Civilinė byla Nr. e2-220-494/2024

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02182-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2;2.6.1.5; 2.6.18.2;3.1.7.4;3.2.3.1;3.2.4.11;3.2.6.5.

(S)

 

 

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 12 d.

Vilnius

 

       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,

sekretoriaujant Julijai Benienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Kęstučiui Jokimui,

atsakovui B. (B.) T., jo atstovei advokatei Renatai Janušytei,

trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovui J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio/nuotolinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Juris LT“  ieškinį atsakovui B. (B.) T. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Automobilių dažymo sistemos“, AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo priešieškinį atsakovui UAB „Automobilių dažymo sistemos“ dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

 

Teismas

 

nustatė:

 

 1.Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, priteisti iš atsakovo ieškovui 1000,94 Eur skolą, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1.Ieškinyje nurodė, kad: 2022 m. gegužės 19 d. ieškovė ir UAB „Automobilių dažymo sistemos“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė kaip naujasis kreditorius perėmė, o atitinkamai UAB „Automobilių dažymo sistemos“ perleido reikalavimo teisę į atsakovą B. T. Ieškovė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VI skyriaus nuostatomis, išsiuntė atsakovui pranešimą apie reikalavimo perleidimą.  Pradinis kreditorius UAB „Automobilių dažymo sistemos“ atliko atsakovui B. T. priklausančio automobilio remontą ir išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą 1063,71 Eur sumai. 100 Eur išskaitą turėjo padengti atsakovas, o likusią remonto išlaidų dalį (963,71 Eur) turėjo padengti draudimo bendrovė. Atsakovas sumokėjo pradiniam kreditoriui 100 Eur. Draudimo bendrovė per klaidą išmokėjo draudimo išmoką ne pradiniam kreditoriui, o atsakovui. Gavęs iš draudimo bendrovės draudimo išmoką, atsakovas privalėjo atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi sumokėdamas 963,71 Eur, tačiau jis su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. Esant atsakovo įsiskolinimui, pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovą.

1.2. Atsakovas skolingas ieškovei 963,71 Eur pagrindinės skolos. Atsižvelgiant į tai, ieškovė turi teisę iš atsakovo reikalauti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytų 5 procentų palūkanų už atsakovo pradelstą apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą. Sąskaitoje nurodyta apmokėjimo data 2021 m. lapkričio 25 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad iš draudimo bendrovės atsakovas vėliausiai turėjo pinigines lėšas gauti 2021 m. gruodžio 13 d., todėl atsakovas nedelsiant turėjo atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi, pervesdamas pradiniam kreditoriui iš draudimo bendrovės gautus 963,71 Eur. Įvertinant aplinkybę, kad atsakovas ne iš karto galėjo pastebėti pervestas pinigines lėšas, be to, piniginių lėšų pervedimas gali užtrukti kelias dienas, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, ieškovas laiko, jog 7 dienų terminas, skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 13 d., turėtų būti pakankamas laikas pervesti pradiniam kreditoriui iš draudimo bendrovės gautas lėšas (963,71 Eur) ir taip atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi. Nurodė, kad palūkanų apskaičiavimas yra toks: 963,71 Eur skola x 5,00 procentų palūkanos x 282 pradelstos dienos /365 dienų = 37,23 Eur. Nurodė, kad ieškinio pateikimo teismui dieną, atsakovo skola, kartu su palūkanomis, ieškovui sudaro 1 000,94 Eur.

    2.Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 5 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei UAB „Juris LT“ iš atsakovo B. (B.) T. 963,71 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt tris eurus 71 ct) piniginės prievolės (skolos), 37,23 Eur (trisdešimt septynis eurus ir 23 ct) palūkanų, 5 (penkių) proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos 1 000,94 Eur (vieno tūkstančio eurų ir 94 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. spalio 4 d. iki preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo ir 311 Eur (tris šimtus vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.

         3. Atsakovas B. T. pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 5 d. preliminaraus teismo sprendimo, kuriais prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 5 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-11247-1151/2022 ir ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės UAB „Juris LT“ atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prieštaravimuose nurodė, kad Atsakovui nuosavybės teise priklauso automobilis Mercedes Benz E, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas buvo sudaręs automobilio savanoriškojo draudimo sutartį su AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudiminės apsaugos nuo laukinių gyvūnų padarytų nuostolių eismo įvykio metu. Atsakovas pateko į eismo įvykį su laukiniu gyvūnu, kurio metu buvo apgadintas automobilis. Atsakovas kreipėsi į draudikę AB „Lietuvos draudimas“, kuri pradėjo (užvedė) žalos bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Draudikė rekomendavo atsakovui po eismo įvykio Automobilį remontuoti UAB „Automobilių dažymo sistemos“. Tarp atsakovo ir UAB „Automobilių dažymo sistemos“ 2021 m. lapkričio 22 d. buvo sudaryta Automobilio remonto paraiška – sutartis, kurios pagrindu UAB „Automobilių dažymo sistemos“ įsipareigojo sutaisyti automobilį. Atsakovas, atsiėmęs automobilį po remonto, pastebėjo, kad automobilis sutaisytas nekokybiškai: originalios dalys pakeistos neoriginaliomis, kėbulo remonto darbai atlikti su defektais. Aptartas aplinkybes atsakovas nurodė UAB „Automobilių dažymo sistemos“ bei draudikei AB „Lietuvos draudimas“ ir dėl šios priežasties atsisakė sumokėti už remonto paslaugas.

        Nurodė, kad draudikė AB „Lietuvos draudimas“ pervedė atsakovui 963,71 Eur žalos atlyginimą. Atsakovas ne kartą kreipėsi į UAB „Automobilių dažymo sistemos“ bei draudikę AB „Lietuvos draudimas“, prašydamas sutaisyti automobilį tinkamai (taip, kad būtų atkurta iki eismo įvykio buvusi būklė), tačiau UAB „Automobilių dažymo sistemos“ atsisakė tai padaryti. Įvertinus tai, kad atsakovas yra vartotojas ir automobilio remonto darbai buvo atliekami jo asmeniniams poreikiams tenkinti, nagrinėjamo ginčo atveju taikytinos bendrosios rangos sutarties taisyklės ir pagal CK 6.672 straipsnio 2 dalį, vartojimo sutartis reglamentuojančios normos. Atsakovas neginčija aplinkybės dėl pranešimo dėl reikalavimo teisių perleidimo gavimo. Tačiau pažymi, kad UAB „Automobilių dažymo sistemos“ reikalavimo teisę ieškovei perleido būtent praėjus vienai dienai po to, kai buvo išsiųstas atsakovo pranešimas dėl netinkamos kokybės remonto paslaugų. Būtent šie UAB „Automobilių dažymo sistemos“ veiksmai parodo, kad pradinis kreditorius neketino kokybiškai atlikti automobilio remonto darbų, o tik gauti pajamas už netinkamai ir nekokybiškai atliktą darbą, kurį atsakovas atsisakė priimti. Negana to, darytina išvada, jog pradinis kreditorius nuslėpė informaciją ieškovei apie atsakovo reiškiamas pretenzijas pradiniam kreditoriui dėl netinkamo automobilio remonto darbų atlikimo ir perleido reikalavimo teisę neinformavęs, kad pats savo prievolių pagal susitarimą tinkamai nevykdė. Dar daugiau, lieka neaišku kaip ieškovė, kuri specializuojasi reikalavimo teisių pirkimo ir skolų išieškojimo srityje ketina įvykdyti prievoles atsakovui, susijusias su jo automobilio tinkamu remontu.

  4. Ieškovė UAB „Juris LT“ atsiliepimu į atsakovo B. T. prieštaravimus prašė ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad: Byloje nėra jokio ginčo dėl reikalavimo perleidimo ir atsakovas sutinka, kad naujasis kreditorius yra ieškovas. Atsakovas neginčija fakto, jog pradinis kreditorius UAB „Automobilių dažymo sistemos“ atliko atsakovui B. T. priklausančio automobilio remontą už kurį jis nėra sumokėjęs.  Atsakovo teiginiai, kad pradinis kreditorius atliko remonto darbus nekokybiškai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Teigia net, jeigu ir būtų konstatuota, kad atsakovas yra vartotojas, vartotojo statusas pats savaime neatleidžia sutarties šalies nuo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo - pareigos sumokėti už pradinio kreditoriaus atliktus remonto darbus. Draudimo bendrovė per klaidą išmokėjo draudimo išmoką ne pradiniam kreditoriui, o atsakovui. Gavęs iš draudimo bendrovės draudimo išmoką, atsakovas privalėjo atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi sumokėdamas 963,71 Eur, tačiau jis su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kada buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, neturi juridinės reikšmės sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės.

