Civilinė byla Nr. e2A-425-934/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01470-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2.; 3.3.1.14

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IT sprendimai sėkmei“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IT sprendimai sėkmei“ ieškinį atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl nepagrįsto praturtėjimo ir piniginių lėšų priteisimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „IT sprendimai sėkmei“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti ieškovės naudai iš atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC prie SAM, ir atsakovas) 103 925,00 Eur sumą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys ir dublikas grindžiami šiais argumentais ir aplinkybėmis:

1.1.                      Vilniaus miesto savivaldybė, ieškodama technologinio sprendimo jai priskirtų funkcijų įgyvendinimui, nutarė sukurti mobilią karantinavimosi aplikaciją – programėlę mobiliesiems telefonams „Karantinas“, kurios pagalba vartotojai galėtų gauti patarimus bei priminimus apie prevencinius veiksmus karantino bei saviizoliacijos laikotarpiu, taip pat atitinkama taškų sistema būtų skatinami laikytis saviizoliacijos. Programėlės kūrimui buvo pasitelkta tiekėja – ieškovė, kuri laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. balandžio 6 d. pagal Vilniaus miesto savivaldybės pateiktą techninę specifikaciją kūrė programėlę. Kartu buvo derinamos sutarties sąlygos ir paslaugų apmokėjimas;

1.2.                      Vilniaus miesto savivaldybės atstovai jau 2020 m. balandžio 4 d. viešai pristatė programėlę „Karantinas“ Vilniaus miesto gyventojams. Tik 2020 m. balandžio 6 d., vadovaujantis viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu rezultatais, tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir ieškovės buvo sudaryta mobiliosios programėlės „Karantinas“ nuomos paslaugų sutartis, kuri 2020 m. balandžio 14 d. perkančiosios organizacijos iniciatyva buvo nutraukta. Šiuo Vilniaus miesto savivaldybės įgyvendintu technologiniu sprendimu susidomėjo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) bei NVSC prie SAM, tik programėlę buvo siekiama sukurti ne konkrečios savivaldybės, o nacionaliniu lygmeniu su papildomais funkcionalumais;

1.3.                      2020 m. kovo 27 d. ieškovė pristatė Vyriausybės Viešojo valdymo grupės vyriausiajam patarėjui technologinį sprendimą karantino informacijos skleidimui ir saviizoliacijos užtikrinimui. Tą pačią dieną ieškovė el. paštu gavo atsakymą, kuriame buvo prašoma pateikti pasiūlymą nuotoliniu būdu, prie šio el. laiško gavėjų pridėti ir NVSC prie SAM atstovai, įskaitant ir NVSC prie SAM direktorių. 2020 m. kovo 27 d. A. S., reaguodamas į Vyriausybės patarėjo el. laišką, kuriame buvo prašoma nuotoliniu būdu pateikti pasiūlymą, atsiuntė ieškovei nuotolinės konferencijos prisijungimo nuorodą. Šios nuotolinės konferencijos metu ieškovė pristatė savo technologijas, pajėgumus, kitaip tariant – pateikė pasiūlymą perkančiajai organizacijai. Ieškovei pateikus pasiūlymą NVSC prie SAM atstovas nurodė, kad dėl šių paslaugų pirkimo NVSC prie SAM veda derybas su dar 3 įmonėmis – tiekėjais, t. y. perkančioji organizacija iš viso vertina 4 tiekėjų pasiūlymus. Jei bus pasirinkta ieškovė, NVSC prie SAM apie tai informuos. Tos pačios dienos vakare NVSC prie SAM el. paštu informavo ieškovę, kad ieškovė yra pasirinkta NVSC prie SAM perkamų paslaugų tiekėja. Atsakovo patvirtinimas dėl ieškovės paslaugų pirkimo dar kartą buvo išreikštas ir Discord susirašinėjimo programoje;

1.4.                      Laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. ieškovė pagal NVSC prie SAM pateiktus ir nuolat pildytus reikalavimus, kurie vėliau buvo sudėti ir susisteminti į techninę specifikaciją, kūrė užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinės sistemos programėlę, kuria buvo siekiama surinkti, apdoroti ir pateikti analizei epidemiologiškai reikšmingus duomenis, padedančius užtikrinti užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėseną ir kontrolę bei tinkamai valdyti ypatingąsias epidemines situacijas. Programėlės kūrimo darbai susidėjo iš kelių dalių. Bendroji programėlės dalis buvo skirta savanoriškai saviizoliacijai, karantinui užtikrinti. Ši programėlės versija skirta surinkti duomenis iš savanoriškų programėlės naudotojų apie jų sveikatos rodiklius ir juos perduoti epidemiologinei duomenų analizei, taip pat skleisti informaciją vartotojams. Kita dalis – saviizoliacijos dalis, kuri apėmė papildomos funkcijos programėlei diegimo darbus. Ši programėlės versija skirta priverstinei saviizoliacijai užtikrinti; 

1.5.                      Laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. tarp ieškovės ir atsakovo vyko intensyvus darbas: buvo sprendžiami klausimai tiek dėl programėlės dizaino ir funkcionalumų, tiek ir dėl sutarties sąlygų bei apmokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu buvo paskelbtas karantinas, šalys iš esmės visus iškylančius klausimus sprendė nuotoliniu būdu, t. y. bendravo el. paštu, susirašinėjo Discord programėlėje, rengė nuotolines konferencijas naudojantis Zoom programa, bendravo telefonu;

1.6.                      2020 m. kovo 27 d. atsakovas el. paštu atsiuntė pirminius reikalavimus programėlei bei jos funkcionalumui. Vienas esminių reikalavimų buvo skubumas. Pirminę programėlės versiją buvo prašoma sukurti per 3 dienas. Šią techninę specifikaciją ieškovei atsiuntė 2020 m. gegužės 6 d. kartu su kvietimu teikti pasiūlymą;

1.7.                      Atsakovas paraleliai vykdė ir atvejų (ekstremalių situacijų) valdymo programinės įrangos pirkimą, pasirinktas tiekėjas buvo UAB „Juvare Lithuania“. Atsakovas siekė techniškai įgyvendinti ieškovės sukurta programėle surinktų duomenų perdavimą į UAB „Juvare Lithuania“ sukurtą atvejų (ekstremalių situacijų) valdymo programinę įrangą, t. y. surinkti ir perduoti duomenis NVSC prie SAM, kuriuos tuo metu rinko NVSC prie SAM skambučių centro darbuotojai. 2020 m. kovo 30 d. atsakovas atsiuntė el. laišką ieškovei ir UAB „Juvare Lithuania“ atstovui, kuriame aprašomi duomenų tipai, kurie bus perduodami į UAB „Juvare Lithuania“ ruošiamą programinę įrangą. Atsakovas nuo pat pradžių nurodė ieškovei ruošti programėlės techninę infrastruktūrą taip, kad būtų įmanomas duomenų persiuntimas NVSC prie SAM duomenų bazei, bei ruošti tokį programėlės turinį, kuris atitiktų NVSC prie SAM duomenų bazės struktūrą;

1.8.                      Ieškovei per atsakovo nustatytus terminus sukūrus pirminę programėlės versiją buvo pradėti programėlės testavimo ir taisymo darbai, taip pat buvo aptariami tolimesni veiksmai ir terminai. Pirmo etapo darbai turėjo būti užbaigti iki 2020 m. balandžio 6 d. ir prasidėti programėlės viešinimo Lietuvos gyventojams kampanija;

1.9.                      NVSC prie SAM atstovai nuolat teikė prašymus, pastabas, komentarus dėl programėlės turinio ir dizaino keitimo. Į šalių susirašinėjimą nuo pat pradžių buvo įtrauktas NVSC prie SAM direktorius, kuris ir pats asmeniškai teikė nurodymus ir atsakymus ieškovei. Programėlės kūrimo klausimais ieškovė nuolat bendravo su Vyriausybės atstovais;

1.10.                      Ieškovei atlikus programėlės pataisymus pagal atsakovo ir kitų institucijų atstovų teiktas pastabas ir prašymus, sukurta programėlė buvo priimta ir paviešinta, t. y. 2020 m. balandžio 7 d. įvyko viešas programėlės pristatymas;

1.11.                      Programėlė buvo patalpinta „Apple app store“ ir „Google play store“ programėlių parduotuvėse, ji tapo prieinama naudotojams. Iš viso 3 802 naudotojai šią programėlę parsisiuntė ir įsidiegė į savo mobiliuosius telefonus ir ja naudojosi;

1.12.                      Vėliau, jau paviešinus pirminę programėlės versiją, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. buvo atlikti papildomi darbai, programėlės patobulinimai, diegiamos papildomos funkcijos. 2020 m. gegužės 7 d. buvo atlikti visi esminiai darbai ir buvo pasirengta UAB „Juvare Lithuania“ sistemos bei ieškovės sukurtos programėlės duomenų integracijai, koks ir buvo pirminis NVSC prie SAM užsakymas. Be to, 2020 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Juvare Lithuania“ el. laiške ieškovei patvirtino, kad duomenų integracija jau buvo įvykusi ir surinkti duomenys buvo naudojami;

1.13.                      Ieškovė, kaip paslaugų teikėja, taip pat teikė atsakovui savo suteiktų paslaugų ataskaitas. 2020 m. balandžio 20 d. ieškovė persiuntė atsakovui savo darbo valandų ataskaitą už pirminės apimties įgyvendinimą. 2020 m. gegužės 6 d. ieškovė, po įvykusio pokalbio su NVSC prie SAM direktoriumi ir pavaduotoju bei Vyriausybės patarėju, atsiuntė visiems pokalbio santrauką ir detalią savo suteiktų paslaugų bei planuojamų atlikti darbų ataskaitą. Kartu buvo derinama paslaugų kaina ir sutarties pasirašymo ir įforminimo klausimas. Jau 2020 m. kovo 30 d. NVSC prie SAM atstovas klausė ieškovės, ar ji apskaičiavo kainą. 2020 m. kovo 30 d. ieškovė pateikė kainos ir jos apskaičiavimo metodikos pasiūlymą. Ieškovė pasiūlė preliminarią (28 292,00 Eur) saviizoliacijos modulio kūrimo kainą, kuri neapėmė programėlės palaikymo, techninio aptarnavimo ir atnaujinimo darbų, licencijos nuomos mokesčio ir pan. Ieškovė pasiūlė paslaugų kainą skaičiuoti valandiniais įkainiais, pateikė savo valandinių įkainių dydžius. 2020 m. kovo 31 d. atsakovas, gavęs tokį ieškovės pasiūlymą, Discord programoje patvirtino, kad valandos ir pinigai tinka. 2020 m. balandžio 1 d. ieškovė, atsižvelgdama į naujus atsakovo reikalavimus programėlei ir kainos apskaičiavimo metodikai, el. laiške patikslino atsakovui paslaugų kainą, t. y. nurodė ne valandinius įkainius, o bendrą paslaugų kainą – 108 000,00 Eur už programėlės sukūrimą ir palaikymą. 2020 m. balandžio 2 d. NVSC prie SAM atstovas A. S., atsakydamas į ieškovės laišką ir pridėdamas prie šio laiško NVSC prie SAM direktorių, nurodo, kad NVSC prie SAM tvirtina ieškovės paslaugų kainą, kuri yra 108 000,00 Eur. 2020 m. balandžio 7 d. programėlės viešo pristatymo Vyriausybės konferencijoje metu NVSC prie SAM atstovas, atsakydamas į žurnalisto klausimą, kiek kainavo sukurti programėlę, nurodė, kad išlaidos ir kaštai dar skaičiuojami, nes programėlė dar iki galo nesukurta, bus diegiamos naujos funkcijos;

