Civilinė byla Nr. e2A-501-889/2024
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04779-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1;
2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.11
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U TA R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 16 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Larisos Šimanskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui A. P. Ž. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo A. P. Ž. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl sąskaitos dalies pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, N. N.-G., B. J., D. L., uždaroji akcinė bendrovė „D.“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 2 376,57 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimo pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu teikė namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovui paminėtame name nuosavybės teise priklauso trys patalpos. Atsakovas už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas pagal išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) neatsiskaitė, todėl susidarė 2 376,57 Eur skola.
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė teismo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad nors namo patalpų savininkų susirinkimo metu buvo išrinktas namo gyventojų atstovu, tačiau nebuvo informuotas, kad ketinama remontuoti namo stogą, nežinojo, kad buvo vykdomi namo stogo remonto darbai. Ne kartą telefonu kalbėjo su ieškovės atstovais, prašydamas pateikti atliktos stogo ekspertizės, sudarytos darbų sąmatos, atliktų darbų aktų kopijas, tačiau jokie dokumentai nebuvo pateikti. Pažymėjo, kad ieškinyje nurodoma, kad skola susidarė už suteiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tačiau už šias paslaugas yra atsiskaitęs. Pažymėjo ir tai, kad ieškinyje minimoje sąskaitoje faktūroje yra du kartus apskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM).
4. Atsakovas pareiškė priešieškinį, prašydamas: pripažinti, kad ieškovė neatliko čerpinio stogo remonto darbų, adresu (duomenys neskelbtini) g. 13, Klaipėda, kurie nurodomi PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl 2 328,41 Eur sumos už čerpinio stogo, adresu (duomenys neskelbtini), remontą, kurių ieškovė faktiškai neužsakė ir neatliko; priteisti ir išieškoti iš ieškovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinis grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Ieškovė dėl tariamo čerpinio stogo remonto darbų atlikimo bylai pateikė du atliktų darbų aktus: 2021 m. birželio mėn. (sudaryta pagal 2021 m. birželio mėn. kainas), atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. balandžio 27 d. (sudaryta pagal 2022 m. balandžio mėn. kainas) atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Atliktų darbų aktuose užsakovu nurodoma ne ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)”, o visiškai kita bendrovė – UAB „(duomenys neskelbtini) ”. Dar daugiau, UAB „D.” išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, serija (duomenys neskelbtini), nurodoma kaip pardavėja, o gavėja – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje pateikta Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Rangos) taip pat sudaryta tarp UAB „D.” ir tariamus rangos darbus užsakiusios bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)”. Atsakovo nuomone, ieškovė neturi reikalavimo teisės reikšti atsakovui reikalavimą dėl 2 328,41 Eur skolos už stogo remonto darbus.
4.2. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, atsakovui pateikė sąskaitas už suteiktas 2022 m. balandžio mėn. paslaugas, kurių realiai nei ieškovė, nei ieškovės rangovai / subrangovai nesuteikė, ieškovė nepatyrė jokių nuostolių ar išlaidų.
4.3. Be to, ieškovė vykdė daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statinio būklės nuolatinius stebėjimus, o apie patikrinimo rezultatus atitinkamai pažymėdavo žurnale. Laikotarpiu nuo 2018 iki 2021 metų nebuvo nustatyta, kad stogas ar atskiros jo dalys yra susidėvėjusios ar būtinas remontas. Ieškovė informacijos apie planuojamus stogo remonto darbus atsakovui ir kitiems patalpų savininkams nepateikė, darbams atlikti konkurso neorganizavo.
4.4. Ieškovė, pateikdama atsakovui (atitinkamai ir kitiems butų savininkams) sąskaitą už tariamai atliktus čerpinio stogo remonto darbus, netinkamai nurodė darbų sumą. Pagal bylai pateiktą UAB „D.“ sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), matyti, kad nurodoma suma be PVM yra 5 488,85 Eur, su PVM – 6 641,51 Eur. Ieškovė pateiktose sąskaitose už komunalines paslaugas nurodo, jog tariamų darbų suma yra 8 036,23 Eur. Atlikus matematinį skaičiavimą, matyti, kad ieškovė nuo 6 641,51 Eur sumos jau su PVM dar kartą taiko ir prideda PVM, tokiu būdu gaunama reikalaujama bendra 8 036,23 Eur suma (5 488,85 Eur + 21 proc. PVM = 6 641,51 Eur; 6 641,51 Eur + 21 proc. PVM = 8 036,23 Eur). Ieškovė neteisėtai du kartus priskaičiuoja pridėtinės vertės mokestį.
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad rangos sutartis čerpinio stogo remonto darbams atlikti buvo pasirašyta su UAB „D.“, kuri ir įgyvendino namo stogo remonto rangos darbus. Byloje yra pateikta: atliktų darbų aktas, sąskaita, mokėjimo nurodymas, kad UAB ,,D.“ buvo atliktas mokėjimas už atliktus darbus, kurių suma 5 488,85 Eur be PVM. Be to, byloje pateiktas 2021 m. birželio 2 d. statinio apžiūros aktas, kuriuo buvo konstatuota, jog namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), čerpinis stogas po žiemos yra avarinės būklės, todėl buvo organizuojami stogo remonto darbai. Pažymėjo, kad atsakovas atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto neginčija, o nenuginčijus atliktų darbų akto, negalima konstatuoti, kad darbai nebuvo atlikti. Kiti namo gyventojai sąžiningai susimokėjo už atliktus darbus. Juolab, kad namo stogo remonto darbai buvo atlikti tinkamai, pretenzijų dėl jų kokybės ir apimčių išreikšta nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė, nusprendė priteisti iš atsakovo A. P. Ž. 2 328,41 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 2 328,41 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 069,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kitą ieškinio dalį atmetė.
