Administracinė byla Nr. eAS-65-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03874-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 58

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjai D. V., G. S., T. K., T. M., V. K. ir Ž. S. 2020 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Nemokumo administratorių rūmų (toliau – ir NAR) prezidiumo 2020 m. spalio 27 d. posėdžio nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu: „Patvirtinti patikslintą ir papildytą NAR nario mokesčio mokėjimo tvarkos projektą“ (toliau – ir 2020 m. spalio 27 d. nutarimas); 2) panaikinti NAR prezidiumo 2020 m. lapkričio 17 d. posėdžio nutarimą 3-iuoju darbotvarkės klausimu: „Atšaukti A. B. iš NAR vadovo pareigų nuo 2020 m. lapkričio 19 d. ir nutraukti su juo darbo sutartį pagal DK 104 straipsnio 1 dalį“ ir „Paskirti NAR vadove V. K. nuo 2020 m. lapkričio 20 d. ir sudaryti su ja terminuotą darbo sutartį vadovaujantis DK 41 straipsnio 4 dalimi. Paskirtam vadovui patvirtinti 2 500 Eur mėnesinį atlyginimą (įskaitant mokesčius)“ (toliau – ir 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimas).

Pareiškėjai, grįsdami prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo laikinai sustabdyti šio skundo reikalavimuose nurodytų NAR prezidiumo nutarimų, priimtų 2020 m. spalio 27 d. ir 2020 m. lapkričio 17 d. posėdžių metu, galiojimą – tvirtino, jog, nepritaikius nurodytos reikalavimo užtikinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala ne tik NAR, bet ir viešajam interesui. NAR yra atsakinga už daugelį nemokumo administratorių bendruomenei svarbių funkcijų ir priima daugelį svarbių sprendimų, nuo kurių priklauso ne tik NAR valdymas, bet ir Lietuvos visuomenei svarbių klausimų sprendimas. Tai reiškia, kad NAR veikla neabejotinai susijusi su viešuoju interesu ir stabilumu nemokumo srityje. Ginčijamais nutarimais, kurie, pareiškėjų nuomone, buvo priimti neteisėtos sudėties ir įgaliojimų neturinčio prezidiumo, priimti labai svarbūs sprendimai – atšauktas esamas vadovas ir paskirta nauja vadovė bei nustatyta Nemokumo administratorių rūmų nario mokesčio mokėjimo tvarka (toliau – ir Mokesčio tvarka), kurios pagrindu NAR nariams kyla pareiga mokėti pinigus bei galimybė patirti nuostolius. Nesustabdžius ginčijamų nutarimų galiojimo, susidarys (ir jau susidarė) dvivaldystės situacija, dėl kurios nebus galima užtikrinti NAR pavestas funkcijas, t. y. įgyvendinti nemokumo administratorių savivaldą, kils teisminiai ginčai. Neteisėtai išrinktos NAR vadovės sprendimai bus negaliojantys. Be to, pareiškėjų teigimu, pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nebus pažeisti nei NAR interesai, nei viešasis interesas, kadangi, sustabdžius naujosios Mokesčio tvarkos galiojimą, toliau galiotų senoji tvarka (NAR pajamos bus užtikrintos) ir NAR nariai nebūtų įpareigoti mokėti neteisėtai nustatytą nario mokestį; atitinkamai, atšaukus naująją neteisėtai išrinktą vadovę, NAR vadovu toliau būtų neteisėtai atšauktas vadovas A. B. (NAR veikla nebūtų paralyžiuota).

