Civilinė byla Nr. e2-1544-381/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00534-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės akcinės bendrovės „Aksa“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VESPILA“ pagal ieškovės akcinės bendrovės „Aksa“ pareiškimą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Aksa“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „VESPILA“ iškėlimo.
2. Ieškovė nurodė, kad ji 2018 m. balandžio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perėmė reikalavimo teises iš pradinės kreditorės UAB „Aksa holdingas“, kylančias iš Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-269-236/2018, pagal kurią atsakovės skola ieškovei – 56 330,13 Eur: 51 038,13 Eur skola, 1 651 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 3 641 Eur palūkanos (6 proc. metinės palūkanos iki 2018 m. birželio 1 d.). Be to, atsakovė dar yra skolinga ieškovei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-408-278/2017 ieškovės naudai priteistą 5 264,70 Eur skolą ir 2 149 Eur bylinėjimosi išlaidų bei Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovės naudai iš atsakovės priteistą sumą – 2 399 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios skolos (66 142,83 Eur) yra pradelsti atsakovės įsipareigojimai ieškovei. Ieškovė 2018 m. balandžio 24 d. išsiuntė atsakovei pretenziją, prašydama sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovė per nustatytą 30 dienų terminą skolos nesumokėjo. Ieškovės duomenimis, atsakovės veikla jau kelerius metus yra nuostolinga, o finansinė padėtis – blogėjanti, atsakovė šiuo metu nuosavybės teise nebeturi jokio vertingo ilgalaikio turto, valdo tik 1 mažos vertės pastatą, kurį siekia parduoti, todėl atsakovė negali ir negalės vykdyti savo įsipareigojimų.
3. Atsakovė atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad neegzistuoja nė viena iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų iškelti atsakovei bankroto bylą. Atsakovė yra realiai moki, vykdanti veiklą, pakankamai didelės vertės turtą valdanti ir pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams įmonė, kurios pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės jos turto vertės. 298 402 Eur vertės atsakovės turtą sudaro 34 912 Eur vertės ilgalaikis turtas ir 263 490 Eur vertės kitas turtas – įranga, be to, atsakovės debitoriniai įsiskolinimai – 216 290 Eur. Atsakovė neturi pradelstų įsipareigojimų darbuotojams, yra atsiskaičiusi su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV). Ieškovė ir su ja susiję asmenys, siekdami įvairiais būdais perimti iš atsakovės nuosavybės teisę į gelžbetonio ir betono gamybos linijų sudėtines dalis, veikia nesąžiningai, nes naudoja įvairias atsakovės spaudimo priemones, įskaitant ir bankroto bylos atsakovei inicijavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „VESPILA“, priteisė iš ieškovės AB „Aksa“ atsakovei UAB „VESPILA“ 484 Eur bylinėjimosi išlaidų ir grąžino ieškovei AB „Aksa“ sumokėto žyminio mokesčio dalį – 150 Eur.
5. Teismas iš UAB „VESPILA“ balanso, sudaryto 2018 m. birželio 29 d., duomenų nustatė, kad į įmonės balansą įrašyto turto vertė – 298 402 Eur. Šį tu–rtą sudaro: 34 912 Eur vertės ilgalaikis (materialus turtas – 34 309 Eur (pastatai ir statiniai – 7 680 Eur, mašinos, įranga ir transporto priemonės – 26 629 Eur), finansinis turtas – 603 Eur) ir 263 490 Eur vertės trumpalaikis turtas (atsargos – 52 796 Eur: žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės – 2 103 Eur, pirktos prekės, skirtos perparduoti – 45 096 Eur, sumokėti avansai – 5 597 Eur; per 1 metus gautinos sumos – 210 694 Eur). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 111 477 Eur, iš kurių per 1 metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 81 257 Eur. Iš atsakovės vadovo pateikto įmonės kreditorių sąrašo, sudaryto 2018 m. birželio 27 d., teismas nustatė, kad pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 68 367,98 Eur. 2018 m. birželio 29 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonės grynasis ataskaitinio laikotarpio (2018 metų) nuostolis – 26 703 Eur, 2017 metais įmonė dirbo pelningai.
6. Teismas pažymėjo, kad nė vienam iš atsakovės debitorių nėra iškelta bankroto byla, tik UAB „LADAVAS“ (skolos mokėjimo terminas nesuėjęs) iškelta restruktūrizavimo byla, todėl nėra pagrindo spręsti, jog skolų išieškojimas iš debitorių būtų apsunkintas ar neįmanomas. Viešai skelbiamais duomenimis, atsakovė neturi skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) bei VSDFV. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma kreditoriams (68 367,98 Eur, įskaitant 65 823 Eur skolą ieškovei) neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl nėra pagrindo spręsti, jog įmonė yra nemoki. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė vėluoja darbuotojams mokėti darbo užmokestį, apie kitų įmonės kreditorių kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, ar duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Teismas, įvertinęs atsakovės atsiliepime į pareiškimą nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus ir nustatęs, kad nėra sąlygų konstatuoti UAB „VESPILA“ nemokumą, spendė, jog prioritetas turėtų būti teikiamas įmonės veiklos išsaugojimui, t. y. nėra pagrindo kelti atsakovei bankroto bylą. Atsižvelgęs į bylos baigtį, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas atsakovei iš ieškovės priteisti 484 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios neviršija rekomenduojamo dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovė AB „Aksa“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį ir iškelti UAB „VESPILA“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nors įmonės mokumą turi pagrįsti įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, t. y. mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, tačiau atsakovė nepagrindė, kad ji yra moki įmonė. Kadangi atsakovė nepateikė duomenų, kurie leistų atskleisti realią įmonės turto vertę bei jos galimybes grąžinti turimas skolas, teismui teko pareiga tokius įrodymus rinkti pačiam, nes teismas privalo nustatyti tikrąją (realią) įmonės, kuriai inicijuojama bankroto bylos iškėlimo procedūra, finansinę būklę ir aiškintis tai pagrindžiančių aplinkybių visumą. Tačiau šiuo atveju teismas nenustatė reikšmingų aplinkybių, kurias privaloma įvertinti siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui: įmonės turto realios apimties ir vertės, aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, įrodymų, kurie pagrįstų debitorių realias galimybes grąžinti susidariusius įsiskolinimus. Taigi teismas pažeidė pareigą ex officio (pagal pareigas) rinkti įrodymus, reikalingus tinkamai nustatyti atsakovės finansinę būklę, bei nevertino kitų reikšmingų aplinkybių, t. y. realaus įmonės turto, atsakovės ir jos debitorių vykdomų veiklų pelningumo bei efektyvumo, debitorinių skolų išieškojimo galimybių ir pan.
