Civilinė byla Nr. 2-12328-1125/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07353-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.5.1; 3.2.3.1; 3.4.1.7

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,

sekretoriaujant Astai Šėžienei,

dalyvaujant ieškovui J. M., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Judisa“ įgaliotam atstovui A. L. ir atstovei advokatei Irinai Beleškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Judisa“ dėl darbo ginčo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Teisme 2021 m. kovo 15 d. gautas ieškovo J. M. ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „Judisa“, ieškovui nesutinkant su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. vasario 15 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-27058, kuriuo buvo nuspręsta iš dalies tenkinti atsakovės UAB „Judisa“ prašymą ir išieškoti iš ieškovo atsakovės naudai 3 309,60 Eur žalos atlyginimo. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo darbo ginčą išnagrinėti iš esmės ir atsakovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti visiškai.

2.       Ieškovas ieškinyje nurodo, kad iš pradžių dirbo su visiškai kita autotransporto priemone, kuri buvo naujesnė ir techniškai tvarkinga. Ieškovas buvo patenkintas tiek darbo sąlygomis, tiek pirmąja jam paskirta autotransporto priemone. Tačiau atsakovė nusprendė pakeisti ieškovui duotą pirmąją autotransporto priemonę į automobilį, kuris vėliau sugedo ir dėl kurio remonto kaštų atlyginimo ir kilo tarp šalių šis ginčas. Ieškovo nuomone ir vertinimu, jam duotas kitas automobilis buvo daugiau kaip 10 metų senumo ir techniškai netvarkingas (įskaitant ir netvarkingą, tepaluotą variklį, nuolat bėgantį variklio aušinimo skystį ir kt.). Ieškovo kolegos darbe (daugiausia kiti vairuotojai) įtikinėjo ieškovą nesutikti dirbti automobiliu ir juo labiau su juo vykti už Lietuvos Respublikos ribų. Ieškovas iš pradžių atsakovei bandė žodžiu paaiškinti, kad nenori dirbti su tokiu senu ir techniškai netvarkingu automobiliu, juo yra nesaugu važinėti, o užsienio valstybėje atsitikus kokiam nors gedimui ieškovui būtų sunku šią problemą spręsti vienam visiškai svetimoje šalyje (ieškovas yra automobilio vairuotojas, bet ne automechanikas, todėl itin gilių žinių apie automobilių gedimus ir remontą neturi). Vis dėlto atsakovė įtikino ieškovą dirbti su automobiliu ir vykti su juo į Rygą. Grįžtant iš Rygos į Vilnių ieškovas pamatė, kad užsidegė įspėjamoji lemputė, reiškianti, kad kaista automobilio variklis. Ieškovas neneigia aplinkybės, kad suprato šios įspėjamosios lemputės reikšmę. Ieškovas savo asmeninėmis lėšomis nupirko aušinimo skysčio ir jo supylė į automobilį. Aušinimo skystis nėra brangi prekė, taigi ieškovui tikrai nerūpėjo paimti ir išsaugoti pirkimo čekį, siekiant, kad atsakovė jam vėliau kompensuotų prekės kainą. Teigia, kad įspėjamoji lemputė užgeso, ieškovas toliau tęsė kelionę. Nuvažiavus keliasdešimt kilometrų įspėjamoji lemputė dėl perkaitusio variklio užsidegė pakartotinai ir ieškovas vėl įpylė aušinimo skysčio. Įspėjamajai lemputei užsidegus dar kartą ieškovas suprato, kad automobilio toliau naudoti nebegalima, jis techniškai netvarkingas, juo nesaugu apskritai važiuoti. Ieškovas telefonu paskambino savo tiesioginiam vadovui ir paaiškino apie situaciją. Vadovas dėl tokios situacijos nenustebo, tiesiog pasakė, kad ieškovas važiuotų į artimiausią servisą, kuris buvo maždaug 30 km atstumu. Ieškovas taip ir padarė. Taigi šios aplinkybės ir faktai parodo, kad ieškovas buvo maksimaliai atidus ir rūpestingas, netgi savo asmeninėmis lėšomis pirko aušinimo skystį, apie automobilio gedimą informavo tiesioginį vadovą ir klausė jo nurodymų. Automobilis buvo darbo priemonė, tačiau ši darbo priemonė ieškovui buvo duota jau techniškai netvarkinga ir toks gedimas galėjo nutikti bet kuriam kitam darbuotojui.

