinę tvorą, betoninį tvoros pamatą ir tujų gyvatvorę. Tujų gyvatvorė nėra priskiriama saugotiniems želdiniams. Nepašalinus minėtų objektų iš ieškovės žemės sklypo dalies ir toliau būtų pažeidžiamos ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, teisės. Susitarimų dėl tvoros pastatymo ir tujų sodinimo ieškovės sklype ar ieškovės atsisakymo išimtinių teisių į žemės sklypo dalį, suteikiant gretimo sklypo savininkui ne savo žemės sklype statyti tvorą ir sodinti tujas nebuvo sudaryta nei tarp buvusių, nei tarp esamų savininkų. Nuosavybė gali būti perleista tik įstatymui neprieštaraujančiu pagrindu ir būdu, todėl pinigų už tvorų pastatymą davimo faktas ir tai, kad nebuvo ginčijamas faktinis ieškovės sklypo dalies užvaldymas, nepatvirtina nuosavybės dalies perleidimo. 2003 m. gruodžio 12 d. sutartyje tuometiniai žemės sklypo savininkai nesusitarė, kad sklypus skirs gyvatvorė, bus nepaisoma koordinačių taškų, sklypų plotų ar dalis vieno sklypo bus perduota kitam. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-240-848/2021 buvo nustatyta, jog šalių sklypus skirianti riba yra aiški, matininkas S. Š. klaidos nepadarė, nes 2003 m. planavimo dokumentuose riba tarp šalių sklypų yra tiesi linija. Sklypo taškų koordinatės nustatomos pagal teritorijų planavimo dokumentus, bet ne pagal želdinius ar esamą situaciją. Ieškovė neturi galimybių patekti ir disponuoti jai nuosavybės teise priklausančio sklypo dalimi – 58 kv. m, nes ši dalis užtverta atsakovės tvora. Nustačius atsakovės prašomą servitutą ieškovė neturėtų galimybės tinkamai naudotis visu jai priklausančiu žemės sklypu – susiaurėtų ieškovės sklypo įvažiavimas siauriausioje vietoje nuo 3,31 m iki 2,2 m, o tai apsunkintų ieškovės nuotekų tvarkymą dėl specializuotam transportui įvažiuoti kylančių problemų. Atsakovės tujų gyvatvorė sukelia ieškovei ir jos turtui neigiamą poveikį – dėl pavėsio ant ieškovės namo fasado atsirado pelėsis, pažaliavimai, sunaudojamos dirvožemio derlingos medžiagos. Be to, tujoms reikalinga nuolatinė priežiūra, dėl kurios atsakovė turėtų vaikščioti dar ir po kitą ieškovės žemės sklypo dalį. Servitutas nustatomas tik jeigu jis yra objektyviai būtinas. Šiuo atveju tokio būtinumo nėra. Tvoros ir tujų pašalinimo kaštai mažesni nei būtų ieškovės sklypo rinkos kainos praradimai dėl nustatyto servituto (beveik 10 000,00 Eur). Servitutu nebūtų išsprendžiami šalių konfliktai, bet būtų pažeisti šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo, teisinės taikos principai. Analogiškoje situacijoje su sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kaimynu A. M. ieškovė turėjo pašalinti tvorą, nors buvo užimtas dvigubai mažesnis plotas nei šiuo atveju.

4.       Atsakovė palaikė priešieškinį su patikslintais reikalavimais ir prašė jį tenkinti visiškai, patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškinio reikalavimai pareikšti netinkamam atsakovui. Atsakovė neneigia, kad ginčo tujos ir tvora priklauso jai, tačiau žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su gyvenamu namu ji pirko su aptverta tvora ir pasodinta tujų gyvatvore iš trečiojo asmens J. B., kurios užsakymu tvorą pagal statybinius brėžinius tvėrė S. M., želdynus sodino kiti asmenys pagal buvusias pažymėtas ribas. Atsakovė nėra ginčo tvoros statytoja ir tujų sodintoja, todėl reikalavimai turi būti reiškiami buvusiai sklypo savininkei J. B.. Be to, ginčo tvora pastatyta, tujos pasodintos bendru abiejų besiribojančių žemės sklypų savininkų susitarimu. Faktinę sklypų ribą ankstesni sklypų savininkai pripažino ir tai patvirtina 2003 m. gruodžio 12 d. sutartis dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos, kuria notariškai įformintas susitarimas, bei žemės sklypo ribų plane nurodytas šio žemės sklypo pasidalijimas į 3 sklypus, pagal kurį J. B. naudojama žemės sklypo teritorija sutampa su jau pastatyta tvora ir pasodintomis tujomis. Pagal detalųjį planą ieškovės žemės sklypo ribos sutampa su ginčo tvora ir pasodintomis tujomis, skiriančiomis bylos šalių žemės sklypus. Kadangi tuometiniai žemės sklypų savininkai sutiko (leido) tvorą statyti ir tujas sodinti toje vietoje, kurioje jos yra, tai ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami. Iš UAB „Netkada“ atliktų kadastrinių matavimų matyti, kad visa ginčo objektu esanti tujų gyvatvorė yra pažymėta ant šalių žemės sklypų ribos, bet ne ieškovės žemės sklype. Patenkinus ieškinio reikalavimus būtų padaryta žala gamtai, sunaikinti saugotini želdiniai, o tai prieštarautų teismų praktikai bei teisinių santykių stabilumo principui. Savininkui priklausančių statinių įsiterpimas į kito asmens žemės sklypą dėl taip padarytų žemės sklypo kadastrinių matavimų nėra pakankamas pagrindas įpareigoti savininką nugriauti statinių dalis. Tokiai ginčo situacijai turi būti nustatomas servitutas. Atsakovės tvora ir tujos ieškovės sklype atsirado dėl techninės matininko S. Š. klaidos. Anksčiau teismų nagrinėtose bylose buvo nustatyti šiai bylai prejudicinę reikšmę turintys faktai, kuriais turi būti vadovaujamasi. Atsakovė prašė nustatyti servitutą, kad būtų apgintos jos nuosavybės teisės pagal paskirtį naudotis tvora ir tujomis, nebūtų ignoruojama daugiau kaip prieš 15 metų nusistovėjusi žemės sklypus skirianti riba. Pagal UAB „Valakas“ parengtą servituto nustatymo planą tvoros ir tujų naudojimui reikalinga 53 kv. m ieškovės sklypo. Servitutas atsakovei objektyviai būtinas, nes kitaip ji negali naudotis minėta tvora ir tujomis, kurios užtikrina atsakovės gyvūnų bei anūkų saugumą. Šalių santykiai konfliktiški, į savo sklypą ieškovė neįsileidžia, tujas naikina, dalį tvoros išardė. Atsakovė sutiko mokėti ieškovei 5,13 Eur metinį atlyginimą, paskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ (su vėlesniais pakeitimais). Be to, teismas turi diskreciją parinkti kompensacijos dydį. Servituto nustatymas neturės esminės įtakos ieškovės teisėms ir interesams, nes būtų nustatytas labai mažai ieškovės žemės sklypo daliai, kurioje virš 20 metų augo ginčo tujos ir stovėjo tvora. Už nuosavybės teisių suvaržymą ieškovė gaus piniginę kompensaciją, todėl nebus pažeisti proporcingumo, šalių lygiateisiškumo, teisinės taikos principai. Ieškovės argumentai dėl nuotekų išvežimo mašinos negalėjimo įvažiuoti į sklypą, pažeidimų sodinant tujas, tujų žalingo poveikio namo fasadui, pamatams, ieškovės augalams bei sveikatai, išlaidų tujų priežiūrai, tvoros nugriovimo kainos nepagrįsti ir neįrodyti. Priešingai nei nurodo ieškovė dėl tujų persodinimo ir tvoros perkėlimo atsakovė patirtų ne 1 200,00 Eur, bet 26 063,39 Eur išlaidas.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. B. prašė patikslinto ieškinio netenkinti.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, o priešieškinį su patikslintais reikalavimais atmetė: įpareigojo atsakovę per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei nuosavybės teise priklausančią tujų gyvatvorę, UAB ,,Netkada“ matininko A. G. 2021 m. rugsėjo 6 d. parengtoje želdinių – tujų gyvatvorės kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje pažymėtą taškais 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, metalinę tvorą, UAB ,,Netkada“ matininko A. G. 2021 m. rugsėjo 6 d. parengtoje tvoros betoninio pamato kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje pažymėtą taškais 5, 6, 7, 8, ir betoninį tvoros pamatą, UAB ,,Netkada“ matininko A. G. 2021 m. rugsėjo 6 d. parengtoje tvoros betoninio pamato kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje pažymėtą taškais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8; iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 5 224,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovės naudai priteisė – 585,00 Eur, iš atsakovės valstybės naudai priteisė 11,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7.       Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, kad šalims nuosavybės teisėmis priklausančius sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), skirianti neįregistruota VĮ Registrų centre Ginčo tvora su pamatu bei ginčo gyvatvorė priklauso atsakovei, tačiau šie objektai yra ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype – iš esmės visoje ribos atkarpoje per 1,10 metro nuo įregistruotos sklypo ribos.

8.       Teismas sprendė, kad teismų procesiniai sprendimuose, priimtuose civilinėse bylose, nagrinėjant kitus šalių ginčus – Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2574-962/2019 (2019 m. spalio 14 d. priimtas sprendimas, 2020 m. vasario 18 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑187-230/2020), Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-240-848/2021 (2021 m. kovo 23 d. priimtas sprendimas), Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-405-896/2020 (2021 m. lapkričio 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-552-370/2021), nustatytas aplinkybės turi prejudicinę galią šiai nagrinėjamai bylai.