2. Teismas skundžiamoje nutartyje formaliai perrašė atsakovės 2018 m. birželio 27 d. balanse pateiktus duomenis, nevertindamas realios įmonės turto vertės, nors bankroto bylos (ne)iškėlimo klausimas turi būti sprendžiamas ne tik pagal teikiamo balanso duomenis, bet ir atžvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju beveik visą įmonės turtą sudaro trumpalaikis turtas (263 490 Eur iš 298 402 Eur). Nors atsakovės balanse dalis trumpalaikio turto (84 474 Eur) yra nurodyta kaip kitos gautinos sumos, tačiau atsakovė nėra pateikusi jokių tokio turto sudėtį pagrindžiančių duomenų. Didžiąją ilgalaikio turto dalį (26 414 Eur iš 34 912 Eur) sudaro lizinguojama transporto priemonė – BMW X5, tačiau pagal bendrąją taisyklę lizingo objektai iki visiško jų išpirkimo lizingo gavėjo balanse kaip turtas, jo valdomas nuosavybės teise, neapskaitytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1866/2011). Likusią ilgalaikio turto dalį sudaro pastatai ir statiniai – Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi areštuotas 7 680 Eur vertės autogaražas. Tai, kad pirktų prekių, kurios yra skirtos perparduoti, vertė tiek 2017 m. gruodžio 31 d., tiek ir 2018 m. birželio 29 d. balanse yra vienoda (45 096 Eur), reiškia, jog atsakovė negali parduoti pirktų prekių tam, jog padengtų susidariusias skolas, o tai rodo tokių prekių nelikvidumą, o tokios prekės negali būti prilyginamos realiam įmonės turtui. Tai patvirtina, kad atsakovė neturi likvidaus ilgalaikio turto.
3. Didžiausią dalį atsakovės trumpalaikio turto sudaro per 1 metus gautinos sumos (210 694 Eur), kurios turi būti vertinamos realių galimybių jas grąžinti aspektu. Tačiau teismas neanalizavo faktinio atsakovės debitorių (ne)mokumo, debitorių realių galimybių grąžinti susidariusius įsiskolinimus, jų veiklos (ne)efektyvumo lygio, o apsiribojo vien formaliu vertinimu, ar atsakovės debitoriams nėra iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, o skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012, 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015). Didelę atsakovės turto dalį sudaro gautinos sumos, tačiau nėra duomenų apie debitorių mokumą, o be to, debitorių įsiskolinimai yra ilgalaikiai.
4. Didžiausia atsakovės debitorė yra UAB „Sprendimų medis“, kurios skola atsakovei 2016 m. lapkričio 1 d. buvo 231 696,01 Eur (atsiskaitymo terminas suėjo 2015 m. gruodžio 31 d.). Nors šiuo metu UAB „Sprendimų medis“ įsiskolinimas atsakovei yra mažesnis (123 242,76 Eur), tačiau tikėtina, kad atsakovė vis pratęsinėja atsiskaitymo terminą, nors pati neatsiskaito su savo kreditoriais. Ši debitorė nustatytu laiku juridinių asmenų registro tvarkytojui nėra pateikusi aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017 metus. Iš UAB „Sprendimų medis“ metinės finansinės ataskaitos už 2016 metus matyti, kad UAB „Sprendimų medis“ iš viso turto turi už 212 397 Eur, o per 1 metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 143 265 Eur, t. y. įsipareigojimai viršija pusę viso turimo turto. Iš UAB „Sprendimų medis“ 2016 metų pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad šios įmonės metinis grynasis pelnas sudarė 11 221 Eur, o praėjusį ataskaitinį laikotarpį – 16 313 Eur, t. y. ir taip buvęs mažas įmonės metinis pelnas sumažėjo dar 5 092 Eur. Atsižvelgiant į įmonės įsipareigojimus (143 265 Eur) ir metinį pelną (11 221 Eur), tai UAB „Sprendimų medis“ prireiktų daugiau negu 10 metų įvykdyti esamus įsipareigojimus, jeigu visas šios įmonės metinis pelnas būtų skiriamas išimtinai šiam tikslui ir nemažėtų. Minėta turimo turto ir įsipareigojimų proporcija, metinis pelnas ir UAB „Sprendimų medis“ nesugebėjimas laiku grąžinti atsakovei skolos, kuri sudaro daugiau nei pusę viso turimo bendrovės turto, kelia abejonių dėl UAB „Sprendimų medis“ galimybių grąžinti skolą atsakovei, rodo UAB „Sprendimų medis“ veiklos neefektyvumą bei bendrovės nemokumą. Be to, VSDFV duomenimis, UAB „Sprendimų medis“ 2018 m. liepos 30 d. turėjo tik 1 darbuotoją, įmonėje nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki dabar nebuvo dirbę daugiau negu 2 darbuotojai, nors 2013 m. lapkričio 5 d. buvo 6 darbuotojai. Šie duomenys patvirtina, jog įmonės pajėgumas išlaikyti darbuotojus stabiliai silpo, o dabar UAB „Sprendimų medis“ tėra pajėgi išlaikyti vienintelį darbuotoją. Teismas, siekdamas tinkamai įvertinti UAB „Sprendimų medis“ realias galimybes grąžinti skolą atsakovei, turėjo išreikalauti iš atsakovės šiuos dokumentus: atsakovės su šia įmone sudarytas sutartis (ir sutarčių pakeitimus); sąskaitas faktūras; banko sąskaitos išrašus už paskutinius kelis metus. To nepadarius, skolos iš UAB „Sprendimų medis“ atgavimas vertintinas kaip neįmanomas.
