Civilinė byla Nr. e2A-624-855/2019

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04282-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija:

2.6.1.4.; 2.6.6.4.; 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 25 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Almos Urbanavičienės ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Vilniaus degtinė“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo – Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė Dalija Svirbutienė, dėl prievolės tinkamo įvykdymo pripažinimo, ir

n u s t a t ė :        

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB „Vilniaus degtinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, jog yra tinkamai atsiskaičiusi už žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pripažinti 2017-07-19 sprendimą dėl priverstinės hipotekos niekiniu ir negaliojančiu, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.       Nurodė, kad pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su šiuo žemės sklypu, perėmė atitinkamus įsipareigojimus atsiskaityti už įsigytą žemės sklypą, kaip numatyta 2009-09-30 pasižadėjime, ir juos tinkamai ir visiškai įvykdė. 2016-01-21 atsakovė pati patvirtino, jog ieškovės prievolė 2015-12-31 buvo tik 12 759,71 Eur. 2016-01-14 už įsigytą žemės sklypą sumokėjo 12 677,63 Eur. Nors tarp šių sumų ir susidaro 82,08 Eur skirtumas, tačiau jį padengė su kaupu 2016-10-05, atlikdama papildomą 138,09 Eur įmoką (t. y. skirtumas + delspinigiai + palūkanos ir pan.). Taigi, galutinai atsiskaitė su atsakove dar 2016-10-05 ir nuo to momento jokių prievolių, susijusių su nurodyto žemės sklypo įsigijimu, neturi. Nepaisant to, atsakovė nustatė priverstinę hipoteką įsigyto sklypo atžvilgiu ir reikalauja sumokėti papildomas sumas be jokio teisinio pagrindo. Apie hipotekos įregistravimą nebuvo informuota iš anksto ir iki pat atsakovo rašto gavimo 2017-09-28. Priverstinės hipotekos nustatymui turi egzistuoti neįvykdyta turtinė prievolė, kuri hipoteka gali būti užtikrinta, tačiau turtinės prievolės hipotekos įregistravimo metu (t. y. 2017-07-19) jau nebuvo, nes ji buvo galutinai įvykdyta 2016-10-05.

2.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

2.1.       Nurodė, kad ieškovė 2009-09-16 pirkimo – pardavimo sutartimi perėmė AB „Pagirių šiltnamiai“ 2006-02-20 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi išsimokėtinai įgytą 48 337 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei visas AB „Pagirių šiltnamiai“ pagal sutartį teises ir pareigas. Ieškovė 2009-09-30 pasirašė pasižadėjimą sumokėti Lietuvos Respublikos valstybei už minėtą žemės sklypą išsimokėtinai pagal pasižadėjime suderintą grafiką, kuriuo įsipareigojo mokėti einamųjų metų palūkanas, metines įmokas bei delspinigius. Sutartyje nustatyta, kad laiku neatsiskaičius, pirkėjas moka pardavėjui 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos. Pasižadėjime nurodyta, kad neatsižvelgiant į pirkėjo įrašytus duomenis mokėjimo dokumentuose, sumokėti pinigai įskaitomi taip: einamųjų metų palūkanos, delspinigiai, mokesčiai už žemę. Ieškovė įsipareigojo atsiskaityti pagal sutartį ir grafiką iki 2016-01-15, galutinę įmoką sumokant ne vėliau kaip iki 2016-01-15, tačiau iki šiol nėra galutinai atsiskaičiusi. Metinė įmoka ir palūkanos turi būti sumokamos ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 d., už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 proc. privalomos įsiskolinimo sumos. Grafike nurodyta, jog įmoka už 2014 metus sudaro 13 281,33 Eur (12 073,94 Eur metinė įmoka už žemę ir 1 207,39 Eur palūkanos), kuri turėjo būti sumokėta iki 2015-01-15, tačiau ieškovė už 2014 m. atsiskaitė tik 2015-01-26, t. y. pradelsė sumokėti 11 dienų, todėl turėjo sumokėti 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos įmokos už žemę ir palūkanų (13 281,33 Eur x 0,05 x 11 d.). Iš ieškovės 2015-01-26 sumokėtos 13 281,33 Eur sumos pirmiausia buvo užskaityta 1 207,39 Eur priskaičiuotų palūkanų suma, vėliau 73,05 Eur delspinigių suma (nuo 2015-01-16 iki 2015-01-26), metinei įmokai už žemę iš sumokėtos sumos liko tik 12 000,89 Eur, nors pagal Grafiką metinė įmoka už žemę yra 12 073,94 Eur, taigi liko nepadengta 73,05 Eur (12 073,94 Eur – 12000,89 Eur) – 2014 metų metinės įmokos už žemę dalis.

