Civilinė byla Nr. e2-2796-356/2020
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00625-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.1.;
2.6.10.5.2.2.;3.2.6.1.
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 10 d.
Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vijolė Vitienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Elonai Mackutei,
dalyvaujant:
ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IC Logistics“ atstovui advokatui Nerijui Plėdžiui,
atsakovės pusėje trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2796-356/2020, pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IC Logistics“ dėl žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo, atsakovės pusėje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. G.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės: 19 899,70 EUR žalai atlyginti, 1 141,64 EUR palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė procesiniuose dokumentuose, o atstovas paaiškino, kad atsakovė yra atsakinga už 2017-07-26 autoįvykio metu padarytą žalą, kurią ieškovė atlygino draudėjams savanoriško draudimo sutarčių pagrindu, tuo pagrindu ieškovei, o ne kitiems asmenims, perėjo reikalavimo teisė į atsakovę. Atsakovės pateikta Paslaugų teikimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti, transporto priemonę vairavo ir autoįvykio kaltininku pripažintas atsakovės darbuotojas, kuris veikė atsakovės nurodymu. Automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju draudimu, jis buvo eksportuojamas. Palūkanas, kurios yra kompensacinio pobūdžio, paskaičiavo už laikotarpį, kai buvo pareikalauta atsakovę vykdyti piniginę prievolę. Prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė UAB „IC Logistics“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atstovas paaiškino, kad ieškovė neįrodė turinti reikalavimo teisę į atsakovę, nes atsakovė nebuvo automobilio savininkė, trečiasis asmuo buvo išnuomotas darbui kitam asmeniui – I. C., kuri prisiėmė riziką atlyginti žalą. Be to, ne ieškovė, o nacionalinis draudikių biuras arba atitinkama Jungtinės Karalystės institucija turėjo atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Ieškovė yra pati atsakinga už nuostolių padidėjimą, nes ilgą laiką nesikreipė į teismą, todėl prašo priteisti nepagrįstai didelę palūkanų sumą. Prašė ieškinį visa apimtimi atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje S. G., atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Paaiškino, kad jis dirbo UAB „IC Logistics“ (duomenys neskelbtini), tačiau ne kartą, prašomas atsakovės darbuotojų, už papildomą atlygį jis vykdė kitokio pobūdžio pareigas – vairuodavo autovežį. Jam nieko nebuvo žinoma apie tai, kad jis buvo išnuomotas I. C., tokio asmens nepažįsta, jis kartu su kitais atsakovės darbuotojais vyko į Estiją, iš kur, pateikus dokumentus su atsakovės duomenimis, atsiėmė autovežį su pakrautais automobiliais ir vyko į Uteną, tačiau 2017-07-26 įvyko autoįvykis, dėl kurio jis buvo pripažintas kaltu. Jis pamena, kad automobilio kabinoje buvo „BTA draudimo“ liudijimas, nors vėliau toks dokumentas tyrimo metu rastas nebuvo.
Ieškinys tenkintinas.
Teismas gina suinteresuotą asmenį, kuris kreipėsi į jį, pašalindamas byloje įrodytą pažeidimą (išspręsdamas ginčą tarp besibylinėjančių šalių) ir atkurdamas pažeistas suinteresuoto asmens teises (kai tai, pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nustatytą faktinę situaciją ir atlikus visų byloje esančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, yra pagrįsta ir teisėta) priimdamas teismo sprendimą, kuris yra visiems privalomas ir priverstinai vykdomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18, 259 straipsniai). Toks įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa juridiniu faktu, pakeičiančiu asmenų teises ir pareigas. Taigi, suinteresuotas asmuo, kuris kreipiasi į teismą, privalo ne tik nurodyti pažeidimą, tačiau ir jį įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl žalos atlyginimo
Abi šalys yra privatieji pelno siekiantys juridiniai asmenys, t. y. savo pavadinimą turinčios įmonės (CK 2.33 straipsnio 1 dalis, 2.34 straipsnio 1 dalis, 3 dalis), todėl veikiantys savo rizika. Kaip skelbiama viešai prieinamoje internetinėje svetainėje „Rekvizitai.LT“, ieškovės veiklos rūšis yra draudimas, o atsakovė užsiima krovinių (automobilių) gabenimu, pervežimu tarptautiniais maršrutais, į užsienį.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, ir tokius faktus patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, kad 2017-07-26 autoįvykio metu, kurio vietovė yra kelias Utena-Kupiškis, nukentėjo: UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonė – automobilis Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo apdrausta laikotarpiui nuo 2016-12-05 iki 2017-12-04, UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonė – automobilis Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo apdrausta laikotarpiui nuo 2016-12-05 iki 2017-12-04, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonė – priekaba Honold HWA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo apdrausta laikotarpiui nuo 2016-12-05 iki 2017-12-04. Transporto priemonių draudimo liudijimai patvirtina, kad įvykio metu minėtos transporto priemonės ieškovės buvo apdraustos pagal savanoriškojo transporto priemonių draudimo sutartis (Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 redakcijos, galiojančios nuo 2016-03-01 ir nuo 2017-03-01).
