VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok, Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Astos Pikelienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Unco“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Unco“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Vaikų ateitis“ dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo bei atsakovės viešosios įstaigos „Vaikų ateitis“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Unco“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – T. M.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Unco“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VŠĮ) „Vaikų ateitis“ (toliau ir atsakovė) ir prašė pripažinti neteisėtu 2018 m. birželio 15 d. Patalpų nuomos sutarties (toliau ir Sutartis) nutraukimą; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 5 931,60 Eur dydžio baudą dėl neteisėto Sutarties nutraukimo, 2 500 Eur negrąžintą užstatą, 155 Eur delspinigių už negrąžintą užstatą iki ieškinio pateikimo dienos ir 0,02 procentų delspinigius iki užstato grąžinimo dienos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinį grindė aplinkybėmis, kad :
1.1. 2018 m. birželio 15 d. T. M., VŠĮ „Vaikų ateitis“ (nuomotojas) ir UAB „Unco“ (nuomininkas) sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojas Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais išnuomojo, o nuomininkas išsinuomojo negyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini), bei įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka mokėti nuomos mokestį. Nuomininkas įsipareigojo naudoti patalpas veiklai, susijusiai su UAB „Unco“ įstatuose nurodyta veikla, vaikų laisvalaikio, ugdymo veikla, švietimui būdingų paslaugų veikla.
1.2. 2018 m. birželio 19 d. tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta paslaugų sutartis Nr. 18/0619, kuria ieškovė įsipareigojo suteikti vaikų lavinimo, saviraiškos poreikių skatinimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo tinkamai suteiktas paslaugas priimti ir už jas sumokėti sutartimi sutartą kainą.
1.3. 2019 m. gegužės 6 d. ieškovė iš atsakovės gavo Reikalavimą dėl įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymo, kuriame atsakovė pareikalavo iki 2019 m. gegužės 20 d. sumokėti 7 386 Eur įsiskolinimą už nuomą už 10 mėnesių, iš sumos atskaičius ieškovės sumokėtą 2 500,00 Eur užstatą.
1.4. 2019 m. gegužės 5 d. atsakovė pateikė ieškovei pranešimą dėl Sutarties nutraukimo nuo 2019 m. gegužės 22 d. motyvuodama tuo, kad nuo sutarties pasirašymo dienos iki reikalavimo išsiuntimo dienos ieškovė neatliko nei vieno mokėjimo pagal nuomos sutartį.
1.5. 2019 m. birželio 6 d. atsakovė pateikė ieškovei raginimą išsikraustyti iš patalpų. 2019 m. birželio 27 d. atsakovė apribojo ieškovės patekimą į ginčo patalpas.
2. Ieškovės nuomone, Sutartis buvo nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai. Ieškovės tvirtinimu, nuo Sutarties sudarymo dienos ieškovė kiekvieną mėnesį mokėjo tiek patalpų nuomos mokestį, tiek kitus privalomus mokesčius pagal apskaitos prietaisų rodmenis. Tai, kad ieškovė tinkamai atsiskaitydavo pagal Sutartį, patvirtina Nuomos mokesčio ir apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktai (toliau ir Mokėjimų suderinimo aktai). Iš šių aktų matyti, jog tiek nuomos mokestis, tiek komunaliniai mokesčiai buvo paskaičiuoti, suderinti tarp atsakovės atstovo G. K. bei ieškovės atstovo V. U. ir minėtų asmenų patvirtinti parašais. Pažymi, kad atsakovė teigdama, kad ieškovė neatsiskaito už patalpas, dėl Sutarties nutraukimo kreipėsi tik praėjus beveik vieneriems metams nuo Sutarties sudarymo dienos. Sutarties 12.2 punkto (a) dalis numato, kad nuomotojas turi teisę vienašališkai nesikreipiant į teismą nutraukti sutartį nepasibaigus nuomos terminui, įspėjus nuomininką prieš 15 dienų, jeigu nuomininkas vėluoja sumokėti mėnesinį nuomos mokestį daugiau nei 30 dienų. Ieškovė nurodo, kad atsakovei teigiant, kad ieškovė su ja neatsiskaitė nuo pat Sutarties sudarymo dienos, vadovaudamasis minėta Sutarties dalimi, dėl nuomos sutarties nutraukimo į ieškovę galėjo kreiptis dar 2018 m. rugpjūtį. Ieškovės teigimu, atsakovė, norėdama vienašališkai nutraukti Sutartį, privalėjo vadovautis sutarties 12.5 punktu, pagal kurį Sutartis gali būti nutraukiama be kitos šalies kaltės, apie Sutarties nutraukimą raštu įspėjant kitą sutarties šalį prieš 6 mėnesius. Be to, tokiu atveju nuomotojas turi sumokėti nuomininkui 6 mėnesių nuomos dydžio baudą, kuri atitinka iš anksto abiejų šalių aptartus ir suderintus nuostolius. Anot ieškovės, ginčo patalpose ji vykdo komercinę veiklą. Atsakovei neteisėtai nutraukus Sutartį, o nuo 2019 m. birželio 27 d. visiškai apribojus ieškovei galimybę patekti į patalpas, ieškovei tapo nebeįmanoma vykdyti savo komercinę veiklą. Dėl šių atsakovės veiksmų ieškovė kasdien patiria netiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro negautos pajamos, patirti kiti tiesioginiai nuostoliai. Dėl neteisėto Sutarties nutraukimo atsakovė ieškovei turi grąžinti 2 500 Eur užstatą ir sumokėti 5 931,60 Eur baudą, iš viso sumokėti 8 431,60 Eur sumą, taip pat 155 Eur delspinigius nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 2 d. Ieškovės tvirtinimu, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad VŠĮ „Vaikų ateitis“ anksčiau kreipėsi į UAB „Unco“ ir/ar V. U. dėl nuomos mokesčio pagal Sutartį sumokėjimo. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad V. U. parengė ir pateikė G. K. pasirašyti Mokėjimų suderinimo aktus. Nurodo, kad Mokėjimų suderinimo aktuose buvo klaidingai nurodyti mėnesiai, už kuriuos buvo mokamas nuomos mokestis bei apmokami komunaliniai mokesčiai. Iš Mokėjimų suderinimo akto matyti, kad ieškovė atliko 5 mokėjimus, kurių kiekvienu buvo sumokamas iš karto už dviejų mėnesių patalpų nuomos mokestis ir komunaliniai mokesčiai. Vien tai, kad Mokėjimų suderinimo aktuose klaidingai nurodyti mėnesiai, už kuriuos buvo atsiskaitoma pagal sutartį, neturi jokios esminės reikšmės paties atsiskaitymo su ieškove faktui. Nors ir atsakovės įstatuose nebuvo nurodyta veikla, susijusi su vaikų lavinimu, saviraiškos poreikių skatinimo paslaugų teikimu, tačiau tokia veikla ieškovė galėjo užsiimti, kadangi Valstybinėje mokesčių inspekcijoje buvo registruota veiklos rūšis – kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla.
3. Atsakovė VŠĮ „Vaikų ateitis“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. VŠĮ „Vaikų ateitis“ Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose pateiktu ieškiniu dokumentinio proceso tvarka (nagrinėjamoje byloje šis ieškinys laikomas atsakovės priešieškiniu ieškovei, toliau - priešieškinis) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Unco“ 7 880,30 Eur skolos pagal Sutartį, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
4. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad Sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo už išnuomotas patalpas nuo 2018 m. liepos 1 d. visą sutarties galiojimo laikotarpį mokėti po 988,60 Eur kiekvieną mėnesį, už einamąjį mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos, taip pat mokėti nuomojamų patalpų komunalinius mokesčius, įskaitant, bet neapsiribojant, mokestį už patalpų šildymą, pagal ieškovės pateiktus apskaičiavimus. Ieškovė pagal sutartį yra sumokėjusi 2 500,00 Eur užstatą, tačiau nuomos mokesčio nei vieną mėnesį nemokėjo. 2019 m. gegužės 6 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę raštu, reikalaudama sumokėti nuomos mokestį pagal sutartį už 10 mėnesių, į šią sumą įskaitant 2 500,00 Eur užstatą. 2019 m. birželio 5 d. atsakovė pateikė ieškovei raginimą iki 2019 m. birželio 27 d. išsikraustyti iš patalpų. Iki nurodytos datos ieškovė iš patalpų neišsikraustė, todėl 2019 m. birželio 27 d. atsakovė pakeitė patalpų durų spyną, taip apribodama ieškovės patekimą į patalpas. Siekiant išvengti bet kokių nesusipratimų, keičiant patalpų durų spyną, atsakovės kvietimu dalyvavo antstolė Virginija Meškauskienė, kuri faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksavo patalpų durų spynos keitimo faktą.
5. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad 2019 m. birželio 25 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-16262-962/2019 atsakovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė atsakovės naudai iš ieškovės 7 880,39 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (7 880,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 89,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad ieškovė savo reikalavimą pripažinti nuomos sutarties nutraukimą neteisėtų grindžia vieninteliu argumentu – tuo, jog ieškovė yra tinkamai atsiskaičiusi su atsakove, tokį savo teiginį ieškovė įrodinėja pateiktais nuomos mokesčio ir apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktais. Atsakovės įsitikinimu, sprendžiant dėl tariamo atsiskaitymo pagal nuomos sutartį yra reikšminga, kad 2018 m. balandžio 29 d. VŠĮ „Vaikų ateitis“ strateginės plėtros vadovės pareigose pradėjo dirbti ieškovės direktoriaus V. U. sutuoktinė V. U. Per trumpą laiką tarp V. U. ir atsakovės steigėjo G. K. užsimezgė draugiški santykiai, V. U. įgijo visišką G. K. pasitikėjimą. Naudodamasi įgytu pasitikėjimu, V. U. įtikino G. K. dalį patalpų, kuriose veiklą vykdė atsakovė, išnuomoti UAB „Unco“. V. U. paaiškino, kad UAB „Unco“ norėtų įrengti vaikų žaidimų kambarį ir joje pradėti vykdyti veiklą. Atsakovė paaiškina, kad tiek tiesiogiai, tiek per V. U., kaip ieškovės savininko sutuoktinę, nuolat ragino ieškovę sumokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus pagal sutartį. Ieškovė nuolat kartojo, kad vaikų pramogų erdvės veikla yra ką tik pradėta vystyti, pajamos kol kas yra nepakankamos ir tikino atsakovę, kad tikrai atsiskaitys, juolab, kad yra pasirašyti Mokėjimų suderinimo aktai, patvirtinantys ieškovės pareigą atsiskaityti. Atsakovė, tikėdamasi gera ieškovės, kaip nuomos sutarties šalies valia, o taip pat pasitikėdama V. U., delsė nutraukti nuomos sutartį su ieškove, tikėdamasi, kad galiausiai ieškovės veikla duos bent jau tiek pajamų, kad ieškovei jų pakaktų atsiskaityti su atsakove. 2019 m. sausio 2 d. ieškovės savininko V. U. sutuoktinė V. U. tapo VŠĮ „Vaikų ateitis“ direktore. Tapusi VŠĮ „Vaikų ateitis“ direktore, V. U. atsakovės parengtame ir iki tol naudotame Mokėjimų suderinimo akto formos tekste be atsakovės steigėjo ir dalininko G. K. žinios pakeitė vieną raidę. Tokiu būdu atsakovė į šią bylą pateiktuose Mokėjimų suderinimo aktuose už liepos – rugpjūčio ir už rugsėjo – spalio mėnesius nurodyta „viso sumokėti“, o ieškovės pateiktuose Mokėjimų suderinimo aktuose toje pačioje vietoje jau nurodyta iš „viso sumokėta“. G. K. preziumavo, kad V. U., kaip atsakovės vadovė, veikia geriausiais atsakovės interesais, atsakovės atžvilgiu yra sąžininga ir lojali, todėl Mokėjimų suderinimo aktuose patikrindavo tik įrašytas sumas, bet ne savo paties parengtą Mokėjimų suderinimo akto formą.
6. Atsakovės nuomone, ieškovė nepateikė jokių mokėjimo prievolės įvykdymą pagrindžiančių įrodymų, nes nėra atsiskaičiusi su atsakove. Ieškovei neįrodžius tinkamo atsiskaitymo pagal nuomos sutartį, nėra pagrindo pripažinti nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, taigi, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas. Atsakovės teigimu, Mokėjimų suderinimo aktai yra nepakankamas įrodymas atsiskaitymo faktui patvirtinti. Ieškovės, tiek ir ieškovės vadovo V. U. sutuoktinė V. U., naudodamiesi įgytu atsakovės steigėjo ir vienintelio dalininko G. K. pasitikėjimu, siekė juo pasinaudoti savo asmeninei naudai gauti – ne tik žadėjo nuomos mokestį mokėti ateityje, bet ir pateikė G. K. pasirašyti V. U. pakoreguotus Mokėjimo suderinimo aktus. Ieškovei tenka pareiga įrodyti pinigų perdavimo atsakovei faktą, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų pinigų perdavimo faktą. Atsakovė nurodė, kad VŠĮ „Vaikų ateitis“ steigėjui G. K. gavus informaciją, kad direktorės pareigas einanti V. U. galimai ketina apgaule perimti vystomą ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimo verslą, 2019 m. balandžio 16 d. steigėjas G. K. priėmė sprendimą nušalinti tuo metu direktorės pareigas ėjusią V. U., inicijavo vidaus auditą. Nuomos mokesčio ir apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktus apmokėjimui už 2018 m. liepos – spalio mėn. rengė G. K., o aktus už likusius nuomos mėnesius rengė tuo metu atsakovės direktorės pareigas ėjusi ieškovės vadovo V. U. sutuoktinė V. U. Aplinkybė, jog byloje pateikta daugiau (nei už 10 mėn.) Nuomos mokesčio ir apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktų, o kai kurie iš jų kartojasi, greičiausiai susijusi su aplaidžiu direktorės pareigas ėjusios V. U. darbinių pareigų vykdymu. Atsakovė nurodo, kad iš pradžių UAB „Unco“ išnuomotose patalpose veiklos vykdyti negalėjo, nes patalpas reikėjo įrengti. Nuomos mokesčio grynaisiais pinigais negavo. Tik vėliau paaiškėjo, kad nuomos mokestis nebuvo mokamas. G. K. neturėjo laiko gilintis į visus aspektus, jis V. U. pasitikėjo, negalvojo, kad ji aktuose pakeis vieną raidę.
7. Ieškovė UAB „Unco“ pateikė prieštaravimą dėl preliminaraus sprendimo, prašė jį panaikinti ir priešieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skolos nebuvimą patvirtina nuomos Mokėjimų suderinimo aktai, iš kurių matyti, kad už nuomojamas patalpas yra sumokėta 9 886,00 Eur nuomos mokesčio, taip pat 802,58 Eur už suteiktas komunalines paslaugas. Visi nuomos mokesčio ir apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktai yra pasirašyti abiejų šalių. UAB „Unco“ 2019 m. balandžio mėnesį žodžiu, o 2019 m. gegužės mėnesio 20 d. raštu nurodė, kad nuo 2019 m. gegužės 1 d. nemokės atsakovei grynaisiais pinigais, kadangi atsakovė nepateikia kasos pajamų orderių. Atsakovė pateikė ieškovei aktą, kuriame skaitiklių rodmenys fiksuoti toliau, o nuomos mokesčio reikalaujama tik už 2019 m. balandžio ir gegužės mėnesius. UAB „Unco“ siekė toliau nuomotis patalpas ir vykdyti veiklą. Apskaityti suderinti ir apmokėti aktai buhalterinėje apskaitoje už 10 mėnesių, būtent tie aktai, ant kurių ir parašyta „Sumokėta“. Tokie aktai buvo išrašomi kas mėnesį, nurodant nuomos mokestį už du mėnesius. Iki 2019 m. balandžio mėnesio su atsakove yra visiškai atsiskaityta už 10 mėnesių laikotarpį.
8. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad siekė patalpose įrengti vaikų žaidimų kambarį. Patalpos buvo funkcionalios, pilnai įrengtos. Veikla buvo pradėta vykdyti nuo 2018 m. liepos 1 d. Mokėjimų suderinimo aktus sudarydavo G. K., atsiskaitymas vyko grynaisiais pinigais, tačiau G. K. pakvitavimų niekada nedavė. Nuo gegužės mėnesio, kilus konfliktui, nusprendė grynaisiais pinigais nebemokėti. Laukė, kol bus išrašyta sąskaita ir pataisytas mokesčių suderinimo aktas už gegužės mėnesį, tačiau atsakovės atstovai akto nepataisė, sąskaitos nepateikė.
9. Teismo posėdyje atsakovė prašė atmesti ieškovės pateiktus 2018-2019 metų kasos išlaidų orderius, kaip netinkamą įrodymą, nes jie neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“. Ieškovės direktorius V. U. iš kasos ėmė pinigus vien savo valia, pats užpildydamas kasos išlaidų orderius, nepateikdamas į buhalterinę apskaitą atsakovo, kaip juridinio asmens, išduoto kasos pajamų orderio. Atsakovė nurodė, kad išnuomotose patalpose ieškovė ilgą laiką nevykdė jokios veiklos ir negalėjo turėti pajamų, mokėti nuomos mokestį, todėl buvo sugalvota, kaip išvengti prievolės įvykdymo: Mokėjimų suderinimo aktuose už liepos – rugpjūčio ir už rugsėjo – spalio mėnesius nurodyta „viso sumokėti“, o ieškovės pateiktuose Mokėjimų suderinimo aktuose toje pačioje vietoje jau nurodyta iš „viso sumokėta“. UAB „Unco“ veiklą pradėjo vykdyti 2019 metų vasarį - kovą, ieškovė neturėjo lėšų nuomos mokesčiui mokėti. Ieškinį prašo atmesti, priešieškinį tenkinti.
10. Trečiasis asmuo T. M. atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 13 d. galutiniu sprendimu ieškinį atmetė, pakeitė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 25 d. priimtą preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-16262-962/2019, priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš ieškovės UAB „Unco“ atsakovės VŠĮ „Vaikų ateitis“ naudai 5 027,09 Eur skolą už patalpų nuomą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2019 m. birželio 13 d. iki šios teismo sprendimo dalies visiško įvykdymo ir 4 843,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės VŠĮ „Vaikų ateitis“ ieškovės UAB „Unco“ naudai 1 001,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės UAB „Unco“ 37,09 Eur, o iš atsakovės VŠĮ „Vaikų ateitis – 20,86 Eur į valstybės biudžetą procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
12. Teismas nustatė faktines aplinkybes, kad :
12.1. 2018 m. birželio 15 d. sudaryta Sutartis, pagal kurią ieškovei subnuomotos negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir dvi parkavimo vietos teritorijoje (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios trečiajam asmeniui T. M. (T. M.). Ieškovė įsipareigojo už nuomojamas patalpas atsiskaityti Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Sutarties 2.1 punktu ieškovė įsipareigojo naudoti patalpas veiklai, susijusiai su ieškovės įstatuose nurodyta veikla, vaikų laisvalaikio, ugdymo veikla, švietimui būdingų patalpų veikla. Sutarties 3.1 punktu sutarta dėl trejų metų nuomos termino, pradedant nuo 2018 m. liepos 1 d. Sutarties 4. 1 punktu nustatytas 988,60 Eur nuomos mokestis per mėnesį, kuris, remiantis sutarties 4.2 punktu, turėjo būti pradėtas mokėti nuo 2018 m. liepos 1 d. ir mokamas pavedimu arba grynais kas mėnesį už kiekvieną einamąjį mėnesį iki to mėnesio 15 d. Sutarties 4.3 punktu ieškovė įsipareigojo sumokėti 2 500 Eur užstatą. Sutarties 4.4 punktu ieškovė įsipareigojo papildomai atsakovei mokėti už visas komunalines paslaugas, kurios yra teikiamos į patalpas, įskaitant karšto ir šalto vandens, elektros energijos, dujų - pagal skaitiklių parodymus arba pagal plotą, šiukšlių išvežimą, kitas eksploatacines paslaugas – pagal įmonių pateiktas sąskaitas. Ieškovė įsipareigojo už komunalines paslaugas mokėtiną sumą mokėti pavedimu iki kiekvieno mėnesio 20 d. Sutarties 4.5 punktu ieškovė įsipareigojo mokėti palūkanas po 0,2 procentus nuo neįvykdytų įsipareigojimų vertės už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną. 2018 m. birželio 19 d. sudaryta Paslaugų sutartis Nr. 18/0619, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei teikti vaikų lavinimo, saviraiškos poreikių skatinimo paslaugas.
