Administracinio nusižengimo byla Nr. A5-2850-992/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02563-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė, 

sekretoriaujant Deimantei Fiodorovaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. G.,

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą - Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui Tomui Valeikai,

teismo posėdyje išnagrinėjusi G. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, vedusio, administracinio nusižengimo bylą,

n u s t a t ė :

G. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) nuostatas ir esant darbo sutarties požymiams, 2020 m. liepos 28 d., nuo 9.00 val., leido dirbti įmonėje, adresu (duomenys neskelbtini), R. J. ir V. A., teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie R. J. ir V. A. įdarbinimą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tokiais savo veiksmais G. G. pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 ir 2 dalių, DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. G. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažino iš dalies, sutiko duoti parodymus. G. G. paaiškino, jog sutinka, kad Sodrai nepranešė dieną prieš žmonių atėjimą, tačiau Darbo inspekcijos patikrinimo dieną nei J., nei A. jis dirbti neleido, todėl nesutinka, kad J. ir A. dirbo nelegaliai. Situacija buvo tokia, kad jis ieškojo naujų darbuotojų, J. buvo pas juos dirbęs anksčiau, tačiau atleistas už alkoholio vartojimą, po kurio laiko skambino, prašėsi priimamas atgal, tris kartus J. ėjo darbintis, bet vis iki jų neateidavo. Su A. dėl įdarbinimo tarėsi telefonu, susitarė, kad jis ateis darbintis antradienį (liepos 28 d.). Tą rytą J. su A. atėjo darbintis, jis jų duomenis išsiuntė buhalterei dėl darbo sutarčių pasirašymo, o J. ir A. liepė laukti, pats išvažiavo pirkti jiems darbo drabužių, jokių pavedimų dirbti šiems asmenims nedavė, dirbti tą dieną jiems neleido. Jų darbe yra būtina speciali darbo saugos apranga, būtina išklausyti ne vieną instruktažą, tai užtrunka, būtent šiuos veiksmus jis turėjo atlikti su J. ir A. po to, kai grįš su jiems skirta darbo apranga. Grįžęs į įmonę sužinojo apie darbo inspekcijos patikrinimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsakė į papildomus teismo klausimus.

Liudytoju apklaustas D. R. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) gamybos vadovu, tą dieną, kai buvo atvažiavę Darbo inspekcijos inspektoriai, buvo darbe, inspektoriai su juo nekalbėjo, tik greitai paprašė jo surašyti pasiaiškinimą, jis jį surašė, pasirašė. A. J. ir A. įdarbinimą žino tiek, kad su direktoriumi G. G. buvo kalbėję, kad antradienį ateis darbintis nauji žmonės: J., kuris pas juos yra dirbęs anksčiau, ir naujas A. Jis pats turėjo būti šių žmonių vadovas, duoti jiems užduotis. Tą antradienį nei J., nei A. jokių pavedimų nedavė, nematė, kad šie asmenys būtų dirbę, atlikę kokius nors darbus. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytoju apklaustas R. J. paaiškino, kad tą dieną, kai atvažiavo darbo inspekcija, jis sėdėjo ir laukė direktoriaus, dar lauke kartu su juo buvo kitas žmogus, atėjęs darbintis. Kai atėjo darbintis, direktorius išmatavo rūbus ir pasakė „palauk“, direktorius išvažiavo rūbų pirkti. Jis [liudytojas] per tą laiką sėdėjo ir laukė, klientas atvežė turėklą, kurį jis [liudytojas] paėmė ir pakabino ceche tam, kad po kojomis nesimaišytų; kadangi anksčiau yra dirbęs, žino, kur reikia kabinti. Daugiau nieko tuo metu nedarė, A. irgi nieko nedarė. Su inspektoriais bendravo. Jie paklausė, ką darai, jis jiems pasakė, kad atėjo įsidarbinti, inspektoriams tą dieną parašė, kaip buvo, jie diktavo, ką rašyti. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

