Civilinė byla Nr. e2A-238-730/2023

    Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01049-2021-1

    Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6;

    3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 2.2.2.3.1.8.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto K. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo  2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. Š. patikslintą ieškinį atsakovui Palangos medžiotojų klubui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo Palangos medžiotojų klubo 2020 m. spalio 10 d. visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą dėl ieškovui taikytos nuobaudos – įspėjimo, pripažinti negaliojančiu 2021 m. liepos 31 d. visuotiniame Palangos medžiotojų klubo narių susirinkime priimtą sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių, priteisti iš atsakovo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų ieškovas yra Palangos medžiotojų klubo narys. 2021 m. liepos 31 d. buvo šaukiamas Medžiotojų klubo narių visuotinis susirinkimas, kurio metu medžiotojų klubo prezidento iniciatyva, buvo priimtas sprendimas pašalinti ieškovą iš medžiotojų klubo narių. Ieškovo vertinimu jis iš klubo pašalintas nepagrįstai, pažeidžiant nustatytas procedūras. Teigia, kad priimtas sprendimas ieškovui buvo netikėtas, o galimi ieškovo pažeidimai nebuvo svarstomi. Nurodo, kad valdybos priimti sprendimai visuotiniam narių susirinkimui nebuvo pateikti, o pašalinimo iš narių svarstyme, jeigu toks ir buvo,, ieškovas nebuvo pakviestas dalyvauti ar pateikti paaiškinimus. Nurodo, kad ieškovo šalinimo klausimas nebuvo įtrauktas į darbotvarkę ir tikėtina, kad susirinkime galimai nebuvo kvorumo. Iš žodžiu susirinkimo metu išsakytų duomenų neaišku, pagal kurį iš įstatuose numatytų pagrindų buvo sprendžiamas nario pašalinimo klausimas ir kokiais duomenimis tie pagrindai buvo įrodyti.  Mano, kad ieškovas iš klubo buvo pašalintas dėl to, kad kartu su kitais klubo nariais kėlė klausimus dėl narius dominančios su klubo veikla susijusios informacijos ir dokumentų pateikimo, todėl klubo prezidentas turėjo tikslą susidoroti su ieškovu, paskleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją. 2020 m. spalio 10 d. vykusio visuotinio susirinkimo metu priimtas sprendimas taikyti ieškovui nuobaudą – įspėjimą, taip pat priimtas pažeidžiant analogiškus procedūrinius reikalavimus. Mano, kad buvo nesilaikyta įvykio nagrinėjimo tvarkos, klausimas iškeltas neturint jokių įrodymų apie galimus pažeidimus, neleidžiant ieškovui šiuo klausimu pasisakyti ir apsiginti. Ieškovas dalyvavo susirinkime, tačiau suprato, kad pirmininko iškeltas klausimas nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais, todėl, susirinkime jokie sprendimai šiuo klausimu nebuvo priimti. Juo labiau, kad po šio susirinkimo, apie paskirtą nuobaudą ieškovas nebuvo informuotas. Nurodo, kad nei už vieną iš nuobaudų, nebalsavo dauguma susirinkime dalyvavusių susirinkimo narių, todėl sprendimas laikytinas nepriimtu. Ieškovo vertinimu, ieškinio senaties termino sprendimui dėl paskirtos nuobaudos apskųsti jis nepraleido, kadangi apie tokį sprendimą ir paskirtą nuobaudą jis sužinojo tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Nurodo, kad išgyvena susiklosčiusią situaciją, ieškovas buvo gerbiamas įvairiuose medžiotojų būreliuose, kuriuose jis dalyvavo kaip narys, nei viename iš jų nebuvo vertinamas neigiamai. Atsižvelgiant į visuotinio narių susirinkimo metu paskleistą melagingą informaciją apie ieškovą, bei į priimtą sprendimą jį pašalinti iš klubo narių, sušlubavo ieškovo sveikata, jis patyrė stresą, neigiamas emocijas ir patyrė bei iki šiol patiria neturtinę žalą.