12.2. ieškovės UAB „Unco“ vadovas ir akcininkas nuo 2017 m. gegužės 12 d. yra V. U. Atsakovės VŠĮ „Vaikų ateitis“ steigėjas ir vienintelis dalininkas yra G. K., kuris nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. sausio 3 d. buvo atsakovės vadovas. G. K. yra ir atsakovo kasininkas. 2018 m. balandžio 29 d. darbo sutarties pagrindu atsakovės strateginės plėtros vadovės pareigoms priimta dirbti V. U. V. U. nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. buvo paskirta atsakovės vadovo pareigoms. G. K. įsitikinimu V. U., būdama VŠĮ „Vaikų ateitis“ vadove, veikė prieš įstaigos interesus, siekė perimti įstaigos veiklą.
12.3. 2019 m. gegužės 6 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad remiantis Sutarties 12.2 punkto a dalimi, Sutartis nutraukiama nuo 2019 m. gegužės 22 d. dėl už 10 mėnesių nemokėto nuomos mokesčio, iš viso 7 386 Eur. 2019 m. gegužės 20 d. atsakymu ieškovė informavo atsakovę apie tai, kad nesilaikyta Sutarties nutraukimo tvarkos, o įsiskolinimo nėra. 2019 m. birželio 6 d. atsakovė ieškovei pateikė raginimą ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. išsikraustyti iš patalpų. 2019 m. birželio 14 d. ieškovė raštu informavo atsakovę apie savo nesutikimą su Sutarties nutraukimu tiek nesant faktinio pagrindo, tiek pažeidus procedūrą. 2019 m. birželio 25 d. elektroniniu paštu ieškovė informuota, kad nuo 2019 m. birželio 27 d. pateikimas į patalpas bus apribotas. 2019 m. birželio 27 d. ieškovė pakartotinai informavo atsakovę apie nesutikimą su Sutarties nutraukimu.
13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje tarp šalių kilo ginčas ar į bylą pateikti nuomos mokesčio ir apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktai apmokėjimui patvirtina ieškovės nurodomą aplinkybę, jog ieškovė patalpų nuomos mokestį už 10 mėnesių yra sumokėjusi. Byloje pateiktų rašytinių įrodymų aktų pavadinimas „Nuomos mokesčio ir apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktas apmokėjimui“, nurodomas adresas patalpų (duomenys neskelbtini). Sudarytos 2018 m. birželio 15 d. Patalpų nuomos sutarties ir aktų pagrindu ieškovė reiškia atsakovei ieškinį, o atsakovė priešieškinį. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra patikimų įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių, jog šalys fiziškai perdavė aktuose nurodytas sumas (šalių versijos dėl šios aplinkybės kardinaliai skiriasi). Nesant tiesioginių įrodymų, patvirtinančių esminę šiai bylai reikšmę turinčią aplinkybę (būtent nuomos mokesčio nemokėjimo aplinkybe atsakovas grindė vienašališką nuomos sutarties nutraukimą), šią aplinkybę reikalinga nustatyti pagal kitų įrodymų visumą. Šios aplinkybės tinkamam įvertinimui reikšmę turi ir šalių elgesys iki sutarties nutraukimo, t. y. kaip pačios šalys elgėsi sutarties vykdymo metu ir kaip kiekviena jų vertino kitos šalies veiksmus.
Dėl priešieškinio (ne) pagrįstumo
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Mokėjimų suderinimo aktų įžanginėse dalyse nurodoma, jog aktai yra sudaryti tarp nuomotojo G. K. ir nuomininko V. U. pagal Sutartį dėl nuomojamų patalpų (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teismo posėdžio metu šalių atstovai patvirtino, kad, nepaisant to, jog šiuose aktuose nėra nurodoma apie juridinių asmenų - VŠĮ „Vaikų ateitis“ ir UAB „Unco“ dalyvavimą, šiuos aktus G. K. ir V. U. pasirašė kaip nurodytų juridinių asmenų atstovai. Aktuose nurodyta, kad vadovaujantis aktu, „nuomininkas apmokės už suvartotą elektros energiją, vandenį bei dujų abonementinį mokestį“. Kiekviename šių aktų yra fiksuotos sumos už minėtas paslaugas bei nuomos mokestis. 2018 m. rugpjūčio 6 d. akte nurodyta, kad už komunalines paslaugas priskaičiuota 29,22 Eur ir 1 977,20 Eur nuomos mokestis už liepos ir rugpjūčio mėnesius, taip pat įrašas : „viso sumokėti: 2006,42 Eur“, 2018 m. spalio 5 d. akte nurodyta, kad už komunalines paslaugas priskaičiuota 54,87 Eur ir 1 977,20 Eur nuomos mokestis už rugsėjo ir spalio mėnesius, taip pat įrašas : „viso sumokėti: 2032,07 Eur“. 2018 m. gruodžio 4 d. akte nurodyta, kad už komunalines paslaugas priskaičiuota 145,03 Eur ir 1 977,20 Eur nuomos mokestis už lapkričio ir gruodžio mėnesius, taip pat įrašas : „viso sumokėta: 2 122,23 Eur“, 2019 m. sausio 2 d. akte – už komunalines paslaugas priskaičiuota 131,81 Eur, nurodyta : „nuomos mokestis už 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius 1 977,20 Eur: ir „viso sumokėta 2 109,01 Eur“, 2019 m. vasario 4 d. akte : už komunalines paslaugas priskaičiuota 148,71 Eur, nuomos mokestis „už 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėn. – 1 977,20 Eur“ ir „viso sumokėta 2 125,91 Eur“, 2019 m. kovo 4 d. akte : už komunalines paslaugas priskaičiuota 207,46 Eur ir nuomos mokestis už 2019 m. sausio ir vasario mėn. – 1977,20 Eur, „viso sumokėta 2 184,66 Eur“, 2019 m. balandžio 1 d. akte : už komunalines paslaugas priskaičiuota 169,57 Eur ir nuomos mokestis už 2019 m. kovo ir balandžio mėn. – 1977,20 Eur, „viso sumokėta 2 146,77 Eur“. Kaip matyti iš nurodytų duomenų, dviejuose aktuose, t. y. 2018 m. rugpjūčio 6 d. akte ir 2018 m. spalio 5 d. akte yra nurodyta „viso sumokėti“, likusiuose aktuose – „viso sumokėta“.
15. Pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės į bylą pateiktas išlaidų orderių kopijas, kuriuose nurodyta, kad ieškovės vadovas V. U. iš UAB „Unco“ kasos, kaip kasininkas išsiimdavo pinigus, įskaitant pinigų sumas nuomos mokesčiui sumokėti. Teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio 20 d. kasos išlaidų orderis Nr. 3 rodo, kad paimti 592,74 Eur atlyginimui už 2018 sausio, kovo, spalio mėnesiui išsimokėti; 2018 m. lapkričio 20 d. kasos išlaidų orderis Nr. 4 rodo, kad paimti 2 422,55 Eur už automobilio nuomą. 2018 m. lapkričio 20 d. kasos išlaidų orderis Nr. 2 rodo, kad paimta 4 000 Eur paskolai sugrąžinti. 2018 m. gruodžio 4 d. kasos išlaidų orderis Nr. 6 ir 2019 metų kasos išlaidų orderiai Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10 rodo, kad ieškovės vadovas V. U. iš UAB „Unco“ kasos paėmė pinigines lėšas skirtas patalpų nuomai, komunaliniams mokesčiams sumokėti. Galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 9 punktas numatė: „Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus atskaitingiems asmenims – ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtam atsakingam asmeniui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo už išmokėtus jam pinigus atsiskaito ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktas įrodymas rodo, kad jos vadovas sau išsimokėjo iš bendrovės kasos pinigus, tačiau nėra atsakovės išduoto kasos pajamų orderio, kad pinigai sumokėti atsakovei, ieškovė nėra pateikusi įrodymų dėl piniginių lėšų panaudojimo pagal paskirtį. Teismas vertino, jog ieškovės pateikti grynųjų pinigų išmokėjimo orderiai tik patvirtina piniginių sumų išmokėjimą ieškovės vadovui, tačiau nepatvirtina aplinkybės, kad šios pinigų sumos, buvo perduotos atsakovei. Teismas pripažino, jog įrodymai, kad ieškovė sumokėjo atsakovei pagal 2018 m. rugpjūčio 6 d. Mokėjimų suderinimo aktą už komunalines paslaugas 29,22 Eur ir 1 977,20 Eur nuomos mokestį už liepos ir rugpjūčio mėnesius, taip pat pagal 2018 m. spalio 5 d. Mokėjimų suderinimo aktą už komunalines paslaugas 54,87 Eur ir 1 977,20 Eur nuomos mokestį už rugsėjo ir spalio mėnesius, nepateikti. Teismui pateiktas 2019 m. gegužės 16 d. ieškovės pasirašytas aktas dėl skolų suderinimo su atsakove sumos nenurodytos, dokumento numeris neįvardintas. Klientų būklės, detalioje klientų informacijos lentelėje nėra nurodytos pinigų sumos pagal 2018 m. rugpjūčio 6 d. ir 2018 m. spalio 5 d. aktus. 2018 m. rugpjūčio 6 d. ir 2018 m. spalio 5 d. aktuose įrašytas žodis „sumokėti“ reiškia, kad turi ateityje nuomininkas sumokėti nuomos mokestį ir suskaičiuotus komunalinių paslaugų mokesčius. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas priėjo prie išvados, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. ir 2018 m. spalio 5 d. aktuose nurodytos sumos 2 032,07 Eur ir 2 006,42 Eur atsakovei nesumokėtos.