9.       Teismas nurodė, kad nors ginčo tvora nėra registruota VĮ Registrų centre, tačiau šalys pripažįsta, kad abu ginčo objektai priklauso atsakovei. Aplinkybės, kad ginčo tvorą su pamatu ir ginčo gyvatvore atsakovė įgijo pirkdama žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), patvirtino ankstesnė šio sklypo savininkė – trečiasis asmuo J. B.. Kadangi atsakovė yra gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), priklausinių (ginčo tvoros bei ginčo gyvatvorės) savininkė, tai jai kyla pareiga pašalinti ieškovės nuosavybės teisių pažeidimą – ginčo objektus. Įgydama gyvenamąjį namą ir žemės sklypą su priklausiniais (ginčo objektais) atsakovė įgijo pareigą užtikrinti, kad, įgyvendindama savo nuosavybės teises, ji nepažeis kaimyninių sklypų savininkų (šiuo atveju ieškovės) nuosavybės teisių. Nuosavybės teisės tęstinio pažeidimo faktui konstatuoti žemės sklypų savininkų pasikeitimas neturi teisinės reikšmės. Atsakovės argumentai dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) taikymo ginčo situacijai nepagrįsti, nes TPSVPĮ nustato teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises, o santykių tarp bendraturčių nereglamentuoja (TPSVPĮ 1 straipsnio 1 dalis).

10.       Dėl matininko S. Š. klaidos, teismas nurodė, kad ši aplinkybė buvo paneigta Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-240-848/2021, teismo sprendime konstatavus, kad, nustatant žemės sklypo koordinates, sklypus skirianti riba žemės sklypo plane neturėjo būti pažymėta pagal tvoros ir tujų išlinkimo kampą, o ginčo tvora galėjo būti pastatyta ant sklypų ribos netiksliai, neįvertinus žemės sklypo plane nurodytų koordinačių, bei galėjo nuo sklypo ribos nukrypti. Šioje civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl šalių žemės sklypus skiriančios ribos ir nuspręsta, kad riba yra aiški, nustatyta pagal žemės sklypo kadastrinius matavimus, įregistruota VĮ Registrų centro duomenų bazėje.

11.       Teismas atsakovės argumentus dėl ginčo tvoros pastatymo bei ginčo gyvatvorės pasodinimo su ieškovės sutikimu / leidimu (ieškovės šeima žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (iki padalinimo (duomenys neskelbtini)) valdė su pertraukomis nuo 1996 m.) atmetė. Tuo metu galiojęs 1999 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 316 patvirtinto statybos reglamento STR 1.07.01:1999 Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka dalies „Privalomieji reikalavimai“ 8 punktas nustatė, kad tuo atveju, kai statinių statyba arba darbų atlikimas susietas su bendra nuosavybe, būtina turėti notaro patvirtintą bendraturčio sutikimą. Sutikimo dėl tuometinių sklypo savininkų susitarimo bendrai statyti ginčo tvorą bei sodinti ginčo gyvatvorę nėra ir tai sąlygoja atsakovės pareigą ištaisyti netinkamus padarinius. Trečiasis asmuo J. B. nurodė, kad ieškovė neprieštaravo, jog jie statytųsi ginčo tvorą ir sodintųsi ginčo gyvatvorę, tačiau neteigė, kad jiems buvo duotas sutikimas tai daryti Laurinaičiams priklausančios žemės sklypo dalies sąskaita. Kadangi atsakovei priklausanti ginčo tvora pastatyta ir ginčo gyvatvorė pasodinta pažeidžiant 1995 m. plane įtvirtintą ribą, tai, nesant nurodyto sutikimo, negalima konstatuoti atsakovės, kaip teisių perėmėjos, teisėto elgesio. Aplinkybė, kad ieškovė (jos šeimos narys) mokėjo pinigus už ginčo tvoros pastatymą, turėjo sąlygoti pačios ieškovės nuosavybės teisę į tą tvorą, tačiau abu ginčo objektai pripažįstami atsakovės nuosavybe. Dėl ginčo gyvatvorės, kaip saugotinų želdinių, teismas taip pat nurodė, kad šie augalai (tujos) nėra saugomi.

12.       Teismas pažymėjo, kad tai, jog ieškovė ilgą laiką nereiškė pretenzijų dėl tujų ir tvoros, savaime nereiškia jos sutikimo dėl ginčo objektų buvimo vietos, juolab, kad iš bylos medžiagos matyti, jog šios aplinkybės paaiškėjo tik apie 2018 m. ir o nuo to laiko ieškovė reiškė atsakovei teritorines pretenzijas. Be to, aplinkybė, jog asmuo faktiškai užvaldė kaimyninio žemės sklypo dalį, o šio savininkas to neginčijo, nelaikoma tinkamu patvirtinimu, kad vienas asmuo kitam perleido dalį nuosavybės. Byloje nepateikta įrodymų, kurie būtų pagrindas atsakovei įgyti nuosavybės teisę į ieškovei pagal dokumentus priklausančią žemės sklypo dalį. Tai, kad ieškovės žemės sklype atsiduria atsakovei priklausanti ginčo tvora ir ginčo gyvatvorė, taip pat nesuteikia atsakovei pagrindo naudotis didesne negu jai priklauso žemės sklypo dalimi.

13.       Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, nukrypimai nuo sklypo ribų yra teisiškai reikšmingi, jeigu jie viršija leistinas paklaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2007). Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 32.1.2.2.2, 123 punktus, leistinos paklaidos miestuose negali būti didesnės kaip 0,1 metro. Atsakovės ginčo tvoros ir ginčo gyvatvorės įsiterpimas į ieškovės žemės sklypą viršija leistinas paklaidų ribas, nes nukrypimai siekia 1,10 metro. Ieškovės teisės pažeistos – ji yra netekusi teisės valdyti ir naudotis 58 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, kuri atskirta nuo likusios jos sklypo dalies atsakovei priklausančiais ginčo objektais. Kadangi tokia ieškovės žemės sklypo dalis be teisinio pagrindo patenka į atsakovės valdą ir atsakovė atitinkamai naudojasi tokia ieškovei priklausančia žemės sklypo dalimi, tai yra pagrindas iš atsakovės neteisėto valdymo sugrąžinti ieškovei jos žemės sklypo dalį, pašalinant ginčo tvorą su pamatu bei ginčo gyvatvorę, esančias ieškovės sklype.

14.       Teismas nurodė, kad servitutą prašoma nustatyti ginčo tvorai su pamatu bei ginčo gyvatvorei, kurių paskirtis – atskirti atsakovės sklypą nuo gretimo (ieškovės) žemės sklypo. Tačiau šie ginčo objektai neatlieka savo paskirties, nes jie yra ne ant šalių sklypų ribos, bet užima svetimo (ieškovės) žemės sklypo dalį. Nepagrįstai užimamas plotas negali būti laikomas mažu, nes nukrypimai viršija miestuose leistinas 10 cm paklaidas vienu metru. Ginčo objektus galima pašalinti nuo ieškovės žemės sklypo dalies, juos perkeliant į atsakovės sklypą.

15.       Teismas, įvertinęs šalių argumentus ir byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad prašomas nustatyti servitutas nėra vienintelė ir proporcingiausia galimybė naudotis ginčo objektais, jis neužtikrintų šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei kitų civilinės teisės principų, todėl konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti priešieškinio su patikslinimu dėl servituto nustatymo ieškovei priklausančiame žemės sklype, kadangi nėra vienos iš servituto nustatymo teismo sprendimu privalomos sąlygos – servituto nustatymo būtinumo.

16.       Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo termino, laikė, kad vieno mėnesio terminas pagal šalintinų objektų sudėtį (ne tik tvora su pamatu, bet ir augalų gyvatvorė) ir apimtį yra akivaizdžiai per trumpas, todėl nustatė 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kad būtų galima parinkti tinkamą augalams persodinti laiką. Laikoma, kad toks terminas yra protingas bei pakankamas atitinkamų darbų organizavimui, o šalių interesų pusiausvyros nepažeis. Dėl ieškovės prašomos skirti baudos atsakovei už įpareigojimų neįvykdymą nustatytu terminu teismas nurodė, kad ieškovė konkrečiais argumentais bei įrodymais tokio savo reikalavimo nepagrindė, todėl jį atmetė kaip neįrodytą.

 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

17.       Apeliaciniu skundu atsakovė R. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės A. L. ieškinį atmesti, o atsakovės R. S. priešieškinį – tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismui palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažinti iš atsakovės ieškovės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė yra tinkama atsakovė atsakyti pagal ieškovės ieškinio reikalavimus, nepaisant to, kad ji ginčo tvoros nestatė ir ginčo tujų nesodino. Teismui nusprendus, kad ginčo tvora buvo pastatyta neturint gretimo žemės sklypo savininko sutikimo, išplaukia išvada, jog teismas tokią tvorą laikė savavališka statyba, dėl ko turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) nuostatomis. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti TPSVPĮ, kurio 14 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas subjektų, turinčių pareigą šalinti nelegalios statybos padarinius, eiliškumas. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalį nelegalios statybos padarinius šalinti turėjo J. B., o ne atsakovė.

1.2.       Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo tvora buvo pastatyta ir ginčo tujos buvo pastatytos prieš ieškovės valią, t. y. neturint jos sutikimo, nors byloje buvę įrodymai liudijo priešingai. Byloje esantys įrodymai patvirtinto, kad buvo duotas ieškovės / jos šeimos narių sutikimas pastatytai ginčo tvorai ir pasodintoms ginčo tujoms, todėl ieškinio reikalavimas dėl tvoros ir tujų pašalinimo negalėjo būti patenkintas, nes nebuvo jokių neteisėtų nei buvusios atsakovės žemės sklypo savininkės, nei atsakovės veiksmų. Tvoros pastatymas ir tujų pasodinimas turint ieškovės / jos šeimos narių sutikimą buvo teisėtas veiksmas.

1.3.       Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl būtinybės turėti notarinį ieškovės sutikimą dėl ginčo tvoros statymo ir ginčo tujų sodinimo grindė teisės aktu (1999 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 316 patvirtintu statybos reglamentu STR 1.07.01:1999), kuris negaliojo ginčo tvoros statymo ir ginčo tujų sodinimo metu, t. y. taikė įstatymą atgal, nors to negalėjo daryti. Pagal bendrąjį teisėje galiojantį principą įstatymas negalioja atgal (lot. lex retro non agit), todėl teismas, anksčiau susiklosčiusiems šalių santykiams negalėjo taikyti vėliau priimto teisės akto. Tvoros įprastai statomos su kaimynais žodžiu susitarus dėl jų statybos (tvoros pobūdžio, statymo vietos). Teismas, nurodydamas, kad sutikimas dėl tvoros statybos ir tujų sodinimo turėjo būti notarinės formos, į tvoros statybas ir tujų sodinimą žiūrėjo per daug formaliai.