2.       Atsakovas Palangos medžiotojų klubas pateiktu atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo argumentai, kad jo pašalinimo klausimas iš medžiotojų klubo nebuvo svarstomas valdyboje yra nepagrįsti. Valdybos posėdis, kurio metu buvo svarstytas šis klausimas įvyko 2021 m. liepos 23 d.. Valdybos posėdžio metu klubo valdybos pirmininkas pateikė informaciją, apie tai, kad ieškovas pažeidė klubo įstatų 3.7.1 punktą ir klubo medžioklės vadovo organizacinių veiksmų nuostatų 4.3 punktą. Nurodo, kad ieškovas ir anksčiau nesilaikė ir pažeidinėjo minėtų nuostatų 4.3 punkto reikalavimus, nes savo veiksmais kenkė kolektyvui, organizavo kitus klubo narius pakeisti klubo prezidentą ir kitus valdybos narius dėl ko valdybos nutarimu buvo nuspręsta siūlyti ieškovą visuotiniam susirinkimui pašalinti jį iš klubo narių sąrašo. Už šį nutarimą vienbalsiai balsavo visi penki valdybos nariai. Ieškovo teiginiai, kad 2021 m. liepos 31 d. įvykęs visuotinis klubo narių susirinkimas sušauktas pažeidus privalomas procedūras, jame nebuvo dalyvių kvorumo, yra nepagrįstas, kadangi susirinkimo data ir vieta buvo paskelbta per elektroninių ryšių priemones, žodžiu, bei kiti klubo nariai, įskaitant ir ieškovą buvo informuoti ir asmeniškai telefonu. Visiems paskelbta darbotvarkė, kurią sudarė 5 klausimai, tarp kurių buvo trys ataskaitos apie klubo veiklą, finansinė klubo ataskaita ir penktuoju klausimu palikti svarstyti einamieji klausimai, tai asmeniniai klubo narių klausimai, tarp kurių ir ieškovo pašalinimo iš klubo narių klausimas. 2021 m. liepos 31 d. medžiotojų klubo visuotiniame susirinkime iš 22 tikrųjų klubo narių dalyvavo 21 klubo narys, o vienas klubo narys pateikė raštišką įgaliojimą dėl balsavimo teisės suteikimo kitam klubo nariui. Tokiu būdu, susirinkimo kvorumas atitiko įstatuose nurodytą kvorumo susirinkimui įvykti reikalavimą. Pažymi, kad griežčiausia nuobauda – pašalinimas iš klubo narių ieškovui paskirta todėl, kad jis anksčiau jau buvo svarstytas valdyboje ir visuotiniame susirinkime, prieš tai jam buvo skirta nuobauda – įspėjimas. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo reikalavimu pripažinti negaliojančiu 2020 m. spalio 10 d. visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą dėl ieškovui paskirtos nuobaudos – įspėjimo panaikinimo. Nurodo, kad ieškovas susirinkime dalyvavo, galėjo reikšti savo nuomonę, tačiau ieškovas tokių veiksmų neatliko. Priėmus svarstomu klausimu sprendimą, paskirti ieškovui drausminę nuobaudą – įspėjimą, jis apie šį sprendimą žinojo, su juo sutiko, kadangi šios nuobaudos įstatyme nustatyta tvarka neskundė. Teigia, kad dalyvavimas susirinkime yra patvirtintas jo parašu susirinkimo dalyvių susirinkimo priede. Atsakovo vertinimu, ieškovas praleido senaties terminą šiam sprendimui ginčyti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3.       Plungės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu nusprendė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo 850 Eur atsakovui Palangos medžiotojų klubui bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.       Dėl 2020 m. spalio 10 d. visuotiniame narių susirinkime priimto sprendimo ieškovui taikyti nuobaudą – įspėjimą pripažinimo negaliojančiu ir ieškinio senaties taikymo teismas nurodė, kad ieškovas prašo panaikinti minėtą nuobaudą, nurodydamas, kad apie ją sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu. Teismas nesutikdamas su ieškovo argumentais nurodė, kad ieškovas asmeniškai dalyvavo 2020 m. spalio 10 d. susirinkime, pasirašė dalyvių sąraše, be to, ieškovas būrelio narys yra nuo (duomenys neskelbtini) metų, todėl jam sprendimo priėmimo tvarka turėjo būti žinoma. Liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad susirinkimo metu sprendimas paskirti nuobaudą buvo pagarsintas, tai patvirtino ir ieškovo kviestas liudytojas. Teismas atsižvelgęs į minėtas aplinkybes konstatavo, kad ieškovas apie priimtą sprendimą žinojo 2020 m. spalio 10 d., todėl reikalavimą dėl minėto sprendimo pripažinimo negaliojančiu pateikė teismui praleidęs ieškinio senaties terminą. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nebuvo atidus, senaties terminą praleido dėl neveikimo, į tai, kad sprendimo priėmimo metu dalyvavo pats asmeniškai, nusprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

5.       Dėl 2021 m. liepos 31 d. visuotiniame narių susirinkime priimto sprendimo pašalinti ieškovą iš klubo narių pripažinimo negaliojančiu teismas nurodė, kad apie minėtą susirinkimą būrelio nariai buvo informuoti prieš 7 dienas, laikantis įstatų 4.4 punkto. Ieškovas apie susirinkimą ir darbotvarkę buvo informuotas asmeniškai telefonu. Liudytojai patvirtina, kad ieškovas susirinkimui ruošėsi, jo metu turėjo garso įrašymo įrenginį, didelį kiekį dokumentų. Teismo vertinimu minėtos aplinkybės suponuoja, kad ieškovas apie susirinkimo metu ketintą svarstyti jo pašalinimo iš klubo klausimą buvo informuotas. Iš 22 tikrųjų klubo narių, turinčių balsavimo teisę, balsavime dalyvavo 21 narys, todėl kvoriumas įvyko ir susirinkimo metu buvo žinoma, dėl kokių veiksmų ieškovas yra šalinamas iš būrelio. Teismas atsižvelgęs į liudytojų paaiškinimus sprendė, kad šiuo atveju egzistavo įstatuose nurodytas ieškovo pašalinimo iš būrelio pagrindas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo elgesys būrelyje yra konfliktiškas, teismas sprendė, kad ieškovo grįžimas į būrelį nėra galimas, ieškinio tenkinimas šiuo atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.