5.Atsakovas B. T. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė, priėmus sprendimą ieškovės naudai, išdėstyti priteistos sumos mokėjimą dalimis, mokant po 100 Eur per mėnesį.  Nurodė, kad atsakovas, sudarydamas Automobilio remonto sutartį, kartu su trečiojo asmens darbuotoju suderino, kad Automobilio būklė bus atstatyta į pradinę buvusią iki eismo įvykio, o keičiamos dalys bus pakeistos analogiškomis originaliomis, bet dėvėtomis dalimis. Atsakovui išreiškus nepasitenkinimą automobilio remontu bei pakeistomis neoriginaliomis dalimis, trečiasis asmuo atsisakė bendradarbiauti ir nukreipė atsakovą dėl nekokybiško remonto kreiptis į draudimo bendrovę, o draudimo bendrovė – į trečiąjį asmenį. Vėliau, trečiajam asmeniui susisiekus su pačiu atsakovu dėl atsiskaitymo už atliktą Automobilio remontą, pastarasis tik nurodė, jog remontas atliktas tinkamai ir atsakovas privalo atsiskaityti, tačiau į atsakovo pastabas dėl nekokybiško remonto nereagavo. Ieškovės ieškinyje reikalaujama suma atsakovui yra labai didelė, o atsakovo finansinė būklė yra prasta. Dėl sumažėjusių pajamų atsakovas šiuo metu neturi pakankamai lėšų ir negalėtų sumokėti visos galimai ieškovės naudai priteistinos sumos. Atsakovui yra nustatytas 35 procentų darbingumas, o neįgalumo pašalpa sudaro apie 440 Eur per mėnesį. Atsakovas augina du nepilnamečius vaikus, pagrinde kurių išlaikymui ir būtinųjų poreikių tenkinimui ir yra skiriami šie pinigai. Tuo atveju, jei galimas teismo sprendimas būtų įvykdytas operatyviai, atsakovas neabejotinai susidurtų su sunkumais, nebetūrėtų galimybių atsiskaityti su kitais savo kreditoriais, išlaikyti nepilnamečių vaikų ir negalėtų tenkinti net savo būtinųjų poreikių.

  6.Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos“ atsiliepimo nepateikė.

  7.Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. kovo 7 d. galutiniu sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-11247-1151/2022 panaikino ir ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinio reikalavimų atsakovui B. (B.) T. netenkino, nutraukė Automobilio remonto sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2021 m. lapkričio 22 d. tarp atsakovo B. (B.) T. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos“, taikė restituciją natūra ir iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos priteisė atsakovui B. (B.) T. 6,25 Eur (šešis eurus ir 25 ct), įpareigoti atsakovą B. (B.) T. per 1 (vieną) mėnesį nuo galutinio sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Automobilio dažymo sistemos“, vykdant Automobilio remonto sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2021 m. lapkričio 22 d., sumontuotą bamperio (buferio) apvalkalą, C smūgio slopintuvą ir radiatoriaus apdailą, kurie nurodyti trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos“ atsakovui B. (B.) T. pateiktoje apmokėti 2021 m. lapkričio 25 d. sąskaitoje Nr. ADS 00014282, priteisė iš ieškovės UAB „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, atsakovo B. (B.) T. naudai 763 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt tris eurus) išlaidų, patirtų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti.

  8.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 11 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. galutinį sprendimą ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. 

  9.Atsakovas B. T. pateikė priešieškinį ir patikslintu priešieškiniu prašė: nutraukti Automobilio remonto sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2021-11-22 tarp ieškovo pagal priešieškinį B. T. ir atsakovo pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“; taikyti restituciją natūra ir: a) iš atsakovo pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“ priteisti ieškovui pagal priešieškinį B. T. 6,25 Eur; b) įpareigoti ieškovą pagal priešieškinį B. T. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti atsakovui pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“ vykdant Automobilio remonto sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2021-11-22, sumontuotą bamperio (buferio) apvalkalą, C smūgio slopintuvą ir radiatoriaus apdailą, kurie nurodyti atsakovo pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“ ieškovui pagal priešieškinį B. T. pateiktoje apmokėti 2021-11-25 sąskaitoje Nr. ADS 00014282; priteisti iš atsakovo pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“ ieškovo pagal priešieškinį B. T. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

  9.1.Patikslintame priešieškinyje nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2022-10-05 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11247-1151/2022 ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei UAB „Juris LT“ (toliau — Ieškovas pagal ieškinį) iš atsakovo B. T. (toliau - Atsakovas pagal ieškinį, Ieškovas pagal priešieškinį) 963,71 Eur piniginės prievolės (skolos), 37,23 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 000,94 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022-10-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 311 Eur bylinėjimosi išlaidas.

 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023-03-07 buvo priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-619-1151/2023, kuriuo buvo nutarta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-10-05 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-11247-1151/2022 panaikinti ir Ieškovės pagal ieškinį ieškinio reikalavimų Atsakovui pagal ieškinį netenkinti. Nutraukti Automobilio remonto sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2021-11-22 tarp Atsakovo pagal ieškinį ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos“ (toliau - Atsakovas pagal priešieškinį, tretysis asmuo pagal ieškinį). Taikyti restituciją natūra ir: iš Atsakovo pagal priešieškinį priteisti Ieškovui pagal priešieškinį 6,25 Eur; įpareigoti Ieškovą pagal priešieškinį per 1 mėnesį nuo galutinio sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti Atsakovui pagal priešieškinį vykdant Automobilio remonto sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2021-11-22, sumontuotą bamperio (buferio) apvalkalą, C smūgio slopintuvą ir radiatoriaus apdailą, kurie nurodyti Atsakovui pagal priešieškinį Ieškovui pagal priešieškinį pateiktoje apmokėti 2021-11-25 sąskaitoje Nr. ADS 00014282. Priteisti iš Ieškovės pagal ieškinį Ieškovui pagal priešieškinį naudai 763 Eur išlaidų, patirtų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti.

Vilniaus apygardos teismas 2023-07-11 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1310-430/2023, kuria nutarė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-03-07 sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šioje nutartyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas Ieškovės pagal ieškinį ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo nesprendė ir nepagrįstai išėjo už ieškinio ribų, Atsakovui pagal ieškinį byloje nepareiškus priešieškinio, neteisėtai ir nepagrįstai nagrinėjo Atsakovo pagal ieškinį reikalavimus dėl sutarties pažeidimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Atsakovas pagal ieškinį, siekdamas apginti savo pažeidžiamas teises ir teisėtus interesus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 143 str. nuostatomis (toliau — CPK), teikia teismui priešieškinį.

9.2.CPK 143 str. 1 d. nustato, kad Atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Nors Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-08-02 nutartimi šioje byloje 2023-11-16 buvo paskirtas teismo posėdis, tačiau atsižvelgiant į nustatytą teismo posėdžio datą, manytina, kad tiek ieškinio, tiek priešieškinio nagrinėjimas kartu neužvilkins šios bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, Atsakovas pagal ieškinį turi procesinę teisę reikšti šį priešieškinį. CPK 143 str. 2 d. 2 p. nustato, jog teismas priima priešieškinį, jeigu patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio, o CPK 143 str. 2 d. 3 p. nustato, kad priešieškinis priimamas, jei tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus.

Šiuo atveju priešieškiniu yra reiškiamas reikalavimas nutraukti Automobilio remonto sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2021-11-22 tarp ieškovo pagal priešieškinį B. T. ir atsakovo pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“, taip pat taikyti restituciją natūra, įpareigojant ieškovą pagal priešieškinį B. T. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti atsakovui pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“ vykdant Automobilio remonto sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2021-11­22, sumontuotą bamperio (buferio) apvalkalą, C smūgio slopintuvą ir radiatoriaus apdailą, kurie nurodyti atsakovo pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“ ieškovui pagal priešieškinį B. T. pateiktoje apmokėti 2021-11-25 sąskaitoje Nr. ADS 00014282. Tai reiškia, kad tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (CPK 143 str. 2 d. 3.p.). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovas pagal priešieškinį B. T. teismo prašo priimti šį teikiamą priešieškinį ir jį nagrinėti šioje civilinėje byloje kartu su Ieškovo pagal ieškinį pareikštu ieškiniu.

