Civilinė byla Nr. e2A-585-796/2024

        Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01505-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.11.5; 3.3.1.18.1

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 20 d.

Klaipėda

        Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Interlan“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Interlan“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Emilė“.

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

        I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 11 919,33 Eur skolą, 219,04 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji tiekia šilumos energiją negyvenamajai patalpai – kavinei, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpa). Patalpa skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovei, tačiau už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. už į patalpą tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį buvo neatsiskaityta. Dublike ieškovė nurodė, kad atsakovės ir UAB „Emilė“ tarpusavio santykiai ir susitarimai ieškovės nesaisto ir nepanaikina atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, net ir nesant rašytinės šilumos energijos pirkimo‒pardavimo sutarties. Ieškovei nebuvo pateikta informacija apie patalpos savininko pasikeitimą nuo 2021 m. lapkričio 5 d., todėl iki 2023 m. gegužės 31 d. ieškovė sąskaitas už paslaugas pateikdavo UAB „Emilė“. Ieškovei sužinojus, kad patalpų savininke tapo atsakovė, sąskaitos buvo perrašytos jos vardu, todėl nuo 2021 m. lapkričio 5 d. atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2023 m. kovo 31 d. UAB „Emilė“ nėra atlikusi mokėjimų ieškovei už paslaugas.

3.       Atsakovė atsiliepime su ieškiniu sutiko tik iš dalies – pripažino tik ieškinio reikalavimą dėl 46,04 Eur už 2023 m. gegužės mėn. patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, o kitą ieškinio dalį prašė atmesti. Atsakovė nurodė, kad Patalpos savininke ji yra įregistruota nuo 2021 m. lapkričio 5 d., tačiau jokios sutarties su ieškove dėl šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo į patalpą nebuvo sudariusi. Iki 2023 m. balandžio mėn. sąskaitas už į Patalpą tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį ieškovė teikė ankstesnei savininkei UAB „Emilė“. Iki 2023 mėn. balandžio mėn. atsakovė iš UAB „Emilė“ gaudavo sąskaitas už šilumos ir karšto vandens tiekimą į Patalpą, pagal šias sąskaitas atsakovė atlikdavo mokėjimus UAB „Emilė“. Iš viso UAB „Emilė“ yra pateikusi 12 500 Eur sumos sąskaitas už patalpos šildymą ir karštą vandenį. Atsakovė su UAB „Emilė“ už ginčo laikotarpiu Patalpai tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį visiškai atsiskaitė. Atsakovė triplike pažymėjo, kad UAB „Emilė“ sutiko ir neprieštaravo, jog būtent ji turėjo atsiskaityti už Patalpai tiektą šilumos energiją ginčo laikotarpiu. Atsakovė sutinka, kad jos skola ieškovei yra 425,61 Eur, t. y. šią dalį ieškinio atsakovė pripažįsta, o kitą ieškinio dalį prašo atmesti.

4.       Trečiasis asmuo UAB „Emilė“ atsiliepime nurodė, jog ginčo laikotarpiu ji gaudavo sąskaitas už šilumos energiją iš ieškovės. UAB „Emilė“ už kavinės patalpoms patiektą šilumos energiją išrašydavo sąskaitas atsakovei UAB „Interlan“, pagal šias sąskaitas UAB „Interlan“ su UAB „Emilė“ yra visiškai atsiskaičiusi, atlikdama mokėjimus kitiems UAB „Emilė“ kreditoriams. 2023 m. balandžio mėnesį UAB „Emilė“ iš ieškovės gavo kreditinę sąskaitą, pagal ją buvo anuliuoti įmonei apskaičiuoti mokesčiai už šilumą laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. Kadangi UAB „Interlan“ jau atsiskaitė su UAB „Emilė“ už kavinei patiektą šilumą už laikotarpį iki 2023 m. gegužės 31 d. imtinai, mano, kad už šį laikotarpį UAB „Interlan“ nėra skolinga.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB „Interlan“ 11 919,33 Eur skolą, 219,04 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 12 138,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 277,82 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai; grąžino ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 65 Eur dydžio žyminio mokesčio permoką. Teismo sprendimo motyvai:

5.1.                      Teismas nustatė, kad ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekia šilumos energiją negyvenamajai patalpai, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), ji, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, nuo 2021 m. lapkričio 5 d. priklauso atsakovei UAB „Interlan“. Patalpos šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Pagal ieškovės pateiktus duomenis, laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. į patalpą buvo patiekta šilumos energijos / karšto vandens už 11 919,33 Eur, jų nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nėra sumokėję, apskaičiuoti 219,04 Eur delspinigiai.

