Administracinio nusižengimo byla

                                                                                         Nr. AN15.-4389-1100/2019

           Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03653-2019-0

 (S)

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3;

                                                                                         16.9.10

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. spalio 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,

sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei, Rasai Pladaitei, Akvilei Nemanienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. M.,

jo atstovui advokatui Mantui Arasimavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 ir 6 dalis, 426 straipsnio 5 dalį.

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Teismo nustatytos aplinkybės

V. M. 2019 m. rugpjūčio 13 d. apie 20.22 val., važiuodamas motociklu KTM 1190 RC8R, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda 14 km, apvažiavo kitas transporto priemones, nenaudodamas nustatytų įspėjamųjų signalų, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 82 punkto reikalavimą.

V. M. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 6 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 13 d. apie 20.22 val., važiuodamas motociklu KTM 1190 RC8R, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda 14 km, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam ir aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, didindamas važiavimo greitį, nepraleido policijos pareigūnų tarnybinio automobilio su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais bei specialiais garso signalais ir nesustojo, kaip to reikalaujama pagal taisykles.

V. M. administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis pažeidė KET 4, 5, 9, 12, 16 ir 127 punktų reikalavimus.

II.       Byloje surinkti įrodymai

V. M. teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę tik dėl vieno jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, t. y. dėl posūkio signalų nerodymo vairuojant motociklą, dėl to nuoširdžiai gailėjosi, tačiau dėl kitų administracinių nusižengimų padarymo neigė kaltę.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad, 2019 m. rugpjūčio 13 d. apie 20.20 val. (karšta vasaros diena, švietė saulė jam į akis) važiuodamas motociklu Vilniuje, nuo Gariūnų link Vievio, A1 magistraliniu keliu, persirikiavo į antrą eismo juostą, norėdamas apvažiuoti kitas transporto priemones, tačiau tai nelaikytina lenkimu, nes eismas vienpusis. Tuo metu transporto priemonių buvo nemažai. Apvažiavęs transporto priemones pirmoje eismo juostoje, V. M. sugrįžo atgal į pirmą eismo juostą, vėliau pamatė iš kairės pusės, t. y. antra eismo juosta, važiuojančius policijos pareigūnus, kurie pamojo ranka, ir jis iš karto sustojo vykdydamas nurodymą. Jo manymu, policijos pareigūnai užnugaryje važiavo kažkurį laiką, tačiau negirdėjo jokio garso signalo ir nematė policijos pareigūnų automobilio. Taip galėjo atsitikti dėl to, kad mieste motociklu važiuoja statmena poza, o užmiestyje važiuojant didesniu greičiu – labiau gulsčia poza, tuomet per veidrodėlius nematyti, kas vyksta už nugaros. Be to, tą dieną į akis švietė saulė, todėl tai irgi galėjo lemti policijos pareigūnų nepastebėjimą. V. M. paaiškino, kad policijos pareigūnų automobilį su įjungtais švyturėliais pastebėjo tik tada, kai ši transporto priemonė važiavo lygiagrečiai su juo, pamatė ranka duotą nurodymą sustoti, tuomet iš karto tai padarė. Nagrinėjamo įvykio metu greičio nedidino, važiavo maždaug 110–120 km/greičiu, tokia aplinkybė užfiksuota vaizdo įraše. Nuo tada, kai policijos pareigūnai privažiavo prie V. M. ir jis juos pastebėjo, praėjo 29 sekundės. V. M. nurodė, kad motociklas nuosavybės teise priklauso jam, visi dokumentai tvarkingi, jo vairuotojo pažymėjimas galiojantis, važiuojant buvo sąmoningas ir blaivus, todėl neturėjo tyčios nestoti policijos pareigūnams. Teisę vairuoti motociklą turi du ar tris mėnesius, ją įgijo tik 2019 m. gegužės mėnesį. Motociklu važinėja nedažnai (per savaitę vieną ar du kartus), anksčiau incidentų nėra buvę važiuojant šia transporto priemone.