7. Dėl skolos už bendrojo naudojimo objektų administravimą ir priežiūrą teismas konstatavo, kad 2022 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma 2 376,57 Eur suma, iš kurios 48,16 Eur suma yra už namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, namo bendrosios nuosavybės administravimą, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, teritorijos nuolatinę priežiūrą. Atsakovas pateikė duomenis, kad 2022 m. gegužės 23 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 48,16 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodė, kad mokama pagal 2022 m. balandžio mėn. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė bylai nepateikė atsakovui priskaičiuotų mokėti ir atsakovo sumokėtų sumų suvestinės, iš kurios būtų galima matyti, kokiai prievolei padengti buvo įskaityta atsakovo 2022 m. gegužės 23 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 48,16 Eur suma, tuo tarpu pačios ieškovės parengtas ir prievolės sumokėti 2 376,57 Eur sumą pagrindu nurodomas dokumentas – 2022 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – rodo, kad 2022 m. balandžio 30 d. atsakovas nepadengtų įsiskolinimų neturėjo, iki 2022 m. gegužės 31 d. mokėtina suma sudaro 2 376,57 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad atsakovo prievolė atsiskaityti už bendrosios nuosavybės administravimo ir priežiūros paslaugas, suteiktas 2022 m. balandžio mėnesį, pasibaigė įvykdymu iki kreipimosi į teismą dienos, todėl teismas ieškinį dėl šios dalies atmetė.
8. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pastato, adresu (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbai operatyviai buvo atlikti todėl, kad 2021 m. balandžio 14 d. ir pakartotinai 2021 m. balandžio 29 d. buvo gauti namo gyventojo pranešimai apie prastą stogo būklę. Pastato stogas neatitiko privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų. Tam, kad namo administratoriui būtų pagrindas nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus, stogo ar statinio būklė tokiu atveju nebūtinai turi būti įvertinta kaip avarinė.
9. Nors atsakovas nurodė, kad ieškovė stogo remonto darbų neužsakė ir neatliko, todėl neturi teisės reikalauti su šiais darbais susijusių išlaidų atlyginimo ir nėra tinkama ieškovė byloje, teismas argumentavo, kad bylai pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė, pasinaudodama administravimo nuostatų suteikiamomis teisėmis ir vykdydama nustatytas pareigas, sudarė Techninės priežiūros, remonto ir kitų darbų sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri kaip rangovė stogo remonto darbams atlikti pasitelkė subrangovę UAB „D.“, t. y. ieškovė atliko (organizavo) stogo remonto darbų atlikimą, todėl turi teisę reikalauti išlaidų atlyginimo.
10. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatavo, kad ginčo stogo remonto darbai vykdyti 2020 m. sausio 20 d. Techninės priežiūros, remonto ir kitų darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pasirašyta įvykdžius darbų pirkimo konkursą, pagrindu. Teismas pažymėjo, kad darbų pirkimo konkursą laimėjusi rangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangovus turi teisę pasirinkti savo nuožiūra. Be to, pažymėjo ir tai, kad ieškovės, kaip namo administratorės, pareigų atlikimas, nesant šiuo aspektu pareikštų jokių materialinių reikalavimų, nėra bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atsakovo argumentus dėl rangovės parinkimo atmetė.
11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad darbų faktiškai nebuvo atlikta tokia apimtimi, kokios apmokėjimo ieškovė reikalauja iš atsakovo, galbūt buvo pakeista tik 24 vnt. kraiginių čerpių. Teismas akcentavo, kad atsakovas savo nesutikimą su šia darbų apimtimi iš esmės įrodinėja savo subjektyviais paaiškinimais, kurie yra nenuoseklūs. Teismas pažymėjo, kad atsakovas priešieškiniu neformulavo reikalavimo dėl darbų kokybės, todėl darbų atlikimo technologija ir galimi darbų kokybės trūkumai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad darbų kaina yra per didelė.
12. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas nurodo, kad ieškovės pastato bendraturčiams paskirstyta darbų kaina (8 036,23 Eur) yra apskaičiuota du kartus pritaikius pridėtinės vertės mokestį, tačiau šis atsakovo vertinimas grįstas prielaida. Teismas pažymėjo, kad, kaip paaiškino teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, į ieškovei perduotų darbų kainą įeina ne tik kaip subrangovo pasitelkto UAB „D.“ darbų kaina, bet ir paties trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų priežiūros darbų kaina ir patirtos išlaidos.
