Civilinė byla Nr. 2-143-840/2012

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00018-2012-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

20.1; 20.2; 20.3; 43.2;

93.2.5; 93.2.7; 93.2.8; 93.2.11;

93.2.21; 99.1; 99.3; 99.5; 99.7;

99.9; 99.11; 108; 114.1; 114.2; 114.3; 114.4;

114.5; 114.9; 116.1.

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 9 d.

Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė,

sekretoriaujant Editai Juršienei ir Sandrai Striogaitei,

dalyvaujant ieškovui K. K., jo atstovams S. K. ir advokatei J. L., atsakovei B. E. J. ir jos atstovui advokatui Aleksandrui Kuznecovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal patikslintą ieškovo K. K. ieškinį atsakovei B. E. J. dėl nepagrįsto praturtėjimo.

              Išnagrinėjęs bylą, teismas n u s t a t ė:

              Ieškovas K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei B. E. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) prašydamas priteisti:

              - 47500,00 Lt nepagrįsto praturtėjimo;

              - 4322,50 Lt palūkanų;

              - 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

              - visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 32-35).

Ieškovas K. K. ir jo atstovė advokatė J. L. teismo posėdžio metu visiškai palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė B. E. J. ir jos atstovas advokatas Aleksandras Kuznecovas teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti.

Ieškovo K. K. reikalavimai grindžiami šiais argumentais:

              - ieškovui K. K. ir atsakovei B. E. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklausė šie nekilnojamieji daiktai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartas, unikalus (duomenys neskelbtini), bei 0,1500 ha žemės sklypas po šiais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) Ieškovas ir atsakovė nutarė šį turtą parduoti – 2010 m. kovo 9 d. notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi nurodytus nekilnojamuosius daiktus nuosavybės teise perdavė, t.y. pardavė, V. ir S. S.. Sutarties 2.1 p. nurodyta, jog visas turtas parduodamas už 95000,00 Lt. Sutarties 2.2 p. nurodyta, kad ieškovas ir atsakovė gavo po 47500,00 Lt prieš pasirašant sutartį. Pirkėjai visus pinigus – 95000,00 Lt, pervedė tik į atsakovės B. E. J.s sąskaitą kredito įstaigoje. Atsakovė notarui patvirtino, kad visi pinigai yra gauti. Ieškovas K. K. prieš sandorio sudarymą jokių pinigų asmeniškai negavo. Ieškovas K. K. ir atsakovė B. E. J. buvo žodžiu susitarę, kad, sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė iš karto ieškovui perves jam priklausančius pinigus – 47500,00 Lt, į ieškovo sąskaitą banke. Ieškovas ir atsakovė yra garbaus amžiaus, nuo seno palaikė gerus giminiškus santykius – ieškovas yra atsakovės sesers sutuoktinis, todėl pasitikėjo atsakove, abejonių atsakovės sąžiningumu nebuvo kilę. Tačiau iki šiol atsakovė B. E. J. nėra perdavusi ieškovui K. K. jam priklausančių pinigų už parduotą turtą – 47500,00 Lt, jokia forma: nei grynais, nei banko pavedimu. Atsakovei 2010 m. kovo 29 d. buvo pateikta pretenzija raštu, tačiau atsakovė į ją nereagavo ir iki šiol neteisėtai naudojasi ieškovo pinigais;

              - nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (Lietuvos Respublikos CK 6.237 str. 1 d.). Pagal kasacinio teismo praktiką nepagrįstas praturtėjimas konstatuojamas esant šioms sąlygoms: 1. Nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2. Kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3. Turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4. Kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jei asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Nagrinėjamu atveju yra visos šios aplinkybės, pagrindžiančios atsakovės B. E. J.s nepagrįstą praturtėjimą ieškovo K. K. sąskaita: ieškovas K. K. tretiesiems asmenims – V. ir S. S., pardavė savo teisėtai įgyto (paveldėto) turto dalį ir tikėjosi, siekė gauti už parduodamą turtą atlygį, tačiau jo negavo; jokių neteisėtų veiksmų ieškovas K. K. neatliko; už visą parduotą turtą, taip pat ir už ieškovo turto dalį, iš trečiųjų asmenų atlygį gavo atsakovė B. E. J. ir iki šiol ieškovui K. K. priklausančių pinigų dalies atsakovė neatidavė, t.y. atsakovė gavo atlygį ir už ieškovui priklausantį turtą, nors neturėjo gauti; jokio sandorio, kurio pagrindu atsakovė B. E. J. turėtų teisę ieškovui K. K. negrąžinti pinigų, tarp šalių nebuvo, taip pat nėra ir įstatymo, kuriuo pagrindu atsakovė turėtų teisę taip elgtis; gražiuoju išsireikalauti pinigų iš atsakovės B. E. J.s nėra galimybės, nes į raštu pareikštą pretenziją atsakovė nereagavo;