V. M. administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad, vairuodamas motociklą, buvo blaivus, transporto priemonė tvarkinga, su technine apžiūra ir galiojančiu draudimu, dėl šviečiančios saulės ir motociklo garso nematė policijos pareigūnų automobilio švyturėlių (b. l. 1).

V. M. atstovo advokato M. Arasimavičiaus pateiktuose 2019 m. rugpjūčio 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės užfiksuotos tos pačios aplinkybės, kurias nurodė V. M., duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu (b. l. 15–22).

Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra Kelių patrulių rinktinės patrulis, įvykio dieną kartu su kolega Vilniuje, Gariūnų g., prie parduotuvės „Depo“ pastebėjo motociklą, kuris dideliu greičiu važinėjo tarp automobilių iš vienos eismo juostos į kitą. Todėl buvo nuspręsta pažiūrėti, kaip vairuotojas elgsis toliau. Motociklininkas 6–7 kartus įtartinai keitė važiavimo eismo juostas, taip pat nerodė posūkio signalo (pradinė pretenzija), važiavo dideliu greičiu (apie 190 km/h), todėl buvo nuspręsta jį sustabdyti. Prie Gariūnų buvo 500 metrų atstumas nuo vairuotojo. Eismas nebuvo intensyvus, tačiau kelyje automobilių buvo. Eismo sąlygos buvo geros, o matomumas puikus. Nors tą dieną švietė saulė į priekinę automobilio dalį, tačiau netvieskė į akis. Policijos pareigūnai bandė sustabdyti motociklininką, įjungę garso signalą ir švyturėlius, taip pat per garsiakalbį sakydami motociklo numerius, reikalaudami vairuotojo sustoti, tačiau V. M. visiškai nereagavo. Motociklo valstybinius numerius policijos pareigūnai pranešė budėtojui, tikėdamiesi sulaukti pastiprinimo. Kelis kartus policijos pareigūnai prisivijo dideliu greičiu važiuojantį motociklininką 2–3 metrų atstumu, už degalinės „Emsi“ važiavo lygiagrečiai, taip pat bandė stumti jį į kelkraštį, tačiau jis vis tiek nestojo. Iš visų veiksmų buvo nuspręsta, kad motociklininkas vengia sustabdyti transporto priemonę. Neaišku, ar V. M. pastebėjo policijos pareigūnus, nes jis nesukiojo galvos, tačiau policijos pareigūnams važiuojant su švyturėliais ir garsiniu signalu, visi vairuotojai traukėsi. Galiausiai policijos pareigūnai motociklininką aplenkė iš kairės pusės ir susilygino su juo prie Grigiškių popieriaus fabriko, tuomet jis atsisuko ir sustojo. Sustabdymas truko maždaug pusantros minutės, pats nestojimas – 2 minutes. Vairuotojas paaiškino, kad nepastebėjo policijos pareigūnų, neturėjo tyčios nestoti. Pasak liudytojo, jei motociklininko šalmas gamyklinis, tai policijos pareigūnų garsinis signalas girdimas labai gerai, be to, intensyviai tvieskiamas raudonai mėlynas signalas, kuris aiškiai matyti per veidrodėlius. Patikrinus vairuotojo dokumentus, esminių pažeidimų nenustatyta. Liudytojas nurodė, kad mėgsta fiksuoti pažeidimus ir „plačiai“ rašyti administracinio nusižengimo protokolus. Ypač daug vairuotojų nesustojimų vyksta naudojant būtent tą policijos pareigūnų automobilį, kuris buvo naudojamas nagrinėjamo įvykio metu.