3.       Pažymi, kad automobilio skydelyje nebuvo rodoma informacija apie automobilio variklio temperatūrą, t. y. ieškovas nematė variklio temperatūros laipsnių svyravimų, kaip nurodo darbo ginčų komisija ir atsakovė. Ieškovas suprato, kad variklis kaista, tik po to, kai užsidegė speciali įspėjamoji lemputė.

4.       Ieškovo nuomone, jis ne tik kad nepadarė žalos tyčia, bet apskritai mano, kad dėl padarytos žalos nėra atsakingas. Pažymi, kad rūpinosi automobilio technine būkle taip, kaip leido ieškovo automechanikos žinios. Tačiau darbdavė (atsakovė) negali šiuo atveju visiškos automobilio techninės priežiūros užkrauti tik vairuotojui, tuo labiau, kad vairuotojas nėra profesionalus automechanikas ir visų automobilio techninės priežiūros niuansų negali išmanyti. Atsakovas profesionaliai verčiasi krovinių pervežimo, logistikos, perkraustymo, krovos darbais. Taigi atsakovas yra profesionalas šioje srityje. Be to, Rekvizitai.lt duomenimis atsakovei priklauso 37 automobiliai, todėl valdydamas tokį autoūkį atsakovė, kaip darbdavė, neabejotinai turi darbuotojų, kurių tiesioginė pareiga yra rūpintis automobilių technine būkle.

5.       Nurodo, kad net jei teismas traktuotų, jog ieškovas atsakovei padarė žalos dėl neatsargumo, žalos dydis ir atsakovės reikalavimai turėtų būti smarkiai mažinami, kadangi pareigą užtikrinti automobilio tinkamą techninę būklę turėjo realiai atsakovė, ieškovas buvo maksimaliai atidus ir rūpestingas, savo aktyviais veiksmais siekė apskritai išvengti žalos arba ją labai sumažinti. Be to, turi būti skaičiuojamas ir automobilio bei jo detalių nusidėvėjimas, nes atsakovė tokiu atveju nepagrįstai praturtėtų ieškovo sąskaita, kadangi seną automobilio variklį ir kitas detales susiremontuotų (pasikeistų) ieškovo sąskaita.

6.       Atsiliepimu atsakovė UAB „Judisa“ su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 3 309,60 Eur žalos, padarytos sugadinus krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginimą, bei bylinėjimosi išlaidas.

7.       Nurodo, kad ieškovas 2020 m. liepos 10 d. darbo sutarties Nr. 156 pagrindu buvo priimtas dirbti ir nuo 2020 m. liepos 13 d. dirbo vairuotoju ekspeditoriumi atsakovės įmonėje. Priimant ieškovą į darbą, jis buvo pasirašytinai supažindintas su atsakovės direktoriaus 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. DS-1 patvirtintu vairuotojo ekspeditoriaus pareigybės aprašymu. Pareigybės aprašymas buvo darbo sutarties priedu, neatskiriama darbo sutarties dalimi. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2020 m. spalio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį – darbuotojo pareiškimu.

