Civilinė byla Nr. 2-313-494/2014
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02572-2013-4
Procesinio sprendimo kategorija: 20.2; 21.4.1; 99.5;114.5; 116.4.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,
sekretoriaujant E.Drungilaitei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui E.Mikučiauskui,
atsakovo atstovui advokatui M.Lesčiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui UAB „Padvaiskas ir Ko“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
n u s t a t ė :
Ieškovė J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2013-06-03 Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp ieškovės J. M. ir atsakovo UAB „Padvaiskas ir Ko“, nuostatą, numatančią ieškovės įsipareigojimą darbo sutarties tarp šalių galiojimo metu bei 2 metus po darbo sutarties nutraukimo dienos nekonkuruoti su atsakovu.
Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2013-06-03 pasirašė konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo darbo sutarties tarp šalių galiojimo metu bei 2 metus po darbo sutarties nutraukimo dienos nekonkuruoti su atsakovu. Sutartis pažeidžia šalių lygybės principą, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl pripažintina negaliojančia. Ginčo sutarties 1.1 p. nurodyta, kad atsakovas mainais už darbuotojo nekonkuravimą įsipareigoja nenutraukti darbo sutarties nesant darbuotojo kaltės, užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, o taip pat mokėti kvalifikaciją atitinkantį atlyginimą. Darbdavio pareigą mokėti atlyginimą už darbą nustato LR Darbo kodeksas, todėl įsipareigojimas mokėti atlyginimą nėra ir negali būti laikomas kompensavimu už nekonkuravimą. Tai yra, atsakovas privalo vykdyti pareigą mokėti darbuotojui atlyginimą nepriklausomai nuo to, ar susitarimas dėl nekonkuravimo yra sudarytas ar tokio susitarimo nėra. LR DK 191 str. taip pat nustato pareigą atsakovui užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, todėl atitinkamas atsakovo įsipareigojimas taip pat nelaikytinas kompensavimu už nekonkuravimą. Taip pat atsakovo įsipareigojimas nenutraukti darbo sutarties nesant darbuotojo kaltės nėra laikytinas tinkama ir protinga ieškovei kompensacija už nekonkuravimą. Pagal LR DK 129 str. 1 d., darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs darbuotoją LR DK 130 str. nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Taigi nekonkuravimo sutartimi atsakovas įsipareigojo neatlikti tokių veiksmų, kuriuos jam teisės aktai suteiktų atlikti tik esant svarbioms priežastims. Sudaryta Sutartis nenumatė ieškovei jokios kompensacijos už nekonkuravimo įsipareigojimą, todėl Sutartis, tiek, kiek ji numato ieškovės įsipareigojimą nekonkuruoti su atsakovu, yra niekinė. Ieškovė pas atsakovą 2012-03-15 įsidarbino pagalbine darbuotoja, 2013-01-23 buvo sudaryta nauja darbo sutartis, pagal kurią ji dirbo (duomenys neskelbtini), dar po kurio laiko (ieškovė tikslios datos nepamena), ji buvo perkelta dirbti (duomenys neskelbtini), tai patvirtinančios darbo sutarties (kurią prašoma išreikalauti iš atsakovo) atsakovas ieškovei nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Papildomai parodė, kad ginčijama Sutartis pažeidžia ieškovės teises, tai trukdo ieškovei įsidarbinti konkuruojančiose įmonėse. Patvirtina, kad dabartiniu metu ieškovė jau apie 6 mėnesius dirba UAB „(duomenys neskelbtini)‘ konkuruojančioje įmonėje, prieš įsidarbindama, ieškovė į atsakovą dėl sutikimo įsidarbinti joje, nesikreipė. Atsakovas yra teismuose ne vienam iš savo darbuotojų pareiškęs ieškinius dėl konkuravimo. Atsakovo atsiliepimas patvirtina, kad atsakovas nesutinka su ieškiniu.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė konkrečiai nenurodo, kuo ir kokioje apimtyje Sutarties nuostatos, susijusios su nekonkuravimo įsipareigojimai pažeidžia ieškovės teises ir jos interesus ir turi būti pripažinta negaliojančia. Iš pateikto ieškinio nėra aišku kokie įstatymų saugomi interesai turi būti ginami.
Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti bei priteisti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Parodė, kad tarp šalių – ieškovės ir atsakovo niekada nebuvo ginčo dėl konkuravimo taikymo, ieškovė dėl šios Sutarties nuostatos modifikavimo į atsakovą nesikreipė. Ieškovė pas atsakovą dirbo tik vieną mėnesį, dėl Sutarties ginčo nekilo, jei ieškovė manė, kad Sutarties sąlygos pažeidžia jos teises, ji galėjo Sutarties nepasirašyti. Ieškovė kreipėsi į teismą tik po sutarties nutraukimo. Ieškovė įsidarbino į konkuruojančią įmonę, bet iš atsakovo jokių pretenzijų nebuvo gavusi. Ieškovė nenurodė, kokiu būdu atsakovas pažeidė jos teises, mano, kad ieškinys neįrodytas. Atkreipė dėmesį, kad iš esmės ginčas tarp šalių yra kilęs dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios yra apie 3000 Lt, atsiradusios dėl pačios ieškovės kaltės, todėl bylinėjimosi išlaidos tenka pačiai ieškovei.
Ieškinys tenkintinas.
Kaip nustatyta byloje, tarp ieškovės J. M. ir atsakovo UAB „Padvaiskas ir Ko“ 2013-06-03 buvo sudaryta Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurios 1.1 p., ieškovė, kaip darbuotojas, įsipareigojo, be atskiro aiškiai išreikšto darbdavio sutikimo neatskleisti darbdavio komercinių (gamybinių) paslapčių tretiesiems asmenims darbo sutarties tarp darbdavio ir darbuotojo galiojimo bei 2 metus po darbo sutarties nutraukimo dienos nekonkuruoti su darbdaviu, o darbdavys įsipareigoja nenutraukti su darbuotoju darbo sutarties be pateisinamos priežasties, t.y. nesant darbuotojo kaltės, užtikrinti darbuotojui tinkamas darbo sąlygas ir, atsižvelgdamas į darbuotojo darbo kokybę mokėti atitinkantį kvalifikaciją atlyginimą; Sutarties 1.4 p. aptarta, kas laikoma Pagal Sutartį konkuravimu su darbdaviu, o būtent, kad tai darbuotojo įsidarbinimas/darbas konkuruojančiose įmonėse; darbuotojo dalyvavimas savo kapitalu konkuruojančiose įmonėse; atvejai, kai darbuotojas vienas arba su kitais asmenimis įkuria įmonę, veikiančią tame pačiame rinkos segmente kaip darbdavys; atvejai, kai darbuotojas turi verslo žinių su darbdavio klientais. Pagal Sutarties 4.2 p., šalys susitarė, kad Sutartis galioja iki darbo sutarties tarp darbuotojo ir darbdavio galiojimo pabaigos dienos ir 2 metus po jos pasibaigimo nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu darbo sutartis buvo nutraukta.
Sutarties laisvės principas užtikrina šalies teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis). Šalių ginčas dėl sutarties turinio sprendžiamas, taikant CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, sutartis turi būti aiškinama, vadovaujantis protingumo kriterijumi (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis.).
Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą nevertintina kaip absoliuti. Ši nuostata jokiu būdu negali būti traktuojama kaip garantuojanti, jog kiekvienas asmuo turės darbą arba jog asmuo gaus konkretų pageidaujamą darbą. Nurodyta nuostata neužkerta galimybės tam tikrais pagrindais apriboti priėmimo į darbą, ji taip pat nevertintina kaip ribojanti sutarčių laisvę ir draudžianti sutarties šalims laisvai sudaryti nekonkuravimo susitarimą. CK leidžia sudaryti nekonkuravimo susitarimus. Savaime toks susitarimas neprieštarauja įstatymui. Nagrinėjamam susitarimui pagal įstatymo analogiją taikytinas CK 2.164 straipsnis, reglamentuojantis konkurencijos draudimą, taip pat taikytinos CK šeštosios knygos II dalies „Sutarčių teisė“ normos, CK 1.5 straipsnis. Nekonkuravimo susitarimas turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Jis, atsižvelgiant į tokio susitarimo tikslus, interesų teisėtumą, negalėtų būti sudaromas su bet kuriuo asmeniu (darbuotoju). Susitarime, be kita ko, turi būti nustatyta pusiausvyra tarp abiejų jos šalių interesų, vienos šalies (darbdavio) interesas turi būti ginamas kuo mažiau suvaržant kitos šalies (darbuotojo) veiksmus, šios naudai nustatant sąžiningą ir teisingą kompensaciją. Teisėtai sudarytas ir galiojantis nekonkuravimo susitarimas jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti pripažintas negaliojančiu teismine tvarka, CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, vienai iš šalių civilinio proceso įstatymų nustatyta tvarka pareiškus ieškinį (priešieškinį). Kadangi nekonkuravimo susitarimas savaime neprieštarauja įstatymams, tai jis, kaip sandoris, priskirtinas nuginčijamiems sandoriams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2007 ir kt.).