9.3.Pažymėtina, kad 2021-11-22 tarp ieškovo pagal priešieškinį B. T. ir atsakovo pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“ buvo sudaryta automobilio Mercedes - Benz E, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto paraiška - sutartis, kurios pagrindu atsakovas pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“ įsipareigojo sutaisyti automobilį. Ieškovas pagal priešieškinį B. T. atsiėmęs automobilį po remonto pastebėjo, kad automobilis yra sutaisytas nekokybiškai, originalios dalys pakeistos neoriginaliomis, kėbulo remonto darbai atlikti su defektais. Šias aplinkybes ieškovas pagal priešieškinį B. T. nurodė tiek atsakovui pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“, tiek draudikui AB „Lietuvos draudimas“, ir dėl šios priežasties atsisakė sumokėti už remonto paslaugas tol, kol pastarosios nebus suteiktos kokybiškai. Ieškovas pagal priešieškinį B. T. ne kartą kreipėsi į atsakovą pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“ bei draudiką AB „Lietuvos draudimas“, prašydamas sutaisyti automobilį tinkamai pagal automobilio gamintojo numatytus technologinius ir saugos reikalavimus taip, kad būtų atkurta iki eismo įvykio buvusi jo būklė ir pateikė Automobilio nuotraukas, kuriose atsispindi kėbulo remonto defektai bei dalių neoriginalumas.

9.4.Pažymėtina ir tai, jog ieškovas pagal priešieškinį B. T. sudarydamas šią automobilio remonto paraišką - sutartį, kartu su atsakovo pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“ darbuotoju suderino, kad minimas automobilis bus suremontuotas tinkamai, automobilio būklė bus atstatyta į pradinę buvusią iki eismo įvykio, o keičiamos dalys bus pakeistos analogiškomis originaliomis, bet dėvėtomis dalimis. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikto ieškovo pagal priešieškinį B. T. pokalbio su atsakovo pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“ darbuotoju garso įrašas, kuriame pats ieškovas pagal priešieškinį B. T. teiraujasi atsakovo pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“ ar su juo buvo tartasi dėl automobilio remonto sąlygų, ar automobilis yra jau sutvarkytas, ar dalys pakeistos ir ar jos originalios, bet dėvėtos. Minimame pokalbio garso įraše yra girdima, kaip pats atsakovo pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“ darbuotojas patvirtina, jog su juo buvo tartasi dėl automobilio remonto, tačiau originalių dalių nerado, todėl pakeitė „i kokias rado“. Be to, ieškovui pagal priešieškinį B. T. išreiškus nepasitenkinimą automobilio remontu bei pakeistomis neoriginaliomis dalimis atsakovas pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“ atsisakė bendradarbiauti ir diskutuoti šia tema, nukreipdamas ieškovą pagal priešieškinį B. T. dėl nekokybiško remonto kreiptis į draudimo bendrovę, o draudimo bendrovė - į atsakovą pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“. Net ir vėliau, atsakovui pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“ susisiekus su pačiu ieškovu pagal priešieškinį B. T. dėl atsiskaitymo už atliktą automobilio remontą, buvo tik nurodyta, jog remontas atliktas tinkamai ir ieškovas pagal priešieškinį B. T. privalo už jį atsiskaityti, tačiau į ieškovo pagal priešieškinį B. T. nurodomus nekokybiškus automobilio remonto darbus net nereagavo, ragino tik susimokėti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „Trakų autocentras“ 2023-02-08 Automobilio remonto užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, kad: „ Buferio tvirtinimo elementai ne visi pritvirtinti“, „Ant pakeistų detalių nėra nurodyta gamintojo“, „tapai nesureguliuoti tarp sparnų ir buferio“, kas vėlgi patvirtina ieškovo pagal priešieškinį B. T. nurodomas aplinkybes dėl nekokybiško automobilio remonto.

9.5.Taigi, ieškovo pagal priešieškinį B. T. į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas pagal priešieškinį B. T. su atsakovu pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“ buvo susitarę dėl kokybiško automobilio remonto, automobilio dalis pakeičiant į originalias, dėvėtas, tačiau atsakovas pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“ to nepadarė. Dėl šių priežasčių, darytina išvada, jog automobilio remontas buvo atliktas nekokybiškai. Be to, pažymėtina, jog tiek atsakovas pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“, tiek draudimo bendrovė nereagavo į ieškovo pagal priešieškinį B. T. pateiktas pretenzijas dėl nekokybiško automobilio remonto.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas pagal priešieškinį B. T. įrodė, jog atsakovo pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“ prašė automobilį remontuoti nenaujomis, tačiau originaliomis detalėmis, konstatuotina, jog atsakovas pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“ nesilaikė žodinio susitarimo. Tokia faktinė aplinkybė pagrįstai leidžia konstatuoti, jog automobilio remonto darbai buvo su trūkumais, bei spręsti, jog nustatyti automobilio remonto darbų trūkumai esminiai.

 9.6.Kadangi atsakovas pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“ automobilio remontą atliko su trūkumais, kurie yra esminiai, ieškovas pagal priešieškinį B. T. įgyja teisę pasinaudoti pažeistų teisių gynybos būdais. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog darbų rezultato priėmimo metu arba jo (rezultato) naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.680 straipsnis numato, jog jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis.

9.7.CPK 6.665 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

9.8.Tiek žodiniai ieškovo pagal priešieškinį B. T. paaiškinimai, tiek garso įrašų stenogramos leidžia daryti išvadą, jog ieškovas pagal priešieškinį B. T. su atsakovu pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“ derėjosi dėl automobilio remonto darbų trūkumų šalinimo alternatyviais (kitais) būdais, tačiau atsakovas pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“ nepasinaudojo galimybe su ieškovu pagal priešieškinį B. T. susitarti dėl alternatyvių trūkumų šalinimo būdų (galimybių). Atsižvelgiant į esminį sutarties pažeidimą, o atsakovui pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“ neišreiškus iniciatyvos pasinaudoti kitais alternatyviais būdais situacijai išspręsti, pagrįstai prašome taikyti ieškovui pagal priešieškinį B. T. palankų teisių gynybos būdą - sutarties nutraukimą (atsisakymą) bei restitucijos taikymą natūra(CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 6.665 straipsnio 3 dalis, 6.678 straipsnio 1 dalis, 6.680 straipsnis).

9.9.Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad šiuo atveju taikytinos vartotojų teises ginančios teisės nuostatos, kadangi paslaugas teikusi UAB „Automobilių dažymo sistemos“ yra šiuo verslu užsiimantis juridinis asmuo, o Atsakovas (paslaugų vartotojas) — fizinis asmuo. Tais atvejais, kai atlygintinos paslaugos teikiamos fiziniams asmenims vartotojams, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis taikomos kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (LR CK 6.716 straipsnio 4 dalis). Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių — informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi — pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2009; kt.).

9.10.Remiantis bylos medžiaga pagrįstai manytina, kad tarp atsakovo pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“ ir ieškovo pagal priešieškinį B. T. sudaryta automobilio remonto sutartis kvalifikuotina vartojimo rangos sutartimi pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalį (CPK 265 straipsnio 1 dalis), kadangi ieškovas pagal priešieškinį B. T. pateikė užsakymą automobilio remonto darbams, kurie buvo skirti jo asmeniniams poreikiams tenkinti. Apibendrinant, darytina išvada, kad ieškovas pagal priešieškinį B. T., kaip vartotojas, pagal sutartį, sudarytą su atsakovu pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“, gavo nekokybiškas paslaugas ir daiktus (detales), todėl vartotojo teisės gali būti ginamos taikant vartojimo rangos sutarties nutraukimą (atsisakymą) ir restituciją natūra.