6.       Dėl neturtinės žalos priteisimo teismas nurodė, kad ieškovas neturtinę žalą grindžia tuo, jog būrelio sprendimas sukėlė jam neigiamas emocijas ir išgyvenimus, pažeminimą, gėdą artimųjų ir draugų, bendraminčių tarpe, sveikatos pablogėjimą. Teismas atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju atsakovas neatliko ieškovo atžvilgiu neteisėtų veiksmų, nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nusprendė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) prašo Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1.                      Dėl 2020 m. spalio 10 d. visuotiniame narių susirinkime priimto sprendimo apeliantui taikyti nuobaudą – įspėjimą pripažinimo negaliojančiu ir ieškinio senaties taikymo apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai nustatė ieškinio pradžios momentą. Nurodo, kad atsakovas vengė teikti reikalaujamus duomenis, taip pat iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą jog būrelio valdymo organai niekada nesilaikė numatytų klubo valdymo procedūrų. Teigia, kad apeliantas negavo ginčijamo susirinkimo protokolo, jam nebuvo išaiškintos priimto sprendimo pasekmės. Pažymi, jog remiantis įstatais įspėjimo galimybė nėra numatyta, todėl apeliantas suprato, jog jam buvo skirtas žodinis įspėjimas, kadangi nebuvo nustatyti konkretūs pažeidimai. Mano, kad teismas ieškinio senaties atnaujinimo klausimą faktinių aplinkybių kontekste turėjo išspręsti savo inciatyva jį atnaujindamas.

7.2.                      Dėl 2021 m. liepos 31 d. visuotiniame narių susirinkime priimto sprendimo pašalinti apeliantą iš klubo narių pripažinimo negaliojančiu apeliantas nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant procedūrinius reikalavimus. Nurodo, kad apeliantui nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su padarytais pažeidimais, apsiginti, išreikšti poziciją. Teigia, kad apie planuojamą apelianto pašalinimą iš būrelio jam nebuvo pranešta, pašalinimas nebuvo numatytas ir klubo darbotvarkėje. Nurodo, kad sprendimas buvo priimtas remiantis nepagrįstais kaltinimais, paskalomis, o priimtas sprendimas apeliantui buvo netikėtas. Teigia, kad vien ta aplinkybė jog apeliantas turėjo garso įrašymo įrenginį, dokumentų susirinkimo metu nepagrindžia teismo sprendimo motyvo, jog apeliantui buvo žinoma, jog jo pašalinimo klausimas bus svarstomas klubo susirinkime. Pažymi, jog tik dalis klubo narių pritarė apelianto pašalinimui iš klubo narių, tačiau apeliantui buvo skirta griežčiausia sankcija – pašalinimas iš klubo. Teigia, kad pašalinimas iš klubo įvykdytas neteisėtai, nesilaikant klubo nustatytų procedūrų ir esminių principų, nevertinant galimų pažeidimų padarymo aplinkybių, pasekmių, apelianto kaltės. Dėl neturtinės žalos priteisimo nurodo, kad teismas, nepagrįstai nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, nepagrįstai nevertino ir neturtinės žalos atlyginimo klausimų.

8.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą, juo prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

8.1.                      Dėl 2020 m. spalio 10 d. visuotiniame narių susirinkime priimto sprendimo apeliantui taikyti nuobaudą – įspėjimą pripažinimo negaliojančiu ir ieškinio senaties taikymo atsakovas nurodo, kad apeliantas dalyvavo 2020 m. spalio 10 d. susirinkime, apeliantui buvo žinomas paskirtos nuobaudos faktas, kadangi jis buvo pagarsintas įvykus narių balsavimui. Nurodo, kad apeliantas su nuobauda sutiko, jos neskundė. Pažymi, jog apeliantas neprašė pirmosios instancijos teismo atnaujinti ieškinio senaties terminą ir mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, šiuo atveju teismas neturėjo pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą savo iniciatyva dėl apelianto veiksmų. Pažymi, jog apeliantas nenurodo, kas jam trukdė kreiptis į teismą dėl minėto sprendimo priėmimo.

8.2.                      Dėl 2021 m. liepos 31 d. visuotiniame narių susirinkime priimto sprendimo pašalinti apeliantą iš klubo narių pripažinimo negaliojančiu atsakovas nurodo, kad 2021 m. liepos 31 d. susirinkimo metu buvo sprendžiamas apelianto pašalinimo iš klubo narių klausimas, kadangi apelianto veiksmais buvo kenkiama kolektyvui. Teigia, jog klubo valdyba nusprendė siūlyti visuotiniam narių susirinkimui pašalinti apeliantą iš kolektyvo ir apie tai apeliantas buvo informuotas elektroniniu paštu ir telefonu. Nurodo, kad šiuo atveju buvo nutarta pašalinti apeliantą iš klubo, kadangi apeliantui ir anksčiau buvo paskirta nuobauda – įspėjimas. Mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

     Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

     Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.  

Dėl 2020 m. spalio 10 d. visuotiniame narių susirinkime priimto sprendimo apeliantui taikyti nuobaudą – įspėjimą pripažinimo negaliojančiu ir ieškinio senaties taikymo

11.       Apeliantas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino apelianto patikslinto ieškinio reikalavimo dėl 2020 m. spalio 10 d. visuotiniame narių susirinkime priimto sprendimo ieškovui taikyti nuobaudą – įspėjimą pripažinimo negaliojančiu ir ieškinio senaties taikymo. Nurodo, kad teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties pradžios momentą, neatsižvelgė į tai, kad apeliantui susirinkimo protokolas nebuvo įteiktas, nebuvo išaiškintos priimto sprendimo pasekmės. Teigia, kad klubas nesilaikė procedūrų, apeliantui buvo skirta sankcija, kuri nėra numatyta įstatuose, todėl teismas turėjo ieškinio senaties klausimą išspręsti savo iniciatyva.

