Baudžiamoji byla Nr. 2K-351/2010
Procesinio sprendimo kategorijos
2.4.6.4.1;
2.4.6.2.1; 2.4.7; 2.3.6.4.5.1;
2.3.6.4.4.1;
2.3.6.4.6.1; 2.1.7.4; 1.1.5.2
(S)
LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro
Aiduko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
sekretoriaujant Daivai
Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui
Regimantui Žukauskui,
nuteistojo gynėjui advokatui
Sigitui Žostautui,
išteisintajam A. B.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. Š. kasacinį
skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo Panevėžio miesto apylinkės
teismo 2009 m.
liepos 8 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: A. B.
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1
dalį išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant A. Š. nesunkų
sveikatos sutrikdymą (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); A. B. byla
dėl smūgių A. Š. sudavimo nutraukta, esant BK 29 straipsnio 1 dalyje
numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei (BPK 3 straipsnio 1 dalies
9 punktas).
Atmestas nukentėjusiojo A. Š. civilinis
ieškinys dėl 220 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo
bei Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 3402,60 Lt atlyginimo už
A. Š. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Byla perduota prokurorui, kad šis imtųsi priemonių
nustatyti asmenį, padariusį nukentėjusiajam A. Š. nesunkų sveikatos
sutrikdymą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės
pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, išteisintojo ir jo
gynėjo, taip pat prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
A. B. išteisintas pagal BK 138 straipsnio 1
dalį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą
ir panaikinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo
nuteistas dėl to, kad jis 2008
m. rugpjūčio 3 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) 20-ojo namo kieme, padarė nukentėjusiajam A. Š.
dešiniojo skruostikaulio lūžį.
A. B. byla nutraukta dėl smūgių
sudavimo nukentėjusiajam A. Š., nustačius atsakomybę šalinančią aplinkybę,
numatytą BK 29 straipsnio 1 dalyje, nes A. B. pastarąjį sulaikė kaip vieną
iš asmenų, padariusių nusikalstamą veiką ir tokio sulaikymo ribų neperžengė.
Pirmosios
instancijos teismo nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1
dalį, pripažinus įrodytomis tokias nusikalstamos veikos aplinkybes:
A. B. 2008 m. rugpjūčio 3 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) 19–ojo namo
kieme, kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. Š. ne mažiau kaip tris smūgius į
galvos ir veido sritį; tęsdamas nusikalstamą veiką, nusivedė jį į (duomenys neskelbtini) 20–ojo namo
kiemą, kur sudavė nukentėjusiajam ranka ne mažiau kaip keturis smūgius į šonus
ir pilvo sritį, po to, šiam pargriuvus ant žemės, spyrė ne mažiau kaip penkis kartus
į nugaros ir užpakalio sritį, o nukentėjusiajam atsistojus, sudavė kumščiu ne
mažiau kaip keturis smūgius į galvos ir pilvo sritį, dar kartą nukentėjusiajam
pargriuvus ant žemės, spyrė ne mažiau kaip du kartus į nugaros sritį, po to jam
atsisėdus, spyrė du kartus į šonus, vėliau, A. Š. atsistojus, sudavė jam
smūgį rankoje turėtu nenustatytu kietu daiktu, taip padarė nukentėjusiajam
dešiniojo skruosto paviršinę žaizdą, dešiniojo skruostikaulio lūžį, poodines
kraujosruvas dešiniuose vokuose, dešinės akies obuolio junginėje, skruoste,
krūtinės ląstos dešinėje, nugaroje dešinėje, nubrozdino dešinio skruosto,
dešinės krūtinės ląstos pusės, kairio žasto odą, t. y. nesunkiai sutrikdė
nukentėjusiojo A. Š. sveikatą.
