Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-01-20][nuasmenintas sprendimas byloje][I-3562-422-2019].docx
Bylos nr.: I-3562-422/2019
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė atsakovas
Alytaus pataisos namai 188657363 atsakovo atstovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
Civilinės atsakomybės sąlygos
Civilinės atsakomybės sąlygos
Neturtinė žala
Neturtinė žala
Žala
Žala
Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygos
Teismo procesiniai dokumentai
Teismo procesiniai dokumentai

?

Administracinė byla Nr. I-3562-422/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-000259-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1 (S)

 

img1 

 

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. gruodžio 30 d.

Kaunas

 

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. (E. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas patikslintame skunde (b. l. 16–19) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 13 iki 2018 m. lapkričio 23 d. Alytaus PN direktorius 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymu bei 2018 m. lapkričio 19 d. pakeistu ir papildytu įsakymu Nr. 2-1388 „Dėl nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų“ sustabdė nuteistųjų laiškų išsiuntimą, pasimatymų suteikimą, maisto produktų ir kitų būtiniausių reikmenų pirkimą, leidimą skambinti telefonu ir kitas teises, kadangi nuteistieji paskelbė bado akciją.

Pareiškėjo nuomone, minėtais įsakymais buvo pažeistos teisės aktuose įtvirtintos pareiškėjo teisės ir laisvės. Pažymėjo, jog teisės aktai nedraudžia nuteistiesiems badauti, badavimas, pareiškėjo nuomone, yra asmens saviraiškos, reaguojant į tam tikrą socialiai reikšmingą situaciją, forma. Nuobauda pareiškėjui už badavimą (galimai neteisėtus veiksmus) nebuvo skirta, todėl neaišku, kodėl pareiškėjo badavimas buvo pripažintas neteisėtais veiksmais. Alytaus PN, priimdami šiuos skundžiamus įsakymus, apribojo pareiškėjo galimybę bendrauti (telefonu, laiškais) su artimaisiais, pranešti jiems apie sveikatos būklę, dėl to jis patyrė įtampą, nerimą, neigiamų dvasinių išgyvenimų, buvo palaužtas emociškai, todėl 2018 m. lapkričio 19 d. žalojosi ir buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Dėl jam taikytų ribojimų, pareiškėjas negalėjo pataisos namuose esančioje parduotuvėje įsigyti arbatos, būtiniausių higienos reikmenų, negalėjo tinkamai nusiprausti, apsiskusti, todėl jautėsi žeminamas, kankinamas.

 Atsakovės atstovas atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 23–26) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė pareiškėjo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2018 m. spalio 31 d. du mėnesius buvo laikomas 17 kamerų tipo patalpoje, nes jam buvo vykdoma drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas dviem mėnesiams. Nuteistieji nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d. masiškai paskelbė bado akciją, kadangi jų netenkino naujai patvirtintos dienotvarkės. Atsižvelgiant į tai, kad dėl neteisėtų grupinių veiksmų buvo šiurkščiai pažeista pataisos namų vidaus tvarka, buvo priimtas įsakymas, kuriuo nuo 2018 m. lapkričio 19 d. buvo sustabdytos pareiškėjo ir kitų nuteistųjų teisės. Pareiškėjas neįrodė pataisos namų civilinės atsakomybės sąlygų.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 13 iki 2018 m. lapkričio 23 d. dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų laikinai sustabdant pareiškėjo teisę apsipirkti, paskambinti ar kitu būdu susisiekti su artimaisiais.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar atsakovės atstovas arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/2011). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).

Bylos duomenimis (b. l. 81) nustatyta, jog pareiškėjas 2018 m. lapkričio 13 d. paskelbė bado akciją dėl Teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 pakeitimų (protesto akcija, kad leistų kaliniams dieną naudoti čiužinį). Alytaus pataisos namai 2018 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 8-9793 pranešė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (b. l. 35), jog jų įstaigoje 2018 m. lapkričio 13 d. 75 nuteistieji atsisakė valgyti įstaigoje pagamintą maistą dėl administracijos veiksmų bei dėl 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimų, nurodydami, jog nuteistiesiems buvo išaiškinta administracijos veiksmų apskundimo tvarka, nuteistųjų laikymo kamerų tipo patalpose tvarka ir sąlygos, badavimo pasekmės ir pasiūlyta badavimą nutraukti (b. l. 35).