Liudytojas A. S. (A. S.) teismo posėdžio metu parodė, kad su patruliu S. K. važiavo Vilniuje, Gariūnų g., ir pastebėjo pravažiuojantį motociklą, kurio vairuotojas policijos pareigūnams sukėlė įtarimą, nes žvalgėsi į policijos pareigūnus, todėl buvo nutarta jį patikrinti. Policijos pareigūnai pradėjo vytis motociklą A1 kelyje, naudodami garso ir šviesos signalus, tačiau vairuotojas nestojo ir padidino greitį, be posūkių manevravo tarp eismo juostų. Kiti automobiliai trukdė gaudynėms, bet traukėsi, jų metu motociklininkas nesidairė. Kai policijos pareigūnų automobilis susilygino su motociklu, V. M. atsisuko į šoną ir pastebėjo policijos pareigūnus, tuomet iš karto sustojo. Apie vieną ar tris minutes buvo įjungti signalai. Motociklininkas paaiškino, kad nepastebėjo policijos pareigūnų, veidrodėliai buvo nenureguliuoti, o garso sirenos negirdėjo. Nagrinėjamu atveju kategoriškai nepatvirtino, ar V. M. pastebėjo policijos pareigūnus, ar ne. Liudytojas patvirtino, kad jo kolega mėgsta labai „plačiai“ rašyti administracinio nusižengimo protokolus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiojo patrulio S. K. 2019 m. rugpjūčio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės tokios pačios aplinkybės, kurias nurodė liudytojai teismo posėdžio metu (b. l. 5–6).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad motociklo KTM 1190 RC8R, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. M. (b. l. 8).

Iš UAB „Tulvita“ transporto priemonės triukšmo lygio matavimo protokolo matyti, kad faktiškai motociklo KTM 1190 RC8R variklis sukelia 113 dB triukšmą (b. l. 26).

2019 m. rugpjūčio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad, pasikeitus motociklininko sėdėsenos pozai į gulsčią, per galinio vaizdo veidrodėlius automobilis nėra matomas. Antstolis pripažino ir užfiksavo, kad už nugaros važiuojančio automobilio šiek tiek pasilenkus nebesimato (b. l. 28–36).

Motociklų vairavimo instruktoriaus A. R. pažyma patvirtina, kad motociklininko, važiuojančio mažu ir dideliu greičiu, sėdėsena ir galinio vaizdo matomumas skiriasi. Mažu greičiu važiuojančio motociklininko taip stipriai neveikia oro pasipriešinimo jėgos, dėl to vairuotojas gali sėdėti stačiau (ištiestomis rankomis). Visgi, važiuodamas dideliu greičiu (automagistralėje) motociklininkas nebegali sėdėti stačiai ir išlaikyti tiesių rankų dėl padidėjusio oro pasipriešinimo. Taisyklinga dideliu greičiu važiuojančio motociklininko kūno padėtis yra pasilenkus (netgi atsigulus ant motociklo kuro bako). Dėl pasikeitusios sėdėsenos ir žiūrėjimo kampo į galinio vaizdo veidrodėlius gali nesimatyti vaizdo, esančio motociklo užpakalyje, jei veidrodėliai buvo sureguliuoti važiavimui statmenai (b. l. 39–40).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato informatikos ir ryšių skyriaus vedėjo J. K. 2019 m. rugsėjo 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad informacija apie garso lygį, kurį kelia įjungti policijos tarnybinio automobilio garso signalai yra pateikta oficialiame „Federal Signal Vama“ įmonės tinklapyje, tačiau garso lygis decibelais nenurodomas (b. l. 53–55).

Byloje pateiktas įvykyje dalyvavusių policijos pareigūnų pokalbio garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad policijos pareigūnai apie V. M. nesustojimą 2019 m. rugpjūčio 13 d. 17:20:46 pranešė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojui. Netrukus (17:21:27) buvo pranešta, kad motociklininkas sustabdytas.

Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotos V. M. stabdymo aplinkybės (b. l. 57).