2.2.       Taip pat grafike nurodyta, jog įmoka už 2015 metus sudaro 12 677,63 Eur (12 073,94 Eur už žemę ir 603,69 Eur palūkanos), kuri turi būti sumokėta iki 2016-01-15, tačiau ieškovė 2016-01-15 nebuvo sumokėjusi eilinės įmokos už žemę bei palūkanų už 2014 metus, todėl 2016-01-16 buvo perskaičiuotos palūkanos už 2015 metus nuo įsiskolinimo sumos už žemę, kuri buvo 24 147,86 Eur, 1 207,39 Eur (24 147,86 x 0,05). Todėl šiuo atveju palūkanos, nurodytos grafike negali būti taikomos, nes ieškovė už 2014 metus neatsiskaitė sutartyje ir grafike nustatytu mokėjimo terminu. Ieškovė įmoką už 2015 metus sumokėjo grafike nustatytu terminu 2016-01-15. Gauta 12677,63 Eur įmoka pagal sutartą įmokų paskirstymo tvarką buvo užskaityta: 1 207, 39 Eur palūkanoms (24 147,86 Eur x 5 proc.), 12,93 Eur delspinigiams (nuo 2015-01-27 iki 2016-01-15, t. y. 354 pradelstos dienos) (73,05 Eur x 0,05 x 354 d.) mokėti bei 73,05 Eur skolai, susidariusiai 2015-01-26, už žemę padengti. Už žemę iš sumokėtos sumos liko tik 11 384,26 Eur, nors pagal Grafiką metinė įmoka už žemę yra 12 073,94 Eur. Taigi liko nesumokėta 689,67 Eur skola už žemę. 

2.3.       Ieškovės 2016-10-06 sumokėti 138,09 Eur buvo įskaityti 26,29 Eur palūkanoms (nuo 2016-01-01 iki 2016-10-06, už 279 dienas) nuo nesumokėtos 689,67 Eur skolos už žemę (689,67 Eur x 5 proc. / 366 d. x 279 d.), 91,38 Eur delspinigiams (nuo 2016-01-16 iki 2016-10-06, t. y. 265 pradelstos dienos) (689,67 Eur x 0,05 x 265 d.) mokėti, už žemę iš sumokėtos sumos liko tik 20,42 Eur. Taigi liko nesumokėta 669,25 Eur skola už žemę. 

2.4.       Atkreipia dėmesį, kad palūkanos nuo 2016-10-07 iki 2016-12-31, t. y. už 86 dienas, nuo 669,25 Eur įsiskolinimo už žemę yra 7,86 Eur (669,25 Eur x 5 proc. / 366 d. x 86 d.), delspinigiai nuo 2016-10-07 iki 2017-01-15, t. y. už 101 pradelstą dieną, nuo 669,25 Eur įsiskolinimo už žemę yra 33,80 Eur (669,25 Eur x 0,05 x 101 d.). Atitinkamai palūkanos nuo 2017-01-01 iki 2017-10-11 (nuo kalendorinių metų pradžios iki ieškinio į teismą pateikimo dienai), už 284 dienas), nuo 669,25 Eur įsiskolinimo už žemę yra 26,04 Eur (669,25 d. x 5 proc. / 365 d. x 284 d.), delspinigiai nuo 2017-01-16 iki 2017-10-11, už 269 pradelstas dienas, nuo 669,25 Eur įsiskolinimo už žemę ir 7,86 Eur pradelstų sumokėti palūkanų – 91,08 Eur ((669,25 Eur + 7,86 Eur) x 0,05 x 269 d.).