Taip pat nebuvo ginčijama, ką patvirtina ir rašytiniai įrodymai, kad 2017-07-26 autoįvykio kaltininku pripažintas transporto priemonės VOLVO FM12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas S. G., o 2017-07-26 autoįvykio metu transporto priemonė VOLVO FM12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Atsakovė pateikė Vairuotojo pažymėjimų ir transporto priemonių leidimų išdavimo agentūros LONGVIEW ROAAD MORRISTON ilgalaikio eksporto pažymėjimą (duomenys neskelbtini), kuriame yra duomenys apie tai, kad autovežis VOLVO, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas savininkas yra (duomenys neskelbtini), savininkė – I. C., kuri informavo, jog tapo šios transporto priemonės savininku, tačiau agentūra negali įrašyti to, nes nurodytas adresas yra už Jungtinės Karalystės ribų. Įgijimo data: 2017-07-15, eksporto data: 2017-07-21.
Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju, apskaičiavo įmokas ir už sugadintą turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-11-21 išmokėjo 3 527,62 EUR ir 13 609,18 EUR žalai atlyginti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-05-22 išmokėjo 2 762,90 EUR žalai atlyginti.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-11-29) 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas ar naudotojas, o 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonė negali būti naudojama.
Nors atsakovė, remdamasi TPVCAPDĮ 17 straipsnio dalies 1 punkto, 23 straipsnio 1 dalimi, teigė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, tačiau, minėta, buvo sudarytos savanoriškojo draudimo sutartys ir ieškovė visa apimtimi patenkino nukentėjusiųjų reikalavimus, todėl taikytinos TPVCAPDĮ 19 straipsnio 11 dalies teisės normos, be to, transporto priemonė 2017-07-21 buvo išregistruota.
Nagrinėjamu atveju nustatytina, kad ne kitas asmuo, o ieškovė turi reikalavimo teisę. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar atsakovei tenka atsakomybė dėl autoįvykio metu padarytos žalos atlyginimo.
Trečiojo asmens S. G. parodymais, jis buvo susijęs su atsakove darbo teisiniais santykiais, nes dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau dažnai jam buvo duodami žodiniai pavedimai iš atsakovės darbuotojų vykti pargabenti transporto priemones, už tai jam buvo mokamas nuo 20 iki 50 eurų papildomas atlygis. Konkrečiu nagrinėjamu atveju jis atsakovės vadybininko žodiniu pavedimu už pažadėtą papildomą atlygį sutiko ir vyko su kitais atsakovės darbuotojais į Estiją pargabenti transporto priemonių. Jis negali patvirtinti, ar šiuo atveju jis pats pateikė reikiamus (su atsakovės rekvizitais) dokumentus dėl transporto priemonių atsiėmimo, ar tą padarė kartu vykęs vadybininkas. Jis pats transporto priemonės kabinoje rado reikiamus dokumentus, patikrino, matė, kad buvo „BTA draudimo“ liudijimas, todėl jis su šia transporto priemone važiavo į Uteną, pakeliui įvyko avarija, dėl kurios jis pripažintas kaltu. Jis iš autoįvykio vietos buvo išvežtas medicininei pagalbai suteikti ir apie mėnesį buvo nedarbingas, jokių dokumentų iš automobilio kabinos su savimi nepasiėmė. Kaip jam paaiškėjo iš policijos pareigūnų, transporto priemonė nebuvo apdrausta. Kiek jam žinoma, tiek jo vairuota transporto priemonė, tiek ant jos buvę automobiliai buvo apgadinti įvykio metu, todėl nugabenti į atsakovės vadybininko G. R. įmonę, kuri prekiauja automobilių dalimis, ir parduoti. Apie tai, kad jis, kaip darbuotojas, buvo išnuomotas I. C., jam nebuvo žinoma, jis tokio asmens nepažįsta, jam nurodymus dėl transporto priemonės atgabenimo davė tik atsakovės atsakingi darbuotojai, todėl jis ir policijos pareigūnams nurodė, kad yra UAB „IC Logistics“ darbuotojas ir vairavo šiai įmonei priklausančią transporto priemonę. Iki šiol iš jo niekas nereikalavo atlyginti žalą.