5. Atsakovės debitorė UAB „LADAVAS“ neturi realių galimybių grąžinti visą skolą atsakovei. Teismo nustatytas faktas, kad UAB „LADAVAS“ yra iškelta restruktūrizavimo byla, rodo, jog įmonė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais. Tam, kad būtų tinkamai įvertintos UAB „LADAVAS“ galimybės grąžinti atsakovei skolą, atsakovė turėjo pateikti: atsakovės su šia įmone sudarytas sutartis (ir sutarčių pakeitimus); sąskaitas faktūras; banko sąskaitos išrašus už paskutinius kelis metus; UAB „LADAVAS“ restruktūrizavimo plano metmenis. VSDFV duomenimis, nuo 2017 m. balandžio 23 d. iki dabar UAB „LADAVAS“ dirba vienintelis darbuotojas. Vien restruktūrizavimo bylos iškėlimas, faktinis neatsiskaitymas ir informacijos neteikimas parodo, kad realios galimybės atgauti skolą iš UAB „LADAVAS“ yra praktiškai nerealios, todėl gautina suma turėjo būti vertinama 0 Eur. Atsakovė nėra jokiais rašytiniais įrodymais pagrindusi, jog yra realios galimybės kitiems debitoriams grąžinti susidariusius įsiskolinimus, todėl tokios skolų sumos neturėjo (neturi) būti įskaitomos į bendrovės turto realią vertę.
6. Bendrovės realus turtas turėtų būti įvertintas 7 700 Eur (263 490 Eur (balanse nurodytas trumpalaikis atsakovės turtas) – 126 220 Eur (pirkėjų skolos) – 84 474 Eur (kitos gautinos sumos) – 45 096 Eur (nelikvidžios pirktos prekės, skirtos perparduoti) = 7 700 Eur). Neįskaičius debitorinių skolų į realią atsakovės turto vertę, pradelsti bendrovės įsipareigojimai viršija bendrovės realų turimą turtą. Šios aplinkybės rodo atsakovės nemokumą.
7. Atsakovė nevykdo realios veiklos, tik ją imituoja, sudarydama fiktyvias sutartis. Atsakovės pateikta gamybinės paskirties pastato nuomos sutartis yra niekinė ir negaliojanti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalį (kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms), nes šios sutarties dalykas yra tas pats autogaražas, kuris yra areštuotas Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi. Kadangi turto areštas autogaražui pritaikytas teisėtai ir yra galiojantis, areštu yra apribotas disponavimas šiuo daiktu, o pagal Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymą į disponavimo teisės draudimo turinį patenka ir turto nuoma, atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo išnuomoti autogaražą. Teismas nuomos sutartį turėjo pripažinti niekine ex officio, nes pagrindas tokiam sprendimui yra akivaizdus.
8. Pats veiklos vykdymo faktas savaime nelemia išvados, kad veiklą vykdanti įmonė yra moki, nes veikla gali būti neefektyvi arba nuostolinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-275-241/2017). Atsakovės veikla būtent tokia ir yra. Net jeigu atsakovė ir būtų teisėtai sudariusi minėtą nuomos sutartį su UAB „Sprendimų medis“, tai 1 387 Eur pajamos per mėnesį iš šios nuomos sutarties negalėtų būti vertinamos kaip efektyvi įmonės veikla. Nors atsakovė teigia, kad vykdo veiklą pagal 2016 m. rugpjūčio 10 d. jungtinės veiklos sutartį, tačiau nepateikė jokių duomenų, kurie suteiktų informacijos apie iš tokios veiklos gaunamas pajamas, todėl nėra pagrindo tokią veiklą laikyti efektyvia įmonės mokumo aspektu. Pagal 2018 m. birželio 27 d. pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovė vykdo nuostolingą veiklą, per ataskaitinį laikotarpį susidarė 26 703 Eur nuostoliai, atsakovė 2018 m. I pusmetį negavo jokių pajamų.
9. Pagal teismų praktiką tam, kad nustatyti įmonės faktinį mokumą, svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė kurį laiką nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-275-241/2017). Teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Atsakovė yra skolinga ieškovei iš viso 66 142,83 Eur. Šis neįvykdytas reikalavimas yra galiojantis, patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Atsakovė nesugeba ir neketina bent iš dalies atsiskaityti su ieškove, todėl atsakovės pradelsti įsipareigojimai net neturi viršyti pusės balansinės turto vertės tam, kad atsakovei būtų iškelta bankroto byla.
8. Atsakovė UAB „VESPILA“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą, Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą, pridėti prie bylos atsiliepimo į atskirąjį skundą priedus ir priteisti iš apeliantės bylinėjimo išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiama teismo nutartis yra teisėta, o atskirojo skundo argumentai yra deklaratyvūs. Nėra pagrindo kelti atsakovei bankroto bylą, nes ji yra moki įmonė, kuri vykdo veiklą (tai patvirtina byloje esantys įrodymai). Teismas tinkamai įvertino visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovės mokumu, veiklos apimtimis, turimu turtu ir įsipareigojimais, bei padarė teisingą išvadą, kad atsakovei negali būti keliama bankroto byla.
2. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Teismas pareigą ex officio rinkti įrodymus įgyvendina tada, kai byloje nėra pateikiami įrodymai arba kai byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų įrodymų nepakanka teisingai išspręsti bylą. Nagrinėjimu atveju teismui pakako į bylą atsakovės pateiktų įrodymų, kad būtų nustatytas įmonės mokumas, todėl apeliantė be pagrindo reikalauja teismo rinkti kažkokius papildomus įrodymus, net nenurodydama, kokie tai turėtų būti įrodymai. Apeliantė nepateikė ir byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų ar leistų abejoti atsakovės pateikto balanso duomenimis. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovės pateikto balanso duomenys yra neteisingi ir neatspindintys realios atsakovės mokumo būklės. Atsakovės turimo turto balansinė vertė sudaro 298 402 Eur, iš kurių ilgalaikis turtas sudaro 34 912 Eur, o trumpalaikis – 263 490 Eur.