9.11.Nutraukus sutartį, pagal bendrą taisyklę, numatytą CK 6.222 straipsnio 1 dalimi, turi būti taikytina restitucija (žf. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-25 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019, nutarties 46-47 punktus). Teismui nusprendus pripažinti sutartį nutraukta, kartu turėtų būti taikoma restitucija natūra — ieškovas pagal priešieškinį B. T. turi grąžinti atsakovui pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“ gautas neoriginalias detales (bamperį (buferį), groteles), o ieškovas pagal priešieškinį B. T. atleidžiamas nuo piniginių prievolių pagal sutartį, taip pat atsakovas pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“ turėtų būti įpareigojamas grąžinti ieškovui pagal priešieškinį B. T. sumokėtus 100 Eur (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas pagal priešieškinį B. T. atsakovui pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“ turėtų grąžinti sumontuotas detales, kurios nurodytos vykdant sutartį ieškovui pagal priešieškinį B. T. pateiktoje apmokėti 2021-11-25 sąskaitoje Nr. ADS 0014282: bamperio (buferio) apvalkalą, C smūgio slopintuvą, radiatoriaus apdailą. Tačiau valstybinis numeris ir valstybinio ženklo kronšteinai yra individualūs daiktai, kurie gali būti panaudoti ateityje ieškovui pagal priešieškinį B. T. keičiant ginčo detales kitomis, todėl turėtų būti paliktos ieškovo pagal priešieškinį B. T. dispozicijoje. Palikus valstybinio numerio ženklą bei valstybinio numerio ženklo kronšteinus ieškovui pagal priešieškinį B. T., turi būti atimama aptartų detalių vertė, t. y. 93,78 Eur (22,50 Eur + 50 Eur; 77,50 Eur + 21 PVM). Smulkios medžiagos neindividualizuotos, todėl pagrįstai manytina, kad pozicijos aptartų smulkių medžiagų kaštų (7,85 Eur be PVM) naštą teismas turėtų palikti atsakovui pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“. Aptarta 93,75 Eur suma pagrįstai mažinama iš atsakovo pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“ ieškovui pagal priešieškinį B. T. grąžintina suma ir atsakovas pagal priešieškinį UAB „Automobilių dažymo sistemos“ turėtų būti įpareigotas ieškovui pagal priešieškinį B. T. grąžinti 6,25 Eur (100 Eur - 93,75 Eur = 6,25 Eur).

10.Atsakovas pagal priešieškinį (pagal ieškinį trečiasis asmuo) UAB „Automobilių dažymo sistemos“  (toliau - UAB „Automobilių dažymo sistemos“) atsiliepimo į priešieškinį nepateikė.

11.Ieškovas UAB „Juris LT“  rašytiniuose paaiškinimuose - atsiliepime dėl B. T. priešieškinio nurodė, kad prašo priešieškinį atmesti bei priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad  Pirma, su ieškiniu į bylą buvo pateikta UAB „Automobilių dažymo sistemos“ automobilio remonto paraiška – sutartis. Šios paraiškos apačioje yra atsakovo B. T. parašas ties žyma „darbus priėmiau, automobilį atsiėmiau, pretenzijų neturiu“. Šis dokumentas vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovas automobilio atsiėmimo metu nereiškė jokių pretenzijų dėl atlikto remonto kokybės. Atsakovo nurodyti remonto darbų trūkumai objektyviai galėjo būti pastebėti automobilio atsiėmimo metu, tačiau atsakovas patvirtino automobilio remonto darbus kaip atliktus kokybiškai. Vertinant paties atsakovo pateiktą Trakų autocentras dokumentą, kuris datuotas 2023-02-08, jo apskritai negalima vertinti kaip įrodymo, patvirtinančio neva nekokybišką automobilio remontą, kadangi nuo faktinio automobilio remonto iki jo tikrinimo kitame autoservise buvo praėję daugiau nei vieneri metai. Jokių kitų įrodymų, kad atsakovo automobilis buvo suremontuotas netinkamai, byloje nėra. Dar daugiau, draudimo bendrovė išmoką išmoka tik tokiu atveju, kuomet gauna duomenis iš remonto įmonės apie atliktą remontą. Draudimo bendrovė faktiškai patikrinusi remonto darbus nustatė, kad remontas atliktas tinkamai, ką patvirtina ir paties atsakovo pridėtas susirašinėjimas su draudimo bendrove.

11.1.Antra, byloje nėra jokių duomenų apie remonto įmonės (UAB „Automobilių dažymo sistemos“) ir atsakovo susitarimą dėl to, kokios detalės bus naudojamos remontui. Toks susitarimas nėra numatytas ir viešai skelbiamose Lietuvos draudimas KASKO draudimo taisyklėse (kasko_draudimo_taisykles_nuo_2020_09_25.pdf (ld.lt). Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas ar buvo susitarimas dėl automobilio remonto tam tikromis detalėmis, negalėjo remtis vien atsakovo paaiškinimais. Atsakovo pateiktas garso įrašas negali būti laikomas įrodymu byloje, kadangi atsakovas į bylą nepateikė duomenų apie asmens, kurio pokalbį įrašo, sutikimą tokiam veiksmui. Toks įrodymas į bylą negali būti priimtas, nes neatitinka leistinumo kriterijaus, be to, pažeidžia duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. 

11.2.Trečia, atsakovas pateikė UAB „Trakų autocentras“ 2023-02-08 Automobilio remonto užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio grafoje „Problemų aprašymas / kliento pageidavimai“ nurodyta: „Buferio tvirtinimo elementai ne visi pritvirtinti“, „Ant pakeistų detalių nėra nurodyta gamintojo“, „tarpai nesureguliuoti tarp sparnų ir buferio“. Atsakovas neįrodė, kad remonto užsakyme nurodyti trūkumai atsirado iškart po automobilio remonto. Šis užsakymas sudarytas po daugiau nei vienerių metų nuo automobilio remonto. Tokiu dokumentu objektyviai ir logiškai negalima remtis ir vertinti, kad jis patvirtina nekokybiškus remonto darbus.

11.3.Ketvirta, susidarė situacija, kuomet remonto bendrovė faktiškai atliko remonto darbus ir perdavė automobilį atsakovui, kuris raštu patvirtino remonto kokybę bei dar papildomai gavo draudimo išmoką, kurios nesumokėjo remonto įmonei. Nagrinėjamu atveju atsakovas gavo naudą ir remontu ir pinigais, kurie jam nepriklauso. Atsakovas faktiškai praturtėjo draudimo bendrovės sąskaita – gavo ir remontą ir draudimo bendrovės pervestus pinigus. Teisę į draudimo išmoką atsakovas būtų įgijęs, jei nebūtų pasirinkęs ir sutikęs su draudimo sąlyga, kad automobilis bus remontuojamas draudimo bendrovės pasiūlytoje remonto įmonėje. Nagrinėjamu atveju atsakovas turi būti įpareigotas gautą draudimo išmoką pervesti ieškovui, kaip reikalavimą iš remonto įmonės perėmusiam asmeniui.

11.4.Penkta, atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimai yra absoliučiai nelogiški. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nutraukti 2021-11-22 automobilio remonto sutartį. Nurodyta sutartis buvo tinkamai įvykdyta iš trečiojo asmens pusės ir tą patvirtino pats atsakovas. Paties atsakovo pretenzijos dėl neva nekokybiškai atlikto remonto atsirado tuomet, kai jo buvo pareikalauti sumokėti draudimo bendrovės pervestą išmoką. Pabrėžtina, kad atsakovas teigia, jog jam buvo sumontuotos naujos bet neoriginalios dalys, tačiau pagal priešieškinio reikalavimą jis ruošiasi grąžinti jau daugiau nei 2 metus naudotas detales. Taikant restituciją šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, tačiau atsakovas niekaip nepaaiškina, kaip į tokią padėtį būtų grąžintas tretysis asmuo.

