Civilinė byla Nr. 2YT-14491-1070/2022
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00532-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 28 d.
Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Svetlana Panina,
sekretoriaujant A. K.,
dalyvaujant pareiškėjos O. K. atstovei advokatei L. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja O. K. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad M. R. priėmė palikimą po mirusio (duomenys neskelbtini) S. R. mirties, bei kad pareiškėja priėmė palikimą po mirusios (duomenys neskelbtini) M. R. (b. l. 32, 33).
Pareiškime nurodyta, kad S. R. ir M. R. buvo pareiškėjos tėvai. Pareiškėjai pradėjus tvarkyti savo turtinius reikalus, paaiškėjo, kad jos motina įstatymo nustatyta tvarka nepriėmė palikimo po sutuoktinio S. R. mirties. Pareiškėjos tėvai gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvo vardu (duomenys neskelbtini) knygoje buvo įrašytas medinis gyvenamas namas šiferio stogu ir tvartas-daržinė. 2021 m. liepos 21 d. buvo atlikti šio namo kadastriniai matavimai, namui suteiktas unikalus numeris bei adresas (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėjos motina M. R. liko toliau gyventi šiame name, rūpinosi juo, mokėjo mokesčius, tapo S. R. daiktų savininkė ir valdytoja. Taip pareiškėjos motina aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti S. R. palikimą. Mirus pareiškėjos motinai M. R. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla dėl jos palikimo priėmimo nebuvo pradėta. Po motinos mirties liko gyvenamasis namas ir ūkinis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nesikreipė į notarą dėl motinos palikimo priėmimo, nes jos (pareiškėjos) brolis buvo miręs ir pareiškėja buvo įsitikinusi, kad ji yra viena, jai nebūtina nieko daryti. Po motinos mirties pareiškėja liko gyventi motinos namuose, nes žiemą reikėjo kūrenti krosnį. Pareiškėja prižiūrėjo motinos namus, rūpinosi jais, mokėjo mokesčius, sutvarkė motinos asmeninius daiktus. Pareiškėja pradėjo tvarkyti mamos turtą kaip savo.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų S. R. ir M. R. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad M. R. ir O. K. priėmė mirusių asmenų palikimą faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti, VĮ „(duomenys neskelbtini)“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui (b. l. 39, 40).
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė L. L. prašė patenkinti pareiškimą visiškai jame nurodytais motyvais. Atstovė patvirtino faktines aplinkybes, nurodytas pareiškime.
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra S. R., mirusio (duomenys neskelbtini), ir M. R., (duomenys neskelbtini), dukra (b. l. 7, 8, 11, 12). Pareiškėjos tėvai nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties gyveno namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (b. l. 13, 27). (duomenys neskelbtini) mirus S. R. paveldėjimo byla dėl jo palikimo priėmimo nebuvo pradėta (b. l. 14, 64). Iš pareiškėjos rašytinių paaiškinimų, patvirtintų jos atstovės žodinio posėdžio metu, nustatyta, kad mirus S. R. jo daiktus perėmė sutuoktinė M. R., likusi gyventi namų valdoje (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad jos motina po tėvo mirties iš karto pradėjo valdyti jo daiktus kaip savo, mokėdama mokesčius už tėvo valdytą nekilnojamąjį turtą. (duomenys neskelbtini) mirus M. R., pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo inicijuota kito asmens (b. l. 15). Pareiškėjos rašytiniais paaiškinimais, patvirtintais jos atstovės žodinio posėdžio metu, nustatyta, kad pareiškėja liko gyventi M. R. valdytoje namų valdoje esančioje (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius už šį turtą, perėmė motinos asmeninius daiktus.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).
Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad M. R. po savo sutuoktinio S. R. mirties liko gyventi jų bendrai valdytame name, rūpinosi ir prižiūrėjo sutuoktinio valdytą nekilnojamąjį turtą, elgėsi kaip šio turto savininkė, nuspręsdama dėl šio turto tolimesnio valdymo ir priežiūros. M. R. likdama gyventi namų valdoje esančioje (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, prižiūrėjo šį būstą, taip pat rūpinosi kitu sutuoktinio turtu.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad ji po motinos mirties liko gyventi tėvų valdytame name, rūpinosi ir prižiūrėjo motinos M. R. valdytą nekilnojamąjį turtą, perėmė motinos asmeninius daiktus, elgėsi kaip šio turto savininkė, nuspręsdama dėl jo tolimesnio valdymo ir priežiūros. O. K. likdama gyventi namų valdoje esančioje (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, prižiūrėjo šį būstą, taip pat rūpinosi kitu motinos turtu.
Teismas, nustatęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad M. R. po savo sutuoktinio S. R. mirties per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Pareiškėja O. K. po savo motinos M. R. mirties per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą visiškai. Teismo nustatyti palikimo priėmimo faktai turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po S. R. ir M. R. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio S. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi valdyti jos turtą.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.
Teisėja Svetlana Panina