Byla Nr. AN2-45-1020/2019

Proceso Nr.: 4-68-3-02218-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija: 18.8.; 21.1.7.                                 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 18 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal V. K. (toliau – V. K.) atstovės advokatės Eglės Latauskienės (toliau – E. Latauskienė arba advokatė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atmestas E. Latauskienės skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Vilniaus SA) 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimas, pripažinti V. K. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalyje bei už tai pastarajam skirti 40 EUR dydžio baudą, panaikinimo,

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus SA 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimu V. K. nubaustas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 11 d., apie 22.57 val., (duomenys neskelbtini) „P“ naudodamas muzikos aparatūrą garsiai leido muziką, kuri sklido į išorinę aplinką ir nakties metu trikdė gyventojų ramybę, poilsį ir miegą. Šį nutarimą advokatė apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi skundą atmetė ir paliko galioti skundžiamą Vilniaus SA nutarimą. Pasak teismo, byloje išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Teismas, įvertinęs byloje esantį vaizdo įrašą, ir kitus byloje surinktus įrodymus (pareiškėjo skundą, pareigūnų tarnybinius pranešimus) sprendžia, kad tokiu garsiu muzikos leidimu yra trikdoma asmenų ramybė, poilsis, o byloje esantys įrodymai nėra prieštaringi, jie nuosekliai papildo vieni kitus. Šiuo atveju teismo sprendimo nekeičia skundo argumentai dėl to, kad pranešęs apie įvykį D. K. langus, esančius prie įėjimo į barą „P“ įsirengė neteisėtai – šiuo klausimu yra vykdomos administracinės procedūros ir kol kas nėra sprendimo dėl to, kad šie langai yra įrengti neteisėtai. Pasak teismo, tai, kad dėl analogiško pažeidimo jau praeityje yra atsakomybėn patraukti kiti „P“ darbuotojai, tačiau visi skundai dėl policijos įstaigos ir Vilniaus SA priimtu nutarimų buvo tenkinti ir jie nebuvo apskųsti, nei patvirtina, nei paneigia, kad šiuo atveju egzistavo akivaizdi ANK 488 straipsnio sudėtis. Pats V. K. neneigė, kad muzika grojo grasiai.

3.       Apeliaciniu skundu E. Lastauskienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo teiseną V. K. atžvilgiu nutraukti. Pasak apelianto, teismas visiškai nepasisakė dėl Vilniaus SA nutarimo atitikimo ANK 617 straipsnio reikalavimams. Teismas iš esmės vadovavosi tik vienpusiškais pranešėjo D. K. parodymais bei byloje nepanaikino esančių prieštaravimų. Vaizdo įrašo esmė buvo nurodyta tik administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu ir tai teismui visiškai nesugretinus ir nesulyginus jo turinio su kitais „skurdžiais“ bylos dokumentais. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad asmuo gali turėti teisėtų lūkesčių tik dėl teisėtai įgytų teisių ir teisėtų interesų – todėl D. K., kuris savavališkai sumontavo langus kultūros paveldo objekte, negali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos garantijomis. Todėl sprendimu, kuriuo nubaustas V. K. galimai užtikrinamos tik vienos ginčo šalies – D. K. teisės, o kita ginčo šalis – turi ilgą laiką siekti įrodyti, kad pranešėjas D. K. kelia nepagrįstas pretenzijas, nors pats yra įvykdęs dar grubesnį viešosios teisės pažeidimą, susijusį su savavališka statyba kultūros paveldo objekte. Apelianto įsitikinimu, jis nepadarė jokio pažeidimo, nes pats pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais padarė pažeidimus, išsikirsdamas langus į kitos vietos vidinį kiemą ir tai negali būti pagrindu kito asmens atžvilgiu taikyti administracinę atsakomybę. Teismas taip pat nesivadovavo pareiga vertinti surinktų duomenų išsamumo, objektyvumo ir teisėtumo; nenustatė tų faktinių duomenų leistinumo ir liečiamumo kriterijų buvimo, t. y. kokiais procesiniais veiksmais/dokumentais ir pan. Vilniaus SA vadovavosi priimdama skundžiamą nutarimą. Administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga turėjo būti parengta kokybiškai, tačiau akivaizdu, kad institucija nebuvo pakankamai aktyvi ir nerinko minėtų duomenų. Apelianto įsitikinimu, institucija neįrodė V. K. kaltės ir dėl to, remiantis in dubio pro reo principu, visi neaiškumai turi būti vertinami šio asmens naudai. Skunde taip pat akcentuojama, kad ankstesni gynybos skundai šio pobūdžio bylose buvo patenkinti bei bylos grąžintos papildomam tyrimui atlikti, o šie sprendimai, kiek žinoma advokatei, apskųsti nebuvo.

V. K. atstovės advokatės Eglės Latauskienės apeliacinis skundas atmestinas.

4.       Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamos teismo nutarties turinį, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog V. K. padarė jam inkriminuotą ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. 

5.       Administracinę atsakomybę pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį užtraukia šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. 

6.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog tyrimas šioje byloje buvo atliktas netinkamai; kad duomenų, kuriais grindžiama V. K. kaltė, nėra surinkta pakankamai; jog šie įrodymai teismo vertinti pažeidžiant ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatas. Darytina išvada, kad duomenų konstatuoti ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą šioje byloje yra surinkta pakankamai.