1.14.                      2020 m. balandžio 15 d. Vyriausybė nutarimu Nr. 374 „Dėl lėšų skyrimo“ nutarė skirti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų SAM 3 500 000,00 Eur, be kita ko, incidentų valdymo programinei įrangai ir mobiliajai programėlei „Karantinas“ įsigyti. 2020 m. gegužės 5 d. atsakovo atstovas Discord programoje nurodė, kad ieškovė gaus el. laišką, į kurį atsakydama turės pateikti oficialų pasiūlymą NVSC prie SAM su galutine 256 900,00 Eur kaina;

1.15.                      Ieškovė nuo pat tos dienos, kai buvo pasirinkta programėlės kūrimo tiekėja, nuolat priminė ir prašė atsakovo atsiųsti sutartį pasirašymui, t. y. įforminti šalių teisinius santykius. Ieškovė norėjo kuo greičiau įforminti šalių sutartinius santykius, kurie faktiškai tęsėsi jau nuo 2020 m. kovo 27 d., todėl komunikavo su atsakovu, teiravosi atsakovo, ar ji turi rengti tokius dokumentus, teiravosi dėl dokumentų formos ir turinio. 2020 m. gegužės 4 d. ieškovė Discord programoje nurodė atsakovo atstovui, kad kol nebus pasirašyta sutartis, naujų darbų ieškovė neatliks. 2020 m. gegužės 4 d. atsakovas Discord programoje atrašė ieškovei, kad viešojo pirkimo dokumentai yra galutinai tvirtinami su kitomis institucijomis, nurodė, kad galutinė sutartinių santykių įforminimo diena yra 2020 m. gegužės 7 d.;

1.16.                      2020 m. gegužės 5 d. atsakovas Discord programoje informavo ieškovę, kad yra parengta galutinė techninė specifikacija. 2020 m. gegužės 6 d. ieškovė el. paštu pateikė atsakovo prašytus dokumentus. 2020 m. gegužės 6 d. NVSC prie SAM Teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausioji specialistė, tuo metu laikinai ėjusi vedėjos funkcijas, ieškovei el. paštu atsiuntė informaciją dėl sutarties sudarymo. 2020 m. gegužės 6 d. ieškovė gavo iš dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ kvietimą teikti pasiūlymą NVSC prie SAM dėl programėlės pirkimo. 2020 m. gegužės 7 d., kai jau faktiškai buvo suderintas sutarties turinys ir pasirengta ieškovės bei kito tiekėjo UAB „Juvare Lithuania“ duomenų integracijai, atsakovas el. laišku formaliai informavo ieškovę, kad NVSC prie SAM nutraukė programėlės pirkimo procedūras. Tuo tarpu 2020 m. gegužės 12 d. viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu NVSC prie SAM sudarė WebEOC licencijos prenumeratos sutartį su duomenų bazės kūrėju, tiekėju UAB „Juvare Lithuania“. Sutartis CVP IS sistemoje paskelbta 2020 m. gegužės 19 d., prie šios sutarties pridėta techninė specifikacija yra dėl užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinės sistemos kūrimo, kas atspindi, kad NVSC prie SAM su UAB „Juvare Lithuania“ sutartį sudarė dėl UAB „Juvare Lithuania“ laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. kurtos duomenų bazės, per kurią turėjo būti perduodami ieškovės sukurtos programėlės pagalba surinkti duomenys NVSC prie SAM. Šios sutarties kaina – 314 400,00 Eur be PVM;

1.17.                      2020 m. gegužės 18 d. ieškovė išsiuntė atsakovui pretenziją dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, analogiškas raštas buvo nusiųstas ir SAM. 2020 m. gegužės 28 d. atsakovas pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad atsirado nenumatytos aplinkybės ir pirkimui trūksta lėšų, todėl pirkimas yra nutraukiamas. 2020 m. gegužės 29 d. SAM taip pat pateikė atsakymą ieškovei, kad dėl viešojo pirkimo procedūrų turi būti kreipiamasi į perkančiąją organizaciją – NVSC prie SAM, tačiau jų žiniomis pirkimo procedūros buvo nutrauktos, o NVSC prie SAM jas nutraukė teisėtai. Atsakovas iki šios dienos su ieškove už sukurtą ir perduotą naudojimui programėlę neatsiskaitė;

1.18.                      Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė, tuo tarpu atsakovas – neįvykdė, už suteiktas paslaugas neatsiskaitė ir toliau vengia šią savo prievolę vykdyti nurodydamas, kad viešojo pirkimo procedūros nutrauktos, viešojo pirkimo sutartis nebuvo pasirašyta, todėl jam (atsakovui) neva nekyla pareiga atsiskaityti. Toks atsakovo elgesys laikytinas nesąžiningu, nes būtent jam, kaip perkančiajai organizacijai, kyla pareiga objektyviai ir kruopščiai vykdyti viešojo pirkimo procedūras;

1.19.                      Nepaisant to, kad tarp šalių nebuvo pasirašyta sutartis, tai savaime nepaneigia įvykusių faktinių aplinkybių ir šalims sukeltų faktinių padarinių. Ieškovė suteikė paslaugas, tačiau negavo atsiskaitymo už jas, prarado pajamas, tuo tarpu atsakovas gavo paslaugas, už kurias neatsiskaitė ir tokiu būdu nepagrįstai praturtėjo (sutaupė);

1.20.                      Atsakovas, kaip viešąjį interesą tenkinantis subjektas, įgyvendindamas jam teisės aktais priskirtas funkcijas (užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės, karantino režimo kontrolės, saviizoliacijoje esančių asmenų kontrolės ir priežiūros ir kt.), turėjo pareigas nuotoliniu ar kitu būdu informuoti sąlytį turėjusį asmenį apie izoliavimo namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje būtinybę; nuotoliniu ar kitu būdu pateikti tokiam asmeniui pasirašyti sutikimą būti izoliuotam bei atmintinę; nuotoliniu ar kitu būdu aktyviai stebėti tokį asmenį, fiksuoti jo sveikatos būklę, tikrinti, ar laikomasi izoliavimosi taisyklių, nustatyti saviizoliacijos pažeidimus ir kt. Vykdydamas šias pareigas atsakovas turėjo teisę sudaryti atitinkamas sutartis, užtikrinančias minėtų funkcijų įgyvendinimą, kaip pvz. užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinės sistemos programėlės pirkimo sutartį. Tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo pasirašyta (nors ir faktiškai sudaryta) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimus atitinkanti programėlės viešojo pirkimo sutartis, dėl ko ji laikoma niekine ir negaliojanti, savaime nereiškia, kad už ieškovės suteiktas paslaugas neturi būti atlyginta. Pagal bendrąją taisyklę niekiniai sandoriai negalioja ab initio (nuo jų sudarymo momento), tačiau, kaip yra konstatavusi išplėstinė kasacinio teismo kolegija, tai savaime nereiškia, kad įvykę juridiniai faktai nesukėlė jokių pasekmių. Iš esmės ir niekiniai sandoriai sukelia tam tikrus materialius (faktinius) padarinius, kadangi net ir niekiniai sandoriai jau galėjo būti įvykdyti, nes jų pagrindu galėjo būti perleistas turtas ar suteiktos paslaugos. Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, kai ieškovė atsakovo užsakymu itin skubiai kūrė programėlę, t. y. suteikė atsakovui paslaugas, tačiau atsakovas, pasinaudodamas tuo, kad nebuvo užbaigtos pirkimo procedūros ir tarp šalių nebuvo pasirašyta sutartis (t. y. nebuvo įforminta faktiškai sudaryta sutartis), vengia sumokėti už suteiktas paslaugas;

1.21.                      Atsakovas ekonominę naudą gavo netiesiogiai: nors programėlė buvo skirta NVSC prie SAM specialistų (kontrolės skyriaus, skambučių centro ir kitų), kurie teikia konsultacijas ir tikrina saviizoliacijoje esančius asmenis, darbo krūviui mažinti, tačiau programėle tiesiogiai naudojosi tretieji asmenys – naudotojai, esantys saviizoliacijoje ar asmenys, siekiantiems gauti aktualią informaciją apie koronavirusą. Ieškovės sukurta programėlė leido atsakovui įgyvendinti teisės aktais jam priskirtas funkcijas;

1.22.                      Ieškovės pažeistos teisės nagrinėjamu atveju ginamos taikant nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas. Pažymėtina, kad toks ieškovės pasirinktas pažeistų civilinių teisių gynybos būdas atitinka ir išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tuo atveju, kai tiekėjas pareiškia ieškinį perkančiajai organizacijai dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas pagal sutartį, kuri pripažįstama niekine, ieškovės reikalavimas (atsiskaitymo pagal sandorį klausimas) nagrinėtinas remiantis taisyklėmis, reglamentuojančiomis niekinio sandorio padarinių taikymą, ir nustačius, kad tokios sutarties pagrindu atsakovo užsakymu paslaugos faktiškai buvo suteiktos, taikytinos be pagrindo įgyto turto ar nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios teisės normos;

1.23.                      Ieškovė ir atsakovas 2020 m. kovo 27 d. sudarė susitarimą, kuris savo esme yra atlygintinas. Ieškovė suteikė atsakovui paslaugas, t. y. sukūrė ir perdavė programėlę pagal atsakovo užsakymą, tačiau atsakovas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė (nepagrįstai sutaupė savo išlaidas) ir prisidengdamas neva neįvykusiu ir neįformintu viešuoju pirkimu siekia nesąžiningai šios savo prievolės išvengti. Atsakovas nepatyrė jokių išlaidų, kurios būtų patirtos, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs viešojo pirkimo procedūras, nevengęs įforminti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir elgtųsi sąžiningai ieškovės atžvilgiu. Ieškovė vykdė atsakovo pavedimus, teikė jam paslaugas, perdavė nematerialų sukurtą objektą;