3. UAB „CCS-customers care services“ 2018 m. liepos 10 d. raštas patvirtina, kad atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su Luminor Lizingas UAB, todėl lizinguota transporto priemonė šiuo metu pagrįstai priskirtina prie atsakovės ilgalaikio turto masės.
4. Net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad atsakovės turimo turto sumą sudaro vien tik atsakovės ilgalaikio turto vertė – 34 309 Eur, šios sumos ir apeliantės pareikšto reikalavimo (65 823 Eur) santykis nebūtų pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovės nemokumą ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme.
5. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad tiek autogaražas, tiek prekės, skirtos perparduoti, neturėtų būti įtraukiamos į bendrą atsakovės turto masę. Jeigu areštuotas autogaražas būtų parduotas, būtų grąžinta dalis atsakovės skolos apeliantei, todėl tokiu atveju ne tik sumažėtų atsakovės turtas, bet taip pat sumažėtų ir atsakovės skolos apeliantei dydis. Trumpalaikio turto sąraše nurodytos prekės, skiros perparduoti, yra toks turtas, kuriuo jau daugiau nei 2,5 metų neteisėtai naudojasi apeliantė ir jo neatiduoda atsakovei. Tai yra konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-690/2018 50 punkte. Būtent dėl šio turto išreikalavimo iš neteisėto svetimo valdymo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-15-844/2018. Be to, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose taip pat yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2VP-486-844/2018 dėl baudos apeliantės vadovui skyrimo už įsiteisėjusios Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria apeliantei uždrausta naudotis atsakovės turtu, nevykdymą. Šios aplinkybės pavirtina, kad apeliantė savo tikslingais ir neteisėtais veiksmais riboja atsakovės teisę laisvai ir nevaržomai disponuoti savo turtu. Dėl šių priežasčių atsakovei kyla kliūčių tiek tinkamai vykdyti jungtinės veiklos sutartį, tiek savo nuožiūra disponuoti trumpalaikiu turtu. Pati apeliantė yra pripažinusi, kad trumpalaikio turto sąraše nurodytas turtas (betono ir gelžbetonio gamybos linijų sudėtinės dalys) kartu su UAB „Sprendimų medis“ priklausančiu turtu sudaro bendrą bent 86 000 Eur sumą (Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties 2 psl.).
6. Skolų iš debitorių susigrąžinimas yra realus, nes, vertinant atsakovės debitorius, nėra jokio pagrindo teigti, kad visų atsakovės debitorių įsiskolinimai yra beviltiški ir dėl to tokie debitoriniai įsiskolinimai neapskaitomi atsakovės realiai gautinu turtu. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog atsakovės debitoriai yra nemokūs. Priešingai, atsakovės debitoriai yra mokūs ir pajėgūs grąžinti atsakovei debitorines skolas, todėl atsakovės debitorių skolų sumos pagrįstai priskaičiuotos prie bendros atsakovės turto masės.
7. UAB „Sprendimų medis“ skola atsakovei 2016 metais siekė daugiau nei 200 000 Eur, tačiau iki 2018 m. birželio 27 d. ši skola buvo sumažinta iki 123 242,76 Eur. Negalima sutikti su atskirojo skundo argumentacija, kad UAB „Sprendimų medis“ skolą atsakovei moka tik iš grynojo pelno. UAB „Sprendimų medis“ yra veiklą vykdanti ir finansiškai stabili įmonė, kuri yra pajėgi grąžinti atsakovei likusį įsiskolinimą. UAB „Sprendimų medis“ 231 696 Eur įsiskolinimas atsakovei susidarė dėl 2014 metais parduotos betono ir gelžbetonio gamybai reikalingos įrangos, kuria nuo 2014 metų neteisėtai naudojasi apeliantė. Apeliantė nutyli jai gerai žinomą aplinkybę, kad UAB „Sprendimų medis“ yra sustabdęs visišką atsiskaitymą su atsakove būtent dėl apeliantės ir su ja tiesiogiai susijusių įmonių (UAB „Aksa holdingas“ ir AB „Aksa NT“) neteisėtų veiksmų, dėl kurių vyko ginčai teismuose (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-761-178/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-7-199-248/2017 ir Nr. 3K-3-287-690/2018). UAB „Sprendimų medis“ Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-176-601/2018 siekia išreikalauti įrangą iš neteisėtos valdytojos – apeliantės. Tik pasibaigus ginčui teisme UAB „Sprendimų medis“ atgaus teisę nevaržomai naudotis jam nuosavybės teise priklausančia įranga.
8. Vieši duomenys paneigia atskirajame skunde dėstomus argumentus dėl atsakovės debitorės UAB „LADAVAS“ tariamo restruktūrizuojamos įmonės statuso ir nemokumo. UAB „LADAVAS“ pelno (nuostolių) ataskaita už 2017 metus patvirtina, kad UAB „LADAVAS“ veikia pelningai – 2017 metais UAB „LADAVAS“ grynasis pelnas sudarė virš 200 000 Eur. Visa tai rodo, kad apeliantė nepagrįstai kvestionuoja UAB „LADAVAS“ mokumo ir debitorinės skolos grąžinimo atsakovei klausimą.
9. Nėra jokių abejonių, kad mokėtino pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) permoka yra realiai grąžintina. Be to, atsakovė būtų galėjusi šią permoką sudengti su mokėtino PVM skola, jeigu apeliantės įmonių grupė nebūtų iš VMI perėmusi reikalavimo į atsakovę.
10. Pati apeliantė turi finansinių įsiskolinimų atsakovei. Šia suma galėtų būti mažinamas atsakovės skolos apeliantei dydis, nes apeliantė veikia pelningai ir nėra abejonių, kad apeliantės debitorinė skola atsakovei galėtų būti išieškota.