1.4.       Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog tenkinus ieškinį nebus pažeistas teisinių santykių stabilumo ir teisėtų lūkesčių principas. Priešingai nei sprendė teismas, įpareigojimas griauti tvorą ir kirsti tujas, kurios toje vietoje yra daugiau kaip 20 metų, pažeidžia teisinių santykių stabilumo, tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus, daro žalą gamtai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 9 d. nutartyje, kuri buvo priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2018, yra nurodęs, kad klausimas dėl statinių, atsidūrusių svetimame žemės sklype dėl taip atliktų kadastrinių matavimų, turėtų būti sprendžiamas taikant teisinių santykių stabilumo ir tikrumo, teisėtų lūkesčių principus bei atsižvelgiant į tai, ar atsakovų įpareigojimas pašalinti šiuos statinius (jų dalis) būtų proporcinga ieškovų galimo teisės pažeidimo gynimo priemonė, ar šiuo atveju nebūtų pagrindo nustatyti atsakovams atlygintinį servitutą. Šiuo atveju priimtas sprendimas prieštarauja minėtai kasacinio teismo praktikai.

1.5.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė priešieškinį, nors jo tenkinimui, t. y. servituto nustatymui, buvo visos reikiamos sąlygos. Teismas, atmesdamas priešieškinį, gynė ieškovės nuosavybės teisę į žemės sklypą, tačiau atsakovės nuosavybės teisę į ginčo tvorą ir želdinius ignoravo bei paneigė. Servituto nustatymas būtų užtikrinęs balansą tarp ieškovės nuosavybės teisių į žemės sklypą ir atsakovės nuosavybės teisių į tvorą ir želdinius, tačiau tokio balanso ieškoti teismas nematė būtinybės bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, sprendžiant koliziją tarp žemės sklypo savininko intereso naudotis žemės sklypu ir statinių savininko intereso naudotis statiniu.

1.6.       Pirmosios instancijos teismo išvados, jog nebuvo padaryta jokios klaidos, atliekant ieškovės žemės sklypo ir atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus prieštarauja tiek byloje esančiam matininko S. Š. raštui, tiek byloje esantiems įsiteisėjusiems teismų sprendimams. Dėl to teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis atsakovės nurodyta teismų praktika, kuri buvo aktuali ginčo sprendimui. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad servitutas negali būti nustatomas, nes ginčo objektai neatlieka savo paskirties. Net jei ginčo objektai yra ne ant žemės sklypo ribos, o yra šiek tiek įsiterpę į ieškovės žemės sklypą, tai jokiu būdu nereiškia, jog ginčo objektai neatlieka savo paskirties. Be to, ginčo tujos buvo pasodintos prieš tvorą, t. y. į atsakovės žemės sklypo pusę, ko pasėkoje jos taip pat negali būti nutolusios nuo žemės sklypo ribos daugiau kaip 1,10 m. Tvoros nukrypimai nuo ribos niekur neviršija leistinos paklaidos metru. Ginčo tvora yra su mūriniu giliai po žeme įleistu pamatu, todėl tvoros perkelti į kitą vietą yra neįmanoma. Ją reiktų griauti ir įrenginėti iš naujo. Teismas netinkamai vertino byloje esamus įrodymus, kurie pagrindžia faktą, kad tvoros pamatas yra mūrinis ir jis yra įrengtas giliai po žeme. Priešingai nei sprendė teismas, ginčo tujas yra sudėtinga perkelti į kitą vietą, kadangi jos yra suaugę medžiai, toje vietoje augę daugiau kaip 20 metų. Atsakovė teikė į bylą įrodymus, kad bendra tvoros išmontavimo ir perkėlimo kaina būtų 26 063,39 Eur, tačiau teismas šių įrodymų nevertino.

1.7.       Priešieškinis negalėjo būti atmestas dėl atsakovės nurodytos kompensacijos sumos, kuri pirmosios instancijos teismui pasirodė per maža už atsakovės prašomą nustatyti servitutą, kadangi jis, nagrinėjantis bylą dėl servituto nustatymo, pats turi diskrecijos teisę parinkti tinkamą kompensacijos dydį už servitutą. Be to, priešingai nei sprendė teismas, servituto nustatymas nebūtų kėlęs nepatogumų ieškovei, nes įvažiavimas ir esant servitutui būtų tokio pločio, koks turėtų būti pagal taikytinus teisės aktus. Ieškovės pozicija, jog į jos žemės sklypą, esant ginčo tujoms ir ginčo tvorai negali įvažiuoti nuotekų ištraukimo, buvo paneigta byloje buvusiais įrodymais, tačiau teismas ją vis tiek laikė pagrįsta.

1.8.       Pirmosios instancijos teismas negalėjo daryti išvadų, kad ginčo gyvatvorė pažeidžia ieškovės teises, nes su šios gyvatvorės sodinimu pati ieškovė buvo sutikusi. Jei ieškovės sutikimo nebūtų buvę, tai gyvatvorė nebūtų toje vietoje augusi daugiau kaip 20 metų. Teismas negalėjo remtis deklaratyviais ieškovės teiginiais apie tarimą jos teisių pažeidimą. Be to, aplinkybė apie galimus naujus ginčus, nustačius servitutą, dėl gyvatvorės priežiūros, buvo tik hipotetinė, todėl vien tai negalėjo nulempti priešieškinio atmetimo.

1.9.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės išlaidas už advokatės R. S. teisines paslaugas mažino per pusę, realiai nevertindamas nei kokie procesiniai dokumentai į bylą buvo pateikti, nei kokio dydžio sąskaitos už konkrečius darbus buvo išrašytos, nei kas sąlygojo tokių papildomų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, nors turėjo tą padaryti. Pagrįsta suma už advokatės R. S. rengtus procesinius dokumentus galėjo būti laikoma 1 760,26 Eur. Pagrįsta suma už advokatės R. S. atstovavimą byloje galėjo būti laikoma 707,14 Eur, t. y. iš viso 467,40 Eur, tačiau teismas laikė 3 771,17 Eur. Ieškovė buvo patyrusi 2 300 Eur išlaidų už advokato padėjėjo V. S. paslaugas. Taigi, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti skirstomos nuo 4 842,40 Eur sumos, o ne nuo 6 146,18 Eur sumos. Iš atsakovės ieškovės naudai galėjo būti priteista 4 116,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ne 5 224,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apskaičiuota taip: 4 842,40 Eur x 85 proc. = 4 116,04 Eur. Taigi buvo netinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir iš atsakovės priteista per didelė bylinėjimosi išlaidų suma ieškovės naudai.

18.       Apeliaciniu skundu ieškovė A. L. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį dėl teismo sprendimo nevykdymo pasekmių ir ją išdėstyti taip – įpareigoti atsakovę per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei nuosavybės teise priklausančią tujų gyvatvorę, UAB ,,Netkada“ matininko A. G. 2021 m. rugsėjo 6 d. parengtoje želdinių – tujų gyvatvorės kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje pažymėtą taškais 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, metalinę tvorą, UAB ,,Netkada“ matininko A. G. 2021 m. rugsėjo 6 d. parengtoje tvoros betoninio pamato kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje pažymėtą taškais 5, 6, 7, 8, ir betoninį tvoros pamatą, UAB ,,Netkada“ matininko A. G. 2021 m. rugsėjo 6 d. parengtoje tvoros betoninio pamato kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje pažymėtą taškais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, o neįvykdžius laiku skirti baudą; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip – priteisti iš atsakovės ieškovei 2 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo V. S. teisinę pagalbą, 7 542,35 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už APB Černiauskas ir partneriai teisinę pagalbą, 130 Eur su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas – 30 Eur sumą už VDU botanikos sodo specialisto S. G. išvadą, 100 Eur už UAB „JG Valuation“ suteiktas vertinimo paslaugas, 75 Eur žyminį mokestį, viso 10 047,35 Eur; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš ieškovės atsakovei 585,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.       Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas reglamentuojančias teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių nustatymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 straipsnis ir 771 straipsnis) bei šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis) ir rungimosi principą (CPK 12 straipsnis). Reikalavimas nustatyti teismo sprendimo įvykdymo terminą ir baudą už teismo sprendimo neįvykdymo terminą nėra savarankiškas materialinis reikalavimas, kurį ieškovas turi pareikšti ir kad nesant tokio reikalavimo teismas negali nustatyti sprendimo nevykdymo teisinių pasekmių. Šiuo atveju ieškovės reikalavimas nustatyti teismo sprendimo įvykdymo terminą ir baudą už teismo sprendimo nevykdymą yra išvestinis reikalavimas, kuris negali būti savarankišku ieškinio dalyku.

2.2.       Pirmosios instancijos teismas nustatė terminą teismo sprendimo įvykdymui, tačiau nenustatė baudos, o tai prieštarauja CPK 273 straipsnio 3 daliai, kurią aiškinant galima teigti, kad jei jau teismas nustato terminą sprendimo įvykdymui, tai turi nustatyti ir baudą už sprendimo nevykdymą teismo nustatytu terminu. Tai leidžia teigti ir sisteminis CPK 771 straipsnio aiškinimas, kuris jau taikomas vykdymo procese. Taigi teismas nustatęs terminą teismo sprendimo įvykdymui turėjo nustatyti ir sankciją (baudą) už teismo sprendimo nevykdymą nustatytu terminu.

2.3.       Baudos sprendime nustatymas užkirstų kelią galutiniam teisinės taikos atkūrimo vilkinimui ir užtikrintų kaimynų santykių stabilizavimą, ieškovė nepatirtų papildomų išlaidų apmokant už teisines paslaugas suteiktas vykdymo procese, nes jei nenustatoma bauda būtų užvestas naujas teisminis procesas, kuriame teismas spręstų dėl baudos dydžio, nors šis klausimas gali būti išspręstas ir šiame teisminiame procese, o taip užtikrinamas ekonomiškumo principas.