1.24.                      Ieškovė teikė atsakovui paslaugas savo jėgomis ir sąskaita, t. y. atliko intelektinį darbą, programavo, skyrė tam atitinkamus resursus ir laiką turėdama teisėtai pagrįstų lūkesčių, kad už suteiktas paslaugas bus atsiskaityta. Kadangi atsakovo užsakymas buvo itin skubus, ieškovė tuo metu atsakovo užsakymo vykdymui pasitelkė visus savo turimus pajėgumus, ieškovės darbuotojai ir samdomi asmenys dirbo savaitgaliais ir viršvalandžius, kad būtų suspėta įgyvendinti atsakovo užsakymą. 2020 m. balandžio 27 d. ieškovės siųstoje ataskaitoje atsakovui matyti, kad jau tuo metu ieškovė skyrė net 800 val. savo darbo atsakovo užsakymui vykdyti. Ieškovė paslaugas atsakovui teikė iki 2020 m. gegužės 7 d. Per visą paslaugų teikimo laikotarpį ieškovė iš viso skyrė 1 264 savo darbo valandas programėlės kūrimui, t. y. atsakovo užsakymui įgyvendinti. Ieškovė ne tik negavo pajamų (atsiskaitymo už suteiktas paslaugas), t. y. už savo skirtą laiką, sunaudotus resursus, patirtas sąnaudas, jau nekalbant apie pelną, tačiau patyrė ir nemenkus nuostolius, nes tuo metu vykdė vien tik atsakovo užsakymą, vadinasi negavo pajamų ir iš kitų potencialių paslaugų pirkėjų;

1.25.                      Nagrinėjamu atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo praturtėjimo ir ieškovės turto sumažėjimo;

1.26.                      Atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, nes jis gavo paslaugas, o išlaidų nepatyrė. Tuo tarpu ieškovė negavo pajamų, kurias turėjo gauti iš atsakovo kaip atsiskaitymą už paslaugas, todėl ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, nes ji patyrė sąnaudų, o pajamų negavo;

1.27.                      Atsakovo praturtėjimui nėra jokio teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.);

1.28.                      VPĮ 86 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi teisės norma, numatanti, kad viešojo pirkimo sutartis, kurios vertė yra didesnė kaip 3 000,00 Eur (be PVM), turi būti sudaryta raštu. Atsakovas šio imperatyvaus reikalavimo nesilaikė, nuolat ieškovei žadėjo atsiųsti sutartį pasirašymui, tačiau galiausiai jos neatsiuntė, nepasirašė ir šalių sutartinių santykių raštu neįformino. Tokiais pirkimą organizavusio atsakovo veiksmais buvo šiurkščiai pažeistos VPĮ nuostatos, dėl ko atsakomybė tenka būtent atsakovui kaip perkančiajai organizacijai, ir dėl ko sutartis tarp ieškovės ir atsakovo ab initio tampa negaliojanti. Vadinasi atsakovas paslaugas gavo be teisinio pagrindo, tačiau, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, tai savaime nepaneigia faktinių padarinių ir šalims sukeltų pasekmių;

1.29.                      Nepagrįstas praturtėjimas egzistuoja pareiškiant ieškinį. Iki ieškinio pareiškimo dienos atsakovas neatsiskaitė su ieškove ir vengia pripažinti savo prievoles ir įsipareigojimus ieškovei. Taigi, atsakovas ieškinio pareiškimo dieną vis dar yra praturtėjęs ieškovės sąskaita;

1.30.                      Ieškovė neturėjo jokių abejonių, kad paslaugą atsakovas įsigijo tinkamai ir už ją bus apmokėta. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. kovo 27 d. pokalbio metu buvo paminėta, kad deramasi su dar kitomis įmonėmis (tiekėjais), siūlančiais analogiškus variantus, 2020 m. kovo 27 d. (tą pačią dieną) atsakovas pranešė, jog ieškovė yra atrinkta kandidatė programėlės kūrimui, ieškovei nekilo abejonių, kad, esant susiklosčiusiai situacijai, tokiais veiksmais atsakovas įvykdė viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, dėl ko ieškovė net negalėjo numatyti, kad nebus pasirašyta sutartis. Iš esmės visos sutarties sąlygos tarp ieškovės ir atsakovo buvo aptartos. Be to, ieškovė nebuvo vienintelė atsakovo tiekėja, kuri pradėjo vykdyti atsakovo užsakymą dar prieš sutarties pasirašymą. Kaip minėta, paraleliai atsakovas vykdė ir atvejų (ekstremalių situacijų) valdymo programinės įrangos pirkimą iš UAB „Juvare Lithuania“, kuri paslaugas atsakovui teikė taip pat nepasirašiusi sutarties. Manytina, kad vykdant pirkimus ypatingos skubos tvarka, vadovaujantis visomis rekomendacijomis ir VPĮ, buvo formuojama normali praktika (susiklosčiusių aplinkybių kontekste), jog sutartis su išrinktu tiekėju sudaroma nebūtinai iškart po to, kai išrenkamas laimėtojas. Ypatinga svarba šiuo atveju suteikiama ne dokumentacijos sutvarkymui (nepaisant to, kad tam tikri reikalavimai išlieka kaip privalomi), o būtent pirkimo objekto sukūrimui ir pateikimui laiku. Ieškovė niekada neužsiminė, jog suteiks paslaugą neatlygintinai ir prisiima visas išlaidas, riziką;

1.31.                      Ieškovei, kaip paslaugų teikėjai, nėra iki galo žinomas viešųjų pirkimų procedūrų vykdymas ir būtent atsakovas, būdamas perkančiąja organizacija, turi pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Ieškovė yra įsitikinusi, kad viešojo pirkimo procedūra yra laikoma įvykusia, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog sutartis bus sudaryta raštu, pasirašyta ir atsakovas, kaip perkančioji organizacija, įvykdys vieną esminių savo įsipareigojimų – apmokės už suteiktas paslaugas; 

1.32.                      Ieškovė mokėtiną pinigų sumą skaičiuoja taikydama kasacinio teismo nustatytus tokio nepagrįsto praturtėjimo (sutaupymo) vertės skaičiavimo kriterijus. Ieškovė neturi duomenų apie panašiu laikotarpiu teisėtai paskelbtus bei vykdytus viešuosius pirkimus ir sudarytas analogiškas viešojo pirkimo sutartis. Ieškovė neturi tokių duomenų ir apie privačių subjektų sudarytus analogiškus sandorius. Ieškovės teiktos paslaugos buvo unikalios. Ieškovė atliko nešališkų privačių juridinių asmenų apklausą, siekiant nustatyti, kokį pasiūlymą jie būtų teikę perkančiajai organizacijai pagal atitinkamą techninę specifikaciją ir tokiu būdu apskaičiuoti atsakovo nepagrįsto sutaupymo vertę. Ieškovė gavo trijų bendrovių – potencialių tiekėjų atsakymus: UAB „Netcode“ pateikė 90 650,00 Eur (be PVM) kainos pasiūlymą, MB „Mobiliųjų aplikacijų sprendimai“ pateikė 121 950,00 Eur (be PVM) kainos pasiūlymą, UAB „Baltic Amadeus“ pateikė 99 176,00 Eur (be PVM) mažiausios galimos kainos pasiūlymą. Šių trijų pasiūlymų kainos vidurkis yra 103 925,00 Eur (be PVM). Taigi ieškovė, vadovaudamasi nešališkų bendrovių, dirbančių informacinių technologijų paslaugų teikimo srityje, pateiktais pasiūlymais, objektyviai apskaičiavo ir nustatė atsakovo nepagrįsto sutaupymo gavus iš ieškovės programėlės kūrimo paslaugas vertę;

1.33.                      Tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek NVSC prie SAM vykdė visiškai atskirus pirkimus skirtingiems produktams įsigyti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija siekė įsigyti programėlę, kuri leistų jai įgyvendinti Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. V-408 bei 2020 m. kovo 23 d. sprendimu V-499 priskirtas funkcijas, susijusias su asmenų informavimu bei priverstiniu grįžusių asmenų izoliavimu ir jų kontrole. Tuo tarpu valstybės institucijos (Vyriausybė, SAM, NVSC prie SAM), susidomėjusios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kuriamu technologiniu sprendimu, domėjosi, ar panašaus technologinio sprendimo nebūtų galima įgyvendinti nacionaliniu, visos Lietuvos teritorijos lygmeniu, palengvinant NVSC prie SAM darbą. 2020 m. kovo 30 d. atsakovas pateikė ieškovei papildomus reikalavimus programėlei, kurios duomenys turi būti integruoti su UAB „Juvare Lithuania“ ruošiama programine įranga, kas parodo, jog atsakovas siekė sukurti programėlę būtent savo poreikiams, savo funkcijų įgyvendinimui ir programėle renkamus duomenis integruoti su savo sistema; 

1.34.                      Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo būdu įsigyta programėlė ir NVSC prie SAM užsakymu kurta programėlė yra skirtingi produktai, turintys skirtingas funkcijas ir skirti kitiems tikslams įgyvendinti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos programėlė skirta būtent Vilniaus miesto gyventojams, žaidimo ir (ar) kita forma skatinti juos laikytis karantino ir saviizoliacijos taisyklių. Tuo tarpu NVSC prie SAM programėlės teikiamos paslaugos daugiausia susijusios su NVSC prie SAM funkcija valdyti epidemiologinę situaciją visos Lietuvos mastu; 

1.35.                      Atsakovo ir ieškovės sutarta paslaugų kaina (108 000,00 Eur) iš esmės atitiko tiek Vyriausybės, tiek SAM skirto finansavimo programėlei „Karantinas“ įsigyti dydį (110 000,00 Eur). Tik vėliau atsakovui teikiant papildomus užsakymus programėlės funkcionalumams diegti buvo apskaičiuota, kad bendra paslaugų kaina sieks 256 900,00 Eur, tačiau tai nereiškia, kad tokia paslaugų kaina turėjo būti iš karto sumokėta. Atsakovas tik 2020 m. gegužės 5 d. kreipėsi į SAM dėl papildomo finansavimo skyrimo ir nepaisant to, 2020 m. gegužės 6 d. pateikė ieškovei kvietimą teikti pasiūlymą, o jau 2020 m. gegužės 7 d. informavo ieškovę, kad nutraukė pirkimo procedūras;

1.36.                      Ieškovė nuolat prašė atsakovo pateikti sutartį pasirašymui, tuo tarpu atsakovas nuolat teigė, kad sutarties tekstas derinamas ir rengiamas, siuntė ieškovei sutarčių projektus, informavo apie techninės specifikacijos rengimo stadijas, o 2020 m. gegužės 6 d. per Avilys sistemą atsiuntė ieškovei kvietimą teikti pasiūlymą su tais pačiais, prieš tai siųstais ir derintais dokumentais (sutartimi ir technine specifikacija). Ieškovei nespėjus pateikti pasiūlymo, 2020 m. gegužės 7 d. ieškovė gavo pranešimą apie viešojo pirkimo nutraukimą;