2.       Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė Dalija Svirbutienė atsiliepimo į ieškinį nepatiekė.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai ir pripažinti ieškovės AB „Vilniaus degtinė“ prievolę atsiskaityti su atsakove už įsigytą 4,8337 ha žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tinkamai įvykdyta nuo 2016 m. spalio 6 d., o Vilniaus rajono 1-ojo notaro biuro notarės Dalijos Svirbutienės priimtą sprendimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo 4,8337 ha žemės ūkio paskirties sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio.  

5.       Teismas sprendė, kad nėra ginčo, jog nuo 2014-01-15 ieškovės įsiskolinimas atsakovei sudarė 24 147,86 Eur, kad ieškovė turėjo pareigą mokėti atsakovei 5 proc. dydžio metines palūkanas ir 0,05 proc. delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną; taip pat nėra ginčo dėl ieškovės padarytų mokėjimų atsakovei 2015-01-26 (13 281,33 Eur), 2016-01-15 (12 677,63 Eur), 2016-10-06 (138,09 Eur); kad ieškovė, įsipareigojusi eilines įmokas sumokėti 2015-01-15, vėlavo ją atlikti 11 dienų. Byloje kilo ginčas dėl to, kokias pasekmes sukelia vėlavimas sumokėti eilinę įmoką 11 kalendorinių dienų ir kaip turi būti apskaičiuojamos su tokiu vėlavimų susijusios palūkanos.

6.       Teismas nurodė, kad atsakovė nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nepagrindė palūkanų už 2015 metus perskaičiavimo metodikos, nepateikė teismui įrodymų, kokiu pagrindu ir kokia metodika rėmėsi 2015-01-16 perskaičiuojant palūkanas (CPK 179 straipsnis). Be to, 2017-10-11 mokėtinų sumų apskaičiavimo lentelėje ieškovės įsiskolinimo dydis prieštarauja byloje pateiktam 2016-01-21 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktui. Atsakovės atstovė nepaaiškino, kuo skiriasi sumos, nurodytos minėtame Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte ir sumos, pateiktos ieškovui.