11. Atsakovė yra stabilus verslo subjektas, nes vykdo veiklą, teikiančią pastovias pajamas. Atsakovė vykdo statinių, automobilių nuomos bei jungtinės veiklos sutartis: UAB „Sprendimų medis“ yra teikiamos sąskaitos už statinio nuomą, atsakovė ir jungtinės veiklos partnerė UAB „Ariogalos statybinės konstrukcijos“ rengiasi gaminti betono ir gelžbetonio produktus (formuoja žaliavų tiekėjų ir pagamintos produkcijos pirkėjų ratą, ruošiasi perimti įrangą iš neteisėto apeliantės valdymo). Apeliantės pozicija, kad atsakovės veikla tėra imitacija, yra nepagrįsta, nes būtent dėl neteisėtų apeliantės veiksmų atsakovė negalėjo laiku perduoti įrangos jungtinės veiklos partnerei. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, kuria ankstesniam AB „Aksa“ vadovui buvo skirta bauda už laikinųjų apsaugos priemonių, draudžiančių naudotis atsakovės turtu, nevykdymą, taip pat Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2VP-486844/2018 dėl baudos dabartiniam apeliantės vadovui skyrimo už tos pačios nutarties nevykdymą, nes apeliantė, siekdama išvengti paskirtos sankcijos už neteisėtus veiksmus, pakeitė generalinį direktorių kitu asmeniu. Kadangi atsakovė vykdo veiklą bei vysto naujus projektus, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė nebus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.
12. Apeliantė yra nesąžininga, piktnaudžiauja savo teisėmis, inicijuoja nepagrįstus teismo procesus prieš atsakovę, siekia daryti jai spaudimą, be teisinio pagrindo pažeisti atsakovės teises ir interesus, sukelti atsakovei žalos bei patenkinti savo neteisėtus interesus – perimti atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą (sudėtines betono ir gelžbetonio gamybinių linijų dalis, kurios yra sumontuotos apeliantės įmonių grupei priklausančiuose statiniuose). Tačiau bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip šalis siejusių teisinių santykių ir kilusių tarpusavio ginčų teisinio įvertinimo būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-162/2014). Sistemingą apeliantės veikimą prieš atsakovę patvirtina įsiteisėjusios Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2A-761-178/2015, Nr. e2A-145196/2016, Nr. 2A-329-178/2016, Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-228-544/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-199-248/2017 ir Nr. 3K-3-287-690/2018.
13. 2016 metais UAB „Aksa holdingas“ iš esmės analogiškomis aplinkybėmis inicijavo atsakovei bankroto bylos iškėlimą, tačiau Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo atsisakyta kelti atsakovei bankroto bylą (teismas konstatavo, kad UAB „Aksa holdingas“ tokiu būdu galimai siekia daryti atsakovei spaudimą) ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-493-370/2017 šią teismo nutartį paliko nepakeistą. Be to, UAB „Aksa holdingas“, dalyvaudama atsakovės restruktūrizavimo byloje, reiškė suinteresuotumą, kad atsakovės restruktūrizavimo byla būtų tęsiama, kad atsakovė būtų išsaugota kaip veikianti įmonė, nes UAB „Aksa holdingas“, siekdama įgyti reikalavimo teises į atsakovę, sumokėjo atsakovės skolą VMI ir taip tapo atsakovės kreditore. UAB „Aksa holdingas“, sumokėdama VMI atsakovės skolą, siekė vienintelio tikslo – kaip didžioji kreditorė daryti didesnį spaudimą atsakovei tarp šalių vykstančiuose ginčuose teismuose, o dabar to paties siekia ir apeliantė, nes nors atsakovė turi likvidaus turto, tačiau apeliantė iki šiol nebando iš jo išsiieškoti skolos ar jos dalies. Kadangi UAB „Aksa holdingas“ nei atsakovės restruktūrizavimo byloje nei 2016 metais inicijuotoje bankroto byloje nepavyko perimti atsakovės kontrolės, ši įmonė perleido reikalavimą apeliantei, kuri iš naujo per bankroto procesą bando įgyti atsakovės kontrolę ir atsakovei priklausančią, tačiau apeliantės neteisėtai valdomą įrangą.
14. Atskirojo skundo reikalavimas iškelti atsakovei bankroto bylą atmestinas, nes prieštarauja ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalyje nustatytam imperatyvui, kad Lietuvos apeliacinis teismas negali priimti nutarties iškelti bankroto bylą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovei UAB „VESPILA“ bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
12. Atsakovė UAB „VESPILA“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – UAB „LADAVAS“ 2017 metų pelno (nuostolių) ataskaitą, AB „Aksa“ 2016 metų pelno (nuostolių) ataskaitą, Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-64-844/2016, UAB „CCS-customers care services“ 2018 m. liepos 10 d. raštą, UAB „Aksa holdingas“ 2016 m. liepos 20 d. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nutarties, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. raštą „Dėl atskirojo skundo kopijų siuntimo ir atsiliepimų pateikimo“ bei voką, kuriame šis raštas kartu su atskiruoju skundu buvo siųstas atsakovės restruktūrizavimo administratorei UAB „Renavita“.
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad atsakovė naujai pateiktais įrodymais grindžia atskirojo skundo argumentų nepagrįstumą, siekdamas visapusiškai išnagrinėti bylą, naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų

14. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas). Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl abiejų šių bankroto bylos iškėlimo pagrindų, tačiau nenustatė nė vieno iš jų. Apeliantės teigimu, egzistuoja abu ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatyti pagrindai, dėl kurių atsakovei turėjo (turi) būti iškelta bankroto byla.

Dėl atsakovės (ne)mokumo vertinimo

15. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė. Be to, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Taigi tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018).
16. Nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi apeliantė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą ex officio rinkti įrodymus, reikalingus tinkamai nustatyti atsakovės finansinę būklę, iš esmės siekia nepagrįstai teismui perkelti įrodinėjimo naštą, nors, kaip teisingai nurodyta atskirajame skunde, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018).
17. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo kelti atsakovei bankroto bylą, padarė iš atsakovės 2018 m. birželio 29 d. balanso nustatęs, kad įmonė turi turto už 298 402 Eur, o iš įmonės kreditorių sąrašo, sudaryto 2018 m. birželio 27 d., nustatęs, jog pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 68 367,98 Eur, t. y. nustatęs, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto.
18. Pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo iš įmonės kreditorių sąrašo, sudaryto 2018 m. birželio 27 d., nustatyta aplinkybė, jog pradelsti atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 68 367,98 Eur, atskirajame skunde nėra ginčijama. Taigi pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį ir aptartą teismų praktiką, sprendžiant dėl atsakovės (ne)mokumo, nurodytą pradelstų įmonės įsipareigojimų mastą reikia palyginti su įmonės turimo turto realia verte. Atskirajame skunde akcentuojama aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atsakovę įvertino kaip mokią įmonę, nes nepagrįstai visą į UAB „VESPILA“ balansą įrašytą turtą laikė realiai egzistuojančiu, nors iš tikrųjų atsakovės turto vertė yra daug mažesnė už apskaitytą 2018 m. birželio 27 d. balanse. Todėl šios aplinkybės ir tikrintinos apeliacine tvarka.
19. Didžiąją 2018 m. birželio 27 d. balanse apskaityto atsakovės turto dalį sudaro trumpalaikis turtas (263 490 Eur iš 298 402 Eur). Didelę 2018 m. birželio 27 d. balanse apskaityto atsakovės trumpalaikio turto dalį sudaro pirkėjų (UAB „Sprendimų medis“, Nukem technologies Gmbh ir AB „Aksa“) skolos – 126 220 Eur. Dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018).
20. Apeliantė atskirajame skunde neginčija savo ir Nukem technologies Gmbh, kaip atsakovės debitorių, galimybių grąžinti atsakovei turimas skolas (atitinkamai 1 003,88 Eur ir 1 973,59 Eur), tačiau teigia, kad 123 242,76 Eur skolos iš UAB „Sprendimų medis“ atgavimas vertintinas kaip neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės pozicija. Kaip paaiškina atsakovė, UAB „Sprendimų medis“ įsiskolinimas atsakovei susidarė dėl 2014 metais parduotos betono ir gelžbetonio gamybai reikalingos įrangos, kurią apeliantė trukdo naudoti UAB „Sprendimų medis“, ir būtent dėl apeliantės ir su ja tiesiogiai susijusių įmonių (UAB „Aksa holdingas“ ir AB „Aksa NT“) neteisėtų veiksmų UAB „Sprendimų medis“ yra sustabdęs visišką atsiskaitymą už įrangą su atsakove.
21. Nėra jokio pagrindo pritarti apeliantės teiginiui, kad UAB „Sprendimų medis“ skolą atsakovei gali mokėti tik iš grynojo pelno. Pati apeliantė pateikė duomenis, kad UAB „Sprendimų medis“ skola atsakovei 2016 m. lapkričio 1 d. buvo 231 696,01 Eur. Tai reiškia, kad UAB „Sprendimų medis“ sugebėjo per mažiau nei 2 metus daugiau nei 100 000 Eur sumažinti savo įsiskolinimą atsakovei. Iš pačios apeliantės pateiktų duomenų apie UAB „Sprendimų medis“ taip pat matyti, kad 2016 metais ji turėjo turto daugiau kaip už 200 000 Eur, nors 2017 metų duomenys nėra pateikti, tačiau jos veikla 2015–2016 metais buvo pelninga, o didžiąją dalį mokėtinos sumos sudarė būtent skola atsakovei. Priešingai nei teigia apeliantė, UAB „Sprendimų medis“ 2016 metų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys bei mažas darbuotojų skaičius nepatvirtina šios įmonės nemokumo ar negalėjimo atsiskaityti su atsakove. Taigi UAB „Sprendimų medis“ skola atsakovei vertintina kaip realus atsakovės turtas.
22. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad nors atsakovės balanse dalis trumpalaikio turto (84 474 Eur) yra nurodyta kaip kitos gautinos sumos, tačiau atsakovė nėra pateikusi jokių tokio turto sudėtį pagrindžiančių duomenų. Įvertinęs 2018 m. birželio 27 d. balansą ir atsakovės debitorių sąrašą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad balanse kaip kitos gautinos sumos yra nurodyta iš UAB „LADAVAS“ iki metų pabaigos turima gauti suma (68 084,99 Eur) ir PVM permoka (16 389,57 Eur). Pirmosios instancijos teismo nustatytas faktas, kad UAB „LADAVAS“ yra iškelta restruktūrizavimo byla, neatitinka tikrovės, nes tai paneigia tiek vieši Juridinių asmenų registro duomenys apie įmonės statusą, tiek ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, pagal kuriuos UAB „LADAVAS“ net nėra inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Atsakovės pateikta UAB „LADAVAS“ pelno (nuostolių) ataskaita už 2017 metus patvirtina, kad UAB „LADAVAS“ veikia pelningai – 2017 metais UAB „LADAVAS“ grynasis pelnas sudarė 239 475 Eur. Kadangi šie duomenys ne paneigia, o patvirtina UAB „LADAVAS“ galimybes iki metų pabaigos sumokėti atsakovei 68 084,99 Eur, tai ši iš UAB „LADAVAS“ gautina suma vertintina kaip realus atsakovės turtas. Be to, apeliantė nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų ar įrodymų, dėl kurių PVM permoka (16 389,57 Eur) neturėtų būti įtraukta į atsakovės turto masę.