III.       Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

ANK 569 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą. Atitinkamai KET 82 punktas reglamentuoja, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas; prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad V. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y. nerodė posūkio signalų persirikiuodamas į kitas eismo juostas. Tokią išvadą patvirtina paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai ir kiti byloje surinkti įrodymai. Teismo posėdžio metu V. M. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kad, bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairuodamas motociklą ir persirikiuodamas į eismo juostas, nerodė posūkio signalų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neteisėtus veiksmus patvirtina tiesioginių nagrinėjamo įvykio liudytojų S. K. ir A. S. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, ir vaizdo įrašas. Įvykio aplinkybes taip pat netiesiogiai įrodo patrulio S. K. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad motociklo vairuotojas, keisdamas eismo juostas, nerodė įspėjamųjų signalų.

Teismas konstatuoja, kad V. M., byloje nurodytu laiku ir vietoje važiuodamas motociklu KTM 1190 RC8R, apvažiavo kitas transporto priemones nenaudodamas nustatytų įspėjamųjų signalų. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET 82 punkto reikalavimą, todėl padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad V. M., darydamas šį KET pažeidimą, ne apvažiavo, o lenkė kitas transporto priemones. Teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo darė tokius veiksmus ne išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, o manevruodamas kelyje, kuris sudarytas iš tos pačios krypties eismo juostų. Tai negali būti vertinamas kaip lenkimas pagal KET 3.9 punktą. Todėl šis netikslumas taisytinas įvardijant, kad V. M. apvažiavo kitas transporto priemones, nenaudodamas nustatytų įspėjamųjų signalų. Tai nelaikytina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės į gynybą pažeidimu, tuo labiau kad aptariamas patikslinimas nekeičia atitinkamo KET punkto ar ANK straipsnio pažeidimo turinio.

Kita vertus, teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog V. M. padarė kitus du jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 417 straipsnio 6 dalyje ir ANK 426 straipsnio 5 dalyje.

ANK 417 straipsnio 6 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais arba jų lydimų transporto priemonių nepraleidimą, nesustojimą, kai to reikalaujama pagal taisykles, ar kitokį kliudymą jų eismui.

KET 12 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės).

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis, taip pat teismo posėdžio metu gautus duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog V. M. veiksmuose yra minėto administracinio nusižengimo sudėties požymių. Administracinio nusižengimo protokole tik abstrakčiai nurodytas šis galimas V. M. padarytas administracinis nusižengimas, nekonkretizuojant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų. Be to, toks V. M. veiksmų kvalifikavimas yra perteklinis ir nelogiškas, prieštaraujantis kitam jam inkriminuotam administraciniam nusižengimui, nustatytam ANK 426 straipsnio 5 dalyje. Liudytojų parodymai ir vaizdo įrašas patvirtina, kad policijos pareigūnai vijosi motociklą vairuojantį V. M. būtent dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, todėl švyturėliai ir garso signalas buvo naudojami sustabdyti šią transporto priemonę, o ne reikalauti, kad ji praleistų policijos pareigūnų automobilį, kuris, pavyzdžiui, vyko į įvykio vietą, vijosi kitą transporto priemonę ar pan. Akivaizdu, kad tuo pačiu metu neįmanoma ir nepraleisti policijos pareigūnų automobilio, ir nevykdyti policijos pareigūnų reikalavimo sustoti. Taigi darytina išvada, kad V. M. veiksmai neturi ANK 417 straipsnio 6 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymių.

ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. ANK 426 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. 

KET 16 punkte yra įtvirtintas įpareigojimas, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti ir pateikti reikalingus dokumentus.

Pažymėtina, jog šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčine kaltės forma ir tik vienintele jos rūšimi – tiesiogine tyčia (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-323-1020/2017, 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-59-1020/2017). Taigi aptariamam administraciniam nusižengimui konstatuoti būtina nustatyti, jog asmuo suvokdamas, kad yra teisėtai stabdomas policijos pareigūnų, tyčia nepaklūsta tokio pobūdžio reikalavimui.

