Administracinė byla Nr. TA-51-815/2024

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas D. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, (toliau – ir atsakovas), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2021 metų lapkričio mėn. buvo laikomas suimtas Šiaulių kalėjime perpildytose kamerose, jam buvo ribojama judėjimo laisvė, minimalus privatumas, neturėjo galimybės susikaupti rašydamas laiškus artimiesiems, raštus į teismus ar kitas valstybines įstaigas. Kamerose nebuvo iškvietimo mygtuko, norint išsikviesti pareigūną tekdavo belsti į duris. Nebuvo tinkamo asmeniniam naudojimui inventoriaus, t. y. spintelių asmeniniams daiktams susidėti, daiktus teko laikyti plastmasinėse dėžėse be dangčių, drabužiai bei kiti daiktai prisigerdavo kameroje esančių kvapų, su tokiais drabužiais turėdavo eiti pasivaikščioti, pas gydytojus bei administracijos darbuotojus. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, langai atsidarydavo vos 20–30 cm, ant langų įrengtos grotos, kurios neleido jų atidaryti, dėl to nebuvo galima natūraliai vėdinti kameros. Šiaulių kalėjimo administracija nejungė oro ventiliavimo, taupė elektros energiją, todėl teko uosti nemalonius kvapus. Kamerose nebuvo tinkamo nei dirbtinio, nei natūralaus apšvietimo, dėl to negalėjo tinkamai skaityti knygų, rašyti laiškų. Langai iš lauko pusės buvo apsinešę dulkėmis, niekas jų nevalė. Kamerose sanitariniai mazgai buvo techniškai netvarkingi, sklido nepakeliama smarvė, klozetai tupimi, seni. Sanitarinių mazgų kabinos taip įrengtos, kad laikėsi drėgmė, ant sienų matėsi pelėsis. Sanitariniai mazgai nebuvo pilnai atitverti ir visas kvapas ėjo į kamerą, prie to kvapo teko valgyti. Sanitarinių mazgų durys buvo techniškai netvarkingos, atliekant gamtinius reikalus matydavo kiti suimtieji. Kamerose teko miegoti dviaukščių lovų pirmame aukšte, o nesant prie stalo įrengtų sėdimų vietų suimtieji, norėdami pavalgyti, parašyti laišką ar perskaityti laikraštį, turėjo sėdėti ant jo lovos, purvino patalynę. Maudantis antro aukšto rėžiminio korpuso dušo patalpose jį nuogą matydavo kiti duše buvę suimtieji, dėl kūno sudėjimo ne kartą teko girdėti žeminančių pasakymų. Dušo patalpų niekas netvarkė, ant žemės mėtydavosi tuščia parfumerijos tara, kitokios šiukšlės. Skambinant iš taksofono artimiesiems ar advokatui jo pakalbių klausydavosi pareigūnas, nes telefono aparatai įrengti prie pat stalo, taip pat girdėdavo kiti suimtieji, kurie būdavo šalia taksofonų. Dėl tokių netinkamų sąlygų patyrė įvairius nepatogumus, buvo žeminamas jo orumas.

3.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Atsakovas nurodė, kad vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įtvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakyme Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galiojusi teisės akto redakcija nuo 2022 m. lapkričio 26 d. iki 2023 m. sausio 4 d.), kur 2.2 papunktyje nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjui Šiaulių kalėjime ginčui aktualiu laikotarpiu kamerose teko nuo 3,95 iki 5,03 kv. m. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

5.       Atsakovas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12.5 papunktyje įtvirtinta nuostata, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau kaip 1,42 kv. m matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nei nurodytos taisyklės, nei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nereglamentuoja, ar sanitariniai mazgai turi būti sėdimi, ar gali būti tupimi, tačiau Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Normos) 9.1 papunktyje įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti „sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas“. Taigi, tupimo tualeto įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Sanitarinis mazgas kamerose Nr. 59, 71 ir 76 atskirtas nuo bendros erdvės lubų nesiekiančia mūrine sienele, o praėjimas atitvertas durimis iš OSB plokštės, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną. Laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Mechaninės patalpų vėdinimo sistemos įrengimas Šiaulių kalėjime negalimas, kadangi įstaigos rėžiminio korpuso pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Metalinių grotų įrengimas Šiaulių kalėjimo rėžiminio korpuso gyvenamųjų kamerų languose negali būti laikomas aplinkybe, pažeidžiančia pareiškėjo teisę į saugias ir nekenksmingas sveikatai bausmės atlikimo sąlygas, nes grotų įrengimą ant langų numato Taisyklių 12.9 punktas. Ginčo laikotarpiu dirbtinė apšvieta Šiaulių kalėjimo kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitiko higienos normose nurodytą rodiklį. Siekiant pagerinti patalpų oro apykaitą ir kvapų ištraukimą Šiaulių kalėjime ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.). Taip pat pažymėjo, kad kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas kamerose vėdinant patalpas neturėjo užsistovėti.