Alytaus pataisos namų direktorius, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistieji paskelbė badavimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 118 ir
119 straipsniais, 2018 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 2-1366 „Dėl nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų“ nuo 2018 m. lapkričio 14 d. sustabdė pasimatymų suteikimą ir maisto produktų bei būtiniausių reikmenų pirkimą nuteistiesiems, o 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 2-1388 „Dėl nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų“ nuo 2018 m. lapkričio 19 d. sustabdė: nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda įteikimą nuteistiesiems (1.1 p.); pasimatymų suteikimą nuteistiesiems (1.2 p.); maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą (1.3 p.); paskatinimo priemonių skyrimą nuteistiesiems (1.4 p.); leidimą skambinti telefonu (1.5 p.); kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą (1.6 p.) bei suteikė teisę nuteistiesiems, kuriems skirti ilgalaikiai pasimatymai, paskambinti artimiesiems (b. l. 6). Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 2-1421 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymas Nr. 2-1388 pripažintas netekusiu galios (b. l. 80).

Iš pateiktų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 25 d. paros (savaitės) įvykių suvestinių (b. l. 86-96) matyti, kad 2018 m. lapkričio 13 d. Alytaus PN užregistruota, jog 76 nuteistieji pareiškė atsisakymą valgyti dėl pradėto įgyvendinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkto pakeitimo, kuriuo numatomas patalynės surinkimas. 2018 m. lapkričio 14 d. maitinimo atsisakė 139 nuteistieji, 2018 m. lapkričio 15 d. - 146 nuteistieji. 2018 m. lapkričio 17 d. protestuodami nuteistieji prieš pradėtus įgyvendinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimus atsisakė valgyti 127 nuteistieji, 2018 m. lapkričio 18 d. bado akciją tęsė 127 nuteistieji, 2018 m. lapkričio 19 d. bado akciją tęsė 140 nuteistųjų, 2018 m. lapkričio 21, 22 d. 226 nuteistieji buvo paskelbę bado akciją, 2018 m. lapkričio 23 d. bado akciją tęsė 33 nuteistieji, 2018 m. lapkričio 24 d. nuteistieji atsisakė bado akcijos, įteikdami raštiškus paaiškinimus ir iki 19 val. pataisos namuose palaikančių masinę bado akciją nebuvo.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 118 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu nuteistasis ar grupė nuteistųjų paskelbia badavimą pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo nedelsdamas išsiaiškinti badavimo, atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus priežastis, nuteistųjų reikalavimus ir jų teisėtumą. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo apie tai nedelsdamas pranešti Kalėjimų departamento direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui ir imtis įmanomų priemonių teisėtiems nuteistųjų reikalavimams patenkinti. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu nuteistųjų reikalavimai yra neteisėti, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo asmeniškai apie tai pranešti nuteistiesiems ir pareikalauti neteisėtus veiksmus nutraukti. Šio nurodymo nevykdantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos.

BVK 119 straipsnio 1 dalis nustato, jeigu nuteistieji imasi neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę, pranešęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui, įsakymu laikinai sustabdyti: nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų įteikimą nuteistiesiems (1 dalies 1 punktas); pasimatymų suteikimą nuteistiesiems (1 dalies 2 punktas); maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą (1 dalies 3 punktas); paskatinimo priemonių skyrimą nuteistiesiems (1 dalies 4 punktas); leidimą skambinti telefonu (1 dalies 5 punktas); kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą (1 dalies 6 punktas). Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės nutraukiamos pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno įsakymu, kai išnyksta jų panaudojimo pagrindai.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 20 d.) 220 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims - moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Minėtas punktas teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytas ir yra iki šiol galiojantis.

