Civilinė byla Nr. 2-2782-297/2014

Proceso Nr. 2-13-3-04538-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.;

(S)

73.2.6.1.; 99.5.;

116.1.

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 27 d.

Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant S. B., dalyvaujant atsakovo atstovei advokato padėjėjai G. P., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Autrona“, tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų R. S., UAB DK „PZU Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise ir

n u s t a t ė :

ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Autrona“ 3286,65 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2012-11-26 Vokietijoje dėl atsakovo darbuotojo R. S., vairavusio transporto priemonę „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykis įvyko R. S. einant darbines pareigas. Eismo įvykio dieną atsakovas UAB „Autrona“ buvo transporto priemonės „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl neturėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo reikalaujamos draudimo apsaugos Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse. Eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, kuris yra išimtinai kompetentingas spręsti visus su žalų administravimu susijusius klausimus, atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą – 951,88 Eur (3286,65 Lt) ir pateikė šiai sumai reikalavimą Ieškovui kaip eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas, vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 5 d. ir Biurų tarybos vidaus nuostatų 3 str., 5 str., taip pat valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančiais teisės aktais, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 951,88 Eur (3286,65 Lt), po ko kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti sumokėtus 3286,65 Lt. Savo regresinį reikalavimą Ieškovas grindė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str., kuriame įtvirtinta teisė reikalauti iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju- atsakovo), grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą. Atsakovas nesutiko sumokėti Ieškovui 3286,65 Lt, todėl Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 3286,65 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise.

Teismo posėdyje Ieškovo atstovas nedalyvavo, pateikė teismui rašytinį prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašė jį tenkinti (t. 2, b. l. 40). Iki teismo posėdžio Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad eismo įvykio valstybės, šiuo atveju – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, kuris yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su žalos administravimu ir Vokietijos teisės aktų, reglamentuojančių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, aiškinimu, nustatė eismo įvykio faktą, žalos dydį ir atlyginęs žalą pateikė reikalavimą Ieškovui būtent pagal vilkikui suteikiamą draudiminę apsaugą, kurios eismo įvykio metu nebuvo. Pažymėjo, kad priekaba (puspriekabė) negali savarankiškai dalyvauti viešajame eisme, ji eismo įvykio metu buvo sukabinta su vilkiku (velkama), todėl už vilkiko ir priekabos junginiu padarytą žalą yra atsakingas vilkiko draudikas (t. 2, b. l. 14-15).