12.Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad Šiuo atveju, tarp B. T. ir Draudiko buvo sudaryta transporto priemonių draudimo sutartis (toliau – Draudimo sutartis) (Priedas Nr. 1), kurios pagrindas buvo Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021 (2020-09-01 redakcija, galioja nuo 2020-09-25) (toliau – Taisyklės) (Priedas Nr. 2). 2021-10-21 įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu buvo sugadinta apdrausta transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Transporto priemonė). Remonto darbus atliko UAB „Automobilių dažymo sistemos“ (toliau – Trečiasis asmuo II). Draudikas atitinkamai derino remonto sąmatą su UAB „Automobilių dažymo sistemos“, tiek, kiek tai buvo susiję su remonto darbų apimtimis (tam, jog būtų remontuojama tokia apimtimi, kokia buvo sugadintas automobilis draudžiamojo įvykio metu). Draudikas šiuo atveju nederino į kokias detales turėtų būti pakeistos sugadintos detalės – tai yra Ieškovo ir Atsakovo prerogatyva ir pasirinkimas. Atitinkamai, pagal Taisyklių 78 punktą „ Transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolio dydis nustatomas pagal sugadintos transporto priemonės ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertei, buvusiai iki draudžiamojo įvykio, atkurti būtinas remonto išlaidas, kurias sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė.“ Taigi, pagal Draudimo sutartį, Draudikas nustato mokėtiną draudimo išmoką pagal remonto kainą, būtiną automobilį atkurti tačiau Draudikas neturi pareigos ir galimybės užtikrinti, kad šie remonto darbai būtų atlikti tinkamai, ar pagal tarp Draudėjo ir remonto įmonės susitarimo sąlygas. Be kita ko, pabrėžtina, kad reikalauti draudimo išmokos mokėjimo, taip pat ginčyti nustatytą mokėtiną draudimo išmokos sumą turi teisę asmuo, kurio atžvilgiu draudikui atsiranda pareiga mokėti draudimo išmoką, taip pat ir draudikas neįgyja teisės reikšti pretenzijas ir prašymus, kylančius iš remonto paslaugos sutarties, kurios užsakovu yra ne jis. Šiuo atveju, Draudikas išmokėjo remonto sąmatoje nustatytą remonto darbų kainą ir tinkamai įvykdė Draudimo sutarties prievoles dėl draudžiamojo įvykio. Tuo tarpu, jeigu remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai, Draudėjas turi teisę kreiptis į remonto įmonę, jog netinkamai atlikti remonto darbai būtų ištaisyti, būtų sumažinta darbų kaina bei pasinaudoti kitomis teisėmis numatytomis. Pati draudimo išmoka gali būti mokama tiek į naudos gavėjo sąskaitą, tiek į remonto įmonės sąskaitą – šiuo atveju nėra Taisyklėse numatyto imperatyvo, jog draudimo išmoka privalo būti išmokėta į remonto įmonės sąskaitą. Tai nurodyta ir Taisyklių 89 punkte „Draudimo išmoka mokama į draudimo sutartyje numatyto Naudos gavėjo, jo nesant – Draudėjo banko sąskaitą, arba į remonto įmonės, kuri atliko remonto darbus, banko sąskaitą.” Todėl, nepriklausomai nuo priimto sprendimo, Draudiko teisių ir pareigų nustatytos aplinkybės iš esmės neliečia. Net jeigu Draudikas ir norėtų susigrąžinti kažkokią draudimo išmokos dalį regresiniu reikalavimu – Draudiko sprendimas išmokėti draudimo išmoką buvo priimtas dar 2021-12-06 dieną. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 7 dalį „Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams”. Atsižvelgiant į tai, jog visos šalys žinojo apie nagrinėjamą situaciją iš esmės iš karto po Transporto priemonės suremontavimo, šiam įvykiui, bet kokiems reikalavimams kylantiems iš draudimo teisinių santykių, būtų šalies prašymu taikoma ieškinio senatis. Atitinkamai, nepriklausomai nuo bylos baigties (nebent būtų nustatytos naujos aplinkybės, kurios suponuotų nedraudžiamąjį įvykį), Draudikas neteiktų jokių regresinių reikalavimų ir negalėtų atlikti draudimo išmokos perskaičiavimo.  

12.1.Kaip ir minėta anksčiau, šiuo atveju, jeigu remonto darbai tikrai nebuvo atlikti kokybiškai arba pagal Ieškovo ir Atsakovo atskirą susitarimą, Atsakovas, ką ir daro pateikdamas priešieškinį, turi teisę teikti reikalavimus remonto darbus atlikusiai remonto įmonei. Atitinkamai, šios bylos dalykas yra nustatyti, ar šie remonto darbai buvo atlikti kokybiškai.  Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.).

CK 6.158 str. 1 d. numatoma, kad kiekviena sutarties šalis privalo elgtis sąžiningai, o CK 6.38 str. 1 d. bei 6.256 str. 1 d. nustato, kad sutarties šalių prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Tinkamu prievolių įvykdymu laikytinas visiškas iš sutarties kylančių pareigų įvykdymas. Atitinkamai, byloje nustačius, kad Trečiasis asmuo II Atsakovui atliko automobilio remonto darbus, konstatuotina, kad Atsakovas turi pareigą už juos sumokėti (CK 6.644 str. 1 d., 6.655 str.). Jeigu būtų nustatyta, jog darbai vis dėlto buvo atlikti nekokybiškai, Atsakovas turi teisę pasinaudoti CK numatytais teisių gynimo būdais.

12.2.Atsakovas šiuo atveju pasirinko restitucijos taikymą (grąžinant pakeistas detales Atsakovui). Draudikas savo praktikoje yra susidūręs su pakeistų detalių grąžinimu, tačiau iš esmės kyla klausimas, ar toks teisių gynimo būdas (vietoj pvz., remonto darbų kainos sumažinimo) yra proporcingas, kadangi nuo atliktų remonto darbų yra praėję daugiau nei 2 metai. Toks reikalavimas būtų pagrįstas tuomet, jeigu per protingą laiką, Atsakovas būtų pateikęs prašymą šias detales susigrąžinti – kadangi tokio prašymo nepateikus, remonto įmonė turi teisę atitinkamas detales utilizuoti. Todėl šioje byloje nustačius, jog darbai buvo atlikti nekokybiškai (kas šiuo atveju turi būti įrodyta – kadangi defektai užfiksuoti gerokai po remonto darbų atlikimo, tai negalėtų būti objektyvus įrodymas dėl nekokybiškai atliktų remonto darbų) – turėtų būti parinktas tinkamas ir proporcingas Atsakovo teisių gynimo būdas, atsižvelgiant į praėjusį laiką nuo realiai atliktų remonto darbų ir kokioje dalyje šie remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai. Net ir nustačius netinkamai atliktus remonto darbus – restitucijos taikymas praktikoje yra laikomas kraštutiniu teisių gynimo būdu, jeigu nėra galimybės pasirinkti kitų teisės gynimo būdų, tinkamai užtikrinančių atlyginimą dėl nekokybiškai atliktų remonto darbų. Pats Atsakovo pateiktas reikalavimas kol kas byloje nėra tinkamai ir objektyviai įrodytas, pagrįstas tiek, jog byloje būtų galima taikyti restitucijos institutą.

12.3.Nepriklausomai nuo to, Draudikas iš esmės neturi galimybės pasisakyti ar pateikti įrodymų (kurie jau nėra pateikti į bylą) dėl kokybiškai ar nekokybiškai atliktų remonto darbų – kadangi draudimo išmoka buvo mokama pagal sudarytą remonto sąmatą. Tai, kad faktiškai atliekant remonto darbus buvo galimai nukrypta nuo sudarytos remonto sąmatos, nekeičia draudimo išmokos dydžio, o sudaro galimybes užtikrinti, jog remonto darbai būtų tinkamai atlikti pagal sudarytą remonto sąmatą ar atskirą susitarimą dėl šios remonto sąmatos. Tai yra rangovo ir užsakovo prerogatyva. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, Draudikas, neturint faktinio pagrindo įrodyti ar paneigti faktiškai atliktų remonto darbų kokybiškumo ir vertinant tai, jog šių aplinkybių įrodinėjimas yra užsakovo ir rangovo pareiga/teisė, Draudikas palieka šio ginčo išsprendimą gerb. Teismo nuožiūra.  Šiuo atveju, Draudikui susipažinus ir įvertinus visus šiuo metu byloje surinktus duomenis, dokumentus ir paaiškinimus, teigtina, jog nepriklausomai nuo priimto sprendimo, Draudiko išmokėta suma iš esmės nepasikeis/Draudikas neteiks regresinių reikalavimų dėl išmokėtos draudimo išmokos sumos. Draudikas įvykdė Draudimo sutartyje nustatytą prievolę (draudimo išmoka buvo išmokėta Atsakovui, kaip draudėjui ir naudos gavėjui – tokia galimybė yra numatyta Taisyklėse, kurios yra neatskiriama Draudimo sutarties dalis) dėl draudžiamojo įvykio, be kita ko, visiems reikalavimams dėl draudimo teisinių santykių yra suėjęs sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Nepriklausomai nuo to, jeigu Atsakovas mano, jog remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai, jis turi teisę kreiptis į remonto įmonę atlikusią darbus bei pasinaudoti CK numatytais teisių gynimo būdais – Draudikas šiuo atveju nėra rangos sutarties šalis ir atskirų reikalavimų kylančių iš šios sutarties negali teikti nei remonto įmonei, nei užsakovui. Atsižvelgus į šios bylos esmę ir pateiktus reikalavimus, Draudikas palieka šio ginčo sprendimą gerb. Teismo nuožiūra – kadangi iš esmės negali pasisakyti dėl svarbiausios faktinės aplinkybės – ar remonto darbai buvo faktiškai atlikti kokybiškai ar ne – tai yra šalių įrodinėjimo prerogatyva ir nuo šios aplinkybės priklausys ieškinio arba priešieškinio patenkinimas.