Kasaciniu skundu nukentėjusysis A. Š. prašo
panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. sausio 6 d. išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. apkaltinamąjį nuosprendį.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos
teismo nuosprendis neteisėtas, nes priimtas iš esmės pažeidžiant BPK 20
straipsnio reikalavimus, ir tai sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti
teisingą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo
taisykles. Visų pirma teismas teikė pirmenybę A. B. ir jo artimųjų
giminaičių, suinteresuotų bylos baigtimi, parodymams, jais patikėjo
nekreipdamas dėmesio į esamus prieštaravimus, o nukentėjusiojo parodymus vertino
kaip nenuoseklius ir tik dėl to, kad jis negalėjo argumentuotai paaiškinti savo
pirminių parodymų apie jam padaryto skruostikaulio sužalojimo aplinkybes. Pasak
kasatoriaus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis logiškai ir
argumentuotai pateisino, kodėl pirmąjį kartą duodamas parodymus nurodė kitokias,
negu buvo iš tikrųjų, skruostikaulio sužalojimo priežastis. Išteisindamas
A. B. apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė, kodėl nesiremia
liudytojo K. I. parodymais apie tai, kad, einant jo (A. Š.) gelbėti,
tik du jaunuoliai rankose turėjo pagalius, o kiti nieko neturėjo. Tai pirmosios
instancijos teismo posėdyje patvirtino ir A. B., nurodydamas, kad tuo metu
jaunuoliai akmenų nebemėtė, o į kiemą įpuolė tik su pagaliais. Kasatoriaus
įsitikinimu, tai paneigia išvadą, kad jam skruostikaulį galėjo sužaloti kas
nors kitas mesdamas akmenį. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje
nepasisakyta dėl liudytojų L. S., L. M., A. Š. parodymų apie tai,
kad nukentėjusysis buvo sumuštas ir kruvinas, tai patvirtino ir sumuštą jį
(A. Š.) iš A. B. kiemo išvedę asmenys (liudytojai). Kasatorius
pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas išvadas turėjo grįsti įvertinęs
įrodymų visetą, taip pat pasisakyti, kodėl atmeta įrodymus, kuriais rėmėsi
apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai nutraukė A. B. bylą BPK 3 straipsnio 1
dalies 9 punkto pagrindu ir šiuo atveju netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą,
nuosprendyje nurodydamas, jog A. B., sulaikydamas kasatorių, neviršijo BK
29 straipsnyje nurodytų ribų. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos
teismo išvada, kad A. B. sulaikė jį kaip asmenį, užkluptą darant
nusikaltimą arba tuoj po nusikaltimo darymo, ir kad dėl to A. B. veikoje
(suduodant smūgius nukentėjusiajam) yra BK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta
baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Kasatorius teigia, kad jis jokios
nusikalstamos veikos nepadarė (akmenų ar kitų daiktų į A. B. kiemą nemėtė,
prie jo tvoros nesišlapino), sulaikomas nesipriešino, todėl A. B. nebuvo
jokio teisinio pagrindo jį sulaikyti ir mušamas jis buvo be jokio reikalo.
Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs faktą, kad A. B.
sudavė smūgius kasatoriui, nenurodė, kodėl tai daryti buvo būtina. Kasatorius
atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BK 29 straipsnio nuostatas smurto naudojimas
pateisinamas tik tada, jeigu nusikalstamą veiką padariusio asmens nebuvo galima
kitaip sulaikyti.
Kasacinis
skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK reikalavimų, reglamentuojančių
apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio surašymą, pažeidimų
Apeliacinės
instancijos teismas, BPK 329 straipsnio 1 punkte, 326 straipsnio 1 dalies 2
punkte nurodytais pagrindais panaikinęs pirmosios instancijos teismo
apkaltinamąjį nuosprendį ir priėmęs naują nuosprendį, jį privalėjo surašyti
taip, kaip to reikalauja BPK 331 straipsnis, taip pat BPK XXIII skyriaus
pagrindinės nuostatos. Skundžiamas nuosprendis šių reikalavimų neatitinka.
BPK
331 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas,
panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują
nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes
ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti
arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais
vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Jeigu
apeliacinės instancijos teismas panaikina nuosprendį ir nutraukia bylą, nutartyje
nurodomos konkrečios aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas (BPK 332
straipsnio 6 dalis). Išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti
išdėstyta kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė,
teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų vertinimo motyvai, teismo išvados
dėl kaltinamojo išteisinimo (BPK 305 straipsnio 3 dalis). Apkaltinamojo
nuosprendžio surašymui keliami reikalavimai – išdėstyti aprašomojoje dalyje
įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos
padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes (BPK 305
straipsnio 1 dalis). Nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama,
aprašomojoje dalyje nurodomos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose
numatytos aplinkybės, taip pat atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
pagrindai ir motyvai (BPK 305 straipsnio 4 dalis).