6.       Atsakovas nurodė, kad dušo patalpos įrengtos vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 ir Taisyklių reikalavimais. Šiaulių kalėjime laikomų nuteistųjų ir suimtųjų prausimuisi įrengtos penkios dušinės: dvi po aštuonias vietas ir trys po šešias vietas. Visose dušinėse įrengtos atskiros persirengimo patalpos ir prausimosi patalpos, dušai tarpusavyje atskirti pertvaromis. Nei Taisyklės, nei Higienos norma neįpareigoja bendrose dušinėse įrengti uždarų dušo kabinų. Praustis į dušines vienu metu vedami toje pačioje kamerose laikomi suimtieji, t. y. tos pačios lyties asmenys. Dušo patalpos yra valomos ir dezinfekuojamos po kiekvieno pasinaudojimo dušu, taip pat kasdien darbo pabaigoje atliekamas šių patalpų generalinis valymas ir dezinfekcija. Dušo patalpų įrengimas be atskirų kabinų yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Šiaulių kalėjime šiuo aspektu suimtiesiems bei nuteistiesiems nėra sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) kalinimo sąlygos, negu likusiai visuomenės daliai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus dėl to, jog jį galėjo stebėti kiti asmenys, laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ar žalos atsiradimą.

7.       Atsakovas tvirtino, kad Šiaulių kalėjimo rėžiminio korpuso pastatas pastatytas 1911 metais, o 2003 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktu, viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiama naikinti ar kitaip žaloti saugomo objekto vertingąsias savybes. Pagal Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 punktą, kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Taisyklių 12.8 punktas reglamentuoja, kad elektros instaliacija turi būti montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose, taigi tiesiant laidus iškvietimo sistemos įrengimui būtina kirsti vagas mūro sienose. Atsižvelgiant į tai, kad pagal parengtą investicijų projektą Šiauliuose planuojama pastatyti naują kamerų tipo įkalinimo įstaigą, Šiaulių kalėjimo administracija ieško racionalaus sprendimo ir techninių galimybių iškvietimo sistemai įrengti. Kol pareigūnų iškvietimo sistema neįrengta, Šiaulių kalėjime laikomiems asmenims užtikrinama galimybė, esant poreikiui, operatyviai kreiptis į pareigūnus, vykdančius įstaigoje laikomų asmenų priežiūrą. Tai įrodo, kad Šiaulių kalėjimo administracija vadovaujasi gero viešojo administravimo (atsakingo valdymo) principu, veikia atidžiai ir rūpestingai bei stengiasi mažinti neigiamą poveikį, galintį kilti įstaigoje laikomiems asmenims dėl neįrengtos pareigūnų iškvietimo sistemos. Atkreipė dėmesį, kad kartais budintis pareigūnas negali nedelsiant prieiti prie kameros dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su priežiūros postuose vykdomomis funkcijomis. Tai nebūtinai išvengiama ir naudojantis iškvietimo sistema.

8.       Atsakovas pažymėjo, kad Šiaulių kalėjimas pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameros, bet ir atnaujinami jose esantys baldai. Stalai kamerose įrengiami patogiu atstumu nuo lovų. Kaip buvo matyti iš pridedamų nuotraukų, laisva miegamoji vieta yra naudojama kameroje laikomų asmenų daiktams arba maisto produktams susidėti. Pareiškėjas, nepatenkintas tuo, kad ant jo miegamosios vietos atsisėda kiti kameroje laikomi suimtieji, galėjo, gavus įstaigos administracijos leidimą, užimti miegamąją vietą, esančią lovos antrame aukšte, paliekant laisvą vietą apačioje kameroje esančių asmenų sėdėjimui ir daiktų saugojimui. Kamerose prie sienos yra įrengta pakaba, turinti pakankamai kabliukų asmenų rūbams pakabinti. Taip pat esant laisviems gultams daiktus asmenys galėjo laikyti ir ant liekančio laisvo gulto, taip pat ir lentynoje po stalu, be to, kiekvienam asmeniui suteikiamos dėžės.