13.Ieškovo atstovas, palaikydamas ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Papildomai parodė, kad automobilis buvo tinkamai suremontuotas, atsakovas pats patvirtino, kad pretenzijų neturi, galėjo pastebėti kad automobilį netinkamai suremontavo atsiėmimo metu. 2023-02-08 UAB Trakų nepatvirtina, kad „Automobilių dažymo sistemos“ netinkamai suremontavo automobilį. Atsakovo reikalavimas ydingas. Nėra žinoma aplamai, kad buvo susitarimas su “Automobilių dažymo sistemos“ dėl dalių keitimo originaliomis. Atsakovo pateiktas garso įrašas nėra įrodymas, nėra sutikimo to asmens dėl įrašo. Apie teisių perleidimo perėmimą atsakovas buvo tinkamai informuotas.

14.Atsakovas B. T. prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti. Parodė, kad 2021-11-22 paraiškoje gali būti kad tai jo parašas. Jis sakė, kad nepasirašys, nes matė išvarytą automobilį. Jis tarėsi, kad automobilio dalys bus originalios. Jis paspaudė žibintus, bet jie neišlindo, jis klausė kur jo bamperis, grotelės, o jam sakė, kad jos išmestos. Tarpai nesuėjo, bamperis neprisuktas. Jis po to skambino į draudimą, tai jį nusiuntė į servisą, o servisas – į draudimą. Draudimas jam pervedė žalą, jis pasakė „Automobilių dažymo sistemos“, kad nemokės, o jie sakė, kad jį paduos į teismą. Jis sutarty pasirašė dar prieš pamatant išvarytą automobilį. Jis neparašė jokios pretenzijos, nes Automobilių dažymo sistemos žadėjo viską sutvarkyti. Visos dalys buvo pastatytos kinietiškos. 2021-11-30 jis sumokėjo 100 Eur, nes jie sakė, kad reikia sumokėti, tai jis ir sumokėjo iki automobilio pamatymo, jį apgavo. Į teismą nesikreipė, nes už  neįgalumą gauna 300 Eur su centais. Kai atsiėmė automobilį iš „Automobilių dažymo sistemos“, tai su automobiliu važinėjo, reikėjo prisukti bamperio varžtus, nes buvo visas kreivas, jis siuntė nuotraukas draudimui. Dėl trūkumų kreipėsi į auto servisą 2023-02-08. Dėl daiktų grąžinimo, tai mano, kad daiktai egzistuoja, todėl prašo restitucijos.

  15.Atsakovo atstovė prašė priešieškinį tenkinti jame nurodytais pagrindais, ieškinį atmesti, atkreipė dėmesį, kad atsakovas yra vartotojas ir jo teisės turi būti ginamos.

16.Trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovas palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai parodė, kad draudimo išmoka buvo išmokėta atsakovui, nes tai numato taisyklės. Jeigu bus įrodyta, kad darbai buvo atlikti tinkamai, tai skola turi būti priteista. Esmė yra ar tinkamai atlikti darbai. Draudimas netikrina ar darbai atlikti tinkamai, pati sąmata buvo tinkama, nes po draudžiamojo įvykio draudimas derino kokios dalys turi būti keičiamos ir pagal sąmatą atlygino draudimo išmoką. Atsakovui buvo atsakyta, kad jis gali kreiptis su pretenziją į remonto įmonę, nes draudimas vykdo tik savo prievolę išmokėti draudimo išmoką. Draudimui buvo pateiktas atsakovo pasirašytas raštas, kad jis dėl darbų atlikimo pretenzijų neturi.

 

 Ieškinys tenkintinas visiškai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 5 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-11247-1151/2022 paliktinas nepakeistas, atsakovo B. T. priešieškinys atmestinas.

 

17. Byloje nustatyta, kad atsakovas B. T. yra automobilio „Mercedes-Benz E 320 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 m gamybos, savininkas. Atsakovo automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu. Kadangi automobilis buvo draustas savanoriškuoju transporto priemonių draudimu (KASKO) draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“ (Transporto priemonių draudimo liudijimas serija LD Nr.(duomenys neskelbtini), TAI Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl įvykį pripažinus draudžiamuoju atsakovui buvo apskaičiuota 1 063,71 Eur žalos kompensacija, iš kurios atimta 100,00 Eur išskaita, o likusi 963,71 Eur suma 2021 m. gruodžio 06 d. pervesta į atsakovo B. T. banko sąskaitą.

18. Atsakovas B. T. ir UAB „Automobilių dažymo sistemos“ 2021 m. lapkričio 22 d. sudarė Automobilio remonto paraišką-sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – paraiška – sutartis), kuria UAB „Automobilių dažymo sistemos“ įsipareigojo atlikti paraiškoje nurodytus remonto darbus, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už automobilio remonto darbus ir medžiagas atsiimant automobilį, paraiškoje – sutartyje nurodyta galutinė suma 1063,71 Eur; paraiškoje – sutartyje yra šalių parašai, atsakovas B. T. 2021 m lapkričio 30 pasirašė: „darbus priėmiau, automobilį atsiėmiau, jokių pretenzijų neturiu“. UAB „Automobilių dažymo sistemos“ atlikęs paraiškoje - sutartyje nurodytus darbus, 2021 m. lapkričio 25 d. išrašė atsakovui  B. T. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ADS 00014282 1 063,71 Eur sumai, joje nurodyti; dažymo medžiagos, remonto metu pakeistos dalys- buferio apvalkalas, C smūgio slopintuv, radiator apdail KPL, V/N ženklas, V/N kronšt, smulkios medžiagos (2 proc.), automobilio paruošimo dažymo darbai, automobilio išrinkimo surinkimo darbai, nustatytas terminas apmokėjimui iki 2021-11-25 d. Atsakovas B. T. UAB „Automobilių dažymo sistemos“ 2021 m. lapkričio 30 d. Kasos pajamų orderiu, serija ADS nr.001008 sumokėjo 100,00 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ADS 00014282, tačiau likusios 963,71 Eur sumos nesumokėjo.  

       19.Ieškovė UAB „Juris LT“ ir UAB „Automobilių dažymo sistemos“ sudarė 2022 m. gegužės 19 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė kaip naujasis kreditorius perėmė, o atitinkamai UAB „Automobilių dažymo sistemos“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo B. T. 963,71 Eur skolą, delspinigius, palūkanas ir kitas su reikalavimo teisės įgyvendinimu susijusias išlaidas.

         20.Ieškovė 2022 m. birželio 1 d. pranešimu apie reikalavimo perleidimą informavo atsakovą B. T. apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą ir pareikalavo apmokėti susidariusį įsiskolinimą: 963,71 Eur pagrindinę skolą pagal PMV sąskaitas faktūras; 93,29 Eur netesybų už nesavalaikį atsiskaitymą; 40 Eur išieškojimo išlaidas pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str., viso 1097 Eur. Duomenų, jog atsakovas ieškovei ar UAB „Automobilių dažymo sistemos“ sumokėjo skolą byloje nėra.