16. Teismas kritiškai vertino atsakovės nurodytą aplinkybę, kad aktuose be G. K. žinios buvo pakeista viena raidė ir vietoje žodžio „sumokėti“ buvo įrašyta „sumokėta“, o G. K., pasitikėdamas V. U. to nepastebėjo. Teismo vertinimu, šioje byloje abi šalys nebuvo linkusios atskleisti tikrųjų faktinių aplinkybių – tokį šalių procesinį elgesį galėjo lemti tiek kilęs konfliktas tarp V. U. (ieškovės vadovo sutuoktinės ir atsakovės buvusios vadovės) ir G. K. (atsakovės steigėjo, kasininko ir buvusio vadovo), tiek tai, kad šalys tik dėl joms pačioms žinomų aplinkybių neturėjo tikslo tinkamai įforminti tarpusavio santykių tiek teisine, tiek buhalterine prasme. Įvertinęs tai, kad G. K., nepaisant to, jog vadove buvo paskyręs V. U., iš esmės faktiškai atliko vadovo pareigas, be to, įvertinęs tai, kad G. K. atliko ir įstaigos kasininko funkcijas, teismas atmetė atsakovės paaiškinimus, jog nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. balandžio mėnesio buvo toks neatidus ir nerūpestingas, būtų neatkreipęs dėmesio į tai, kokį aktą pasirašo (t. y. ar aktą, patvirtinantį kitos sandorio šalies prievolę mokėti pinigines sumas, ar aktą, patvirtinantį, kad kita sandorio šalis prievolę įvykdė).
17. Iš šalių pateiktų sutarčių teismas nustatė, kad atsakovė nuomojo ieškovei patalpas, o ieškovė turėjo teikti atsakovei paslaugas, pagal abi sutartis turėjo būti mokamos iš esmės panašaus dydžio sumos. Teismas įvertino į bylą pateiktus elektroninius laiškus ir priėjo prie išvados, kad atsakovės steigėjas G. K., net ir teisine prasme nebūdamas įstaigos vadovu, jos veikla, įskaitant finansinę, aktyviai domėjosi. Teismas atmetė atsakovės pateiktą versiją, jog nuo 2018 m. gruodžio mėnesio surašytuose ir pasirašytuose Mokėjimų suderinimo aktuose apmokėjimui (iš viso penkiuose aktuose) atsakovės steigėjui nežinant buvo pakeista viena raidė. Teismo vertinimu, įrodymų visuma rodo, kad atsakovės steigėjas G. K. žinojo ir suprato, kad patvirtina atsiskaitymo faktą ir šiuose aktuose pateikta informacija atsitiko abiejų aktą pasirašiusių asmenų valią tokius aktus pasirašyti. Įvertinęs šiuose aktuose nurodytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė už 2018 m. lapkričio, gruodžio ir 2019 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesių nuomą yra sumokėjusi nuomą ir komunalinius mokesčius. Teismas nustatė, kad nesumokėtas nuomos mokestis ir už komunalines paslaugas už 2018 liepą, rugpjūtį, rugsėjį, spalį. Ieškovė su atsakove už 2019 m. gegužės mėnesio nuomą nėra atsiskaičiusi. Teismo vertinimu, už 2019 m. gegužės mėnesį ieškovė nuomos mokesčio nėra sumokėjusi dėl formalių priežasčių – atsakovei nepateikus sąskaitos.
18. Teismas priėjo prie išvados, kad dokumentinio proceso tvarka pareikšti reikalavimai yra pagrįsti tik iš dalies, todėl preliminarus sprendimas keistinas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas), atsakovei iš ieškovės priteisiant nuomos ir komunalinius mokesčius 2 006,42 Eur už 2018 metų liepą, rugpjūtį, 2 032,07 Eur už 2018 metų rugsėjį, spalį, 988,60 Eur nuomos mokesčio sumą už patalpų nuomą 2019 m. gegužės mėnesį. Iš viso 5027,09 Eur.
Dėl ieškinio (ne) pagrįstumo
19. Teismas nustatė, jog šalių sudarytos patalpų nuomos sutarties 12.2 punkte numatyta, kad nuomotojas turi teisę vienašališkai nesikreipiant į teismą nutraukti sutartį nepasibaigus nuomos terminui, įspėjus nuomininką prieš 15 dienų, jei nuomininkas vėluoja sumokėti nuomos mokestį daugiau kaip 30 dienų nesikreipiant į teismą. Nuomos sutarties 12.4 punktu šalys susitarė, jog visais atvejais esant sutarties pažeidimui, nukentėjusioji šalis privalo apie tai pranešti raštu kaltajai šaliai apie sutarties pažeidimą ir suteikti ne trumpesnį nei 10 dienų laikotarpį ištaisyti sutarties pažeidimus. Jei kaltoji sutarties šalis per nurodytą pranešime terminą pažeidimus ištaiso, laikoma, kad sutartis nebuvo pažeista, o neištaisius pranešime nurodytų pažeidimų, nukentėjusioji šalis įgauna teisę nutraukti sutartį pagal sutarties 12.2 ir 12.3 punktą.
20. Teismas pažymėjo, jog kilus nuomos teisinių santykių dalyvių ginčui dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo iniciatyva, pareiga įrodyti, kad egzistavo šalių sutartyje sulygtas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas, visų pirma teko tokius veiksmus atlikusiai sutarties šaliai (t. y. atsakovei), atitinkamai, ieškovei teko pareiga teikti tokias aplinkybes paneigiančius įrodymus. Teismas nustatė, jog atsakovė savo sprendimą vienašališkai nutraukti nuomos sutartį grindė tuo, kad ieškovė laiku nesumokėjo nuomos mokesčio.
21. Išnagrinėjęs byloje šalių pateiktus įrodymus dėl nuomos mokesčio mokėjimo, teismas nustatė, kad ieškovė atsakovei nesumokėjo nuomos ir komunalinių mokesčių 2 006,42 Eur už 2018 metų liepą, rugpjūtį, 2 032,07 Eur už 2018 metų rugsėjį, spalį, 988,60 Eur nuomos mokesčio sumą už patalpų nuomą 2019 m. gegužės mėnesį.
22. Teismas nustatė faktines aplinkybės, kad ieškovė Sutarties tinkamai nevykdė, nuomos mokesčio sutartyje nustatyta tvarka (t. y. kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 d.) nemokėjo. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė ieškovei pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo pateikė 2019 m. gegužės 6 d. Teismas nustatė, kad ieškovė nėra sumokėjusi atsakovei už 2018 m. liepos – spalio mėnesius (t. y už 4 mėnesių) nuomos mokestį. Atsakovė 2019 m. gegužės 6 d. pranešime nurodė, kad Sutartis nutraukiama nuo 2019 m. gegužės 22 d., kas atitinka šalių sudarytos 2018 m. birželio 15 d. patalpų nuomos sutarties 12.2 ir 12.3 punktuose nustatytą sutarties nutraukimo prieš terminą tvarką. Teismas konstatavo, kad atsakovė įrodė egzistavus teisinį ir faktinį pagrindą nuomos sutarčiai vienašališkai nutraukti prieš terminą, todėl ieškinį atmetė.
23. Dėl atsakovės reikalavimo priteisti procesines palūkanas teismas nurodė, kad iškėlus civilinę bylą skolininkui gali būti skaičiuojamos procesinės palūkanos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37, 6.210 straipsniai). Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003). CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiuo atveju atsakovė yra viešoji įstaiga, t. y. yra viešasis juridinis asmuo (CK 2.34 straipsnio 1 ir 2 dalys). Dėl nurodytos aplinkybės šioje byloje, sprendžiant dėl procesinių palūkanų priteisimo taikytina CK 6.21 straipsnio 1 dalyje numatyta penkių procentų metinių palūkanų norma. Teismas atsakovei iš ieškovės priteisė 5 procentų metines palūkanas nuo jai priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos – nuo 2019 m. birželio 13 d. d. iki visiško teismo sprendimo atitinkamos dalies įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Į bylą pateiktais duomenimis, UAB „Unco“ patyrė 907,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 100,00 Eur pasirengimas teismo posėdžiui ir 202,50 Eur atstovavimas teismo posėdyje, 605,00 Eur už ieškinio parengimą (2021 m. liepos 14 d. pažyma apie suteiktas teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. e2-292-918/2021, 2020 m. gruodžio 18 d. lėšų pervedimo nurodymas 302,50 Eur sumai, 2019 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodymas 605,00 Eur sumai už ieškinio parengimą) ir sumokėjo 419,00 Eur žyminio mokesčio (2019 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodymas 231,00 Eur sumai, 2019 m. liepos 12 d. mokėjimo nurodymas 150,00 Eur sumai, 2019 m. liepos 25 d. mokėjimo nurodymas 38,00 Eur sumai). Už atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 907,50 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Už atstovavimą teisme pagal 2022 m. gegužės 25 d. pažymą 968 Eur. Iš viso UAB „Unco“ patyrė 3 202 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės ieškinį atmetęs, o priešieškinį tenkinęs iš dalies, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 1 001,88 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (2 783 Eur – 64 procentų).