Pirmosios
instancijos teismo nuosprendžiu A. B. buvo nuteistas už vieną nusikaltimą,
kuris kvalifikuotas pagal 138 straipsnio 1 dalį. Iš šiame apkaltinamajame
nuosprendyje aprašytos nusikalstamos veikos aplinkybių aišku, kad A. B.
buvo inkriminuoti konkretūs veiksmai panaudojant fizinį smurtą prieš
nukentėjusįjį A. Š., t. y. iš viso dvidešimt vienas smūgis į įvairias
kūno vietas; dalis šių smūgių (trys) padaryti (duomenys neskelbtini) 19–ojo namo kieme ir dalis (aštuoniolika)
tęsiant smurtinius veiksmus (duomenys
neskelbtini) 20–ojo namo kieme; taip pat nurodyti šių veiksmų padariniai –
sužalojimai, tarp jų – skruostikaulio lūžis, atitinkantis nesunkų sveikatos
sutrikdymą. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies
turinio neaišku, kokias iš išdėstytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių,
t. y. kuriuos iš A. B. inkriminuotų smurtinių veiksmų šis teismas
pripažino neįrodytais ir dėl to išteisino pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o
kuriuos veiksmus ir jų pasekmes pripažino įrodytais, tačiau dėl jų bylą
nutraukė. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad
apkaltinamuoju nuosprendžiu A. B. inkriminuoti veiksmai: (duomenys neskelbtini) 19–ojo namo kieme
ne mažiau kaip trijų smūgių sudavimas kumščiu nukentėjusiajam A. Š. į
galvos ir veido sritį, po to, nusivedus A. Š. į (duomenys neskelbtini) 20–ojo namo kiemą, ne mažiau kaip keturių
smūgių sudavimas ranka į šonus ir pilvo sritį, po to, šiam pargriuvus ant
žemės, – ne mažiau kaip penki spyriai į nugaros ir užpakalio sritį, o
nukentėjusiajam atsistojus – ne mažiau kaip keturių smūgių sudavimas į galvos
ir pilvo sritį, vėliau dar kartą nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės – ne
mažiau kaip du spyriai į nugaros sritį, o atsisėdus – du spyriai į šonus,
vėliau šiam atsistojus – smūgių sudavimas turėtu nenustatytu kietu daiktu.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad šių nurodytų aplinkybių nepatvirtina kiti
byloje esantys duomenys. Taigi padaryta išvada, kad visi A. B.
inkriminuoti veiksmai, už kuriuos jį buvo nuteisęs pirmosios instancijos
teismas, (dvidešimt vienas smūgis) nepatvirtinti bylos duomenimis. Antra
vertus, apeliacinės instancijos teismas padarė dar vieną išvadą dėl to paties
kaltinimo įrodytumo (nuosprendžio 5 lapas), t. y. kad A. B. išteisintinas
pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, jog smogdamas A. Š. į veidą
padarė šiam nesunkų sveikatos sutrikdymą – sužalojimą veide (pagal pirmosios
instancijos teismo nuosprendį šis sužalojimas padarytas vienu trauminiu
poveikiu). Toliau apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (5 lapas)
nurodyta, kad dėl kitos kaltinimo dalies – smūgių sudavimo A. Š. – byla
nutrauktina BK 29 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau neišdėstyta, dėl kokių
smurtinių veiksmų ir kokių jais sukeltų sveikatos sutrikdymo padarinių; antra
vertus, tai prieštarauja prieš tai nurodytai apeliacinės instancijos teismo išvadai,
kad visi veiksmai, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytais,
nėra patvirtinti bylos įrodymų. Be to, atsižvelgus į teismo medicinos
specialisto išvadas apie nukentėjusiajam A. Š. padarytus sužalojimus ir
nustatytinus padarinius (sveikatos sutrikdymo pobūdį, laipsnį), sukeltus
atitinkamų veiksmų, ši nusikalstamos veikos dalis, kurioje baudžiamoji byla
nutraukta, neįvertinta ir baudžiamojo įstatymo prasme. Tai yra esminės faktinės
nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kurios turi būti išdėstytos
nuosprendyje pripažįstant asmenį kaltu arba jį išteisinant, neįrodžius
kaltinimo bei naikinant pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine
tvarka išnagrinėtoje byloje (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331
straipsnio 1, 2 dalis), taip pat ir bylą nutraukiant (BPK 305 straipsnio 4
dalis, 332 straipsnio 6 dalis), priešingu atveju toks teismo sprendimas negali
būti laikomas teisingu.