13. Teismas nurodė, kad nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalį, todėl atsakovo prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė kaip nepagrįstą, pažymėdamas, kad ieškovė pasinaudojo jai CPK suteikta teise kreiptis į teismą su ieškiniu, kuriame ieškovė nurodė motyvus ir argumentus, dėl kurių, jos nuomone, yra pažeistos jos, kaip namo administratorės, teisės į atlyginimą už bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros paslaugas, išlaidų už remontą kompensavimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. Ž. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimus, priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
14.1. Apeliantas pažymėjo, kad pagal UAB „D.“ 2022 m. balandžio 28 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) užsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gegužės 26 d. sumokėjo rangovei tik 5 488,85 Eur (apmokėdama sąskaitą be PVM mokesčio). Todėl neaišku, kodėl atsakovei ir kitiems tretiesiems asmenims (objekto bendraturčiams) turtinis reikalavimas kildinamas iš žymiai didesnės sumos nei sumokėta rangovei. Be to, akcentuojama, kad byloje esantis dokumentas – 2022 m. balandžio 28 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė vadybininkė M. B. nurodo inžinerinių paslaugų planuojamo darbo pradžią ir pabaigą (2022 m. balandžio 28 d. 00:00), o pastatų priežiūros inžinierius (UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vykdytojas) A. G. pasirašytinai patvirtina 8 036,23 Eur atliktų darbų sumą, pasirašytas tik užsakovo atstovo A. G., net fiziškai nebuvusio objekte. Apelianto nuomone, čerpinio stogo remontas pagal Rangos sutartį nebuvo vykdomas.
14.2. Atsakovas akcentuoja, kad, tik kitiems objekto bendraturčiams susimokėjus už 2022 m. balandžio 30 d. ieškovės išrašytas sąskaitas, Rangos sutartyje įvardyta užsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, įvertinusi tokią situaciją, tik 2022 m. gegužės 26 d. bankiniu pavedimu sumokėjo tariamą atliktų statybos darbų kainą UAB „D.“ be PVM mokesčio.
14.3. Jeigu ieškovė su techninio prižiūrėtojo ir kitų subrangovų iniciatyva čerpinio stogo remonto darbus ir būtų atlikusi, ji privalo reikalauti tinkamos darbų atlikimo kokybės standartų iš Rangos sutarties šalių, o ne iš atsakovo. Taigi antstolės V. D. 2022 m. lapkričio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pagrindu ieškinys dėl netinkamai atliktų objekto techninės priežiūros darbų ir ieškovės sumokėtų 8 036,23 Eur už tariamai atliktus techninės priežiūros darbus (čerpių stogo remonto darbus) sugrąžinimo turėtų būti reiškiamas Rangos sutarties šalims.
14.4. Atsakovo vertinimu, byloje pateikti dokumentai: objekto apžiūros aktas, 2021 m. birželio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pasirašytas neaiškiomis aplinkybėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų A. G. ir inžinierės I. P., 2023 m. kovo 15 d. atliktų darbų patikrinimo aktas, pasirašytas V. B. ir statybos techninės priežiūros inžinieriaus A. U. (U.), yra „ieškinio reikalavimo (dalyko) pagrindimo falsifikacija“.
14.5. Atsakovas nurodo, kad 2021 m. birželio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nėra paminėta, kad objekto stogas yra avarinės būklės, todėl nagrinėjamoje situacijoje pirkimas galėjo būti vykdomas tik objektų savininkų apklausos ir konkurso būdu.
14.6. Atsakovas pažymi, kad ieškovė neįvykdė Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 reikalavimų, nurodančių, kad, prieš pradedant rangos darbus, būtina objekto bendraturčiams pateikti namo būklės vertinimo išvadas.
14.7. Atsakovas pažymi, kad ieškovė netinkamai nurodė apmokėjimo sumą. Iš bylai pateiktos UAB „D.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) matyti, kad nurodoma suma be PVM yra 5 488,85 Eur, su PVM – 6 641,51 Eur. Ieškovė pateiktose sąskaitose už komunalines paslaugas nurodo, jog tariamų darbų suma yra 8 036,23 Eur. Atlikus matematinį skaičiavimą matyti, kad ieškovė nuo 6 641,51 Eur sumos jau su PVM dar kartą taiko ir prideda PVM mokestį, tokiu būdu gaunama reikalaujama bendra 8 036,23 Eur suma. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad nėra pateikta jokio finansinio dokumento, patvirtinančio ieškovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymą už 8 036,23 Eur.
14.8. Pažymima, kad atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas skirtingomis datomis (už 2021 m. 6 mėnesį ir 2022 m. 4 mėnesį). Iš juose esančių duomenų matyti, kad ieškovo nurodyti čerpinio stogo remonto darbai nebuvo atliekami ieškovės nurodytu laikotarpiu.
15. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:
15.1. Nors atsakovas teigia, kad jam nekyla pareiga prisidėti prie namo bendrosios nuosavybės objektų išsaugojimo, t. y. proporcingai apmokėti stogo remonto darbų, nes jis nedavė sutikimo tokiems darbams, tačiau jis nurodo vienintelį argumentą, neva stogo būklė buvo gera, o ankstesniuose apžiūros aktuose nebuvo konstatuota, jog stogo būklė yra avarinė. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą, kad ieškovo organizuoti darbai buvo būtinieji ir jiems atlikti nebuvo būtina gauti atsakovo sutikimo.
15.2. Atsakovo teiginius apie tai, kad stogo remonto darbai išvis nebuvo atliekami arba buvo atliekami ne tokios apimties, paneigia byloje pateikti įrodymai: darbų perdavimo aktai, kuriais buvo priimti darbai iš UAB „D.“; 2023 m. kovo 15 d. atliktų darbų patikrinimo aktas; ieškovo, trečiųjų asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „D.“ atstovų paaiškinimai; liudytojo V. B. parodymai.
15.3. Nors atsakovas apeliaciniame skunde vėl kelia abejones dėl 2021 metų ir 2022 metų darbų perdavimo aktų, tačiau teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad ieškovės ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai paaiškino šių dviejų tokio pat turinio aktų atsiradimo aplinkybes.
