Civilinė byla Nr. e2VP-8229-901/2017
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05847-2017-5
Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.6.2.;
(S)
3.5.1.; 3.5.3.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. gegužės 2 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laura Spalvienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. V. (V. V.), A. V. ir antstoliui J. P. dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui V. V., bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine A. V., priklauso ½ jos gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, kurias ji gauna, ½ jos vardu atidarytose sąskaitose esančių piniginių lėšų ir ½ piniginių lėšų, esančių pensijų kaupimo įstaigose. Nurodo, jog antstolis J. P. vykdydamas išieškojimą nustatė, kad skolininkas V. V. yra sudaręs santuoką su A. V.. Taip pat nustatyta, kad skolininkas niekur nedirba, o jo sutuoktinė VSDFV duomenimis dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Alegas“. Sutuoktiniams priklausančios piniginės lėšos, esančios pensijų kaupimo įstaigose, areštuotos. Pareiškėja taip pat nurodė, kad gavo antstolio siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko ir jo sutuoktinės turto dalies, esančios bendrąją sutuoktinių nuosavybe, nustatymo.
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims išsiųsti pareiškime nurodytais jų gyvenamosios vietos adresais, be to įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 130 str. nustatyta tvarka.
Teismas
konstatuoja:
bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis J. P. vykdo vykdomąsias bylas: Nr. 0172/11/00794 pagal 2011 m. sausio 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. L2-2454-122/2011 dėl 234,34 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko; Nr. 0172/13/00520 pagal 2013 m. sausio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. L2-2043-730/2013 dėl 314,99 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko ir Nr. 0172/16/01881 pagal 2016 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-7047-998/2016 dėl 191,11 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. V.. Vykdymo metu nustatyta, jog skolininkas yra sudaręs santuoką su A. V.. Duomenų apie skolininko galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis byloje nėra. Antstolis 2017 m. sausio 30 d. patvarkymais areštavo skolininko sutuoktinės pinigines lėšas, darbo užmokestį, lėšas, esančias pensijų kaupimo įstaigose bei pasiūlė kreiptis išieškotojui į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės: 1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo; 2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; 3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; 4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; 5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; 6) solidariosios sutuoktinių prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.109 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą; pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).
Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.
Pažymėtina, jog jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Pažymėtina, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pajamas gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. Teismas pažymi, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad iš skolininko sutuoktinės pajamų išieškoti negalima (CPK 736 - 739 straipsniai). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pareiškėjos prašymas tenkintinas, nustatytina, kad skolininkui V. V. priklauso ½ dalis sutuoktinės A. V. gaunamo darbo užmokesčio ar jam prilyginimų pajamų, pajamų, ½ lėšų, jos vardu atidarytose sąskaitose ir ½ piniginių lėšų, esančių pensijų kaupimo įstaigose (CPK 667 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Remdamasis CPK 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Teisėja Laura Spalvienė