VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
(S)
N U T A R T I S
2019 m. sausio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 13750,81 Eur žalos atlyginimo, 5% procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įvykusio autoįvykio metu buvo sužalotas B. J.. Avarija įvyko dėl atsakovės transporto priemonės, autobuso (duomenys neskelbtini) (toliau vadinamas ir autobusu), gedimo (atsidarė dešinės pusės šoninis daiktadėžės dangtis). Šios transporto priemonės valdytojų privaloma civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovės AB „Lietuvos draudimas”. Sutarties pagrindu išmokėjo nukentėjusiajam B. J. 13750,81 Eur dydžio draudimo išmoką už suteiktas gydymo paslaugas pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos pretenziją, už išmokėtą ligos pašalpą pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, B. J. už patirtą neturtinę žalą bei gydymo paslaugas ir medikamentus, kelionės išlaidas bei negautas pajamas, už B. J. išmokėtą netekto darbingumo pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pretenzijas. Atsakovės (draudėjos) darbuotojas V. D. vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties, taip pat draudėjos darbuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos.
2. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad eismo įvykio metu autobusas, kurią vairavo atsakovės darbuotojas V. D., buvo techniškai netvarkingas. UAB „Tuvlita” 2015m. rugpjūčio 18 d. ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. Techninės apžiūros rezultatų kortelėse nebuvo jokių pastabų arba priekaištų, susijusių su neveikiančiomis autobuso daiktadėžės dangčių spynomis. Be to, ieškovė atkreipė dėmesį į tai, jog negalima tvirtinti, kad autobuso vairuotojas V. D. nepasišalino iš įvykio vietos, nes jis nematė, kad partrenkė žmogų, kol jo apie tai neinformavo kitų transporto priemonių vairuotojai.
II. Teismo sprendimo esmė
3. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, priteisė iš UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ AB „Lietuvos draudimas“ naudai 13750,81 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y nuo 2016 m. spalio 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 309 Eur žyminio mokesčio.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7d. nuosprendžiu atsakovės darbuotojas V. D. pagal LR BK 281 straipsnio 3 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuosprendžiu buvo nustatyta, kad V. D., dirbdamas UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pažeidė UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ įmonės vairuotojo – konduktoriaus pareiginės instrukcijos Nr. 4, patvirtintos UAB „Šalčininkų autobusų parko“ direktoriaus 2012 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. DĮV-12, 13.5 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš pradėdamas dirbti, vairuotojas-konduktorius turi: atlikti kasdienę autobuso priežiūrą, patikrinti autobuso techninę būklę, t. y. prieš pradėdamas dirbti ir išvykdamas iš UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ nepilnai patikrino autobuso techninę būklę, apie (duomenys neskelbtini), vairuodamas šį autobusą ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 15 punkto reikalavimus, numatančius, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę, t. y. važiuodamas (duomenys neskelbtini), atsidarius techniškai netvarkingam autobuso dešinės pusės šoniniam daiktadėžės dangčiui, kuris buvo uždarytas techniškai netvarkinga spyna, neveikiančiais fiksatoriais bei plastikinėmis sąvaržomis, šiuo dangčiu kliudė ir sužalojo ant šaligatvio stovintį pėsčiąjį B. J., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje. Be kita ko, aukščiau minėtu teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad vadovaujantis 2014 m. rugpjūčio 19 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 03/220851427 AB „Lietuvos draudimas“ atlygino minėto autoįvykio metu padarytą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl nukentėjusio įvykio metu B. J. gydymo (bendrai 4653,15 Eur sumai), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai už B. J. išmokėtą netekto darbingumo pensiją (bendrai 2956,84 Eur sumai), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai B. J. išmokėtą 340,00 Eur ligos pašalpą, B. J. už patirtą neturtinę žalą (5000 Eur) bei gydymo paslaugas ir medikamentus, kelionės išlaidas bei negautas pajamas (800,82 Eur), tai yra draudikas iš viso atlygino 13750,81 Eur turtinės ir neturtinės žalos.