1.37.                      Nei po viešo programėlės pristatymo, nei gavus A. S. adresuojamus el. laiškus, kuriuose buvo aptariami programėlės kūrimo darbai, atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, kad būtų aiškiai nurodyta, jog A. S. veikia ne pagal NVSC prie SAM jam pavestus nurodymus. Priešingai, 2020 m. balandžio 7 d. Vyriausybės oficialiame internetiniame tinklalapyje buvo patalpintas straipsnis, kuriame pateikiama ir R. P. nuomonė dėl programėlės. Vien tai, kad atsakovas ir A. S. nebuvo įteisinę darbo santykių negali būti priežastimi, dėl kurios A. S. veiksmai nebūtų laikomi veiksmais, atliktais atstovaujant atsakovui. Atsakovui nepateikus įrodymų, jog ieškovė žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas (A. S.) viršija savo teises, atsakovas neturi teisės šiuo pagrindu siekti išvengti tokio atstovo atliktų veiksmų pasekmių;

1.38.                      Ieškovei atsižvelgiant į tokias aplinkybes, kaip visame pasaulyje ir Lietuvoje susidariusią neeilinę, ypatingą situaciją, kuri turėjo įtakos ir viešųjų pirkimų sričiai, NVSC prie SAM išreikštą itin skubų programėlės poreikį, kuomet prioritetas teikiamas skubiam paslaugų teikimui, o ne santykių įforminimui, kitų institucijų praktiką šiuo laikotarpiu vykdytuose viešuosiuose pirkimuose, pačios NVSC prie SAM praktiką šiuo laikotarpiu vykdytuose viešuosiuose pirkimuose, atsakovo el. paštu teikiamus patvirtinimus, kad sutartis yra rengiama ir tuoj bus atsiųsta pasirašymui, tai, kad nuolat vyko bendravimas su aukščiausio lygio institucijų atstovais, o suteiktų paslaugų apimtis ir kaina yra didžiulė, nekilo jokių abejonių, kad bus pasirašyta ir rašytinė sutartis, įforminanti šalių sutartinius santykius, o atsakovas atsiskaitys su ieškovu.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 8 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1.                      Atsakovas yra valstybės institucija. Ieškovė turėjo ir galėjo suprasti, kad atsakovas gali įgyti prekių ar paslaugų tik pasinaudodamas viešųjų pirkimų procedūromis. Programėlės viešasis pirkimas buvo nutrauktas. Rašytinė ieškovės ir atsakovo sutartis dėl programėlės įsigijimo ar perdavimo sąlygų nebuvo sudaryta. Programėlės perdavimą atsakovui ieškovė įrodinėja paaiškinimu, kad „programėlė tapo prieinama“. Šis paaiškinimas neatskleidžia, dėl kurios šalies ir kokiomis sąlygomis atliktų veiksmų programėlė tapo prieinama. Šis faktas galėjo įvykti ir dėl ieškovės nepakankamo atsargumo ir rūpestingumo saugant intelektinę nuosavybę. Tačiau šis (programėlės tapimo prieinama) faktas neįrodo, kad atsakovas įsigijo programėlę ir praturtėjo ieškovės sąskaita. Dėl ieškovės sukurtos programėlės perdavimo atsakovui viešojo pirkimo sutartis ir priėmimo – perdavimo aktas nebuvo sudaryti. Tad nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas iš ieškovės įgijo ieškinyje nurodytą programėlę;

2.2.                      Atsakovas buvo paskelbęs viešąjį pirkimą Užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinės sistemos programėlei įsigyti. Tačiau duomenų, kad šis viešasis pirkimas būtų baigtas ir su jo laimėtoju būtų sudaryta pirkimo sutartis (ir programėlės priėmimo – perdavimo sandoris) nėra. Dėl to atsakovas nieko neįgijo (nepraturtėjo);

2.3.                      Nėra atlikta veiksmų, dėl kurių atsakovas būtų praturtėjęs (programėlė nėra perduota) ir ieškovė (jei jai priklauso programėlės autoriaus turtinės teisės) gali apginti savo interesus kitu būdu – pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo) 77 straipsnio nuostatas. Kadangi nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios ir nėra dviejų iš šių sąlygų, sprendžiant šią bylą nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnis).

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo prijungti prie bylos pakartotinai teikiamus rašytinius įrodymus, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „IT sprendimai sėkmei“ ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

3.1.                      2020 m. kovo 27 d. faktiškai įvyko programavimo paslaugų (užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinės sistemos programėlės programavimo) pirkimas neskelbiamų derybų būdu, NVSC prie SAM pasirinko ieškovę kaip paslaugų teikėją. Laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2020 m. gegužės 6 d. NVSC prie SAM siuntė ieškovei aiškius nurodymus dėl paslaugų apimties, įgyvendinimo būdo, paslaugų suteikimo terminų ir kt., kuriuos ieškovė įvykdė. Atsakovas nesudarė ieškovei jokių prielaidų galvoti, kad 2020 m. kovo 27 d. pirkimas neįvyko ar kad ieškovė paslaugas toliau teiks neatlygintinai. Priešingai – visi tolimesni atsakovo veiksmai ir el. laiškai ieškovei patvirtino, kad yra atsakovo užsakymas, už kurio vykdymą atsakovas atsiskaitys. Be to, tas pats atsakovas su kitu tiekėju (UAB „Juvare Lithuania“), kuris paraleliai teikė susijusias programavimo paslaugas, veikė analogišku modeliu: pirmiausia buvo užsakymas, tada suteiktos paslaugos ir tik po to įformintas pirkimas pasirašant rašytinę viešojo pirkimo sutartį. Dar daugiau, atsakovas 2020 m. gegužės 6 d. imitaciniais tikslais vykdė jau ieškovės suteiktų paslaugų viešojo pirkimo procedūras siekiant įforminti jau 2020 m. kovo 27 d. įvykusį pirkimą (tarp šalių pasirašyti rašytinę viešojo pirkimo sutartį), tačiau 2020 m. gegužės 7 d. nutraukė imitacinio pirkimo procedūras ir bet kokį bendravimą su ieškove, atsisakė atsiskaityti už ieškovės suteiktas programavimo paslaugas;

3.2.                      Kadangi atsakovas, kaip perkančioji organizacija, nesilaikė VPĮ reikalavimų ir laiku bei tinkamai neparengė ir nepateikė ieškovei pasirašyti rašytinės viešojo pirkimo sutarties, todėl tokia sutartis tarp šalių ir nebuvo sudaryta;

3.3.                      Vien tai, kad tarp šalių nebuvo pasirašyta rašytinė viešojo pirkimo sutartis, nereiškia, kad atsakovas gali būti atleistas nuo atsiskaitymo su ieškove pareigos už jo paties užsakymu suteiktas paslaugas;

3.4.                      Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė tiek proceso, tiek materialinės teisės normas, padarė esminių proceso teisės normų pažeidimų, dėl kurių nebuvo atskleista ir tinkamai išnagrinėta byla, pažeistos ieškovės procesinės teisės įrodinėti ir pagrįsti savo ieškinio reikalavimą, kas iš esmės ir lėmė neteisėtą bei nepagrįstą teismo sprendimą. Pirmos instancijos teismas, nustatęs vienintelę aplinkybę, kad tarp šalių nėra pasirašytos rašytinės viešojo pirkimo sutarties, daugiau jokių bylos aplinkybių nevertino, tarsi tarp šalių jokie santykiai nebūtų įvykę;

3.5.                      VPĮ numato galimybę atlikti neskelbiamą pirkimą tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų atveju, kai dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina ypač skubiai įsigyti prekių, paslaugų ar darbų (VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tiek Europos Komisija, tiek Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) yra pripažinusios, kad COVID-19 pandemija yra laikoma ta ypatingos skubos situacija, kurios perkančiosios organizacijos negalėjo iš anksto numatyti ir dėl kurios būtent pirmojo karantino metu (nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2020 m. birželio 17 d.) perkančiosios organizacijos galėjo pirkimus vykdyti neskelbiamų derybų būdu. NVSC prie SAM 2020 m. kovo 27 d. vykdyto pirkimo metu prioritetas buvo teikiamas skubiam paslaugų gavimui, o ne pirkimo įforminimui, todėl rašytinė sutartis iš karto po pirkimo pasirašyta nebuvo, tačiau ji buvo rengiama siekiant įforminti jau įvykusį pirkimą;

3.6.                      NVSC prie SAM 2020 m. kovo 27 d. neskelbiamų derybų būdu įsigijo paslaugas viruso grėsmei valdyti, savo tiesioginėms funkcijoms įgyvendinti. NVSC prie SAM tą pačią 2020 m. kovo 27 d. dieną atsiuntė ieškovei suformuotą užduotį, t. y. kokius funkcionalumus ieškovė turėtų įdiegti į programėlę ir užduoties vykdymo eigą. Jau kitą 2020 m. kovo 28 d. ir vėlesnėmis dienomis NVSC prie SAM tikslino užsakymą, pildė savo pateiktą užduotį naujais reikalavimais. Siekiant įforminti jau įvykusį pirkimą, atsakovo užsakymas ir jo tikslinimas buvo susisteminti į rašytinę techninę specifikaciją, kuri buvo atsiųsta ieškovei per Avilys sistemą. NVSC prie SAM užsakymas buvo jau tiekėjo turimos programinės įrangos vystymas, jos pritaikymas užsakovo poreikiams pagal užsakovo pateiktą užduotį, t. y. kad programėlė būtų prieinama visiems išmaniųjų mobiliųjų telefonų naudotojams, kad jie galėtų parsisiųsti šią programėlę ir ja nepertraukiamai naudotis. NVSC prie SAM pirko ne programėlę, kaip intelektinės nuosavybės objektą, ne autorines teises į programėlę, o programėlės vystymo (papildomų funkcionalumų programavimo) paslaugas;

3.7.                      Ieškovė nuosekliai įgyvendino NVSC prie SAM užsakymą – turėjo sukurtą programėlės programinę įrangą, kurią toliau vystė pagal pateiktą užduotį – sukėlė NVSC prie SAM nurodytą turinį į atitinkamas programėlės vietas, sukūrė algoritmus, suprogramavo saviizoliacijos modulį, atliko testavimą, paleido programėlę veikti visuomenei, naudotojai ją galėjo parsisiųsti ir naudotis. Ieškovė ilgiau nei mėnesį teikė atsakovui programavimo paslaugas, koordinavo programavimo veiksmus su UAB „Juvare Lithuania“. Ieškovė pilnai suteikė atsakovui paslaugas – suprogramavo programėlės integraciją su Užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacine sistema, kad per ją atsakovas gautų duomenis, tačiau paties atsakovo iniciatyva (atšaukimu) ši integracija realioje aplinkoje nepradėjo veikti. Nepaisant to, kad NVSC prie SAM prarado interesą gauti programėle renkamus duomenis, nutraukė komunikavimą su ieškove, tai nepanaikina fakto, kad ieškovė įvykdė atsakovo užsakymą, išvystė programėlės funkcionalumus, kuriais atsakovas jau 2020 m. gegužės 7 d. galėjo pilna apimtimi naudotis;