5.2.                      Teismas nustatė, kad atsakovei įsigijus ginčo patalpas nuo 2021 m. lapkričio 5 d., rašytinės formos energijos pirkimo–pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta, tačiau atsakovės nuosavybės teise valdomo objekto įrenginiai nebuvo atjungti nuo šilumos tinklų; atsakovė žinojo, kad naudojasi ieškovės teikiamomis paslaugomis. Byloje nenustatyta duomenų, kad po 2021 m. lapkričio 5 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, o tai būtų pagrindas spręsti dėl nuomininko sutartinės atsakomybės. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė duomenų, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė vykdė mokėjimus už šilumos energiją trečiajam asmeniui, bet ne ieškovei. Atsakovės ir trečiojo asmens susitarimai, kurie ieškovei nežinomi ir ji nebuvo jų šalimi, ieškovės nesaisto.

5.3.                      Teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasis šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančiais teisės aktais ir šiuo klausimu suformuota kasacinio teismo praktika, konstatavo, kad laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą už patiektą šilumą (nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.), nesant sudarytos ginčo patalpų savininko rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties su šilumos tiekėju, tokia sutartis laikytina sudaryta buto savininkės – atsakovės UAB „Interlan“‒ ir šilumos tiekėjos – ieškovės ‒ konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas.

5.4.                      Teismo vertinimu, atsakovė nebuvo rūpestinga savininkė. Byloje nustatyta, kad, įsigijusi turtą, atsakovė nesidomėjo, kokiu teisiniu pagrindu gauna sąskaitas už šilumos energiją iš buvusios patalpų savininkės, ar mokami mokesčiai už turtui tiekiamą šilumą, laiku nesiėmė veiksmų įforminti teisinius santykius su trečiuoju asmeniu arba sudaryti su juo ar kitais asmenimis nuomos sutartį bei tartis su šilumos tiekėju, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis bus patalpų nuomininkas ar kad kitas asmuo vykdys atsiskaitymus. Skola už patiektą šilumą susidarė nuo 2021 m. lapkričio 5 d., t. y. nuo turto įsigijimo dienos. Teismo vertinimu, atsakovė, būdama ginčo patalpų savininkė, nebuvo rūpestinga ir apdairi, jos veiksmai (neveikimas) neatitiko bonus pater familias (apdairaus, rūpestingo ir atidaus žmogaus) elgesio standartų. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad trečiasis asmuo iš atsakovės jam sumokėtų sumų neatsiskaitė su ieškove ir atsakovės prievolių neįvykdė, atsakovei lieka teisė reikalauti iš trečiojo asmens be pagrindo gautų lėšų grąžinimo.

5.5.                      Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl šilumos tiekėjos (ieškovės) netinkamo elgesio. Pažymėta, kad atsakovė nepranešė ieškovei, jog pasikeitė patalpų savininkas, neprašė sąskaitas už šilumą siųsti tiesiogiai atsakovei, taigi nevykdė Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo 15.9 punkte įtvirtintos pareigos raštu informuoti šilumos tiekėją, jei keičiasi šilumos vartotojas (butų ar kitų patalpų savininkas) ar pasikeičia buto ir (ar) patalpos duomenys. Taigi ieškovė susidariusiomis aplinkybėmis nepažeidė savo, kaip šilumos tiekėjos, pareigų, o atsakovė, kaip patalpų savininkė, netinkamai vykdė pareigą rūpintis savo turtu, kad ieškovei nebūtų daroma žalos.