Ieškovė, kad patvirtinti, jog automobilio VOLVO FM12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoja yra atsakovė, remiasi šiais trečiojo asmens paaiškinimais bei policijos pareigūnų surašytais dokumentais (administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu), kuriuose iš trečiojo asmens žodžių nurodytos aplinkybės, kad jis vairavo atsakovei priklausančią transporto priemonę.
Atsakovė pateikė su I. C. (duomenys neskelbtini) sudarytą Paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovė išnuomojo savo darbuotoją S. G., kuris laikotarpiu nuo 2017-07-25 iki 2017-08-01, t. y. 7 dienas turėjo teikti paslaugas: vairuoti sunkvežimį, pervežti prekes maršrutais: Estija – Lietuva – Lenkija – Ukraina. Pagal šią sutartį atsakovė iš I. C., gyvenančios (duomenys neskelbtini), 2017-07-24 gavo 700 EUR. Pagal šios sutarties 6 punktą, I. C. teko pareiga organizuoti visą darbo procesą nuo pradžios iki pabaigos, o pagal 9 punktą, be kt., jai teko pareiga atlyginti visą žalą, kurią darbuotojas padarys trečiosioms šalims avarijų ar nelaimingų atsitikimų atveju.
Atsakovės teigimu, laikotarpiu nuo 2017-07-25 S. G. atliko darbines pareigas civilinės sutarties su kitu asmeniu – I. C. pagrindu, veikdamas pagal šio asmens nurodymus, jo kontroliuojamas ir naudodamasis jo suteiktomis darbinėmis priemonėmis, tame tarpe ir transporto priemone, tuo pačiu I. C. prisiėmus riziką dėl darbuotojo padarytos žalos trečiosioms šalims avarijų ar incidentų atveju atlyginimo, todėl pagal CK 6.264 straipsnio teisės normas būtent I. C. tenka pareiga atlyginti S. G. padarytą žalą.
Ieškovės teigimu, atsakovės kaip rašytinis įrodymas pateikta Paslaugų teikimo sutartis, vadovaujantis Darbo kodekso 72 straipsnio 2 dalies, 77 straipsnio, 79 straipsnio 1 dalies, civilinio kodekso 1.78 straipsnio 1 dalies, 1.80 straipsnio 1 dalies teisės normomis, yra niekinė ir negaliojanti.
Atsakovės pateiktos Paslaugų teikimo sutarties turinys leidžia prieiti prie išvados, kad ji nėra civilinė sutartis, nes atsakovė neįrodė, kad savo darbuotojo S. G. buvo įgaliota jo vardu sudaryti civilinę sutartį su I. C., pats S. G. jokios civilinės sutarties su I. C. nėra sudaręs.
Paslaugų sutarties sudarymo metu galiojo Darbo kodekso antrojo skirsnio „Laikinojo darbo sutartys“ normos, kurios įtvirtino galimybę sudaryti laikinojo darbo sutartis, kad darbuotojas savo darbą atliktų ne kitai darbo sutarties šaliai (darbdaviui), o darbdavio nurodytam asmeniui – laikino darbo naudotojui. Darbo kodekso 72 straipsnio 1 dalyje pateiktas laikino darbo sutarties apibrėžimas, pagal kurį laikinojo darbo sutartis – darbuotojo (laikinasis darbuotojas) ir darbdavio (laikinojo įdarbinimo įmonė) susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (laikinojo darbo naudotojas) naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti. Tokiu atveju susiklosto trejopo pobūdžio teisiniai santykiai: tarp laikinojo darbuotojo ir darbdavio (laikinojo įdarbinimo įmonės), tarp laikinojo darbuotojo ir laikinojo darbo naudotojo bei laikinojo įdarbinimo įmonės (darbdavio) ir laikinojo darbo naudotojo. Darbo kodekso 72 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, būtų tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką ir nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė, Paslaugų sutarties sudarymo metu dar negaliojo.