5. Teismas pažymėjo, kad vien faktas, jog įvykio metu galiojo transporto priemonės (autobuso) techninė apžiūra, pats savaime nesudaro pakankamo pagrindo atsisakyti taikyti Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, kadangi techninės apžiūros talonas patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros atlikimo metu. Kai yra siekiama pasinaudoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta išimtimi, turi įrodyti reikalavimą žalą padariusiam asmeniui reiškiantis draudikas.
6. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju draudikas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė, jog minėtas eismo įvykis įvyko dėl techniškai netvarkingai uždaryto šoninio daiktadėžės dangčio (buvo uždarytas techniškai netvarkinga spyna, neveikiančiais fiksatoriais bei plastikinėmis sąvaržomis) atsidarymo autobuso judėjimo metu, todėl teismas sprendė, kad draudikas įgijo teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakovės UAB ,, Šalčininkų autobusų parkas”.
7. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškinys netenkintinas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, įtvirtinančiu, kad draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo išmoką už eismo įvykio metu padarytą žalą, turi teisę reikalauti išmokėtos sumos iš civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apsidraudusio asmens, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Teismas nepripažino, jog atsakovės darbuotojas V. D. pasišalino iš įvykio vietos. Teismas aiškino, kad pasišalinimas iš įvykio vietos teismų praktikoje turėtų būti suprantamas kaip sąmoningas pasitraukimas iš įvykio vietos, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju teismas vertino, kad V. D. nesustojo įvykio vietoje, nes aplamai nematė, kaip partrenkė žmogų ir sustojo iš karto, kai jam apie tai pranešė kiti eismo dalyviai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
8. Atsakovė UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atsakovės UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, susidariusias dėl procesinių dokumentų parengimo apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nurodė, kad nėra aišku, kokiais rašytiniais įrodymais vadovaujantis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad autobusas eismo įvykio metu buvo techniškai netvarkingas, t. y. jog kaltinamojo vairuotojo vairuojamo autobuso bagažinės dangtis atsidarė dėl neveikiančios spynos. Pažymėjo, kad 2015 m. rugpjūčio 27 d. atliktose dvejose Transporto priemonės techninės būklės patikrose ir apžiūrose, atliktose tą pačią dieną, nebuvo nenustatyti jokie autobuso daiktadėžės skynos techniniai trūkumai. Atlikus transporto priemonės techninę apžiūrą transporto priemonei buvo leista dalyvauti eisme. 2016 m. sausio 5 d. buvo atlikta trečioji transporto priemonės techninės būklės patikra- apžiūra, kurios metu patikrą-apžiūrą atlikę policijos pareigūnai vizualiai nustatė, kad daiktadėžės spyna buvo techniškai netvarkinga, neveikianti, paveikta korozijos. Pirmosios instancijos teismas netyrė šių duomenų teisingumo bei nepasidomėjo, ar apžiūrą-patikrą atliekantis policijos pareigūnas turėjo reikalingą kvalifikaciją šiam darbui atlikti. Be kita ko, pažymėjo ir tai, kad byloje yra pateiktos dvi UAB „Tuvlita“ surašytos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) 2015 m. rugpjūčio18 Nr. 015-0049247 ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. Nr. 015-0049326 dėl autobuso techninės apžiūros rezultatų, iš kurių matyti, kad taipogi nebuvo nenustatyti jokie autobuso daiktadėžės dangčio skynos techniniai trūkumai. Paminėjo ir tai, jog atmestinas argumentas, kad pats bagažinės durelių atsidarymo faktas patvirtina aplinkybę, jog autobusas buvo techniškai netvarkingas ir dėl to jo nebuvo galima naudoti transporto eisme. Teigtina, jog tam, kad būtų įrodyta, jog autobusas įvykio metu buvo techniškai netvarkingas, ieškovė privalėjo ištirti eismo įvykio priežastis ir nustatyti aplinkybes, dėl kurių šis įvykis galėjo kilti bei teismui pateikti tai patvirtinančius dokumentus, tačiau objektyvių įrodymų nepateikė;
8.2. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad tik baudžiamosios bylos teismo tyrimo stadijoje buvo įtraukta į bylos nagrinėjimą atsakove, kadangi tik pirmosios instancijos teisme buvo gautas nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo. UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ procesinė padėtis nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje neleido jai teikti įrodymus bei prieštaravimus dėl V. D. pateikto kaltinimo, nes UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ neturėjo kaltinamojo teisinio statuso, todėl jai nebuvo suteikta teisė naudotis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos tyrimo metu kaltinamojo procesinėmis teisėmis;
8.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes ir padarė išvadas neįvertinus kasacinio teismo praktikoje išplėtotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl laikytina, kad ieškovė neįrodė, jog kaltinamojo vairuotojo vairuotas autobusas buvo techniškai netvarkingas (buvo techniškai netvarkinga bagažinės daiktadėžės durelės spyna) (CPK 176, 185 straipsniai), todėl ieškovės ieškinys atmestinas.
9. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti ir palikti galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės - jog eismo įvykis įvyko dėl to, kad atsidarė techniškai netvarkingas dangtis, civilinėje byloje laikytinos prejudiciniais faktais, todėl civilinėje byloje tos pačios aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos: civilinėje byloje buvo tiriami baudžiamojoje byloje esantys įrodymai bei renkami papildomi įrodymai. Civilinės bylos nagrinėjimo metu pateikti nauji įrodymai taip pat patvirtino, jog autobusas buvo techniškai netvarkingas;
9.2. Teismo posėdžio metu liudytojas UAB „Tuvlita“ darbuotojas paliudijo, jog jei techninės apžiūros metu būtų nustatyti tokie autobuso trūkumai, kuriuos po 2015 m. rugpjūčio 27 d. įvykio nustatė baudžiamąją bylą tyrę pareigūnai, autobusui nebūtų išduotas transporto priemonės tinkamumą eksploatuoti kelių eisme patvirtinantis dokumentas, nes toks autobusas būtų techniškai netvarkingas ir neatitiktų keliamų techninių reikalavimų. Pažymėjo, kad techninės apžiūros metu dangčiai apžiūrimi tik išoriškai, nenustačius pažeidimų, detali spynų, laikiklių apžiūra neatliekama.
9.3. Policijos pareigūnai eismo įvykio vietoje užfiksavo automobilio techninę būklę protokole, t. y. nurodė akivaizdžius vizualiai matomus bagažinės dangčio užraktų ir laikiklių trūkumus. Atsakovė tik teigė apeliaciniame skunde, kad policijos pareigūnų kvalifikacija buvo netinkama įvertinti autobuso būklę eismo įvykio metu, tačiau šios aplinkybės neįrodinėjo, taip pat atsakovė neteikė įrodymų, kada ir kokie autobuso remonto darbai po eismo įvykio buvo atlikti pačios iniciatyva.
9.4. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad autobusas saugiai atvažiavo iš Šalčininkų į Vilnių, neįrodo, kad autobusas atitiko techninius reikalavimus. Atsakovė –pervežimo paslaugų profesionalė. Autobuso techninės būklės trūkumai buvo akivaizdūs, bei jie atsirado ne staiga. Atsakovės darbuotojas J. D. žinojo, kad automobilio techninė būklė netinkama, tačiau ją vis tiek perdavė valdyti kitam asmeniui.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, išvados ir argumentai
10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Byloje nėra ginčo dėl to, kad būtent ieškovas (draudikas) turi įrodyti TPVCAPDĮ 22straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų taikymo pagrindą nagrinėjamoje byloje, taigi ieškovas turi į bylą pateikti pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog atsakovo darbuotojo vairuojamas automobilis buvo techniškai netvarkingas ir dėl to įvyko eismo įvykis.
12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bet kuris automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis, todėl jos valdytojui yra taikomi griežtesni atsakomybės už transporto priemonės padarytą žalą taikymo pagrindai. Be to, asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Pažymėtina, kad daiktadėžės dangčio uždarymo priežiūra yra išimtinai transporto priemonės valdytojo atsakomybės dalis.
13. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovo vairuotojas V. D. vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 15 p. reikalavimus, numatančius, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė, kad V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 281 str. dalyje. Už šią veiką baudžiamoji atsakomybė negali kilti juridiniam asmeniui, dėl to baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas vairuotojo, o ne UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ kaltės klausimas.