5.6.                      Teismas nustatė, kad tarp šalių atsirado šilumos energijos pirkimo–pardavimo prievoliniai teisiniai santykiai. Ieškovė teikė atsakovei paslaugas, tačiau atsakovė už teikiamas paslaugas nesumokėjo, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Konstatuota, kad ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2023 m. gegužės 31 d., todėl ieškovės reikalavimas tenkintas, iš atsakovės priteisiant 11 919,33 Eur skolą ir 219,04 Eur delspinigių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Interlan“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimą pakeisti, sumažinant iš atsakovės UAB „Interlan“ priteisiamą sumą, t. y. priteisti ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ iš UAB „Interlan“ 425,61 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 425,61 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinio skundo argumentai:

6.1.                      Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės ieškovei buvo priteista 11 493,72 Eur skola ir 219,04 Eur delspinigių. Apeliantė remiasi CK 6.383 straipsnio 1 ir 3 dalies, CK 6.161 straipsnio 1 ir 2 dalies, 6.384 straipsnio 1 dalies reglamentavimu ir nurodo, kad nors UAB „Interlan“ nuo 2021 m. lapkričio 5 d. ir tapo patalpos savininke, tačiau UAB „Interlan“ į ieškovę dėl šilumos tiekimo nesikreipė ir sutarties su ieškove nesudarė. Be to, ankstesnė savininkė UAB „Emilė“ sutarties su ieškove nenutraukė, todėl ieškovė ir toliau už patiektą elektros energiją sąskaitas teikė UAB „Emilė“, ši sąskaitas priimdavo ir jų negrąžindavo. Apeliantės vertimu, tiek UAB „Emilė“, tiek ieškovė pripažino, kad sutartiniai santykiai tarp UAB „Emilė“ ir ieškovės tęsiasi. Kita vertus, ginčo laikotarpiu UAB „Emilė“ teikė sąskaitas už šildymą ir karštą vandenį atsakovei, o atsakovė šias sąskaitas apmokėdavo ir su UAB „Emilė“ už ginčo laikotarpiu Patalpai tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį visiškai atsiskaitė.

6.2.                      Apeliantės vertinimu, pati ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga, nes daugiau nei pusantrų metų net nebandė išsiaiškinti, kodėl UAB „Emilė“ neapmoka jai teikiamų sąskaitų už patiektą šilumos energiją. Jei ieškovė būtų anksčiau pasidomėjusi, kodėl nėra atsiskaitoma pagal teikiamas sąskaitas, tokio dydžio skola nebūtų susidariusi. Apeliantės įsitikinimu, ji neprivalo atsiskaityti už šilumos energiją, kuri buvo tiekiama laikotarpiu iki 2023 m. kovo 31 d., todėl teismo sprendimas turėtų būti pakeistas.

7.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

7.1.                      Ieškovė visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais remiantis buvo patenkinti ieškinio reikalavimai. Nurodo, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė nuo 2021 m. lapkričio 5 d. yra Patalpos savininkė ir nėra ginčo, jog Patalpa prijungta prie šilumos energijos tiekimo tinklų. Ieškovės įsitikinimu, nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad jos su ieškove nesieja sutartiniai santykiai ir atsakovė neturi pareigos sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinių santykių teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog energetikos įmonė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove neterminuotą energijos pirkimo–pardavimo sutartį pagal Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo nuostatas. Tokią teismo išvadą patvirtina ir kasacinio teismo praktika. Net ir nesant rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties vartotojo – atsakovės – pareigą atsiskaityti už į patalpas patiektą šilumos energiją numato teisinis reguliavimas: CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnis, 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnis, 6.391 straipsnis, Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnis, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.2 punktas, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo 15.1 punktas.

7.2.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas; nepaisant to, kas realiai naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Kasacinis teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017 išaiškino, kad naujojo turto savininko teisės ir pareigos yra išvestinės iš buvusio savininko teisių ir pareigų: naujasis savininkas, visa apimtimi perėmęs nuosavybės teisę į įsigytą objektą, perima ir buvusio objekto savininko prisiimtas pareigas dėl objekto eksploatacijos.

7.3.                      Atsakovė yra Patalpos savininkė, trišalio susitarimo tarp ieškovės, atsakovės ir kokio nors trečiojo asmens, kuris taptų šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, nėra pasirašyta, todėl būtent atsakovei tenka pareiga mokėti už Patalpai patiektą šilumos energiją / karštą vandenį. Akivaizdu, kad atsakovei tenka pareiga atsiskaityti su ieškove už laikotarpį, nuo kada ji tapo Patalpos savininke.