8.       Teigia, kad ieškovui jo tiesioginėms darbo pareigoms atlikti buvo suteikta atsakovei nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė – krovininis automobilis (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 29 d. ieškovas atsakovės nurodymu buvo siunčiamas gabenti krovinį į Rygą minėta transporto priemone. Ieškovas, atlikdamas tiesiogiai jam pagal darbo sutartį pavestą darbą, 2020 m. rugsėjo 29 d. gabendamas krovinį nustatytu maršrutu, važiuodamas keliu Panevėžys–Vilnius, ties Ukmerge, užsidegus automobilio prietaisų skydelyje įspėjamajam ženklui dėl per aukštos variklio temperatūros, toliau degant įspėjamajam ženklui, nesustojo, neužgesino automobilio variklio, toliau važiavo ilgą atstumą ir tik tada pranešė atsakovei apie gedimą ir iškvietė pagalbą. Automobilio sekimo įrangos duomenimis, variklio temperatūra ties Iecavos miestu (Latvijos Respublika) siekė 110 laipsnių, ties Zorgi – 124 laipsnius, A7 kelyje ties Grencale – 116 laipsnių, ties Pasvaliu – 123 laipsnius, ties Kurėnais – 214 laipsnių. Kelio atkarpoje Iecava – Kurėnai (169 km) ieškovas buvo sustojęs vieną kartą ties Pasvaliu 9 minutėms, jis pylėsi degalus. Šie duomenys, kurių ieškovas neginčija, patvirtina, kad ieškovas, pažeisdamas pareigybės aprašymo 3.1.3 punktą, nedelsdamas nesustojo automobiliui pradėjus gesti (kaisti varikliui), priešingai – su kaistančiu transporto priemonės varikliu nuvažiavo beveik 170 km. Ieškovas, būdamas profesionalus vairuotojas, negali nežinoti automobilio kontrolės matavimo prietaisų reikšmių.

9.       Nurodo, kad automobilis buvo išgabentas į servisą ir po apžiūros 2020 m. spalio 12 d. automobilio defektacijos akte buvo nustatyta, kad apžiūrint automobilį pastebėtas variklio ir variklio agregatų perkaitimas, kuriuos galėjo įtakoti transporto priemonės eksploatavimas be aušinimo skysčio, t. y. vairuotojui ignoruojant automobilio perspėjimus, jis ją vairavo toliau. Apžiūros metu taip pat nustatyta, jog variklio perkaitimo metu buvo pažeisti variklio agregatai, variklio galvutė, turbina, EGR sistema, aušinimo sistemos jungtys bei žarnos. Variklis buvo stipriai perkaitintas, vamzdžiai pageltę, parudavę nuo karščio, variklio vožtuvų dangtelio tarpinė sukietėjusi (susilydžiusi), variklio alsuoklis, turbina, jos tepimo mazgai, tepaluoti (varikliui pasiekus aukštą temperatūrą, neatlaikė sandarinimo riebokšliai ir žiedai, pradėjo leisti tepalą). Dėl minėtų gedimų automobilis buvo remontuojamas ir automobilio remontas atsakovei kainavo 4 828,36 Eur.

10.       Taip pat pažymi, kad pareigybės aprašymo 2.8, 2.17–2.18 punktuose nustatyta, kad vairuotojas–ekspeditorius privalo užtikrinti jam paskirtos transporto priemonės gerą techninę būklę ir estetinį vaizdą; reguliariai tikrinti tepalų variklyje lygį ir kokybę, aušinimo skysčio lygį ir kokybę radiatoriuje (ne rečiau negu kartą per savaitę). Pareigybės aprašymo 3.1.1 punkte nustatyta, kad dirbdamas maršrute vairuotojas ekspeditorius privalo nuolat stebėti kontrolės matavimo prietaisus ir automobilio mechanizmų darbą. Pareigybės aprašymo 3.1.3 punkte taip pat nustatyta, kad vairuotojas privalo nedelsdamas sustoti, jei sulūžo ar sugedo automobilis, taip pat esant kitiems gedimams. Pareigybės aprašymo 6.2 punkte nustatyta, kad vairuotojas–ekspeditorius pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus atsako už tai, kad padarė materialinę žalą. Vairuotojas–ekspeditorius atsakingas už saugų autotransporto eksploatavimą ir remonto darbus; bendrovei padarytus nuostolius (pareigybės aprašymo 6.3.2, 6.3.5 punktai).