        21.Kaip matyti iš atsakovo B. T. ir AB Lietuvos draudimas“ vyr.transporto žalų vertintojo P. Č. el. susirašinėjimo 2022-05-11 – 12 d. d., P. Č. kreipėsi į B. T., kad pastarasis turi sumokėti remonto įmonei 1063,71 Eur, nurodė, kad draudimo išmoką jis yra gavęs; siūlė jei yra remonto brokas kreiptis į remonto įmonę, kad brokas būtų ištaisytas, nurodė, kad prievolę sumokėti už remontą jis privalo įvykdyti; taip pat siūlė išmoką grąžinti draudimui, o be servisui; nurodė, kad pagal nuotraukas prieš remontą automobilis atrodė daug blogiau nei po remonto, tai apie kokį nekokybišką remontą yra kalbama; į ką atsakovas B. T. nurodė, kad detalės Kinija, kalba buvo apie naudotas bet originalios, kodėl aš turiu mokėti už blogai atliktą darbą.

      22.Atsakovas B. T. raštu 2022-05-18 kreipėsi į UAB „Automobilių dažymo sistemos“ dėl netinkamos kokybės remonto paslaugų, nurodydamas, kad atsisako apmokėti UAB „Automobilių dažymo sistemos“ pateiktą sąskaitą už automobilio remonto darbus 1063,71 Eur sumai tol, kol bendrovė tinkamai nesutaisys automobilio, kad pastarasis būtų grąžintas į būklę, buvusią iki eismo įvykio; nurodė, kad tuo atveju jei UAB „Automobilių dažymo sistemos“ nesutinka su tokiu automobilio sutaisymo būdu, sutinka apmokėti tik 30 proc. pateiktos sąskaitos sumos, t.y. 320 Eur, nurodė, kad laukia UAB „Automobilių dažymo sistemos“ pozicijos iki 2022-05-25, priešingu atveju, apmokės tik 30 proc. pateiktoje sąskaitoje nurodytos sumos ir laikys, kad prievolė tinkamai atsiskaityti už remonto darbus su UAB „Automobilių dažymo sistemos“ yra pasibaigusi.

23.Atsakovas B. T. pateikė UAB „Trakų autocentras“ 2023-02-08 Automobilio remonto užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (klientas B. T., automobilis (duomenys neskelbtini), modelis/markė: Mersedes-Benz E klasė, variklis 3,2 mechaninė), kurio grafoje „Problemų aprašymas/ kliento pageidavimai“ nurodyta: „Buferio tvirtinimo elementai ne visi pritvirtinti“, „Ant pakeistų detalių nėra nurodyta gamintojo“, „tarpai nesureguliuoti tarp sparnų ir buferio“.

 

                 Dėl ieškinio.

 

24.CK 6.101 straipsnyje reglamentuota kreditoriaus teisė perleisti reikalavimą. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.109 straipsnio 1 dalimi, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas, kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir  Civilinio kodekso 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Nagrinėjant bylą iš esmės ginčo byloje nekilo, kad ieškovas turi yra reikalavimo teisę į atsakovą B. T. dėl skolos sumokėjimo bei, kad apie įvykusį reikalavimo teisių į atsakovą perleidimą atsakovas B. T. buvo informuotas tinkamai, ginčo taip pat nekilo dėl ieškovo prašomos priteisti iš atsakovo B. T. skolos dydžio.

     25. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jeigu neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra.

      Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui skolos, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 963,71 Eur sumą yra pagrįstas.

26.Pagal CK 6.261 straipsnio nuostatas skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Ieškovas taip pat prašė priteisti 37,23 Eur palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovu ir sąskaitos faktūros neapmokėjo, ieškovės reikalavimas dėl 37,23 Eur palūkanų (963,71 Eur skola x 5 proc. palūkanos / 365 dienų x 282 dienų = 37,23 Eur), tenkintinas. Ieškovas prašė priteisti ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo preliminariu sprendimu priteistos sumos iki preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes,  ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už preliminariu sprendimu priteistą 1 000,94 Eur (963,71 Eur + 37,23 Eur = 1 000,94 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022-10-04 iki preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo.

27.CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi bylinėjimosi išlaidas:  11 Eur žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą bei  300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 11 Eur žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą bei 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 311 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79,88,93 str. str.).

28.Atsakovas B. T. 2023-02-14 teikdamas teismui rašytinius paaiškinimus, prašė, priėmus sprendimą ieškovės naudai, išdėstyti priteistos sumos mokėjimą dalimis, mokant po 100 Eur per mėnesį, nurodydamas, kad ieškinyje reikalaujama suma atsakovui yra labai didelė, o atsakovo finansinė būklė yra prasta. Dėl sumažėjusių pajamų atsakovas šiuo metu neturi pakankamai lėšų ir negalėtų sumokėti visos galimai ieškovės naudai priteistinos sumos. Atsakovui yra nustatytas 35 procentų darbingumas, o neįgalumo pašalpa sudaro apie 440 Eur per mėnesį. Atsakovas augina du nepilnamečius vaikus, pagrinde kurių išlaikymui ir būtinųjų poreikių tenkinimui ir yra skiriami šie pinigai. Tuo atveju, jei galimas teismo sprendimas būtų įvykdytas operatyviai, atsakovas neabejotinai susidurtų su sunkumais, nebetūrėtų galimybių atsiskaityti su kitais savo kreditoriais, išlaikyti nepilnamečių vaikų ir negalėtų tenkinti net savo būtinųjų poreikių.

29.Atsakovo B. T. prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą atmestinas.

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo.

        CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

        Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti tai, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015, 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016 ir kt.; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-117-464/2018).

     Įrodinėjimo pareiga įrodyti reikšmingas aplinkybes tenka tai proceso šaliai, kuri reiškia atitinkamą procesinį prašymą (CPK 178 straipsnis). Atsakovas prašydamas išdėstyti sprendimo įvykdymą, nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog jo turtinė padėtis yra sunki: jog neturi nuosavybės teise priklausančio turto ir/ar kitų pragyvenimo pajamų, išskyrus atsakovo gaunamą neįgalumo pašalpą, jog turi nepilnamečių vaikų ir juos išlaiko, turi/neturi prievolių kreditoriams. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovui bylos nagrinėjimo eigoje atstovavo atstovas.

     Teismo vertinimu, labai nepalankių aplinkybių buvimo, sunkios savo turtinės padėties ir išimtinio šio atvejo pobūdžio atsakovas neįrodė bei nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį nukrypti nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos (CPK 178 straipsnis).

30.Preziumuojant aukščiau nurodytas aplinkybes, preliminarus sprendimas yra paliktinas nepakeistas (CPK 430 str.6 d.1p.).

 

Dėl priešieškinio.

 

      31.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies užsakovo užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018).

      32.Vartojimo rangos sutartis yra sutartis, kuri pagal savo dalyką yra rangos (CK 6.645 str. 1 d. ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Pagal CK 6.672 str. 1 d. įtvirtintą vartojimo rangos sutarties sampratą vartojimo rangos sutartimi viena šalis rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal kitos šalies užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti. Remiantis CK 6.672 str. 2 d. vartojimo rangos santykiams taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai viena sutarties dėl automobilio remonto šalis rangovas yra verslininkas, o remontuojamas automobilis yra naudojamas kitos šalies užsakovo ar jo šeimos buitiniams ar asmeniniams poreikiams tenkinti, tokia sutartis laikoma vartojimo rangos sutartimi.

      Ginčo byloje nekilo, kad atsakovas B. T. ir UAB „Automobilių dažymo sistemos“ 2021 m. lapkričio 22 d. sudaryta Automobilio remonto paraiška-sutartis yra kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis, nekilo.

       33.Kai tarp šalių sudaryta rangos sutartis yra kilusi iš vartojimo teisinių santykių ir kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis (CK 6.672 straipsnio 1 dalis), sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.

        Pagal CK 6.672 straipsnio 2 dalį vartojimo rangos sutarčiai, kaip ir kitoms vartojimo rangos sutartims, mutatis mutandis taikomas nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų institutas (CK 6.188 straipsnis bei vartojimo pirkimo–pardavimo taisyklės (CK 6.350–6.370 straipsniai). Taigi, rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose. Rangovui neatlikus ar netinkamai atlikus vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas savo teises gali ginti vienu šių būdų: pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų; reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis); pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis (CK 6.680 straipsnis). CK 6.334 straipsnio normos, įtvirtinančios pirkėjo teises, vartojimo rangos santykiams taikytinos mutatis mutandis, t. y. su būtinais vartojimo rangos santykių specifikos – sutarties dalyko ir subjektinės sutarties šalių sudėties – lemtais pakeitimais. Pagal šias teisės normas, jei rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties.

