Administracinė byla Nr. A-2241-415/2020
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00298-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija 24.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. V. skundą atsakovui Biržų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėja M. V. 2018 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į teismą, prašydama:
1.1. panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 3R4-34 (AG4-33/20-2018) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kurioje atmesti pareiškėjos reikalavimai: (a) pateikti dokumentus, patvirtinančius, kada valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Butų ūkis“ perdavė kitiems asmenims kiemo aikštelę ir laikinus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo nekilnojamasis turtas); (b) išvardyti visą turtą, kuris buvo perduotas (pateikiant turėtus kadastrinių matavimų duomenis, kitus daiktus apibūdinančius individualius duomenis);
(c) pateikti turto priėmimo-perdavimo akto kopiją bei inventorines perduoto nekilnojamojo turto bylų kopijas; (d) įpareigoti Biržų rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) pateikti pareiškėjai išvardytus dokumentus per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo;
1.2. panaikinti Administracijos 2018 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. SN-1175 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas);
1.3. įpareigoti Administraciją pateikti pareiškėjai informaciją apie tai, kam aukciono būdu buvo parduotas ir perduotas ginčo nekilnojamasis turtas, pateikiant asmenų vardus, pavardes, gyvenamąsias vietas, o jei šis turtas perduotas juridiniam asmeniui – šio asmens duomenis.
2. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis, tvirtino, kad atsakovas turėjo pareigą pateikti jai tokią informaciją, kurią apibūdina pareiškėjos prašymo turinį atitinkantys dokumentai, neapsiribodamas lakonišku ir neinformatyviu faktų konstatavimu bei tinkamai įgyvendindamas dokumentų tikslumo ir pagalbos principus, tačiau atsakovas arba atsisakydavo suteikti pareiškėjai prašomą informaciją, arba pateikta informacija būdavo neišsami. Pareiškėjos nuomone, Ginčų komisija, nagrinėdama jos skundą dėl tokių atsakovo veiksmų, priėmė formalų Sprendimą ir neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjos prašomi dokumentai yra būtini jos teisiniam tikslui pasiekti – spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą). Jos nurodytų dokumentų pateikimas užtikrins pareiškėjos teisėtų lūkesčių įgyvendinimą, pašalins abejones dėl atsakovo ir kitų asmenų atliktų veiksmų teisėtumo. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-996-283/2016 konstatavo, jog Administracija turi duomenis, leidžiančius pateikti pareiškėjai informaciją apie tai, kada pirmą kartą, kokio asmens ir kokio dokumento pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti nekilnojamieji daiktai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisės į juos. Pareiškėja teigė, kad Ginčų komisija Sprendimu apribojo jos teisę gauti iš atsakovo išsamią ir visapusišką informaciją, todėl Sprendimas ginčijamoje dalyje yra neteisėtas.
3. Pareiškėjos vertinimu, vykdant Sprendimą priimtas atsakovo Raštas nesuteikia jai jokios konkrečios informacijos, klaidina ir yra neobjektyvus, kadangi, kaip nustatė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2012 m. kovo 28 d. nutarime Nr. 17.9-1062, priešingai nei nurodė atsakovas, ginčo nekilnojamasis turtas 1994 m. sausio 15 d. įvykusiame aukcione nebuvo perduotas D. V.. Dėl šios priežasties Raštas yra naikintinas, o atsakovas – įpareigotinas pateikti pareiškėjai išsamią informaciją apie tai, kam buvo aukciono būdu parduotas ir perduotas ginčo nekilnojamasis turtas, įvardijant šio turto sudėtį bei teikiamus duomenis pagrindžiant oficialiais dokumentais.