23. Pirktų prekių, skirtų perparduoti, tiek 2017 metų, tiek ir 2018 m. birželio 27 d. balanse vertė – 45 096 Eur. Šios prekės yra detalizuotos atsakovės 2018 m. birželio 27 d. sudarytame trumpalaikio turto sąraše: automobilis VW Caddy, šviestuvai, hidrauliniai vibratoriai, hidraulinis blokas, krovininis vagonas ir kt. (b. l. 53). Nors apeliantė teigia, kad šių prekių nerealizavimas rodo jų nelikvidumą, tačiau atsakovė paaiškina, jog prekės, skirtos perparduoti, yra toks turtas, kuriuo jau daugiau nei 2,5 metų neteisėtai naudojasi apeliantė ir jo neatiduoda atsakovei. Iš Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir AB „Aksa“ uždrausta naudotis UAB „VESPILA“ nuosavybės teise priklausančiu turtu, matyti, kad šioje nutartyje įvardytas turtas apima ir visas atsakovės nurodytas prekes, skirtas perparduoti, išskyrus automobilį VW Caddy ir šviestuvus. Iš tikrųjų atsakovės nurodytame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-690/2018 50 punkte yra konstatuota, kad AB „Aksa“ jau 2,5 metų nevykdo įsiteisėjusios Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties, kurioje buvo pritaikytas draudimas AB „Aksa“ savo veikloje naudotis atsakovei UAB „Vespila“ priklausančia įrangos dalimi. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 skyrė AB „Aksa“ vadovui 150 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną įvykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį, tačiau AB „Aksa“ ir toliau nevykdo minėtos teismo nutarties.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad būtent apeliantė yra susijusi su tuo, jog atsakovė negali realizuoti jai priklausančio Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje nurodyto turto, skirto perparduoti, kurio vertė 42 250 Eur, tačiau šis turtas realiai egzistuoja ir todėl pagrįstai apskaitytas kaip atsakovės trumpalaikis turtas. Faktą, kad taip pat ir Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje nenurodytas atsakovės turtas, skirtas perparduoti, t. y. automobilis VW Caddy ir šviestuvai, kurių vertė – 2 845,66 Eur, yra realus ir likvidus atsakovės turtas, paneigiančių duomenų byloje nėra. Taigi turtas, skirtas perparduoti, 2018 m. birželio 27 d. balanse pagrįstai apskaitytas kaip realus 45 096 Eur vertės atsakovės turtas.
25. Iš 2018 m. birželio 27 d. balanso ir atsakovės debitorių sąrašo matyti, kad kaip sumokėtas avansas yra apskaityta advokatui Vitoldui Martovičiui sumokėta 5 596,08 Eur suma. Apeliantė nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų ar įrodymų, dėl kurių advokatui Vitoldui Martovičiui sumokėtas avansas (5 596,08 Eur) neturėtų būti įtrauktas į atsakovės turto masę. 2018 m. birželio 27 d. balanse kaip žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės apskaitytas 2 102,65 Eur vertės turtas yra detalizuotas atsakovės 2018 m. birželio 27 d. sudarytame trumpalaikio turto sąraše: laboratorinė betono maišyklė, autopriekabos, automobilis HONDA Accord, krovininis automobilis VW LT-50, tiltinis kranas ir kt. (b. l. 53). Faktą, kad šis atsakovės turtas yra realus ir likvidus atsakovės turtas, paneigiančių duomenų byloje nėra. Taigi žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės 2018 m. birželio 27 d. balanse pagrįstai apskaitytos kaip realus 2 102,65 Eur vertės atsakovės turtas.
26. Didžiąją 2018 m. birželio 27 d. balanse apskaityto ilgalaikio turto dalį (26 414,35 Eur iš 34 912 Eur) sudaro transporto priemonė – automobilis BMW X5. Iš tikrųjų atskirajame skunde pagrįstai nurodoma, kad pagal teismų formuojamą praktiką lizingo objektai iki visiško jų išpirkimo lizingo gavėjo balanse kaip turtas, jo valdomas nuosavybės teise, neapskaitytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1514-241/2017). 2018 m. birželio 27 d. atsakovės kreditorių sąraše Luminor Lizingas UAB buvo nurodyta kaip atsakovės kreditorė, kuriai atsakovė skolinga 35 142,65 Eur (atsiskaitymo terminas – 2019 m. spalio 16 d., pastabose nurodyta, kad tai BMW lizingas, 900 Eur/mėn.). Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė pateikė UAB „CCS-customers care services“ 2018 m. liepos 10 d. raštą, kuris patvirtina, jog atsakovės negrąžinta pagrindinė skola ir delspinigiai Luminor Lizingas UAB – 0 Eur, tačiau jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų tinkamą automobilio lizingo sutarties įvykdymą ir jos nuosavybės teisę į šį automobilį, atsakovė nepateikė. Iš išrašo apie atsakovės turimas ir valdomas kelių transporto priemones matyti, kad Kelių transporto priemonių registre atsakovė nurodyta tik kaip šio automobilio valdytoja, o ne savininkė. Taigi vien atsakovės pateiktas UAB „CCS-customers care services“ 2018 m. liepos 10 d. raštas nėra pakankamas įrodymas, iš kurio būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad atsakovė yra automobilio BMW X5 savininkė ir todėl šis turtas galėjo būti apskaitytas jos balanse.
27. Byloje nėra ginčo, kad kaip pastatai ir statiniai atsakovės balanse apskaitytas turtas yra atsakovei priklausantis autogaražas. Apeliantė neginčija, kad autogaražas priklauso atsakovei ir kad balanse nurodyta šio turto vertė (7 680 Eur) yra reali. Apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad šis turtas yra areštuotas, nepaneigia to, jog tai yra realiai egzistuojantis atsakovės turtas. Nors šiam atsakovės turtui taikomi tam tikri suvaržymai, tačiau tai nereiškia, kad jis neturėtų būti įtraukiamas į bendrą atsakovės turto masę, nes, kaip teisingai nurodo atsakovė, jeigu areštuotas autogaražas būtų realizuotas ir gautos už jį lėšos būtų panaudotos apmokėti atsakovės skolas (bent iš dalies), sumažėtų ne tik atsakovės turtas, tačiau taip pat sumažėtų ir atsakovės įsipareigojimų dydis.
28. 2018 m. birželio 27 d. balanse kaip finansinis turtas apskaitytas 603 Eur vertės turtas, kurį sudaro asocijuotųjų įmonių akcijos (579 Eur) ir kitas finansinis turtas (24 Eur). Be to, 2018 m. birželio 27 d. balanse kaip mašinos ir įranga apskaitytas 215,11 Eur vertės turtas, kuris yra detalizuotas 2018 m. birželio 27 d. ilgalaikio turto sąraše, nurodant, kad tai vibracinis presas, įrengimai gelžbetonio žiedų gamybai ir traktorius (b. l. 52). Apeliantė atskirajame skunde neginčija nei šio turto vertės, nei to, kad jis realiai egzistuoja ir kad priklauso atsakovei, taigi jis pagrįstai įtrauktas į bendrą atsakovės turto masę.
29. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės 2018 m. birželio 27 d. balanse nurodytą atsakovės ilgalaikio turto masę sumažinti nuo 34 912 Eur iki 8 498 Eur (neįtraukiant automobilio vertės). Jau minėta, kad atsakovės 263 490 Eur vertės trumpalaikis turtas yra realus. Kadangi atsakovė iš viso turi 271 988 Eur vertės turto, tai jos pradelsti įsipareigojimai, kurie sudaro 68 367,98 Eur, neviršija pusės atsakovės turimo turto vertės. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovę ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme vertino kaip mokią įmonę.

Dėl atsakovei gresiančio nemokumo

30. Pagal teismų praktiką, nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-505-798/2018). Tai iš esmės atitinka ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytą sąlygą, kuriai esant įmonei keliama bankroto byla, t. y. kai nustatoma, kad įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas).
31. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė neturi pradelstų įsipareigojimų darbuotojams, yra atsiskaičiusi su VSDFV, nors 2018 m. birželio 29 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonės grynasis ataskaitinio laikotarpio (2018 metų) nuostolis – 26 703 Eur, tačiau 2017 metais įmonė dirbo pelningai. Iš atsakovės kreditorių sąrašo, sudaryto 2018 m. birželio 27 d., matyti, kad didžiausia atsakovės skola yra būtent ieškovei nesumokėta suma – 65 823 Eur, tačiau didžioji dalis šio atsakovės įsipareigojimo ieškovei tapo priverstinai vykdytinu tik po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas priėmė UAB „VESPILA“ nepalankią 2018 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-269-236/2018 ir tą pačią dieną pradinė kreditorė UAB „Aksa holdingas“ perleido ieškovei savo reikalavimo teises į atsakovę, be kita ko, kylančias iš Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-269-236/2018, o iki tol dėl šios skolos priteisimo vyko ginčas teisme. Be to, kaip nurodyta atsakovės kreditorių sąraše, sudarytame 2018 m. birželio 27 d., atsakovės skolų mokėjimo terminai suėjo (sueis) 2018–2019 metais, t. y. atsakovė neturi ilgą laiką nemokamų skolų. Visa tai neleidžia daryti išvados, kad atsakovė neabejotinai negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.
32. Vertindamas atskirojo skundo argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad atsakovė nevykdo realios veiklos, tik ją imituoja, arba kad atsakovės veikla nėra efektyvi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal teismų praktiką įstatymų leidėjo suteikta kreditoriui galimybe inicijuoti bankroto procedūrą draudžiama piktnaudžiauti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-211-330/2016). Bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip šalis siejusių (galėjusių sieti) teisinių santykių ir kilusių tarpusavio ginčų teisinio įvertinimo būdas, kadangi bankroto bylos iškėlimas neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, todėl bankroto bylos inicijavimas taikytinas kaip kraštutinė priemonė įmonėms, akivaizdžiai negalinčioms vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne kaip šalių tarpusavio ginčų sprendimo būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-529-178/2015). Bankroto bylos inicijavimas taip pat negali būti taikomas kaip spaudimo priemonė skolininkui.
33. Kaip teisingai yra nurodžiusi atsakovė, 2016 metais po to, kai buvo nutraukta atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla, nes laiku nebuvo pateiktas restruktūrizavimo planas, UAB „Aksa holdingas“ inicijavo atsakovei bankroto bylos iškėlimą, tačiau Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo atsisakyta kelti atsakovei bankroto bylą ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-493-370/2017 šią teismo nutartį paliko nepakeistą. Panevėžio apygardos teismas, 2016 metais atsisakydamas iškelti atsakovei bankroto bylą, nurodė, kad tikėtina, jog UAB „Aksa holdingas“ daro spaudimą atsakovei. Atsakovė ir ieškovės 2018 metais pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo laiko ieškovės daromo spaudimo UAB „VESPILA“ priemone.
34. Iš atsakovės procesiniuose dokumentuose aprašytų teismuose nagrinėtų (nagrinėjamų) šalių tarpusavio ginčų, kuriuos patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, matyti, kad pati ieškovė ir su ja susijusios įmonės yra prisidėjusios prie to, jog atsakovė, vykdydama veiklą, turi finansinių sunkumų. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-10-755/2017 uždraudė AB „Aksa“ savo ūkinėje komercinėje veikloje naudotis UAB „VESPILA“ nuosavybės teise valdomais daiktais (pastatais ir susisiekimo komunikacijomis), o ieškinio reikalavimą uždrausti AB „Aksa“ naudotis UAB „VESPILA“ nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ginčas dėl šios ieškinio dalies iki šiol dar nėra išnagrinėtas). Jau minėta, kad kasacinis teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-690/2018 konstatavo, jog ieškovė jau 2,5 metų nevykdo įsiteisėjusios Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties, kurioje buvo pritaikytas draudimas AB „Aksa“ savo veikloje naudotis atsakovei UAB „Vespila“ priklausančia įrangos dalimi.
35. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos atsakovei (ne)iškėlimo, galėjo atsakovės sudarytą pastato nuomos sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia, jeigu pagal byloje nustatytas aplinkybes būtų konstatavęs, kad toks faktas yra akivaizdus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), tačiau to nepadarė. Vien tai nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo bankroto bylos atsakovei (ne)iškėlimo klausimą ir dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta, nes nurodyta nuomos sutartis nebuvo esminis įrodymas, lėmęs pirmosios instancijos teismo išvadą dėl bankroto bylos atsakovei neiškėlimo.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimą, ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nenustatė ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų, dėl kurių atsakovei galėtų būti iškelta bankroto byla, egzistavimo, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors atsakovė pareiškė prašymą priteisti iš apeliantės bylinėjimo išlaidas, tačiau tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų jai priteisimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                         Artūras Driukas