Administracinė byla Nr. TA-16-822/2025
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02565-2023-1
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas G. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) priteisti 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2023 m. spalio 26 d. jis buvo kalinamas Šiaulių kalėjime ir ten buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktais numatytas kameros gyvenamasis plotas, kameros visada buvo perpildytos, sanitariniuose mazguose nebuvo užtikrinamas privatumas, sienelė ne daugiau kaip 1,5 m aukščio, atskirta užuolaida, iš sanitarinių mazgų sklido blogas kvapas. Kamerų sienos suskilusios, remontuotos kalkėmis, kurios tepa drabužius, kuriuos jis priverstas plauti šaltu vandeniu, o kameroje laikosi didelė drėgmė, nes ventiliacija yra bloga. Nuo lubų byra kalkės, kameroje blakės, tarakonai. Langų rėmai supuvę, skylėti, tad per juos eina šaltis, dieninis apšvietimas per silpnas, o naktinis per stiprus. Lovos yra dviaukštės, tačiau kopėtėlių į antro aukšto lovas nėra. Kamerose nėra iškvietimo mygtukų. Pasivaikščiojimo kiemeliai neremontuoti, nuo sienų krenta tinkas, nėra suoliukų atsisėsti, stogeliai nuo lietaus apsaugo minimaliai, yra iš šiferio. Dėl šių pažeidimų pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, sutriko miegas, kildavo konfliktai, jis jautė nuolatinę depresiją, pastoviai sirgo, slogavo, patyrė kitus nepatogumus, tuo pačiu patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas prašė už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad, kaip matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2023 m. lapkričio 7 d. pažymos „Dėl G. A.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kamerose Nr. 82, 91, 99, 72, kuriose būdavo iki 6 asmenų. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui mažiausiai tekdavo nuo 3,69 kv. m, todėl minimalus gyvenamasis plotas užtikrintas buvo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje minimalaus ploto pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas neturėjo būti vertinamas.
5. Atsakovas teigė, kad sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Įėjimai atskirti durimis ar užuolaida, sienelės aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m, kas užtikrina privatumą, yra durys arba užuolaida. Besinaudojančio sanitariniu mazgu asmens negali stebėti nei pareigūnai, nei kameroje esantys asmenys. Kvapų parametrų teisės aktai nereglamentuoja. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu, per langus bei iš visų kamerų yra išvestos papildomos angos į koridorių, kurios prijungtos prie vamzdžio, paduodančio orą iš lauko. Dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus, grotos įrengtos pagal galiojančius teisės aktus. Už švarą ir tvarką kameroje atsakingi patys nuteistieji, remontai atliekami pagal nustatytą grafiką. Atlikus patikrinimus, 2022 m. liepos 8 d. aktu kameroje Nr. 99 nustatyta, jog lempos be gaubtų, viena iš lempų nedega, tačiau dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus, 2022 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo metu nustatyta, jog pažeidimai kameroje Nr. 99 pašalinti, o 2023 m. spalio 12 d. patikrinimo metu, patikrinus gyvenamąsias kameras Nr. 72, 82, 91 pažeidimų nenustatyta. Inventoriumi aprūpinama pagal teisės aktus, kopėtėlių įrengimas nėra privalomas. Apšvietimas ir langų grotos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus. Karšto vandens tiekimas į gyvenamąsias kameras teisės aktais nenumatytas, patalynė ir rankšluosčiai skalbiami nemokamai, apatinius asmeninius drabužius galima skalbti ir džiovinti skalbykloje, taip pat organizuojamas viršutinių drabužių skalbimas. Pagalbos iškvietimo mygtukų įrengimas nėra galimas dėl statinio teisinio statuso, duomenų apie tai, kad pareiškėjui laiku nebūtų suteikta reikiama pagalba, nebuvo. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, jie yra techniškai tvarkingi, pastoviai valomi. Skundų pareiškėjas neteikė.
6. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių kalėjime sąlygomis, padarytą žalą grindė abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai atsakovui leido daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą nebuvo pagrįsti.
II.
7. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių kalėjime buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildino iš to, kad Šiaulių kalėjime jis buvo laikomas kamerose, kur trūko ploto, jos neatitiko higienos normų. Teismas pažymėjo, kad kaip buvo matyti iš atsakovo pateiktos 2023 m. lapkričio 7 d. pažymos Nr. SV-24-30708 „Dėl G. A.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2023 m. spalio 26 d. Pažymoje nurodyta, kokią dieną, kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiškėjas. Aptariamu laikotarpiu pareiškėjas buvo kamerose Nr. 82, 91, 99, 72 kalinamas 518 dienų, kameroje buvo 1–6 asmenys, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,69 kv. m iki 16,22 kv. m kameros ploto.
9. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas visu aptariamu laikotarpiu, iš viso 518 dienų, buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Lietuvos kalėjimų tarnybos administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
10. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas skunde nenurodė, kad baldai ir sanitarinis mazgas varžė jo judėjimo laisvę daugiau, nei tai yra būtina, tačiau tokia galimybė buvo, tad teismas vertino ir baldų buvimą kameroje. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 ir 2023 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. V-15 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, o teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, ir darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo, ir jam teko ne mažiau kaip 3,69 kv. m kameros ploto, todėl apskaičiuojant pareiškėjui tekusį kameros plotą šiuo atveju iš bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.
11. Vertinant baldų buvimą kamerose, iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Ūkio skyriaus 2017 m. rugsėjo 6 d. pažymos „Apie gyvenamose kamerose esančių baldų užimtą plotą“ teismas nustatė, jog baldų pertekliaus kamerose nebuvo. Kamerose vietoje spintelių įrengtos papildomos lentynos. Tai patvirtino į bylą pateiktos fotonuotraukos. Iš pateiktos pažymos teismas nustatė, jog sanitarinių mazgų sienelės aukštis buvo nuo 1,81 (kameroje Nr. 91) iki 2,27 m (kameroje Nr. 82), sienelės mūrinės ar OSB plokštės, įėjimas atitvertas durimis ar užuolaida. Galimybės stebėti asmenį, esantį sanitariniame mazge, iš išorės ar per stebėjimo langelį, nebuvo. Klozetai tupimi arba sėdimi.
12. Teismas nurodė, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių kalėjime metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas 2022 m. liepos 8 d. atliko patikrinimą dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kameroje Nr. 99, bei nustatė, kad kameroje dirbtinio apšvietimo lempos be apsauginių gaubtų, vienos lempos viena dalis nedega, naktinis apšvietimas yra, techniškai tvarkingas, ventiliacija yra. Dirbtinis apšvietimas nustatytas 213±35 lx. 2022 m. rugsėjo 6 d. atlikta grįžtamoji kontrolė. Patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidimai kameroje Nr. 99 pašalinti. 2023 m. spalio 5 d. patikrinimo metu nustatyta, kad kamerose Nr. 91, 99, 72 įrengtos mechaninės vėdinimo sistemos, sanitariniai mazgai tvarkingi, nuolatinį nariuotakojų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė, dezinsekcija paskutinį kartą atlikta 2023 m. gegužės mėn., prašymų dėl papildomos dezinsekcijos nebuvo, patikrinimo metu nariuotakojų nepastebėta, santykinė oro drėgmė, oro temperatūra atitinka reikalavimus. Iš pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, kad sanitariniai mazgai atitverti, klozetai trijose kamerose sėdimi, vienoje kameroje tupimas. Kameroje, kur yra tupimas klozetas, imtasi priemonių užkimšti nutekamąjį vamzdį. Pasivaikščiojimo kiemeliai, pagal pateiktas fotonuotraukas, tvarkingi. Teismui buvo pateikti Lietuvos kalėjimų tarnybos higienos – dezinfekcijos planai, duomenų, jog šie planai vykdomi nebuvo, nepateikta. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2023 m. spalio 5 d. patikrinimo akto teismas nustatė, kad dezinsekcija atliekama.