15.4. Ieškovė pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad turėjo būti organizuojamas konkursas, tačiau šiuo klausimu teismas sprendime aiškiai pasisakė, kad nagrinėjamu atveju ginčo stogo remonto darbai vykdyti 2020 m. sausio 20 d. Techninės priežiūros, remonto ir kitų darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pasirašyta įvykdžius darbų pirkimo konkursą, pagrindu. Teismas pažymėjo, kad darbų pirkimo konkursą laimėjusi rangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangovus turi teisę pasirinkti savo nuožiūra. Be to, tokio pobūdžio bylose, kai yra sprendžiamas skolos klausimas už atliktus bendrosios nuosavybės objektų remonto darbus, darbų pirkimo konkurso klausimas, statybos leidimų klausimas ir kiti klausimai neįeina į bylos nagrinėjimo ribas.
15.5. Ieškovas pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde, vadovaudamasis vien tik subjektyvia prielaida, nurodo, kad reali darbų kaina yra 5 488,85 Eur. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovo argumentai dėl neteisingo darbų apmokestinimo grindžiami prielaidomis, todėl nesutikimo su paskirstyta darbų kaina argumentus atmetė. Teismas pažymėjo, kad į ieškovei perduotų darbų kainą įeina ne tik kaip subrangovu pasitelkto UAB „D.“ darbų kaina, bet ir paties trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų priežiūros darbų kaina ir patirtos išlaidos. Atsakovas apeliaciniame skunde net nenurodė jokių argumentų, kodėl teismo sprendime padaryta išvada turėtų būti pripažinta nepagrįsta ar kokius kitus pažeidimus atliko teismas.
16. Trečiasis asmuo UAB ,,D.‘‘ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas atsakovo A. P. Ž. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. sprendimą nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
16.1. Pažymi, kad ieškovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ buvo užsakovė, UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ buvo rangovė, o UAB ,,D.‘‘ buvo subrangovė, t. y. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pasirašė su UAB ,,D.‘‘ rangos sutartį dėl čerpinio stogo remonto darbų, kadangi stogas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo avarinės būklės. Tai matyti ir iš bylai pateiktų nuotraukų, liudytojų paaiškinimų, gyventojų pranešimų. Šios sutarties pagrindu buvo atlikti stogo remonto darbai – nuimtos senos, yrančios čerpės ir buvo keičiamos panašiomis, analogiškomis. Akcentuojama, kad byloje yra pateiktas atliktų remonto darbų aktas, sąskaita faktūra ir banko pavedimo mokėjimo išrašas, kad įmonei UAB ,,D.‘‘ buvo atliktas mokėjimas už atliktus darbus, kurių suma 5 488,85 Eur be PVM. UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ jokių pretenzijų įmonei UAB „D.‘‘ dėl darbų kiekio, remonto nepateikė, jokių defektų ar trūkumų šalinti nereikėjo.
16.2. Nurodė, kad atsakovas (apeliantas) klaidina teismą ir bando nurodyti, kad remonto darbai nebuvo atliekami ar atlikti, nors pirmosios instancijos teismo proceso metu jis jau neneigė, kad buvo atlikti remonto darbai, o teigė, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai
16.3. Trečiasis asmuo nurodė, kad darbai buvo atliekami 2021 m. birželio ir liepos mėn., bet numatytų darbų negalima buvo užbaigti, nes buvo trukdoma kitų savininkų, todėl buvo pasirašytas aktas už darbus, atliktus per šį laikotarpį. Buvo tikimasi, kad darbus bus galima užbaigti laiku, tačiau 2022 m. balandžio mėn. paaiškėjo, kad bus keičiamas namo administratorius, todėl buvo priimti darbai, kurie faktiškai atlikti 2021 m. birželio ir liepos mėn., ir išrašytos sąskaitos, kurios buvo apmokėtos.
16.4. Pažymima, kad atsakovo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas praėjus beveik pusantrų metų nuo nurodomo ginčo darbų faktinio užbaigimo (2021 m. liepos mėn.), todėl tikėtina, kad per šį laiką tiek pakeistos, tiek nekeistos čerpės galėjo apsinešti apnašomis, o lietaus nubėgimo sistemoje prisikaupti lapų, šakų ir kt. atliekų.
16.5. Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas iš atsakovo pusės D. L. teigė, jog savo iniciatyva ir jėgomis 2022 m. vasarą pakeitė kelias stogo čerpes, kurios buvo skilusios. Tuo tarpu 2023 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. arba 2021 m. pavasarį pakeitė apie 50 vnt. čerpių, keitė tas čerpes, kurios buvo kiauros, suirusios, iš jų buvo tik dulkės. D. L. atsiliepime į priešieškinį nurodytas aplinkybes ir teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai skiriasi visais aspektais – nesutampa nei nurodomų darbų atlikimo metai, nei metų laikas, nei kiekis, nei pakeistų čerpių būklė.