9.       Atsakovas nurodė, kad skambinti ir kalbėti telefonu Šiaulių kalėjime vienu metu yra išvedama ne daugiau suimtųjų, negu atitinkamame rėžiminio korpuso aukšte yra įrengta telefonų aparatų. Nei Pataisos įstaigų taisyklių, nei kitų bausmių vykdymo sistemą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos nenumato specialios patalpos įrengimo skambinti bausmės atlikimo vietų įstaigose (kalėjimuose). Šiaulių kalėjime telefonų aparatai, skirti suimtiesiems ir nuteistiesiems, yra įrengti rėžiminio korpuso kiekvieno aukšto koridoriuose, telefonų aparatai atskirti šonine sienele, kas slopina garso sklidimą, be to, aparatai įrengti tokiu atstumu vienas nuo kito, kuris neleidžia girdėti kitų asmenų pokalbių. Šiaulių kalėjimo pareigūnai ne tik privalo sudaryti galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skambinti telefonu, tačiau ir įpareigojami užtikrinti, jog suimtieji (nuteistieji) nepažeistų skambinimo telefonu tvarkos, t. y. neskambintų neleistinais numeriais ir / ar asmenims, kuriems skambinti draudžia teisės aktai, todėl pareigūnai turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, kam ir kada skambina Šiaulių kalėjime esantys asmenys. Toks suimtojo (nuteistojo) stebėjimas nelaikytinas jo teisių pažeidimu, o teisės paskambinti telefonu ribojimas, jeigu jis yra numatytas įstatymu ir pagrįstas, pats savaime negali būti suprantamas, kaip teisės pažeidimas.

II.

10.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo D. Š. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

11.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildino iš to, kad 2021 m. spalio – lapkričio mėn. Šiaulių kalėjime jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

12.       Teismas iš byloje esančios 2023 m. rugsėjo 7 d. pažymos Nr. SV-24-24835, nustatė, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje (Šiaulių kalėjime) buvo laikomas nuo 2021 m. spalio 28 d. iki 2021 m. lapkričio 10 d., viso 14 dienų, kamerose Nr. 76, 71 ir 59, su dar 1–4 asmenimis ir jam teko: nuo 4,62 iki 9,24 kv. m kameroje Nr. 76, nuo 5,03 iki 7,59 kv. m kameroje Nr. 71 ir nuo 3,95 iki 6,59 kv. m kameroje Nr. 59, taigi visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus. Teismas, išanalizavęs duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, dydį, sanitarinių mazgų užimamą plotą bei kamerose buvusių asmenų skaičių (1–5) nustatė, kad kameroje Nr. 76, kai joje buvo laikomi daugiausia 2 asmenys, iš kameros ploto (9,24 kv. m) atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (1,62 kv. m) pareiškėjui teko 3,81 kv. m, kameroje Nr. 71, kai joje buvo laikomi daugiausia 3 asmenys, iš kameros ploto (15,09 kv. m) atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (1,081 kv. m) pareiškėjui teko 4,67 kv. m, ir kameroje Nr. 59, kai joje buvo laikomi daugiausia 5 asmenys, iš kameros ploto (19,78 kv. m) atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (1,365 kv. m) pareiškėjui teko 3,68 kv. m, taigi visas laikymo Šiaulių kalėjime dienas, netgi įvertinus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Susipažinus su pažymos apie baldų užimamą plotą duomenimis bei apžiūrėjus į bylą pateiktas kamerų fotonuotraukas, teismui nebuvo pagrindo laikyti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

13.       Pareiškėjas nurodė, kad kamerose nebuvo tinkamo dirbtinio ir natūralaus apšvietimo, tinkamos ventiliacijos, ant langų įrengtos grotos, kurios neleido jų atidaryti, dėl to nebuvo galima natūraliai vėdinti kameros, laikėsi drėgmė, ant sienų matėsi pelėsis. Teismas pažymėjo, kad, visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.). Atsakovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2021 m. spalio 12 d. atlikto patikrinimo aktą Nr. PA-6101, iš kurio teismas nustatė, kad operatyviosios kontrolės metu, gavus skundą ir siekiant įvertinti skunde nurodytų faktinių aplinkybių atitiktį Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimams, buvo patikrinta gyvenamoji kamera Nr. 71, nustatyta, kad kameroje virš tualeto zonos ant sienų ir lubų yra vizualiai matomų pelėsių, pažeidžiamas higienos normos HN 134:2015 39 punktas. Teismo vertinimu, kadangi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimas (pelėsis ant kameros sienų ir lubų) kameroje Nr. 71 nustatytas 2021 m. spalio 12 d., o pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2021 m. spalio 29 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d., byloje nebuvo duomenų, kad šis pažeidimas buvo pašalintas iki pareiškėjo patalpinimo į šią kamerą, todėl teismas laikė, kad pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu.