7.       Pažymėtina, jog nors apeliaciniame skunde kvestionuojama apie keliamą triukšmą pranešusio asmens, t. y. D. K., skundo duomenų įrodomoji reikšmė, pastarųjų patikimumą visiškai patvirtina duomenys gauti net iš kelių įrodymų šaltinių. Kaip minėta ir skundžiamoje nutartyje, tokiais duomenimis pirmiausia yra Vilniaus SA pareigūno tarnybinis pranešimas apie įvykio aplinkybes, kuriame be kita ko nurodyta, jog esant D. K. gyvenamojoje vietoje, net ir pro uždarytus langus, iš minėto baro apie 22.25 val. sklido garsi muzika. Minėtame tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad pro buto langą įvykis buvo filmuojamas (b. l. 12). Minėtas aplinkybes apie išties iš baro sklidusią garsią muziką patvirtina ir aptariamas vaizdo įrašas, kurio patikimumu, skirtingai nei teigia apeliantas, nėra pagrindo abejoti.

8.       Be to, šioje situacijoje būtina pažymėti ir tai, kad apklaustas apylinkės teismo posėdyje V. K. pats patvirtino, jog iš terasos, kuri dengta stogeliu, sklido garsi muzika (b. l. 27). Tokie parodymai jau minėtų kitų byloje esančių duomenų kontekste neleidžia kilti abejonėms dėl to, kad bare „P“ esančioje atviroje terasoje po 22.00 val. buvo leidžiama muzika, kuri trikdė asmenų poilsį. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, jog būtent Vilniaus SA pareigūno, kuris neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės apie tai, kad muzika pranešėjo bute buvo girdima net ir per uždarytus langus, rodo, kad grojančios muzikos garsumas buvo išties trikdantis asmenų ramybę. Taigi šioje situacijoje buvo realizuoti ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymiai ir V. K. privalo atsakyti už šios veikos padarymą.

9.       Minėtų teismo išvadų nekeičia ir apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad galimai D. K. langus, pro kuriuos buvo girdėti triukšmas iš baro, įsirengė neteisėtai. Apygardos teismas pažymi, kad, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, ši aplinkybė nėra patvirtinta jokiu įsiteisėjusiu sprendimu, be to, tai niekaip nepaneigia paties triukšmo fakto, todėl šia aplinkybe remtis, kaip teisines pasekmes sukuriančiu faktu, nėra pagrindo.

10.       Panašiai vertintini ir apelianto teiginiai, kad analogiškose bylose teismų buvo priimti sprendimai bylą grąžinti tyrimui papildyti. Visgi šiuo atveju pažymėtina, jog tokio pobūdžio sprendimai (pvz., žr. 2018 m. birželio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-263-1020/2018) buvo priimami tais atvejais, kai administracinio nusižengimo bylos medžiaga buvo nekokybiška ir iš jos asmeniui net nebuvo aišku, kuo jis yra kaltinamas. Atitinkamai šioje byloje administracinio nusižengimo tyrimo medžiagos kokybė neturėjo tokio pobūdžio trūkumų, o ir pranešėjas apie įvykį savo skunde nurodė kokius teisės aktus asmenys galimai pažeidė (b. l. 14-15). Kadangi gynyba turėjo teisę ir galimybes susipažinti su tokia medžiaga, puikiai supranta inkriminuojamas aplinkybes ir teisinį jų vertinimą, aktyviai gynėsi nuo kaltinimų, apygardos teismui nekyla abejonių, kad tyrimo apimtys ir jo metu surinkti duomenys, kurie vėliau buvo ištirti teisme, nesudarė pagrindo apylinkės teismui imtis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte apibrėžiamų išimtinio pobūdžio veiksmų, t. y. panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai yra įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

11.       Visgi nepriklausomai nuo to, kas minėta, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant šios kategorijos bylose priimtų teisminių precedentų (pvz., 2018 m. birželio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-263-1020/2018), Vilniaus SA savo nutarimuose dėl viešosios rimties trikdymo garsiai grojant muzikai nakties metu ir toliau nenurodo konkrečių teisės aktų nuostatų, kurias galimai pažeidė asmenys atlikdami šiuos neteisėtus veiksmus. Tokia praktika laikytina ydinga, tačiau šiuo atveju, kaip jau minėta, būtent pranešėjas apie įvykį nurodė, kokių teisės aktų pažeidimus įžvelgia ir šioje dalyje, t. y. dėl galimybės tinkamai gintis ir kaltinimo aiškumo, skundas paduotas nebuvo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad toks pareiškėjo aktyvumas, koks jis pasireiškė šioje byloje, jokiu būdu neatleidžia tyrimą atliekančios institucijos nuo pareigos tiksliai ir detaliai aprašyti veikos padarymo aplinkybes ir pateikti tikslias nuorodas į teisės aktų nuostatas, kurios galimai yra pažeistos.  

12.       Nors apeliaciniame skunde nėra pasisakoma dėl V. K. skirtos nuobaudos dydžio pagrįstumo ir teisėtumo, apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teisme paskirtos nuobaudos dydis buvo ginčijamas. Visgi pažymėtina, jog skirtingai nei teigė gynyba, V. K. Vilniaus SA nutarimu buvo paskirta žemesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis – 40 EUR – baudos bausmė (ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos vidurkis yra lygus 50 EUR). Šios nuobaudos dar labiau mažinti apygardos teismas neįžvelgia jokio pagrindo.

13.       Atsižvelgdamas į visa tai, kas minėta, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas Vilniaus SA nutarimo teisėtumas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.   

Todėl teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a:

V. K. atstovės advokatės Eglės Latauskienės apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį.

Teisėjas                                                               Ernestas Rimšelis