4. Atsakovas Biržų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė šį skundą atmesti.
5. Atsakovas tvirtino, jog jis yra visiškai atsakęs į pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašyme pateiktą antrąjį klausimą: jeigu turtas buvo parduotas kitam asmeniui – kam, kada ir kieno sprendimu. Atsakovas 2018 m. birželio 22 d. rašte Nr. SN-829 nurodė, jog ginčo nekilnojamasis turtas 1994 m. sausio 15 d. valstybinio turto privatizavimo aukcione buvo parduotas privačiam fiziniam asmeniui, o 2018 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. SN-1175 įvardijo šį asmenį – D. V.. Atsakovo nuomone, tiek Raštas, tiek ginčijama Sprendimo dalis yra teisėti ir pagrįsti.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjos M. V. skundą, t. y. panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 3R4-34 (AG4-33/20-2018) dalį, kuria atmesti pareiškėjos reikalavimai pateikti dokumentus, patvirtinančius, kada VĮ „Butų ūkis“ perdavė kitiems asmenims kiemo aikštelę ir laikinus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); nurodyti duomenis apie šiuos asmenis; išvardyti visą turtą, kuris buvo perduotas (pateikiant turėtus kadastrinių matavimų duomenis, kitus daiktus apibūdinančius individualius duomenis); pateikti turto priėmimo-perdavimo akto kopiją bei inventorines perduoto nekilnojamojo turto bylų kopijas; taip pat nutraukė administracinės bylos dalį dėl skundo reikalavimo įpareigoti Biržų rajono savivaldybės administraciją išvardytus dokumentus pateikti per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo; atmetė skundo reikalavimą dėl Biržų rajono savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 14 d. rašto Nr. SN-1175 „Dėl informacijos pateikimo“ panaikinimo ir įpareigojimo pateikti informaciją.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į Administraciją, prašydama suteikti informaciją apie statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius
(duomenys neskelbtini). Administracija į šį prašymą atsakė 2015 m. rugsėjo 7 d. raštu
Nr. SN-1323 ,,Dėl 2015 m. rugpjūčio 17 d. gauto prašymo“. Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl minėto rašto, 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-996-283/2016 įpareigojo Administraciją per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymo antrąjį klausimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi administracinėje byloje
Nr. A-58-822/2018 šį teismo sprendimą paliko nepakeistą.
8. Administracija, vykdydama teismo sprendimą, pateikė pareiškėjai 2018 m. birželio 22 d. raštą Nr. SN-829 „Dėl informacijos pateikimo“. Ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl pastarojo rašto, ginčijamu 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. 3R4-34(AG4-33/20-2018) įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymo antrąjį klausimą. Administracija, vykdydama Sprendimą, pateikė pareiškėjai ginčijamą 2018 m. rugsėjo 14 d. raštą
Nr. SN-1175 „Dėl informacijos pateikimo“.
9. Teismas taip pat nustatė, jog Administracija 2015 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. SN-1323 pateikė tokią informaciją: 1) Biržų rajono savivaldybė ar jos įmonės žemės sklype, esančiame
(duomenys neskelbtini), neturi jokio turto; 2) Administracija neturi duomenų apie kitų asmenų nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais būdais valdomą nekilnojamąjį ar kitokį turtą,
šio turto ar teisių į jį įgijimo teisinį pagrindą bei tokio turto valdymo ar naudojimosi juo
ypatumus. Administracija, vykdydama teismo sprendimą ir nustačiusi, kad ginčo nekilnojamasis turtas yra parduotas, privalėjo pateikti pareiškėjai informaciją apie tai, kokiems asmenims,
kada ir kokiu sprendimu šis turtas buvo parduotas. Administracija 2018 m. birželio 22 d. rašte
Nr. SN-829 pareiškėjai nurodė, kad 1994 m. sausio 15 d. valstybinio turto privatizavimo aukcione privačiam asmeniui buvo parduotas VĮ „Butų ūkis“ (dabar – uždaroji akcinė bendrovė
(toliau – ir UAB) „Biržų butų ūkis“) turgus ir komiso parduotuvė, esantys (duomenys neskelbtini).
10. Teismas, išanalizavęs pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymo turinį, padarė išvadą, kad pareiškėja prašė pateikti informaciją, t. y. žinias, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias funkcijas, tačiau prašyme nebuvo suformulavusi reikalavimo pateikti tam tikrų dokumentų kopijas. Nenustatyta, kad pareiškėja buvo pateikusi Administracijai naujo turinio prašymus dėl informacijos, pateikiant tam tikrų dokumentų kopijas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama,
ar atsakovas tinkamai atsakė į pareiškėjos prašymą (antrąjį klausimą): tuo atveju, jeigu
ginčo nekilnojamasis turtas buvo parduotas kitiems savininkams, pateikti žinias (informaciją), kokiems asmenims, kada ir kokiu sprendimu šis turtas buvo parduotas. Teismo vertinimu, Ginčų komisija teisingai nustatė pareiškėjos keliamo ginčo ribas ir Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašyme nebuvo suformulavusi prašymo asmenų nurodyti vardus, pavardes, gyvenamąsias vietas, o jeigu turtas perduotas juridiniam asmeniui – šio asmens duomenis, neprašė įvardyti visą turtą, kuris buvo perduotas, jį apibūdinant (pateikiant turėtus kadastrinių matavimų duomenis, kitus daiktus apibūdinančius individualius duomenis) ir pateikti turto priėmimo-perdavimo akto bei perduoto nekilnojamojo turto inventorinių bylų kopijas. Atsižvelgdama į tai, Ginčų komisija atmetė šiuos pareiškėjos skundo reikalavimus. Priimdama tokį sprendimą, Ginčų komisija rėmėsi ir 2016 m. balandžio 26 d. teismo sprendime nurodytais motyvais, kad Administracija, teikdama pareiškėjai informaciją pagal jos 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymą, atsižvelgus į jo formą ir turinį, neprivalo pateikti dokumentų, patvirtinančių suteikiamą informaciją, kopijas.