Nekonkuravimo susitarimu darbuotojas įsipareigoja, pasibaigus darbo sutarčiai, sutartą laikotarpį nustatytomis sąlygomis nekonkuruoti su darbdaviu – nedirbti darbdavio konkurento įmonėje, nesteigti įmonės ar nedalyvauti versle, konkuruojančiame su buvusio darbdavio verslu. Kad sudarytas nekonkuravimo susitarimas būtų pripažįstamas galiojančiu, jis turi neprieštarauti įstatymui. Be to, vertinant tokio pobūdžio sudarytą susitarimą tarp darbuotojo ir darbdavio yra būtina atsižvelgti į šio susitarimo šalių skirtingus interesus bei užtikrinti jų pusiausvyrą. Nekonkuravimo susitarimas kasacinio teismo praktikoje laikomas civiliniu teisiniu sandoriu nepaisant to, kad jis sudarytas darbo sutarties šalių ir inkorporuotas į šalių sudarytą darbo sutartį kaip jos papildymas, atsižvelgiant į sutarčių laisvės principą, suteikiantį teisę šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat ir Civiliniame kodekse nenumatytas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nekonkuravimo susitarimo darbo teisiniuose santykiuose, yra konstatavęs, kad nagrinėjamam susitarimui pagal įstatymo analogiją taikytinas CK 2.164 straipsnis, reglamentuojantis konkurencijos draudimą, taip pat CK šeštosios knygos II dalies „Sutarčių teisė“ normos, CK 1.5 straipsnis. Pažymėtina, kad CK 2.164 straipsnis, sprendžiant bylas dėl nekonkuravimo susitarimų, taikomas atsižvelgiant į juos sudarančių šalių ir susitarimų ypatumus, kuriuos lemia pirmiau išdėstytos Konstitucijos normos. Kasacinis teismas formuojamoje teismų praktikoje dėl nekonkuravimo susitarimų yra nurodęs, kad tokie susitarimai turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Nekonkuravimo susitarimai, atsižvelgiant į jų tikslus, interesų teisėtumą, negali būti sudaromi su bet kuriuo darbuotoju. Susitarime, be kita ko, turi būti nustatyta pusiausvyra tarp abiejų jos šalių interesų, vienos šalies (darbdavio) interesas turi būti ginamas kuo mažiau suvaržant kitos šalies (darbuotojo) veiksmus, šios naudai nustatant sąžiningą ir teisingą kompensaciją (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2012 ir kt.).
Kadangi darbdavio ir darbuotojo sudaromu nekonkuravimo susitarimu apribojama Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą ar verslą būtent toje srityje, kurioje darbuotojas turi aukštesnę kvalifikaciją, kartu ribojama jo galimybė gauti didesnes nei kitose srityse pajamas, tai už įsipareigojimą nekonkuruoti turi būti teisingai atlyginama. Dėl to tik nustačius teisingą kompensaciją už nurodytus darbuotojo teisių suvaržymus, šie suvaržymai nevertintini kaip neproporcingi ir pažeidžiantys darbuotojų konstitucines teises. Priešingu atveju nekonkuravimas laikytinas įtvirtinančiu esminę šalių nelygybę ir gali būti pripažintas negaliojančiu CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, vienai iš šalių kreipiantis į teismą. Atsakovas, gindamasis nuo ieškinio, turi įrodyti, kaip ieškovui buvo tinkamai atlyginta už jo teisių suvaržymą.
Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta byloje, šalių Sutartyje nebuvo iš viso numatyta kompensacija už Sutartyje nustatytus ieškovės kaip darbuotojo teisių suvaržymus, jokių duomenų kad ieškovei už paminėtus jos teisių suvaržymus buvo atlyginta, nėra. Sutartyje įvardinti darbdavio įsipareigojimai - nenutraukti su darbuotoju darbo sutarties be pateisinamos priežasties, t.y. nesant darbuotojo kaltės, užtikrinti darbuotojui tinkamas darbo sąlygas ir, atsižvelgiant į darbuotojo darbo kokybę mokėti atitinkantį kvalifikaciją atlyginimą – tiesiogiai įtvirtinti LR DK normose ir laikytini kaip darbdavio įsipareigojimai prieš darbuotoją, o ne kaip kompensacija nagrinėjamu atveju. Taigi, kadangi Sutartyje nebuvo nustatyta apskritai įstatymo reikalavimus atitinkanti kompensacija (būten tuo, tame tarpe, ir yra grindžiamas ieškinys), kuri yra būtina nekonkuravimo susitarimo kaip tokio, ribojančio darbuotojo konstitucines teises, galiojimo sąlyga, tai sudaro pagrindą pripažinti, kad Susitarimas, kuriuo be teisingo atlyginimo suvaržant konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą ar verslą, įtvirtinta esminė šalių nelygybė, neatitinka teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl ginčo Susitarimas yra negaliojantis ab initio visoje apimtyje (CK 1.80 straipsnis).
Todėl nėra pagrįsti atsakovo atstovo argumentai, jog iš ieškinio neaišku, kuo atsakovas pažeidė ieškovės teises. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė jau 6 mėnesius dirba kitoje įmonėje (nors tokių duomenų į bylą ieškovės atstovas nepateikė), tačiau atsakovas, remiantis ginčo Sutartimi, savarankiškų reikalavimų, priešieškinio byloje nereiškė.
Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, ieškinys tenkintinas kaip pagrįstas (CPK 178, 185 str. str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93, 96 str. str.).
Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovė yra sumokėjusi 375 Lt žyminio mokesčio už ieškinį (b. l. 2); išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro – 1694 Lt už ieškinio parengimą; 544, 50 Lt už atstovavimą 2 teismo posėdžiuose (1089 Lt), viso ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos sudaro –3158 Lt (b.l.7, 10, 41-46).
Pagal CKP 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė, nei kaip kartu Teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose Rekomendacijose (Rekomendacijų 2 p., 8 – 8.2, 8.18 p., 9, 11 p. p.). Atsižvelgiant į šias nuostatas bei ieškinio pagrindą ir dalyką, į bylos sudėtingumą (byla nėra sudėtinga), į ieškovės atstovo dalyvavimą posėdžiuose, į posėdžių skaičių (3 posėdžiai), jų trukmę (iš trijų posėdžių vienas truko – 22 min., antras – 5 min., trečias – 55 min.), į tai, kad šalims buvo siūloma užbaigti bylą taikiai, jog būtent atsakovo atstovo iniciatyva buvo parengtas taikos sutarties projektas, vienok, ieškovo atstovas nepanoro sudaryti taikos sutarties, kadangi šalys nesusitarė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ieškovės prašomos atlyginti išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos dalyje dėl ieškovės atstovo dalyvavimo posėdžiuose ir iš atsakovo priteistina – 150 Lt už dalyvavimą teismo posėdžiuose, taip pat iš atsakovo priteistina žyminis mokestis ir išlaidos už ieškinio parengimą – 2069 Lt, viso iš atsakovo ieškovei priteistina – 2219 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. nuostatomis, iš atsakovo valstybei 7,99 Lt pašto išlaidos nepriteistinos.
Teismas vadovaudamasis Civilinio Proceso Kodekso 260, 263 – 270 str. str.,
n u s p r e n d ė:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti 2013-06-03 Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovės J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB „Padvaiskas ir Ko“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) negaliojančia nuo jos sudarymo dienos.
Priteisti iš atsakovo UAB „Padvaiskas ir Ko“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 2219 Lt (du tūkstančius du šimtus devyniolika litų ) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėja Dalia Zeniauskaitė