Pareiškėjai 2020 m. lapkričio 30 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus, kuriais siekė pagrįsti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjai pakartojo, jog dėl ginčijamų nutarimų susiklostė dvivaldystės situacija, bei tvirtino, kad naujoji NAR vadovė de jure ir de facto neturi galimybės veikti NAR vardu, pavyzdžiui, atlikti bankinius mokėjimus NAR vardu, organizuoti NAR kvalifikacinius egzaminus, ir dėl to sustos NAR deleguotų funkcijų vykdymas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi, be kita ko, atsisakė priimti pareiškėjų skundo reikalavimą panaikinti Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo 2020 m. spalio 27 d. posėdžio nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu: „Patvirtinti patikslintą ir papildytą NAR nario mokesčio mokėjimo tvarkos projektą“, priėmė kitą skundo dalį, netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas pažymėjo, kad 2020 m. spalio 27 d. nutarimu patvirtinta patikslinta ir papildyta Mokesčio tvarka. Ši tvarka nustato NAR pastovios nario mokesčio ir vienkartinio nario mokesčio dalies už sąlyginę įmonę mokėjimo sąlygas bei terminus ir yra privaloma kiekvienam NAR nariui, asocijuotam nariui ir administratoriaus padėjėjui. Taigi, Mokesčio tvarka sukuriamos elgesio taisyklės plačiam subjektų ratui, kurios yra visuotinai taikomos, privalomos ir nukreiptos į ateitį. Teisės akto pobūdis sudaro pagrindą jį vertinti kaip norminį administracinį aktą. Pareiškėjai nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnyje nustatytų subjektų ratą, todėl neturi teisės reikšti abstraktų prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo. Atsisakius priimti nagrinėti šį skundo reikalavimą, prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo šioje dalyje nespręstinas.

Teismas, spręsdamas dėl pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo galiojimą, konstatavo, kad pareiškėjai iš esmės nepateikė argumentų dėl akivaizdaus šio nutarimo neteisėtumo. Be to, teismo vertinimu, aplinkybė, jog NAR vadovo atšaukimas ir kito asmens išrinkimas kvestionuojami teisme, savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad veikia du prezidiumai ir du vadovai, kad NAR negalės užtikrinti jam pavestų funkcijų vykdymo. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centro“ išplėstinis išrašas (2020 m. lapkričio 26 d.) patvirtina, kad nėra nei dviejų prezidiumų, nei dviejų vadovų. Pareiškėjų pateikti įrodymai, kad A. B. iki šiol vykdo visas finansines operacijas, susijusias su NAR veikla, nors ir turi nedarbingumo pažymėjimą, taip pat nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjai tik nurodė potencialias reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pasekmes, kurios vertintinos daugiau kaip prielaidos ir nelaikytinos aplinkybėmis, dėl kurių pareiškėjams būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala ar taptų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki ginčijamo nutarimo priėmimo. Aplinkybė, jog pareiškėjai gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, per se (savaime) nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas, įvertinęs prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, jos įtaką kitiems asmenims, padarė išvadą, kad tokios priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą bei proceso šalių interesų pusiausvyrą.

III.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo reikalavimą panaikinti Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo 2020 m. spalio 27 d. posėdžio nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu: „Patvirtinti patikslintą ir papildytą NAR nario mokesčio mokėjimo tvarkos projektą“, ir šio reikalavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat panaikinti nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjai nesutinka su teismo pozicija, kad Mokėjimo tvarka yra norminis administracinis aktas, kadangi, jų nuomone, šis aktas neatitinka pagrindinių norminio administracinio akto požymių. Mokėjimo tvarka adresuota individualiais požymiais apibrėžtai asmenų grupei, t. y. kiekvienam NAR nariui, asocijuotam nariui ir administratoriaus padėjėjui. Mokėjimo tvarka nėra paskelbta laikantis nustatytos norminių aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos, t. y. Teisės aktų registre (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19 ir 20 str.), ji nepaskelbta net NAR interneto svetainėje. Mokėjimo tvarka buvo priimta NAR prezidiumo sprendimu, o Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ir administraciniam teismui klausimams spręsti 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-71/2020 nurodė, jog ginčai dėl NAR prezidiumo sprendimų priskirtini nagrinėti administraciniams teismams. Be to, pareiškėjai ginčija ne pačią Mokėjimo tvarką, bet NAR prezidiumo sprendimą (nutarimą), kuriuo ši tvarka patvirtinta. Taigi, teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundo reikalavimą panaikinti NAR prezidiumo 2020 m. spalio 27 d. posėdžio nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu: „Patvirtinti patikslintą ir papildytą NAR nario mokesčio mokėjimo tvarkos projektą“.