14. Apeliacijos dalykas yra aplinkybės, ar daiktadėžės dangtis atsidarė dėl to, kad buvo techniškai netvarkingas, ar dėl to, kad atsidarė dėl priežasčių, nensusijusių su technine būkle.
15. Baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės - jog eismo įvykis įvyko dėl to, kad atsidarė techniškai netvarkingas dangtis, civilinėje byloje laikytinos prejudiciniais faktais.
16. Baudžiamojoje byloje civiliniais atsakovais dalyvavo tiek nagrinėjamos civilinės bylos ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, tiek atsakovė UAB „Šalčininkų autobusų parkas“. Nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai) (CPK 182 str. 3 p.).
17. Baudžiamojoje byloje teismas pripažįsta, kad kaltinamojo veiksmai, o būtent tai, kad jis, pilnai neįsitikino, jog autobusas yra techniškai tvarkingas, buvo tiesioginė kilusių pasekmių sąlyga bei jų priežastis. Kaltinamasis V. D. savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis pripažino, kad pažeidė autobuso parko vidaus taisykles, autobuso bagažinių atidaręs nebuvo, tik paviršutiniškai jas apžiūrėjo, žinojo, kad bagažinės buvo pritvirtintos plastikiniais sutvirtinimais ir pagal paskirtį naudojamos nebuvo. Su minėtomis vidaus taisyklėmis buvo susipažinęs, jas suprato. Be to, kaltinamasis nurodė, kad vairuotojas atsakingas už autobuso techninės būklės įvertinimą prieš važiavimą į maršrutą ir pastebėjęs autobuso gedimus apie tai turi pranešti meistrams. Kaltinamasis paaiškino, kad bagažinės dangtis galėjo atsidaryti jam važiuojant tuneliu, to jis nepastebėjo, nors, jo teigimu, periodiškai žiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį. Jo nuomone, tikriausiai važiuojant prastu keliu tie plastikiniai sutvirtinimai nutrūko, dėl to atsidarė bagažinės dangtis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamojo kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, o būtent tuo, kad nors kaltinamasis nenumatė, jog dėl jo neveikimo (nepakankamos transporto priemonės techninės būklės apžiūros) gali būti sutrikdyta žmogaus sveikata, vis tik pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, profesionalus vairuotojas, turintis ilgametę praktiką, turėjo tai numatyti (pareigą įsitikinti transporto technine būkle jam numatė ne tik KET bet ir pareiginės instrukcijos).
18. Nagrinėjant civilinę bylą pateikti nauji įrodymai taip pat patvirtina, jog autobusas buvo techniškai netvarkingas.
19. Liudytojas UAB „Tuvlita“ darbuotojas R. V. davė parodymus, kad jei techninės apžiūros metu būtų nustatyti tokie autobuso trūkumai, kuriuos po 2015-08-27 įvykio nustatė baudžiamąją bylą tyrę pareigūnai, autobusui nebūtų išduotas transporto priemonės tinkamumą eksploatuoti kelių eisme patvirtinantis dokumentas, nes toks autobusas yra techniškai netvarkingas ir neatitinka keliamų techninių reikalavimų. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad techninės apžiūros metu dangčiai apžiūrimi tik išoriškai, bei nenustačius pažeidimų, detali spynų, laikiklių apžiūra neatliekama. Techninės apžiūros metu dangtis buvo pritvirtintas laikinais laikikliais ir dėl šių laikiklių dangtis buvo nevarstomas (neatsidarinėjo).
20. Buvo išreikalauti įrodymai, kad po atliktos techninės apžiūros ir prieš 2015-08-27 eismo įvykį šis autobusas kirto Lietuvos Respublikos – Baltarusijos valstybinę sieną. Kertant sieną muitinės /pasienio tarnybos pareigūnams turėjo būti sudaryta galimybė patikrinti autobuso bagažo skyrių, bei turėjo būti nuimti laikini laikikliai, kuriais dėl neveikiančios spynos ir užrakto, buvo sutvirtintas dangtis ir dėl kurių dangtis neatsidarinėjo.