       34. CK 6.678 straipsnio dalyje numatyta, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

        Remiantis Civilinio kodekso 6.666 straipsnio dalimi, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato ko kita, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų su sąlyga, jei jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nustatytus terminus. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato kitokio termino. Nagrinėjamu atveju įstatymo nustatytas terminas pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų nepraleistas.

       35.CK 6.663 straipsnio 1 dalis numato, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius. Šiuo atveju užsakovas privalo grąžinti perduotąjį darbų rezultatą rangovui, jeigu jį grąžinti, atsižvelgiant į darbų pobūdį, yra įmanoma (2 dalis). Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (3 dalis). Rangos sutarties sąlygos, panaikinančios rangovo atsakomybę už tam tikrus trūkumus, neatleidžia jo nuo atsakomybės, jeigu užsakovas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl rangovo tyčios ar didelio neatsargumo (4 dalis). Jeigu darbas buvo atliekamas iš rangovo medžiagos, už medžiagų kokybę rangovas atsako kaip pardavėjas pagal pirkimo-pardavimo sutartį (5 dalis).

      36.Nagrinėjamu atveju atsakovas B. T. priešieškinį grindžia tuo, kad UAB „Automobilių dažymo sistemos“ nekokybiškai atliko atsakovui B. T. priklausančio automobilio remonto paslaugas pagal 2021 m. lapkričio 22 d. šalių sudarytą paraišką-sutartį. 

      37. CK 6.662 straipsnyje nustatyta užsakovo pareiga dalyvaujant rangovui ir pastebėjus darbų rezultato trūkumus nedelsiant pranešti rangovui (1 dalis); užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (3 dalis).

      38. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Faktai, kad darbų priėmimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).

     39.Atkreiptinas dėmesys, kaip jau paminėta aukščiau, atsakovas paraiškoje-sutartyje pasirašė: „darbus priėmiau, automobilį atsiėmiau, jokių pretenzijų neturiu“ bei sumokėjo 100 Eur. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad, kaip nurodė posėdžio metu,  jis  paraiškoje-sutartyje pasirašė dar prieš pamatant išvarytą automobilį bei neginčijo pačios paraiškos-sutarties kaip atliktų darbų priėmimo akto (CK 6.662 str.). Teismo nuomone, atsakovo nurodyti automobilio remonto trūkumai (jeigu tokie buvo), nebuvo paslėpti, todėl atsakovas turėjo ir galėjo juos pastebėti atsiimant automobilį bei iš karto reikšti pretenzijas UAB „Automobilių dažymo sistemos“. Be to, paraiškoje-sutartyje nėra jokių duomenų, kad, kad atsakovas su UAB „Automobilių dažymo sistemos“ tarėsi ir tarp jų buvo susitarimas, kad, anot atsakovo, keičiamos automobilio detalės būtų pakeistos į originalias, bet dėvėtas detales. Šias aplinkybes atsakovas įrodinėjo atsakovo pateiktu garso įrašu su UAB „Automobilių dažymo sistemos“ darbuotoju. Teismo nuomone, minėtas garso įrašas vienareikšmiškai nepatvirtina šių atsakovo nurodytų aplinkybių, kadangi kaip girdėti iš garso įrašo apie minėtą susitarimą būtent vis nurodo ir akcentuoja atsakovas, tuo tarpu darbuotojas tokių aplinkybių nepatvirtina, nurodydamas „gali būti, neatsimenu“ bei nurodo, kad „nėra originalių detalių“ ir siūlo atsakovui skambinti į draudimą jei pageidauja originalių detalių. Vadovautis atsakovo B. T. pateiktu UAB „Trakų autocentras“ 2023-02-08 Automobilio remonto užsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – užsakymas), kuriame nurodyta (klientas B. T., automobilis (duomenys neskelbtini), modelis/markė: Mersedes-Benz E klasė, variklis 3,2 mechaninė),  kurio grafoje „Problemų aprašymas/ kliento pageidavimai“ nurodyta: „Buferio tvirtinimo elementai ne visi pritvirtinti“, „Ant pakeistų detalių nėra nurodyta gamintojo“, „tarpai nesureguliuoti tarp sparnų ir buferio“, kaip įrodymu nėra pagrindo, kadangi minėtas užsakymas sudarytas praėjus 1 metams ir 3 mėnesiams po atliktų automobilio remonto darbų, be to, atsakovas B. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsiėmęs automobilį iš UAB „Automobilių dažymo sistemos“, automobiliu ir toliau važinėjo. Kita vertus, atsakovas atsiėmęs  automobilį ir matydamas atlikto remonto trūkumus, būdamas atidus ir rūpestingas, galėjo iš karto kreiptis į kompetetingus specialistus, autoservisus, kad atsakovo nurodyti trūkumai būtų oficialiai užfiksuoti. Juolab, kad kaip nurodė pats atsakovas aukščiau paminėtame garso įraše, kad jis „ne pirmus metus mersus remontuoja, perka, restauruoja, važinėja.“ Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas į UAB „Automobilių dažymo sistemos“ su pretenzija kreipėsi tik 2022-05-18, t.y. tik po to, kai AB „Lietuvos draudimo“ atstovas el. paštu paragino sumokėti už remonto paslaugas.  Be to minėtas užsakymas neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, nėra pasirašytas nei užsakovo, nei tiekėjo atstovo, užsakyme nurodyti klaidingai automobilio  pagaminimo metai.

      40.Teismo nuomone, atsakovas nepateikė įrodymų, kad UAB „Automobilių dažymo sistemos atliko automobilio remontą nekokybiškai, vien remtis atsakovo paaiškinimais, nėra pagrindo. Atsakovas kitu pagrindu ir dalyku priešieškinio nereiškė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad  CK 6.222 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų (ir neprašė jų išreikalauti), kad atsakovo nurodytos automobilio detalės – bamperis (buferis), grotelės praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo automobilio remonto yra išlikusios pas UAB „Automobilių dažymų sistemos“ ir restitucija būtų galima.

      41. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).  Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

Todėl, esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, atsakovo B. T. priešieškinys atmestinas kaip neįrodytas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 5 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-11247-1151/2022 paliktinas nepakeistas (CPK 430 str. 6 d. 1 p.

42.Pagal CPK 430 str. 7 d. galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą.

        Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.  Kadangi atsakovo B. T. priešieškinys atmestinas, ieškovui iš atsakovo B. T. priteistinas 23 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą. Kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ieškovas nepateikė.

       Teismas byloje patyrė 68,32 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas), kurios išieškotinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.).

         Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsakovui B. T. buvo atidėtas 219 Eur žyminio mokesčio už priešieškinio pateikimą sumokėjimas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo byloje priėmimo. Kadangi priešieškinys atmestinas, iš atsakovo B. T. valstybei priteistinas 219 Eur žyminis mokestis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263- 270, 284, 430 straipsniais,

      n u s p r e n d ž i a:

Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 5 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-11247-1151/2022, kuriuo ieškovo UAB „Juris LT“ ieškinys patenkintas visiškai, priteista ieškovui UAB „Juris LT“ iš atsakovo B. (B.) T. 963,71 Eur (devyni šimtai šešiasdešimt trys eurai 71 ct) piniginės prievolės (skolos), 37,23 Eur (trisdešimt septyni eurai ir 23 ct) palūkanų, 5 (penkių) proc. dydžio metinių palūkanų skaičiuojamų nuo priteistos 1 000,94 Eur (vieno tūkstančio eurų ir 94 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. spalio 4 d. iki preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo ir 311 Eur (trys šimtai vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

  Atsakovo B. T. priešieškinį atmesti.

Priteisti papildomai iš atsakovo B. T., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovui UAB „Juris LT“, j.a.k. 303262509, 23 (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

        Priteisti iš atsakovo B. T., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 219 Eur (du šimtus devyniolika eurų) žyminio mokesčio. Valstybei mokamos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

   Priteisti papildomai iš atsakovo B. T., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 68,32 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei mokamos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Galutinis sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

 

 

 

Teisėja                                                    Dalia Zeniauskaitė