G. G. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo yra grindžiama ir kitais byloje surinktais duomenimis:

- 2020 m. rugsėjo 9 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 1015-0584, kuriame nurodyta, kad 2020 m. liepos 28 d., 9.15 val. patikrinimo metu įmonės patalpose pagalbinius darbus atlikinėjo R. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir V. A., gim. (duomenys neskelbtini), patikrinus valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazę nustatyta, kad nėra pateikti pranešimai apie šių darbuotojų darbo pradžią (3 - 4 b. l.);

- V. A. 2020 m. liepos 28 d. duotu paaiškinimu, kad į darbą atėjo 9 val., šiandien pirma diena, dėl darbo tarėsi su D., darbo sutarties dar nepasirašė, nes dar nespėjo, žadėjo įdarbinti (duomenys neskelbtini) cecho darbuotojo pareigose, darbo laikas nuo 8.00 val. iki 17.00 val. (5 12 b. l.);

- R. J. 2020 m. liepos 28 d. duotu paaiškinimu, kad dėl darbo tarėsi su direktoriumi G., sutarė dėl atlyginimo 600 Eur, darbo sutartį pasirašė nuo šiandien, dirbti pradėjo šiandien, instruktažus pravedė vakar, darbe kabino metalą, įmonėje yra dirbęs anksčiau (14, 15 b. l.).

- D. R. 2020 m. liepos 28 d. duotu paaiškinimu, kad V. A. į darbą atėjo šių metų liepos 28 d., R. J. į darbą atėjo liepos 28 d., su jais buvo nesudarytos sutartys, nes tik pirmą dieną pradėjo dirbti nuo 9 va. ryto. Dėl darbo tarėsi įmonės vadovas G. G. (13 b. l.).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. DK 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Darbo sutarties sąvoka yra apibrėžiama DK 32 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis numato, jog bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.

Teismo posėdyje apklaustas G. G. iš dalies pripažino savo kaltę ir teigė, kad darbo inspekcijos patikrinimo dieną R. J. ir V. A. dirbti neleido, tai buvo jų įdarbinimo diena, per kurią buvo forminami R. J. ir V. A. įdarbinimo dokumentai, vedami instruktažai ir t. t. Teismo vertinimu, šios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įvardintos aplinkybės neeliminuoja G. G. kaip įmonės vadovo pareigos užtikrinti, kad jo vadovaujamoje bendrovėje būtų laikomasi įstatymų.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino, jog R. J. ir V. A. būtų tinkamai įdarbinti ir 2020 m. liepos 28 d. įmonės naudai dirbtų teisėtai, todėl ši jo veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Dėl nuobaudos skyrimo

Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra numatyta galimybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skirti baudą nuo 1 000 iki 5 000 eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad G. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas nuobaudą G. G., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius G. G. – dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka už kitus nusižengimus, tačiau už analogiško nusižengimo padarymą baustas nebuvo. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, reikšminga yra ir nuo 2020 metų kovo mėnesio šalyje susiklosčiusi situacija dėl pandemijos, tiesiogiai turėjusi įtakos smulkiajam verslui, kai kovo – birželio mėnesiais dėl šalyje paskelbto karantino tam tikru laikotarpiu iš viso buvo sustabdyta didelė dalis ūkio subjektų veiklos, vėliau Lietuvos Respublikos Vyriausybės skirtingais sprendimais leista veikti su apribojimais, objektyviai turėjusiais neigiamų finansinių pasekmių, nepriklausiusių nuo verslininkų valios ir jų savarankiškų sprendimų. Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog G. G. skirtina bauda, lygi ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai minimaliai ir toks baudos dydis bus pakankamas bendrajai ir individualiajai prevencijai užtikrinti, ja bus pasiekti nuobaudos tikslai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

G. G., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20122434143.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja                                                                                                                     Viktorija Šelmienė