3.8.                      Atsakovo 2020 m. gegužės 6 d. organizuotas viešasis pirkimas ir buvo skirtas būtent ieškovės jau suteiktų paslaugų pirkimui įforminti, tačiau ne realiai vykdyti naują pirkimą. Ieškovė nuolat prašė atsakovo pateikti sutartį pasirašymui, tuo tarpu atsakovas nuolat teigė, kad sutarties tekstas derinamas su kitomis institucijomis ar rengiamas, siuntė ieškovei sutarčių projektus, informavo apie techninės specifikacijos rengimo stadijas, o 2020 m. gegužės 6 d. per Avilys sistemą atsiuntė ieškovei kvietimą teikti pasiūlymą su tais pačiais, prieš tai ieškovei siųstais dokumentų projektais (sutartimi ir technine specifikacija). Atsakovo 2020 m. gegužės 6 d. per Avilys sistemą ieškovei atsiųsta techninė specifikacija su kvietimu teikti pasiūlymą iš esmės atitiko ieškovės jau suteiktas paslaugas atsakovui ir šalių aptartas, dar ateityje numatomas ieškovės teikti paslaugas;

3.9.                      Tokia praktika, kai pirmiau suteikiamos skubiai perkamos paslaugos ir tik vėliau įforminamas pirkimas, pirmojo karantino metu buvo paplitusi. Net 40 proc. VPT tikrintų sutarčių atveju rašytinės sutartys tarp šalių buvo pasirašytos vėlesniame etape;

3.10.                      Paslaugos faktiškai suteiktos, todėl materialiniai padariniai jau yra sukelti ir šie faktai negali būti ignoruojami vien dėl to, kad tarp šalių nebuvo pasirašyta rašytinė viešojo pirkimo sutartis. Tai, kad pats atsakovas, kaip perkančioji organizacija, netinkamai vykdė viešojo pirkimo procedūras, t. y. nepateikė ieškovei ir nepasirašė rašytinės viešojo pirkimo sutarties, negali būti laikoma priežastimi atleisti atsakovą nuo atsiskaitymo už jam suteiktas paslaugas. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad tuo atveju, kai tiekėjas pareiškia ieškinį perkančiajai organizacijai dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas pagal sutartį, kuri pripažįstama niekine, ieškovės reikalavimas (atsiskaitymo pagal sandorį klausimas) nagrinėtinas remiantis taisyklėmis, reglamentuojančiomis niekinio sandorio padarinių taikymą, ir nustačius, kad tokios sutarties pagrindu atsakovo užsakymu paslaugos faktiškai buvo suteiktos, taikytinos be pagrindo įgyto turto ar nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.237 straipsnio 1 dalis, 6.240 straipsnis, 6.242 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, gavęs paslaugas, už kurias neatsiskaitė, nepagrįstai praturtėjo;

3.11.                      Būtent perkančioji organizacija, o ne tiekėja, yra atsakinga už skaidrų ir VPĮ atitinkantį viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą. Ieškovei, kaip paslaugų teikėjai, nėra ir neturi būti iki galo žinomas viešųjų pirkimų procedūrų vykdymas ir būtent atsakovas, būdamas perkančiąja organizacija, turi pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Ieškovei buvo žinoma, kad yra vykdoma konkurencinga procedūra, ieškovė buvo informuota, kad yra atrinkta tiekėja, tačiau ieškovė neturėjo pareigos aiškintis, kokiu teisiniu pagrindu ar tvarka konkrečiu atveju tiekėjos atrinkimas turi būti vykdomas, kada ir kaip turi būti įforminti teisiniai santykiai;

3.12.                      Ieškovei atsižvelgiant į tokias aplinkybes, kaip visame pasaulyje ir Lietuvoje susidariusią neeilinę, ypatingą situaciją, kuri turėjo įtakos ir viešųjų pirkimų sričiai, NVSC prie SAM išreikštą itin skubų programėlės poreikį, kuomet prioritetas teikiamas skubiam paslaugų teikimui, o ne santykių įforminimui, kitų institucijų praktiką šiuo laikotarpiu vykdytuose viešuosiuose pirkimuose, pačios NVSC prie SAM praktiką šiuo laikotarpiu vykdytuose viešuosiuose pirkimuose, atsakovo el. paštu teikiamus patvirtinimus, kad sutartis yra rengiama ir tuoj bus atsiųsta pasirašymui, tai, kad nuolat vyko bendravimas su aukščiausio lygio institucijų atstovais, o suteiktų paslaugų apimtis ir kaina yra didžiulė, nekilo jokių abejonių, kad viešasis pirkimas įvyko, faktiškai šalys sudarė susitarimą, o rašytinė sutartis bus pasirašyta tik įforminant šalių sutartinius santykius, be to, atsakovas atsiskaitys su ieškove;

3.13.                      Programėlės oficialus paleidimas, paskelbimas vyko atsakovo iniciatyva ir pats atsakovas ją viešai pristatė, demonstravo ir skatino visuomenę parsisiųsti programėlę bei ja naudotis oficialioje 2020 m. balandžio 7 d. Vyriausybės nuotolinėje spaudos konferencijoje. Tai yra ieškovės suteiktos paslaugos perdavimas konkliudentiniais veiksmais. Pagal atsakovo pateiktą užsakymą išvystyta programėlė buvo ištestuota (dalyvaujant ir pačiam atsakovui) ir galutinis produktas paleistas viešam naudojimui. Programėlė tapo prieinama, naudotojai ją galėjo atsisiųsti ir nepertraukiamai naudotis programėlės funkcijomis. Pagrindinis tikslas ir užduotis buvo pilna apimtimi įgyvendintas;

3.14.                      Pats atsakovas 2020 m. balandžio 3 d. el. laišku atsiuntė ieškovei nurodymus, kokiais terminais turi būti suteiktos paslaugos ir kokiomis datomis kokie konkretūs veiksmai atlikti, kad jau 2020 m. balandžio 7 d. būtų suprogramuotas modulis, ištestuotas ir atsakovas jį galėtų viešai paleisti, pristatyti visuomenei ir sutekti jai galimybes naudotis programėle. Būtent atsakovo užsakymu (nurodymu) buvo ne tik teikiamos programavimo paslaugos, bet ir programėlė buvo keliama į visuomenei prieinamas platformas, patalpinta „Apple app store“ ir „Google play store“ programėlių parduotuvėse, taip pat paties atsakovo ji buvo viešai pristatyta spaudos konferencijoje. Ieškovės suteiktų ir perduotų atsakovui paslaugų faktą patvirtina vartotojų faktinis programėlės atsisiuntimas. Tai, kad atsakovo užsakytos paslaugos buvo pilna apimtimi suteiktos patvirtina ir UAB „Juvare Lithuania“ 2020 m. gegužės 7 d. el. laiškas, kuris buvo adresuotas ir NVSC prie SAM, kad sistema yra pilnai parengta veikti ir bus paleista. Tai patvirtina, kad atsakovas jau 2020 m. gegužės 7 d. galėjo pilnai naudotis visomis papildomomis funkcionalumo programavimo paslaugomis – gauti programėle renkamus duomenis per informacinę sistemą. Suteiktų paslaugų perdavimo faktą patvirtina ir ieškovės atsakovui siųstos paslaugų teikimo ataskaitos. Covid darbo grupės protokoluose programėlė yra įvardijama kaip „NVSC programėlė“, kas patvirtina, jog ne tik atsakovas, bet ir kiti subjektai laikė ir suprato, jog atsakovui paslaugos jau yra suteiktos, jis gavo naudą;

3.15.                      Ieškovė pilnai suteikė atsakovui paslaugas – suprogramavo programėlės integraciją su Užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacine sistema, kad per ją atsakovas gautų duomenis, tačiau paties atsakovo iniciatyva (atšaukimu) ši integracija realioje aplinkoje nepradėjo veikti;

3.16.                      Ieškovė priteistiną pinigų sumą apskaičiavo taikydama kasacinio teismo praktikoje pateiktą ir aprašytą nepagrįsto praturtėjimo (sutaupymo) vertės skaičiavimo metodiką. Kadangi ieškovė nerado duomenų apie panašiu laikotarpiu teisėtai paskelbtus bei vykdytus viešuosius pirkimus ir sudarytas analogiškas viešojo pirkimo sutartis, todėl vadovavosi kasacinio teismo praktikoje pateiktais alternatyviais metodais. Atsižvelgiant į potencialių tiekėjų pateiktus kainos pasiūlymus matyti, kad pasiūlymai iš esmės yra panašūs, kainos skirtumai nėra esminiai. Šių trijų pasiūlymų kainos vidurkis yra 103 925,00 Eur (be PVM). Ieškovė pasitelkė specialių žinių turintį asmenį – ekspertą R. V. Specialistas, pasitelkęs atitinkamas programas, savo patirtį ir žinias, taikydamas išvadoje aprašytus metodus apskaičiavo ieškovės atsakovui suteiktų paslaugų rinkos vertę, kuri iš esmės yra labai panaši ieškovės apskaičiuotai vertei ir ieškinio reikalavimų sumai. Suteiktų paslaugų rinkos kaina yra 97 617,00 Eur ir PVM, kas iš esmės atitinka ieškovės reiškiamų reikalavimų apimtį;

3.17.                      Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neužtikrino tinkamo ir teisingo proceso, neleido ieškovei pasinaudoti visomis įrodinėjimo priemonėmis ir tokiu būdu pagrįsti savo ieškinio reikalavimą, neleido tinkamai įgyvendinti teisės pateikti atsakovui klausimus, dėl ko vienai ginčo šaliai, t. y. ieškovei, buvo sukurta itin nepalanki situacija. Be to, pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo tik formaliai;