12.       Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2020 m. spalio 10 d. vyko visuotinis Palangos medžiotojų klubo narių susirinkimas, kurio metu 7.6. darbotvarkės klausimu buvo svarstytas klausimas dėl nuobaudos ieškovui skyrimo už tai, kad jis vykdamas į medžioklę apie tai neprasinešė klubo prezidentui. Klubo nariai pasiūlė sankcijas – apeliantą suspenduoti metams arba skirti įspėjimą. Už suspendavimą balsavo 7 iš 23 susirinkime dalyvavusių narių, už įspėjimą balsavo 11 iš 23 susirinkime dalyvavusių narių, 4 nariai susilaikė. Priimtas sprendimas apeliantui skirti įspėjimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes, ginčijamo sprendimo priėmimo momentą, nusprendė, kad apeliantui apie priimtą sprendimą skirti nuobaudą buvo žinoma 2020 m. spalio 10 d., todėl apeliantas praleido ieškinio senaties terminą minėtam sprendimui skųsti. Teismas atsižvelgęs į tai, kad terminas praleistas dėl apelianto neveiklumo, į tai, kad apeliantui apie priimtą sprendimą buvo neabejotinai žinoma, sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino savo iniciatyva.

13.       Reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais yra taikomas sutrumpintas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 4 dalyje. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos.       Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, tai yra kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti.

14.       Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012).

15.       Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad apie 2020 m. spalio 10 d. visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą dėl nuobaudos skyrimo apeliantas sužinojo tik civilinės bylos nagrinėjimo metu, tačiau su šia aplinkybe teisėjų kolegijos vertinimu negalima sutikti. Byloje pateiktas 2020 m. spalio 10 d. susirinkimo protokolas patvirtina, jog į susirinkimo darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl nuobaudos apeliantui skyrimo (7.3 punktas). Iš pateikto protokolo turinio matyti (7.6 punktas), kad susirinkimo nariams buvo pristatytas nuobaudos skyrimo apeliantui klausimas, nurodyti konkretūs apelianto pažeidimai būrelio veikloje. Kaip matyti dėl nuobaudos – įspėjimo skyrimo, balsavo 11 būrelio narių, 4 susilaikė, 7 būrelio narių balsavo už alternatyvią nuobaudą – suspendavimą. Byloje pateiktas 2020 m. spalio 10 d. susirinkimo dalyvių sąrašas patvirtina, kad susirinkime dalyvavo 25 nariai, tarp kurių ir apeliantas (9 sąrašo eilutė).

16.       Pažymėtina, kad kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas klubo veikloje dalyvauja pakankamai ilgą laiko tarpą, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) metų, todėl apeliantas dalyvaudamas minėtame susirinkime, būdamas susipažinęs su darbotvarke, susirinkime išnagrinėjus apelianto padarytus pažeidimus, apeliantas turėjo ir galėjo suvokti, jog įvykus narių balsavimui dėl konkrečios nuobaudos skyrimo apeliantui, minėtas balsavimas sukels teisines pasekmes, tai yra apeliantui galimai bus skirta viena iš sprendimo 15 punkte aptartų sankcijų. Pažymėtina ir tai, kad paaiškinimus teikę liudytojai R. M., A. P., M. T. bei R. Ž. patvirtino, jog sprendimas skirti nuobaudą apeliantui buvo pagarsintas, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pats apeliantas dalyvavo 2020 m. spalio 10 d. visuotiniame narių susirinkime, į tai, jog į susirinkimo darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl nuobaudos apeliantui skyrimo, į tai, kad apeliantas klubo veikloje dalyvauja pakankamai ilgą laiko tarpą, į tai, jog įvykus klubo nariu balsavimui apeliantui buvo pagarsinta skiriama nuobauda – įspėjimas, sprendžia, kad apeliantas apie priimtą sprendimą sužinojo po balsavimo, tai yra 2020 m. spalio 10 d., dėl ko praleido trijų mėnesių ieškinio senaties terminą minėtam sprendimui ginčyti.

17.       Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas savo inciatyva patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Aplinkybė, ar ieškovas buvo pareiškęs prašymą atnaujinti ieškinio senatį, ar ne, nėra reikšminga. Civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

18.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apeliantui 2020 m. spalio 10 d. visuotiniame narių susirinkime priimtas sprendimas buvo neabejotinai žinomas, į tai, kad apeliantas suprato, kokio pobūdžio nuobauda (įspėjimas) apeliantui buvo skirta, į tai, kad ieškinio senaties terminas praleistas daugiau kaip pusantrų metų, į tai, kad apeliantas nenurodė objektyvių termino praleidimą sąlygojusių priežasčių, nutaria, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad reikalavimas dėl 2020 m. spalio 10 d. priimto sprendimo nuginčijimo yra pareikštas ženkliai praleidus ieškinio senaties terminą ne dėl objektyvių priežasčių, kas sudaro pagrindą atmesti apeliacinio skundo argumentus dėl ginčijamo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, todėl minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl 2021 m. liepos 31 d. visuotiniame narių susirinkime priimto sprendimo pašalinti apeliantą iš klubo narių pripažinimo negaliojančiu.