7.       Teismas vertino, jog vadovaujantis 2009-09-30 Pasižadėjimo 1 punktu, kur šalys sulygo dėl 5 proc. mokamų palūkanų nuo priklausančio mokėti įsiskolinimo likučio, teismas sutinka su ieškovės paskaičiuota 1 243,78 palūkanų suma už laikotarpį nuo 2014-01-15 iki 2015-01-26 (376 d.) (24 147,86 Eur x 0,05 / 365 d. x 376 d.). Tuo tarpu su ieškovės paskaičiuotais 66,41 Eur delspinigių suma teismas nesutinka. Pasižadėjimo 2 punkte nurodoma, kad laiku nesumokėjus Pasižadėjime nurodytos sumos ir palūkanų, bus skaičiuojami 0,05 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Taigi, delspinigiai turi būti skaičiuojami ne vien tik nuo praleistos sumokėti įmokos už žemę, kaip tą paskaičiavo ieškovė, bet ir nuo nesumokėtų palūkanų, t. y. nuo 13 317,72 (12 073,94 Eur + 1 243,78 Eur). Todėl delspinigiai 2015-01-26 dienai sudaro 73,25 Eur (13 317,72 Eur x 0,05 proc. x 11 d.). Atsižvelgiant į išdėstyta, 2015-01-26 ieškovė turėjo padaryti 13 390,97 Eur įmoką atsakovei (12 073,94 Eur įmoka už žemę + 1 243,78 Eur palūkanos + 73,25 Eur delspinigiai). Kadangi 2015-01-26 ieškovė padarė ne minėtą 13 390,97 Eur įmoką, o tik 13 281,33 Eur, todėl liko skolinga atsakovei 109,64 Eur (13 390,97 Eur – 13 281,33 Eur). Sutinkamai su lėšų įskaitymo eiliškumu, iš 2015-01-26 ieškovės padarytos 13 281,33 Eur įmokos, pirmoje eilėje turėjo būti įskaitomi 1 243,78 Eur palūkanų, 73,25 Eur delspinigių ir likusi 11 964,43 Eur žemės mokesčio įmokos dalis. Tokiu būdu ieškovė liko skolinga atsakovei 109,64 Eur 2014 metų metinės įmokos už žemę. Sekančiai įmokai pagal Grafiką 2016-01-15 ieškovė atsakovei turėjo mokėti 12 073,94 Eur metinę įmoką už žemę. Tačiau atsižvelgiant į 109,64 Eur nepriemoką, įmoka už žemę 2016-01-15 sudarė 12 183,58 Eur (12073,94 Eur + 109,64 Eur). Atitinkamai ir 590,82 Eur palūkanos, paskaičiuotos nuo 12 183,58 Eur sumos už laikotarpį nuo 2015-01-26 iki 2016-01-15 (354 d.) (12 183,58 Eur x 0,05 / 365 d. x 354 d.). Už laikotarpį nuo 2015-01-26 iki 2016-01-15 (354 d.) už susidariusią 109,64 Eur nepriemoką susidaro 19,41 Eur delspinigiai (109,64 Eur x 0,05 proc. x 354 d.). Atsižvelgiant į šiuos paskaičiavimus, ieškovė 2016-01-15 turėjo padaryti 12 793,81 Eur įmoką (12 183,58 Eur už žemę + 590,82 Eur palūkanų + 19,41 Eur delspinigiai). Kadangi 2016-01-15 buvo padaryta 12 677,63 Eur įmoka bei atsižvelgiant į įmokos užskaitymo eiliškumą, ieškovė liko skolinga atsakovei 116,18 Eur 2015 metų metinės įmokos už žemę. 2016-10-06 ieškovė padarė 138,09 Eur įmoką atsakovei. Iš šios įmokos pagal nustatytą eiliškumą turėjo būti įskaitytos: 4,28 Eur susidariusios palūkanos už laikotarpį nuo 2016-01-15 iki 2016-10-06 (265 d.) (116,18 Eur x 0,05 proc. / 365 d. x 265 d.), 15,96 Eur delspinigiai, susidarę už 116,18 Eur nepriemoką ir 4,28 Eur palūkanas, t. y. už 120,46 Eur sumą už laikotarpį nuo 2016-01-15 iki 2016-10-06 (265 d.) (120,46 Eur x 0,05 proc. x 265 d.). Atsižvelgiant į šiuos skaičiavimus, 2016-10-06 ieškovės įsiskolinimas atsakovei sudarė 136,42 Eur (116,18 Eur nepriemoka už žemę + 4,28 Eur palūkanos + 15,96 Eur delspinigiai). Todėl darytina išvada, kad 2016-10-06 ieškovui padarius 138,09 Eur įmoką atsakovei ir padengus 2016-10-06 susidariusį 136,42 Eur įsiskolinimą, ieškovės prievolė atsakovei buvo įvykdyta pilnai.

8.       Teismas konstatavo, jog ieškovė AB „Vilniaus degtinė“ 2016-10-06 galutinai atsiskaitė su atsakove Nacionaline žemės tarnyba ir nuo to momento jokių prievolių, susijusių su minėto žemės sklypo įsigijimu neturi, todėl priverstinės hipotekos įregistravimo metu 2017-07-19 ieškovė nebeturėjo jokios turtinės prievolės atsakovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Teismas visiškai nesiaiškino valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimą reglamentuojančių teisės aktų, todėl nenustatė esminio dalyko, kad Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 ir 2.10 papunkčiais, pirkėjo kiekvieno mokestinio laikotarpio įsipareigojimus apskaičiuoja vieną kartą per metus, įvertinant iki sausio 15 dienos atliktus mokėjimus, o kadangi įsiskolinimo sumos likutis 2015 m. sausio 15 d. nebuvo sumažėjęs, tai nuo 24 147,86 Eur ir buvo apskaičiuotos palūkanos už 2015 m.