3.18.                      Pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjęs teisėjas turėjo išankstinį nusistatymą ir tendencingumą byloje, dėl ko buvo pažeistos ieškovės teisės į tinkamą procesą ir teisingą teismą. Teisėjas nuo pat pirmojo posėdžio byloje nuolat akcentavo, kad nesant rašytiniam šalių susitarimui, rašytinei viešojo pirkimo sutarčiai byloje nėra ką nagrinėti, pasak teisėjo, liudytojų parodymais negalima įrodinėti tarp šalių sudaryto susitarimo ir be viešojo pirkimo dokumentų jis negali išspręsti bylos. Būtent tokia pozicija matyti ir skundžiamame teismo sprendime, nes ieškovės ieškinys atmestas vieninteliu pagrindu – dėl to, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė viešojo pirkimo sutartis, jokios kitos bylos aplinkybės sprendime nėra aptariamos. Kadangi teisėjas nuo pat pradžių buvo užėmęs poziciją, jog nesant rašytinės viešojo pirkimo sutarties tarp šalių nebuvo jokių teisinių santykių, nebuvo tenkintas nei vienas ieškovės prašymas: nei dėl rašytinių įrodymų prijungimo, nei dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, nei dėl liudytojų šaukimo;

3.19.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės į bylą pateiktus papildomus rašytinius įrodymus. Teismas nurodė, kad jie pateikti praleidus pasirengimo bylai stadiją ir jų prijungimas neva užvilkins bylos nagrinėjimą. Ekspertizės aktą pati ieškovė gavo 2021 m. gegužės 5 d., teismui jis buvo pateiktas 2021 m. gegužės 7 d. Teismas 2020 m. gegužės 10 d. posėdžio metu atsisakė šį įrodymą prijungti prie bylos, tačiau posėdis buvo atidėtas 2021 m. birželio 29 d., t. y. beveik dviem mėnesiams, o iki 2021 m. gegužės 24 d. teismas pats įpareigojo bylos šalis pateikti papildomus rašytinius įrodymus. Tai savaime suponuoja, jog ir šio ieškovės pateikto įrodymo prijungimas prie bylos niekaip nebūtų užvilkinęs jos nagrinėjimo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai apribojo ieškovės procesinę teisę įrodinėti ir pagrįsti savo ieškinio reikalavimą;

3.20.                      Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 10 d. posėdžio metu įpareigojo ieškovę per 14 dienų pateikti paaiškinimus ir papildomus įrodymus apie programėlės perdavimą ir kam priklauso programėlės autorinės teisės. Ieškovė, 2021 m. gegužės 24 d. teikdama teismo išreikalautus papildomus įrodymus, t. y. bendradarbiavimo sutartį, kuri konkrečiai pagrindžia aplinkybes kam priklauso autorinės teisės, ir programėlės ekrano kopijas, kurios pagrindžia ieškovės suteiktas ir perduotas paslaugas atsakovui, taip pat dar kartą prašė prijungti prie bylos ekspertizės aktą, tačiau teismas 2021 m. gegužės 24 d. rezoliucija atsisakė tenkinti prašymą. Tokia teismo pozicija yra nesuprantama – teismas išreikalauja įrodymus, kurie pagrįstų tam tikras aplinkybes, ieškovė, vykdydama teismo įpareigojimą, per teismo nustatytą 14 dienų terminą tokius įrodymus pateikia, o teismas juos atsisako priimti, nes jie neva pateikti po bylos paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje, nors paties teismo įpareigojimas pateikti tuos įrodymu buvo suformuluotas 2021 m. gegužės 10 d. posėdyje, t. y. jau po bylos paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje. Atsakovo 2021 m. gegužės 25 d. papildomai į bylą pateikti rašytiniai įrodymai teismo rezoliucija buvo priimti, nors jie pateikti tokiomis pat aplinkybėmis. Nei vieno iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų prijungimas nebūtų užvilkinęs bylos nagrinėjimo;

3.21.                      Ieškovės teikiami rašytiniai įrodymai yra svarbūs ir reikšmingi nagrinėjamam ginčui, nes ekspertizės aktas pagrindžia ieškovės suteiktų paslaugų apimtį ir prašomos priteisti pinigų sumos dydį, bendradarbiavimo sutarties kopija pagrindžia ieškovės teisę reikšti reikalavimus atsakovui dėl suteiktų programėlės vystymo paslaugų, programėlės ekrano kopijos papildomai pagrindžia ir iliustruoja ieškovės suteiktas paslaugas atsakovui;

3.22.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė kviesti ieškovės nurodytus liudytojus (A. S. ir R. P.), dėl ko jie nebuvo apklausti ir šis įrodymas liko neištirtas. Pirmos instancijos teismas ieškovės prašymo kviesti liudytojus iš esmės net nenagrinėjo, atsisakė jį tenkinti formaliais pagrindais, savo atsisakymo visiškai nemotyvavo, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 181 straipsnio 1 dalies nuostatas, sutrukdė ieškovei įrodyti pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumą, apribojo teisę įrodinėti. Teismas net neišklausęs, ką byloje gali patvirtinti liudytojai, tiesiog atsisakė juos iškviesti be jokių motyvų. Kadangi tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo pasirašyta rašytinė sutartis, liudytojų parodymai nagrinėjamos bylos kontekste yra itin svarbi ir reikšminga įrodinėjimo priemonė siekiant ieškovei pagrįsti savo ieškinio reikalavimus, t. y. pateiktą atsakovo užsakymą ieškovei, jo apimtį ir įgyvendinimo procesą. Būtent šie liudytojai geriausiai gali atskleisti bylai svarbias faktines aplinkybes;

3.23.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat ribojo ieškovės pasisakymus, juos pertraukinėjo, prašė juos trumpinti ir neva kalbėti apie esmę, nors tuo metu, kai teismas teikė šią pastabą, ieškovės atstovė tebuvo kalbėjusi tik nepilnas 3 minutes ir apie svarbias aplinkybes – 2020 m. kovo 27 d. neskelbiamų derybų būdu vykdytą pirkimą. Pažymėtina, kad analogiškų pastabų dėl kalbos trumpinimo atsakovui teikiama nebuvo nei prieš pasisakymus, nei per pasisakymus. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 255 straipsnio 1 dalį. Pirmos instancijos teismas ribojo ieškovės teisę užduoti atsakovui klausimus, susijusius su kitu tiekėju, kuris kartu su ieškovu teikė atsakovui programavimo paslaugas, iš esmės kūrė bendrą sistemą, o atsakovas su vienu tiekėju, t. y. UAB „Juvare Lithuania“, galiausiai po paslaugų suteikimo pasirašė rašytinę viešojo pirkimo sutartį, o su ieškovu – ne. Tačiau teismas laikė, kad tai nesusijusios aplinkybės su byla, nors akivaizdu, kad atsakovo atsakymai į šiuos klausimus iš esmės būtų padėję atskleisti aplinkybes, kad atsakovas pirmojo karantino metu būtent tokiu būdu ir vykdė viešuosius pirkimus, o būtent – nuotoliniu būdu, neskelbiamų derybų būdu, tik vėliau raštu įforminant sutartį dėl jau faktiškai suteiktų paslaugų. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieškovei suteiktą teisę užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims;

3.24.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 220 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, pateikti teismui kaip įrodymai, ištiriami teismo posėdyje. Teismas 2021 m. rugsėjo 24 d. posėdžio metu išklausius (net neperžiūrėjus) vaizdo įrašą, kuris buvo sudedamoji bylos medžiagos dalis, neleido šalims pateikti paaiškinimų, daryti pareiškimų, o nurodė, kad šalys galės kalbėti baigiamųjų kalbų metu. Pažymėtina, kad pagal CPK 253 straipsnio 4 dalį, baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kad šalims nebuvo leista pateikti paaiškinimų dėl išklausyto vaizdo įrašo, darytina išvada, kad šis įrodymas nebuvo pilnai ištirtas, todėl ir šalys baigiamosiose kalbose iš esmės negalėjo nei tinkamai įvertinti šio įrodymo, nei dėl jo pasisakyti;

3.25.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės papildomai teiktus rašytinius įrodymus, nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą apklausti liudytojus, todėl šie įrodymai negali būti kitaip ištirti, kaip tik žodinio bylos nagrinėjimo metu. Neįmanoma apklausti liudytojų bylą nagrinėjant rašytine tvarka. Pirmosios instancijos teismas taip pat neteisėtai ir nepagrįstai ribojo ieškovės teisę užduoti klausimus atsakovui, dėl ko ieškovė ne tik negalėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, bet ir nebuvo tinkamai atskleista bylos esmė. Pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, be kurių byla negali būti tinkamai išnagrinėta, o tai galima padaryti tik žodinio proceso metu. Teismui nustačius, kad tarp ginčo šalių nebuvo pasirašyta rašytinė viešojo pirkimo sutartis, absoliučiai jokios kitos bylos aplinkybės nebuvo tiriamos ir dėl jų teismas nepasisakė. Žodinis bylos nagrinėjimas yra reikalingas, kad būtų apklausti liudytojai, ištirtos ir išnagrinėtos visos neatskleistos bylos aplinkybės, tinkamai ištirti įrodymai, kuriuos pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ir kuriuos apeliantė prašo priimti apeliaciniame procese, kad būtų užtikrintos ieškovės teisės į tinkamą ir teisingą procesą bei bylos nagrinėjimą.

4.       Atsiliepime į apeliacinį skundą NVSC prie SAM prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodė, jog NVSC prie SAM visiškai palaiko savo poziciją, išdėstytą pirmoje instancijoje teiktuose procesiniuose dokumentuose. 