14.       Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas laikė, kad pareiškėjas Šiaulių TI kameroje Nr. 71 buvo laikomas pažeidžiant higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimus, o tai sudarė pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus. Grotų įrengimą ant langų reglamentavo teisės aktai, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl grotų, teismo vertinimu, nepagrįstos, be to, byloje nebuvo duomenų, kad dėl negalėjimo atidaryti lango, jį išvalyti ar išvėdinti kamerą per langą pareiškėjas būtų skundęsis Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ar kitoms institucijoms. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovas nurodė, jog siekiant pagerinti patalpų oro apykaitą ir kvapų ištraukimą Šiaulių kalėjime ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.), todėl laikyti, kad nebuvo galimybės išvėdinti patalpų, teismui nebuvo pagrindo. Dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo pareiškėjas skundėsi abstrakčiai, nenurodė, kurioje konkrečiai jo laikymo kameroje dirbtinis apšvietimas neatitiko reikalavimų, todėl jo pretenzijos dėl apšvietimo taip pat teismo atmestos.

15.       Teismas, sistemiškai vertindamas Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatas, laikė, kad sanitarinio mazgo vieta nuo likusio kameros ploto lubas siekiančia pertvara turi būti atitverta tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras ir jeigu nėra techninių galimybių įrengti atskirą sanitarinio mazgo kabiną. Teismas nustatė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinių mazgų įrengimas neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas privatumo pažeidimo nesiejo su sanitarinio mazgo atitvėrimu iki lubų, tik nurodė, kad kamerų sanitariniuose mazguose durys buvo netvarkingos. Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtų bylų praktiką, sanitarinio mazgo atitvėrimas durimis arba užuolaidomis pakankamai užtikrina kamerose laikomų asmenų privatumą, byloje nebuvo duomenų, to nenurodė ir pats pareiškėjas, kad dėl galimai netvarkingų durų jis būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas institucijas, todėl pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo teismo atmesti, kaip nepagrįsti.

16.       Iš byloje esančių fotonuotraukų teismas nustatė, kad pareiškėjo laikymo kamerose įrengti tupimi klozetai arba pastatomi unitazai. Kadangi tupimų klozetų įrengimas atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų reikalavimus, pareiškėjo pretenzijos dėl tupimų klozetų teismo atmestos, kaip nepagrįstos.

17.       Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad kameroje laikėsi nemalonus kvapas iš sanitarinio mazgo. teismas pažymėjo, jog ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas. Atsakovas nurodė, kad kameros Šiaulių tardymo izoliatoriuje vėdinamos per langus, be to, 2020 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje užbaigti darbai, susiję su oro ventiliacijos pagerinimu (šios aplinkybės nepaneigė ir pareiškėjas). Toks vėdinimo būdas numatytas ir Taisyklių 12.10 punkte, taip pat Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas neteisėtų atsakovo veiksmų nenustatė ir šiuo aspektu.

18.       Teismas pažymėjo, kad pagal Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti toks minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.). Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės baldų įrengimo kamerose nereglamentuoja, tik 12.12. punkte nurodyta, kad visi baldai, esantys kamerose, pritvirtinami prie grindų ar sienų. Iš byloje esančios pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą teismas nustatė, kad pareiškėjo laikymo kameros buvo aprūpintos stalais, taburetėmis ir / arba suoliukais, gultais bei pastatomomis lentynomis. Pažymoje nurodyta, kad kameroje Nr. 59 yra tik viena taburetė, kameroje Nr. 71 – dvi taburetės, kameroje Nr. 76 – vienas suoliukas. Iš teismui pateiktų kamerų fotonuotraukų taip pat buvo matyti, kad ne visose kamerose yra pakankamas taburečių arba suoliukų kiekis, nėra spintelių asmeniniams daiktams susidėti. Taigi iš pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjo laikymo kameros nebuvo tinkamai aprūpintos privalomu inventoriumi, konkrečiai imant, tokiu taburečių arba suoliukų kiekiu, kad užtektų atsisėsti prie stalo kiekvienam kameroje laikomam asmeniui (buvo laikoma ir po 5 asmenis) ir nereikėtų sėdėti ant kito asmens lovos valgant ar užsiimant kita veikla, taip pat spintelėmis asmeniniams daiktams susidėti, taigi atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti tam tikrus nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