2.4.       Pirmosios instancijos teismo nustatytas 6 mėn. trukmės terminas yra neproporcingai ilgas ir pažeidžia ieškovės interesus, nes atsakovė nėra skatinama skubiai vykdyti teismo sprendimą, o ieškovė dar turi laukti 6 mėn., kol bus atlaisvintas jos žemės sklypas, ji negalės 6 mėn. šiuo turtu naudotis, sutvarkyti ir galimai realizuoti objektą, nors ieškovei palankus teismo sprendimas jau bus įsiteisėjęs. Toje pačioje kadastrinėje vietoje / sklypuose, tomis pačiomis aplinkybėmis ir dalyvaujant toms pačios šalims buvo suformuota teismų praktika – ginčas tarp S. G., P. L. ir A. M. dėl tvoros nugriovimo – Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-714-601/2018, kuria Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-16545-1041/2017, kurioje trečiuoju asmeniu dalyvavo ir ieškovė. Šioje byloje ieškovas buvo įpareigotas nugriauti tvorą per 1 mėn. ir buvo nustatyta 130 Eur dydžio bauda už sprendimo nevykdymo kiekvieną dieną.

2.5.       Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose neteikė jokių argumentų / įrodymų, kad ieškovės prašomas 1 mėn. terminas yra per trumpas sprendimo įvykdymui, kad ji negalės įvykdyti šio teismo sprendimo per 1 mėn., neteikė jokių įrodymų apie tai, kada tujos gali būti persodinamos, kad prigytų, kad ji iš viso ketina jas persodinti, taigi, atsakovė nevykdė įrodinėjimo pareigos, o pirmosios instancijos teismas pats, byloje nesant jokių įrodymų, kad atsakovė tujas galės / norės persodinti ir, kada ji tai galės daryti, nepagrįstai nusprendė, kad 6 mėn. yra tinkamas terminas sprendimo įvykdymui. Teismas pažeidė CPK 12 straipsnio rungimosi principą. Teismas taip pat pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nenustatė baudos už teismo sprendimo nevykdymą, argumentuodamas, kad ieškovė šio reikalavimo konkrečiais argumentais bei įrodymais nepagrindė. Teismas ieškovei ir atsakovei taikė skirtingus procesinius standartus – nors atsakovė neįrodinėjo 1 mėn. termino netinkamumo ir neįrodinėjo, kad jis turėtų būti ilgesnis, teismas pats nustatė 6 mėn. terminą, tačiau atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą nustatyti baudą, nes anot teismo ieškovė šio reikalavimo konkrečiais argumentais bei įrodymais nepagrindė.

2.6.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas dviem pagrindais – išlaidas sumažino 15 procentų dėl to, kad teismas tenkino tik 85 procentų, reikalavimų, ir 50 procentų sumažino ieškovės išlaidas dėl naujo advokato į bylą paskyrimo. Sprendimas šioje dalyje prieštarauja procesinėms teisės normoms reglamentuojančioms bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir paskirstymą (CPK 93 straipsnis). Šiuo atveju ieškovės ieškinys sprendimu iš esmės patenkintas visiškai, o ne iš dalies, todėl turėjo būti taikomas CPK 93 straipsnio 1 dalies – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

2.7.       Pirmosios instancijos eismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė pakeitė atstovą / advokatą. Šioje byloje pasikeitė pati ieškovė, t. y. teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-2446-528/2022 teisinio santykio šalį – ieškovę S. G. jos teisių perėmėja A. L.. Įstojusi į bylą, ieškovė be abejonės norėjo turėti kitą atstovą, tuo labiau, kad pirminę ieškovę atstovavo advokato padėjėjas, o ne advokatas. Ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, atstovo keitimas negali būti laikomas netinkamu elgesiu, be to ginčo atveju ieškovė nekeitė atstovo, nauja ieškovė pati stojo į bylą (įgijusi turto nuosavybę) su nauju atstovu, ir turėjo teisę CPK 42 straipsnio pagrindu teikti rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, kas buvo būtina, nes pirminės ieškovės pozicija nebuvo iki gali atskleista. Ieškovė elgėsi sąžiningai ir tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, kadangi, matydama pirminės ieškovės pozicijos neišsamumą ir argumentacijos / įrodymų trūkumą, ieškovė kaip tik elgėsi sąžiningai, dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės pateikė savo išsamią poziciją, su kuria atsakovė galėjo susipažinti ir teikti kontrargumentus, nevilkino proceso, priešingai nei nepagrįstai teigė teismas.

19.       Ieškovė A. L. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kitų teismų sprendimais ir juose patvirtintomis aplinkybėmis civilinėse bylose: ginčas tarp S. G., P. L. ir A. M. dėl tvoros nugriovimo – Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-714-601/2018, kuria Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2‑16545‑1041/2017 paliktas nepakeistu. Šis ginčas ir jame suformuota praktika toje pačioje kadastrinėje vietoje / sklypuose, tomis pačiomis aplinkybėmis ir dalyvaujant toms pačios šalims; ginčas pagal R. S. prevencinį ieškinį ieškovei – Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑187-230/2020, kuria Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2574-962/2019 paliktas nepakeistu; ginčas pagal R. S. ieškinį S. G. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, žemės sklypo kadastro duomenų bylų panaikinimo, kuria Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-240-848/2021 R. S. ieškinį atmetė.

3.2.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė TPSVPĮ 14 straipsnio 1 dalies ir R. S. pripažino tinkamu atsakovu. Atsakovė viso ginčo metu painiojo ir apeliaciniame skunde painioja du skirtingus esminius momentus: (i) sutikimą dėl tvoros statybos; (ii) sutikimą dėl tvoros statybos vietos. Ieškovė (prieš tai buvę savininkai) sutiko su tvoros statyba, netgi tam davė pinigų, tačiau niekuomet nedavė sutikimo dėl tvoros statymo vietos, leidžiantį statyti tvorą ieškovei nuosavybės teise priklausančiame sklype, tokiu būdu atsisakant nuosavybės į dalį savo turto / sklypo ir net nežinojo, kad tvora pastatyta ant ieškovės sklype. Atsakovė yra trečiojo asmens, buvusio savininko teisių ir pareigų perėmėjas, todėl įgydama sklypą ir pastatą įgijo ir tvoras bei tujas kaip priklausinį, dabar yra jų savininkė, todėl būtent ji turi atsakyti pagal CK 4.98 straipsnį.

3.3.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl tvoros pastatymo ir tujų pasodinimo su ieškovės sutikimu / leidimu ir argumentavo 1999 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 316 patvirtinto statybos reglamento STR 1.07.01:1999 Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka dalies „Privalomieji reikalavimai“ 8 punktu. Kadangi atsakovei priklausanti ginčo tvora pastatyta ir ginčo gyvatvorė pasodinta pažeidžiant 1995 m. plane įtvirtintą ribą, tai, nesant notaro patvirtinto sutikimo, negalima konstatuoti atsakovės, kaip teisių perėmėjos, teisėto elgesio. Aplinkybė, kad ieškovė (jos šeimos narys) mokėjo pinigus už ginčo tvoros pastatymą, turėjo sąlygoti pačios ieškovės nuosavybės teisę į tą tvorą, tačiau, kaip minėta, tvoros ir tujos pripažintos atsakovės nuosavybe.

3.4.       Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad teismo išvada dėl sutikimo nebuvimo prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Turi būti skiriami du esminiai aspektai: (i) sutikimas dėl tvoros statybos; (ii) sutikimas dėl tvoros statybos vietos. Ginčo atveju buvo žodinis sutikimas, kad tvora skirtų sklypus, tačiau nebuvo sutikimo dėl tvoros vietos, nes tuo metu ieškovė (jos sutuoktinis) net nežinojo, kad tvora yra jų sklype ir kad buvo pažeista jų nuosavybės teisė ir sutikimas dėl tvoros buvo duotas kai tvora jau buvo pastatyta. Tai, kad atsakovė faktiškai užvaldė kaimyninio žemės sklypo dalį, o šio savininkė (ieškovė ar kiti prieš tai buvę savininkai) to neginčijo, negali būti laikoma tinkamu patvirtinimu, jog vienas asmuo kitam perleido dalį nuosavybės, nes nuosavybė iš vieno asmens kitam gali būti perleista tik įstatymui neprieštaraujančiu pagrindu ir būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnis). Analogiškos pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015. Atsakovės į bylą pateikiamas faktinių aplinkybių vertinimas, jokiu būdu neįrodo kažkokio atsakovės bandomo primesti susitarimo dėl tvoros pastatymo vietos ieškovės žemės sklype (faktiško leidimo užgrobti ieškovės sklypo dalį ar kt.), kaip ir nėra aktualus sprendžiant servituto nustatymo klausimą. Taigi atsakovė neįrodė, kad ji elgėsi teisėtai ir turėjo ieškovės sutikimą dėl jos nuosavybės teisių pažeidimo.

3.5.       Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad tvoros ir tujų šalinimas po 20 metų pažeidžia teisėtų lūkesčių, stabilumo, tikrumo principus, daro žalą gamtai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai gynė ieškovės nuosavybės teisę, nes lūkesčiai, kildinami iš neteisėto nuosavybės užvaldymo negali būti teisėti. Nepašalinius atsakovei priklausančios tvoros ir tujų gyvatvorės, akivaizdu, jog ieškovė negalėtų naudotis visa jai nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi ir toliau būtų pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Kadangi ieškovė negali naudotis net 58 kv. m. ploto savo žemės sklypo dalimi, laikytina, jog nepašalinus tvoros ir tujų gyvatvorės, kuri nėra priskirta saugotiniems želdiniams, ir toliau būtų pažeidžiama jos, kaip žemės sklypo savininkės, teisė valdyti visą jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

3.6.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovės prašomas nustatyti servitutas nėra vienintelė ir proporcingiausia galimybė naudotis ginčo objektais, jis neužtikrintų šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei kitų aukščiau nurodytų principų, todėl konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti priešieškinio su patikslinimu dėl servituto nustatymo ieškovei priklausančiame žemės sklype. Atsakovė savo apeliaciniame skunde teikdama mažareikšmius ir neesminius argumentus dėl teismo sprendimo siekia nukreipti teismo dėmesį nuo fundamentalaus nuosavybės teisės principo, kuris šiuo atveju buvo neteisėtai pažeistas.