5.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo SAM prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

5.1.                      SAM palaiko teismo sprendime išdėstytą aplinkybių vertinimą ir informuoja, jog apeliantės teikiami įrodymai (pateiktas susirašinėjimas tarp apelianto ir atsakingų NVSC prie SAM darbuotojų) susiję išimtinai su viešųjų pirkimų procedūra t. y. su užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinės sistemos programėlės mobiliems įrenginiams kūrimu bei galima programėlės technine specifikacija. Pateiktas susirašinėjimas vyko išimtinai tarp programėlės kūrėjų – apeliantės atstovų bei NVSC prie SAM atstovų. SAM nedalyvavo nei techninės specifikacijos sąlygų nustatyme, nei pirkimo procedūrose. Perkamos programėlės veikimo specifika susijusi su NVSC prie SAM funkcijų įgyvendinimo palengvinimu ir atvejų ištyrimu. Kodėl buvo nustatomos konkrečios pirkimo sąlygos ir kaip buvo vykdomas pirkimas, kodėl pirkimas neužbaigtas pasirašant pirkimo sutartį, informaciją pateikė perkančioji organizacija – NVSC prie SAM;

5.2.                      Pavedimas būtent NVSC prie SAM vykdyti programėlės pirkimą įtvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – Sveikatos apsaugos ministro) – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. kovo 24 d. sprendime Nr. V-519 „Dėl pavedimo organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo informacinės platformos (sistemos) įsigijimą“. Sprendimu pavesta NVSC prie SAM direktoriui nedelsiant organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo informacinės platformos (sistemos) (skirtos registruoti ir stebėti sąlytį su COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) nešiotojais turėjusių asmenų duomenis, kurie bus naudojami COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) epidemiologinės priežiūros tikslais, kad virusas neišplistų šalyje) įsigijimą. Atitinkamai Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. V-821 (2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. V-1770 redakcija) taip pat įtvirtintas pavedimas NVSC prie SAM direktoriui skubiai organizuoti Užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinės sistemos programėlės įsigijimą;

5.3.                      NVSC prie SAM pirkimo procedūros buvo vykdomos vadovaujantis VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 72 straipsnio 3 dalimi neskelbiamų derybų būdu. 2020 m. gegužės 6 d. NVSC prie SAM informavo UAB „IT sprendimai sėkmei“ apie galimybę teikti pasiūlymą paslaugos pirkimui, kartu išsiųsta techninė specifikacija ir pasiūlymo forma. Apeliantė į atsakovo kvietimą teikti pasiūlymą nebuvo atsakiusi ir oficialaus pasiūlymo pirkime pateikusi nebuvo;

5.4.                      Bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Iš skundo prieduose pateiktos informacijos galima identifikuoti, kad NVSC prie SAM darbuotojai susirašinėjo su apeliante siekdami prisidėti prie šalyje kilusios iniciatyvos sukurti mobiliąją programėlę, kadangi buvo ieškoma efektyvių ir greitų sprendimų, kaip epidemiologinei diagnostikai reikalingus duomenis efektyviai perduoti į Užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinę sistemą. Iš pateiktų susirašinėjimų galima identifikuoti, kad viešasis pirkimas dar nebuvo įvykęs ir NVSC prie SAM nebuvo prisiėmusi jokių sutartinių įsipareigojimų. Tam, kad atsirastų sutartiniai įsipareigojimai vykdant viešuosius pirkimus, vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 2 dalimi turėtų būti sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis, sukuriama dinaminė pirkimų sistema arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas;

5.5.                      SAM palaiko NVSC prie SAM poziciją, kad tarp NVSC prie SAM ir apeliantės teisiniai santykiai susiklostė tik viešųjų pirkimų srityje. NVSC prie SAM pirkimo komisija 2020 m. gegužės 7 d. dėl lėšų trūkumo ir atsiradusių kitų nenumatytų aplinkybių nutraukė programėlės pirkimo procedūras, apie tai 2020 m. gegužės 7 d. elektroninėmis priemonėmis buvo informuota ir apeliantė. Toks sprendimas nebuvo apskųstas, nors VPĮ ir numato teisę ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Šiuo atveju nėra pateikta duomenų, kad apeliantė pateikė pretenziją NVSC prie SAM. Apeliantė taip pat neginčijo NVSC prie SAM sprendimo nutraukti pirkimo procedūras.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

7.       Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškovės UAB „IT sprendimai sėkmei“ ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo ir piniginių lėšų priteisimo atmetė. 

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8.       Ieškovė į bylą pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti – 2021 m. gegužės 5 d. specialisto R. V. parengtą ekspertizės aktą Nr. 1 „Dėl paslaugų, susijusių su programėle „Karantinas“, vertės nustatymo“, su specialisto kvalifikaciją patvirtinančiu jo gyvenimo aprašymu, 2020 m. vasario 14 d. bendradarbiavimo sutarties kopiją ir programėlės ekrano kopijas.

9.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, jog pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

10.       Ieškovė nurodė naujus įrodymus teikianti dėl to, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė šiuos įrodymus priimti, be to, jie yra reikšmingi ir svarbūs nagrinėjamam ginčui. Nurodė, kad ekspertizės aktą ieškovė gavo 2021 m. gegužės 5 d., teismui jis buvo pateiktas 2021 m. gegužės 7 d. ir pakartotinai teiktas 2021 m. gegužės 24 d., tačiau teismas atsisakė šį įrodymą priimti. Be to, 2021 m. gegužės 24 d. ieškovė teismui pateikė bendradarbiavimo sutartį ir programėlės ekrano kopijas, tačiau teismas šių priedų prie bylos neprijungė.

11.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio metu ekspertizės aktą atsisakė priimti motyvuodamas tuo, jog ieškovė, reikšdama ieškinį, žinojo, kokius reikalavimus reiškia ir kad vienas iš reikalavimų yra susijęs su programėlės verte, todėl per pasirengimo bylą nagrinėti laikotarpį galėjo pateikti šį įrodymą ir jo pateikimas po bylos paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje užvilkins bylos nagrinėjimą, nes atsakovas turi pastabų ir nesutikimų su šiuo įrodymu (2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 3.37-4.15 min.). Pakartotinai teiktą ekspertizės aktą teismas atsisakė priimti 2021 m. gegužės 24 d. rezoliucija dėl to, jog dėl ekspertizės akto neprijungimo jau yra protokolinė nutartis. 2021 m. gegužės 10 d. vykusio teismo posėdžio metu teismas ieškovei siūlė pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius programėlės perdavimo atsakovui faktą, taip pat pateikti duomenis apie programėlės autorių. Ieškovei pateikus bendradarbiavimo sutarties ir programėlės ekrano kopijas, teismas 2021 m. gegužės 24 d. rezoliucija šių įrodymų nepriėmė dėl to, kad jie pateikti po bylos paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje.

12.       Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti prašomus prijungti įrodymus bei nebuvo pagrindo daryti išvadai, jog įrodymų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą.

13.       Pirma, byloje nustatyta, jog 2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdis, kurio metu buvo atsisakyta priimti ekspertizės aktą dėl bylos užvilkinimo, buvo atidėtas 2021 m. birželio 29 d., be to, teismas 2021 m. gegužės 10 d. posėdžio metu pasiūlė bylos šalims pateikti papildomus rašytinius įrodymus per 14 dienų (iki 2021 m. gegužės 24 d.). Pažymėtina ir tai, jog ieškovė ekspertizės aktą nurodė gavusi tik 2021 m. gegužės 5 d., todėl objektyvios galimybės šį įrodymą teismui pateikti anksčiau nebuvo. Antra, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės teikiamą bendradarbiavimo sutarties kopiją ir programėlės ekrano kopiją tuo pagrindu, kad įrodymai pateikti po bylos paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje, tačiau pažymėtina, kad teismas 2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio metu nustatė 14 dienų terminą įrodymams, patvirtinantiems programėlės perdavimo atsakovui faktą ir nurodantiems programėlės autorių, pateikti. Pritartina ieškovės argumentams, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti šiuos įrodymus, nes, kaip nurodė apeliantė, ši juos pateikė vykdydama teismo įpareigojimą. Be to, nustatyta ir tai, kad atsakovo NVSC prie SAM teiktus papildomus duomenis teismas 2021 m. gegužės 26 d. rezoliucija priėmė, todėl nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo argumentams dėl įrodymų nepriėmimo remiantis tuo, jog šie pateikti po bylos paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, yra pagrindas teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės teikiamus įrodymus (CPK 181 straipsnio 1 dalis). Trečia, iš teikiamų dokumentų turinio ir ieškovės išdėstytų aplinkybių nustatyta, jog prašomais prijungti įrodymais apeliantė siekė įrodyti suteiktų paslaugų apimtį, prašomos priteisti pinigų sumos dydį, jos teisę reikšti reikalavimus dėl suteiktų programėlės vystymo paslaugų ir aplinkybes dėl autorinių teisių bei ieškovės suteiktų paslaugų faktą. Teikiami įrodymai yra susiję su ginčo dalyku ir gali būti reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui (CPK 180 straipsnis).

14.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus dėl atsisakymo priimti įrodymus bei atsižvelgdama į prašomų prijungti įrodymų sąsajumą, jų reikšmę teisingam ginčo išsprendimui, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškovės pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, prašomi prijungti įrodymai priimtini (CPK 314 straipsnis).

Dėl bylos esmės (ne)atskleidimo

15.       CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų, pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais, negu tas yra daroma pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

16.       Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

17.       Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-483-881/2019). Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).

18.       Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vieną ar kitą teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-684/2019).

19.       Teismas, inter alia (be kita ko), turi visapusiškai ir objektyviai ištirti visas reikšmingas bylos aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017). CPK 265 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas. Pažymėtina, kad visi šie klausimai, kurių išnagrinėjimas reiškia galutinio teismo sprendimo priėmimą (CPK 260 straipsnis), negali būti tinkamai išspręsti, neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso. Kitais žodžiais tariant, tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

20.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „IT sprendimai sėkmei“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo ir piniginių lėšų priteisimo, kuriuo prašė priteisti ieškovės naudai iš atsakovo NVSC prie SAM 103 925,00 Eur sumą. Ieškovės teigimu, 2020 m. kovo 27 d. NVSC prie SAM el. paštu informavo ieškovę, kad ieškovė yra pasirinkta NVSC prie SAM perkamų paslaugų teikėja, tuo pagrindu laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. ieškovė pagal NVSC prie SAM pateiktus ir nuolat pildytus reikalavimus kūrė užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinės sistemos programėlę. 2020 m. gegužės 6 d. NVSC prie SAM ieškovei el. paštu atsiuntė informaciją dėl sutarties sudarymo, tą pačią dieną ieškovė nurodė gavusi iš dokumentų valdymo sistemos Avilys kvietimą teikti pasiūlymą NVSC prie SAM dėl programėlės pirkimo. 2020 m. gegužės 7 d., kai, ieškovės teigimu, jau faktiškai buvo suderintas sutarties turinys ir pasirengta ieškovės bei kito tiekėjo UAB „Juvare Lithuania“ duomenų integracijai, atsakovas el. laišku formaliai nutraukė programėlės pirkimo procedūras. Ieškovė nurodė atlikusi nešališkų privačių juridinių asmenų apklausą, siekiant nustatyti programėlės vertę, ir, gavusi 3 pasiūlymus, kaip programėlės kainą pateikė šių pasiūlymų vidurkį – 103 925,00 Eur (be PVM).

21.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė, jog tarp šalių nebuvo pasirašyta viešojo pirkimo sutartis ir programėlės priėmimo – perdavimo aktas, todėl atsakovas nieko neįgijo (nepraturtėjo). Be to, ieškovė savo teises gali apginti kitu būdu pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 77 straipsnio nuostatas. Šiais argumentais pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų, tad sprendžiant šią bylą nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė viešojo pirkimo sutartis, neįvertinus bylai reikšmingų aplinkybių visumos, savaime neįrodo, jog ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas.