19.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl nesudarytų sąlygų susisiekti su pareigūnais skundėsi abstrakčiai, jo teiginiai nebuvo susieti su konkrečia situacija, kada nebuvo galima išsikviesti pareigūno ir dėl to kilo konkrečios pasekmės, todėl tokie pareiškėjo teiginiai teismo atmesti kaip nepagrįsti.

20.       Pareiškėjas nurodė, kad skambinant iš taksofono artimiesiems ar advokatui jo pakalbių klausydavosi pareigūnas, taip pat girdėdavo kiti suimtieji. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių kalėjime telefonų aparatai, skirti suimtiesiems ir nuteistiesiems, yra įrengti rėžiminio korpuso kiekvieno aukšto koridoriuose, telefonų aparatai atskirti šonine sienele, kas slopina garso sklidimą, be to, aparatai įrengti tokiu atstumu vienas nuo kito, kuris neleidžia girdėti kitų asmenų pokalbių. Šias aplinkybes patvirtino ir į bylą pateikta taksofonų fotonuotrauka. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo pretenzijos dėl taksofonų įrengimo atmestinos, kaip nepagrįstos.

21.       Dėl dušų įrengimo, teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.) 17.5. punkto, Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 10 punkto, bei Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 16 ir 18 punktų, ir Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nuostatas. Teismo vertinimu, tiek Taisyklės, tiek kiti nacionaliniai teisės aktai detalesnio dušo patalpų įrengimo pataisos įstaigose nereglamentuoja. Atsakovo atstovas į bylą pateikė Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančių dušo patalpų fotonuotraukas, iš kurių buvo matyti, kad dušinėse įrengtos pertvaros, taip pat tose pačiose patalpose pastatyti suoliukai persirengimui. Atsakovas nurodė, kad dušo patalpos yra valomos ir dezinfekuojamos po kiekvieno pasinaudojimo dušu, taip pat kasdien darbo pabaigoje atliekamas šių patalpų generalinis valymas ir dezinfekcija. Taigi, įvertinęs išdėstytą teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas vertino, kad nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija, įrengdama dušo patalpas, pažeidė teisės aktus, t. y. atliko neteisėtus veiksmus ar neveikė taip, kaip privalėjo elgtis, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti neturtinę žalą. Iš pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, kad dušinėse įrengtos pertvaros, kas minimaliai užtikrina jose besimaudančių asmenų privatumą.

22.       Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai teismo laikyti pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

23.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ginčo laikotarpiu būdamas Šiaulių kalėjime pareiškėjas dėl teisės aktuose numatytų reikalavimų pažeidimų (kamera Nr. 71 neatitiko higienos normos reikalavimų, pažeista kamerų aprūpinimo būtinuoju inventoriumi tvarka) patyrė neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. 

24.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą (pareiškėjas kameroje Nr. 71 buvo laikomas tik 7 dienas, o iš viso Šiaulių tardymo izoliatoriuje – 14 dienų), atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei į naujausią teismų praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl pažeidimo pripažinimą laikė pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Todėl pareiškėjo skundą teismas tenkino iš dalies, pripažindamas, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių kalėjime buvo pažeista.

III.

25.       Pareiškėjas D. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriame dėl nustatytų pirmosios instancijos teismo pažeidimų būtų priteista pareiškėjo naudai piniginė kompensacija.

26.       Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neatsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisingumo Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką bylose, kuriose buvo vertinami dušo patalpos įrengimo reikalavimai ir su tuo susiję privatumo pažeidimai.

27.       Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus, nepriimtinomis sąlygomis, dėl to patyrė emocinius išgyvenimus, kurie kenkia žmogaus psichikai ir iš to kilo neturtinė žala.

28.       Pareiškėjo teigimu, analogiškais atvejais, nustačius pažeidimus, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Net ir šią bylą nagrinėjusi teisėja, kitoje panašioje byloje priteisė piniginę kompensaciją. Pareiškėjo nuomone, teisėja yra šališka priimant sprendimus.