Atsakovas UAB „Autrona“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 117-119) nurodė, kad atsakovui priklausančios transporto priemonės – vilkikas „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė „Krone ZZF18“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustos skirtingų draudikų. Pagal 2012-06-19 sudarytą įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės sutartį AYA Nr. 018394519 puspriekabė „Krone ZZF18“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“, o pagal 2012-07-07 sutartį RUS/010/04650367 buvo apdraustas ir vilkikas. Eismo įvykis įvyko Vokietijos Federacinėje Respublikoje, todėl administruojant žalą turėjo būti vadovaujamasi šios valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančiais teisės aktais, t. y. Vokietijos Federacinės Respublikos civiliniu kodeksu ir Kelių eismo įstatymu. Pagal Vokietijos civilinio kodekso 426 str. ir Kelių eismo įstatymo 17 str. vilkiko ir priekabos draudiko civilinė atsakomybė yra solidari, nukentėjęs asmuo dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į bet kurį iš solidarių skolininkų, tiek į priekabos, tiek į vilkiko pasirinktinai. Tuo pagrindu atsakovas sprendė, kad pareigą atlyginti nuostolius Ieškovui turi trečiasis asmuo draudikas UAB DK „PZU Lietuva“, kuris buvo apdraudęs atsakovo, transporto priemonės puspriekabės „Krone ZZF18“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko, civilinę atsakomybę.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus atsikirtimus ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad Ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimo faktinio pagrindo, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovas neįrodė, jog 2012-11-26 įvykusį eismo įvykį galima pripažinti draudžiamuoju. Eismo įvykis įvyko atsakovo darbuotojui R. S. važiuojant automagistrale A30 Osnabruch, kai 68,6 km nukrito puspriekabės „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), antros ašies kairės pusės ratas. Dėl šio gedimo vairuotojas toliau važiuoti nebegalėjo, buvo iškviesta techninė priežiūra, vilkikas su puspriekabe buvo nutempti nuo kelio važiuojamosios dalies. Už suteiktas techninės priežiūros paslaugas buvo išrašyta sąskaita Nr. 506172 1796,90 Eur sumai, kurią atsakovas apmokėjo. 2012-11-26 eismo įvykis Vokietijoje galiojančių įstatymų prasme neatitinka autoavarijos apibrėžimui. Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatų 2 str. 6 d. nustatyta, kad autoavarija – tai bet koks turtui ar asmeniui žalą padaręs įvykis, nuo kurio pagal tos šalies, kurioje jis įvyksta, teisės aktus draudžiama transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir kuriam įvykus būtų taikoma privalomos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutarties apsauga. Vairuotojo R. S. iniciatyva iškviesta techninė priežiūra ir atlygis už jos suteiktas paslaugas nėra autoavarija. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 d. išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ir naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Šio įstatymo 2 str. apibrėžta, kas yra eismo įvykio žala – tai per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 1 d. taip pat nustatyta, kad žala dėl eismo įvykio mokama, kai ji padaryta nukentėjusiam trečiajam asmeniui. 2012-11-26 eismo įvykio metu patirtos išlaidos, susijusios su vilkiko su puspriekabe nutempimu, civilinės atsakomybės prasme nėra laikytinos žala, nes ji nebuvo padaryta trečiajam asmeniui. Pažymėjo, kad ir Vokietijos teisės aktai, kuriuos teismui pateikė Ieškovas, taip pat nepatvirtina ieškinio reikalavimo. Vokietijos Kelių eismo įstatymo 7 str. numatyta, kad jei eksploatuojant transporto priemonę ar priekabą, kuri pagal savo paskirtį turi būti gabenama kartu su transporto priemone, žūsta ar yra sužalojamas žmogus arba neigiamai paveikiama jo sveikata ar jam sukeliama materialinė žala, valdytojas privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti patirtą žalą. Taigi, Kelių eismo įstatymas kalba apie trečiąjį asmenį, kurio sveikatai ar turtui padaroma žala. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, 2012-11-26 įvykio aplinkybės neatitinka draudžiamojo įvykio sąvokos ir šiam įvykiui netaikoma transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomosios draudimo sutarties apsauga. Atsakovo atstovė atkreipė teismo dėmesį, kad aptariamo įvykio metu žala buvo perduota administruoti puspriekabės draudiko atstovui Vokietijoje AXA Versicherung AG, kuris, ištyręs įvykio aplinkybes ir nustatęs, kad nėra nukentėjusio trečiojo asmens, t. y. įvykis nėra draudžiamasis, perdavė žalą administruoti nacionaliniam draudikų biurui. Tai dar kartą patvirtina, kad 2012-11-26 įvykis nėra draudžiamasis ir nėra aišku kokiu pagrindu ir už ką Ieškovas reikalauja nuostolių atlyginimo.

Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas rašytinis prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (t. 2, b. l. 36, 41). Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo nurodė, kad eismo įvykyje dalyvavusi puspriekabė „Krone ZZF18“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso atsakovui, laikotarpiu nuo 2012-06-28 iki 2013-06-27 buvo apdrausta su UAB DK „PZU Lietuva“ sudarytos įprastinės privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu. Atsakovas informavo trečiąjį asmenį apie Ieškovo pretenziją dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Trečiasis asmuo atliko žalos administravimo procedūrą ir nustatė, kad 2012-11-26 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, t. y. važiuojant automagistrale nukrito puspriekabės ratas. Kadangi vilkikas trukdė eismui, Vokietijos kelių priežiūros tarnyba pašalino vilkiką nuo kelio. Nustačius, kad atsakovui priklausantis vilkikas nebuvo draustas, išlaidas už kelių priežiūros tarnybos paslaugas (vilkiko nuvilkimą) atlygino Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, o vėliau remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. jas kompensavo Ieškovas. Trečiasis asmuo 2013-11-29 priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos pagal Ieškovo pretenziją, kadangi įvykis nebuvo pripažintas draudžiamuoju, t. y. nustatyta, kad išlaidos buvo patirtos dėl vilkiko, kuris kaip ir priekaba priklauso atsakovui, su puspriekabe nutempimo, o šios išlaidos civilinės atsakomybės prasme nelaikytinos žala, nes ji nepadaryta trečiajam asmeniui, todėl išlaidas turi atlyginti pats transporto priemonės savininkas, t. y. atsakovas. Taip pat pažymėjo, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 5 d., Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 25 p. nustatyta, jog draudimo išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Eismo įvykis 2012-11-26 įvyko, kai puspriekabė „Krone ZZF18“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sukabinta su vilkiku „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi, puspriekabė yra velkamoji transporto priemonė, už kurios padarytą žalą atsako velkančioji transporto priemonė, todėl už žalą atsakingas vilkiko „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, šiuo atveju atsakovas, todėl trečiojo asmens nuomone Ieškovas pagrįstai ir teisėtai reikalavimą dėl patirtų 3286,65 Lt nuostolių regreso teise nukreipė į atsakovą.

Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų R. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (t. 2, b. l. 39).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad 2012-11-26 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kuris kilo dėl atsakovo UAB „Autrona“ samdomo darbuotojo trečiojo asmens R. S., vairavusio transporto priemonę vilkiką „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sujungtą su puspriekabe „Krone ZZF18“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės, t. y. jam važiuojant automagistrale, nukrito puspriekabės ratas, dėl ko transporto priemonių junginys buvo priverstas sustoti, į įvykio vietą atvyko kelių priežiūros tarnyba, kuri ėmėsi atitinkamų apsaugos priemonių eismo saugumui užtikrinti. Eismo įvykio dieną atsakovas UAB „Autrona“ buvo abiejų transporto priemonių - vilkiko „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Krone ZZF18“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atliko dėl minėto eismo įvykio atsiradusios žalos administravimo procedūras ir, atlyginęs žalą, pateikė Ieškovui reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas išlaidas bendrai 951,88 Eur (3286,65 Lt) sumai. Ieškovas 2013-06-19 sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 951,88 EUR (3286,65 Lt), po ko kreipėsi į atsakovą kaip į asmenį, neįvykdžiusį pareigos apdrausti jam priklausančią transporto priemonę „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, reikalaudamas nuostolių atlyginimo regreso teise. Atsakovas gera valia neįvykdė Ieškovo reikalavimo, todėl Ieškovas kreipėsi į teismą dėl 3286,65 Lt priteisimo.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 str. 2 d.). Pagal TPVCAPDĮ 41 str. 8 d. nuostatas transporto priemonių valdytojai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, sudarymą. TPVCAPD 17 str. 5 d. įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje padarytos žalos pagal teisės aktus kitos Europos Sąjungos valstybės narės, jeigu kaltininkas, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, yra neapsidraudęs transporto priemonių privalomuoju draudimu.

Byloje nėra ginčo, kad 2012-11-26 eismo įvykis įvyko Vokietijoje. Iš Žemutinės S. O. greitkelių policijos komisariato 2012-11-30 pranešimo apie žalą (b. l. 33-36) matyti, kad eismo įvykis kilo dėl atsakovo UAB „Autrona“ darbuotojo R. S. kaltės, t. y. jam vairuojant vilkiką „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sujungtą su velkama puspriekabe „Krone ZZF18“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automagistralės A30 Osnabriukas 68,6 km, Gaste-Hellern sankryžoje, sulūžus puspriekabės galinio kairiojo rato keliems tvirtinimo varžtams, nukrito puspriekabės ratas, transporto priemonė ant rėmo sustojo šoninėje juostoje, dėl ko buvo užblokuota pagrindinė eismo juosta, į įvykio vietą atvyko Osnabriuko greitkelių tarnyba, kuri ėmėsi atitinkamų apsaugos priemonių. Atsakovas neginčijo nurodytų eismo įvykio aplinkybių.

Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas, 2012-06-19 sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (t. 1, b. l. 48, 79) patvirtina, kad 2012-11-26 eismo įvykį Vokietijoje sukėlusių, Lietuvoje registruotų, transporto priemonių savininkas eismo įvykio dieną buvo atsakovas. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tiek vilkikas, tiek puspriekabė buvo apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pripažino, kad Lietuvos Respublikoje įregistruotas vilkikas „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas Rusijos draudiko, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 d. neturėjo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suteikiamos apsaugos, kuri galiotų ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse (TPVCAPDĮ 2 str. 7 d., 10 str. 1 d.). Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovas neįvykdė TPVCAPDĮ 4 str. 1 d., 41 str. 8 d. imperatyviai nustatytos pareigos apdrausti vilkiką „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir todėl ši transporto priemonė eismo įvykio dieną (2012-11-26) neturėjo TPVCAPDĮ reikalaujamos draudimo apsaugos eismo įvykio valstybėje Vokietijoje. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos vidaus nuostatų 5 str., pagal ieškovo Žemutinės Saksonijos federalinės žemės administracinės įstaigos reikalavimą atlygino dėl eismo įvykio atsiradusią žalą, atlikdamas mokėjimus: 751,88 Eur dydžio kompensacija ir 200,00 Eur dydžio administravimo mokestis (t. 1, b. l. 30), ir 2013-04-26 pateikė reikalavimą 951,88 Eur (3286,65 Lt) sumai ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui kaip transporto priemonės „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (TPVCAPDĮ 2 str. 12 d.). Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. ir Biurų tarybos vidaus nuostatų 3 str., 5 str., 2013-06-19 sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 951,88 Eur (3286,65 Lt) (t. 1, b. l. 15).

