Civilinė byla Nr. 3K-3-138/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.10; 52.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Zigmo
Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo individualios įmonės ,,Draustera“
kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. lapkričio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje
pagal ieškovo individualios įmonės ,,Draustera“ ieškinį atsakovui A. O. individualiai
įmonei ,,Aliuminio konstrukcijos“ dėl skolos priteisimo. Byloje trečiuoju
asmeniu dalyvauja BUAB ,,AMG konstrukcijos“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 61 033,31 Lt
skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos
iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad pagal 2006 m. birželio 2 d.
ieškovo ir atsakovo sudaryta generalinės rangos sutartimi prisiimtus
įsipareigojimus jis daugiabutyje (duomenys
neskelbtini) montavo ir stiklino pertvaras, atliko skardinimo darbus,
montavo žaliuzes ir balkonų ,,Lumon“ sistemos stiklinimą. Už namo korpuse A
atliktus darbus atsakovas su juo atsikaitė, tačiau 2008 m. kovo mėnesį
atsakovas nutraukė su juo sudarytą sutartį, nušalino nuo namo korpuse B
atliekamų darbų, neleisdamas jų užbaigti, motyvuodamas, kad ieškovas
nekokybiškai atlieka darbus ir nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Ieškovas ir
atsakovas 2008 m. kovo 19 d. surašė nebaigtų darbų priėmimo–perdavimo aktą,
kurio pagrindu ieškovas 2008 m. gegužės 19 d. surašė 2008 m. sausio–vasario
mėn. galutinį atliktų darbų aktą, tačiau atsakovas atsisakė aktą priimti ir
sumokėti už atliktus darbus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir
apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m.
balandžio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš
atsakovo 21 727,80 Lt skolos, 652 Lt žyminio mokesčio, 720 Lt advokato išlaidų
ir šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 21 727,80 Lt sumą nuo
2008 m. birželio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš
ieškovo atsakovui 1200 Lt advokato išlaidų.
Teismas pažymėjo, kad 2008 m. balandžio 11 d.
šalių sudarytame atliktų statybos darbų 2008 m. sausio–vasario mėnesiais
akte yra šalių parašai ir atsakovo prierašas, kad nurodyta suma mažintina
negrąžintos ir sugadintos furnitūros ir nekokybiškai atliktų montavimo darbų
suma. Teismui taip pat yra pateiktas 2008 m. gegužės 9 d. ieškovo sudarytas
atliktų statybos darbų 2008 m. sausio–vasario mėnesiais aktas,
nepasirašytas atsakovo, nėra duomenų, kad aktas buvo siųstas ar kitaip įteiktas
atsakovui. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kodėl dėl tų pačių darbų
buvo sudaryti du aktai, kurių antrajame suma beveik tris kartus didesnė už
atsakovo pasirašytame akte. Teismas sprendė, kad atliktiems darbams taikomas
šalių pasirašytas 2008 m. balandžio 11 d. statybos darbų aktas; kad atsakovas
neįrodė, jog akte nurodyta suma turi būti sumažinta dėl ieškovo nekokybiškų
darbų, nes aktas dėl skolų suderinimo nepasirašytas ieškovo atstovo, nepateikta
įrodymų, kad su šiame akte nurodytomis sumomis ieškovas sutinka, atsakovas nėra
pareiškęs priešieškinio dėl piniginių sumų, sumokėtų trečiajam asmeniui
(įmonei, neva taisiusiai ieškovo darbų trūkumus) priteisimo, nėra pateikta
įrodymų, kad PVM sąskaitose–faktūrose nurodyti darbai buvo apmokėti trečiajam
asmeniui, atsakovas ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad būtent ieškovo
darbai už atsakovo atsiliepime nurodytas sumas buvo ištaisyti. Teismas sprendė,
kad atsakovas turi apmokėti 2008 m. balandžio 11 d. atliktų darbų akte
nurodytas sumas ieškovui už atliktus darbus (Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso 6.38 straipsnis).
Teismas pažymėjo, kad kai abi šalys yra verslininkai
arba privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų
dydžio metinės palūkanos. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą
sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo
apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą; priteisė
atsakovui iš ieškovo 800 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme
išlaidų.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios
instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė ieškovui iš atsakovo už
darbus, nurodytus 2008 m. balandžio 11 d. surašytame atliktų darbų akte, t. y.