16.6. Pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. birželio 23 d. buvo išduotas leidimas teritorijai atitverti, apribojant pėsčiųjų ir automobilių eismą, adresu (duomenys neskelbtini), atitvėrimo tikslas – namo stogo dangos pavienių čerpių keitimo darbai, atitvėrimo terminas – 2021 m. birželio 28 d. Tačiau kiti byloje esantys duomenys rodo, kad darbai vyko ilgesnį laiko tarpą. UAB „D.“ pateikė rašytinius įrodymus apie automobilinio bokštelio nuomą, kuriuose užfiksuoti duomenys apie bokštelių nuomos valandas, skirtingas dienas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovo ir atmestas atsakovo priešieškinis ieškovei dėl sąskaitos dalies pripažinimo negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Nustatyta, kad ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu teikė namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovui minėtame name nuosavybės teise priklauso 3 patalpos: negyvenamoji patalpa – kūrybinės dirbtuvės, adresu (duomenys neskelbtini) (patalpai nesuteiktas pilnas adresas); negyvenamoji patalpa – kavinė, adresu (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – kirpykla, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui apmokėti pateikta 2022 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 376,57 Eur sumą, mokėjimo terminas – iki 2022 m. gegužės 31 d.
21. Teisėjų kolegija pažymi, jog išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai susiklosto tarp butų ir kitų patalpų savininkų ir administratoriaus, kuris įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir užtikrina interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021). Administratoriaus ir namo butų savininkų santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d., toliau – Nuostatai), kuriuose nurodyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Nuostatuose aptartos administratoriaus teisės, pareigos, atsakomybė. Pagal Nuostatus, namo administratorius apskaičiuoja Nuostatų IV skyriuje nurodytus mokėjimus, įmokas, tvarko jų surinkimo ir naudojimo apskaitą, teisės aktų nustatyta tvarka parengia sąskaitas faktūras už savo suteiktas paslaugas, mėnesinius mokėjimų pranešimus už kitas suteiktas paslaugas ir nuostatų 14.4 ar 14.5 punktuose nurodytais būdais ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos teikia patalpų savininkams (naudotojams) ar jų įgaliotiems asmenims.
22. Administratorius privalo nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik siekdamas naudos gavėjų interesų (Nuostatų 7.1 punktas); pateikti patalpų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims, valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams ar jų įgaliotiems asmenims paaiškinimus žodžiu, raštu ir (ar) elektroniniu laišku apie Nuostatų IV skyriuje nurodytus jiems apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus ar suteiktas paslaugas, leisti susipažinti su šių darbų ir paslaugų sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais; jeigu patalpų savininkai kreipiasi raštu ar elektroniniu laišku, – atsakyti raštu ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo (Nuostatų 7.3 punktas).
23. Kasacinis teismas, aiškindamas Nuostatus, yra pažymėjęs, kad mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo ir dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.). Prievolė atlyginti tokias išlaidas nėra abstraktaus pobūdžio, šios išlaidos turi būti susijusios su bendrojo naudojimo objektais ir pagrįstos konkrečiais duomenimis. Minėtas prievolės pobūdis lemia ir tai, kad sąskaitos dėl tokių išlaidų apmokėjimo pateikimas nėra formalus veiksmas, kadangi būtent sąskaitomis atskleidžiamas prievolės, kylančios analizuojamu pagrindu, turinys, o asmuo, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole (su pačia pareiga apmokėti atitinkamas išlaidas ir (ar) išlaidų dydžio pagrįstumu), gali ją ginčyti ir kelti klausimą dėl nurodomų išlaidų nepagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021).
24. Minėta, kad asmenims įgyvendinant pareigą apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, ir administratoriaus susiklosto išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai ir asmenys šių santykių kontekste turi veikti ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti savo prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi ir veikti išvien. Tai lemia, kad asmuo, kuriam taikytina pareiga apmokėti su bendrąja daline nuosavybes susijusias išlaidas, turi teisę gauti informaciją, susijusią su jam priskirtinomis mokėti išlaidomis, taip leidžiant įvertinti pateikiamų apmokėti išlaidų pagrįstumą. Tokią teisę detalizuoja ir jau aptartas teisinis reguliavimas, įtvirtinantis, kad asmuo turi teisę gauti informaciją apie Nuostatų IV skyriuje nurodytus apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus ar suteiktas paslaugas (Nuostatų 7.3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021).
25. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už daugiabučio gyvenamojo namo stogo remonto darbus butų ir kitų patalpų savininkams skaičiavo įmokas proporcingai jų turimam patalpų plotui. Atsakovas nurodė, kad nei jis, nei kiti namo bendraturčiai nebuvo informuoti apie numatomus atlikti stogo remonto darbus, šiems darbams atlikti sutikimo nedavė, o pagal ankstesnių metų stogo apžiūros rezultatus stogo būklė nebuvo tokia, kad būtų buvęs būtinas remontas. Teismas konstatavo, kad bylai pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė, pasinaudodama Nuostatų suteikiamomis teisėmis ir vykdydama nustatytas pareigas, sudarė Techninės priežiūros, remonto ir kitų darbų sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri kaip rangovė stogo remonto darbams atlikti pasitelkė subrangovę UAB „D.“, t. y. ieškovė atliko (organizavo) stogo remonto darbų atlikimą, todėl turi teisę reikalauti išlaidų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė nėra tinkamas subjektas reikšti reikalavimą dėl skolos už stogo remontą priteisimo, taip pat nepateikė patikimų įrodymų, kad namo bendrosios nuosavybės objekto (stogo) remonto darbai nebuvo atlikti, o ieškovės, trečiųjų asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „D.“ pateikti rašytiniai įrodymai, paaiškinimai, liudytojo V. B. parodymai pagrindžia stogo remonto darbų atlikimą. Atsižvelgiant į tai, teismas priešieškinio reikalavimą dėl pripažinimo, kad stogo remonto darbai neatlikti ir sąskaitos faktūros dalies dėl 2 328,41 Eur sumos už čerpinio stogo remontą pripažinimo negaliojančia atmetė, o ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 2 328,41 Eur skolą.
26. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad ieškovo reikalavimas, kildinamas iš 2022 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros, serija (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais apie atliktų darbų mastą, jų vykdymo eigą, čerpinio stogo remontui panaudotas medžiagas ir remontą atlikusios rangovės darbų atlikimo kaštus. Apelianto teigimu, stogo remonto darbai nebuvo atlikti, be to, jiems atlikti net nebuvo poreikio, nes namas nebuvo avarinės būklės, apie stogo remonto darbus gyventojams nebuvo pranešta. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
27. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
28. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje numatyti atvejai, kai butų ar kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, susijusių su naudojimusi namo bendrąja nuosavybe. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Taigi CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012). Ir priešingai, jei išlaidos, dėl kurių bendraturtis nėra davęs sutikimo, bet kurios yra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, jas privalo apmokėti bendraturtis.
29. Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – STR 1.07.03:2017) 1.2 punktas nustato, jog 1.2. daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką. STR 1.07.03:2017 96 punkte nustatyta, kad, pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir (ar) naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir (ar) gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.
30. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pastato bendraturtis, trečiasis asmuo D. L. 2021 m. balandžio 14 d. ieškovei pranešė, kad čerpinis stogas yra avarinės būklės, prašė atvykti ir tuo įsitikinti, 2021 m. balandžio 29 d. pranešimu priminė apie prieš kelias savaites siųstą pranešimą apie namo, adresu (duomenys neskelbtini), avarinę stogo būklę, prašė informuoti apie veiksmų eigą. Atsižvelgiant į gautą pranešimą, buvo atlikta neeilinė statinio apžiūra ir 2021 m. birželio 2 d. surašytas Statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuoti šie pastebėti defektai: keliose vietose stogo dangos keraminės čerpės įskilusios, pasislinkusios, išsikraipiusios, nuskilusios, kai kur trūksta čerpių, vizualiai matosi kiaurymės, vietomis nesandarūs sujungimai tarp čerpių ir plieninės skardos, pastogėje ant gegnių matomi paviršinio vandens prasiskverbimai, vietomis ant laikančiųjų medinių konstrukcijų matomas pelėsis, stogas apaugęs vijokliais, pilni latakai šiukšlių; rekomenduota pakeisti čerpes į tinkamas, sutvarkyti sandariai sandūras tarp čerpių ir plieninės skardos, išvalyti lietaus nuvedimo sistemą.
31. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. birželio 2 d. Statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) komisija konstatavo: „Komisija, atsižvelgdama į apžiūros metu nustatytus daugiabučio gyvenamojo namo (bendrojo naudojimo objektų) defektus, konstatuoja, kad nurodytos namo (objekto) sistemos neatitinka STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarkai“ įtvirtintų daugiabučio gyvenamojo namo privalomųjų reikalavimų visumos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą (komisija) rekomenduoja nedelsiant organizuoti sprendimo, dėl privalomųjų reikalavimų neatitinkančių gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų defektų pašalinimo, priėmimą bei pašalinti užfiksuotus defektus“.
32. Taigi minėtu aktu buvo užfiksuoti defektai, kuriuos buvo būtina kuo skubiau pašalinti, todėl ieškovė privalėjo nedelsiant organizuoti privalomo remonto atlikimo darbus. Šis darbų būtinumas grindžiamas tuo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalimi, statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Pagal Europos Tarybos ir Parlamento Reglamento (ES) Nr. 305/2011 priedą Nr. 1, statiniai ir atskiros jų dalys turi atitikti jų naudojimo paskirtį, ypač atsižvelgiant į susijusių asmenų sveikatą ir saugą viso statinių būvio ciklo metu. Atsižvelgiant į įprastinę techninę priežiūrą, statiniai turi atitikti šiuos esminius statinių reikalavimus ekonomiškai pagrįstą naudojimo laikotarpį. Reglamentas numato, kad privalo būti užtikrinamas mechaninis atsparumas ir pastovumas, gaisrinė sauga, higiena, sveikata ir aplinka, sauga ir galimybė patekti į statinį naudojimo metu, apsauga nuo triukšmo, energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas, tvarus gamtos išteklių naudojimas. Be to, kaip minėta, pagal STR 1.07.03:2017 96 punktą, kai kyla grėsmė žmonių gyvybei ir sveikatai, bendrojo naudojimo objektų valdytojai turi pareigą nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Pastebėtina, jog analogiška bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareiga yra įtvirtinta ir Nuostatų 7.7 punkte.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors atsakovas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad stogo būklė nebuvo avarinė, nes tokiai būklei pasiekti reikia ilgo laiko, o ankstesnių apžiūrų metu tokių aplinkybių fiksuota nebuvo, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tam, kad namo administratoriui būtų pagrindas nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus, stogo ar statinio būklė tokiu atveju nebūtinai turi būti įvertinta kaip avarinė. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš 2021 m. birželio 2 d. Statinio apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini), stogo dangoje užfiksuotas paviršinio vandens prasiskverbimas į medines stogo konstrukcijas. Nėra pagrindo abejoti, kad besiskverbiantis vanduo gali gadinti turtą, besikaupianti drėgmė gali pakenkti pagrindinėms namo konstrukcijoms, sumažinti jų patvarumą ir atsparumą, neužtikrinti statinio konstrukcijų tvirtumo ir saugumo, statinio vidaus patalpų higieninės būklės ir kt. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė turėjo teisinį pagrindą organizuoti defektų šalinimo darbus. Atsakovo argumentai, kad namo rekonstrukcija atlikta 1987–1990 metais ir namo būklė yra gera, savaime nepaneigia ieškovės pareigos pašalinti stogo defektus (gedimus), užfiksuotus minėtame 2021 m. birželio 2 d. Statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini).