11.       Pažymi, kad ieškovas neneigia, kad pastebėjo automobilio gedimą, tačiau tęsė automobilio vairavimą, nulėmusį automobilio variklio gedimą. Ieškovas nesiėmė elementarių veiksmų – nesustabdė transporto priemonės, neišsiaiškino ar jis gali toliau tęsti kelionę esant tokiam gedimui, t. y. ieškovas elgėsi itin neatsargiai ir nerūpestingai. Atsakovės vertinimu, ieškovo elgesys tokioje situacijoje būtų visiškai kitoks, jeigu sugedusi transporto priemonė būtų jo, o ne atsakovės nuosavybė.

12.       Taigi, ieškovas, būdamas profesionalus vairuotojas, laikydamasis pareiginės instrukcijos 3.1.1 punkto reikalavimų, privalėjo nuolat stebėti kontrolės matavimo prietaisus ir automobilio mechanizmų darbą. Variklio temperatūra yra nuolat fiksuojama transporto priemonės skydelyje, ji matoma ne tik užsidegus įspėjamajam signalui ir ieškovui tai turėjo būti žinoma. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovas, ignoruodamas automobilio kontrolės matavimo prietaisų parodymus ir toliau eksploatuodamas transporto priemonę kaistančiu varikliu, savo kaltais veiksmais padarė žalą atsakovei – sugadino atsakovei nuosavybės teise priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklį. Dėl nurodytų priežasčių Darbo ginčų komisija, atsižvelgdama į ieškovo kaltės laipsnį (didelis neatsargumas) ir automobilio gedimo atsiradimo priežastis, visiškai pagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovo 3 309,60 Eur, t. y. keturių ieškovo vidutinių darbo užmokesčių, dydžio žalos atlyginimą.

13.       Atsakovė pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kokią transporto priemonę įvykio dieną vairavo ieškovas, jis, kaip darbuotojas, pasirašytinai supažindintas su pareigybės aprašymu, ir kaip vairuotojas profesionalas, bet kurią jam darbdavės perduotą transporto priemonę privalėjo vairuoti ir ja naudotis saugiai, vykdydamas pareigybės aprašyme jam priklausančias pareigas, nuolat stebėti automobilio kontrolės matavimo prietaisus ir automobilio mechanizmų darbą, o pastebėjęs gedimus, prietaisų skydelio atitinkamus pranešimus, jis privalėjo nedelsdamas sustoti. Ieškovui laiku sustojus, automobilio remonto išlaidos būtų daug mažesnės, nebūtų reikėję keisti iš esmės viso variklio. Be to, nors prietaisų skydelyje nebuvo nuolat rašoma variklio temperatūra, konkretūs jos laipsniai, variklio temperatūra yra rodoma atitinkamais žymėjimais, strėlytė kyla kylant temperatūrai, o pavojinga temperatūra žymima raudonai. Kaip prietaisų skydelyje žymima variklio temperatūra, jos kilimas, ieškovui, vairuotojui profesionalui, akivaizdžiai yra žinoma.

14.       Teismo posėdžio metu ieškovas J. M. nurodė, kad šiuo metu gauna tik 400 Eur pajamų. Mano, kad skolos suma turėtų būti mažinama iki 1 000 Eur.

15.       Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Judisa“ įgaliotas atstovas A. L. nurodė, kad prieš įvykį automobilis buvo tvarkomas, prieš mėnesį iki reiso buvo atlikta transporto priemonės techninė apžiūra ir išduota pažyma. Tepalai transporto priemonėje buvo keičiami dažniau negu nurodyta gamintojo rekomendacijose, kad varikliai tarnautų kuo ilgiau. Alyva buvo visuomet aukščiausios kokybės. Teigia, kad ieškovas su raudonais degančiais signalais ir aušta temperatūra pravažiavo apie 170 km. Sekimo įranga parodo, kad temperatūra pradėjo kilti ties Iecavos. Atstovo teigimu, tokiais atvejai nedelsiant reikia stabdyti mašiną, tačiau ieškovas telefonu nurodė, kad nėra kur sustoti. Sutinka su suma priteista darbo ginčų komisijos, todėl prašo priteisti iš ieškovo 3 309,60 Eur.