Kaip matyti iš apeliacinės
instancijos teismo nuosprendžio, A. B. byla dėl kaltinimo dalies – smūgių
sudavimo – nutraukta BPK 327 straipsnio 1 punkto pagrindu, esant vienai iš BPK
3 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytų baudžiamąją atsakomybę šalinančių
aplinkybių, t. y. BK 29 straipsnio 1 dalyje numatytai aplinkybei. Pagal
šią baudžiamojo įstatymo normą (BK 29 straipsnio 1 dalis) asmuo neatsako pagal
Baudžiamąjį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas
ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo
nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų
sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o sulaikydamas
nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, – sunkų
sveikatos sutrikdymą, jeigu nusikalstamą veiką padariusio asmens kitaip nebuvo
galima sulaikyti. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad
nukentėjusįjį A. Š. A. B. sulaikė kaip vieną iš asmenų, padariusių
nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnyje prieš A. Br. ir R. M.
.bei mėčiusių akmenis į A. B. namo kiemą. Taigi šioje situacijoje
sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, pažymėtina, kad asmuo neatsako
sulaikydamas nusikalstamą veiką padariusį asmenį tuo atveju, kai sulaikytasis
sulaikančiajam padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų
sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Minėta, kad apeliacinės instancijos
teismas nenustatė ir nuosprendyje nenurodė šių faktinių veikos, dėl kurios
A. B. byla nutraukta, aplinkybių, o tai yra reikšminga darant išvadas dėl
BK 29 straipsnio 1 dalies taikymo.
Tam,
kad BK 29 straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos padarymas sulaikomam asmeniui neužtrauktų
baudžiamosios atsakomybės, jis turi atitikti ir sąlygas, apibūdinančias
sulaikomo asmens elgesį, veiksmus, apie kuriuos taip pat nurodyta minėtoje BK
normoje. Taigi teisėtas sulaikymo pagrindas – nusikalstamos veikos padarymas.
Be to, toks asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, aktyviai bando išvengti
sulaikymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas
nenustatė aplinkybių apie tai, jog nukentėjusysis A. Š. padarė
nusikalstamą veiką ir aktyviai bandė išvengti sulaikymo. Dėl to apeliacinės
instancijos teismas, paneigdamas pirmosios instancijos teismo išvadas bei
nustatydamas kitokias įvykio aplinkybes, privalėjo ne tik aiškiai, apibrėžtai
jas išdėstyti naujame nuosprendyje, bet ir pateikti argumentuotas, išsamia visų
įrodymų analize paremtas išvadas, tačiau to nebuvo padaryta, o apsiribota
keletu fragmentiškų teiginių (nuosprendžio 5 lapas, paskutinė pastraipa) apie
A. Š. kaip vieną iš asmenų, užpuolusių A. B. ir kitus asmenis bei
apmėčiusių juos akmenimis, tačiau konkrečiai neapibūdinant nei nukentėjusiojo
A. Š. (kaip dariusio nusikalstamą veiką asmens) veiksmų, nei situacijos,
kurioje jis buvo sulaikomas, neatskleidus visos tęstinio įvykio eigos,
pradedant nuo to, kuo jis prasidėjo, kaip vystėsi ir kokiomis aplinkybėmis
baigėsi. Skundžiamame nuosprendyje iš esmės neatskleista įvykio situacija ir
tuo aspektu, ar įstatyme nurodyta žala sulaikomam asmeniui proporcinga jo
veiksmų pobūdžiui, pavojingumo laipsniui, ar apskritai reikėjo panaudoti fizinę
prievartą, sukėlusią sveikatos sutrikdymo padarinius. Nustatymas ir nurodymas
šių konkrečių aplinkybių, dėl kurių baudžiamoji byla nutraukiama, yra būtinas
pagrįsto ir teisingo nuosprendžio priėmimui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiame
nuosprendyje nurodyti BPK reikalavimų, reglamentuojančių apeliacinės
instancijos teismo nuosprendžio turinį, pažeidimai yra esminiai, sukliudę
teismui priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Dėl BPK reikalavimų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą
Apeliacinės instancijos teismas,
patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą
bei jį panaikindamas priimant naują nuosprendį ar bylą nutraukiant, privalo pagal
savo vidinį įsitikinimą sprendimą motyvuoti, pateikti kitokį įrodymų vertinimą,
pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu,
vadovaujantis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 331 straipsnis). Skundžiamą
nuosprendį priėmęs apeliacinės instancijos teismas šių reikalavimų nepaisė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad
apeliacinės instancijos teismo išvados iš esmės argumentuojamos ne bylos
įrodymų visetu, jų tarpusavio sugretinimu ir palyginimu, o bendro pobūdžio
teiginiais arba atsietais fragmentais, išsamiau neanalizuojant bylos įrodymų
turinio bei įrodymų vertinimui svarbių aplinkybių.