Pareiškėjų įsitikinimu, jie pagrindė sąlygas prašomoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti. Dėl prašymo laikinai sustabdyti NAR prezidiumo 2020 m. lapkričio 17 d. posėdžio nutarimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu: „Atšaukti A. B. iš NAR vadovo pareigų nuo 2020 m. lapkričio 19 d. ir nutraukti su juo darbo sutartį pagal DK 104 straipsnio 1 dalį“ ir „Paskirti NAR vadove V. K. nuo 2020 m. lapkričio 20 d. ir sudaryti su ja terminuotą darbo sutartį vadovaujantis DK 41 straipsnio 4 dalimi. Paskirtam vadovui patvirtinti 2 500 Eur mėnesinį atlyginimą (įskaitant mokesčius)“ galiojimą pareiškėjai nurodo, jog šis sprendimas yra negaliojantis remiantis bendruoju teisės principu ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda), kadangi jis priimtas NAR prezidiumo, kurio išrinkimo teisėtumas ginčijamas administracinėje byloje Nr. eI2-5078-473/2020, naujos sudėties prezidiumas dar nebuvo (ir iki šiol nėra) įregistruotas Juridinių asmenų registre, o nutarimas buvo priimtas į prezidiumo darbotvarkę neįtrauktu klausimu. Pareiškėjai tvirtina, jog, priešingai nei nurodė teismas, jie neturėjo pateikti argumentų dėl akivaizdaus 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo neteisėtumo, šis klausimas bus išspręstas bylą nagrinėjant iš esmės. Be to, pareiškėjai teigia, kad, nepritaikius jų prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pakartoja, kad NAR veikla susijusi su viešuoju interesu ir stabilumu nemokumo srityje. Teismams tenkinus pareiškėjų skundus, naujosios NAR vadovės priimti nutarimai turės būti panaikinti, tai padarys didelę žalą NAR veiklai ir reputacijai, paralyžiuos jo veiklą, įtrauks į nesibaigiančius teisminius procesus. Be to, dėl ginčijamo nutarimo susiklostė dvivaldystės situacija, naujoji NAR vadovė neturi teisės ir galimybių naudotis NAR lėšomis per elektroninę bankininkystę ir vykdyti mokėjimus NAR vardu (įskaitant mokėjimus, susijusius su profesinių egzaminų organizavimu), dėl to kyla rizika dėl darbuotojų išėjimo iš darbo, prievolių tretiesiems asmenims neįvykdymo. Byloje Nr. eI2-5078-535/2020 teismas pripažino, kad V. K. nėra NAR vadovė ir į bylos nagrinėjimą ją įtraukė kaip trečiąjį suinteresuotą asmenį. Pareiškėjų vertinimu, prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nepažeis nei NAR interesų, nei viešojo intereso, nes tokiu atveju toliau galiotų senoji Mokesčio tvarka, o vadovo pareigas toliau eitų atšauktasis vadovas A. B..

Atsakovas Nemokumo administratorių rūmai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovo vertinimu, teismas Mokėjimo tvarką pagrįstai laikė norminiu administraciniu aktu. Mokėjimo tvarka skirta neapibrėžtam asmenų ratui, kadangi jos 1 punkte bendrai ir neapibrėžtai nurodyti NAR nariai, asocijuoti nariai ir administratoriaus padėjėjai. Vadovaujantis priešinga pozicija, Mokėjimo tvarkos nuostatos reikštų, jog ši tvarka privaloma tik dabartiniams, bet ne naujiems nariams, asocijuotiems nariams ar administratoriaus padėjėjams. Atsakovas pažymi, jog Mokėjimo tvarkos nepaskelbimas nereiškia, kad ji nebus ar negali būti paskelbta, o tam, kad administracinis aktas būtų pripažintas norminiu, pakanka vien jo paskelbimo galimybės egzistavimo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog panašių juridinių asmenų (pvz., Lietuvos advokatūros) priimami tvarkos aprašai yra norminiai administraciniai teisės aktai, kuriems ginčyti ABTĮ įtvirtinta speciali tvarka. Atitinkamai, NAR prezidiumo nutarimas, kuriuo buvo patvirtinta Mokėjimo tvarka, taip pat gali būti ginčijamas tik subjektų, numatytų ABTĮ 112 straipsnyje. Pareiškėjai realiai ginčija Mokėjimo tvarką.