Atsakovas kėlė klausimą, kad eismo įvykis nėra draudžiamasis, kas reikštų, kad Ieškovas neįrodė reikalavimo faktinio pagrindo. Atsakovo teigimu, eismo įvykis pagal nustatytas įvykio aplinkybes negali būti pripažintas draudžiamuoju, nes nebuvo padaryta žala tretiesiems asmenims. Išlaidos, patirtos vilkiko su puspriekabe nutempimu nuo kelio, civilinės atsakomybės prasme nelaikytinos žala, padaryta trečiajam asmeniui, jas patyrė pats transporto priemonių savininkas, t. y. atsakovas, kuris gera valia apmokėjo jam pateiktą sąskaitą už vilkiko su priekaba nutempimą ir saugojimą (t. 1, b. l. 58). Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad eismo įvykis nėra draudžiamasis. Žemutinės S. O. greitkelių policijos komisariato 2012-11-30 pranešime apie 2012-11-26 įvykį nurodyta žalos rūšis – pagrindinės eismo juostos užblokavimas (b. l. 33, 34). Žemutinės Saksonijos kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnybos 2013-02-14 pranešime dėl eismo įvykio 2012-11-26 kelyje A30, 68,600 km, Gaste-Hellern sankryžoje nurodyta, kad dėl kelių eisme sustojusio vilkiko su puspriekabe atsirado kliūtis ir buvo sukeltas rimtas pavojus kitiems eismo dalyviams. Pagal Vokietijos kelių eismo taisyklių 15 str. ir 32 str. sustojusios transporto priemonės turi būti aiškiai pažymėtos ir atitvertos, todėl Osnabriuko kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba ėmėsi atitinkamų apsaugos priemonių (b. l. 37-38). 2012-12-19 Osnabriuko greitkelių tarnybos išlaidų sąmatoje (b. l. 39-40) nurodyta žalos rūšis – dėl padangų defekto sustojusio sunkvežimio atitvėrimas, taip pat nurodytos kelių tarnybos suteiktos paslaugos ir atlikti darbai (atitvertas vilkikas, iškabinti įspėjamieji ženklai ir kt.) bei jų kaina, patirtų išlaidų bendra suma – 751,88 Eur. Taigi, į bylą pateikti Vokietijos Respublikos institucijų išduoti, t. y. oficialūs rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ryšium su eismo įvykio padarinių šalinimu Žemutinės Saksonijos kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba patyrė 751,88 Eur dydžio išlaidas. Atsakovas nepateikė duomenų apie šių išlaidų atlyginimą. Atsakovo pateikta Vokietijos įmonės – M. S. autoserviso 2012-11-27 sąskaita Nr. 506172 1796,90 Eur sumai patvirtina faktą, kad atsakovui buvo suteiktos jam priklausančios transporto priemonės gedimo diagnostikos ir jos nutempimo paslaugos. Tačiau atsakovui privačios įmonės (autoserviso) suteiktos techninės pagalbos kelyje ir remonto paslaugos yra netapačios su aukščiau minėtomis Žemutinės Saksonijos kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnybos patirtomis išlaidomis, todėl atsakovo argumentai, kad jis gera valia atlygino už transporto priemonės nutempimo ir saugojimo paslaugas, neturi įtakos Ieškovo reikalavimo teisei ir reikalavimo dydžiui. TPVCAPDĮ 2 str. 3 d. apibrėžta, kad draudžiamasis eismo įvykis – tai eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. To paties įstatymo 2 str. 3 d. nurodyta, kad draudimo išmoka – tai draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti. Kas yra eismo įvykio žala apibrėžta TPVCAPDĮ 2 str. 5 d. – tai per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. P. N. draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatų 2 str. 6 d. pateiktą sąvokos „autoavarija“ apibrėžimą autoavarija – tai bet koks turtui ar asmeniui žalą padaręs įvykis, nuo kurio pagal tos šalies, kurioje jis įvyksta, teisės aktus draudžiama transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o pagal 2 str. 7 d. „nukentėjęs asmuo“ – tai bet koks asmuo, turintis teisę reikalauti atlyginti transporto priemonės padarytą bet kokį nuostolį ar žalą pagal. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad 2012-11-26 eismo įvykis yra draudžiamasis, nes ryšium su jo padarinių šalinimu Vokietijos Žemutinės Saksonijos administracinė įstaiga patyrė turtinę žalą (nuostolius), todėl laikytina, kad Ieškovui pagal TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. ir 5 d. atsirado pareiga mokėti išmoką Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui ir ieškovas pagrįstai sumokėjo Vokietijos nacionalinio draudikų biuro reikalaujamus 951,88 Eur (3286,65 Lt). Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio ir jos pagrįstumo.

CK 6.280 str. 1 d. numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Taigi, teismui pripažinus, kad Ieškovas pagrįstai tenkino Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pretenziją ir sumokėjo jam 951,88 Eur (3286,65 Lt), seka, kad pagal CK 6.280 str. 1 d. ir specialaus įstatymo – TPVCAPDĮ 23 str. 1 d. ir 5 d. nuostatas Ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Ieškovas reikalauja, kad nuostolius regreso teise jam atlygintų atsakovas, kuris nevykdė TPVCAPDĮ 4 str. imperatyviai nustatytos pareigos užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovas teigė, kad eismo įvykyje dalyvavo transporto priemonių junginys – vilkikas „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė „Krone ZZF18“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo apdrausta trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“, o kadangi pagal Vokietijos Federacinės Respublikos civilinio kodekso 426 str. ir Kelių eismo įstatymo 17 str. vilkiko ir priekabos draudiko civilinė atsakomybė yra solidari, todėl nuostolius Ieškovui turi atlyginti puspriekabės draudikas arba iš atsakovo turėtų būti priteista pusė Ieškovo reikalaujamos sumos. Ieškovas ir trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ nesutiko su atsakovo argumentais, motyvavo, kad eismo įvykio metu puspriekabė buvo sukabinta su vilkiku, t. y. jo velkama, todėl pagal TPVCAPDĮ 16 str. 5 d. atsakomybė už vilkiko ir priekabos junginiu padarytą žalą tenka atsakovui.

TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką pagal šio straipsnio 1 d. dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatų 3 str. 4 p. nurodyta, kad eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos administravimu. Jau minėta, kad eismo įvykis Vokietijoje 2012-11-26 įvyko dėl atsakovo vairuotojo kaltės, kuris vairavo vilkiką „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėjusį TPVCAPDĮ reikalaujamos draudimo apsaugos Europos Sąjungos valstybėse narėse, sukabintą su puspriekabe „Krone ZZF18“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo apdrausta trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“. Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui, kuris atliko žalos administravimą, buvo žinomos šios aplinkybės. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Vokietijos teisės aktais, kurie reglamentuoja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, nustatė eismo įvykio faktą, žalos dydį ir ją atlyginęs pateikė reikalavimą Ieškovui būtent pagal vilkikui suteikiamą draudiminę apsaugą, kurios šio eismo įvykio metu nebuvo. Ieškovas pateikė teismui Vokietijos nacionalinio draudikų biuro 2014-09-02 raštą, kuriame pateiktas išaiškinimas dėl žalos atlyginimo Vokietijoje teisinio vertinimo tuo atveju, kai vilkikas yra neapdraustas, o priekaba apdrausta (t. 2, b. l. 18-20). Vokietijos nacionalinis draudikų biuras pažymėjo, kad jei kelių eismo įvykis įvyko Vokietijoje ir jį sukėlė vilkikas su priekaba, žalos atlyginimas iš esmės yra nustatytas Vokietijos Kelių eismo įstatyme, pagal šio įstatymo 7 str. I pastraipą transporto priemonės valdytojas yra atsakingas, jei eismo įvykis įvyko naudojant transporto priemonę-priekabą ar vilkiką. Jei vilkikas yra su priekaba, abiem junginio dalims taikoma 100 % prievolė trečiajai šaliai, bet tokia bendra vilkiko ir priekabos prievolė taikoma tik tais atvejais, kai abi transporto priemonės yra apdraustos. Nagrinėjamu atveju vilkikas buvo neapdraustas. Be to, reikia įvertinti ir tą aplinkybę, kad eismo įvykyje dalyvavo transporto priemonių junginys, priekaba buvo velkama vilkiko, ji savarankiškai negali dalyvauti viešajame eisme; pagal aukštesnių teismų formuojamą praktiką tokiais atvejais už vilkiko ir priekabos junginiu padarytą žalą atsakingas vilkiko draudikas (Kauno apygardos teismo 2013-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2117-555/2013, 2014-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-834-657/2014). Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Ieškovas visiškai pagrįstai nukreipė reikalavimą atsakovui, nevykdžiusiam įstatyme nustatytos pareigos užtikrinti vilkiko draudimo apsaugą (TPVCAPDĮ 23 str. 1 d.), o tai, kad priekaba „Krone ZZF18“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neturi įtakos Ieškovo reikalavimo teisei. Atsakovas iki šiol neatlygino Ieškovui jo patirtų nuostolių, todėl ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo Ieškovui priteistina 3286,65 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise (CK 1.136 str., 6.245 str., 6.249 str. 1 d., 4 d., 6.263 str., 6.280 str. 1 d., TPVCAPDĮ 4 str., 23 str. 1 d., 5 d., 41 str. 3 d. ir 8 d). Iš atsakovo, praleidusio terminą įvykdyti piniginę prievolę, priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Visiškai tenkinus Ieškovo reikalavimą, iš atsakovo Ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis 99,00 Lt (t. 1, b. l. 8) ir 285,60 Lt už dokumentų vertimą (t. 1, b. l. 12), iš viso 384,60 Lt (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.). Iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 31,59 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-265 str., 268 str., 270 str.,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įmonės kodas 125709291, iš atsakovo UAB „Autrona“, įmonės kodas 249970870, 3286,65 Lt (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt šešis litus ir 65 ct) (951,88 Eur) nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-12-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 384,60 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt keturis litus ir 60 ct) (111,39 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Autrona“, įmonės kodas 249970870, 31,59 Lt (trisdešimt vieną litą ir 59 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                Danguolė Urbanavičienė