Administracinė byla Nr. eAS-569-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03517-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. liepos 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas N. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 24S60797 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 24S111227 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) bei įpareigoti atsakovą išbraukti pareiškėjo duomenis iš Šengeno informacinės sistemos perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. balandžio 29 d. iki 2027 m. balandžio 28 d.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nurodė, kad dėl to, kad buvo išvykęs į komandiruotę ir dėl to buvo apsunkintas naudojimasis internetu, bei dėl to, kad pareiškėjas nemoka lietuvių kalbos, o susirašinėjimas ir dokumentai pateikiami lietuvių kalba, jam buvo atsiradusios problemos pateikti advokatui įrodymus, kuriais pareiškėjas galėtų pagrįsti savo skundo teiginius. Pareiškėjas manė, kad terminas paduoti skundą praleistas dėl svarbios priežasties, nes jis nebuvo tinkamai informuotas apie jo patikrinimą, negalėjo dalyvauti patikrinime bei duoti savo paaiškinimus ir pateikti savo įrodymus. Pareiškėjas pažymėjo, kad dokumentai surašyti lietuvių kalba, kuri pareiškėjui yra nesuprantama, todėl apie šių dokumentų turinį pareiškėjas sužinojo tik iš savo advokato.

II.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjo N. M. skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad iš Migracijos departamento pateiktų duomenų matyti, jog Migracijos departamento 2024 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. 24S60797 pareiškėjui buvo išsiųstas 2024 m. vasario 26 d. per MIGRIS į pareiškėjo paskyrą, kuri susieta su jo elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, jog apie Sprendimą Nr. 1 pareiškėjui buvo žinoma jau nuo 2024 m. vasario 27 d.

Įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalyje, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 130 – 132 punktuose bei 1 ir 2 prieduose, teismas konstatavo, kad užsienietis visais atvejais, teikdamas prašymą per MIGRIS, turi nurodyti elektroninio pašto adresą, kuriuo jam galės būti siunčiami pranešimai ar nustatyta tvarka įteikiami Migracijos departamento sprendimai. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad terminas skundui paduoti nagrinėjamu atveju yra praleistas, kadangi pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2024 m. liepos 3 d.

Teismas nurodė, kad turimais duomenimis vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 20 punkto nuostatomis, pranešimas apie Migracijos departamento 2024 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 24S111227 priėmimą buvo išsiųstas 2024 m. balandžio 30 d. pareiškėjo aktyvios paskyros elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) adresu, tačiau dėl Sprendimo Nr. 2 pateikimo pareiškėjas į Migracijos departamentą nesikreipė. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, kadangi pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2024 m. liepos 3 d.

Įvertinęs pareiškėjo prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad termino skundui paduoti praleidimą sąlygojo ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, o pačio pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, todėl prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą netenkintinas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą netenkinus, skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Teismas taip pat vertino, kad atsisakius priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ir išvestinį reikalavimą – įpareigojimą atlikti veiksmus.

III.

Pareiškėjas N. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. liepos 17 d. nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai analizavo pareiškėjo skundą, nukrypdamas nuo vėlesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. 

Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad pareiškėjas nuo 2024 m. vasario 13 d. iki 2024 m. gegužės 13 d. bei nuo 2024 m. gegužės 14 d. iki 2024 m. rugpjūčio 14 d. buvo komandiruotas į Vokietiją ir dirbo vairuotoju, todėl objektyviai negalėjo tinkamai ginti savo teises. Pareiškėjas, būdamas reise Vokietijoje, nežinodamas lietuvių kalbos, negalėjo darbo metu ieškoti vertėjo iš lietuvių kalbos į rusų, kuri jam buvo suprantama, be to jis neturėjo plačių galimybių konsultuotis su Lietuvos teisininkais, kaip įforminti dokumentus, be to, jam elektroniniu būdu nebuvo pateiktas Migracijos departamento 2024 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. 24S111227 (Sprendimas Nr. 2), šio dokumento turinio jam niekas nepaviešino, todėl visų ginčytinų dokumentų turinys ir jų pasekmės pareiškėjui nebuvo suprantami.

Pareiškėjas mano, kad jam turėjo būti pritaikytas ne vidutinio, o individualaus sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartas, kadangi jis yra kitos valstybės pilietis, gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tik su tikslu dirbti vairuotoju tarptautiniais maršrutais, dėl darbo pobūdžio bei kalbos nežinojimo, neturėjo galimybių išspręsti iškilusius klausimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą, neatnaujinus termino skundui paduoti, pagrįstumas ir teisėtumas bei įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumas.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad negalėjo apskųsti ginčijamų sprendimų dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių (komandiruotės į Vokietiją ir ribotos galimybės susisiekti su teisininkais, suprasti lietuvių kalba Migracijos departamento pateiktą informaciją, pateikti įrodymus, patvirtinančius skundo argumentus, nebuvo susipažinęs su Sprendimo Nr. 2 turiniu, nes gavo tik pranešimą apie šį sprendimą), todėl mano, kad terminas skundui paduoti turi būti atnaujintas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymo (2022 m. lapkričio 24 d. įstatymo Nr. XIV-1593 redakcija) 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomi panaikinti sprendimai nėra nurodyti Įstatymo 138 straipsnio 2 dalyje, todėl skundas dėl jų panaikinimo administraciniam teismui turi būti paduotas per 14 dienų nuo atitinkamo sprendimo įteikimo dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-520/2024 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; kt.).

Dėl pareiškėjo skundo dalies, kuria prašoma panaikinti Sprendimą Nr. 1

Migracijos departamentas 2024 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 24S60797 (Sprendimas Nr. 1) nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. 760190252, galiojantį iki 2024 m. spalio 11 d.