25. Į bylą pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad VŠĮ „Vaikų ateitis“ patyrė 5 170 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurių dydį patvirtina 2019 m. liepos 31 d. sąskaita faktūra serija JP Nr. 19/07-02 165,00 Eur sumai už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą civilinėje byloje, 2019 m. liepos 31 d. sąskaita faktūra serija JP Nr. 19/07-04 165,00 Eur sumai už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą civilinėje byloje, 2019 m. liepos 31 d. sąskaita faktūra serija JP Nr. 19/07-05 770,00 Eur sumai už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą civilinėje byloje, 2019 m. rugpjūčio 30 d. sąskaita faktūra serija JP Nr. 19/08-04 935,00 Eur sumai už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą civilinėje byloje, 2019 m. rugpjūčio 30 d. sąskaita faktūra serija JP Nr. 19/08-07 660,00 Eur sumai už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą civilinėje byloje, 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaita faktūra serija JP Nr. 19/09-04 330,00 Eur sumai už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą civilinėje byloje, 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaita faktūra serija JP Nr. 19/09-05 715,00 Eur sumai už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą civilinėje byloje, 2019 m. spalio 31 d. sąskaita faktūra serija JP Nr. 19/10-03 495,00 Eur sumai už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą civilinėje byloje, 2019 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo nurodymas už teisines paslaugas 2 585,00 Eur sumai, 2019 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymas už teisines paslaugas 1 210,00 Eur sumai, 2019 m. lapkričio 11 d. mokėjimo nurodymas už teisines paslaugas 2 530,00 Eur sumai, 2019 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymas už teisines paslaugas 1 760,00 Eur sumai (iš šios sumos su nagrinėjama byla susijusi 165 Eur suma), 2019 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo nurodymas už teisines paslaugas 1 100,00 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 26 d. sąskaita faktūra 350,00 Eur sumai už pasirengimą civilinei bylai ir atstovavimą 2020 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje, 2021 m. gegužės 11 d. sąskaita už suteiktas teisines paslaugas 420,00 Eur sumai už pasirengimą civilinei bylai ir atstovavimą 2021 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje). Be to, atsakovė šioje byloje yra sumokėjusi 126,50 Eur žyminio mokesčio (2019 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymas 53,00 Eur sumai, 2019 m. birželio 11 d. mokėjimo nurodymas 36,00 Eur sumai, 2019 m. liepos 31 d. mokėjimo nurodymas 37,50 Eur sumai). Be to, atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 150,00 Eur išlaidas už faktinių aplinkybių konstatavimą (2019 m. birželio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BVM-190199 150,00 Eur sumai už faktinių aplinkybių konstatavimą, 2019 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymas už faktinių aplinkybių konstatavimą 150,00 Eur sumai). Žyminis mokestis už apeliacinį skundą 311 Eur, advokato išlaidos už apeliacinio skundo surašymą yra 1 250 Eur, išlaidos už atstovavimą pirmos instancijos teisme 560 Eur. Iš viso atsakovė VŠĮ „Vaikų ateitis“ patyrė 7 567,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis 1 dalies 6 ir 9 punktai). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės turtinis reikalavimas tenkintas 64 procentais, atsakovei iš ieškovės priteisė 4 843,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
26. Byloje valstybė patyrė 57,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai į valstybės biudžetą teismas priteisė iš abiejų šalių, iš ieškovės priteisiant 64 procentų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (t. y. 37,09 Eur), o iš atsakovės – 36 procentų, t. y. 20,86 Eurų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
27. Ieškovė UAB „Unco“ (toliau ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4980-534/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Unco“ ieškinį tenkinti, o atsakovės VŠĮ „Vaikų ateitis“ dokumentinio proceso tvarka pareikštą ieškinį, kuris, sujungus bylas, laikomas priešieškiniu, atmesti. Taip pat priteisti iš atsakovės VŠĮ „Vaikų ateitis“, visas ieškovės UAB „Unco“ patirtas bylinėjimosi išlaidas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme.
28. Apeliantė mano, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir neteisingas, priimtas šiurkščiai pažeidžiant materialiosios teisės ir procesinės teisės normas (CPK 329, 330 straipsniai). Teigia, kad :
28.1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai – Mokėjimų suderinimo aktai, kuriuose atsakovės steigėjas G. K. pasirašė ties žodžiu „apmokėta“, patvirtina pinigų sumokėjimo faktą, tačiau teismas neatliko elementaraus skaičiavimo, todėl neteisingai nustatė pagal šiuos Mokėjimų suderinimo aktus sumokėtą sumą. Be to, teismas peržengė priešieškinio (atsakovės dokumentinio proceso tvarka pareikšto ieškinio) ribas ir priteisė atsakovės naudai mokestį už komunalines paslaugas, nors toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad teismas pagrįstai pripažino, jog G. K. savo parašu patvirtino Mokėjimų suderinimo aktuose esančių duomenų teisingumą, todėl šiais aktais rėmėsi kaip patikimais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais pinigų perdavimo faktą. Teismas sprendė, jog pinigų sumokėjimo faktą patvirtina šie aktai: 1) 2018 m. gruodžio 4 d. aktas, kuriame nurodyta, kad už komunalines paslaugas priskaičiuota 145,03 Eur ir 1 977,20 Eur nuomos mokestis, taip pat įrašas, kad „viso sumokėta: 2 122,23 Eur“, 2) 2019 m. sausio 2 d. aktas, kuriame nurodyta, jog už komunalines paslaugas priskaičiuota 131,81 Eur, nuomos mokestis 1 977,20 Eur, „viso sumokėta 2 109,01 Eur“, 3) 2019 m. vasario 4 d. aktas, kuriame nurodyta, kad už komunalines paslaugas priskaičiuota 148,71 Eur, nuomos mokestis 1 977,20 Eur, „viso sumokėta 2 125,91 Eur“, 4) 2019 m. kovo 4 d. aktas, kuriame nurodyta, kad už komunalines paslaugas priskaičiuota 207,46 Eur, nuomos mokestis 1 977,20 Eur, „viso sumokėta 2 184,66 Eur“, 5) 2019 m. balandžio 1 d. aktas, kuriame nurodyta, kad už komunalines paslaugas priskaičiuota 169,57 Eur ir nuomos mokestis 1 977,20 Eur, „viso sumokėta 2 146,77 Eur“. Taigi iš viso pagal Mokėjimų suderinimo aktus, kuriais vadovavosi teismas kaip patikimai patvirtinančiais pinigų sumokėjimo faktą, buvo sumokėta 10 688,58 Eur, iš jų nuomos mokesčio – 9 886 Eur. (5 x 1 977,20 Eur). Taigi teismas vertino, jog minėti aktai patvirtina pinigų perdavimą, tačiau visiškai ignoravo juose nurodytas pinigų sumas. Teismo išvada, jog pagal Mokėjimų suderinimo aktus buvo perduodama tik dalis juose nurodytos sumos (tai yra, buvo sumokėta tik 5 mėnesių nuomos mokesčio dydžio suma), niekuo nepagrįsta ir visiškai nemotyvuota. Pripažinus, jog minėti Mokėjimų suderinimo aktai patvirtina pinigų perdavimo faktą, seka loginė išvada, jog buvo perduota būtent aktuose nurodyta suma. Juo labiau, jog jokių žymų apie dalinį atsiskaitymą Mokėjimų suderinimo aktuose nėra.
28.2. Anot apeliantės aplinkybė, jog Mokėjimų suderinimo aktuose netiksliai nurodomi mėnesiai, už kuriuos yra atsiskaitoma, neturi jokios reikšmės, kadangi esant įsiskolinimui ir nesant atskiro šalių susitarimo, įmokos paskirstomos CK numatyta tvarka. CK 6.55 straipsnio dalis numato, jog skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina; tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs; kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Tokiu būdu, nuo 2018 m. gruodžio mėnesio palaipsniui buvo padengtas nuomos mokesčio įsiskolinimas.
28.3. Pažymi, jog per visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį iki pareiškimo apie nuomos sutarties nutraukimą ieškovė privalėjo sumokėti nuomos mokestį už 10 mėnesių. Šalių sutartas mėnesinis nuomos mokesčio dydis – 988,60 Eur, taigi iki pareiškimo apie nuomos sutarties nutraukimą ieškovė turėjo būti sumokėjusi 9 886 Eur nuomos mokesčio. Vadovaujantis Mokėjimų suderinimo aktais, kuriuos teismas pripažino patvirtinančiais pinigų perdavimo faktą, iki pareiškimo apie nuomos sutarties nutraukimą buvo sumokėta 9 886 Eur nuomos mokesčio, kas atitinka nuomos mokesčio dydį už 10 mėnesių. Vadinasi, pareiškimo apie nuomos sutarties nutraukimo momentu jau buvo išnykęs Sutarties 12.2 punkto (a) dalyje numatytas pagrindas vienašališkai nutraukti nuomos sutartį. Pažymi, jog nuo 2018 m. gruodžio mėnesio aktai buvo išrašomi kas mėnesį, tuo tarpu akte nurodytas nuomos mokesčio dydis yra už du mėnesius. Tai buvo daroma dėl tos priežasties, jog buvo dengiamas susidaręs nuomos mokesčio įsiskolinimas. Pagal šalių susitarimą, ieškovė kiekvieną mėnesį mokėjo einamąjį nuomos mokestį bei dengė nuomos mokesčio įsiskolinimą dalimis, kas mėnesį padengdama vieno nuomos mokesčio dydžio įsiskolinimą. Tokiu būdu, 2019 m. balandžio 1 d. nuomos mokesčio įsiskolinimas buvo visiškai padengtas.