11. Teismas pažymėjo, jog nustačius, kad pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašyme nebuvo suformulavusi reikalavimo nurodyti asmenų vardus, pavardes, gyvenamąsias vietas, o jeigu turtas perduotas juridiniam asmeniui – šio asmens duomenis, neprašė įvardyti visą turtą, kuris buvo perduotas, jį apibūdinant (pateikiant turėtus kadastrinių matavimų duomenis, kitus daiktus apibūdinančius individualius duomenis) ir pateikti turto priėmimo-perdavimo akto bei perduoto nekilnojamojo turto inventorinių bylų kopijas, dėl šios informacijos tarp pareiškėjos ir atsakovo nėra kilusio ginčo, kuris gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Dėl šios priežasties Sprendimo dalis, kuria atmesta minėta pareiškėjos skundo dalis, yra naikintina, o administracinės bylos dalis dėl dokumentų ir duomenų apie ginčo nekilnojamojo turto, kito turto perdavimą pateikimo – nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p.).
12. Teismas, vertindamas Rašto teisėtumą ir pagrįstumą, atkreipė dėmesį į Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, jog nekilnojamojo turto – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kiemo aikštelė, kiemo aptvėrimas), – duomenys nustatyti 2010 m. vasario 12 d.; šį nekilnojamąjį turtą pagal 1997 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4203 buvo įsigijusi R. L. įmonė „Sidabrinė žuvelė“, o pagal 2003 m. birželio 30 d. viešųjų varžytinių aktą Nr. 7 šis turtas parduotas UAB „Rivona“. Administracinėje byloje Nr. I-5-320/2013 esančio VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 73 duomenimis, UAB „Biržų butų ūkis“ buvo pateikusi VĮ Registrų centro Panevėžio filialui prašymą įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šis prašymas 2010 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 2082 buvo netenkintas, nustačius, kad Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į šį turtą buvo įregistruotos R. L. įmonės „Sidabrinė žuvelė“ vardu. Be to, iš nurodyto teritorinio registratoriaus sprendimo matyti, kad R. L. įmonė „Sidabrinė žuvelė“ nekilnojamąjį turtą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 1997 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4203 buvo įsigijusi iš vartotojų kooperatyvo „Biržų prekyba“.
13. Atsakovas, siekdamas pagrįsti Rašte nurodytas aplinkybes, pateikė 1994 m. sausio 15 d. valstybinio turto privatizavimo aukciono protokolą Nr. 76. Protokole nurodyta, kad D. V. aukcione nusipirko VĮ „Butų ūkis“ turtą – turgų ir komiso parduotuvę, esančius (duomenys neskelbtini); turgų sudarantys statiniai ir įrenginiai protokole neišvardyti. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, D. V., gavusio 1994 m. vasario 10 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. AC010799 bei 1994 m. vasario 15 d. priėmimo-perdavimo aktą, nuosavybės teisės buvo įregistruotos į pastatus: prekybos kioską, kurio buvęs pažymėjimas 1E1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir paviljoną 2E1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Iš Biržų rajono valdybos 1993 m. gruodžio 3 d. potvarkio Nr. 476 ištraukos matyti, kad ši institucija prieš valstybinio turto privatizavimo aukcioną buvo priėmusi sprendimą įregistruoti VĮ „Butų ūkis“ nuosavybės teises į turgaus paviljoną 2E1/p su priklausiniais ir prekybos kioską 1E1m. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, VĮ „Butų ūkis“, remdamasi ankščiau nurodytu Biržų rajono valdybos potvarkiu, nuosavybės teises įregistravo į prekybos kioską 1E1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
14. Atsakovas 2018 m. birželio 22 d. rašte Nr. SN-829 pareiškėjai pateikė atsakymą į jos 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymo antrąjį klausimą papildančią informaciją, kad 1991–1995 metais vykdant valstybinio turto pirminį privatizavimą, ne visiems parduodamiems nekilnojamojo turto objektams buvo atlikti detalūs kadastriniai matavimai, o privatizavimo programose parduodami objektai nebuvo detalizuoti; 1993 m. rugpjūčio 31 d. Turgaus ir paviljono perdavimo akte, kuriuo Biržų rajono vartotojų kooperatyvų sąjunga perdavė VĮ „Butų ūkis“ turgų ir paviljoną, buvo nurodyti pieno paviljonas, dengti stalai, vielos tinklo tvora, turgaus mūrinė siena; kiemo aikštelė kaip atskiras objektas nebuvo išskirta, tačiau ji buvo sudėtinė turgaus dalis; turgus ir komiso parduotuvė buvo perduoti turgaus veiklai vykdyti, kiemo aikštelė, kurioje buvo įrengti laikini statiniai (dengti stalai), yra būtina turgaus veiklai užtikrinti; į turgaus sąvoką įėjo paviljonas ir kiemo aptvėrimas, kiemo aikštelė, laikini statiniai (dengti stalai), kurie kaip sudėtinės turgaus dalys buvo privatizuotos 1994 m. sausio 15 d. valstybinio turto privatizavimo aukcione.