19.       Dėl 2021 m. liepos 31 d. visuotiniame narių susirinkime priimto sprendimo pašalinti apeliantą iš klubo narių pripažinimo negaliojančiu apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant procedūrinius reikalavimus. Nurodo, kad apeliantui nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su padarytais pažeidimais, apsiginti, išreikšti poziciją klubo nariams. Teigia, kad apie planuojamą apelianto pašalinimą iš medžiotojų klubo jam nebuvo pranešta, pašalinimas nebuvo numatytas ir medžiotojų klubo darbotvarkėje. Teigia, kad vien ta aplinkybė jog apeliantas turėjo garso įrašymo įrenginį, dokumentų susirinkimo metu nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvo, jog apeliantui buvo žinoma, jog jo pašalinimo klausimas bus svarstomas klubo 2021 m. liepos 31 d. susirinkime.

20.       Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2021 m. liepos 31 d. vykusio visuotinio klubo narių susirinkimo metu 5 darbotvarkės klausimu svarstyti einamieji klubo klausimai- aptartas apelianto bei kitų 5 klubo narių pasirašytas raštas dėl galimo klubo įstatų pažeidinėjimo. Susirinkimo metu klubo prezidentas informavo narius, jog apeliantas pažeidė Palangos medžiotojų klubo įstatų 3.7.1. punktą bei Medžioklės vadovo organizacinių veiksmų nuostatų 4.3. punktą, ignoravo klubo valdybos 2021 m. liepos 26 d. priimtą nutarimą, jog bokšteliai turi būti statomi tik pamiškėse. Išaiškino, kad apelianto bokšteliai yra pastatyti viduryje miško ir jis jų neperstato, be to, apeliantas prisistatęs svetima pavarde, tai yra klubo revizijos komisijos nariu, kreipėsi į gamtos apsaugą prašydamas dokumentų apie klubą. Dėl dokumentų pateikimo apeliantas kreipėsi ir į Medžiotojų draugiją. Klubo valdyba pateikė siūlymą tvirtinti jų sprendimą pašalinti apeliantą iš klubo narių. Iš susirinkime dalyvavusių visų 22 klubo narių už apelianto pašalinimą balsavo 13, prieš pašalinimą – 7. Susirinkime dalyvavusių klubo narių balsų dauguma priimtas sprendimas pašalinti apeliantą iš klubo narių.

21.       Medžiotojų būrelis, kaip asociacija, turi įstatyme įtvirtintą diskreciją spręsti dėl narių pašalinimo (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7 punktas), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši diskrecija nėra absoliuti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė, todėl klausimas dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbus ir turi individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę. Pripažįstama, kad, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalintojo jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

22.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisminės kontrolės paskirtis tokio pobūdžio bylose – nustatyti, ar būrelis, spręsdamas dėl galimo būrelio įstatų pažeidimo ir poveikio priemonių taikymo savo nariams, neperžengė jam priklausančių vertinimo laisvės ribų: ar laikėsi narių pašalinimo iš būrelio tvarkos ir pagrindų, ar pašalinimas buvo proporcinga sankcija, atsižvelgiant į atliktų veiksmų pobūdį. Vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).

23.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog asociacijoje sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, tai yra turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Šias garantijas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

24.       Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantui nebuvo tinkamai pranešta apie ketinimą jį pašalinti iš medžiotojų klubo narių, apeliantui nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsikirtimus ir paaiškinimus. Nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog apeliantas 2021 m. liepos 31 d. susirinkimo metu turėjo garso įrašymo įrenginį, didelį kiekį dokumentų, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo nustatyto fakto, jog apeliantas iš anksto žinojo apie ketinimą pašalinti apeliantą iš medžiotojų klubo narių sąrašo. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus ir šalių paaiškinimus, su apelianto apeliacinio skundo argumentais sutinka.

25.       Pirmiausia, Palangos medžiotojų klubo įstatai numato, kad medžiotojai į klubo narius priimami arba šalinami klubo valdybos nutarimu, kuris įsigalioja tik jį patvirtinus visuotiniame klubo narių susirinkime. Pašalintasis arba nepriimtasis tokį valdybos nutarimą turi teisę apskųsti visuotiniam susirinkimui, kurio sprendimas yra galutinis (Įstatų 3.8 punktas). Aiškinant šį būrelio įstatų punktą lingvistiškai ir sistemiškai matyti, kad dėl būrelio nario pašalinimo turi būti priimtas būrelio valdybos nutarimas, kurį galima skųsti visuotiniam narių susirinkimui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, į tai, jog būrelio valdybos 2021 m. liepos 23 d. posėdžio metu buvo priimtas vienbalsis valdybos nutarimas ne pašalinti, o siūlyti apeliantą visuotiniame susirinkime pašalinti jį iš narių sąrašo, nutaria, kad sprendžiant klausimą dėl apelianto pašalinimo iš medžiotojų būrelio buvo pažeista procedūra – nutarimą dėl būrelio nario pašalinimo turėjo priimti būtent būrelio valdyba ir tuomet prašyti visuotinio būrelio narių susirinkimo pritarimo (sprendimo) tokiam valdybos nutarimui.