3.7.       Ginčo situacija tokia, kad atsakovė servituto nustatymu siekia patogumo sau, siekia savo problemas spręsti ieškovės ir jos nuosavybės sąskaita, siekia pasididinti savo sklypo vertę vėlgi ieškovės nuosavybės sąskaita ir akivaizdu, kad servitutas nėra vienintelis būdas išspręsti atsakovės interesų įgyvendinimą, nes ji gali tvora statyti ir tujas sodinti savo sklypo ribose ir tvoros ir tujų šalinimas iš ieškovės nuosavybės negali būti teisinamas atsakovės dėl to patiriamais nuostoliais (tvoros ardymui, tujų išrovimu, sodinimui), nes jie yra nepalyginamai mažesni nei ieškovės kaip savininkės patiriami nuostoliai. Ginčo atveju ieškovės nuosavybės teisės gynimas akivaizdžiai vyraujantis ir prioritetinis reikalaujamos servituto atžvilgiu. Akivaizdu, kad tvora ir tujos gali būti perkelti, tuo tarpu ieškovės žemės sklypo dalis niekaip negali būti grąžinta ieškovei kaip tik tujų ir tvoros pašalinimu, o nepašalinus ir nustačius servitutą būtų akivaizdus esminis ieškovės nuosavybės teisių pažeidimas.

3.8.       Nepagrįsti atsakovės argumentai dėl matininko S. Š. klaidos, kadangi tokios klaidos galimybė buvo atmesta išsprendus ginčą pagal R. S. ieškinį S. G. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, žemės sklypo kadastro duomenų bylų panaikinimo, kuria Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-240-848/2021 R. S. ieškinį atmetė ir konstatavo, kad R. S. ir S. G. žemės sklypus skirianti riba yra aiški, ji nustatyta pagal žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įregistruota VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Žemės sklypų riba yra nustatyta pagal 1995 m. spalio 11 d. namų valdos žemės sklypo ribų planą, pagal kurį žemės sklypų bendrasavininkai buvo sutarę dėl konkrečių žemės sklypo naudojamų ribų, sklypo ribos 2003 m. lapkričio 20 d. pažymėtos kadastro žemėlapyje.

3.9.       Servituto nustatymas ieškovės nuosavybės teise valdomame sklype yra niekaip nesuderinama su proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais ir net negali būti lyginama su atsakovės nuosavybės teise į tvorą ir tujas ir vienkartinėmis atsakovės išlaidomis tvoros, tujų šalinimui / perkėlimui į atsakovės sklypą ir atlaisvinant ieškovės sklypo dalį. Ir servituto nustatymas ginčo atveju tikrai nėra objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančio daikto, šiuo atveju tvoros ir tujų savininko interesų tinkamą įgyvendinimą.

3.10.       Atsakovė teikia nepagrįstus argumentus ir klaidina teismą, teikdama melagingas ieškovės bylinėjimosi išlaidų pozicijas. Atsakovė „pamiršo“ nurodyti 2022 m. spalio 4 d. teismo posėdį, kuriame dalyvavo ieškovės atstovė advokatė R. S. ir kuris truko 3,5 val. Be to, ieškovė, įvertinus tai, kad byloje įvykdytas ieškovo procesinių teisių perkėlimas ir vietoje S. G. į bylą stojo A. L., turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą teikti rašytinius paaiškinimus. Ieškovės pateiktas bylinėjimosi išlaidų detalizavimas patvirtina, kad maksimalios sumos nebuvo viršytos, kaip pvz. prašymas dėl prieigos, prašymas dėl procesinių teisių perkėlimo, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, atstovavimas teismo posėdžiuose, baigiamosios kalbos rengimas, pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo ir prašymas dėl nuotolinio posėdžio iš viso neįtrauktas į reikalaujamas išlaidas ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad į bylą stojus naujai ieškovei ir jos naujam atstovui, reikėjo susipažinti su kitų bylų, kuriomis atsakovė grindė savo poziciją, medžiaga, perklausyti garso įrašus, to neįmanoma buvo išvengti, siekiant tinkamo ieškovės atstovavimo, todėl ir šios išlaidos buvo pagrįstai įtrauktos į patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovas byloje keitėsi vieną kartą, S. G. atstovavo advokato padėjėjas V. S., o A. L. – advokatų profesine bendrija Černiauskas ir partneriai įgaliota advokatė R. S., kurios teikiamos paslaugos nedubliavo prieš tai buvusio atstovo teiktų paslaugų.

20.       Atsakovė R. S. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1.       Reikalavimas dėl baudos už teismo sprendimo įvykdymo termino pažeidimą, pirmosios instancijos teismo buvo netenkintas, ieškovei šio reikalavimo neįrodžius. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmąja instancija nepateikė absoliučiai jokių argumentų, kodėl baudą atsakovei už teismo sprendimo neįvykdymą skirti buvo būtina, neteikė jokių būtinumą skirti baudą pagrindžiančių įrodymų. Apeliaciniame skunde nesant paneigtai teismo išvadai dėl baudos paskyrimo reikalavimo neįrodymo, ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas keisti skundžiamą sprendimą dalyje dėl baudos atsakovei už teismo sprendimo įvykdymo termino pažeidimą, ją paskiriant, negali būti tenkinamas.

4.2.       Procesinės teisės normos, reglamentuojančios teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių nustatymą (CPK 273 straipsnis) turi būti taikomos kartu su įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 178 straipsnis). Ieškovės apeliacinio skundo pozicija dėl CPK 273 straipsnio 3 dalies automatinio taikymo nėra teisingas šios normos turinio aiškinimas. Apeliacinio skundo pozicija paremta neteisingu normos turinio aiškinimu turi būti atmetama kaip nepagrįsta.

4.3.       Ieškovė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nustatyto termino sprendimo įvykdymui, taip pat neįrodė ir savo teisių pažeidimo, kurį ieškovei sukels 5 mėn. nei prašyta ilgesnis sprendimo įvykdymo terminas. Ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus per 1 mėn. terminą buvo pareikštas iškeliant tik savo interesus ir visiškai nepaisant atsakovės interesų, t. y. pažeidžiant šalių interesų pusiausvyros principą. Apeliacinis skundas, kuriuo siekiama sprendimo įgyvendinimo iškeliant savo interesus, o paneigiant atsakovės teises ir interesus, negali būti laikomas pagrįstu.

4.4.       Atsakovė taip pat yra pateikusi apeliacinį skundą, kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį patenkinti. Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, atitinkamai iš naujo turės būti išspręstas ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, klausimas – priteisiant iš ieškovės atsakovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nepaisant to, atsakovė savo pateiktame apeliaciniame skunde yra pateikusi išsamius argumentus, kurie patvirtina, jog ieškovės naudai skundžiamu sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos yra ne per mažos, o aiškiai per didelės.

4.5.       Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad reikalavimas priteisti baudą už sprendimo įvykdymo termino pažeidimą nėra savarankiškas reikalavimas. Tiek reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tiek reikalavimas dėl baudos paskyrimo už teismo sprendimo įvykdymo termino pažeidimą gali būti atskiru ginčo dalyku, jų tenkinimas sukelia skirtingas teisines pasekmes, todėl abu šie reikalavimai laikytini savarankiškais reikalavimais ir apskaičiuojant patenkintų ieškinio reikalavimų dalį turėjo būti vertinami, kas ir buvo padaryta.

4.6.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino priežastis dėl kurių susidarė itin didelės ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos ir pagrįstai tokias priežastis priskyrė pačios ieškovės rizikai. Ieškovė įgaliojimo pagrindu šioje byloje atstovavo pirminę ieškovę S. G. (savo mamą). Ieškovė, atstovaudama pirminę ieškovę bylos posėdyje kartu su advokato padėjėju V. S. dalyvavo. Ieškovė, veikdama savo interesais, o taip pat ir kaip S. G. įgaliotinė, sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatų profesine bendrija Černiauskas ir partneriai savo ir savo mamos atstovavimui dėl metalinės tvoros, betoninio tvoros pamato ir tujų gyvatvorės pašalinimo. Procesinės šalies – ieškovės, atstovas byloje buvo keistas ir dar kartą – advokatų profesinė bendrija Černiauskas ir partneriai pakeista į advokatę R. S.. Šios faktinės aplinkybės suponuoja, kad ieškovė buvo atsakinga už situaciją dėl advokatų / advokatų padėjėjų, veikusių ieškovo naudai, keitimosi ir dėl tokio keitimosi išaugusių advokato išlaidų.

4.7.       Ieškovės elgesys, pasirenkant atstovus byloje, neatitinka atsakingo, apdairaus ir rūpestingo asmens standartų. Byloje ieškovė patyrė ženklias išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios stipriai viršija maksimalius Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintus išlaidų už advokato teisinę pagalbą civilinėse bylose dydžius ir tokios išlaidos iš esmės buvo nulemtos dėl pačios ieškovės veiksmų. Ieškovė savo apeliacinio skundo argumentais nepaneigė teismo išvados, jog ieškovės atstovų kaita, nebūtinų byloje dokumentų rengimas, sąlygojo ilgesnį procesą ir išaugusias bylinėjimosi išlaidas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

22.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tvoros ir tujų gyvatvorės, esančių ieškovės valdomame žemės sklype, pašalinimo, taip pat servituto žemės sklypo daliai nustatymo. Ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį bei prašė įpareigoti atsakovę pašalinti tvorą ir tujų gyvatvorę, o atsakovė, sutikdama, kad yra ginčo objektų, esančių ieškovės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, savininkė, prašė nustatyti žemės sklypo daliai, kurioje pastatyta tvora ir auga tujų gyvatvorė, servitutą, kad ginčo objektus būtų galima naudoti pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinus teismo sprendimą priimti naują sprendimą, kuriuo priešieškinį tenkinti pilnai, o ieškinį atmesti, ieškovė apeliaciniu skundu skundžią teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

23.       Žemės sklypo savininkas gali ginti savo pažeistas teises pareikšdamas negatorinį ieškinį, t. y. reikalaudamas pašalinti bet kuriuos pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Pagal nagrinėjamoje byloje suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą spręstina, kad ieškovė siekia apginti savo, kaip žemės sklypo savininkės, daiktines teises, nesusijusias su valdymo netekimu. Ieškovė įrodinėja, kad jos daiktinės teisės buvo apribotos jos sklype pastačius šiuo metu atsakovei nuosavybės teise priklausiančią tvorą su betoniniu pamatu ir tujų gyvatvore, dėl kurių ieškovė negali pilna apimtimi naudoti ir valdyti savo žemės sklypo dalies, užimamos atsakovei priklausančiais ginčo objektais. Taigi, šioje byloje tarp šalių kilęs ginčas ne dėl iš neteisėtos statybos kilusių padarinių pašalinimo teisinių santykių (CK 4.103 straipsnis), o iš žemės sklypo savininko nuosavybės teisių pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių, aplinkybė, kad atsakovė ginčo tvoros su betoniniu pamatu nestatė ir tujų nesodino nėra teisiškai reikšminga sprendžiant, kas turi atsakyti pagal ieškovės negatorinį ieškinį. Atsakovė ginčo objektus, kaip priklausinius, įgijo pirkimo–pardavimo sutartimi, 2008 m. pirkdama žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė, būtent jai-atsakovei, kaip dabartinei objektų savininkei, turi teisę reikšti negatorinį ieškinį, reikalaudama pašalinti ieškovės daiktinei (nuosavybės) teisei į žemės sklypą daromus pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), nes šie pažeidimai, ieškovės vertinimu, daromi ir šiuo metu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys pareikštas tinkamai atsakovei, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo atsakovo byloje atmetami. 