7.4.                      Nurodo, kad atsakovė neįvykdė pareigos, nurodytos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo 15.9 papunktyje, kurioje numatyta, jog šilumos vartotojas privalo raštu informuoti šilumos tiekėją, jei keičiasi šilumos vartotojas (butų ar kitų patalpų savininkas) ar pasikeičia buto ir (ar) patalpos duomenys. Šios pareigos neįvykdė ir buvusi savininkė UAB „Emilė“. Teisės aktai nenustato ieškovei pareigos tikrinti informaciją viešuosiuose registruose apie vartotojų patalpas, jų statuso pasikeitimus, be to, ieškovė yra didžiausia Lietuvos šilumos ir karšto vandens tiekėja, tiekianti šilumą ir karštą vandenį daugiau kaip 210 000 Vilniaus namų ūkių ir verslo subjektų. Atsakovės apeliacinio skundo teiginiai dėl to, kad ieškovė nebuvo rūpestinga, nors pati atsakovė nevykdė teisės aktuose jai nustatytų pareigų, yra visiškai nepagrįsti.

7.5.                      Nurodo, kad teiginiai, jog atsakovė neturi mokėti už ieškovės suteiktas paslaugas dėl to, kad kurį laiką ieškovė pateikdavo sąskaitas trečiajam asmeniui BUAB „Emilė“, yra nepagrįsti. Visų pirma, atsakovei nevykdant teisės aktuose nurodytų pareigų pranešti apie Patalpos savininko pasikeitimą, taip pat trečiajam asmeniui BUAB „Emilė“ irgi nepranešant apie Patalpos perleidimą, ieškovė duomenų apie Patalpos savininkų pasikeitimus laiku negavo ir apie nuosavybės teisių į patalpas pokyčius nežinojo, todėl ir neteikė atsakovei sąskaitų iki 2023 m. kovo 31 d. Antra, ieškovei 2023 m. balandžio mėnesį sužinojus apie Patalpos savininko pasikeitimą, ieškovė atliko mokesčių perskaičiavimą. Remiantis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo formuojama praktika, kad už patiektą šilumos energiją / karštą vandenį atsakingas patalpos savininkas, UAB „Emilė“ nuo 2021 m. lapkričio 5 d. nebėra atsakinga už į Patalpą patiektą šilumos energiją / karštą vandenį, o nuo šios datos atsakovė, kaip Patalpos savininkė, privalo atsiskaityti su ieškove už jos suteiktas paslaugas. Kadangi UAB „Emilė“ buvo apskaičiuoti mokesčiai už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2023 m. kovo 31 d., t. y. kai UAB „Emilė“ nebebuvo Patalpos savininke, už šį laikotarpį ir buvo išrašyta kreditinė sąskaita UAB „Emilė“.

7.6.                      Aplinkybė, kad UAB „Emilė“ pateikdavo atsakovei sąskaitas ir, atsakovės teigimu, ji jas apmokėjo (tai nėra įrodyta), nereiškia, kad buvo panaikinta atsakovės prievolė atsiskaityti su ieškove. Atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Emilė“ tarpusavio santykiai ir susitarimai nesaisto ieškovės ir nepanaikina atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove už jos paslaugas (sutarties uždarumo principas). Atsakovė, jeigu ir atliko mokėjimus trečiajam asmeniui UAB „Emilė“, veikė savo rizika ir negali perkelti iš to kilusių pasekmių ieškovei.

8.       Trečiasis asmuo UAB „Emilė“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10.       Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

11.       Apeliaciniu skundu atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka iš dalies. Apeliantė, prašydama pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, prašo sumažinant iš atsakovės priteisiamą sumą, t. y. priteisti ieškovei iš atsakovės 425,61 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 425,61 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovei buvo priteista 11 493,72 Eur skolos dalis ir 219,04 Eur delspinigių.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

12.       Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės UAB „Interlan“ pareigos apmokėti ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ skolą už į Patalpą patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, apskaičiuotą ginčo laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.