26.       Antra, atsižvelgiant į tai, jog 2021 m. liepos 23 d. buvo nutarimu buvo išspręstas klausimas dėl apelianto galimo pašalinimo iš būrelio narių, šiuo atveju, atsižvelgiant į įstatų 3.8 punktą, apeliantui nebuvo sudaryta galimybė apskųsti minėtą nutarimą visuotiniam narių susirinkimui (sprendimo 23 ir 25 punktai), todėl šiuo atveju galima daryti išvadą, jog apelianto teisės ir teisėti interesai, sprendžiant jo pašalinimo iš klubo narių klausimą buvo pažeisti, apeliantui nebuvo sudaryta galimybė skųsti valdybos priimtą nutarimą visuotiniam narių susirinkimui taip kaip imperatyviai nurodyta įstatų 3.8 punkte. Pažymėtina, jog 2021 m. liepos 31 d. visuotiniame narių susirinkimo protokole taip pat nėra nurodyta, jog visiems medžiotojų klubo nariams buvo pristatytas 2021 m. liepos 23 d. nutarimas, o ir be to, kaip matyti, apelianto pašalinimo iš klubo klausimas buvo iškeltas susirinkime tik po to, kai buvo gautas apelianto raštas dėl galimo medžiotojų klubo įstatų pažeidinėjimų.

27.       Trečia, kaip nurodyta sprendimo 23 punkte, asociacija (šiuo atveju – Palangos medžiotojų klubas), privalo sudaryti tinkamas ir priimtas sąlygas suinteresuotiems asmenims (apeliantui, būrelio nariams) tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, tai yra turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir paaiškinimus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, atsižvelgdamas į tai, jog liudytojų paaiškinimais apeliantas susirinkimo metu turėjo garso įrašymo įrenginį, didelį kiekį dokumentų, sprendė, kad apeliantas iš anksto žinojo apie svarstytiną jo pašalinimo iš medžiotojų klubo narių klausimą, tačiau su šiais teismo sprendimo motyvais negalima sutikti.

28.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors Palangos medžiotojų klubo įstatuose nėra nustatyta aiški būrelio narių informavimo tvarka, tačiau atsižvelgiant į sprendimo 23 punkte aptarta kasacinio teismo praktika, į Asociacijų įstatymo12 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą, galima daryti išvadą, kad asmeniui, kurio narystės asociacijoje klausimas yra keliamas, turi būti suteiktas pakankamas laiko tarpas, sudaryta galimybė išreikšti poziciją, pareikšti atsikirtimus ir paaiškinimus. Šiuo atveju ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad būrelio nariams buvo išsiųstas elektroninis laiškas apie šaukiamą susirinkimą, tačiau minėtame laiške nėra nurodyta, kad bus sprendžiamas apelianto pašalinimo iš medžiotojų klubo narių klausimas. Toks klausimas nėra aiškiai įtrauktas ir į medžiotojų klubo 2021 m. liepos 31 d. susirinkimo darbotvarkę. Šiuo atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad apeliantas nebuvo informuotas tiek apie valdybos 2021 m. liepos 23 d. nutarimą, tiek apie planuojamą jo narystės medžiotojų klube svarstymą 2021 m. liepos 31 d. susirinkime.

29.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog aplinkybę, jog apeliantas nebuvo tinkamai informuotas apie jo narystės svarstymą medžiotojų klube patvirtina ne tik aptarti rašytiniai įrodymai, tačiau ir liudytojų paaiškinimai - pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas M. T. parodė, kad tik 2021 m. liepos 31 d. susirinkimo metu buvo pateiktas valdybos siūlymas pašalinti apeliantą iš klubo, liudytojas A. R. parodė, kad susirinkimo darbotvarkė buvo du kartus atsiųsta į el. paštą, tačiau nebuvo nurodyta, kad bus svarstomas apelianto pašalinimo klausimas, liudytojas R. Ž. parodė, kad iki 2021 m. liepos 31 d. susirinkimo metu nebuvo žinoma jog bus sprendžiamas apelianto pašalinimo klausimas, kadangi viskas įvyko spontaniškai.

30.       Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista medžiotojų būrelio narių konvencinė teisė iš anksto, prieš protingą terminą būti išsamiai ir aiškiai informuotiems apie svarstomus klubui ir ypač apeliantui reikšmingus klausimus, buvo pažeista teisė būti susipažinusiems su duomenimis apie šalinamo asociacijos nario galimai padarytais pažeidimais, su duomenimis ir dokumentais, patvirtinančiais šiuos galimus pažeidimus. Pažymėtina, kad nei valdybos nutarime, nei darbotvarkė nėra aiškiai suformuluoti pašalinimo pagrindai, lakoniškai nurodant, kad apeliantas jau buvo baustas už padarytus pažeidimus, teigiant, kad apelianto veiksmai nukreipti į klubo ardymą. Atsakovas, į visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę neįtraukdamas klausimo dėl nario pašalinimo, aiškiai ir iš anksto nesuformuluodamas konkrečių ir motyvuotų pašalinimo pagrindų, apie juos nepranešdamas, nei asmeniui, kurio narystės klausimas bus sprendžiamas, nei kitiems būrelio nariams, tokiu būdu nesudarė tinkamų ir priimtinų sąlygų visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus ir paaiškinimus. Atsakovas nesilaikė darbotvarkės suformavimo procedūros, taigi neeilinis visuotinis medžiotojų būrelio narių susirinkimas priėmė nutarimą klausimu, kurio nebuvo patvirtintoje darbotvarkėje.