16.       Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Judisa“ atstovė advokatė Irina Beleškienė palaikė atsiliepimo argumentus. Atstovės teigimu, nėra pagrindų daugiau mažinti nuostolių sumą. Nurodė, kad atsakovė sutinka su skolos išdėstymu 12 mėnesių laikotarpiui.

Ieškinys atmestinas.

17.       Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. liepos 10 d. ieškovas ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 156 (su priedu Nr. 1 prie darbo sutarties Nr. 156), pagal kurią atsakovas nuo 2020 m. liepos 13 d. įmonėje pradėjo dirbti vairuotoju ekspeditoriumi; darbo sutartis darbuotojo prašymu nutraukta 2020 m. spalio 1 d.

18.       2020 m. rugsėjo 29 d. ieškovas atsakovės nurodymu buvo siunčiamas gabenti krovinį į Rygą atsakovei nuosavybės teise priklausančia transporto priemone – krovininiu automobiliu (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Grįžtant į Lietuvą, pradėjo kaisti transporto priemonės variklis.

19.       Po automobilio apžiūros 2020 m. spalio 12 d. automobilio defektacijos akte buvo nustatyta, kad apžiūrint automobilį pastebėtas variklio ir variklio agregatų perkaitimas, kuriuos galėjo įtakoti transporto priemonės eksploatavimas be aušinimo skysčio, t. y. vairuotojui ignoruojant automobilio perspėjimus, jis ją vairavo toliau. Apžiūros metu taip pat nustatyta, jog variklio perkaitimo metu buvo pažeisti variklio agregatai, variklio galvutė, turbina, EGR sistema, aušinimo sistemos jungtys bei žarnos. Variklis buvo stipriai perkaitintas, vamzdžiai pageltę, parudavę nuo karščio, variklio vožtuvų dangtelio tarpinė sukietėjusi (susilydžiusi), variklio alsuoklis, turbina, jos tepimo mazgai, tepaluoti (varikliui pasiekus aukštą temperatūrą, neatlaikė sandarinimo riebokšliai ir žiedai, pradėjo leisti tepalą).

20.       Dėl minėtų gedimų automobilis buvo remontuojamas ir, remiantis 2020 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaita faktūra, automobilio remontas atsakovei kainavo 4 828,36 Eur (be PVM).

21.       Taigi, atsakovė dėl įvykusio įvykio (dėl variklio gedimo) patyrė 4 828,36 Eur (be PVM) nuostolių (remonto išlaidų). Atsakovė atsiliepime bei teismo posėdžio metu iš esmės sutiko su Darbo ginčų komisijos priteistu 3 309,60 Eur, t. y. keturių ieškovo vidutinių darbo užmokesčių, dydžio žalos atlyginimu, todėl prašo iš ieškovo priteisti ne visą 4 828,36 Eur nuostolių sumą, o tik 3 309,60 Eur. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas su atsakove yra atsiskaitęs ir sumokėjęs nurodytą sumą.

Dėl ieškovo civilinės atsakomybės sąlygų.