9.2.       Byloje yra pateikti įrodymai (2006 m. vasario 20 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 11218), 2009 m. rugsėjo 16 d. pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. JS-5263), 2009 m. rugsėjo 30 d. Pasižadėjimas), patvirtinantys, jog įmoka už 2014 m. sudaro 13 281,33 Eur: 12 073,94 Eur metinė įmoka už žemę ir 1 207,39 Eur palūkanų, kuri turi būti sumokėta iki 2015 m. sausio 15 d. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovė įmoką už 2014 m. sumokėjo tik 2015 m. sausio 26 d., o apeliantė pirkėjo kiekvieno mokestinio laikotarpio įsipareigojimus perskaičiuoja vieną kartą per metus, įvertinant iki sausio 15 dienos atliktus mokėjimus. Todėl pagal nutarimo 2.15 ir 2.10 papunkčius, Nacionalinė žemės tarnyba, įvertinus 2015 m. sausio 15 d. ieškovės atliktus mokėjimus ir nustačius, kad įsiskolinimo likutis 2015 m. sausio 15 d. nebuvo sumažėjęs, nuo jo apskaičiavo palūkanas už 2015 m., tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino ir dėl to nepasisakė.

9.3.       Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė 2016 m spalio 16 d. galutinai atsiskaitė su apeliante, todėl nepagrįstai nustatė kad žemės sklypui priverstinė hipoteka yra įregistruota be jokio teisinio pagrindo.

10.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AB „Vilniaus degtinė“ prašė atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

10.1.       Atsakovė 2018 m. kovo 12 d. teismo posėdžio metu buvo įpareigota pateikti detalius skaičiavimus, pagrindžiančius AB „Vilniaus degtinė“ tariamų prievolių dydį, tačiau šio įpareigojimo neįvykdė ir iki šiol byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų tai, kaip konkrečiai atsakovė skaičiavo AB „Vilniaus degtinė“ palūkanas, delspinigius ir kitas sumas t. y. kokią palūkanų bazę taikė, už kurį konkretų laikotarpį skaičiavo palūkanas, kokio dydžio palūkanas taikė. Tokie duomenys nėra pateikti ir apeliaciniame skunde. Nesant detalių paskaičiavimų, nežino kaip konkrečiai atsakovė skaičiuoja palūkanas ir delspinigius.

10.2.       Sprendimas patvirtino, jog palūkanos yra skaičiuojamos nuo faktinio skolos dydžio ir skaičiuojamos tik už pradelsimo laikotarpį, palūkanos nėra ir negali būti skaičiuojamos po to, kai pinigai atsiduria atsakovės dispozicijoje.

10.3.       Apeliantės nurodomo nutarimo 2.15. punktas nustato tik tai, jog palūkanos turi būti sumokamos iki kitų metų sausio 15 dienos, tačiau dėl to nėra ginčo tarp šalių, kaip ir nėra ginčo dėl to, jog AB „Vilniaus degtinė“ pavėlavo sumokėti eilinę įmoką 11 kalendorinių dienų. Dar daugiau – nutarimu patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 12.11. punktas nustato, jog Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo sutartyse turi būti nurodyta „Pirkėjo pareiga už įsiskolinimo likutį (likusią sumokėti kainos dalį) mokėti 5 procentus metinių palūkanų <...> Tokiu būdu expressis verbis yra įtvirtinta, jog palūkanos yra skaičiuojamos tik nuo faktinio skolos dydžio. O tai lemia tai, jog atsakovė neturi teisės reikalauti palūkanų už laikotarpį po įmokos padarymo.

10.4.       Savo apeliaciniame skunde nepateikė nei vieno argumento, dėl kurio apeliantė nesutinka su sprendime pateiktu palūkanų, delspinigių ir kitų AB „Vilniaus degtinė“ prievolių apskaičiavimu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

11.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 

12.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

13.       Ieškovė 2009-09-16 pirkimo – pardavimo sutartimi perėmė AB „Pagirių šiltnamiai“ 2006-02-20 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi išsimokėtinai įgytą 48 337 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei visas AB „Pagirių šiltnamiai“ teises ir pareigas pagal 2006-02-20 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Pagal bylos šalių 2009-09-30 pasirašytą pasižadėjimą ieškovė įsipareigojo sumokėti valstybei už šį žemės sklypą išsimokėtinai pagal pasižadėjime suderintą grafiką. Pagal grafiką, už 2014 metus iki 2015 m. sausio 15 d. turėjo būti sumokėta iš viso 13 281,33 Eur (iš jų 1207,39 Eur palūkanų), o už 2015 metus iki 2016 m. sausio 15 d. turėjo būti sumokėta iš viso 12 677,63 Eur (iš jų 603,70 Eur palūkanų).