Atsakovė nepateikė jokių kitokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti Paslaugų sutarties pagrindu tarp atsakovės, I. C. ir S. G. susiklosčius minėtus trejopo pobūdžio teisinius santykius. Trečiasis asmuo nurodė, kad jis aplinkybes, jog galėjo būti susijęs darbo santykiais su I. C., sužinojo tik gavęs ieškinį, jis į Estiją vyko su kitais atsakovės darbuotojais pargabenti automobilių, gavęs atsakovės atsakingo darbuotojo – vadybininko nurodymus, jam pažadėjus primokėti už šį papildomą darbą, todėl policijos pareigūnams nurodė, kad vairavo atsakovei priklausantį automobilį. Taigi I. C. realiai neatliko jokių veiksmų, kuriuos atlikti jai buvo numatyta Paslaugų sutartimi. Tokius veiksmus atliko atsakovės darbuotojas – vadybininkas.
Nesant atsakovės darbuotojo S. G. valios išraiškos sudaryti civilinę sutartį ar darbo sutartį su I. C., nėra pagrindo atsakovės pateiktą Paslaugų sutartį pripažinti kaip teisėtą ir galiojančią civilinę sutartį ar laikinąją darbo sutartį. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovės pateiktas rašytinis įrodymas – Paslaugų sutartis nesukelia jokių teisinių pasekmių, taigi ir nepašalina atsakovės atsakomybės, o atsakovės teiginiai apie tai, kad Paslaugų sutarties pagrindu tarp I. C. ir S. G. susiklostė civiliniai ar darbo teisiniai santykiai, kurie CK 6.264 straipsnio pagrindu lemia I. C. atsakomybę už S. G. padarytą žalą, yra tik subjektyvaus pobūdžio ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.
CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacijos atveju turto draudikas perima draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą tiek specialiosios (CK 6.1015 straipsnis), tiek ir bendrosios (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas) normų pagrindu. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos. Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės, taigi būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę.
Viena iš civilinės atsakomybės sąlygų yra dėl neteisėtų veiksmų kilusi žala (CK 6.249 straipsnis). Žala gali pasireikšti kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atsakovė neginčijo ieškovės apskaičiuotos ir nukentėjusiems draudėjams išmokėtos 19 899,70 EUR sumos, kurią sudaro UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-11-21 išmokėtos 3 527,62 EUR ir 13 609,18 EUR sumos bei 2018-05-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėta 2 762,90 EUR suma. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus: Utenos apskrities Anykščių rajono policijos komisariato duomenis apie transporto priemonių apgadinimus, priekabos remonto sąmatą ir PVM sąskaitas-faktūras, žalos sąmatas, sudarytas ieškovės Žalų ekspertizės skyriaus. Tačiau vien draudimo išmokos išmokėjimo faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Kita civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų yra asmens kaltė. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. CK 6.248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsižvelgus į CK 6.263 straipsnio 1 dalies teisės normas, kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, taigi reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Neteisėtų veiksmų sąvoka įtvirtinta CK 6.246 straipsnio 1 dalyje, joje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teisine prasme žala yra tik tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų ir jeigu padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.
Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad trečiasis asmuo S. G., būdamas atsakovės darbuotojas, atsakovės atsakingo darbuotojo – vadybininko pavedimu, vairuodamas neapdraustą transporto priemonę VOLVO FM12 Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 117, 119 punktus, Utenos apskrities Anykščių rajono policijos komisariato 2017-09-07 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį ir nubaustas. S. G. sukelto eismo įvykio metu buvo padaryta žala ieškovės apdraustoms transporto priemonės: UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliui Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priekabai Honold HWA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė išmokėjo 19 899,70 EUR žalai atlyginti. Laikytina nustatyta, kad ieškovė įrodė esant sąlygas, būtinas civilinei deliktinei atsakomybei atsakovės atžvilgiu taikyti (CK 6.246, 2.247, 6.248, 6.249 straipsniai).