13.       Byloje remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ginčo negyvenamosios patalpos – kavinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekia šilumos energiją ginčo Patalpai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatytos faktinės aplinkybės, kad nuo 2021 m. lapkričio 5 d. ginčo negyvenamoji patalpa – kavinė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Interlan“. Ankstesnė ginčo Patalpos savininkė buvo trečiasis asmuo UAB „Emilė“. Apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl šių aplinkybių.

14.       Ieškovė nurodė, kad apie Patalpos savininko pasikeitimą sužinojo 2023 m. balandžio mėnesį ir atliko mokesčių perskaičiavimą – klientei UAB „Emilė“ panaikino (anuliavo) mokesčius nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2023 m. kovo 31 d., išrašydama UAB „Emilė“ kreditinę sąskaitą, o klientei UAB „Interlan“ (atsakovei) pateikė apmokėti 2023 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą 23VST Nr. 26826 (sąskaitos suma 11 873,29 Eur), į ją įtraukti mokesčiai už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2023 m. kovo 31 d. (11 493,72 Eur) ir mokesčiai už 2023 m. balandžio mėnesį (379,57 Eur). Byloje pateikta tiekėjos AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2023 m. balandžio 30 d. kreditinė PVM sąskaita faktūra 23VST Nr. 34316, išrašyta UAB „Emilė“. Byloje taip pat pateikta tiekėjos AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsakovei UAB „Interlan“ išrašyta 2023 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra 23VST Nr. 26826, sąskaitos suma 11 873,29 Eur, apmokėjimo terminas – 2023 m. gegužės 31 d. Taip pat byloje pateikta tiekėjos AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsakovei UAB „Interlan“ 2023 m. gegužės 31 d. už 2023 m. gegužės mėnesį išrašyta 46,04 Eur sumos PVM sąskaita faktūra 23VST Nr. 35621.

15.       Ieškovė byloje pateikė duomenis apie tai, kad už į ginčo Patalpą laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. patiektą šilumos energiją / karštą vandenį nebuvo atsiskaityta, todėl yra susidariusi 11 919,33 Eur skola ir apskaičiuota 219,04 Eur delspinigių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovės prašoma priteisti skola būtų padengta. Tokių duomenų bylai nepateikta ir apeliacinės instancijos teisme. Taigi byloje nėra duomenų, jog su ieškove už minėtu laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. į ginčo Patalpą patiektą šilumos energiją / karštą vandenį atsiskaityta ir nurodyta skola ieškovei būtų padengta.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16.       Atsakovė savo poziciją, jog ji neturi prievolės mokėti ieškovei už šilumos energiją, apeliaciniame skunde grindžia argumentu, kad nors atsakovė UAB „Interlan“ nuo 2021 m. lapkričio 5 d. tapo Patalpos savininke, tačiau atsakovė į ieškovę dėl šilumos tiekimo nesikreipė ir atsakovė su ieškove nebuvo sudariusi sutarties dėl šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo į Patalpą. Apeliantė taip pat teigia, kad ankstesnė savininkė UAB „Emilė“ sutarties su ieškove nenutraukė, ieškovė ir toliau už patiektą energiją sąskaitas teikė UAB „Emilė“, ji šias sąskaitas priimdavo ir jų negrąžindavo, dėl to, apeliantės vertinimu, tiek UAB „Emilė“, tiek ieškovė pripažino, kad sutartiniai santykiai tarp UAB „Emilė“ ir ieškovės tęsiasi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo pritarti šiems apeliantės argumentams, dėl to juos atmeta kaip nepagrįstus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių vertinimo ir teisės normų aiškinimo ir taikymo, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.

17.       Visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius kaip bendrosios normos (lot. lex generalis) reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių (CK 6.383–6.391 straipsniai), o šilumos energijos pirkimą–pardavimą – ir specialiosios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-155 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas (toliau – ir Aprašas) ir kiti teisės aktai.

18.       CK 6.383 straipsnio 3 dalis numato, kad energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, šilumos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų. Standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo–pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, Taisyklių 28 punktas). Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir paskelbia Teisės aktų registre (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 4 dalis). 