29.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30.       Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi tarptautine bei nacionaline teismų praktika, jog teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsakovo manymu, pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi apeliaciniame skunde yra iš esmės bendro pobūdžio teiginiais išreiškiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikti teiginiai, tačiau nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

31.       Ginčas byloje kilo dėl 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas D. Š. kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 28 d. iki 2021 m. lapkričio 10 d.

32.       Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies: pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių kalėjime, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu kamera Nr. 71 (kurioje pareiškėjas buvo laikomas 7 dienas iš 14) neatitiko higienos normos reikalavimų, pažeista kamerų aprūpinimo būtinuoju inventoriumi tvarka.

33.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą, kuriame dėl nustatytų pirmosios instancijos teismo pažeidimų būtų priteista pareiškėjo naudai piniginė kompensacija. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neatsižvelgus į teismų praktiką, teismas neteisingai sprendė, kad dušo patalpos įrengtos tinkamai. Pareiškėjo teigimu, analogiškais atvejais, nustačius pažeidimus, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o teisėja yra šališka priimant sprendimus.

34.       Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

35.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad dušai taip įrengti, jog kiti besimaudantys jį matydavo, o apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo jau suformuota teismų praktika ir nepagrįstai nenustatė privatumo pažeidimo dėl netinkamo dušo įrengimo.

36.       Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjo argumentus, atsakovo pateiktus duomenis dėl dušo patalpų įrengimo ir teisinį reguliavimą sprendė, kad nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių kalėjimo administracija, įrengdama dušo patalpas, pažeidė teisės aktus, t. y. atliko neteisėtus veiksmus ar neveikė taip, kaip privalėjo elgtis, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti neturtinę žalą. Iš pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, kad dušinėse įrengtos pertvaros, kas minimaliai užtikrina jose besimaudančių asmenų privatumą.

37.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, susijusio su privatumo užtikrinimu duše pažymi, jog iš byloje pateiktų dušo nuotraukų matyti, jog Šiaulių kalėjimo dušo patalpose iš šonų yra įrengtos aukštos pertvaros. Asmenys, kurie naudojasi dušu, nėra matomi kitų asmenų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinimas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020). Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, ginčui aktualią teismų praktiką bei byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu nebuvo pažeista.

38.       Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka, nes kitoje panašioje byloje priteisė piniginę kompensaciją, teisėjų kolegija pažymi, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2203-756/2019 ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Pareiškėjo nurodyti argumentai apie teismo priimtą sprendimą kitoje byloje ir tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo priimtu sprendimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, savaime nereiškia, jog teismas byloje buvo šališkas ar neobjektyviai išnagrinėjo bylą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai aptariamu aspektu yra nepagrįsti.

39.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde pašo priimti naują sprendimą, kuriame dėl nustatytų pirmosios instancijos teismo pažeidimų būtų priteista pareiškėjo naudai piniginė kompensacija. Pirmosios instancijos teismas nustatė šiuos pažeidimus: 1) pareiškėjo laikymo kameros nebuvo tinkamai aprūpintos privalomu inventoriumi, t. y. tokiu taburečių arba suoliukų kiekiu, kad užtektų atsisėsti prie stalo kiekvienam kameroje laikomam asmeniui (buvo laikoma ir po 5 asmenis) ir nereikėtų sėdėti ant kito asmens lovos valgant ar užsiimant kita veikla, taip pat spintelėmis asmeniniams daiktams susidėti; 2) Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimas (pelėsis ant kameros sienų ir lubų) kameroje Nr. 71 nustatytas 2021 m. spalio 12 d., o pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2021 m. spalio 29 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d., byloje nėra duomenų, kad šis pažeidimas buvo pašalintas iki pareiškėjo patalpinimo į šią kamerą, todėl laikyta, kad pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu.

40.       Vertindama pareiškėjo argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdo teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti ginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.). Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023 ir kt.).

41.       Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018).

42.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus nustatytų Šiaulių kalėjimo padarytų pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu kamera Nr. 71 neatitiko higienos normos reikalavimų ir pažeista kamerų aprūpinimo būtinuoju inventoriumi tvarka), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas apsiriboti pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija laikytinas adekvačiu atsakovo padarytam teisės pažeidimui ir suderinamu su teismų praktika tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1840-442/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-38-552/2021; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-53-602/2021; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-123-575/2021 ir kt.).

43.       Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

                                        Rasa Ragulskytė-Markovienė

                                        Ernestas Spruogis