14.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad už 2014 metus grafike nurodytą 13 281,33 Eur sumą ieškovė sumokėjo ne 2015 m. sausio 15 d., o 2015 m. sausio 26 d., t. y. pavėlavo sumokėti 11 dienų. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad 2016 m. sausio 15 d. ieškovė pervedė atsakovei 12 677,63 Eur, 2016 m. spalio 6 d. – 138,09 Eur. Kaip teisingai pažymėjo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, byloje kilo ginčas dėl to, kokias teisines pasekmes sukelia vėlavimas sumokėti eilinę įmoką 11 kalendorinių dienų ir kaip turi būti apskaičiuojamos su tokiu vėlavimų susijusios palūkanos/delspinigiai.

15.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (2015-01-01 – 2015-09-02 galiojusi redakcija) numatė, kad kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas perkamas išsimokėtinai atsiskaitymo už įsigytą žemės ūkio paskirties žemės sklypą terminų sąlygos, kontrolė ir sankcijos už jų nevykdymą numatomos valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyje, o valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyje numatytos sumos turi būti sumokamos atitinkamai ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 dienos (2.15 punktas). Šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių 12.10 punktas numatė, jog Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekte nurodoma pirkėjo pareiga už skolos likutį mokėti 5 procentus metinių palūkanų ir tai, kad nustatytu laiku nesumokėjus metinės skolos sumos ir palūkanų skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

16.       Naujesnėje minimo Vyriausybės nutarimo redakcijoje (galiojusi nuo 2015-09-03 – 2018-05-31) buvo numatyta, jog kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas perkamas išsimokėtinai, pirkėjas su valstybe turi atsiskaityti ne vėliau kaip per 15 metų ir ne mažiau kaip 10 procentų nustatytos žemės kainos turi sumokėti iš karto, o kitą sumą – per valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytus terminus, pradėdamas mokėti kitais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Atsiskaitymo už įsigytą žemės ūkio paskirties žemės sklypą terminų sąlygos, jų nevykdymo pasekmės numatomos valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyje. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyje numatytos metinės įmokos ir palūkanos už įsiskolinimo likutį turi būti sumokamos atitinkamai ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 dienos (2.15 punktas), o taisyklių 12.11 punktas numatė, kad Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties projekte nurodoma pirkėjo pareiga už įsiskolinimo likutį (likusią sumokėti kainos dalį) mokėti 5 procentus metinių palūkanų ir tai, kad nustatytu laiku nesumokėjus metinės skolos sumos ir palūkanų skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

17.       Kaip matyti iš šalių pasirašyto 2009 m. rugsėjo 30 d. pasižadėjimo, ieškovė AB „Vilniaus degtinė“  įsipareigojo sumokėti valstybei už šį žemės sklypą išsimokėtinai pagal pasižadėjime suderintą grafiką. Pasižadėjimo 1 punkte ieškovė pasižadėjo mokėti nurodytas sumas bei penkis procentus palūkanų nuo priklausančio mokėti įsiskolinimo likučio, o mokėtinas sumas sumokėti ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 d. Pasižadėjimo 2 punkte šalys susitarė dėl 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos ir palūkanų.