Atsakovas mano, kad pareiškėjų argumentai dėl 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo neteisėtumo, kuriuos jie išdėstė grįsdami prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tėra jų įsitikinimas (prognozė), kadangi administracinė byla Nr. eI2-5078-473/2020 tebevyksta ir nei pareiškėjai, nei atsakovas nežino, ar 2020 m. rugsėjo 4 d. NAR visuotiniame narių susirinkime priimti nutarimai bus panaikinti. Atsakovas tvirtina, kad taip pat atmestini pareiškėjų teiginiai apie tikėtiną didelę žalą. Paaiškina, jog naujai išrinkta NAR vadovė V. K. neturi galimybės atlikti bankinius pavedimus NAR vardu, nes VĮ Registrų centras neišviešino duomenų apie administracijos vadovę. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad dėl nevykdomų bankinių pavedimų NAR darbuotojai išėjo ar ketina išeiti iš darbo arba kad NAR nėra atsiskaitęs su trečiaisiais asmenimis. Pareiškėjai neįrodė grėsmės egzistavimo, o tik rėmėsi prielaidomis apie tam tikras neigiamas pasekmes, kurios savaime nesudaro pagrindo taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, juolab kad pareiškėjai neįrodė, jog tokių tariamų neigiamų pasekmių pašalinimas būtų sudėtingas ar neįmanomas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo reikalavimą dėl Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo 2020 m. spalio 27 d. posėdžio nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo bei kuria netenkintas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl atsisakymo priimti skundo reikalavimą

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, be kita ko, atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl reikalavimo panaikinti NAR prezidiumo 2020 m. spalio 27 d. posėdžio nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu: „Patvirtinti patikslintą ir papildytą NAR nario mokesčio mokėjimo tvarkos projektą“, konstatavęs, kad Mokesčio tvarka yra norminis administracinis aktas, o pareiškėjai nelaikytini subjektais, turinčiais teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 str. 1 d.).

Nagrinėjamos bylos kontekste pirmiausiai primintina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus.

Nustatyta, kad pareiškėjai tiek 2020 m. spalio 27 d. nutarimo, tiek 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo neteisėtumą sieja su tuo, kad jie yra apskundę 2020 m. rugsėjo 4 d. NAR visuotinio narių susirinkimo nutarimus dėl NAR prezidiumo narių atšaukimo ir naujų narių išrinkimo (administracinė byla Nr. eI2-5078-473/2020), be to, naujos sudėties NAR prezidiumas nėra įregistruotas Juridinių asmenų registre. Pareiškėjai 2020 m. spalio 27 d. nutarimo neteisėtumą taip pat grindžia įsitikinimu, jog kai kurios Mokesčio tvarkos nuostatos nesąžiningos, nesuderinamos su įstatymų nuostatomis, priimtos viršijant NAR prezidiumui suteiktus įgaliojimus. Taigi, pareiškėjai tokiu skundo reikalavimu siekia, kad būtų ištirtas Mokesčio tvarkos teisėtumas, įskaitant tai, ar ši tvarka buvo patvirtinta laikantis teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjai atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Mokėjimo tvarka yra norminis administracinis aktas. Jų nuomone, šis administracinis aktas neatitinka pagrindinių norminio administracinio akto požymių.

Atsakant į paminėtus pareiškėjų argumentus, primintina, kad norminio administracinio akto sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, pagal kurią tai – viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų, kurios orientuojamos į ateitį ir numatytos taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir jungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2003 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-63/2003; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010; 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-686-629/2019).

Daugelis ABTĮ bei Viešojo administravimo įstatyme nurodytų norminio administracinio akto požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu ar individualiu administraciniu aktu, turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes. LVAT praktikoje išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas (žr., pvz., 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012); 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-736/2002), įgyvendinant būtent viešojo administravimo įgaliojimus, t. y. jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant valstybės valią ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams (žr., pvz., 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-1/2007); 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius (žr., pvz., 2003 m. kovo 24 d. plenarinės sesijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A5-63/2003); 4) aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų; jis toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011); 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; tai, kad galima tam tikru metu nustatyti jų skaičių, nereiškia, kad aktas yra individualus (žr., pvz., 2011 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I575-3/2011, 2018 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-20-502/2018, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-15-438/2020); 6) aktas yra visuotinai privalomas (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010); 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011, 2017 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-8-756/2017). Konstatavus pirmųjų šešių požymių buvimą, konkretus aktas pripažintinas norminio pobūdžio administraciniu aktu, o atitiktis septintajam požymiui yra tokio akto oficialaus galiojimo sąlyga (žr., pvz., 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-9-662/2018, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-614-968/2019). Taigi ne kiekvienas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas yra oficialiai galiojantis norminis administracinis aktas. Tik visų pirmiau išvardytų požymių visetas suteikia aktui tokį statusą, sudarantį prielaidas tikrinti jo teisėtumą administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija, Mokesčio tvarką įvertinusi paminėto teisinio reguliavimo ir LVAT praktikos kontekste, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2020 m. spalio 27 d. nutarimu patvirtinta Mokesčio tvarka yra norminis administracinis aktas.