Teismas sprendžia, kad grupės nuteistųjų, tame tarpe pareiškėjo, paskelbta bado akcija, kaip pasyvus protestas prieš Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimus, buvo nepagrįstas ir kad grupės nuteistųjų, į kurią įeina pareiškėjas, reikalavimai buvo neteisėti (leisti kaliniams kamerų tipo patalpoje dieną naudoti čiužinį). Atsižvelgiant į tai, nuteistiesiems pagrįstai buvo pasiūlyta nutraukti neteisėtus veiksmus (grupinius neteisėtus veiksmus), t. y. nuteistieji (tame tarpe ir pareiškėjas) nevykdė pataisos įstaigos administracijos teisėtų reikalavimų ir tokiais veiksmais šiurkščiai pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarką.

Kaip matyti iš Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 2-1388 „Dėl nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų“, jis buvo priimtas atsižvelgiant į tai, jog nuteistieji paskelbė badavimą, tačiau jame nėra nurodyti neteisėti grupiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys pataisos įstaigos vidaus tvarką. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, jog minėtas įsakymas turi turinio trūkumų – jis buvo priimtas pažeidžiant BVK 119 straipsnio reikalavimus, kadangi jame nebuvo nurodytas faktinis įsakymo priėmimo pagrindas. Be to, badavimo nedraudžia nei BVK, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatos.

Kita vertus, vertinant pateiktus teismui įrodymus bei atsižvelgiant į tai, jog grupė nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjas) bado akcijos metu kėlė neteisėtus reikalavimus, teismas sprendžia, jog atsakovės atstovo direktorius pagrįstai priėmė 2018 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 2-1366 bei 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. 2-1388. Teismo vertinimu, atsakovės atstovas priimdamas šiuos įsakymus, veikė pagal situaciją, pagrįstai ir teisėtai. Šią išvadą patvirtina prie skundo pateiktos Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 25 d. paros (savaitės) įvykių suvestinės, Alytaus pataisos namų 2018 m. lapkričio 14 d. raštas Nr. 8-9793, adresuotas Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei pareiškėjo medicinos dokumento išrašas (b. l. 48, 85).

Pareiškėjas teigė, jog bado akciją jis paskelbė 2018 m. lapkričio 13 d. ir apie tai pranešė savo artimiesiems, tačiau priėmus 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymą jis jau negalėjo savo artimiesiems paskambinti ir pranešti apie savo sveikatą. Kaip matyti iš pateikto medicinos išrašo (b. l. 85) pareiškėjas badavimo metu Sveikatos priežiūros tarnybos buvo prižiūrimas ir sekama jo sveikatos būklė, kaip ir numato BVK 118 straipsnis bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 266–268 punktai. O tai, jog pareiškėjas negalėjo paskambinti artimiesiems sąlygojo nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) neteisėti veiksmai, nevykdant administracijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nutraukti bado akciją. Be to, pareiškėjas nuo 2018 m. spalio 31 d. buvo apgyvendintas kamerų tipo patalpoje 2 mėnesiams ir jam buvo taikomas BVK 86 straipsnyje numatytas režimas, todėl paskambinti šiuo laikotarpiu jis turėjo teisę tik 2 kartus per mėnesį. Pareiškėjas byloje nenurodė aplinkybių ir jų neįrodinėjo, jog kreipėsi į administraciją dėl galimybės susisiekti su artimaisiais, o duomenų apie tokį prašymą byloje taip pat nėra. Kaip matyti iš telefoninių pokalbių apskaitos kopijos (b. l. 73-74), pareiškėjas iki pradedant bado akciją giminaičiams skambindavo retai (vos 2-3 kartus per mėnesį), pastaraisiais metais į pasimatymą su artimaisiais eidavo vieną kartą per metus, nuo 2017 m. jo niekas neaplankė (b. l. 76). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo paskambinti artimiesiems ar kitais būdais su jais susisiekti vertintini kaip deklaratyvūs, neįrodyti, todėl jų  pagrindu negali būti konstatuota pareiškėjui galimai padaryta neturtinė žala.