18.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog kadangi ieškovės AB „Vilniaus degtinė“  įsiskolinimo sumos likutis 2015 m. sausio 15 d. nebuvo sumažėjęs, tai nuo 24 147,86 Eur ir buvo apskaičiuotos palūkanos už 2015 m., ir jos sudarė 1 207,39 Eur. Su nurodytu vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, 2009 m. rugsėjo 30 d. pasižadėjimo sąlygų matyti, kad palūkanos negali būti skaičiuojamos nuo visos metinės įmokos sumos, nepriklausomai nuo to, kada įmoka buvo sumokėta, ir turi būti skaičiuojamos nuo faktinio įsiskolinimo sumos, kadangi apeliantė gavo atitinkamą įmoką (2015 m. sausio 26 d. gavo 13 281,33 Eur, iš kurių didžioji dalis bet kuriuo atveju turėjo būti skirta įmokai už žemę, o ne palūkanoms ir delspinigiams, be to pavėluota nežymiai), galėjo disponuoti ir naudoti gautus pinigus, todėl joks kompensavimo mechanizmas už negalėjimą naudotis pinigais po to, kai tiek pinigai faktiškai atsidūrė atsakovės dispozicijoje, negali būti taikomas vien dėl tos aplinkybės, kad vadovaujantis aukščiau nurodytus LR Vyriausybės nutarimu kiekvieno mokestinio laikotarpio įsipareigojimus perskaičiuoja tik vieną kartą per metus. Skaičiuojant palūkanas apeliantės nurodytu būdu, palūkanų skaičiavimo prasme, nebūtų jokio skirtumo, kiek laiko valstybinės žemės pirkėjas vėluotų sumokėti atitinkamą įmoką pagal grafiką (dieną ar tris šimtus šešiasdešimt dienų), kadangi palūkanos bet kuriuo atveju būtų skaičiuojamos ne nuo faktinio įsiskolinimo, o nuo įsiskolinimo sumos atitinkamų metų sausio 15 dieną. Toks Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir 2009 m. rugsėjo 30 d. pasižadėjimo nuostatų aiškinimas nebūtų teisingas, sąžiningas ir protingas, juolab, kad tiek šiame nutarime, tiek pasižadėjime expressis verbis nurodoma, jog palūkanos skaičiuojamos nuo priklausančio mokėti įsiskolinimo likučio.

19.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Nacionalinės žemės tarnybos nurodomas palūkanų skaičiavimas taip pat leistų spręsti ir apie nepagrįstą praturtėjimą, kadangi tiek minėtame Vyriausybės nutarime, tiek pasižadėjime yra numatyti tik 0,05 proc. delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos ir palūkanų, o duomenų apie tai, kad šalys susitarė dėl didesnių netesybų nagrinėjamoje byloje nėra. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog tai, kad apeliantė kiekvieno mokestinio laikotarpio įsipareigojimus apskaičiuoja vieną kartą per metus, jokiu būdu nereiškia, kad neturi būti atsižvelgiama į tai, kada faktiškai įmoka buvo sumokėta.  

20.       Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo santykiai savo prigimtimi yra prievoliniai civiliniai teisiniai santykiai, todėl apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba juose veikia kaip pirkimo – pardavimo civilinių santykių subjektas. Dėl to ir sutarties šalių lygiateisiškumo aspektu viena iš sutarties šalių negali įgyti neproporcingo pranašumo kitos atžvilgiu ir atsidurti daug geresnėje padėtyje nei kita, todėl aptartas apeliantės nurodomas šalių sudarytos sutarties, 2009 m. rugsėjo 30 d. pasižadėjimo nuostatų, aiškinimas nagrinėjamu atveju būtų netinkamas, pažeistų sutarties šalių lygiateisiškumo principą.   

21.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su bylą nagrinėjusio teismo pozicija, kad apeliantė taip ir nepateikė, ir tinkamai nepagrindė palūkanų skaičiavimo už 2015 metus metodikos. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad 2016 m. sausio 21 d. apeliantės atstovės surašytame ir pasirašytame, bet ieškovės nepasirašytame Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto projekte nurodoma mažesnė įsiskolinimo suma (12 759,71 Eur) 2015 metų gruodžio 31 dienai, nei procesiniuose dokumentuose įrodinėjo apeliantė. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė, kad palūkanos turi būti skaičiuojamos pagal jos nurodytą metodiką, skaičiavimų tinkamai nepagrindė, dokumentuose esančių skaičiavimų prieštaravimų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nepaaiškino ir nepašalino, todėl pagrindo už 2015 metus paskaičiuoti net 1 207,39 Eur palūkanų, jas skaičiuojant ne nuo faktiškai nesugrąžintos sumos, o nuo 24 147,86 Eur sumos, nebuvo. 

22.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.54 str. 1 d. numato, jog jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, o šio straipsnio 2-4 dalys nustato jog antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti, ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Minėto straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.54 straipsnio 5 dalį, yra nurodęs, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017 24 punktas).