21. Apelianto versija, kad dangčio užraktas buvo atrakintas ir tik dėl to atsidarė, prieštarauja kitai bylos medžiagai, kurioje nurodyta, kad bagažinės dangčio užraktai neveikė, buvo surūdiję (Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2016-01-05 surašytas apžiūros protokolas t.1 b.l. 29). Policijos pareigūnai protokole surašė duomenis apie automobilio techninę būklę, tai yra nurodė akivaizdžius vizualiai matomus bagažinės dangčio užraktų ir laikiklių trūkumus. Šios aplinkybės yra suprantamos ne tik eismo saugumo tyrimo skyriuje dirbantiems pareigūnas, bet ir automobilių vairuotojams, nes vairuotojai turi stebėti bei tikrinti eksploatuojamo automobilio techninę būklę. Šiuos pažeidimus gali nustatyti ne tik teismo ekspertai, kaip tvirtina apeliantas, nes tam nėra reikalingos išskirtinės žinios. Atsakovas neįrodinėjo, kad autobuso būklę nustačiusių policijos pareigūnų kvalifikacija yra netinkama, taip pat atsakovas neteikė įrodymų, kada ir kokius autobuso remonto darbus po eismo įvykio atliko atsakovas.
22. Šis gedimas atsirado ne staiga, bei apie šį gedimą nuolatiniam šio autobuso vairuotojui J. D. seniai buvo žinoma (ikiteisminio tyrimo bylos t.1 b.l. 65). Įtariamasis V. D. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad J. D. buvo žinoma apie sulaužytus bagažinės dangčio laikiklius, bei kad bagažinės dangtis sutvirtintas sąvaržomis (ikiteisminio tyrimo bylos t. 1 130-131 lapai). Kai po eismo įvykio V. D. uždarinėjo bagažinės dangtį, jis vėl atsidarė. Dangtis niekaip neužsifiksavo (ikiteisminio tyrimo bylos t. 1 136-137 lapai).
23. Civiliniame procese teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, labiausiai tikėtina, kad daiktadėžės dangtis atsidarė dėl techniškai netvarkingos užrakto būklės, o ne tik dėl to, kad vairuotojas neužrakino dangčio.
24. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms transporto priemonėms.
25. Valstybinės kelių transporto inspekcijos 2008-07-29 d įsakymo „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ ( nuo 2015-02-06 iki 2016-08-04 galiojusi redakcija) 2 priede numatyti transporto priemonių būklės vertinimo kriterijai. 6.2. p. „Kabina ir kėbulas“ numatyta, kad kėbulo dalių būklė yra laikoma netinkama, ir automobilį draudžiama eksploatuoti, jei kėbulo dalys nepatikimai pritvirtintos, kai padidėja sužalojimų pavojus, arba kai kėbulas yra nesaugus, durys ir jų užraktai negali būti eksploatuojami, jei jie nepatikimai fiksuojasi uždarytoje padėtyje ir gali atsidaryti.
26. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad autobusas saugiai atvažiavo iš Šalčininkų į Vilnių, neįrodo, kad autobusas buvo tvarkingas. Magistraliniame kelyje autobusas važiuoja saugiu atstumu nuo kitų transporto priemonių, šiame kelyje mažiau manevruojama, dėl to nebuvo sąlygų žalai atsirasti. Autobuso vairuotojas teigia, kad jis nepastebėjo, jog įvyko eismo įvykis. Jei šie parodymai teisingi, tai reiškia, kad vairuotojas visos kelionės metu galėjo nepastebėti, kad važiuojant atsidarinėja dangtis.
27. Atsakovas yra pervežimo paslaugų profesionalas. Autobuso techninės būklės trūkumai buvo akivaizdūs, bei jie atsirado ne staiga. Atsakovo darbuotojas J. D. žinojo, kad automobilio techninė būklė netinkama, bei ją perdavė valdyti kitam asmeniui.
28. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, materialiosios teisės normas reglamentuojančias draudiko, išmokėjusio nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką už eismo įvykio metu padarytą žalą, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš apdrausto civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu asmens pagrindus ir sąlygas, teisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (LR CPK 178 str., CK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 str. 1 d.,
n u t a r i a :
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Andrius Ignotas
Jelena Šiškina
Rūta Veniulytė - Jankūnienė