Mokesčio tvarkos 1 punkte įtvirtinta, kad ši tvarka (i) nustato NAR pastovios nario mokesčio ir vienkartinio nario mokesčio dalies už sąlyginę įmonę mokėjimo sąlygas bei terminus ir yra privaloma kiekvienam NAR nariui, asocijuotam nariui ir administratoriaus padėjėjui, (ii) NAR narių, asocijuotų narių ir administratoriaus padėjėjų nario mokesčio ir vienkartinio nario mokesčio dydžius NAR prezidiumo teikimu tvirtina NAR visuotinis narių susirinkimas. Pagal Mokesčių tvarkos 15 punktą ši tvarka reglamentuoja NAR narių, asocijuotų narių ir administratoriaus padėjėjų nario mokesčio ir vienkartinio nario mokesčio mokamo už nemokumo (bankroto ir restruktūrizavimo) bylas, iškeltas nuo 2020 m. spalio 1 d. mokėjimo tvarką.

Pareiškėjai mano, kad Mokėjimo tvarka negali būti pripažinta norminiu administraciniu aktu, nes ji taikoma ir adresuota individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Teisėjų kolegija su tokia pareiškėjų pozicija nesutinka. Šiuo aspektu primintina, kad LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, jog norminis administracinis aktas gali būti adresuotas ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, pavyzdžiui, asmenims, siekiantiems dalyvauti ir dalyvaujantiems Kalvarijų turgavietės nuomos konkurse (žr., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-598/2010), Kauno tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems ir laikinai atvežtiems nuteistiesiems (žr. 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-591/2011), ūkio veiklos subjektams, kurie siekia užsiimti intensyvia naminių paukščių ar kiaulių auginimo veikla Kalvarijos savivaldybės teritorijoje (žr. 2012 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-386/2012), įsakymas dėl paslaugų kainų ir tarifų nustatymo – per viešosios įstaigos CPO LT elektroninio katalogo modulius sutartį sudarantiems tiekėjams (žr. 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-587-575/2019). Iš Mokėjimo tvarkoje įtvirtinto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad ši tvarka taikoma NAR nariams, asocijuotiems nariams ir administratoriaus padėjėjams, t. y. asmenims, apibūdintiems pagal jų statusą, narystę NAR (rūšinius požymius), o ne, pavyzdžiui, baigtiniame sąraše išvardytiems asmenims. Iš NAR interneto svetainėje nemokumorumai.lt skelbiamos informacijos matyti, jog NAR nariais ir asocijuotais nariais yra šimtai fizinių ir juridinių asmenų. Taigi, skirtingai nei teigia pareiškėjai, Mokesčio tvarka atitinka penktąjį norminio administracinio akto požymį.

Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundo reikalavimas dėl 2020 m. spalio 27 d. nutarimo panaikinimo nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Tokį savo nesutikimą jie grindžia Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-71/2020 padarytomis išvadomis, jog NAR prezidiumo sprendimai priskirtini nagrinėti administraciniams teismams. Atsakydama į šį pareiškėjų argumentą, teisėjų kolegija akcentuoja, jog iš skundžiamos nutarties turinio yra aišku, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti minėtą skundo reikalavimą dėl to, jog pareiškėjai siekia Mokesčio tvarkos panaikinimo, tačiau ginčijamas administracinis aktas yra norminio pobūdžio, o pareiškėjai nelaikytini subjektais, turinčiais teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 str. 1 d.) (dėl pastarosios aplinkybės byloje nėra ginčo). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog skunde išdėstytos pareiškėjų pretenzijos dėl Mokesčio tvarkos teisėtumo negali būti nagrinėjamos administraciniame teisme (t. y. ABTĮ nustatyta tvarka).

