Civilinė byla Nr. 2S-1853-560/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21694-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.18.1.1.2.

                        (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarties.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                       Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0171/19/02170 dėl to, kad vykdomajame dokumente nėra bylą nagrinėjusio teisėjo vardo, pavardės ir parašo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-09-05 nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjas 2019-09-18 pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-05 nutarties, kuriame prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-09-23 nutartimi pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nurodė, kad pareiškėjo prašymas yra formalus ir nemotyvuotas, pareiškėjas nenurodo kodėl ir kokias būtent laikinąsias apsaugos priemones jis prašo taikyti, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

III. Atskirojo skundo argumentai

3.       Pareiškėjas M. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-23 nutartį ir nutraukti vykdomąją bylą. Nurodo, kad prašymas buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismui, bet ne pirmos instancijos teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas neturėjo teisėto pagrindo savo iniciatyva nagrinėti šio klausimo ir priimti nutarties. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje nenurodė, ar priimtas apeliacinis skundas, neinformavo pareiškėjo apie būsimą teismo posėdį, tokiais veiksmais užkirto kelią pasinaudoti įstatyme numatyta teise į apeliaciją. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė vertinti vykdomojo rašto išdavimo teisėtumą. Priimdamas šią nutartį, teismas užkirto kelią į tai, kad pareiškėjo prašymą išnagrinėtų Vilniaus apygardos teismas, o apeliacine instancija – Lietuvos apeliacinis teismas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

4.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

5.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

6.       Šiuo atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kadangi, jo teigimu, tokį prašymą turėjo nagrinėti Vilniaus apygardos teismas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. CPK 147 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti apeliacinės instancijos ir kasaciniam teismui, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės. Taigi, šiuo atveju, tuo metu kai pareiškėjas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, byla dėl ginčo esmės buvo Vilniaus miesto apylinkės teismo žinioje, todėl šis teismas pagrįstai išsprendė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

7.       Šioje skundžiamoje nutartyje teismas sprendė tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl pareigos pasisakyti apie apeliacinio skundo priėmimą, vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo vertinimą ir pan. pirmosios instancijos teismas neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neinformavo pareiškėjo apie paskirtą teismo posėdį, kadangi teismas teismo posėdžio neskyrė ir tokios pareigos neturėjo. CPK 147 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, jie nėra šios bylos, iškeltos pagal atskirąjį skundą, nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

8.       Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-23 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                          Dainius Rinkevičius