23.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.54 str. 1-4 d. dalies nuostatas dėl ieškovės AB „Vilniaus degtinė“ atliktų mokėjimų užskaitymo eiliškumo, ir laikė, jog nagrinėjamu atveju pirmiausiai iš ieškovės padarytų įmokų turėjo būti skiriama apmokėti už palūkanas, toliau – padengti delspinigių įsiskolinimą, o galiausiai likusi suma turėjo būti skiriama įmokai už žemę. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad delspinigiai turi būti skaičiuojami ne vien tik nuo praleistos sumokėti įmokos už žemę, kaip tą paskaičiavo ieškovė, bet ir nuo nesumokėtų palūkanų, kadangi nurodyta delspinigių skaičiavimo tvarka numatyta ir 2009 m. rugsėjo 30 d. pasižadėjimo 2 punkte. Įvertinusi skundžiamame sprendime atliktus detalius paskaičiavimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad jie iš esmės yra teisingi, laikytasi įmokų užskaitymo eiliškumo, skaičiavimai atlikti nepažeidžiant CK 6.54 str. 1-4 d. numatytų reikalavimų, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarime Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir 2009 m. rugsėjo 30 d. pasižadėjime nurodytą skaičiavimo tvarką, t. y. jog palūkanos skaičiuojamos nuo priklausančio mokėti įsiskolinimo likučio, o delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos ir palūkanų, taip pat ir sąžiningumo bei teisingumo principus.

24.       Kita vertus, nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad 2015 m. sausio 26 d. dienos mokėjime ieškovas mokėjimo paskirtyje nurodė, kad mokama „pagal 2009-09-30 pasižadėjimą už užsimokėtinai perkamą žemės sklypą (žemė – 12073,94 Eur, palūkanos – 1207,39 Eur)“, 2016 m. sausio 14 d. (įskaitytas 2016 m. sausio 15 d.) mokėjimo paskirtyje nurodė – „pagal 2009-09-30 pasižadėjimą už užsimokėtinai perkamą žemės sklypą (žemė – 12073,94 Eur, palūkanos – 603,69 Eur)“, o paskutiniame 2016 m. spalio 6 d. mokėjimo nurodyme mokėjimo paskirtis – „likusi dalis pagal 2009-09-30 pasižadėjimą už užsimokėtinai perkamą žemės sklypą“. Tai reiškia, kad ieškovė AB „Vilniaus degtinė“ mokėjimo nurodymuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė sumokėtų įmokų paskirstymo tvarką, kuri yra kitokia nei nurodo apeliantė. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė pasinaudodama įstatymo nustatyta teise atsisakė priimti šias ieškovės įmokas, nėra duomenų ir apie tai, kad priimdama įmokas nurodė ieškovei, jog jas paskirsto kitokia tvarka nei nurodoma mokėjimo nurodymuose. Nurodyta aplinkybė taip pat yra pagrindas laikyti apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos poziciją nepagrįsta. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nurodyta įmokų paskirstymo tvarka yra dar naudingesnė ieškovei nei nurodoma skundžiamame sprendime, tačiau pati ieškovė AB „Vilniaus degtinė“ sprendimo neskundė, su atliktais sprendime atliktais paskaičiavimais sutiko, laikė, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako bei laiko, kad bylą nagrinėjęs teismas skaičiavimus atliko tinkamai.    

25.       Vadovaudamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, pagrįstai konstatavo, jog ieškovė AB „Vilniaus degtinė“ 2016 m. spalio 6 d. galutinai atsiskaitė su apeliante Nacionaline žemės tarnyba ir nuo to momento jokių prievolių, susijusių su minėto žemės sklypo įsigijimu neturi, todėl priverstinės hipotekos įregistravimo metu 2017 m. liepos 19 d. ieškovė nebeturėjo jokios turtinės prievolės apeliantei. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26.       Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė AB „Vilniaus degtinė“ patyrė iš viso 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkintinas, nurodytos išlaidos ieškovės naudai priteistinos iš apeliantės (atsakovės).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (į. k. 18870492) 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės AB „Vilniaus degtinė“ (į. k. 120057287) naudai.

Teisėjos                                Laima Gerasičkinienė

                                                        Alma Urbanavičienė

Renata Volodko