Teisėjų kolegija pažymi, kad NAR prezidiumas gali priimti įvairaus pobūdžio sprendimus, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas pagal ABTĮ nustatą bendrąją administracinių bylų teiseną. Teismingumo byloje Nr. T-71/2020 Specialioji teisėjų kolegija sprendė dėl bylos pagal ieškinį, kuriuo prašoma: 1) pripažinti negaliojančia 2019 m. spalio 29 d. NAR prezidiumo posėdžio protokolo Nr. 1 1-ojo nutarimo dalį, kuria patvirtinta Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo darbo reglamento 3.3.6 papunkčio redakcija: „Nė vienas Prezidiumo narys be Prezidiumo protokolinio sprendimo neturi teisės viešai ir privačiai bet kokiems asmenims komentuoti, publikuoti pranešimų dėl Prezidiume svarstomų klausimų, diskusijų ar nutarimų“; 2) pripažinti negaliojančiu 2019 m. spalio 29 d. NAR prezidiumo posėdžio protokolo Nr. 1 4-ąjį nutarimą, kuriuo nutarta paskirti į NAR vadovo (direktoriaus) pareigas S. B., NAR prezidiumo pirmininkui suteikti įgaliojimą sudaryti darbo sutartį, nustatant 2 500 Eur mėnesinį atlyginimą, rūšinio teismingumo. Paminėtoje byloje Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad NAR yra viešasis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 139 str. 1 d.), NAR teisės ir pareigos nustatytos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 141 ir 142 straipsniuose, taip pat Nemokumo administratorių rūmų įstatų 3–5 punktuose, įvertinusi NAR ir šių rūmų prezidiumo funkcijas, priėjo prie išvados, jog NAR turi viešojo administravimo įgaliojimus. Atsižvelgdama į tai, taip pat į aplinkybę, kad NAR organų sprendimų apskundimo rūšinis teismingumas administraciniam teismui yra nustatytas ex lege (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 151 str.), Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, jog kilęs ginčas teismingas administraciniam teismui. Toje byloje Specialioji teisėjų kolegija nevertino, pagal kurias ABTĮ įtvirtintas taisykles nagrinėtinas kilęs ginčas (konkrečiau, reikalavimas dėl NAR prezidiumo nutarimo, kuriuo patvirtinta Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo darbo reglamento 3.3.6 p. redakcija, panaikinimo). Vadinasi, Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-71/2020 pateiktas vertinimas nėra nesuderinamas su pirmosios instancijos teismo išvada skundžiamoje nutartyje, jog klausimas dėl skundo reikalavimo panaikinti 2020 m. spalio 27 d. nutarimą priėmimo nagrinėti turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumus, aktualiu atveju įtvirtintus ABTĮ 112–119 straipsniuose. Tokios teisėjų kolegijos pozicijos nekeičia aplinkybė, jog apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI2-312-505/2021 priėmė ir išnagrinėjo visus minėtame ieškinyje, dėl kurio buvo kreiptasi į Specialiąją teisėjų kolegiją, suformuluotus reikalavimus (t. y. 2021 m. sausio 13 d. sprendimu atmetė skundą), kadangi vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja LVAT (ABTĮ 15 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog Mokesčio tvarka buvo priimta NAR įgyvendinant viešojo administravimo įgaliojimus, susijusius su Juridinių asmenų nemokumo įstatyme numatytų funkcijų vykdymo užtikrinimu (žr. 144 str. 5 p., 150 str.). Anksčiau aptartos aplinkybės, nustatytos, be kita ko, Specialiosios teisėjų kolegijos, sudaro pagrindą pripažinti, kad Mokesčio tvarka atitinka antrąjį norminio administracinio akto požymį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad administracinio akto paskelbimas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos neturi esminės reikšmės sprendžiant, ar konkretus aktas pripažintinas norminio pobūdžio administraciniu aktu, į tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde kelia abejones tik dėl to, ar Mokėjimo tvarka adresuota neapibrėžtam asmenų ratui ir ar NAR prezidiumo sprendimų teisėtumas apskritai gali būti vertinamas ne ABTĮ nustatyta tvarka, bei sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, plačiau nepasisako dėl Mokėjimo tvarkos atitikties kitiems norminio administracinio akto požymiams. Šiame kontekste pastebėtina, kad pareiškėjai neskundė jokių konkrečių NAR veiksmų ar neveikimo, susijusių su Mokesčių tvarkos taikymu ir galbūt pažeidžiančių jų teises ar teisėtus interesus, t. y. jų atžvilgiu priimtų individualių administracinių aktų.

Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti skundo reikalavimą panaikinti NAR prezidiumo 2020 m. spalio 27 d. posėdžio nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu: „Patvirtinti patikslintą ir papildytą NAR nario mokesčio mokėjimo tvarkos projektą“, kaip pareikštą tokios teisės neturinčio subjekto. Pastebėtina, kad LVAT iš esmės analogiškas išvadas padarė ir kitose administracinėse bylose, susijusiose su NAR prezidiumo priimtais sprendimais (žr. 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-666-438/2020, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-76-438/2021).

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo

Pareiškėjai teismo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo laikinai sustabdyti nurodytų NAR prezidiumo nutarimų, priimtų 2020 m. spalio 27 d. ir 2020 m. lapkričio 17 d. posėdžių metu, galiojimą.

Pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo laikinai sustabdyti 2020 m. spalio 27 d. nutarimo galiojimą, nes buvo atsisakyta priimti skundo reikalavimą panaikinti šį nutarimą, bei prašymo laikinai sustabdyti 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo galiojimą, nes pareiškėjai neįrodė, jog priešingu atveju būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala ar taptų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki ginčijamo sprendimo priėmimo, o, teismo vidiniu įsitikinimu, prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą bei proceso šalių interesų pusiausvyrą.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą bei ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Pareiškėjai, nesutikdami su teismo atsisakymu laikinai sustabdyti 2020 m. spalio 27 d. nutarimo galiojimą, pakartoja, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus padaryta didelė žala NAR veiklos tęstinumui, dalykinei reputacijai ir viešajam interesui (NAR veikla susijusi su viešuoju interesu ir stabilumu nemokumo srityje), nes, jų įsitikinimu, neteisėtai paskirtos NAR vadovės sprendimai turės būti panaikinti, dėl susidariusios dvivaldystės situacijos naujoji vadovė negali visa apimtimi veikti NAR vardu (pvz., atlikti bankinius mokėjimus, dėl ko kyla rizika dėl darbuotojų išėjimo iš darbo, santykių nutraukimo su trečiaisiais asmenimis, piniginių prievolių neįvykdymo, kliūčių organizuoti profesinius egzaminus).

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog vien ta aplinkybė, kad naujos NAR vadovės išrinkimas yra kvestionuojamas teisme, savaime nesuteikia pagrindo jos priimtus sprendimus iš anksto vertinti kaip galbūt neteisėtus ir neigiamai veikiančius NAR interesus, reputaciją ar sukeliančius didelės žalos grėsmę. Naujai išrinktos NAR vadovės atlikti veiksmai ar priimti sprendimai galėtų būti pripažinti neteisėtais tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus tokių veiksmų teisėtumą bei pagrįstumą. Pačių pareiškėjų kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikti dokumentai (teikimai NAR prezidiumo pirmininkui, prezidiumui) patvirtina, jog V. K. vykdo NAR vadovo funkcijas. Pareiškėjų teiginiai, kad NAR funkcijų vykdymas gali sutrikti dėl to, jog naujoji vadovė neturi prieigos prie NAR banko sąskaitų ir negali atlikti mokėjimų NAR vardu, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio ir grindžiami tik ginčijamu 2020 m. spalio 27 d. nutarimu atšaukto NAR vadovo A. B. el. laišku – atsakymu pareiškėjų atstovui advokatui dėl mokėjimų vykdymo.

Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi pareiškėjų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjai neįrodė, jog šiuo metu egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. kad nagrinėjamu atveju egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius pareiškėjų nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Šiuo aspektu primintina, kad administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad prielaida, jog pareiškėjas ar kiti asmenys gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjai neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad nepritaikius prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjams, NAR ar viešajam interesui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Pareiškėjai šios skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo nepagrindė. Jie, prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių reikalavimui šioje byloje užtikrinti, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra jokio pagrindo taikyti pareiškėjų prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra pagrįsta ir teisėta.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti skundo reikalavimą panaikinti NAR prezidiumo 2020 m. spalio 27 d. posėdžio nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu: „Patvirtinti patikslintą ir papildytą NAR nario mokesčio mokėjimo tvarkos projektą“ ir atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų D. V., G. S., T. K., T. M., V. K. ir Ž. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų D. V., G. S., T. K., T. M., V. K. ir Ž. S. skundo reikalavimą panaikinti Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo 2020 m. spalio 27 d. posėdžio nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu: „Patvirtinti patikslintą ir papildytą NAR nario mokesčio mokėjimo tvarkos projektą“ bei netenkintas pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Ramutė Ruškytė

        Skirgailė Žalimienė