21 727,80 Lt, ir netenkino ieškovo reikalavimo dėl 61 033,31 Lt priteisimo; kad
pagrįstai rėmėsi 2008 m. balandžio 11 d. atliktų darbų aktu, kurį pasirašė
abi šalys, ir nesirėmė vienašališkai ieškovo pasirašytu 2008 m. gegužės 9 d. aktu.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad darbų perdavimas ir
priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius
reglamentuojančiose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK 6.694
straipsnis) normose. Pagal šių straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti
rangovo perduodamus darbo rezultatus. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti
aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Ieškovo
surašytame 2009 m. gegužės 9 d. akte nėra žymos apie tai, kad atsakovas
atsisako pasirašyti, nėra duomenų, kad aktas būtų įteiktas atsakovui iki 2008
m. gegužės 16 d. (ieškinio padavimo dienos). Teisėjų kolegija padarė išvadą,
kad atsakovas pagrįstai nesutinka su 2008 m. gegužės 9 d. aktu, nes darbų
priėmimas įvyko pasirašant 2008 m. balandžio 11 d. aktą, kuriuo buvo suderinti
ieškovo atliktų darbų kiekiai, įvertinti kokybiškai atlikti darbai. Ieškovas
nepateikė įrodymų, kad jis 2008 m. sausio–vasario mėn. atliko darbus, nurodytus
2008 m. gegužės 9 d. akte, ir šiuos darbus atliko kokybiškai.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartį ir perduoti bylą iš
naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi
išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 6.694
straipsnio 4 dalį. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų
perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Šią įstatymo
normą atitinkantis aktas buvo surašytas ir abiejų šalių pasirašytas 2008 m.
kovo 19 d. Atsakovas (užsakovas), kuriam pagal CK 6.694 straipsnio 2 dalį
tenka pareiga organizuoti ir atlikti darbų priėmimą, pasirinko tokį darbų
priėmimo būdą, tuo pačiu ir akto formą ir turinį, kuriame buvo nurodyti ir
aprašyti nebaigti darbai, turint omenyje tai, kad abiem šalims žinomos
atliekamų darbų apimtys. Dėl tokios darbų perdavimo ir priėmimo akto formos
rangovas turėjo jo pagrindu apskaičiuoti ir pateikti apmokėti dokumentą su
faktiškai atliktų ir priimtų darbų apimtimis ir jų verte. Tokie dokumentai buvo
pavadinti atliktų darbų aktais ir pateikti apmokėti. Teismai šiuos aktus
prilygino darbų priėmimo ir perdavimo aktams ir nepagrįstai taikė juos
reglamentuojančias įstatymo normas.
Taigi šalys atliktus darbus perdavė ir priėmė 2008
m. kovo 19 d. aktu. Net jeigu 2008 m. gegužės 9 d. surašytam atliktų darbų
aktui pagal analogiją būtų taikomos CK 6.694 straipsnio 4 dalies
nuostatos, jis negali būti nevertinamas kaip įrodymas dėl to, kad jame nėra
žymos apie kitos šalies atsisakymą jį pasirašyti ar nesant rašytinių įrodymų
apie įteikimą kitai šaliai. Įstatymo normose nesuformuluota imperatyviosios
nuostatos, kad, nesant žymos apie atsisakymą pasirašyti aktą, toks aktas
pripažintinas niekiniu.
2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK
6.662 straipsnio 2 dalį, nes šalių ginčą sprendė vertindamas atliktų darbų
kokybę. CK 6.662 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbų trūkumų faktas turi
būti nurodytas darbų priėmimo akte arba teisė reikšti reikalavimą dėl darbų
trūkumų pašalinimo užsakovui numatoma vėliau; kad, nesant šių prielaidų,
užsakovas negali remtis trūkumų faktu tolimesniuose santykiuose su rangovu. Atsakovas
surašė 2008 m. kovo 19 d. priėmimo–perdavimo aktą, pasirinkdamas būtent
tokią jo formą, t. y. fiksuodamas statomo pastato B korpuso butuose rangovo
nebaigtų darbų aprašymą. Šiame akte nėra nuorodų apie rangovo padarytus
statybos darbų atlikimo technologinių reikalavimų ar kitokius pažeidimus,
vertintinus kaip darbų trūkumai. Remiantis šiuo aktu, galima teigti, kad darbų
trūkumų nekonstatuota, ir tuo faktu vėliau remtis negalima.
3. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas
esminius 2008 m. kovo 19 d. akto trūkumus, dėl kurių negalima juo vadovautis
sprendžiant dėl ieškinio reikalavimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikos, kad atliktų darbų priėmimas nėra besąlygiškai siejamas su atliktų
darbų kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje
Nr. 3K-3-484/2007). Teismas rėmėsi atsakovo atstovo aiškinimu apie nekokybiškai
atliktus darbus, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos
praktikos, kad trūkumų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl
trūkumų faktu vėliau remtis negalima (nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr.
3K-3-19/2009, Nr. 3K-3-484/2007).