13. Teismas, iš pateiktos asmens sveikatos istorijos, nustatė, jog 2022 m. rugsėjo 2 d., 2022 m. rugsėjo 21 d., 2022 m. spalio 13 d. pareiškėjas skundėsi blogu miegu, priežasties nenurodė, duomenų apie sirgimą sloga nėra. Pareiškėjas nurodė savo skunde, kad pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo netinkamos sąlygos kameroje. Iš pateiktos byloje medžiagos teismas nustatė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 ir 2023 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. V-15, kurie nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių kalėjime, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, pažeistas nebuvo, viso buvimo Šiaulių kalėjime metu nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2023 spalio 26 d. metu (viso 518 dienų) pareiškėjui teko didesnis, nei šis įsakymas numato, kameros plotas, todėl argumentas dėl kamerų perpildymo teismo atmestas.
14. Vertindamas higienos sąlygas pareiškėjo buvimo kamerose, teismas pastebėjo, jog pareiškėjas nurodė, kad kamerose buvo drėgna, nebuvo tinkamos ventiliacijos, apšvietimo, per langus traukė šaltis, daugiau higienos sąlygų pažeidimai visiškai nedetalizuoti. Teismas įvertino, kad ventiliacija buvo užtikrinama per langą bei angas sienose, papildomai buvo užtikrinamas oro padavimas per įrengtą vamzdį. Visose kamerose yra langai, todėl natūralus apšvietimas į kameras patenka, grotų įrengimas yra privalomas, pareiškėjas nenurodė, kad grotos įrengtos nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Atlikti patikrinimai pažeidimų nenustatė. Teismas įvertinęs pateiktas fotonuotraukas, sienų pažeidimų ar netinkamo remonto nematė.
15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių kalėjimo administraciją su skundais nesikreipė. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Tačiau atkreipė dėmesį, jog 2022 m. liepos 8 d. atlikto patikrinimo dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kameroje Nr. 99 metu nustatyta, kad kameroje dirbtinio apšvietimo lempos be apsauginių gaubtų, vienos lempos viena dalis nedega, apšvietimas nustatytas 213±35 lx, nustatinėta buvo liepos mėnesį 9 val. ryto. Lietuvos higienos normos HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punktas numato, kad dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė nei 200 lx, šiuo atveju dirbtinė apšvieta nustatyta liepos mėnesį šviesiu paros metu, nustatyta paklaidos ribose nuo 178 lx iki 248 lx, todėl, abejones traktuojant pareiškėjo naudai bei atkreipiant dėmesį į techniškai netvarkingus šviestuvus, teismas manė, jog pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų dėl netinkamo dieninio apšvietimo. Teismas pažymėjo, jog sekančio grįžtamojo patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pažeidimai pašalinti.
16. Vertindamas tualetų įrengimą, teismas nustatė, jog tualetai kamerose įrengti, sutinkamai su teisė aktų reikalavimais, kurie numato, jog tualetas turi būti atitvertas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele. Teismui pateiktoje Lietuvos kalėjimų tarnybos san. mazgų zonų kamerose lentelėje užfiksuota, kad kamerose sanitarinio mazgo sienelė buvo 1,81–2,27 m aukščio, įrengtos durys ar užuolaidos, tai patvirtino ir pridedamos fotonuotraukos, todėl privatumo pažeidimo dėl sienelės neįrengimo ar jos aukščio nebuvo nustatyta. Vertindamas netinkamo kvapo buvimą kameroje, teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad šios taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Šiaulių kalėjimas pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 12.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 p., Higienos norma HN 134:2015 17 p.). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo oro kameroje, įrengiant sanitarinius mazgus, nebuvo nustatyti. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog vienoje kameroje buvo įrengtas tupimas klozetas, ir teismui nebuvo pateikta įrodymų, jog jis yra įrengtas techniškai tvarkingai, kadangi iš pateiktų fotonuotraukų buvo matyti, jog buvo imtasi priemonių sumažinti patenkančius iš nuleidimo vamzdžio kvapus, todėl iš sanitarinio mazgo galėjo sklisti netinkamas kvapas, o abejonės yra traktuotinos pareiškėjo naudai.