19.       Taisyklių 19.1 papunktis numato, kad tarp šilumos tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo sudaroma neterminuota šilumos pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal Taisyklių 26 punktą, šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal teisės akte (Taisyklių 1 priedo 15 punktas) nurodytas standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas. Pagal Taisyklių 27 punktą, standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų. Pagal Aprašo 5 punktą, šiluma vartotojui tiekiama pagal sutartį, kurią parengia ir šilumos vartotojui pasirašyti pateikia šilumos tiekėjas; sutarties šalys yra šilumos tiekėjas ir šilumos vartotojas. Aprašo 6 punktas numato, kad iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis Taisyklėmis ir šiuo Aprašu nustatytomis sąlygomis. Aprašo 7 punktas numato, kad sutartis pagal šį Aprašą laikoma sudaryta nuo šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos.

20.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta individuali rašytinė sutartis dėl šilumos energijos pirkimo–pardavimo. Tačiau kai rašytinė sutartis nėra sudaryta, turi būti patikrinama, ar ji nėra sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Taigi atitinkamą susitarimą gali patvirtinti ne tik rašytinis dokumentas, bet ir konkliudentiniai šalių veiksmai, vienai šaliai teikiant paslaugas, o kitai šaliai priimant jų vykdymą.

21.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad rašytinė sutartis (individualiai aptartomis sąlygomis) nėra būtinoji sąlyga šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams tarp tiekėjo ir nebuitinio vartotojo susiformuoti ir egzistuoti. Šiems teisiniams santykiams, kaip ir santykiams tarp tiekėjo ir buitinio vartotojo, atsirasti ir egzistuoti yra pakankami šalių konkliudentiniai veiksmai (vartotojo šildymo įrenginių prijungimas prie bendrų šilumos perdavimo tinklų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑382‑421/2017, 22 punktas).

22.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus.

23.       Byloje nustatyta, kad ginčo Patalpa, nuosavybės teise nuo 2021 m. lapkričio 5 d. priklausanti atsakovei, yra prijungta prie centralizuotos šildymo tiekimo sistemos. Pažymėtina, kad apeliantė neginčija aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu jai buvo patiekta šilumos energija, už kurią apskaičiuota ieškovės prašoma priteisti skola. Taigi, atsakovei įsigijus Patalpą, kurioje esantys šildymo prietaisai prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, ir toliau iš energijos tiekimo įmonės priimant centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, laikytina, jog šalių valia gauti ir tiekti energiją įgyvendinta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir Patalpos, į kurią tiekiama šiluma, savininkės – atsakovės, nuo ginčo Patalpos įsigijimo dienos (t. y. 2021 m. lapkričio 5 d.). Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp ieškovės (šilumos tiekėjos) ir atsakovės (ginčo patalpos savininkės) konkliudentiniais veiksmais sudaryta šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis pagal teisės aktais patvirtintas standartines sąlygas, dėl to tarp šalių yra susiklostę sutartiniai šilumos energijos pirkimo–pardavimo santykiai ir atsakovė turi prievolę atsiskaityti su ieškove už šios Patalpai patiektą šilumos energiją.

24.       Apeliantė remiasi argumentais, kad ieškovė iki 2022 m. balandžio mėnesio sąskaitas už patiektą šilumos energiją toliau teikdavo trečiajam asmeniui UAB „Emilė“, o ši įmonė sąskaitas priimdavo ir jų negrąžindavo ir pateikdavo sąskaitas apeliantei. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos atsakovės argumentus šalių ginčo kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių bylos aplinkybių įvertinimu ir padaryta išvada, kad atsakovės UAB „Interlan“ elgesys (neveikimas), tapus ginčo Patalpų savininke, ginčo laikotarpiu neatitiko bonus pater familias elgesio standartų.

25.       Pažymėtina, kad Aprašo 15.9 papunktyje numatyta šilumos vartotojo pareiga raštu informuoti šilumos tiekėją, jei keičiasi šilumos vartotojas (butų ar kitų patalpų savininkas) ar pasikeičia buto ir (ar) patalpos duomenys. Apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu ieškovė tiekė šilumos energiją ginčo Patalpai. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovė, 2021 m. lapkričio 5 d. nuosavybės teise įgijusi ginčo Patalpą, neinformavo šilumos tiekėjos (ieškovės) apie patalpų savininko pasikeitimą, neprašė sąskaitas už šilumos energiją siųsti tiesiogiai atsakovei. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, tapusi Patalpų savininke (šilumos vartotoja), nepranešė ieškovei, jog pasikeitė Patalpų savininkas, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apeliantės argumentus, jog ieškovė, už patiektą energiją sąskaitas teikdama UAB „Emilė“, vienareikšmiškai pripažino, jog būtent tęsiasi sutartiniai santykiai tarp ieškovės ir UAB „Emilė“.