15. Teismas konstatavo, jog 1994 metais įvykusio valstybinio turto privatizavimo metu D. V. įsigytas nekilnojamasis turtas apėmė turgaus paviljoną 2E1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (tarp kurių – kiemo aikštelė bei kiemo aptvėrimas, kuriems vėliau buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir prekybos kioską, buvęs pažymėjimas 1E1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovas Rašte pareiškėjai suteikė teisingą informaciją, t. y. informaciją, kuri atitiko 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymo antrojo klausimo turinį ir kuria atsakovas disponavo. Po 1994 m. balandžio 21 d. vykęs nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimas ir tuo tikslu sudaryti sandoriai, kuriuose dalyvavo privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys, nebuvo susiję su Administracijos viešojo administravimo funkcijomis, todėl nėra pagrindo teigti, kad Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, disponavo informacija apie šiuos juridinę reikšmę turinčius faktus. Atitinkamai nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimus panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjai informaciją.
16. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas
ne pareiškėjos naudai, netenkino jos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
17. Pareiškėja M. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą, taip pat priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (įskaitant išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme).
18. Pareiškėja nesutinka su teismo pozicija, jog ji 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašyme nebuvo suformulavusi reikalavimo nurodyti asmenų vardus, pavardes, gyvenamąsias vietas, o jeigu turtas perduotas juridiniam asmeniui – šio asmens duomenis, neprašė įvardyti visą turtą, kuris buvo perduotas, jį apibūdinant (pateikiant turėtus kadastrinių matavimų duomenis, kitus daiktus apibūdinančius individualius duomenis) ir pateikti turto priėmimo-perdavimo akto bei perduoto nekilnojamojo turto inventorinių bylų kopijas, todėl tarp jos ir atsakovo nėra kilusio ginčo dėl šios informacijos. Pareiškėja pažymi, kad ginčas tarp jos ir atsakovo dėl informacijos pateikimo tęsiasi nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d., jos pateiktas prašymas buvo suprantamas, suformuluotas pagal asmeninius gebėjimus (atsižvelgtina į jos teisinį išprusimą, amžių). Pakartoja, jog nors minėti prašymai pirminiame prašyme nebuvo suformuluoti, tačiau šie dokumentai yra būtini pareiškėjos teisiniam tikslui pasiekti, o jos prašymas paaiškinti, kam, kada ir kieno sprendimu buvo perduotas turtas, turėtų būti suprantamas plačiąja prasme, kaip apimantis teisę gauti tikslią ir visapusišką informaciją, susijusią su dominančiu klausimu. Pareiškėjos nuomone, teismas nepaisė Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendime administracinėje byloje
Nr. I-996-283/2016 nustatytų aplinkybių, be kita ko, kad teismas ankstesnėje byloje sutiko, jog pareiškėjai galėjo būti pateikti turto priėmimo-perdavimo akto kopija bei inventorinės perduoto nekilnojamojo turto bylų kopijos. Pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį gauti išsamią informaciją visais rūpimais klausimais, įskaitant tuos, kurie jai gali būti nežinomi (todėl neįtraukti į 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymą), bet atsakovui prieinami.
19. Pareiškėja pakartoja, jog Raštas yra naikintinas, nes jame pateikta nekonkreti, klaidinanti informacija, kad ginčo nekilnojamąjį turtą įsigijo D. V.. Pats teismas konstatavo, jog šį turtą buvo įsigijusi R. L. įmonė „Sidabrinė žuvelė“, vėliau – UAB „Rivona“. 1994 m. sausio 15 d. vykusiame valstybinio turto privatizavimo aukcione D. V. negalėjo įsigyti kiemo statinių, t. y. kiemo aikštelės bei kiemo aptvėrimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes toks turtinis vienetas dar neegzistavo. Kiemo statiniai pirmą kartą įregistruoti 2010 m. vasario 12 d. Iš Generalinės prokuratūros 2012 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. 17.9-1062 ir 1994 m. vasario 15 d. pastatų priėmimo-perdavimo akto matyti, kad minėtame aukcione buvo parduotas tik turgus ir komiso parduotuvė, kiti statiniai (kiemo aikštelė, aptvėrimas) nebuvo parduoti. Dėl šių priežasčių Raštas yra naikintinas, o atsakovas – įpareigotinas pateikti išsamią informaciją.