22.       Kaip jau nustatyta ankščiau, ieškovas pas atsakovę nuo 2020 m. liepos 13 d. dirbo vairuotoju ekspeditoriumi. Darbuotojas pagal su įmone sudarytą darbo sutartį (6 ir 13 punktai), buvo įsipareigojęs tausoti įmonės turtą, būti atsakingam už jam perduotą turtą. Priede Nr. 1 prie darbo sutarties Nr. 156 (vairuotojo–ekspeditoriaus pareigybės aprašyme), darbuotojas įsipareigojo būti atidus (2.4 punktas), užtikrinti jam paskirtos transporto priemonės gerą techninę būklę ir estetinį vaizdą (2.8 punktas), reguliariai tikrinti tepalų variklyje lygį ir kokybę, aušinimo skysčio lygį ir kokybę radiatoriuje (ne rečiau negu kartą per savaitę), ir, jei reikia pripilti iki normalaus lygio (2.16–2.18 punktai), dirbdamas maršrute nuolat stebėti kontrolės matavimo prietaisus ir automobilio mechanizmų darbą (3.1.1 punktas), nedelsdamas sustoti, jei sulūžo ar sugedo automobilis, taip pat esant kitiems gedimams (3.1.3 punktas), pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus atsakyti už tai, kad padarė materialinę žalą (6.2 punktas), būti atsakingam už saugų autotransporto eksploatavimą ir remonto darbus, bendrovei padarytus nuostolius (6.3.2, 6.3.5 punktai).

23.       Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. DK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

24.       Ieškovas 2020 m. spalio 1 d. paaiškinimuose nurodė, kad temperatūros daviklio nestebėjo. Be to, remiantis byloje pateiktais automobilio sekimo įrangos duomenimis, variklio temperatūra ties Iecavos miestu (Latvijos Respublika) siekė 110 laipsnių, ties Zorgi – 124 laipsnius, A7 kelyje ties Grencale – 116 laipsnių, ties Pasvaliu – 123 laipsnius, ties Kurėnais – 214 laipsnių. Kelio atkarpoje Iecava – Kurėnai (169 km) ieškovas buvo sustojęs ties Pasvaliu 9 minutėms. Ieškovo teigimu, jis buvo sustojęs papildyti aušinimo talpą. Taigi, atsakovės skaičiavimais, ieškovas su kaistančiu transporto priemonės varikliu nuvažiavo beveik 170 km.

25.       Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. ieškovas, važiuodamas keliu Panevėžys–Vilnius, ties Ukmerge, užsidegus jam patikėto automobilio, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) prietaisų skydelyje įspėjamajam ženklui dėl per aukštos variklio temperatūros, nesustojo, neužgesino automobilio variklio, ir degant įspėjamajam ženklui, važiavo toliau, bei aplinkybių, kad įvykio dieną šalis siejo darbo teisiniai santykiai, o ieškovas vykdė savo darbines funkcijas (CPK 12 ir 187 straipsniai).

26.       Nagrinėjamu atveju, ieškovas nepateikė įrodymų, kad jam įmonės patikėta transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga. Byloje pateikta 2020 m. rugpjūčio 11 d. privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita patvirtina, kad transporto priemonės techninė apžiūra buvo atlikta kiek daugiau nei prieš mėnesį iki įvykio. Taip pat byloje pateiktos sąskaitos faktūros patvirtina, kad transporto priemonė yra nuolat aptarnaujama ir prižiūrima. Be to, kaip minėta anksčiau, defektacijos akte nustatyta, kad variklio gedimus galėjo įtakoti transporto priemonės eksploatavimas be aušinimo skysčio, vairuotojui ignoruojant automobilio perspėjimus ir važiuojant toliau, t. y. dėl vairuotojo veiksmų.

27.       Ieškovo teigimu, jis buvo maksimaliai atidus ir rūpestingas, savo aktyviais veiksmais siekė apskritai išvengti žalos arba ją labai sumažinti, užsidegus įspėjamajai lemputei, savo asmeninėmis lėšomis nupirko aušinimo skysčio ir jo supylė į automobilį, užsidegus pakartotinai vėl įpylė aušinimo skysčio. Įspėjamajai lemputei užsidegus dar kartą ieškovas suprato, kad automobilio toliau naudoti nebegalima, jis techniškai netvarkingas, juo nesaugu apskritai važiuoti, todėl informavo atsakovę apie įvykį. Taigi, vairuotojas neneigia, kad nesuprato įspėjamojo ženklo reikšmės, tačiau teigia, kad važiavo toliau, nes jam buvo taip nurodyta.