26.       Apeliantė laikosi pozicijos, kad šiuo atveju būtent ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga, kadangi daugiau kaip pusantrų metų nebandė išsiaiškinti, kodėl UAB „Emilė“ neapmoka jai teikiamų sąskaitų už patiektą šilumos energiją. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais pirmosios instancijos teismo motyvus ir padarytą išvadą, kad atsakovė nebuvo rūpestinga ir apdairi savo turto savininkė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad šiuo atveju susidariusiomis aplinkybėmis ne ieškovė pažeidė savo, kaip šilumos tiekėjos, pareigas, o būtent atsakovės pasyvus elgesys (neveikimas) neatitiko Aprašo 15.9 punkte įtvirtinto reikalavimo raštu informuoti šilumos tiekėją (šiuo atveju ieškovę), jei keičiasi šilumos vartotojas (butų ar kitų patalpų savininkas) ar pasikeičia buto ir (ar) patalpos duomenys (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis).

27.       Nors apeliantė pažymi aplinkybę, kad ginčo laikotarpiu atsakovei sąskaitas už šildymą ir karštą vandenį teikė UAB „Emilė“, o atsakovė šias sąskaitas apmokėdavo ir už ginčo laikotarpiu Patalpai tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį atsiskaitė su UAB „Emilė“, tačiau apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad atsakovė UAB „Interlan“, nuosavybės teise įgijusi ginčo Patalpą ir nuo 2021 m. lapkričio 5 d. tapusi jos savininke, nesidomėjo, kokiu teisiniu pagrindu sąskaitas už šilumos energiją ginčo laikotarpiu gauna iš buvusios patalpų savininkės UAB „Emilė“. Pirmosios instancijos teismas įvertinto tą aplinkybę, kad byloje nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė duomenų, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė vykdė mokėjimus už šilumos energiją trečiajam asmeniui UAB „Emilė“, o ne šilumos energiją teikusiai ieškovei (tiekėjai). Apeliantė taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovė, už šildymo tiekimą mokėdama ne ieškovei, o trečiajam asmeniui, nesidomėjo, ar trečiasis asmuo UAB „Emilė“ įvykdė prievoles atsiskaityti su ieškove už į atsakovei nuosavybės teise priklausančias Patalpas patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį.

28.       Nors apeliantė teigia, kad tokio dydžio skola nebūtų susidariusi, jei ieškovė būtų anksčiau pasidomėjusi, kodėl nėra atsiskaitoma pagal teikiamas sąskaitas, tačiau šiuo aspektu reikšminga pažymėti tai, kad būtent atsakovė, kaip šilumos vartotoja, turėjo pareigą atsiskaityti su ieškove už šios Patalpai patiektą šilumos energiją / karštą vandenį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai ir visapusiškai įvertino bylos duomenis apie turtą įsigijusios atsakovės elgesį, atliekant mokėjimus trečiajam asmeniui, ir padarė pagrįstas išvadas dėl abiejų bylos šalių elgesio vertinimo tarp jų susiklosčiusių sutartinių šilumos energijos pirkimo–pardavimo santykių kontekste. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė, būdama Patalpos savininkė ginčo laikotarpiu, su ieškove už šios į ginčo Patalpą patiektą šilumos energiją neatsiskaitė, todėl atsakovė laikytina pažeidusia jai kilusią prievolę. Atsakovei tenka sutartinė pareiga sumokėti ieškovei už ieškovės ginčo laikotarpiu patiektą šilumos energiją / karštą vandenį, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės apeliaciniu skundu ginčijamą skolos dalį ir delspinigius.

Dėl bylos procesinės baigties

29.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius, teisingai įvertino faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusi ieškovė nepateikė duomenų, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų, dėl to jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

        Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai        Marius Dobrovolskis

        Kristina Domarkienė

        Aušra Maškevičienė