31.       Pažymėtina, kad atsakovas nurodo, kad būrelio nariai buvo informuoti telefonu, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors būrelio narių informavimas apie svarstomus asociacijai ir ypač apeliantui reikšmingus klausimus, prieš valdybai priimant sprendimą, medžiotojų klubo įstatuose nėra numatytas, nėra numatyta ir tokio informavimo tvarka, tačiau kaip nurodyta sprendimo 23 punkte, kasacinio teismo praktikoje, yra reikalaujama tiksliai suformuluoti padarytus asociacijos nario pažeidimus, nurodant tiek konkretų teisinį pažeidimo pagrindą, tiek ir konkretų faktinį pažeidimo pagrindą. Nagrinėjamoje byloje apeliantui nebuvo pranešta, kuo jis yra kaltinamas ir kokias tiksliai nuostatas pažeidė, kad jam ketinama taikyti griežčiausią poveikio priemonę – pašalinimą iš medžiotojų būrelio. Vertinant byloje esančių duomenų visumą, nėra pagrindo nesutikti su apeliantu, kad jis nebuvo iš anksto informuotas dėl kokios poveikio priemonės taikymo jam bus sprendžiamas klausimas, aiškiai ir konkrečiai būtų suformuluoti pašalinimo pagrindai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, keliant klausimą dėl pačios griežčiausios poveikio priemonės taikymo medžiotojų būrelio nariui – narystės pašalinimo, iš anksto turėjo būti informuoti tiek pats apeliantas, kurio narystės klausimas sprendžiamas, tiek ir visi kiti medžiotojų būrelio nariai, taip suteikiant galimybę pasirengti šio svarbaus klausimo nagrinėjimui. Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog anksčiau aptarti pažeidimai laikytini esminiais, lėmusiais apelianto teisių pažeidimą (neteisėtą pašalinimą iš klubo narių) ir šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiu atsakovo 2021 m. liepos 31 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimą dėl apelianto pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių.

32.       Penkta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ir ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014). Nors nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, ar medžiotojų būrelis, priimdamas tokio pobūdžio sprendimus, yra nuoseklus (ar kiekvienas būrelio narys, padaręs panašaus arba identiško pobūdžio medžioklės taisyklių pažeidimą, yra įvertinamas vienodai), tačiau atsižvelgus į medžiotojų būrelio narių susirinkimo 2021 m. liepos 31 d. protokole nurodytų apelianto padarytų pažeidimų turinį, bei į tai, kad byloje nėra duomenų, kad apeliantas po jam 2020 m. spalio 10 d. taikytos sankcijos skyrimo būtų padaręs itin grubių pažeidimų klubo atžvilgiu, vertintina, kad medžiotojų būrelis nepagrįstai taikė tokią griežtą sankciją – apelianto pašalinimą iš medžiotojų būrelio narių, nesvarstęs taikyti kitos alternatyvios, švelnesnės sankcijos, o ir be to, apskritai nesudarydamas galimybės apeliantui pasiruošti jo pašalinimo iš klubo narių svarstymo klausimui, pateikti atsikirtimus ir ar paaiškinimus visuotiniam narių susirinkimui dėl valdybos narių keliamų jo elgesio klubo veikloje klausimų.

33.       Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog tarp būrelio narių yra nesutarimų, egzistuoja tarpusavio antipatijos, savaime nesudaro pagrindo taikyti apeliantui griežčiausią priemonę – pašalinimą iš būrelio narių. Ta aplinkybė, jog apeliantas medžiotojų klubo veikloje kelia klausimą dėl valdymo organų veiklos atitikties klubo įstatų reikalavimams, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog apelianto veikla yra diskredituojantį Palangos medžiotojų klubą. Išnagrinėjusi ir ištyrusi byloje esančių duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai ištyrė ir vertino bylos faktines aplinkybes, neatsižvelgė į tai, jog nagrinėjamu atveju buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai sprendžiant apelianto pašalinimo iš medžiotojų klubo narių klausimą, todėl nutariama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurią patikslintas ieškinys atmestas visiškai panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - 2021 m. liepos 31 d. visuotiniame Palangos medžiotojų klubo narių susirinkime priimtą sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių pripažinti negaliojančiu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

34.       Dėl 500 Eur neturtinės žalos priteisimo apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, nepagrįstai nevertino ir neturtinės žalos atlyginimo klausimų. Apeliantas teikiamuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad išgyvena susiklosčiusią situaciją, apeliantas buvo gerbiamas įvairiuose medžiotojų būreliuose. Atsižvelgiant į visuotinio narių susirinkimo metu paskleistą melagingą informaciją apie apeliantą, bei į priimtą sprendimą jį pašalinti iš klubo narių, sušlubavo apelianto sveikata, jis patyrė stresą, neigiamas emocijas ir patyrė bei iki šiol patiria neturtinę žalą.