ANK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip ir baudžiamojoje teisenoje, administracinėje teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir negalima jam perkelti įrodymų naštos, bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, negali būti grindžiamas prielaidomis – institucijos ar teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Esant nepašalintoms abejonėms, draudžiama nubausti asmenį administracine tvarka.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog V. M., veikdamas tiesiogine tyčia, nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai, vydamiesi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamą motociklą, naudojo įjungtus mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlius bei specialų garso signalą, tačiau šiuo atveju vien tai neįrodo, kad jis padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje. Pažymėtina, kad V. M. nuo pat jo vairuojamo motociklo sustabdymo momento teigė, kad jis nesuprato, jog buvo stabdomas policijos pareigūnų. Tokios pozicijos jis laikėsi tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu. Kiti byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti priešingos išvados. Kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai S. K. ir A. S. negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad V. M. matė ar girdėjo už jo važiavusį policijos pareigūnų automobilį. Šie liudytojai taip pat parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tuo metu nebuvo atsisukęs pažiūrėti, kas vyksta už jo nugaros. Taigi liudytojai S. K. ir A. S. neabejotinai nepatvirtino, kad V. M. pastebėjo ir (ar) girdėjo už jo buvusio policijos pareigūnų automobilio švyturėlius ir specialų garso signalą. Minėti liudytojai teismo posėdžio metu labiau pateikė savo subjektyvią nuomonę, kad pagal esamą situaciją administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo (privalėjo) suprasti apie duotą reikalavimą sustoti. Kita vertus, to nepakanka pripažinti V. M. tyčią padaryti administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas A. S. teismo posėdžio metu parodė, jog, važiuojant Vilniuje, Gariūnų g., buvo pastebėtas pravažiuojantis motociklas, kurio vairuotojas policijos pareigūnams sukėlė įtarimą, nes žvalgėsi į policijos pareigūnus, todėl buvo nutarta jį patikrinti. Kita vertus, tuo pačiu automobiliu važiavęs kitas policijos pareigūnas S. K. apskritai nenurodė, kad V. M. žvalgėsi į policijos pareigūnų automobilį, o jo vairuojamo motociklo stabdymo priežastis buvo įspėjamųjų posūkių nerodymas apvažiuojant kitas transporto priemones, juolab tai buvo pastebėta gana tolimu atstumu. 

Sprendžiant, ar V. M. turėjo tyčią nepaklusti policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti vairuojamą motociklą, svarbus objektyvus įrodymas – vaizdo įrašas. Iš jo matyti, kad policijos pareigūnų tarnybinis automobilis įjungė mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlius, kai prieš jį važiavo kitas automobilis, o ne V. M. motociklu, todėl kategoriškai teigti, kad jau tuo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo suprasti esąs stabdomas, nėra pagrindo. Tokios išvados nepaneigia tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo manevravo tarp kitų transporto priemonių, nes policijos pareigūnų automobilis nuo jo buvo gana toli nutolęs. Reikšminga ir tai, kad nuo policijos pareigūnų automobilio priartėjimo prie V. M. vairuojamo motociklo, kai tarp jų nebebuvo jokių transporto priemonių ir atstumas nebuvo itin didelis, iki jų susigretinimo, kai netrukus policijos pareigūnas nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui sustabdyti transporto priemonę, praėjo trumpas laiko tarpas (apie 0,5 minutės). Iš to paties vaizdo įrašo matyti, kad V. M., šalia savęs pamatęs policijos pareigūnų transporto priemonę (pažiūrėjęs į šoną) ir nurodymą sustoti, iš karto pradėjo stabdyti motociklą, kuris netrukus sustojo (viskas užtruko maždaug apie 13 sekundžių). Toks nedidelis laiko tarpas neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad V. M. norėjo tyčia nepaklusti pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Apie tai taip pat netiesiogiai leidžia spręsti byloje pateiktas įvykyje dalyvavusių policijos pareigūnų pokalbio garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad policijos pareigūnai apie V. M. nesustojimą 2019 m. rugpjūčio 13 d. 17:20:46 pranešė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojui, o apie sustabdymą – 17:21:27, t. y. praėjus labai trumpam laiko tarpui (apie 40 sekundžių). Nors vaizdo ir garso įrašo laikai nesutampa, tačiau tai savaime negali būti aplinkybe, dėl kurios būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu. Negalima ignoruoti V. M. ir jo atstovo pateiktų rašytinių įrodymų (2019 m. rugpjūčio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), motociklų vairavimo instruktoriaus A. R. pažymos), pagal kuriuos motociklininko, važiuojančio mažu ir dideliu greičiu, sėdėsena ir galinio vaizdo matomumas skiriasi, o šiek tiek pasilenkus, už nugaros važiuojančio automobilio nebesimato, jeigu veidrodėliai sureguliuoti važiavimui stačia sėdėjimo poza (b. l. 28–36, 39–40). Neatmestina, kad dėl nemažo važiavimo greičio ir su tuo susijusios sėdėsenos padėties ant motociklo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo nepastebėti už jo važiuojančio policijos pareigūno tarnybinio automobilio, juolab, kaip minėta, jis pradėjo stabdyti iš karto, kai abi transporto priemonės važiavo greta ir V. M. pastebėjo tai. Sprendžiant apie visą situaciją, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad, policijos pareigūnams sustabdžius V. M., šis buvo blaivus, pateikė visus reikiamus transporto priemonės dokumentus, dėl to nebuvo nustatyta KET pažeidimų, taigi darytina išvada, kad jis neturėjo tikslo nepaklusti policijos pareigūnų reikalavimui sustoti. Galiausiai teismas vertina tą aplinkybę, kad V. M. įgijo teisę vairuoti motociklus šiek tiek daugiau kaip prieš tris mėnesius iki nagrinėjamo įvykio (b. l. 9). Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepatyrimas vairuoti galingą transporto priemonę, turinčią vairavimo ypatumų, galėjo prisidėti prie to, kad jis nedelsiant nesuprato, kad buvo stabdomas policijos pareigūnų.