 

Dėl negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų

 

24.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju egzistuoja visos negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ji įrodė, jog ginčo tvora pastatyta, o tujos pasodintos toje vietoje, kurioje jie yra, teisėtai, t. y. turint ieškovės sutikimą, o teismo išvada, kad tokio sutikimo nebuvo, padaryta neteisingai vertinant byloje surinktus įrodymus.

25.       Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė yra 0,1405 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu savininkė nuo 2022 m. birželio 1 d. Šio turto savininke ieškovė buvo ir anksčiau 2000-2008 m., o prieš tai šio turto savininku buvo jos sutuoktinis P. L.. Atsakovė yra 0,1923 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu savininkė nuo 2008 m. sausio 22 d. Šis turtas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigytas iš trečiojo asmens J. B.. Anksčiau šio žemės sklypo specialiose naudojimo sąlygose buvo nurodyti ne miško žemėje augantys saugotini želdiniai, įregistruoti 2006 m. spalio 30 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-11508 pagrindu.

26.       Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑344/2012; kt.). Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

27.       Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 38 punktas). 

28.       Šio byloje tarp šalių kilo ginčas dėl antrosios negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos, t. y., ar savininko teises suvaržiusio asmens elgesys buvo neteisėtas. Atsakovė, gindamasi nuo negatorinio ieškinio, įrodinėjo, kad ieškovė, buvusi žemės sklypo bendraturtė, kai buvo statoma tvora ir sodinama gyvatvorė, davė sutikimą ginčo objektus statyti ir sodinti būtent toje vietoje, kurioje jie yra šiuo metu. Ieškovė teigė, kad ji sutiko su tvoros statymu ir tujų sodinimu, tačiau ne toje vietoje, kurioje jos yra. Ieškovė aiškino, kad tvora turėjo būti pastatyta ant ribos, kuri skyrė besiribojančias sklypo dalis, kurios bendraturčių susitarimu buvo priskirtos naudotis ieškovei ir buvusiai bendraturtei J. B., o tujos turėjo būti pasodintos J. B. priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal 1999 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 316 patvirtinto statybos reglamento STR 1.07.01:1999 Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka dalies „Privalomieji reikalavimai“ 8 punktą, tuo atveju, kai statinių statyba arba darbų atlikimas susietas su bendra nuosavybe, būtina turėti notaro patvirtintą bendraturčio sutikimą. Tokio sutikimo nesant, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė sutiko, jog ginčo objektai būtų jos žemės sklypo dalyje, o tai reiškia, kad jos teisės buvo pažeistos. Su šiomis teismo išvadomis ir ieškovės argumentais, kad ji nedavė sutikimo dėl ginčo tvoros statybai ir tujų sodinimui toje vietoje, kurioje jos yra, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sutikti negali.

29.       Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų taip pat nustatė, kad 0,4128 ha (4128 kv. m) ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įvairiu laiku įvairiomis dalimis nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui J. B., jos buvusiam sutuoktiniui R. B., ieškovei A. L., jos sutuoktiniui P. L., kitiems asmenims. 2003 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė Z. K. patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių J. B., R. B. ir A. L. sutartį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). 2003 m. gruodžio 11 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtame bei bendraturčių parašais patvirtintame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane nurodytos koordinatės. 2006 m. gegužės 29 d. UAB „Geodezininkai“ sudarė žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo–parodymo aktą. 2019 m. rugpjūčio 15 d. UAB „Netkada“ sudarė žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo–parodymo aktą. 2006 m. birželio 6 d. UAB „Geodezininkai“ (vykdytojas S. Š.) parengė žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir sudarė žemės sklypo planus. 2006 m. rugpjūčio 23 d. bendraturtės J. B. ir A. L. sudarė (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės Z. K. patvirtintą sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pasidalijimo į 3 sklypus – 1 923 kv. m., esančiu (duomenys neskelbtini), 800 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini) (šiuo metu savininkas A. M.) ir 1 405 kv. m. esančio (duomenys neskelbtini).

30.       Nustačius šias aplinkybes yra pagrindas išvadai, kad jau po to, kai žemės sklype buvo pastatyta ginčo tvora ir pasodintos ginčo tujos, toje vietoje kurioje šie objektai yra ir šiuo metu, ieškovė su buvusia žemės sklypo bendraturte yra sudariusi keletą notaro patvirtintų sandorių (2003 m. gruodžio 12 d. sutartį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo; 2006 m. rugpjūčio 23 d. sutartį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pasidalijimo į 3 sklypus). 2003 m. gruodžio 12 d. sutartimi buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2003 m. gruodžio 11 d. planą, kuris yra sudėtinė notaro patvirtintos sutarties dalis. Šiame plane yra pažymėta tvoros su kapitalinėmis atramomis centrinę ašį žyminti linija (Sutartinių topografinių ženklų reglamento 61.1 punktas) ir pagal Reglamento 32.2 punktą tujų gyvatvorės žymėjimas (linija, išreiškianti krūmų juostą, gyvatvorę) ir ši tujų linija, pažymėta minėtais sutartiniais ženklais, akivaizdžiai yra ieškovės sklypo dalyje. Be to, 2006 m. birželio 6 d. plane, kuris yra sudėtinė 2006 m. rugpjūčio 23 d. sutarties dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pasidalijimo į 3 sklypus, dalis taip pat yra pažymėta tvoros su kapitalinėmis atramomis centrinę ašį žyminti linija (Sutartinių topografinių ženklų reglamento 61.1 punktas) ir pagal Reglamento 32.2 punktą tujų gyvatvorės žymėjimas (linija, išreiškianti krūmų juostą, gyvatvorę) ir ši tujų linija, pažymėta minėtais sutartiniais ženklais, yra ieškovės sklypo dalyje. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 25 d. įsakymu dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) padalijimo detaliojo plano patvirtinimo nutarta patvirtinti detalųjį planą, pagal kurį žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)), padalijamas į 3 sklypus. Detaliajame plane viena iš pastabų (Nr. 2) numatė, kad sklypai formuojami prie esamų gyvenamųjų namų, vadovaujantis bendraturčių notarine sutartimi, patvirtinta 2003 m. gruodžio 12 d., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai naudojamo sklypu pasidalijimu, parodytu sklypo ribų plane. Kaip matyti iš detaliojo plano, jame atitinkamais žymenimis pažymėta gyvatvorė taip pat yra matoma ieškovės sklypo dalyje.

31.       Taigi, iš šių notaro patvirtintų sutarčių ir prie jų esančių priedų (žemės sklypo planų) darytina išvada, kad ieškovė A. L. ir buvusi žemės sklypo bendraturtė J. B. buvo susitarę ne tik dėl tvoros statybos ir gyvatvorės sodinimo, bet ir notariškai patvirtino jų natūroje esančią vietą žemės sklype (žemės sklypų planuose šie objektai nurodyti esantys atsakovės žemės sklype). Kaip galima spręsti iš tokio sandorių turinio, bendraturtės patvirtino, kad natūroje esanti ginčo tvora yra ant joms abiem priimtinos vietos, kurią jos laikė žemės sklypų riba, o natūroje esančios tujos atsakovės žemės sklype. Be to, šios faktinės aplinkybės buvo nustatytos ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimu, kurį Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-187-230/2020 paliko nepakeistą, todėl turi prejudicinę reikšmę dabar nagrinėjamoje byloje.

32.       Aplinkybė, jog bendraturtės dėl matininko padarytos techninės klaidos galimai neteisingai suvokė, kur yra jų naudojamas žemės sklypo dalis skirianti riba, o vėliau žemės sklypus skirianti riba, nėra pagrindas daryti išvadą, jog bendraturtės nebuvo susitarę dėl tvoros statymo ir tujų sodinimo toje vietoje, kurioje ginčo objektai yra ir šiuo metu. Vertinant, kokią reikšmę atsakovei R. S. turi tarp ieškovės A. L. ir trečiojo asmens J. B. sudaryta notaro patvirtinta 2006 m. rugpjūčio 23 d. sutartis dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pasidalijimo į 3 sklypus, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė yra sąžininga žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), įgijėja, įgijusį jį iš trečiojo asmens J. B. 2008 m. sausio 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, kurios priedu yra tas pats 2006 m. birželio 6 d. planas, kuris yra sudėtinė 2006 m. rugpjūčio 23 d. sutarties dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pasidalijimo į 3 sklypus, dalis. Kaip jau minėta, šiame žemės plane yra pažymėta tvora, ribojanti atsakovės žemės sklypą ir ieškovei priklausantį žemės sklypą.