Taigi nustatytos faktines aplinkybes, kad ieškovei padaryta žala yra trečiojo asmens, tuo metu atsakovės, kurios veikla yra susijusi su didesnio pavojaus šaltinio valdymu (krovinių (automobilių) gabenimas, pervežimas tarptautiniais maršrutais, į užsienį) darbuotojo, neteisėtos veikos padarinys. Ši žala padaryta dėl to, kad trečiasis asmuo, elgdamasis neatsargiai, pažeidė Kelių eismo taisykles. Ji padaryta trečiajam asmeniui einant darbo pareigas, o atsakovei esant didesnio pavojaus šaltinio valdytoju, tai už trečiojo asmens naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį. CK 6.270 straipsnyje reglamentuojamas specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis – asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovė neįrodinėjo esant aplinkybes, šalinančias jos atsakomybę.
Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi ieškovė, išmokėjusi draudimo išmokas (atlyginusi žalą), minėta, įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą iš už žalą atsakingo asmens, šiuo atveju iš atsakovės, kuri po to, kai buvo informuota 2019-04-26 pranešimu, gera valia žalos neatlygino, todėl ieškovei, ginant jos pažeistas teises, priteistina 19 899,70 EUR žalai atlyginti, ieškinį šioje dalyje tenkinant (CK 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.270 straipsnis).
Dėl palūkanų priteisimo
Ieškovė atsakovei 2019-04-26 siuntė raštą, ragino per 15 dienų atlyginti 19 899,70 EUR žalą, tačiau atsakovė gera valia žalos neatlygino. Sutarties, ieškovės sudarytos su (duomenys neskelbtini), pagrindu pastaroji atsakovei 2019-06-04 siuntė priminimą ir ragino turtinę prievolę vykdyti. Atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės, kad ieškovės 2019-04-26 pranešimo negavo, apie autoįvykį nieko nežinojo, atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, yra vertintinos tik kaip deklaratyvios.
Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Kitoks CK 6.37 straipsnio 2 dalies aiškinimas neatitiktų palūkanų instituto paskirties ir dispozityvumo, prievolės šalių bendradarbiavimo, lygybės bei draudimo piktnaudžiauti savo teisėmis principų, kuriais siekiama užtikrinti prievolės šalių teisėtų interesų, teisių ir pareigų pusiausvyrą.
Ieškovė atsakovei 2019-04-26 siuntė raštą, reikalavo sumokėti per 15 dienų. Iš atsakovės ieškovei priteistina 1 141,64 EUR palūkanų (19 899,70 EUR x 6 proc. = 1 193,98 EUR; 1 193,98 EUR : 365 (dienų skaičius metuose) = 3,27 EUR; 3,27 EUR x 349 (pradelstų dienų skaičius) = 1 141,64 EUR), o taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 21 041,34 EUR už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020-04-30, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Ieškinys tenkinamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.
Ieškovė ieškinį apmokėjo 473 EUR žyminiu mokesčiu, už advokato ir advokato padėjėjo teisines paslaugas iš viso turėjo 360 EUR išlaidų: už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme 2020-05-22 sumokėjo 360 EUR. Ieškovės turėtų išlaidų dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ : 5 punkte, 8.2, 8.3, 8.19 papunkčiuose numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, į tai, kad 2019 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydis buvo 1 358,60 EUR, teismo posėdis, kuriame dalyvavo ieškovės atstovas, truko 3 val., pripažintina, kad ieškovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (360 EUR) advokato ir advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokato ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudoms, mažinti priteistinas sumas pagrindo nėra (CPK 93 straipsnis). Iš atsakovės ieškovei priteistina 360 EUR už advokato teisines paslaugas ir 473 EUR žyminio mokesčio.
Byloje susidarė 7,67 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IC Logistics“ juridinio asmens kodas 300636663, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 19 899,70 EUR žalos atlyginimą, 1 141,64 EUR palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 21 041,34 EUR sumos už laikotarpį nuo 2020-04-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 360 EUR už advokato teisines paslaugas, 473 EUR žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IC Logistics“ juridinio asmens kodas 300636663, valstybei 7,67 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.
Teisėja Vijolė Vitienė