34. Priešingai nei teigia apeliantas, byloje esantys įrodymai, defektų mastas, apimtis patvirtina, kad namo stogo defektai buvo akivaizdūs, todėl ieškovė, siekdama, kad bendrojo naudojimo objektai nekeltų grėsmės kitiems asmenims ir atitiktų savo naudojimo paskirtį, galėjo ir privalėjo imtis priemonių pašalinti šiuos trūkumus nedelsiant (Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 96 punktas), o bendraturčiams kilo pareiga apmokėti šias išlaidas (CK 4.84 ir 4.85 straipsniai).
35. Svarbu pažymėti ir tai, kad atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju atlikti remonto darbai yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl darbai teisėtai atlikti neturint savininkų pritarimo, nes tokiems darbams savininkų pritarimo nereikia (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, kai darbų būtinumas yra susijęs su privalomaisiais reikalavimais, butų ir kitų patalpų savininkai neturi galimybės atsisakyti tokių darbų atlikimo, priešingu atveju būtų pažeisti teisės aktų reikalavimai, taikomi bendrojo naudojimo objektų valdytojams. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų ir pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovės organizuoti darbai buvo būtinieji ir jiems atlikti nebuvo būtina gauti atsakovo sutikimo.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiais, kad čerpinio stogo remontas pagal Rangos sutartį nebuvo vykdomas visiškai. Visų pirma pažymėtina tai, kad pats apeliantas yra nenuoseklus. Nes teigdamas, kad stogo remonto darbai nebuvo vykdomi, kitais apeliacinio skundo teiginiais pripažįsta, kad remontas buvo vykdomas, ir kelia klausimus dėl rangos darbų kokybės, teigdamas, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai ir ieškovė turėtų reikšti savarankišką turtinį reikalavimą UAB „D.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas nepasinaudojo galimybe byloje skirti ekspertizę dėl darbų kokybės ir tinkamo techninio atlikimo. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, galimi darbų kokybės trūkumai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.
37. Apeliantas akcentuoja, kad Klaipėdos miesto savivaldybė buvo išdavusi leidimą atitvėrimams vienai dienai (2021 m. birželio 28 d.), todėl tai, atsakovo vertinimu, suponuoja išvadą, kad kitomis dienomis nebuvo dirbama. Be to, atsakovo nuomone, byloje pateiktas antstolės V. D. 2022 m. lapkričio 10 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, kad darbai buvo atlikti mažesne apimtimi.
38. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymi, kad nors leidimas gatvei atitverti buvo išduotas tik vienai dienai, tačiau kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad stogo remonto darbai buvo vykdomi ilgesnį laiko tarpą: trečiojo asmens UAB „D.“ pateikti rašytiniai įrodymai apie automobilinių bokštelių nuomą, kuriuose užfiksuoti duomenys apie nuomos valandas (skirtingomis dienomis), o trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakingas darbuotojas neatliko savo pareigų ir nepasirūpino leidimų gavimu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir atsakovo bylai pateiktą antstolės V. D. 2022 m. lapkričio 10 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad per namo 1-ojo buto terasą patekus ant stogo visos stogą dengiančios čerpės yra daugiau ar mažiau padengtos apnašomis, kai kurios aptrupėjusios, sulūžusios, apskardinimai ir lietvamzdžiai surūdiję, priaugę medžių ir vijoklių. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pastebėjimui, kad antstolė faktines aplinkybes konstatavo praėjus apie pusantrų metų nuo nurodomo ginčo darbų faktinio užbaigimo (2021 m. liepos mėn.), todėl tikėtina, kad per šį laiką ir pakeistos čerpės galėjo apsinešti apnašomis, o lietaus nubėgimo sistemoje prisikaupti atliekų.
39. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti byloje esančiais ir kitais įrodymais, pagrindžiančiais aplinkybę, kad čerpinio stogo, adresu (duomenys neskelbtini) g. 13, darbai buvo atlikti: darbų perdavimo aktai, kuriais buvo priimti darbai iš UAB „D.“, 2023 m. kovo 15 d. atliktų darbų patikrinimo aktas, ieškovės, trečiųjų asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „D.“ atstovų paaiškinimai, liudytojo V. B. parodymai. Pažymėtina, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jokių pretenzijų įmonei UAB „D.“ dėl darbų kiekio, remonto nepateikė, jokių defektų ar trūkumų šalinti nereikėjo. Ginčo tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbų perdavimo ir atsiskaitymo už juos taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ieškovė atliko (organizavo) stogo remonto darbų atlikimą, todėl turi teisę reikalauti išlaidų atlyginimo, tinkamai įvertino šioje byloje esančius rašytinius įrodymus – sutartis, remonto darbų aktus, sąskaitą faktūrą, pridėtas nuotraukas prieš darbų atlikimą, atliekant darbus ir atlikus stogo remonto darbus.