17. Pareiškėjas nurodė, kad patalpose nebuvo iškvietimo mygtuko. Šie pareiškėjo teiginiai, teismo vertinimu, abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų ar argumentų, kad priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, teismas konstatavo, jog teisės aktai Šiaulių kalėjime numatė priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Tačiau įvertinęs tai, kad pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė neturtinė žala, jo teiginiai deklaratyvūs, teismas konstatavo, kad nebuvo įrodyta, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos nebuvimo.
18. Vertindamas įrengtas lovas, teismas pažymėjo, jog teisės aktai nedraudžia įrengti dviaukštes lovas, kopėtėlių privalomumas nenumatytas. Teismas nurodė, kad karšto vandens tiekimas į gyvenamąsias kameras teisės aktais nenumatytas, rūbų skalbimas užtikrinamas centralizuotai, o pareiškėjas nenurodė, jog šia tvarka neturėjo galimybės pasinaudoti. Teismui duomenų, jog pasivaikščiojimo kiemelių būsena neatitinka teisės aktų reikalavimų, nebuvo pateikta, iš pateiktų fotonuotraukų nebuvo matyti, jog kiemeliai tvarkingi.
19. Teismas sprendė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nebuvo duomenų, kad Šiaulių kalėjime pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
20. Teismas įvertino, kad nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau sprendė, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalias higienos normas, t. y. ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme veikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to ar yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, teismas sprendė, kad galima teigti, jog pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
21. Teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamų laikymo sąlygų, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Teismas nustatė, kad nors pareiškėjas Šiaulių kalėjime buvo gana ilgą laiką, tačiau skundą administracijai pateikė tik prieš kreipiantis į teismą, atsakymo neskundė, kitoms institucijoms skundų neteikė.
22. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo nustatyta, jog Šiaulių kalėjimo administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar dirbtinai blogino jo kalinimo sąlygas, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas būtų visą laiką laikomas kamerose, neatitinkančiose reikalavimų, nors tai bylos medžiaga visiškai ir nepaneigta, taip pat į tai, kad Šiaulių kalėjime būtent netinkamos kalinimo sąlygos (galimi netinkami kvapai kameroje, galimai netinkamas apšvietimas tam tikrą laiką kameroje abejones traktuojant pareiškėjo naudai) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta neginčytinų duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai, pas gydytojus pareiškėjas kreipėsi tik dėl blogo miego, tačiau priežasčių nenurodė), teismas įvertinęs ir tai, jog ilgalaikio pažeidimų poveikio nebuvo nustatyta, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažymėjo tai, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, atkreipdamas dėmesį į visus skunde išdėstytus pareiškėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, kurioje numatoma, jog vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėjo, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (netinkamų kvapų buvimas, nors ir nėra reglamentuotas, tačiau tai irgi laikytina higienos sąlygų pažeidimu), tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismas vertino, atsižvelgdamas ir į tai, kad pažeidimai ilgalaikiai nebuvo (tupimas tualetas buvo tik vienoje kameroje, apšvietimo pažeidimai buvo operatyviai pašalinti), jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisė aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais teismas atmetė kaip nepagrįstą.
III.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 26 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti, priteisiant iš atsakovo pareiškėjui 25 000 Eur neturtinės žalos.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, pakartotinai nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas faktines aplinkybes, nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:
24.1. Dėl kameros ploto nurodo, kad nors Lietuvos teisės aktai nustato, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto ir nepasisako dėl sanitarinio mazgo užimamo ploto, šiuo atveju būtina vadovautis CPT nustatytais standartais CPT/INF (2015) 44, kuriuose nurodyta, jog vienam asmeniui turi tekti nemažiau kaip 4 kv. m ploto. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje taip pat nustatyta, kad kai vienam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto (atskaičius sanitarinio mazgo plotą) automatiškai konstatuojamas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Tiek EŽTT sprendime, tiek CPT nustatytuose standartuose nustatyta, kad jeigu plotas tenkantis vienam asmeniui yra nežymiai mažesnis už 4 kv. m privalu įvertinti kitus faktorius, o būtent – kameros stovį ir švarą. Pareiškėjo teigimu, jam kamerose Nr. 82, 91, 99 teko, atskaičiavus sanitarinio mazgo užimamą plotą, mažiau nei 3 kv. m ir tai yra Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė šio pažeidimo.