33.       Taigi, atsakovė, įsigydama žemės sklypą iš trečiojo asmens, kaip sąžininga įgijėja buvo tikra, kad nekilnojamojo turto registre registruoti duomenys, taip pat trečiojo asmens parduodamo žemės sklypo įsigijimo pagrindas (2006 m. rugpjūčio 23 d. sutartis dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pasidalijimo į 3 sklypus ir jos priedas 2006 m. birželio 6 d. žemės sklypo planas) yra teisingi, jame nurodyti duomenys atitinka tikrovę, todėl abejoti buvus trečiojo asmens ir ieškovės notariniam susitarimui dėl ginčo tvoros ir tujų buvimo vietos neturėjo jokio pagrindo.

34.       Remdamasi aukščiau nurodytais argumentais ir įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė nebuvo davusi notarinio sutikimo dėl tvoros statybos ir tujų sodinimo toje vietoje, kurioje jie yra šiuo metu, o atsakovė neįrodė, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. ieškovės teisių suvaržymas atliktas pagal susitarimą tarp jos ir trečiojo asmens J. B., kuri yra buvusi atsakovės žemės sklypo savininkė.

35.       Nustačius, kad ieškovė buvo davusi notarinį sutikimą dėl tvoros statybos ir tujų sodinimo toje vietoje, kurioje jie yra šiuo metu, nors galbūt dėl matininko padarytos techninės klaidos galimai neteisingai suvokė, kur yra jos naudojamos žemės sklypo dalies riba, o vėliau jai priklausančio žemės sklypo riba, teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas neproporcingai apribotų atsakovės nuosavybės teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑80/2013). Grįsdama šią poziciją, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje pateikti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašai, pirkimo–pardavimo, sklypų atidalinimo sutartys, kurios įgalina spręsti, kad ginčo statinys ir gyvatvorė yra teisėtai įrengti (pasodinta) kur kas anksčiau, nei atsakovė tapo šių objektų savininkė, ji niekaip neprisidėjo prie konkrečios situacijos sukūrimo. Ginčo statinio statybos bei gyvatvorės sodinimo metu ieškovė, kaip pakankamai apdairi ir rūpestinga sklypo savininkė, turėjo žinoti, kur yra statoma ginčo tvora ar sodinama gyvatvorė, šie objektai pažymėti visuose planuose, vykdant žemės sklypų atidalijimo ar perleidimo procedūras, be to, yra akivaizdžiai matomi. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės suinteresuotumo ginti savo pažeistas teises stoką rodo tai, jog ji ėmėsi ginti savo teises praėjus daugiau kaip dvidešimt metų po ginčo objektų atsiradimo. Be to, ieškovės pasirinktas nuosavybės teisių gynimo būdas nulemtų atsakovei ypač didelius netekimus, šalinant prašomus suvaržymus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti negatorinį ieškinį, nes atsakovė įrodė, kad ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, teisės suvaržymai atlikti teisėtai, todėl atsakovės apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas ir teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės negatorinis ieškinys patenkintas, naikinama – šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.

36.       Iš šalių apeliacinių skundų matyti, kad šalys skirtingai vertina, kokios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitose civilinėse bylose, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Ieškovė laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog prejudicinę reikšmę byloje turi civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovėms S. G. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo, žemės sklypo kadastro duomenų bylų panaikinimo, nustatytos aplinkybės, kad šalių žemės sklypus skirianti riba pagal esamus teritorijų planavimo dokumentus yra aiški ir teisiškai niekada nekito, be to, ji nesutampa su tvoros ir tujų buvimo vieta, nes tvora ir tujos yra ieškovės sklype. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-16545-1041/2017 nustatyta, kad antstolio faktinių aplinkybių protokole užfiksuota, kad S. G. priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra aptvertas vieninga tvora su mūro kapitaliniais pamatais ir stulpais. Šis įrodymas suponuoja vienareikšmę išvadą, kad visą tvorą aplink savo sklypą, įskaitant ir ginčo atkarpą, tvėrė P. L. ir jog tvora, juosianti S. G. žemės sklypą yra jos gyvenamojo namo priklausinys. Taigi minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotas prejudicinis faktas, jog būtent S. G. (Aistė Laurinaitienė kaip jos teisių perėmėja) yra visos tvoros, juosiančios sklypą, taigi ir dabar nagrinėjamos bylos ginčo tvoros savininkė. Civilinėje byloje pagal R. S. prevencinį ieškinį (Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-187-230/2020, kuria Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2574-962/2019 paliktas nepakeistu) konstatuota, jog tvora ir tujos pagal įregistruotas ribas šiuo metu yra <...> S. G. nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Taigi, teismai patvirtino ieškovės nuosavybės teisės pažeidimą, kad tvora ir tujos yra ieškovės žemės sklype.

37.       Atsakovė laiko, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-2574-962/2019, kurioje dalyvaujančiais asmenimis buvo šios civilinės bylos šalys, yra nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, kad jokių prieštaravimų iš Laurinaičių šeimos pusės dėl tvoros statymo ir tujų sodinimo toje vietoje nebuvo (teismo sprendimo septinto lapo trečia nuo viršaus pastraipa). Faktinę aplinkybę, kad buvo ieškovės ir jos šeimos narių sutikimas dėl ginčo tvoros statybos ir tujų sodinimo, patvirtina šioje byloje duoti trečiojo asmens J. B. parodymai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, taip pat ieškovės ir P. L. paaiškinimai, duoti Kauno apygardos teisme tarp bylos šalių nagrinėtoje byloje Nr. e2-405-896/2020, kad ginčo tvora buvo statoma bendrai, už ją ieškovė yra mokėjusi pinigus. Be to, nurodytose bylose yra nustatytas prejudicinis faktas, kad matininkas S. Š. padarė klaidą kadastriniuose matavimuose.

38.       Vertindama kokios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitose civilinėse bylose, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, turi prejudicinę reikšmę, teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais. Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui). 

39.       Pirmosios instancijos teismas prejudiciniais faktais pripažino tik šias kitose civilinėse bylose, kuriose dalyvavo tie patys asmenys, nustatytas aplinkybes: kad atlikdamas žemės sklypų kadastrinius matavimus matininkas klaidų nepadarė; šalių žemės sklypus skirianti riba pagal esamus teritorijų planavimo dokumentus yra aiški ir teisiškai niekada nekito, be to, ji nesutampa su tvoros ir tujų buvimo vieta, nes tvora ir tujos yra ieškovės sklype. Teisėjų kolegijai sutinkant, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias kitose bylose nustatytas aplinkybes laikė prejudiciniais faktais šioje nagrinėjamoje byloje, akcentuoja, jog kitose civilinėse bylose, kuriose dalyvavo tie patys asmenys, yra nustatyta daugiau faktinių aplinkybių, kurios yra prejudiciniai faktai šioje nagrinėjamoje byloje.

40.       Anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, buvo sprendžiamas klausimas, kam nuosavybės teise priklauso ginčo objektai. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-187-230/2020 Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas nustatė, kad tujų gyvatvorė ir tvora, kaip R. S. nuosavybės teisėmis įgyto žemės sklypo priklausinys (CK 4.19 straipsnis), skirtas atsiriboti nuo greta esančio sklypo, yra jos nuosavybė. Taip pat nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2‑16545-1041/2017 nurodytas argumentas, jog visa tvora apie S. G. žemės sklypą yra jos gyvenamojo namo priklausinys, nėra prejudicinis faktas šioje byloje (Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-187-230/2020  27-34 punktai). Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad jos žemės sklypo dalyje esantys ginčo objektai yra jos, o ne atsakovės nuosavybė ir tai neva patvirtina Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-16545-1041/2017 nustatytas prejudicinis faktas. Priešingai, kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, yra nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, kad ginčo tujų gyvatvorė ir tvora, kaip R. S. nuosavybės teisėmis įgyto žemės sklypo priklausinys (CK 4.19 straipsnis), yra atsakovės, o ne ieškovės nuosavybė.

41.       Be to, anksčiau nagrinėtose civilinėse bylose, kuriose dalyvavo tie patys asmenys, buvo nagrinėjamas matininko padarytos klaidos atliekant kadastrinius matavimus klausimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-240-848/2021 yra konstatuotas prejudicinis faktas, kad matininkas S. Š., atlikdamas kadastrinius matavimus, klaidos nepadarė, nes sprendime konstatuota, jog nustatant žemės sklypo koordinates, sklypus skirianti riba žemės sklypo plane neturėjo būti pažymėta pagal tvoros ir tujų išlinkimo kampą, o ginčo tvora galėjo būti pastatyta ant sklypo ribos netiksliai, neįvertinus žemės sklypo plane nurodytų koordinačių bei galėjo nuo sklypo ribos nukrypti. Vertindamas šį prejudicinį faktą pirmosios instancijos teismas laikė, kad jis patvirtina, jog matininkas S. Š.. atlikdamas kadastrinius matavimus nepadarė klaidų, dėl kurių šios bylos ginčo objektai (tvora ir gyvatvorė) atsidūrė ieškovės žemės sklype. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, pažymėtina, kad siekiant šiuo prejudiciniu faktu vadovautis nagrinėjamoje byloje, turi būti įvertinta, kad anksčiau nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas tik šalių žemės sklypų ribos nustatymo ir žemės sklypų kadastrinių duomenų teisingumo klausimas, tačiau dėl priežasčių, dėl kurių šios bylos ginčo objektai (tvora ir gyvatvorė) atsidūrė ieškovės žemės sklype nepasisakė ir tokio klausimo apskritai nesprendė. Taigi, Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-240-848/2021 buvo vertinta, ar matininkas S. Š. nepadarė klaidos atlikdamas žemės sklypų kadastrinius matavimus, bet nevertinta, dėl kokių priežasčių ginčo tvora ir gyvatvorė atsidūrė ieškovei priklausančiame žemės sklype.