Pareiškėjas skunde teigė, jog paskelbdamas apie badavimą, jis neatsisakė gerti arbatų, tačiau ginčo laikotarpiu negalėjo apsipirkti parduotuvėje, nes ši teisė taip pat buvo sustabdyta, tačiau pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų ir nenurodė aplinkybių, kad kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl galimybės įsigyti arbatos. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi skundu į atsakovės atstovą dėl galimybės įsigyti higienos prekių, tačiau šiame skunde apie poreikį įsigyti arbatos nėra užsiminta. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl galimybės įsigyti arbatos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Pareiškėjas skunde teigė, jog jo teisės buvo suvaržytos, apribojus jo galimybę parduotuvėje įsigyti higienos priemonių, dėl to jautėsi dvokiantis, nešvarus. Kaip matyti iš medicinos dokumentų išrašo (b. l.85), pareiškėjui pradėjus badauti, jam gydytojo buvo patarta nebadauti ir leista maudytis papildomai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad ginčijami įsakymai, sustabdę nuteistiesiems, tame tarpe ir pareiškėjui, teisę įsigyti prekių, teismo vertinimu, buvo priimti pagrįstai, pataisos namų administracijai operatyviai reaguojant į susiklosčiusią situaciją, gresiančią šiurkščiais pataisos įstaigos vidaus tvarkos pažeidimais, sprendimą badauti ir badavimo su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis nenutraukti, apribojus nuteistiesiems tam tikras teises, pareiškėjas priėmė pats, į tai, kad draudimas įsigyti prekių pareiškėjui pasekmes sukėlė tik 9 dienas (nuo 2018 m. lapkričio 14 d. (2018 m. lapkričio 14 d. priėmus įsakymą Nr. 2-1366) iki 2018 m. lapkričio 23 d. (pareiškėjas nurodė, jog ginčo laikotarpis yra iki 2018 m. lapkričio 23 d.), teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių galėtų kilti pareiga atlyginti žalą pareiškėjui.

Nuobaudos skyrimas yra pataisos namų administracijos diskrecijos teisė, o ne pareiga, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog buvo neskirta nuobauda dėl badavimo, nesudaro pagrindo atsakovo veiksmų neteisėtumui pagrįsti.

Nors pareiškėjas teigė, kad dėl patirtų atsakovės atstovo veiksmų save žalojo, tačiau objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, jog toks pareiškėjo poelgis buvo sąlygotas pataisos namų veiksmų, byloje nesurinkta. Pažymėtina, kad prieš susižalojimą pareiškėjas buvo 6 dienas badavęs, 2 mėnesius telefonu nekalbėjęs su artimaisiais ir daugiau kaip metus laiko nesimatęs su jais (ne dėl sprendime aptartais įsakymais sustabdytų nuteistųjų teisių), jam buvo taikyta nuobauda dviem mėnesiams perkeliant į kamerų tipo patalpas. Šios aplinkybės ar kitos asmeninės priežastys taip pat galėjo lemti pareiškėjo norą žaloti save. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas taip pasielgė emociškai palaužtas dėl skunde nurodytų atsakovės atstovo veiksmų. Teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad pareiškėjas neteigė ir neįrodinėjo, jog dėl patirtų emocinių išgyvenimų kreipėsi į psichologą.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad šiuo aspektu (dėl pareiškėjo teisių realizavimo laikino sustabdymo) nėra valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.249 str.), todėl pareiškėjo skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjo E. S. (E. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

 

 

Teisėja Janina Vitunskienė

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • 2-13
  • CK6 6.271 str. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • CK6 6.247 str. Priežastinis ryšys
  • CK6 6.248 str. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • CK
  • BVK
  • 2-14
  • BVK 119 str. Pataisos įstaigos direktoriaus teisės nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, atveju
  • BVK 118 str. Pataisos įstaigų administracijos veiksmai nuteistųjų badavimo, atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus atveju