20. Atsakovas Biržų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.
21. Atsakovas mano, kad apeliacinis skundas grindžiamas bylos aplinkybių interpretavimu pareiškėjai palankia linkme, bet teisiškai nepagrįstas. Teismas jau visapusiškai išnagrinėjo apeliaciniame skunde pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir argumentus, atsakovas sutinka su teismo motyvais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
22. Asmens teisė gauti informaciją yra įtvirtinta Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Įstatyme yra įgyvendinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo.
23. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, juos vertina šios Nutarties 7–9 punktuose nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste.
24. Pareiškėja atsakovui teikė prašymą (antrąjį klausimą): tuo atveju, jeigu ginčo nekilnojamasis turtas buvo parduotas kitiems savininkams, pateikti žinias (informaciją), kokiems asmenims, kada ir kokiu sprendimu šis turtas buvo parduotas.
25. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašyme atsakovui nebuvo suformulavusi reikalavimo nurodyti asmenų vardus, pavardes, gyvenamąsias vietas, o jeigu turtas perduotas juridiniam asmeniui – šio asmens duomenis, neprašė įvardyti visą turtą, kuris buvo perduotas, jį apibūdinant (pateikiant turėtus kadastrinių matavimų duomenis, kitus daiktus apibūdinančius individualius duomenis) ir pateikti turto priėmimo-perdavimo akto bei perduoto nekilnojamojo turto inventorinių bylų kopijas, taigi nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad yra kilęs ginčas viešojo administravimo srityje, nagrinėtinas administracinių teismų. Todėl administracinės bylos dalis dėl dokumentų ir duomenų apie ginčo nekilnojamojo turto, kito turto perdavimą pateikimo pagrįstai nutraukta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu.
26. Pareiškėja pripažįsta, kad neprašė įvardyti visą turtą, kuris buvo perduotas, jį apibūdinant (pateikiant turėtus kadastrinių matavimų duomenis, kitus daiktus apibūdinančius individualius duomenis) ir pateikti turto priėmimo-perdavimo akto bei perduoto nekilnojamojo turto inventorinių bylų kopijas, tačiau šie dokumentai yra būtini pareiškėjos teisiniam tikslui pasiekti, o jos prašymas paaiškinti, kam, kada ir kieno sprendimu buvo perduotas turtas, turėtų būti suprantamas plačiąja prasme, kaip apimantis teisę gauti tikslią ir visapusišką informaciją, susijusią su dominančiu klausimu.
27. Vertinant nurodytus pareiškėjos argumentus, pažymėtina, kad atsakovui tenkanti tikslios ir visapusiškos informacijos teikimo pareiga nesuponuoja, kad be aiškiai išreikšto prašymo būtų teikiama ir detalizuota informacija, kad būtų atskleidžiami visi duomenys apie asmenis ir turtą, nuosavybės teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo aplinkybes ir t. t. Tokią išvadą leidžia padaryti inter alia (be kita ko, įskaitant) ir Įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, nustatantis pareikštinę teisės į informaciją įgyvendinimo formą. Prašyme nurodoma, kokius dokumentus pareiškėjas pageidauja gauti (Įstatymo 12 str.). Taigi, pareiškėja, siekdama gauti informaciją, prašyme turi konkretizuoti, kokia informacijos apimtis teiktinų duomenų aspektu jai yra reikalinga. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, nurodyti Nutarties 26 punkte, yra nepagrįsti.
28. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, nurodytus šios Nutarties 19 punkte, teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, kad atsakovas Rašte pareiškėjai suteikė teisingą informaciją, t. y. informaciją, kuria atsakovas disponavo, o po 1994 m. balandžio 21 d. vykęs nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimas ir sandoriai dėl šio turto, kuriuose dalyvavo privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys, nesusiję su Administracijos viešojo administravimo funkcijomis, todėl nėra pagrindo teigti, kad Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, disponavo informacija apie šiuos juridinę reikšmę turinčius faktus (Įstatymo 3 str. 5 d.).
29. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjos M. V. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Gintaras Kryževičius
Ramutė Ruškytė