28.4. Anot apeliantės, aplinkybę, jog pareiškimo apie sutarties nutraukimą metu įsiskolinimas už nuomą jau buvo padengtas, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Į bylą pateikti ieškovės buhalteriniai dokumentai, patvirtinantys pinigų išdavimą iš kasos atskaitingam asmeniui (kasos išlaidų orderiai), patvirtina, jog nuo 2018 m. gruodžio mėnesio nuomos mokesčiui mokėti kiekvieną mėnesį iš UAB „Unco“ kasos buvo išduodama dviejų nuomos mokesčių dydžio suma. 2019 m. gegužės 20 d. laišku ieškovė reikalavo išrašyti kasos pajamų orderius už anksčiau atliktus mokėjimus grynaisiais pinigais pagal Mokėjimų suderinimo aktus Nr. 2018 12 04; 2019 01 02; 2019 02 04; 2019 03 04; 2019 04 01 - taigi būtent pagal tuos aktus, kurie patvirtina grynųjų pinigų perdavimą, kas dar kartą patvirtina, jog susidaręs nuomos mokesčio įsiskolinimas buvo dengiamas dalimis, ir padengtas per laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. Reikalavimas išrašyti kasos pajamų orderius už ankstesnius mokėjimus, atsisakant mokėti mokestį už einamąjį mėnesį, kol nebus tinkamai įforminti buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtina, jog tarp šalių buvo kilęs konfliktas dėl kasos pajamų orderių neišrašymo. Atsakovė kreipėsi teisinės pagalbos į advokatus, ir atsakovės atstovas advokatas J. P. 2019 m. gegužės 23 d. atsiuntė ieškovei reikalavimą apmokėti nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines paslaugas tik už 2019 m. balandžio ir gegužės mėnesius, kas dar kartą patvirtina, jog įsiskolinimo už ankstesnius mėnesius nebebuvo. Akivaizdu, jog, kreipimasis į advokatą rodo siekį išspręsti situaciją iš esmės, todėl būtų neįtikėtina, jog esant įsiskolinimui už 10 mėnesių, advokatas, įvertinęs situaciją, siųstų reikalavimą apmokėti tik už du mėnesius – einamąjį ir prieš tai buvusį. Be to, 2019 m. gegužės 28 d. laišku ieškovė prašė pataisyti jai pateiktą aktą, be kita ko, ir nuomos mokesčio sumą pagal mokėjimų istoriją ir balansą, kas patvirtina, jog, ieškovės skaičiavimu, mokėtina nuomos mokesčio suma buvo nurodyta neteisingai – atsižvelgiant į tai, kad nuomos mokesčio įsiskolinimas jau buvo padengtas, turėjo būti mokamas ne dviejų mėnesių dydžio, o tik vieno mėnesio dydžio nuomos mokestis už einamąjį mėnesį. Tiek tiesioginiai įrodymai – Mokėjimų suderinimo aktai, tiek ir netiesioginių įrodymų visuma aiškiai rodo, jog pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimo dieną jokio nuomos mokesčio įsiskolinimo nebebuvo. Atsakovės versija, apie neva niekada nemokėtą nuomos mokestį, buvo išgalvota siekiant rasti pretekstą nuomos sutarties nutraukimui.
28.5. Apeliantės nuomone, vertindamas įrodymus teismas visiškai nepagrįstai atmetė kaip įrodymus ieškovės pateikus išlaidų orderius, kuriuose nurodyta, kad ieškovės vadovui V. U. iš UAB „Unco“ kasos buvo išduodami pinigai nuomos mokesčiui sumokėti. Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškovės pateikti grynųjų pinigų išmokėjimo orderiai tik patvirtina piniginių sumų išmokėjimą ieškovės vadovui, tačiau nepatvirtina aplinkybės, kad šios pinigų sumos, buvo perduotos atsakovei. Apeliantė pažymi, jog byloje buvo ir tiesioginiai įrodymai, patvirtinantys grynųjų pinigų perdavimo atsakovės vardu veikusiam G. K. faktą – tai Mokėjimų suderinimo aktai. Pats teismas pripažino, jog šie aktai patvirtina pinigų perdavimo (sumokėjimo) faktą.
28.6. Teismas savo iniciatyva ir savo nuožiūra priėmė siurprizinį sprendimą, priteisdamas iš ieškovės atsakovės naudai mokesčius už komunalines paslaugas, nors toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas ir ieškovė nuo tokio reikalavimo nesigynė.
29. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo ieškovės UAB „Unco“ apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4980-534/2022 palikti nepakeistą; priteisti atsakovės VŠĮ „Vaikų ateitis“ naudai iš ieškovės UAB „Unco“ visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
30. Atsakovė nurodo, kad :
30.1. nesutinka su apeliantės aplinkybių vertinimu ir atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad ieškovė sąmoningai nutyli aplinkybę, jog 2018 m. rugpjūčio 6 d. ir 2018 m. spalio 5 d. Mokėjimų suderinimo aktuose, pagal kuriuos teismas sprendė, kad nuomos mokestis nebuvo sumokėtas, buvo nurodyta „Viso sumokėti“ (kas reiškia įsipareigojimą sumokėti ateityje), todėl teismas, nesant jokių kitų patikimų įrodymų, pagrįstai konstatavo, jog toks įrašas akte nepatvirtina Mokėjimų suderinimo aktuose nurodytų sumų perdavimo atsakovei. Pabrėžia, jog, iki priimdamas sprendimą, teismas buvo pasiūlęs ieškovei pateikti įrodymus, patvirtinančius nuompinigių (pagal 2018 m. rugpjūčio 6 d. ir 2018 m. spalio 5 d. Mokėjimų suderinimo aktus) sumokėjimą, tačiau ieškovė jokių įrodymų, patvirtinančių grynųjų pinigų perdavimą atsakovei, nepateikė, todėl teismas sprendimą priėmė įvertinęs į bylą jau anksčiau pateiktų įrodymų visumą.
30.2. nepagrįsti ieškovės teiginiai apie tai, kad pinigų, kaip nuompinigių, perdavimą atsakovei patvirtina ieškovės į bylą pateikti kasos išlaidų orderiai. Atsakovės nuomone, sprendimą priėmęs teismas teisingai nustatė, kad ieškovės pateikti kasos išlaidų orderiai neatitinka Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179.
30.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad kasos išlaidų orderius į bylą ieškovė pateikė tik 2020 m. rugsėjo 24 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo ieškovės ieškinio pareiškimo dienos (2019 m. liepos 3 d.) ir nuo ieškovės prieštaravimų dėl teismo įsakymo pateikimo dienos (2019 m. liepos 25 d.).
30.4. Susitarimas tarp atsakovės ir ieškovės dėl nuomos mokesčio mokėjimo atidėjimo iš tiesų egzistavo. Atsakovė nuomos mokesčio nepareikalavo ir Sutarties nenutraukė anksčiau tik dėl to, kad ieškovės vadovo sutuoktinė V. U. (tuo metu ėjusi atsakovės vadovės pareigas), kuri ir buvo Sutarties iniciatorė, prašė atidėti nuomos mokesčio mokėjimą bent iki tol, kol išsinuomotose patalpose bus pradėta vykdyti vaikų pramogų organizavimo veikla, kol bus parengti atitinkami projektai ir bus gautas finansavimas šiai veiklai. Ieškovė išsinuomotose patalpose ilgą laiką realiai nevykdė jokios veiklos, todėl nuomos mokesčio nemokėjo. Sutartis su ieškove sudaryta 2018 m. birželio 15 d., tačiau išsinuomotose patalpose ieškovė veiklą pradėjo vykdyti tik 2019 m. vasario – kovo mėn., t. y. po daugiau nei pusės metų. Ieškovė nenurodė jokių argumentų, kurie patvirtintų nei loginiu, nei ekonominiu požiūriu neįtikimą ieškovės versiją, neva ji, būdama juridiniu asmeniu, kurio pagrindinis tikslas – pelno siekimas, daugiau kaip pusę metų mokėjo nuomos mokestį už patalpas, tačiau jose nevykdė jokios veiklos arba teikė neatlygintines paslaugas, kaip kad teismo posėdžio metu tvirtino ieškovės vadovo sutuoktinė V. U. Beje, fakto, kad atsakovės išnuomotose patalpose ieškovė nevykdė jokios veiklos, neginčijo ir pati ieškovė. Ji į bylą nepateikė jokių įtikinamų duomenų apie teiktų paslaugų kainą, žaidimų erdvėje besilankiusių vaikų registraciją (apskaitą), ieškovės apyvartas iš šios veiklos, apie neva teiktas paslaugas nieko įtikinamo negalėjo paaiškinti ir pats ieškovės vadovas teismo posėdžio metu. Taigi, susitarimo dėl nuomos mokesčio mokėjimo atidėjimo atsakovė laikėsi iki tol, kol paaiškėjo, jog atsakovės vadovės pareigas tuo metu ėjusi ieškovės vadovo V. U. sutuoktinė V. U., pasitelkusi sutuoktinį, veikė priešingai atsakovės interesams. 2019 m. balandžio 16 d. ieškovės vadovas V. U., kartu su savo sutuoktine V. U., atsakovės valdomo darželio patalpose ((duomenys neskelbtini)) sukėlė konfliktą, apstumdė atsakovės steigėją G. K. bei jėga pagrobė dėžutę su atsakovei priklausančiais raktais nuo darželio durų, dėl ko atsakovė patyrė nuostolių, o pats įvykis buvo tiriamas policijoje. Iškart po to, atsakovės sudaryta vidinio audito komisija nustatė daugybinius ieškovės vadovo sutuoktinės V. U. darbo pareigų pažeidimus, dėl ko pastaroji buvo atleista iš atsakovės direktorės pareigų už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (tai patvirtinantys įrodymai pateikti byloje). Pati V. U. atleidimo iš darbo teisėtumo įstatymų nustatyta tvarka teismui neskundė. Jau pradėjus aiškintis visas ieškovės vadovo sutuoktinės V. U. veikimo prieš atsakovę aplinkybes, paaiškėjo ir tai, kad ji, nesuderinusi su patalpų (duomenys neskelbtini), savininku, ir nieko nesakiusi nei vienam atsakovės darbuotojui, taip pat steigėjui, tuo pat metu būdama atsakovės vadove, šiuo adresu įregistravo VŠĮ „Starkida“ su identiškais įstatais tokiai pačiai veiklai kaip vykdo atsakovė (tai patvirtinantys įrodymai pateikti byloje). Šios aplinkybės ne tik logiškai paaiškina, dėl kokių priežasčių ir kieno iniciatyva buvo sudarytas žodinis atsakovės ir ieškovės susitarimas dėl nuomos mokesčio mokėjimo atidėjimo bei dėl kokių priežasčių jis nutrūko, tačiau taip pat paaiškina ir atsakovės sprendimo nutraukti patalpų nuomos sutartį su ieškove motyvus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
32. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
33. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. galutinio sprendimo, kuriuo teismas ieškinį atmetė be pakeitė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 25 d. priimtą preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-16262-962/2019 priešieškinį tenkindamas iš dalies, teisėtumo patikrinimas.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
34. Ieškovė apeliaciniu skundu apeliuodama į pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą nurodo, jog skundžiamas sprendimas priimtas netinkamai įvertinus Mokėjimų suderinimo aktus bei juose nurodytas mokėti sumas už patalpų nuomą bei nepagrįstai nevertinus Kasos išlaidų orderių, kas apeliantės teigimu įrodo, kad apeliantė Sutarties nutraukimo dienai neturėjo įsiskolinimo už patalpų nuomą ir todėl nebuvo pagrindo vienašališkai nutraukti Sutartį, dėl ko, anot apeliantės, pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, ieškinį tenkinant, o priešieškinį atmetant. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies.
35. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Jeigu konkrečios sutarties sąlygos pažeidimas pagal sutartį vertinamas kaip esminis ir (ar) sudarantis pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, tai yra pagrindas sutartį vienašališkai nutraukti joje nustatytu atveju (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Sprendžiant, ar toks sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų identifikavimo taip pat svarbu įvertinti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kita šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, prieš trisdešimt dienų. Taigi, ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti kitai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019, 20 punktas).
36. Bylos duomenimis, šioje civilinėje byloje pirmiausia buvo sprendžiamas susidariusios skolos, kilusios iš tarp ginčo šalių susiklosčiusių nuomos teisinių santykių, priteisimo klausimas, kas lėmė vienašališko Sutarties nutraukimo (ne)teisėtumą. Šioje civilinėje byloje atsakovė priešieškiniu (dokumentinio proceso tvarka pareikštu ieškiniu) prašė teismo priteisti iš ieškovės 7 880,30 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė savo ruožtu įrodinėjo, jog skolos nėra, teikdama į bylą Mokėjimų suderinimo aktus bei kasos išlaidų orderius.
37. Byloje nustatytos aplinkybės, kurių šalys neginčija, jog :
37.1. 2018 m. birželio 15 d. T. M., VŠĮ „Vaikų ateitis“ ir UAB „Unco“ sudarė terminuotą (3 metams) patalpų nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojas (atsakovė) išnuomojo, o nuomininkas (ieškovei) išsinuomojo negyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini), bei įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka mokėti nuomos mokestį, t. y. nuo 2018 m. liepos 1 d. kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 d. sumokėti nuomotojui (grynais ar pavedimu) 988,60 Eur nuomos mokesčio.
37.2. Šalių pasirašytuose Mokėjimų suderinimo aktuose nurodyta, kad vadovaujantis aktu, „nuomininkas apmokės už suvartotą elektros energiją, vandenį bei dujų abonementinį mokestį“. Kiekviename šių aktų yra fiksuotos sumos už minėtas paslaugas bei nuomos mokestis.
37.3. 2018 m. rugpjūčio 6 d. akte nurodyta, kad už komunalines paslaugas priskaičiuota 29,22 Eur ir 1 977,20 Eur nuomos mokestis už liepos ir rugpjūčio mėnesius, taip pat įrašas: „viso sumokėti: 2 006,42 Eur“, 2018 m. spalio 5 d. akte nurodyta, kad už komunalines paslaugas priskaičiuota 54,87 Eur ir 1 977,20 Eur nuomos mokestis už rugsėjo ir spalio mėnesius, taip pat įrašas : „viso sumokėti: 2 032,07 Eur“.
37.4. 2018 m. gruodžio 4 d. akte nurodyta, kad už komunalines paslaugas priskaičiuota 145,03 Eur ir 1 977,20 Eur nuomos mokestis už lapkričio ir gruodžio mėnesius, taip pat įrašas: „viso sumokėta: 2 122,23 Eur“, 2019 m. sausio 2 d. akte – už komunalines paslaugas priskaičiuota 131,81 Eur, nurodyta: nuomos mokestis už „2018 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius“ 1 977,20 Eur, „viso sumokėta 2 109,01 Eur“, 2019 m. vasario 4 d. akte: už komunalines paslaugas priskaičiuota 148,71 Eur, nuomos mokestis „už 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėn. – 1 977,20 Eur“ ir „viso sumokėta 2 125,91 Eur“, 2019 m. kovo 4 d. akte: už komunalines paslaugas priskaičiuota 207,46 Eur ir nuomos mokestis už 2019 m. sausio ir vasario mėn. – 1977,20 Eur ir „viso sumokėta 2 184,66 Eur“, 2019 m. balandžio 1 d. akte: už komunalines paslaugas priskaičiuota 169,57 Eur ir nuomos mokestis už 2019 m. kovo ir balandžio mėn. – 1977,20 Eur ir „viso sumokėta 2 146,77 Eur“.
37.5. 2019 m. gegužės 6 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad nuo 2019 m. gegužės 22 d. Sutartį nutraukia. Ieškovei nustatytas terminas iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. atlaisvinti patalpas.
38. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog dviejuose aktuose, t. y. 2018 m. rugpjūčio 6 d. akte ir 2018 m. spalio 5 d. akte, kuriuose yra nurodyta „viso sumokėti“, apskaičiuotos sumos nėra sumokėtos, nes ieškovė nepateikė teismui teisės aktų reikalavimus atitinkančių įrodymų apie pinigų perdavimą atsakovei, todėl priteisė atsakovės naudai šias sumas iš ieškovės. Likusius aktus, kuriuose nurodyta „viso sumokėta“, pirmosios instancijos teismas vertino kaip tinkamus įrodymus, pagrindžiančius nurodytų sumų sumokėjimą atsakovei. Apeliantė nesutiko su pirmos instancijos vertinimu, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. akte ir 2018 m. spalio 5 d. aktuose nurodytos nuomos mokesčio sumos nėra sumokėtos ir tai įrodinėjo Mokėjimų suderinimo aktais, Kasos išlaidų orderiais Nr. 06 – 10 bei aplinkybėmis, jog nuo 2018 m. gruodžio mėnesio aktai buvo išrašomi kas mėnesį, o nuomos mokesčio dydis buvo nurodomas už du mėnesius. Tokiu būdu ieškovė atsakovei nuomos mokesčio įsiskolinimą padengė palaipsniui. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino šių aplinkybių, todėl priėjo prie neteisingų išvadų.
39. Vertindama pirmosios instancijos teismo nustatytas ir šalių neginčijamas aplinkybes kolegija prieina prie išvados, kad nuo Sutartyje numatyto termino, kada ieškovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį (nuo 2018 m. liepos 1 d.), iki jos nutraukimo (2019 m. gegužės 22 d.) praėjo dešimt mėnesių, todėl ieškovė atsakovei turėjo sumokėti iš viso 9 886,00 Eur nuomos mokesčio (988,60 Eur x 10 mėn.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra patikimų įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių, jog šalys fiziškai perdavė aktuose nurodytas sumas. Tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovė neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniu skundu, laikytina, jog ji pripažįsta šios nutarties 37.4 punkte išvardintų Mokėjimų suderinimo aktų nurodytų sumų sumokėjimo faktą. Iš to seka, kad yra pagrindas sutikti su apeliantės teiginiu, kad pagal šiuos penkis Mokėjimų suderinimo aktus ieškovė atsakovei yra sumokėjusi 9 886,00 Eur nuomos mokesčio (1 977,20 Eur x 5).
40. Teisėjų kolegija vertina ir tą aplinkybę, kad atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pati nurodo, jog susitarimas tarp atsakovės ir ieškovės dėl nuomos mokesčio mokėjimo atidėjimo iš tiesų egzistavo; kad atsakovė nuomos mokesčio nepareikalavo ir Sutarties nenutraukė anksčiau tik dėl to, kad ieškovės vadovo sutuoktinė V. U. (tuo metu ėjusi atsakovės vadovės pareigas), kuri ir buvo Sutarties iniciatorė, prašė atidėti nuomos mokesčio mokėjimą bent iki tol, kol išsinuomotose patalpose bus pradėta vykdyti vaikų pramogų organizavimo veikla, kol bus parengti atitinkami projektai ir bus gautas finansavimas šiai veiklai; kad ieškovė faktiškai veiklą pradėjo vykdyti tik 2019 m. vasario-kovo mėn. Šių aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai prieiti prie labiau tikėtinos išvados, kad ieškovė mokesčius pagal Sutartį mokėjo nuo 2018 m. gruodžio mėnesio, kaip ir nurodyta neginčijamuose Mokėjimų suderinimo aktuose.
41. Ieškovės įsiskolinimo už patalpų nuomą padengimo faktą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kaip pavyzdžiui: 2019 m. gegužės 20 d. ieškovės laiškas atsakovei, kuriuo ji reikalavo išrašyti kasos pajamų orderius už anksčiau atliktus mokėjimus grynaisiais pinigais pagal nutarties 37.4 punkte nurodytus Mokėjimų suderinimo aktus, kas leidžia daryti išvadą, jog susidaręs nuomos mokesčio įsiskolinimas buvo dengiamas dalimis, ir padengtas per laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.; aplinkybe, jog tarp šalių buvo kilęs konfliktas dėl kasos pajamų orderių neišrašymo ir atsakovės pasitelktas atstovas advokatas 2019 m. gegužės 23 d. atsiuntė ieškovei reikalavimą apmokėti nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines paslaugas tik už 2019 m. balandžio ir gegužės mėnesius.
42. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, prieina prie išvados, kad ieškovė nuo 2018 m. liepos 1 d. turėjo patalpų nuomos mokesčio įsiskolinimą, tačiau iki 2019 m. gegužės mėnesio šį įsiskolinimą padengė, mokėdama nuomos mokestį už du mėnesius, Sutarties nutraukimo metu prašomo priteisti įsiskolinimo jau nebuvo, todėl priteisti įsiskolinimą bei prašomas procesines palūkanas nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliantės skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas peržengė priešieškinio ribas ir priteisė atsakovės naudai mokestį už komunalines paslaugas, nors toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nurodant, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-16262-962/2019 2019 m. birželio 25 d. priimtas preliminarus sprendimas naikinamas ir atsakovės VŠĮ „Vaikų ateitis“ priešieškinis atmetamas.
43. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai pripažinti neteisėtu 2018 m. birželio 15 d. Sutarties nutraukimą ir priteisti netesybas ir ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad ieškovės Sutarties nutraukimo dienai jau buvo sumokėjusi nuomos mokesčio už patalpas įsiskolinimą, todėl atsakovė neturėjo pagrindo vadovautis Sutarties 12.2 punkte numatytu vienašališko Sutarties nutraukimo pagrindu. Ieškovės teigimu, atsakovė, norėdama vienašališkai nutraukti Sutartį, privalėjo vadovautis sutarties 12.5 punktu, pagal kurį Sutartis gali būti nutraukiama be kitos šalies kaltės, apie Sutarties nutraukimą raštu įspėjant kitą sutarties šalį prieš 6 mėnesius.
44. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymo, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šaliai suteikiama teisė pačiai nutraukti sutartį vienašališkai arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka. Kaip minėta, CK 6.217 straipsnis nustato, kokiais atvejais sutartis gali būti nutraukta ne teismo, o kokiais – teismo tvarka. CK 6.218 straipsnis reglamentuoja pranešimo apie sutarties nutraukimą tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą; apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš 30 dienų.
45. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ne kiekvienas sutartyje nurodytas vienašališko nutraukimo atvejis turi būti susietas su kitos šalies kalte dėl atsiradimo aplinkybių, sudarančių pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį. Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali būti vienašališkai nutraukta dėl susidariusių objektyvių aplinkybių, susiklosčius tam tikrai padėčiai, kai šios vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis, aplinkybės atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas. Nusistačiusios vienašališko sutarties nutraukimo atvejus sutartyje šalys taip susitaria iš esmės dėl to, kad atsiradus tam tikroms sąlygoms nebūtinai dėl kitos šalies kaltės viena iš sutarties šalių praras interesą toliau vykdyti sutartį, kartu ji įgis teisę vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Taigi, skirtingai nuo CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto vienašališko sutarties nutraukimo teisinio pagrindo – esminio sutarties pažeidimo, nulemto sutartį pažeidusios šalies kaltų veiksmų, aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas – sutartyje nurodytais atvejais – nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu) siekiant sutartį vienašališkai nutraukti šiuo teisiniu pagrindu.
46. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalių sudarytos Sutarties 12.2 punkte numatyta, kad nuomotojas (atsakovė) turi teisę vienašališkai nesikreipiant į teismą nutraukti sutartį nepasibaigus nuomos terminui, įspėjus nuomininką (ieškovę) prieš 15 dienų, jei nuomininkas vėluoja sumokėti nuomos mokestį daugiau kaip 30 dienų nesikreipiant į teismą. Sutarties 12.4 punktu šalys susitarė, kad jog visais atvejais esant sutarties pažeidimui, nukentėjusioji šalis privalo apie tai pranešti raštu kaltajai šaliai apie sutarties pažeidimą ir suteikti ne trumpesnį nei 10 dienų laikotarpį ištaisyti sutarties pažeidimus. Jei kaltoji sutarties šalis per nurodytą pranešime terminą ištaiso, laikoma, kad sutartis nebuvo pažeista, o neištaisius pranešime nurodytų pažeidimų neištaiso, nukentėjusioji šalis įgauna teisę nutraukti sutartį pagal Sutarties 12.2 ir 12.3 punktą. Vertinant nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad šalys, nustačiusios sutartyje pagrindus, kuriais tiek nuomotojas, tiek nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį įgyja teisę šiais pagrindais sutartį nutraukti vienašališkai, t. y. nesikreipdamos į teismą, kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės.
47. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmos instancijos teismo vertinimu, jog šioje byloje abi šalys nebuvo linkusios atskleisti tikrųjų faktinių aplinkybių – tokį šalių procesinį elgesį galėjo lemti tiek kilęs konfliktas tarp šalių vadovų ir/ar steigėjų, tiek tai, kad šalys tik dėl joms pačioms žinomų aplinkybių neturėjo tikslo tinkamai apskaityti mokėjimus teisės aktuose nustatyta tvarka. Kaip jau nustatyta bylos medžiaga, ieškovė patalpų nuomos mokestį pradėjo mokėti nuo 2018 m. gruodžio mėnesio, todėl formaliai vertinat Sutarties sąlygas bei nuomos mokesčio mokėjimo faktines aplinkybes, ieškovė iki 2019 m. balandžio mėnesio nuolat vėlavo (bent jau už vieną mėnesį) sumokėti nuomos mokestį. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė pareigą kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 d. sumokėti nuomotojui (grynais ar pavedimu) 988,60 Eur nuomos mokesčio vykdė netinkamai.
48. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė ieškovei pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo pateikė 2019 m. gegužės 6 d. Atsakovė 2019 m. gegužės 6 d. pranešime nurodė, kad Sutartis nutraukiama nuo 2019 m. gegužės 22 d., kas atitinka šalių sudarytos 2018 m. birželio 15 d. patalpų nuomos sutarties 12.2 ir 12.3 punktuose nustatytą sutarties nutraukimo prieš terminą tvarką. Tai, jog atsakovė neįrodinėjo, kad Sutarties pažeidimas yra esminis, teismo sprendimo pagrįstumui įtakos neturi. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog ginčo atveju nuolatinis nuomos mokesčio sumokėjimo vėlavimas pats savaime yra Sutarties esminis pažeidimas. Taigi, sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita jos šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę taikyti sutartyje ir įstatyme nustatytus pažeistų teisių gynimo būdus, taip pat vienašalį sutarties nutraukimą, jeigu toks nutraukimas atitinka sutarties ir įstatymų sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė, turėdama Sutarties 12.2 punkte suteiktą teisę vienašališkai nutraukti sutartį, šia teise teisėtai pasinaudojo, pasirinkdama savo teisių gynybos būdą, numatytą CK 6.217 straipsnio 5 dalyje.
Dėl procesinės bylos baigties
49. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė netinkamas išvadas dėl ieškovės įsiskolinimo atsakovei fakto buvimo, dėl ko egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą priešieškinio dalyje ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovės reikalavimą dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo atmesti. Taip pat panaikinti sprendimo dalį dėl komunalinių mokesčių priteisimo. Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
50. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas iš dalies, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nustatyta, jog ieškovė UAB „Unco“ pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 3 202 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė VŠĮ „Vaikų ateitis“ - 7 567,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinis atmesti, abi šalys paliktinos prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
51. Byloje valstybė patyrė 57,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą iš abiejų šalių lygiomis dalimis, po 28, 97 Eur iš kiekvienos (CPK 92 straipsnis), nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
52. Kadangi apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, šalims priteistinos patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos, proporcingos tenkintų (atmestų) apeliacinio skundo reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalis). Byloje yra pateikti įrodymai, jog apeliantė UAB „Unco“ turėjo apeliacinės instancijos teisme 1247,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 400,00 Eur žyminio mokesčio ir 847,00 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė VŠĮ „Vaikų ateitis“ apeliacinėje instancijoje naudojosi advokato pagalba, kuris parengė atsiliepimą į apeliacinį skundą, o atsakovė už suteiktas advokato paslaugas sumokėjo 1100 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės skundą tenkinus priešieškinio reikalavimų dalyje, o netenkinus ieškinio reikalavimų dalyje, abi šalys įgijo teisę į pusės apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. apeliantei iš atsakovei priteistinos 623,50 Eur išlaidų, o atsakovei iš ieškovės – 550,00 Eur išlaidų. Įskaičius priešpriešines sumas, apeliantei iš atsakovės priteistina 73,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ė :
ieškovės UAB „Unco“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti dalyje, kurioje nuspręsta priešieškinį tenkinti iš dalies, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą, t. y. Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-16262-962/2019 2019 m. birželio 25 d. priimtą preliminarų sprendimą ir atsakovės VŠĮ „Vaikų ateitis“, j. a. k. 124865437, priešieškinį ieškovei UAB „Unco“, j. a. k. 304516070, atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės UAB „Unco“, j. a. k. 304516070, ieškinys, palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Unco“, j. a. k. 30516070, į valstybės biudžetą 28,97 Eur procesinių dokumentų siuntimo pirmoje instancijoje išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).
Priteisti iš atsakovės VŠĮ Vaikų ateitis, j. a. k. 124865437, į valstybės biudžetą 28,97 Eur procesinių dokumentų pirmoje instancijoje siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).
Iš atsakovės VŠĮ „Vaikų ateitis“, j. a. k. 124865437, ieškovės UAB „Unco“, j. a. k. 304516070, naudai priteisti 73,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Kristina Lysionok
Ramunė Mikonienė
Asta Pikelienė