40. Nors atsakovas pakartotinai apeliaciniame skunde kelia abejones dėl 2021 m. birželio mėn. atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. balandžio mėn. atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime argumentuotai panaikino visas abejones dėl šių dviejų tokio paties turinio aktų, išsiaiškinęs minėtų dokumentų atsiradimo aplinkybes. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teiktų ieškovės ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo paaiškinimų, darbai buvo vykdomi 2021 m. birželio ir liepos mėn., po to jie buvo nutraukti ir iki galo neužbaigti dėl trukdymo užbaigti darbus, todėl buvo surašytas tarpinis atliktų darbų aktas, tikintis, kad darbus bus galima užbaigti. Tačiau 2022 m. balandžio mėn., paaiškėjus, kad bus keičiamas namo administratorius ir darbų nebus galima pabaigti, buvęs tarpinis atliktų darbų aktas tapo galutiniu.
41. Trečiasis asmuo UAB „D.“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą taip pat paaiškino, kad darbai buvo atliekami 2021 m. birželio ir liepos mėn., bet numatytų darbų negalima buvo užbaigti, nes buvo trukdoma kitų savininkų, todėl buvo pasirašytas aktas už darbus, atliktus per šį laikotarpį. Trečiojo asmens UAB „D.“ teigimu, buvo tikimasi, kad darbus bus galima užbaigti laiku, tačiau 2022 m. balandžio mėn. paaiškėjo, kad bus keičiamas namo administratorius, todėl buvo priimti darbai, kurie faktiškai atlikti 2021 m. birželio ir liepos mėn., išrašytos sąskaitos, pagal kurias buvo atsiskaityta.
42. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad skirtingos atliktų darbų aktų datos neva įrodo, jog ieškovės nurodyti čerpinio stogo remonto darbai nebuvo atliekami ieškovės nurodytu laikotarpiu. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad atsakovas byloje nekėlė atskirų reikalavimų dėl darbų aktų pripažinimo neteisėtais, o apelianto deklaratyvūs teiginiai dėl minėtų dokumentų pagrįstumo ir dėl stogo remonto laikotarpio nesudaro pagrindo konstatuoti, kad čerpinio stogo darbai nebuvo atlikti ir atsakovas neturi pareigos už tai atsiskaityti.
43. Atsakovas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja, kad stogo remonto darbams pirkti turėjo būti organizuojamas konkursas. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo stogo remonto darbai vykdyti 2020 m. sausio 20 d. Techninės priežiūros, remonto ir kitų darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pasirašyta įvykdžius darbų pirkimo konkursą, pagrindu. Teismas pažymėjo, kad darbų pirkimo konkursą laimėjusi rangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangovus turi teisę pasirinkti savo nuožiūra.
44. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-913 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdinių taisyklių (toliau – Taisyklės) 9 punkte įtvirtinta, kad pirkimas gali būti vykdomas apklausos arba konkurso būdu. Konkurso organizavimas yra privalomas, kai numatomo pirkimo vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra lygi ar didesnė nei 3 000 Eur arba dėl susidariusių ypatingų aplinkybių (avarija, stichinė nelaimė ar kitoks nenugalimos jėgos poveikis) pirkimo neįmanoma įvykdyti konkurso būdu. Visais atvejais administratorius gali pasirinkti vykdyti pirkimą konkurso būdu. Kai numatomo pirkimo vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra mažesnė nei 3 000 Eur, pirkimas gali būti vykdomas ir apklausos, ir konkurso būdu (Taisyklių 10 punktas).
45. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms ir minėtam teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo teigti, kad ginčo stogo remonto darbai buvo atlikti pažeidžiant Taisyklių 9 punktą. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, darbų pirkimo konkurso klausimas nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas, nes byloje nėra pareikšti savarankiški reikalavimai, susiję su šiomis aplinkybėmis, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
46. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka ir su prašoma priteisti suma už stogo remonto darbus. Apeliantas nurodo, kad, pagal byloje pateiktą UAB „D.“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodoma suma už atliktus darbus be PVM yra 5 488,85 Eur, su PVM – 6 641,51 Eur, o ieškovė pateiktose sąskaitose už komunalines paslaugas nurodo, jog tariamų darbų suma yra 8 036,23 Eur.
47. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į analogiškus atsakovo teiginius, kurie buvo išdėstyti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, konstatavo, kad byloje esantys duomenys rodo, kad trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. balandžio 28 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė čerpinio stogo remonto darbus už 8 036,23 Eur (su PVM) sumą. Kaip pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, į ieškovei perduotų darbų kainą įeina ne tik kaip subrangovo pasitelktos UAB „D.“ darbų kaina, bet ir paties trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų priežiūros darbų kaina ir patirtos išlaidos.
48. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo argumentai dėl neteisingo darbų apmokestinimo grindžiami prielaidomis, kurios nelaikomos patikimu įrodymų šaltiniu, šias prielaidas paneigia kiti paminėti bylos duomenys. Be to, pažymėtina, kad atsakovas, teigdamas, kad darbų kaina yra per didelė, priešieškiniu materialinio reikalavimo dėl darbų kainos sumažinimo nepareiškė, nepateikė įrodymų, kurie leistų abejoti rangos darbų kainos pagrįstumu rinkoje vyraujančių rangos darbų įkainių atžvilgiu.
49. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
Dėl bylos procesinės baigties
50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į ieškovo apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
51. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
52. Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas atmestas, todėl jam nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas. (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
53. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas. Prašomas priteisti išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, išlaidos patirtos realiai, todėl priteistinas jų atlyginimas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. P. Ž. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Kristina Domarkienė
Milda Skersienė
Larisa Šimanskienė