4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalyje
nustatytą reikalavimą nagrinėti bylą neperžengiant apeliaciniame skunde
nustatytų ribų ir CPK 313 straipsnyje nustatytą draudimą priimti blogesnį
sprendimą ar nutartį, negu yra skundžiamas, jeigu sprendimą skundžia tik viena
iš šalių. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų dėl darbų kokybės vertinimo
kaip priimto sprendimo motyvo. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio
skundo atmetimą nutartyje grindė darbų trūkumų aplinkybe, kuria nebuvo
grindžiami apeliacinis skundas ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo
sprendimo motyvai. Taip apeliacinės instancijos teismas ne tik išėjo už
apeliacinio skundo ribų, bet ir priėmė nutartį iš esmės blogesnę nei pirmosios
instancijos teismo sprendimas.
5. Teismai be teisėto pagrindo atmetė kaip įrodymą
2008 m. gegužės 9 aktą. Ir 2008 m. balandžio 11 d., ir 2008 m. gegužės 9 d.
aktai yra teisėti ir galiojantys. Ieškovas aiškiai nurodė, kad reikalauja
apmokėti pagal 2008 m. gegužės 9 d. aktą, į kurį papildomai prie 2008 m.
balandžio 11 d. akte nurodytų darbų įtraukti ,,Lumon“ sistemos montavimo
darbai.
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai
argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašė
palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. lapkričio 26 d. nutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Ieškovo nurodytas 2008 m. kovo 19 d. aktas nėra
detalus, jame nenurodyti tikslūs kiekiai ir kainos, todėl aktą reikėtų vertinti
kaip tarpinį veiksmą iki galutinio darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo.
2008 m. balandžio 11 d. pasirašytame atliktų statybos darbų akte nurodyti visi
darbai. Šalių išreikšta valia surašant 2008 m. balandžio 11 d. aktą,
konkretizuojant 2008 m. kovo 19 d. aktą nepažeidžia CK 6.662 straipsnio 2
dalies ir 6.694 straipsnio 4 dalies normų. Apeliacinės instancijos teismas
teisingai nurodė, kad 2008 m. kovo 19 d. akte nurodyti nebaigti darbai,
nenurodyta konkrečių ieškovo atliktų darbų kiekių, darbų kainos, todėl aktas
buvo tikslinamas. Teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė
teisingas ir pagrįstas išvadas.
2. Apeliacinės instancijos teismo rėmimasis
faktais ir įrodymais, neminimais apeliaciniame skunde, tačiau nurodytais kitos
šalies atsiliepime į apeliacinį skundą, nelaikomas apeliacinio skundo ribų
peržengimu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Dėl
atliktų darbų priėmimo tvarkos ir atlyginimo dydžio
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija 2007 m.
sausio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. Š. tikroji ūkinė bendrija „Be priekaištų“
v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007, konstatavo, kad darbų perdavimas
ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius
reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK
6.694 straipsnis). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti
rangovo perduodamus darbo rezultatus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija užsakovo pareigą priimti rangovo perduodamus darbus
taip pat konstatavo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje
byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Versenta“,
bylos Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje
civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB
„Kriautė“, bylos Nr. 3K-3-597/2005. Šiose nutartyse išaiškinta tvarka, kaip
priimami darbai, kai jie atliekami etapais ar buvo galutinai atlikti.
Nagrinėjama byla nuo nurodytų išnagrinėtų skiriasi tuo, kad yra kilęs ginčas
dėl darbų priėmimo ir apmokėjimo už juos dėl to, jog užsakovas A. O. IĮ
,,Aliuminio konstrukcijos“ vienašališkai nutraukė statybos rangos sutartį ir
rangovas negali toliau vykdyti sutartyje numatytų darbų
Šioje byloje nenagrinėjamas sutarties vienašališko
nutraukimo pagrįstumas. Byloje nagrinėjami sutarties vykdymo padarinių
klausimai, t. y. dėl apmokėjimo už atliktus rangos darbus, kurių apimtis turi
būti nustatyta.
CK šeštosios knygos II dalies ,,Sutarčių teisė“
XVIII skyriaus, reglamentuojančio sutarčių pabaigą, 6.221 straipsnio 1, 2
dalyse nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties
vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius,
atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal CK 6.671 straipsnį
tais atvejais, kai nutraukiama rangos sutartis dėl to, kad rangovas darbą vykdo
ne laiku, užsakovas turi teisę likusiems darbams atlikti sudaryti kitą rangos
sutartį, prieš tai priėmęs jau atliktus darbus, o rangovas tokiu atveju turi
teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus.
Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalį statybos darbai – visi darbai,
atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo,
montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir
derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius
(žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai).
Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose
dokumentuose. CK 6.681 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statybos rangos
sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai
ir rekonstrukcijai, montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti, taip pat
kapitalinio remonto darbams. Taigi ieškovo atliekami darbai yra statybos, todėl
jo ir atsakovo 2006 m. birželio 2 d. sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip
statybos rangos sutartis. Sutartyje ir kituose dokumentuose ieškovas įvardytas
rangovu, o atsakovas – užsakovu. Taigi remiantis šalių sudarytos sutarties
esme, sprendžiant apie įrodymų priemones, kuriomis turi būti pagrindžiami
atlikti statybos darbai ir dėl jų nesumokėtos sumos, turi būti vadovaujamasi Civilinio
kodekso rangos sutarties bendrosiomis bei statybos rangą reglamentuojančiomis
nuostatomis.