35.       Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK nuostatose neįtvirtintas nei tiksliai apibrėžtas, nei minimalus ar maksimalus atlygintinos neturtinės žalos dydis, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti nustatytas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).

36.       Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintus bei konkrečiu atveju teismo reikšmingais pripažįstamus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuota vertinamųjų kriterijų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013).

37.       Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, tai yra kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014; 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019).

38.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas priimdamas sprendimą pašalinti apeliantą iš Medžiotojų klubo narių sprendimą priėmė atlikdamas neteisėtus veiksmus - pažeisdamas esmines jo priėmimo procedūras, apeliantui priimtas sprendimas buvo netikėtas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovo veiksmų neteisėtumas nepagrindžia apelianto įrodinėjamos žalos fakto. Nėra abejones, jog šiuo atveju atsakovo priimtas sprendimas apeliantui sukėlė nepatogumų, tačiau apeliantas neteikė jokių konkrečių duomenų, susijusių su galbūt patirtos neturtinės žalos dydžiu, apsiribodamas bendro pobūdžio teiginiais apie patirtas neigiamas emocijas. Apeliantas taip pat nurodo, kad dėl atsakovo veiksmų nukentėjo apelianto sveikata, tačiau jokių duomenų apie pablogėjusią sveikatą apeliantas neteikia, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju apeliantas nepagrindė ir neįrodė neturtinės žalos fakto, todėl teismo sprendimo dalis, kurią atmestas apelianto patikslinto ieškinio reikalavimas dėl 500 Eur neturtinės žalos priteisimo paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

39.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas (ieškovas) patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 102 Eur žyminis mokestis, 1000 Eur advokato pagalbos išlaidos. Iš viso 1102 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas patyrė 850 Eur advokato pagalbos išlaidų.

40.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

41.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju patikslintu ieškiniu buvo pareikšti trys reikalavimai, tai yra dėl Palangos medžiotojų klubo 2020 m. spalio 10 d. ir 2021 m. liepos 31 d. visuotinio narių susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, 500 Eur neturtinės žalos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje vyravo ginčas dėl Palangos medžiotojų klubo visuotiniame narių susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, į tai, kad šiuo atveju iš dalies tenkinus apeliacinio skundo reikalavimus, tenkinamas patikslinto ieškinio reikalavimas dėl 2021 m. liepos 31 d. visuotiniame Palangos medžiotojų klubo narių susirinkime priimto sprendimo dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių pripažinimo negaliojančiu, sprendžia, kad apelianto patikslintas ieškinys patenkintas apytiksliai 35 proc. Proporcingai patenkintai ieškinio daliai, apeliantui iš atsakovo priteistina 385,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (1102 Eur x 35 proc.) ir atsakovei iš apelianto 552,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (850 Eur x 0,65 proc.). Kadangi bylinėjimosi išlaidos priteistinos tiek apeliantui iš atsakovo, tiek atsakovui iš apelianto, atliktinas šioms šalims vienai iš kitos priteistinų sumų tarpusavio įskaitymas, po kurio iš apelianto atsakovo naudai priteistina 166,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis). Pažymėtina, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą.

Dėl procesinės bylos baigties

42.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

43.       Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai neįvertino priežastinio ryšio tarp ieškovės patirtų nuostolių ir apelianto atliktų veiksmų, todėl apelianto apeliaciniu skundu ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, tai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio dalį, kuria pareikšti reikalavimai apelianto T. R. atžvilgiu atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantas pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 126 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų ir 605 Eur advokato pagalbos išlaidų. Iš viso apeliantas patyrė 731 Eur bylinėjimosi išlaidų (Nr. DOK-27944). Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 400 Eur advokato pagalbos išlaidų, teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (Nr. DOK-1481).

45.       Nagrinėjamu atveju apelianto apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, tai yra tenkinama apeliacinio skundo reikalavimų dalis, kuria prašoma pripažinti Palangos medžiotojų klubo narių 2021 m. liepos 31 d. visuotiniame susirinkime priimto sprendimo dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių pripažinti negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta sprendimo 39 – 41 punktuose, laikoma, kad patenkinta 35 procentai apeliacinio skundo reikalavimų, todėl apeliantui iš atsakovo priteistina 255,85 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atsakovui iš apelianto 260 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi bylinėjimosi išlaidos priteistinos tiek apeliantui iš atsakovo, tiek atsakovui iš apelianto, atliktinas šioms šalims vienai iš kitos priteistinų sumų tarpusavio įskaitymas, po kurio iš apelianto atsakovo naudai priteistina 4,15 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis). Pažymėtina, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas patikslinto ieškinio reikalavimas dėl Palangos medžiotojų klubo visuotinio narių susirinkimo 2021 m. liepos 31 d. sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - pripažinti negaliojančiu Palangos medžiotojų klubo 2021 m. liepos 31 d. sprendimo dalį, penktuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta pašalinti apeliantą K. Š. iš Palangos medžiotojų klubo narių sąrašo. 

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo K. Š. 166,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atsakovui Palangos medžiotojų klubui.

Priteisti iš ieškovo K. Š. 4,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovui Palangos medžiotojų klubui.

Teisėjos                                                      Kristina Domarkienė

                                                                                                                          Jolanta Gailevičienė

                                                                                                                          Erinija Kazlauskienė