Aprašo 132 punkte (2024 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. 1V-17 redakcija) nustatyta, jog Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, o Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Aprašo 130 ar 131 punkte nurodyto sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos, privalo šį sprendimą per „MIGRIS“ išsiųsti užsieniečiui, jeigu užsienietis prašymą išduoti ar pakeisti leidimą užpildė per „MIGRIS“. Kai šis prašymas užpildytas ne per „MIGRIS“, sprendimas išsiunčiamas prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu elektroninio pašto adresu, jeigu užsienietis prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodė, kad pageidauja pranešimą apie priimtą sprendimą ir (ar) sprendimus leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo (panaikinimo) klausimais gauti elektroniniu paštu, arba registruotu paštu užsieniečio deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o jei gyvenamoji vieta nedeklaruota – prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu adresu. Jeigu priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, išduotą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 41, 42 ar 13 punkte nurodytu pagrindu, apie priimtą sprendimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos per „MIGRIS“ arba raštu informuojamas darbdavys, kuriam tarpininkaujant leidimas laikinai gyventi išduotas ar pakeistas ir, jeigu buvo priimtas sprendimas leisti pakeisti darbdavį, – darbdavys, kuris buvo pateikęs tarpininkavimo raštą dėl leidimo pakeisti darbdavį.

Pirmosios instancijos teismas termino kreiptis į teismą eigos pradžią nagrinėjamu atveju siejo su Sprendimo Nr. 1 pareiškėjui išsiuntimu 2024 m. vasario 26 d. per MIGRIS į pareiškėjo paskyrą, kuri susieta su jo elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino ir nevertino skundo priėmimo klausimo išsprendimui svarbių aplinkybių dėl Sprendimo Nr. 1 įteikimo pareiškėjui, kurios reikšmingos sprendžiant, ar pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie Sprendimą Nr. 1 (Aprašo 132 p.). Teismas nevertino, ar pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė per „MIGRIS“. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos dėl būtinybės teismui išsiaiškinti skundžiamo sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo įteikimo pareiškėjui aplinkybes laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-373-789/2024.

Pareiškėjas taip pat tvirtinta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad be kita ko pareiškėjas buvo išvykęs į komandiruotę, nes yra tarptautinių maršrutų vairuotojas, ir buvo ribotos galimybės susisiekti su teisininkais, suprasti lietuvių kalba Migracijos departamento pateiktą informaciją, pateikti įrodymus, patvirtinančius skundo argumentus, todėl buvo objektyvios priežastys atnaujinti terminą skundui paduoti. Teisėjų kolegija šiuo aspektu sutinka su pareiškėju, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino konkrečių pareiškėjo nurodytų aplinkybių visumos ir juos patvirtinančių įrodymų, skundžiamoje nutartyje nenurodė aiškių motyvų, kuo remiantis šie pareiškėjo argumentai ir įrodymai atmetami. Teisėjų kolegijos vertinimu, abstraktus nurodymas, kad termino skundui paduoti praleidimą sąlygojo ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, o pačio pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, nėra pakankamas atsisakant atnaujinti terminą skundui paduoti.

Dėl pareiškėjo skundo dalies, kuria prašoma panaikinti Sprendimą Nr. 2

Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 24S111227 (Sprendimas Nr. 2) nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. balandžio 29 d. iki 2027 m. balandžio 28 d. bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. balandžio 29 d. iki 2027 m. balandžio 28 d.

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir pareiškėjas iš esmės neginčija, kad apie minėto sprendimo priėmimą pareiškėjas buvo informuotas pranešimu, kuris buvo išsiųstas 2024 m. balandžio 30 d. pareiškėjo aktyvios paskyros elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų įteiktas pats Sprendimas Nr. 2.

Įstatymo 133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad užsienietis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta arba kiti kontaktiniai duomenys ir jeigu nėra šio straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama.

Vadovaudamasi Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 9 dalimis, Vyriausybė 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtino Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisykles (2024 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 123 redakcija) (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 20 punkte nustatyta, kad jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka.

Iš Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2 turinio matyti, kad Sprendimas Nr. 2 priimtas jau po to, kai Migracijos departamentas priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriuo nusprendė pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi. Pranešime, su kurio pateikimo data pirmosios instancijos teismas siejo termino Sprendimui Nr. 2 apskųsti eigos pradžią, yra nurodyta, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą Nr. 2, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. balandžio 29 d. iki 2027 m. balandžio 28 d., vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi (užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui). Pranešime taip pat nurodyta, kad nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. balandžio 29 d. iki 2027 m. balandžio 28 d. Pranešime taip pat nurodyta Sprendimo Nr. 2 apskundimo tvarka.

Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Migracijos departamentas pareiškėją 2024 m. balandžio 30 d. pranešimu informavo apie Sprendimą Nr. 2, tačiau visiškai nevertino pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad pats Sprendimas Nr. 2 (t. y. visos apimties individualus administracinis aktas) jam nebuvo įteiktas. Kaip minėta, duomenų, jog pareiškėjui Migracijos departamentas siuntė / įteikė Sprendimą Nr. 2, byloje nėra.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir minėtas teisės aktų nuostatas, priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai procesinio termino eigos pradžią siejo su pranešimo pareiškėjui pateikimo data. Pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo klausimu laikomasi analogiškos pozicijos (pvz., žr., 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-520/2024, 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-95-821/2024). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Sprendimo Nr. 2 panaikinimo.

Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. liepos 17 d nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo N. M. skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

           Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Ernestas Spruogis