Minėta,
kad darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos
sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek
specialiosiose (CK 6.694 straipsnis). Taigi remiantis šiomis normomis turi
būti nustatoma atliktų statybos rangos darbų apimtis ir tuo atveju, kai
vienašališkai nutraukta statybos rangos sutartis, remiantis atliktų darbų nekokybiškumu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. sausio 17 d. nutartyje, priimtoje
civilinėje byloje A. Š. tikroji
ūkinė bendrija „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007, konstatavo,
kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo-perdavimo akto formos,
todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus
priėmimo-perdavimo akto požymius. Tai, kad nagrinėjamu atveju turi būti
vadovaujamasi CK 6.694 straipsnyje reglamentuojančiomis darbų perdavimą ir
priėmimą nuostatomis, darytina išvada ir iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2005 m. balandžio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje BUAB „Atnaša“
v. Vilnius savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-235/2005;
2007 m. lapkričio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos
Nr. 3K-3-484/2007. Nurodytoje nutartyje,
be kita ko, konstatuota ir tai, kad, net nutraukus rangos sutartį dėl rangovo
kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Pažymėtina,
kad nagrinėjamoje byloje šios rangovo teisės užsakovas neneigia.
Sutartimi šalys nenustatė, kaip bus atlyginta už
darbus, jeigu ją vienašališkai nutrauks rangovas. Pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismai rėmėsi šalių 2008 m. balandžio 11 d. atliktų statybos darbų
aktu. Šį aktą pasirašė abi šalys. Kolegija pažymi, kad vienašališkai
pasirašytas aktas, kai yra CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos,
turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Kasatoriaus
nuomone, teismai turėjo vadovautis 2008 m. kovo 19 d. ar bent kaip įrodymu –
2008 m. gegužės 9 d. atsakovo nepasirašytu aktu. Pirmosios instancijos
teismas vertino 2008 m. kovo 19 d. aktą. Šį ir 2008 m. gegužės 9 d. aktą
vertino apeliacinės instancijos teismas ir padarė atitinkamas išvadas. Įrodymų
tyrimas ir vertinimas yra žemesniosios instancijos teismų prerogatyva;
kasacinis teismas yra saistomas jų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio
1 dalis). Ta aplinkybė, kad teismai vertino tam tikrą įrodymą ne taip, kaip
tikėjosi viena iš šalių, ir priimtas sprendimas ne toks, kokio tikėjosi
atitinkama šalis, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo
taisyklės. Kasacinis teismas konstatuoja, kad įrodymų vertinimo taisyklės
nepažeistos.
Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės
instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 2 dalį ir 313 straipsnį,
atmestini, nes teismų priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
Teismai materialiosios
ir proceso teisės normas išaiškino
ir pagal nustatytas bylos aplinkybes taikė
tinkamai, todėl atsakovo kasacinis skundas netenkintinas, o pirmosios
instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis
paliktini galioti
Dėl bylinėjimosi
išlaidų kasacinės instancijos teisme
Prie atsakovo atsiliepimo į kasacinį skundą yra
pridėtas 2010 m. vasario 11 d. mokėjimo pavedimas, iš kurio matyti, kad
atsakovas A. O. IĮ ,,Aliuminio konstrukcijos“ sumokėjo advokatui 1526,10 Lt už
atsiliepimo į ieškovo kasacinį skundą parengimą. Ši suma neviršija teisingumo
ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose
dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo
teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl ieškovui ji
priteistina (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys).
Kasacinės instancijos teismas
turėjo 44,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai
patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2010 m. kovo 16 d.
pažyma. Atmetus atsakovo kasacinį skundą
šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus – individualios
įmonės ,,Draustera“ į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio
1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1
dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš individualios įmonės ,,Draustera“, į.
k. 300047654, buveinės adresas: Žalgirio g. 90-527, Vilnius, 44,65 Lt (keturiasdešimt
keturis litus 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į
valstybės biudžetą.
Priteisti iš ieškovo individualios įmonės
,,Draustera“, į. k. 300047654, buveinės adresas: Žalgirio g. 90-527, Vilnius,
1526,10 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt šešis litus 10 ct)
atsakovui A. O. IĮ ,,Aliuminio konstrukcijos“ į. k. 123354322, buveinės
adresas: Algirdo g.75/16, Vilnius, išlaidų advokato pagalbai
apmokėti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina
Davidonienė
Zigmas
Levickis
Antanas Simniškis