24.2. Dėl sanitarinio mazgo nurodo, kad sanitarinis mazgas turi būti pilnai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad sienelės ir užuolaidos užtikrina privatumą, yra nemotyvuota ir šališka, nepagrįsta teisiniais argumentais. Net ir vertinant, kad Šiaulių kalėjime nėra techninės galimybės kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinas, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara siekiančia kameros lubas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2026, kurioje išnagrinėta identiška situacija;
24.3. Dėl natūralaus apšvietimo ir ventiliacijos nurodo, kad visą pareiškėjo kalinimo Šiaulių kalėjime laikotarpį nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas bei tinkama ventiliacija. Dėl šių elementų stokos susidaro tinkamos sąlygos plisti ligoms. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjui pasireiškė apatija, galvos skausmai, dirglumas, agresija, nuotaikų kaita, depresija, pablogėjo santykiai su artimaisiais, su kitais nuteistaisiais, sutriko miegas o taip pat buvo sukeltas pavojus pareiškėjo sveikatai;
24.4. Dėl pareigūnų iškvietimo mygtuko neįrengimo nurodo, kad pareiškėjas pastoviai turi konfliktuoti su pareigūnais, nes jie pyksta, kai trankomos kameros durys, tačiau kitos galimybės išsikviesti pareigūnus nėra. Kai kurie pareigūnai dėl trankymo grasina nuobaudomis, tačiau nepaaiškina, kaip kitaip pareiškėjui juos išsikviesti, kad galėtų paskambinti ar nuvykti pas medikus ir pan.
25. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
26. Atsakovas atsiliepime nurodo:
26.1. Apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Pareiškėjas visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.
26.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą. Teismas sprendime nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą priimto teismo sprendimo panaikinimui;
26.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė. Pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas jokiais naujais faktais ar atsikirtimais, iš kurių galima būtų spręsti, kad jo teisės dėl laikymo sąlygų buvo tikrai pažeistos.
26.4. Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą išreiškia konkrečia prašoma priteisti pinigų suma, tačiau nepateikia jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo ir jis atmestinas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
27. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti 25 000 Eur neturtinę žalą, kurios atsiradimas siejamas su jo kalinimu Šiaulių kalėjime netinkamomis sąlygomis, pagrįstumo.
28. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad netinkamos pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygos (galimi netinkami kvapai kameroje, galimai netinkamas apšvietimas tam tikrą laiką kameroje abejones traktuojant pareiškėjo naudai) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai, sprendė, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisė aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais teismas atmetė kaip nepagrįstą.
29. Pareiškėjas, nesutikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo priteisti skunde nurodyto dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra šališkas, nemotyvuotas, todėl ir neteisėtas.
30. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog nepaisant galiojančių nacionalinių teisės aktų, sprendžiant dėl vienam asmeniui kameroje turinčio ploto, turi būti vadovaujamasi Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) įtvirtintu 4 kv. m vienam asmeniui standartu, teisėjų kolegija pažymi, jog tiek Europos kalėjimų taisyklės, tiek Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pozicija yra valstybėms narėms skirtos rekomendacijos dėl minimalių standartų, taikytinų laisvės atėmimo vietose. Valstybės raginamos remtis jais taikydamos savo įstatymus ir strategijas bei užtikrinti plačią jų sklaidą teisminėms institucijoms, įkalinimo įstaigų darbuotojams bei asmenims, kuriems atimta laisvė (žr., pvz., EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimą byloje T. V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42615/06, 73 p.). Taigi, šie dokumentai iš esmės yra rekomendacinio pobūdžio, nėra teisiškai privalomi, todėl nacionaliniai teismai remiasi būtent 3,6 kv. m ploto vienam asmeniui standartu (žr., pvz., mutatis mutandis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-442/2015, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015).
32. Vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įtvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakyme Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galiojusi teisės akto redakcija nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 5 d.), kur 2.2 papunktyje nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Taip pat, ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma, kuri buvo įtvirtinta Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galiojanti teisės akto redakcija nuo 2023 m. sausio 5 d.) 1.2.2 papunktyje, pagal kurį vienam asmeniui, atliekančiam bausmę uždaro tipo sąlygomis negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas visą ginčo laikotarpį bausmę atliko uždaro tipo sąlygomis.
33. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs duomenis apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą kalinimo metu, nustatė, kad pareiškėjo teisė į gyvenamąjį plotą ginčo laikotarpiu (pagal bylos duomenis nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2023 m. spalio 26 d.) nebuvo pažeista. Pažymėtina, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys leidžia detalizuoti kiekvieną dieną pareiškėjui tekusį kameros plotą. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, skaičiuojant gyvenamojo ploto normą, sanitarinio mazgo plotas negalėjo būti priskaičiuotas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai konkrečiai nenustato vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos. EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tokios nuostatos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017, 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-213-602/2023, ).
34. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-213-602/2023, 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-55-968/2024). Taigi, nacionalinės teisės aktuose nėra nuostatos, o EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nėra aiškinama, kad, apskaičiuojant vienam asmeniui kameroje tenkantį gyvenamąjį plotą, turi būti atimamas baldais ir kitu inventoriumi užimtas plotas.
35. Iš byloje pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotą ir kartu laikytų asmenų skaičių, matyti, kokią dieną, kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiškėjas, kas leidžia detalizuoti kiekvieną dieną jam tenkantį kameros plotą. Skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas buvo kamerose Nr. 82, 91, 99, 72 kalinamas nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2023 m. spalio 26 d., kameroje buvo 1–6 asmenys, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,69 kv. m iki 16,22 kv. m kameros ploto. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo teisės, susijusios su minimalaus ploto kameroje užtikrinimu, nebuvo pažeistos.
36. Dėl iškvietimo mygtuko nebuvimo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto dėl nustatyto pareigūnų iškvietimo sistemos neįrengimo: pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė neturtinė žala, jo teiginiai deklaratyvūs, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos nebuvimo. Šios pozicijos laikomasi ir nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3222-629/2020, 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023, 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024).
37. Vertinant pareiškėjo bendro pobūdžio argumentus, kad kamerose buvo netinkama ventiliacija, netinkama sienų būklė, nepakako natūralaus apšvietimo, pažymėtina, kad, vertinant higienos sąlygas įkalinimo įstaigose, analizuojami byloje esantys duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-822/2018; kt.). Yra svarbu, kada tokie patikrinimai atliekami bei atitinkami aktai surašomi (pareiškėjo kameroje buvimo metu, iki ar po to) ir kokiu pagrindu. Tokiais atvejais vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis įkalinimo įstaigos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017; kt.). Visa tai turi įtakos tokių įrodymų patikimumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017; kt.). Pareiškėjui savo teiginių dėl kameros neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018; kt.).
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo nusiskundimus minėtu aspektu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatomis, įvertino tai, kad Šiaulių kalėjime gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus, bei angas sienoje, kur įrengta mechaninė vėdinimo sistema), kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Šiaulių kalėjimo administraciją ar Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2022 m. liepos 8 d. atlikto patikrinimo dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams pareiškėjo buvimo kameroje Nr. 99 metu nustatyta, kad kameroje dirbtinio apšvietimo lempos be apsauginių gaubtų, vienos lempos viena dalis nedega, apšvietimas nustatytas 213±35 lx, nustatinėta buvo liepos mėnesį 9 val. ryto. Lietuvos higienos normos HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punktas numato, kad dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė nei 200 lx, šiuo atveju dirbtinė apšvieta nustatyta liepos mėnesį šviesiu paros metu, nustatyta paklaidos ribose nuo 178 lx iki 248 lx, tad, abejones traktuojant pareiškėjo naudai bei atkreipiant dėmesį į techniškai netvarkingus šviestuvus, teismas manė, jog pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų dėl netinkamo dieninio apšvietimo. Pažymėtina, jog sekančio grįžtamojo patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pažeidimai pašalinti.
39. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sanitariniai mazgai Šiaulių kalėjime yra įrengti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Tačiau teismas vertino, jog vienoje kameroje buvo įrengtas tupimas klozetas, ir teismui nėra pateikta įrodymų, jog jis yra įrengtas techniškai tvarkingai, kadangi iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog buvo imtasi priemonių sumažinti patenkančius iš nuleidimo vamzdžio kvapus, todėl iš sanitarinio mazgo galėjo sklisti netinkamas kvapas, o abejonės teismo traktuotos pareiškėjo naudai.
40. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos buvo mūrinės arba pagamintos iš OSB plokštės, sienelių aukštis – nuo 1,81 iki 2,27 m, nesiekiantis kameros lubų. Be to, įėjimai į sanitarinių mazgų zonas atskirti durimis arba užuolaidomis.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Šiaulių kalėjimo kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kai sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o, nesant durų, uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą, t. y. tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo (žr., pvz., LVAT 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-284-556/2022; 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1037-602/2022; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023, 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-39-1188 ir kt.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių neginčija, nenurodo jokių bylos įrodymų, patvirtinančių, kad jam naudojantis tualetu jį matė kiti kameroje buvę asmenys ir / ar pareigūnai. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija pripažįsta, kad nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniais mazgais.
42. Kita vertus, EŽTT praktikoje nurodoma, kad nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetą prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir 2 Bendrasis pranešimas [CPT/Inf (92) 3], 49 p.). Kamerų tualetai turėtų būti įrengiami su visišku atskyrimu, pvz., iki lubų (CPT/Inf (2015) 12, 74 p.) (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09)).
43. Naujausioje ir vyraujančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-39-1188/2024) pripažįstama, jog situacija, kai kameroje sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios erdvės ir dėl to gyvenamojoje erdvėje tvyro nemalonus kvapas, ypač kai toje patalpoje gyvena keli asmenys, sanitariniame mazge nėra efektyvios oro šalinimo sistemos ir pan., yra nepriimtina visuomenėje, nesuderinama su humanizmo principu, žemina asmens orumą ir atsižvelgiant į pažeidimo mastą bei trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, nustatytus kitus pažeidimus, atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, paprastai yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
44. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad byloje vertintu laikotarpiu (nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2023 m. spalio 26 d.) sanitariniai mazgai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos (sanitariniai mazgai buvo atitverti lubų nesiekiančiomis sienelėmis ir durimis ar užuolaida), kamerose pareiškėjas buvo ne vienas, daro išvadą, kad kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas dėl to patyrė su tuo susijusius nepatogumus. Tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-756/2022; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023, 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024; 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-23-624/2025, 2025 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-78-1047/2025).
45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti ginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.). Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023 ir kt.).
46. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).
47. Nagrinėjamoje byloje įvertinus nustatytą pažeidimą, jo mastą ir trukmę (apie 17 mėnesių), pareiškėjo patirto diskomforto dydį (pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl aptartų kalinimo sąlygų netinkamumo į Šiaulių kalėjimo administraciją nesikreipė), tai, kad byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, nenustatyti kiti kalinimo sąlygų pažeidimai (galimai netinkamas apšvietimas tam tikrą laiką kameroje buvo nedelsiant pašalintas), taip pat nėra įrodymų, jog Šiaulių kalėjimas sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui priteistinas 700 Eur neturtinės žalos atlyginimas, o ne apsiribojama pažeidimo pripažinimu.
48. Pareiškėjas prašo priteisti jam 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui vadovaujantis CK 6.250 straipsniu turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog kamerose visą pareiškėjo kalinimo laikotarpį (nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2023 m. spalio 26 d.) iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, t. y. pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 26 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo G. A. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui G. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti.“
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Dainius Raižys
Skirgailė Žalimienė