28.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos (tiesioginė tyčia) arba sąmoningai leidžiama jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje                       Nr. 2A-2275/2012). Didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo nesilaiko paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas tiesiog ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2004; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-545-520/2010). 

29.       Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju dėl įvykusio eismo įvykio yra ieškovo tyčia (CPK 12, 178, 185 straipsniai), t. y., kad ieškovas suvokė, kad dėl jo veiksmų suges variklis ir bus atsakovei bus padaryta žala, jis to norėjo bei sąmoningai siekė, kad taip įvyktų. Šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo ieškovo kaltės formai – tyčiai, konstatuoti, o nustatytinas ieškovo didelis neatsargumas.

30.       Pabrėžtina, kad atsakovė nebūtų patyrusi žalos, jei ieškovas būtų laikęsis darbuotojo pareigų tinkamai atlikti darbo funkcijas, saugoti darbdavės turtą ir imtis priemonių neleidžiančių žalai atsirasti. Ieškovas, kaip vairuotojas – profesionalas, kuriam keliami padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, parengiamojo posėdžio metu nurodęs turintis apie 25 metų stažą, privalėjo suprasti, jog, užsidegus įspėjamajam ženklui dėl per aukštos variklio temperatūros, vairuoti yra nesaugu bei turėjo sustoti. Be to, kaip ieškovas nurodė teismo posėdžio metu, atsidūręs tokioje situacijoje su nuosavu automobiliu, jis toliau nevažiuotų. Taigi, ieškovas vykdydamas savo darbo funkcijas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. pastebėjęs, jog automobilis yra sugedęs, elgėsi nepakankamai rūpestingai, nesustojo, tęsė automobilio eksploatavimą, ko pasėkoje, dėl tokių savo neteisėtų veiksmų neužtikrino, kad jam patikėta transporto priemonė nebūtų sugadinta.

31.       Esami duomenys bei įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovas dėl savo neatsargių ir neapdarių veiksmų neužtikrino atsakovės jam patikėtos transporto priemonės geros techninės būklės. Todėl konstatuotina, kad ieškovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių sugedus transporto priemonės varikliui, atsakovei buvo padaryta žala. Pripažintina, kad yra visos ieškovo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. jis yra atsakingas už padarytą atsakovei žalą (CK 6.246 straipsnis - 6.248 straipsnio 1 dalis), nes kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Dėl žalos dydžio.

32.       Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (DK 152 straipsnio 2 dalis).

33.       Nustatyta, kad remiantis 2020 m. spalio 12 d. automobilio defektacijos aktu, apžiūrint automobilį buvo nustatytio anksčiau minėti gedimai. Remiantis 2020 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaita faktūra, bei 2020 m. gruodžio 21 d. bankiniu nurodymu iš viso už remonto darbus atsakovė sumokėjo 5 842,35 Eur su PVM (4 828,36 Eur be PVM) sumą.

34.       Šiuo atveju konstatavus didelį neatsargumą ieškovui taikytina ribota turtinė atsakomybė, t. y. ne daugiau kaip šešių vidutinių darbo užmokesčio dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis).

35.       Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 2 punkte nustatyta, kad apraše vartojama sąvoka „vidutinis darbo užmokestis“ suprantama kaip vidutinis tarnybinis atlyginimas pagal Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 7 dalį, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, vidutinis valandinis darbo užmokestis ir vidutinis darbo užmokestis už darbo dieną (toliau – vidutinis dieninis darbo užmokestis). Aprašo 5.1 papunktyje nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų – skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas aprašo 3.1–3.5 papunkčiuose.

36.       Aprašo 3 punkte nustatyta, kad į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – įmonė) taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: mėnesines algas ir pareigines algas (toliau – mėnesinės algos) bei valandinius atlygius ir dieninius atlygius (3.1 papunktis); didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose (toliau – įstatymai), kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais (3.2 papunktis); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą (3.3 papunktis); priedai ir priemokos prie valandinių atlygių, dieninių atlygių ir mėnesinių algų, mėnesinės premijos, mokamos už mėnesio darbo rezultatus, kiti mokėjimai už atliktą darbą, numatyti darbo teisės normose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse (3.4 papunktis). 