22.       Pirma, nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog atsakovas gali įgyti prekes ar paslaugas tik pasinaudodamas viešųjų pirkimų procedūromis, tačiau vien teismui pripažinus, kad šalių santykiai kyla iš viešųjų pirkimų, tokia aplinkybė savaime nepaneigia nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo galimybės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešojo pirkimo sutartys, kurių teisėtumas kvestionuojamas dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų pirkimo procedūrų metu ar sudarant sutartį (ar kitais atvejais), iš esmės pripažįstamos negaliojančiomis kaip niekiniai sandoriai (CK 1.78 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-89-378/2016). Tokiais atvejais, kai nėra pagrindo taikyti restitucijos, sandorio šalis (šalys) gali nepagrįstai nukentėti ar turėti naudos dėl teisės pažeidimo, o tai suponuoja nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatų taikymą (CK 6.242 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015).

23.       Antra, pirmosios instancijos teisme jokia apimtimi iš esmės nebuvo tirtos ieškovės procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike, rašytiniuose paaiškinimuose) ir teismo posėdžių metu nurodytos aplinkybės dėl ieškovės ir atsakovo galimo bendradarbiavimo dėl ginčo programėlės kūrimo. Pažymėtina, jog savo argumentams dėl tarp šalių vykusio bendradarbiavimo pagrįsti ieškovė į bylą taip pat teikė įrodymus: susirašinėjimus, elektroninių laiškų kopijas, išrašus iš Discord programos, techninės specifikacijos kopiją, darbo valandų ataskaitą, duomenų sistemos Avilys el. laiško ir priedų kopijas ir kitus įrodymus. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nei ieškovės nurodytos aplinkybės dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių, nei pateikti procesinių dokumentų priedai, kuriais ieškovė grindė ieškinio reikalavimų pagrįstumą, vertinti ar analizuoti iš esmės nebuvo. Šiuo atveju ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su tarp šalių vykusiu bendradarbiavimu, ir į bylą pateiktų įrodymų vertinimas yra reikšmingas, byloje nustatant, ar ieškovės ieškinys yra pagrįstas, vertinant tarp šalių susiklosčiusius santykius, aplinkybes apie galimai įvykusį programėlės užsakymą, šio užsakymo vykdymą, perdavimą atsakovui, sukurto objekto vertę ir nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų (ne)egzistavimą. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytas aplinkybes formuojamos teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 18-19 punktus), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius duomenis selektyviai ir ieškinio nepagrįstumą motyvuodamas iš esmės vien tuo, kad viešojo pirkimo sutartis ir priėmimo – perdavimo aktas tarp šalių nebuvo pasirašyti, neatskleidė ir netyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių ir į bylą pateiktų įrodymų, nors šių aplinkybių ir duomenų vertinimas gali būti reikšmingas teisinių santykių kvalifikavimui ir teisingam šalių ginčo išsprendimui.

24.       Trečia, vertindamas kitos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos (ne)buvimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė savo teises gali ginti pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 77 straipsnio nuostatas, todėl nėra kitos nepagrįsto praturtėjimo taikymo sąlygos. Teismas tokią išvadą padarė tuo pagrindu, jog programėlė yra autorių kūrinys ir jei programėlės autorius mano, kad kas nors pažeidė autoriaus turtines ar neturtines teises, turi teisę jas ginti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 77 straipsnyje numatytais būdais. Šių pirmosios instancijos teismo argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, jog buvo pažeistos jos autorinės teisės, ir šios aplinkybės neįrodinėjo. Šia aplinkybe nesirėmė ir atsakovas ar tretieji asmenys. Priešingai, apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, jog atsakovas NVSC prie SAM pirko ne programėlę kaip intelektinės nuosavybės objektą, ne autorines teises į programėlę, o programėlės vystymo (papildomų funkcionalumų programavimo) paslaugas.

25.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos pirmiau išdėstytos aplinkybės (žr. šios nutarties 22-24 punktus) patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvykdė pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti visas reikšmingas faktines aplinkybes, įrodymus vertino selektyviai, sprendime netirdamas ieškovės nurodomų aplinkybių ir teikiamų įrodymų (CPK 183, 185 straipsniai).

26.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria apeliantės argumentams dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų – atsisakymo priimti teikiamus įrodymus, išreikalauti įrodymus, kviesti liudytojus ir teisės pasisakyti ribojimo.

27.       Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę teikti įrodymus. Įstatyme nustatyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-166-790/2022). Teismas neturi riboti šalies įrodinėjimo galimybių įrodinėjimo procese, jeigu šalis pagrindžia savo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, nurodo aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti, pateikia įrodymus, kad atitinkamo įrodymo negali gauti. Bylos nagrinėjimo metu, t. y. neišnagrinėjęs bylos iš esmės, teismas neturi teisės daryti išvados dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl neturi teisės konstatuoti, kad ieškovo prašomi išreikalauti įrodymai neturės lemiamos reikšmės ieškinio patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

28.       Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės teiktus įrodymus, susijusius su ginčo dalyku (žr. šios nutarties 14 punktą). Taip pat pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio metu nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo. Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. gegužės 10 d., metu ieškovė prašė išreikalauti 3 NVSC prie SAM prašymus, kurių pagrindu buvo priimtas Sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl lėšų ginčo programėlei įsigyti skyrimo, tuo pagrindu, jog šie įrodymai yra svarbūs, nes jais galimai buvo prašyta skirti lėšas ginčo programėlės įsigijimui po to, kai jau buvo įvykęs šalių susirašinėjimas dėl sumos programėlės finansavimui. Šie įrodymai, ieškovės teigimu, gali patvirtinti, jog NVSC prie SAM planavo įteisinti įvykdytą pirkimą ir žinojo, kad programėlės kūrimas bus apmokama paslauga (2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 10.35-12.15 min., 12.30-12.51 min.). Teismas šio prašymo nepagrįstai netenkino formaliai nurodydamas, jog iš prašomų išreikalauti įrodymų naudos šalims nėra, kadangi jie nepatvirtina nei sutarties sudarymo, nei programėlės perdavimo, o lėšų skyrimas yra institucijų tarpusavio reikalas, kuris ieškovei jokios naudos nesuteikia (2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 15.28-15.59 min.). Atsižvelgdama į tai, jog ieškovė pagrindė savo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, nurodė reikšmingas aplinkybes, kurias rašytiniai įrodymai gali pagrįsti, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo. Kaip jau buvo minėta, teismas neturi teisės atsisakyti priimti įrodymą, motyvuodamas tuo, kad prašomi išreikalauti įrodymai neturės lemiamos reikšmės ieškinio patenkinimui (žr. šios nutarties 27 punktą).

29.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį. Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes. Sprendžiant, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė patenkinti reikalavimą apklausti liudytojus, vertintina, ar tai padaryta laikantis proceso teisės normų, nepažeidžiant pagrindinių proceso teisės principų – šalių lygybės ir rungimosi. Turi būti įvertinta, ar vienai ginčo šaliai nebuvo sukurta itin nepalanki situacija, ar abi šalys savo poziciją byloje galėjo ginti tokiomis pačiomis sąlygomis, ar teismai iš esmės išnagrinėjo šalių pateiktus prašymus ir jų netenkino argumentuotai, o ne formaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-589-464/2021).

30.       Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas kviesti ieškovės prašomus liudytojus (A. S. ir R. P.), 2021 m. gegužės 10 d. posėdžio metu nurodė, jog šių liudytojų parodymai nebus reikšmingi, kadangi jų parodymai neturi ryšio su ginčo dalyku (2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 9.40-10.13 min.; 2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 7.25-8.30 min.), nors ieškovė procesiniuose dokumentuose įrodinėjo, jog A. S. ir R. P. betarpiškai ir tiesiogiai dalyvavo komunikacijoje su ieškove. Ieškovė, įrodinėdama reikalavimų pagrindą, taip pat pateikė jos ir minėtų liudytojų susirašinėjimų ekrano nuotraukas, elektroninių laiškų kopijas, išrašus iš Discord programos, vaizdo įrašus, kuriame A. S. pristato ginčo programėlę konferencijoje, ir kitus duomenis, patvirtinančius prašomų iškviesti liudytojų parodymų reikšmę teisingam ginčo išsprendimui. Be to, ieškovė 2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog R. P. yra buvęs atsakovo NVSC prie SAM direktorius, kuris buvo atsakingas už šių procesų valdymą, generavo susirašinėjimą dėl programėlės kūrimo, atsiskaitymo, dalyvavo darbo grupių susirinkimuose, kuriuose buvo įpareigojama priimti sprendimus, susijusius su programėle, ir organizuoti pirkimus (2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 6.38-7.30 min.). Dėl kito liudytojo A. S. parodymų reikšmės byloje teismas ieškovei galimybės pasisakyti šio teismo posėdžio metu nesuteikė (2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 8.30 min). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo motyvams dėl liudytojų parodymų ryšio su byla nebuvimo, todėl teismas, netenkindamas prašymo dėl jų apklausos, pažeidė rungtyniškumo ir betarpiškumo principus (CPK 12, 178 straipsniai).

31.       Byloje nustatyti procesinės teisės pažeidimai, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kadangi apeliacinės instancijos teisme rengiant žodinį bylos nagrinėjimą ir iš naujo vertinant ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, tiriant pateiktus įrodymus, išreikalaujant naujus įrodymus ir kviečiant liudytojus, reikštų, jog byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties. Be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl naujai pateiktų įrodymų vertinimo, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

32.       Taigi, teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti šalių teisę naudotis savo procesinėmis teisėmis įrodinėjant aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, taip pat teisę į apeliaciją, atsižvelgdama į aplinkybę, jog byla turi būti nagrinėjama iš naujo visa apimtimi, vertina, kad bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme negalima. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, bylą nagrinėdamas iš naujo, turi atsižvelgti į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes dėl procesinių pažeidimų įrodinėjimo procese.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

33.       Apeliantė apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydama, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra reikalingas, kad būtų apklausti liudytojai, ištirtos ir išnagrinėtos visos neatskleistos bylos aplinkybės, tinkamai ištirti įrodymai, kuriuos pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti.

34.       Apeliacinės instancijos teismui nusprendus grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, šalys turės galimybę sąžiningai ir savalaikiai pasinaudoti procesine teise įrodinėti, taip pat pateikti žodinius paaiškinimus dėl ginčo aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, netenkintinas prašymas skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme (žr. šios nutarties 31 punktą).

Dėl bylos procesinės baigties

35.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, nevertindamas ar nepriimdamas ieškovės teikiamų įrodymų, nekviesdamas bylai reikšmingas aplinkybes galinčių patvirtinti ar paneigti liudytojų, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, reiškia, jog teisme nebuvo atskleista bylos esmė, o padarytų klaidų apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 329 straipsnio 1 dalis). Dėl aukščiau nurodytų argumentų skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo visa apimtimi (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36.       Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui visa apimtimi, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręstis pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai         Gintaras Pečiulis

        Žilvinas Terebeiza

        Aldona Tilindienė