42.       Kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 14 d. sprendime, kurį Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-187-230/2020 paliko nepakeistą, nustatė, kad UAB „Geodezininkai“ 2005 m. birželio mėn. atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates vietinėje sistemoje, įsivėlė techninė klaida, t. y. riba tarp sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), UAB „Geodezininkai“ 2005 m. parengtame žemės sklypų plane buvo nustatyta klaidingai (praleistas tvoros įlinkio taškas) ir neatitinka sklypų detaliojo plano sprendinių, dėl to ieškovei priklausančios tujos bei tvora atsidūrė atsakovei priklausančiame sklype. Įvertinęs šią aplinkybę teismas padarė išvadą, kad faktinės ribos vietoje neatitinka VĮ Registrų centre įregistruotų ribų dėl to, kad atliekant kadastrinius matavimus, buvo neteisingai apskaičiuotos faktinių ribų vietovėje koordinatės. Taigi, priežastys (aplinkybės), dėl kurių šios bylos ginčo objektai (tvora ir gyvatvorė) atsidūrė ieškovės žemės sklype (matininko klaida), jau yra nustatytos ankstesnėje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, todėl yra prejudiciniai faktai dabar nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas pirmiau nurodyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog civilinėje byloje Nr. e2‑240‑848/2021 yra konstatuotas prejudicinis faktas, kad matininkas S. Š. atlikdamas kadastrinius matavimus nepadarė klaidų, dėl kurių šios bylos ginčo objektai (tvora ir gyvatvorė) atsidūrė ieškovės žemės sklype yra nepagrįsta, nes kitoje civilinėje byloje yra nustatytas priešingas prejudicinis faktas.

 

Dėl servituto nustatymo

 

43.       Šioje byloje susidarė situacija, kai atsakovei priklausantys objektai (tvora ir gyvatvorė), turint ieškovės sutikimą, atsirado jos žemės sklype dėl matininko padarytos techninės klaidos. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia faktinė situacija susiklostė dėl tos priežasties, kad ji davė sutikimai dėl tvoros statybos ir tujų sodinimo toje vietoje, kurioje jie yra šiuo metu, dėl matininko padarytos techninės klaidos. Dėl nurodytų faktinių aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors ir nebuvo pagrindo tenkinti ieškovės negatorinį ieškinį, tačiau tuo pačiu būtina rasti balansą tarp ieškovės nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį užimtą atsakovei priklausančiais objektais ir atsakovės nuosavybės teisės į šiuos objektus. Konkuruojant dviem skirtingiems subjektiniams interesams, būtina užtikrinti tinkamą, protingą, tokių interesų pusiausvyrą (tiek, kiek tokios pusiausvyros užtikrinimas yra objektyviai įmanomas), kad vienas interesas nebūtų suabsoliutintas ir be pagrindo iškeltas virš kito konkuruojančio intereso.

44.       Atsakovei priklausančių objektų buvimas ieškovės žemės sklype varžo jos nuosavybės teisę į šį nekilnojamojo turto objektą, nes ji negali užstatytos žemės sklypo dalies panaudoti savo poreikiams tenkinti, kita vertus, kaip nustatyta, ginčo objektai ieškovės žemės sklype atsirado teisėtai, esant ieškovės sutikimui, kuris buvo duotas dėl matininko padarytos techninės klaidos. Kaip jau minėta, tokiomis faktinėmis aplinkybėmis nėra pagrindo atsakovę įpareigoti pašalinti jai priklausančius objektus, esančius ieškovei priklausančiame žemės sklype (tenkinti negatorinį ieškinį), nes atsakovės elgesys suvaržant ieškovės teises buvo teisėtas. Be to, toks įpareigojimas prieštarautų teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principams, kartu suponuotų esminį bylos šalių subjektinių teisių disbalansą atsakovės teisių nenaudai. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, papildomai konstatuoja, kad savininkui priklausančių objektų įsiterpimas į kito asmens žemės sklypą dėl matininko padarytų klaidų pats savaime nėra pakankamas pagrindas įpareigoti savininką pašalinti objektus, t. y. taikyti kraštutinę nuosavybės teisės ribojimo priemonę. Šios priemonės taikymas vieno asmens nuosavybės teisei į žemės sklypą apginti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio prasme reikštų ginčo objektų (tvoros ir gyvatvorės) savininko nuosavybės teisės į suvaržymą peržengiant protingai suvokiamas ribas ir kartu būtų konstituciškai nepagrįstas.

45.       Atsakovė priešieškiniu savo nuosavybės teisei į ginčo objektus užsitikrinti prašo nustatyti servitutą ieškovei priklausančiam žemės sklypui. CK 4.126 straipsnis reglamentuoja servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygas. Šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju egzistuoja abi servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygos: bylos šalys nesutaria dėl ieškovės žemės sklypo dalies, užimtos atsakovei priklausančiais ginčo objektais, naudojimo, o servituto nustatymas yra būtinas, kad atsakovė galėtų užsitikrinti tinkamą (normaliomis sąnaudomis pagrįstą) objektų naudojimą pagal paskirtį. Nustatytas servitutas (teisėtai) ribos ieškovės nuosavybės teisę į žemės sklypą, kita vertus, ieškovės patiriami ribojimai bus kompensuojami (bent jau tiek, kiek reikia bylos šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrai užtikrinti) atsakovės periodiškai mokamu atlyginimu už servitutą.

46.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016-01-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016).

47.       Pasisakydama dėl servituto atlygintinumo dydžio, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovės siūloma mažiau kaip 5,13 Eur metinė kompensacija už servituto nustatymą, atsižvelgiant į žemės sklypo paskirtį, jo dislokaciją mieste, servituto ploto santykį su visu žemės sklypo plotu, yra akivaizdžiai per maža. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dydis yra 0,1405 ha, kurio vidutinė rinkos vertė yra 45 300 Eur. Kadangi pagal UAB „Valakas“ 2021 m. lapkričio 24 d. parengtą servituto planą prašoma nustatyti 53 kv. m. servitutą, tokiu atveju kompensacija apskaičiuotina pagal užimamo sklypo dalies vertę: (45 300 Eur / 1 405 kv. m.) x 53 kv. m.) = 1 708,83 Eur.

48.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad neterminuotas servitutas nustatytinas kraštinėje sklypo dalyje, į tai, kad nustatyto servituto plotas sudaro nežymią sklypo dalį (53 kv. m.), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principu, nustatytina viešpataujančio daikto savininkui (atsakovei) prievolė mokėti ieškovei, kaip tarnaujančio daikto savininkei už jos teisių suvaržymą dėl nustatyto servituto, vienkartinę kompensaciją, lygią 1 708,83 Eur sumai. Nustatydama atsakovės prašomą servitutą pagal UAB „Valakas“ 2021 m. lapkričio 24 d. parengtą servituto planą, teisėjų kolegija, taip pat pažymi, kad servituto nustatymu ieškovės nuosavybės teisės į žemės sklypą nebus suvaržytos daugiau, nei buvo suvaržytos iki servituto nustatymo, nes natūroje esantys ginčo objektai (tvora ir gyvatvorė) nustatomo servituto ribose yra jau daugiau kaip dvidešimt metų.

49.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais ir išvadomis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias teisę į nuosavybę ir jos apsaugą, principus, kuriais grindžiami civiliniai teisiniai santykiai, servituto teismo sprendimu nustatymą, ir todėl neteisingai išsprendė bylos dalį pagal priešieškinio reikalavimą dėl servituto ir atlyginimo už servitutą nustatymo, todėl atsakovės apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškinio patenkinimo ir priešieškinio reikalavimo atmetimo panaikinamas – šioje dalyje priimant naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

50.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovė apeliaciniu skundu ginčijo tik teismo sprendimo dalį, kuria buvo netenkinti jos reikalavimai, bei sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl panaikinus sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, laikytina, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

51.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys atmestas, o priešieškinis tenkintas iš dalies (pakeitus atlyginimo dydį už nustatomą servitutą), yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat atitinkamai paskirstyti šalių apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

52.       Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys yra visiškai atmestas, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės yra tenkinamas atsakovės priešieškinis, su kuriuo ieškovė išvis nesutiko, tik pakeistas kompensacijos dydis, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šiuo atveju įgijo atsakovė.

53.       Atsakovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėjo 3 825 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už priešieškinį, 300 Eur atsiliepimo į kasacinį skundą parengimas, 400 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimas, 350 Eur tripliko parengimas, 400 Eur priešieškinio parengimas, 500 Eur dubliko parengimas (susiję su priešieškinio pateikimu), 50 Eur prašymo dėl įrodymų prijungimo parengimas, 200 Eur pasiruošimas ir atstovavimas 2022 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje (4 val.), 200 Eur susipažinimas su ieškovės procesiniais dokumentais ir atsiliepimo į prašymą priimti teikiamus papildomus dokumentus parengimas, 200 Eur pasiruošimas ir atstovavimas 2022 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje (4 val.), 450 Eur atsiliepimo į ieškovės rašytinius paaiškinimus parengimas, 200 Eur pasiruošimas ir atstovavimas 2022 m. spalio 4 d. teismo posėdyje (4 val.), 100 Eur atstovavimas 2022 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje (2 val.), 400 Eur baigiamosios kalbos parengimas, pasiruošimas ir atstovavimas 2022 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje (reg. Nr. DOK-65035; DOK‑105211; DOK-122888; DOK‑147940).

54.       Atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 710 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 210 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą, 800 Eur apeliacinio skundo parengimas, 300 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, 200 Eur pasiruošimas ir atstovavimas 2023 m. spalio 3 d. teismo posėdyje (4 val.), 200 Eur pasiruošimas ir atstovavimas 2024 m. kovo 5 d. teismo posėdyje (4 val.) (reg. Nr. DOK-19112; DOK-11624; DOK-24111; DOK-5578).

55.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

56.       Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 48 punktas). Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nurodytus rekomendacinius dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2022 38 punktas).

57.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl priteisiamos iš ieškovės, t. y. iš viso atsakovės naudai iš ieškovės yra priteisiama 5 535 Eur (1 710 Eur + 3 825 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

58.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 17,52 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos yra priteisiamos iš ieškovės valstybės naudai.

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a :        

 

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti neterminuotą 53 kv. m. servitutą tarnaujančiam daiktui – žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), pagal uždarosios akcinės bendrovės  „Valakas“ 2021 m. lapkričio 24 d. parengtą servituto planą, pažymėtą taškais: (duomenys neskelbtini), viešpataujančių daiktų – tvoros ir tujų – naudojimui pagal paskirtį užtikrinti ir iš atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1 708,83 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuonis eurus 83 ct) kompensaciją už 53 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies servitutą.

Iš ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 5 535 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 17,52 Eur (septyniolika eurų 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant nurodytą sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 1(duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Žibutė Budžienė

 

 

                Egidijus Tamašauskas

 

 

                Lina Žemaitienė