37.       Atsakovė pateikė duomenis, kad ieškovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis – 39,40 Eur, vieno mėnesio – 827,40 Eur. Tokie dydžiai nustatyti ir Darbo ginčų komisijoje, šalys jų neginčijo. Byloje taip pat pateikta darbo užmokesčio pažyma, patvirtinanti, kad šiuo metu ieškovas vidutiniškai uždirba 668,09 Eur.

38.       Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindą darbuotojo įmonei padarytos turtinės žalos dydį mažinti, nustatęs, jog darbuotojas elgėsi nepakankamai rūpestingai vykdydamas darbo pareigas, dėl savo neatsargumo padarė įmonei turtinę žalą, byloje nustatęs visas sąlygas, kurioms esant darbuotojas privalo atlyginti darbdavės patirtą žalą, daro išvadą, kad darbuotojas privalo atlyginti jo įmonei dėl savo neatsargumo padarytus 3 309,60 Eur nuostolius, neviršijančius 6 jo vidutinių darbo užmokesčių (nei gautų atsakovės įmonėje, nei gaunamų šiuo metu), todėl ieškinys atmestinas ir ši suma atsakovei priteisiama iš ieškovo.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

39.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Ieškinį atmetus, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo tenkintinas ir atsakovei iš ieškovo priteistinos 800 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

40.       CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (ar išdėstymo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas (ar išdėstymas) neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

41.       Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.

42.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje                         Nr. 2-978-407/2015).

43.       Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo atsižvelgti į jo turtinė padėtį. Nurodo, kad šiuo metu gauna apie 400 Eur. Remiantis ieškovo pateikta darbo užmokesčio pažyma, ieškovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), vidutiniškai 2021 m. vasario – balandžio mėnesiais ieškovo atlyginimas sudarė 668,09 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko išdėstyti skolą 12 mėnesių laikotarpiui.

44.       Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas vertina, kad byloje galimas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas, leidžiant ieškovui įvykdyti teismo sprendimą dalimis – šiuo atveju per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokant atsakovei lygiomis dalimis priteistą 4 109,60 Eur (3 309,60 Eur + 800 Eur) sumą, t. y. per pirmus aštuonis mėnesius sumokant 342,47 Eur, likusiais keturiais mėnesiais – po 342,46 Eur. Teismo vertinimu, toks teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas nepažeis atsakovės interesų, be to, toks išdėstymas skatins ieškovą kuo operatyviau atsiskaityti su atsakove, taip pat sudarys galimybę ieškovui sumokėti skolą ne visą iš karto.

45.       Išaiškinti ieškovui, kad jam tinkamai nevykdant teismo sprendimo bei nesumokėjus atsakovei bent vienos įmokos, atsakovė turi teisę į visos teismo sprendimu priteistos ir nesumokėtos sumos išieškojimą priverstine tvarka.

46.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Judisa“, įmonės kodas 301532607, iš ieškovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 309,60 Eur žalos atlyginimą, 800 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti nustatant, kad ieškovas J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą vykdo dalimis – per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokant atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Judisa“, įmonės kodas 301532607, lygiomis dalimis priteistą 4 109,60 Eur sumą, t. y. pirmą mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) sumokant 342,47 Eur, antrą mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) – 342,47 Eur, trečią mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) – 342,47 Eur, ketvirtą mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) – 342,47 Eur, penktą mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) – 342,47 Eur, šeštą mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) – 342,47 Eur, septintą mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) – 342,47 Eur, aštuntą mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) – 342,47 Eur, devintą mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) – 342,46 Eur, dešimtą mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) – 342,46 Eur, vienuoliktą mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) – 342,46 Eur ir dvyliktą mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) – 342,46 Eur.

Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja               Skaistė Cinkutė