Taigi nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nepaneigta V. M. versija, kad, policijos pareigūnams stabdant jo vairuojamą motociklą, jis neturėjo tyčios nepaklusti tokiam policijos pareigūnų reikalavimui, o asmens tyčią būtina nustatyti siekiant jį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį.

Įvertinęs tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog V. M. tyčia nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ar nepraleido policijos pareigūnų automobilio su įjungtais šviesos ir garso signalais. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. M. veiksmuose nėra ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 6 dalyje nustatytų administracinių nusižengimų požymių. Dėl šios priežasties aptartų administracinių nusižengimų teisena V. M. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad V. M. administracinio nusižengimo protokole inkriminuoti KET 4, 5 ir 9 punktai, kurie nustato bendrąsias eismo dalyvių pareigas, kurios nėra susijusios su V. M. inkriminuotais administraciniais nusižengimais. Todėl minėti KET punktai apskritai laikytini pertekliniais.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 417 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas V. M. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (administracinis nusižengimas, susijęs su transportu ir kelių ūkiu), kaltės formą (administracinis nusižengimas padarytas tyčia), į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į jo asmenybę. V. M. dirba, anksčiau tris kartus baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą viršijant leistiną greitį ir automobilio pastatymą neleistinoje vietoje, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai nelaikytini itin šiurkščiais, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 3–4). Byloje nėra duomenų, kad jis anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgtina ir į tai, kad V. M. teisę vairuoti motociklą įgijo 2019 m. gegužės mėnesį, taigi motociklu važinėja dar tik kelis mėnesius. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą kad V. M. charakterizuojamas labiau teigiamai, jo padarytas administracinis nusižengimas laikytinas atsitiktiniu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, V. M. už ANK 417 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtina sankcijoje nustatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis (40 Eur) artimas minimumui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pripažinti V. M. kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 40 Eur (keturiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Nutraukti administracinių nusižengimų teisenos dalį, kurioje V. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 6 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį, nes V. M. veikoje nėra administracinių nusižengimų, nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 6 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, požymių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktas).

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –(duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                Darius Lukaitis