Vertinant nukentėjusiojo A. Š.
parodymus, kuriais pirmosios instancijos teismas patikėjo, apeliacinės
instancijos teismas, jų pakankamai neišnagrinėjęs, ypatingą reikšmę suteikė ne
parodymams, kuriuos šis davė apklausų metu būdamas įspėtas dėl baudžiamosios
atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o paaiškinimui, surašytam 2008 m.
rugpjūčio 4 d. policijos patruliui (T. 1, b. l. 190). Teismas
nevertino, ar pagal įvykio aplinkybes A. Š., jeigu jis buvo mušamas, realiai
galėjo suskaičiuoti jam suduotų smūgių skaičių, ar dėl smūgių skaičiaus
liudytojų M. V., L. P., A. Č., mačiusių A. B. veiksmų dalį
tam tikru metu, parodymai skiriasi objektyviai ar dėl kitų priežasčių. A. Š.
priklausančių daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys,
kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas A. Š.
žalojimo faktą, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje visiškai neaptarti.
Išteisinamajame nuosprendyje darant išvadą, kad A. B. parodymus (neigiant
smūgių sudavimą nukentėjusiajam) patvirtina su juo buvę liudytojai A. Br,
R. M., I. M., N. V., šių asmenų parodytos kitos svarbios
aplinkybės iš esmės neaptartos, nevertintas jų parodymų patikimumas
atsižvelgiant ne tik į subjektyviąsias aplinkybes, bet ir lyginant šiuos
parodymus su į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų liudytojų L. M.,
L. S. parodymais apie tai, kad nukentėjusįjį A. Š. jie matė kruvinu
veidu ir kad šis nurodė, kas jį sumušė. Savo ruožtu, policijos pareigūnų
parodymai nepalyginti su nukentėjusiojo A. Š. parodymais sprendžiant, ar
(ir kiek) jie atitinka tikrovę. Nuosprendyje nebuvo pakankamai objektyviai ir
išsamiai įvertintos teismo medicinos specialisto išvados ir teismo posėdyje
apklausto specialisto R. Arlicko paaiškinimai apie A. Š. nustatytų
sužalojimų kilmę, padarymo mechanizmą bei galimą trauminių poveikių kiekį, o
tai svarbu nustatant priežastinį ryšį tarp galimos veikos (ar kitokio poveikio)
ir kilusių sveikatos sutrikdymo padarinių. Apie įvykio aplinkybes (paleistą
šunį, jaunuolių, nešinų pagaliais, ėjimą vaduoti draugo (A. Š.) apklausto
liudytojo K. I. parodymai, kaip pažymėta kasaciniame skunde, iš viso
neaptarti. Šie parodymai, be kitų bylos įrodymų, galėjo būti svarbūs
sprendžiant apie A. Š. ir su juo buvusių asmenų elgesį bei A. B.
reakciją į tai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad
apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje
nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir tai sukliudė išsamiai ir nešališkai
išnagrinėti bylą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Remiantis tuo, kas išdėstyta,
teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas padarė
esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2
punktas, 3 dalis), dėl kurių šio teismo nuosprendis naikintinas ir byla
grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 6 d. nuosprendį ir perduoti bylą
iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Viktoras
Aidukas
Valerijus
Čiučiulka
Dalia
Bajerčiūtė