              - šalys, t.y. ieškovas K. K. ir atsakovė B. E. J. buvo žodžiu susitarę, kad, sudarius nurodyto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė iš karto ieškovui perves jam priklausančius pinigus. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2010 m. kovo 9 d., t.y. atsakovei buvo privalu 2010 m. kovo 10 d. vykdyti savo įsipareigojimą ieškovui – pervesti už ieškovo parduoto turto dalį gautus pinigus, tačiau ji iki šiol to nepadarė – atsakovė B. E. J. pažeidė prievolę, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.38 str., 6.63 str. ir 6.210 str. nuostatomis, privalo atlyginti ieškovui K. K. visus nuostolius – 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2012 m. sausio 4 d. (665 dienos), – 4322,50 Lt (5 proc. dydžio palūkanos už 1 pradelstą dieną yra 6,50 Lt ( 47500,00 Lt×5 proc./365 d. = 6,50 Lt), tai 665 d.×6,50 Lt = 4322,50 Lt). Be to, atsakovė B. E. J. privalo atlyginti ieškovui K. K. 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė B. E. J. atsiliepime į patikslintą ieškinį (b.l. 54) nurodė, jog 2010 m. kovo 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties 2.1, 2.3 ir 2.3 p. nuostatos yra teisingos. Prieš pasirašant nurodytą pirkimo-pardavimo sutartį, 2010 m. kovo 9 d., ji iš pirkėjų gavo 30000,00 Lt į AB DnB banke esančią sąskaitą bei 17500,00 Lt grynais. Po nurodytos sutarties pasirašymo ji iš pirkėjų jokių papildomų pinigų grynais negavo. Jos žiniomis ir ieškovas K. K. savo pinigų dalį buvo gavęs.

Teismo posėdžio metu ieškovas K. K. palaikė patikslintą ieškinį ir paaiškino, kad tikslių nagrinėjamo įvykio aplinkybių jis nepamena, daug laiko praėjo, yra senas, tačiau jis tikrai žino, kad su atsakove B. E. J. susitarė parduoti sodybą, rado pirkėjus ir pardavė už 95000,00 Lt. Pirkėjai visus pinigus sumokėjo atsakovei B. E. J., o jis iš pirkėjų pinigų negavo. Jis su atsakove B. E. J. buvo sutarę, kad už sodybą gautus pinigus pasidalins lygiomis dalimis, atskaičius mokesčius, tačiau atsakovė visus pinigus pasisavino, jam nieko nedavė, nei per banką, nei grynais. Jis su atsakove B. E. J. buvo sutarę, kad jam priklausančius pinigus už parduotą sodybą atsakovė atiduos grynais, kai tik ji gaus iš pirkėjų. Pirkėjai pinigus atsakovei sumokėjo, bet ji su juo neatsiskaitė. Kartą jis buvo nuėjęs pas atsakovę į namus paprašyti pinigų, tačiau ji jam pinigų nedavė. Kodėl, nežino. Paklaustas, ieškovas K. K. paaiškino, kad sodybos pirkėjų nepamena, ar važiavo pas notarą ir ar pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat nepamena. Galėjo būti, kad jis važiavo pas notarą, ką jam liepė atsakovė B. E. J., tą jis ir darė – liepė kažkur pasirašyti, tai jis ir pasirašė, sakė atsakovė, kad pirkėjai už sodybą atsiskaitė, tai jis ir patvirtino. Ar jis mokėjo notarui, nepamena. Visus dokumentus tvarkė atsakovė B. E. J., kiek ji išleido dokumentų parengimui, nežino, jis jai pinigų šioms išlaidoms nedavė.

Teismo posėdžio metu atsakovė B. E. J. su jai pareikštu ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti bei pareiškė, kad ieškovo K. K. pareikštas ieškinys yra visiškai nepagrįstas, ji su ieškovu yra visiškai atsiskaičiusi. Paprašyta paaiškinti, atsakovė B. E. J. nurodė, jog ji su ieškovu K. K. sutarė parduoti jiems nuosavybės teise priklausančią sodybą ir pasidalinti pinigus. Ši sodyba priklausė jos tėvams, po tėvų mirties ji kartu su seserimi – ieškovo K. K. sutuoktine, paveldėjo ją lygiomis dalimis. Mirus jos seseriai, sodybos dalį paveldėjo sesers sutuoktinis –ieškovas. Pardavimui reikėjo sutvarkyti visus dokumentus – padaryti žemės sklypo planą, su visais suderinti projektą, registruoti sklypą ir pan., – jai teko daug važinėti į įvairias įstaigas, be to, važinėti pas notarą dėl pirkimo-pardavimo sutarties, visa tai kainavo, o ieškovas pats nieko nedarė, pinigų tokioms išlaidoms jai nedavė. Su ieškovu K. K. ji buvo sutarusi, kad ji sutvarkys visus dokumentus, gaus iš sodybos pirkėjų pinigus ir su juo atsiskaitys, atskaičius jų turėtas išlaidas dokumentų parengimui, lygiomis dalimis. Paklausta, kiek turėjo išlaidų dokumentų parengimui, atsakovė B. E. J. tiksliai atsakyti negalėjo, nes daug laiko praėjo, išlaidas pagrindžiančių dokumentų nėra išsaugojusi, tačiau ji tikrai žino, kad visų dokumentų parengimas užtruko tris metus, iš ieškovui priklausančios pinigų sumos už sodybos dalį, ji jam tenkančių išlaidų dalį išskaičiavo, ir su ieškovu visiškai atsiskaitė – iš viso ieškovui K. K. ji davė 45000,00 Lt grynais, per kelis kartus. Atsakovė B. E. J. nurodė, kad sodybą ji su ieškovu S. pardavė už 95000,00 Lt. Dalį pinigų pirkėjai S. pervedė į jos sąskaitą banke – 30000,00 Lt, pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną, kitą pinigų dalį – 65000,00 Lt, davė jai grynais. Atsakovė tvirtino, kad iš karto gavusi iš pirkėjų pinigus grynais, ji atiduodavo ieškovui priklausančią dalį. Dalį pinigų grynais pirkėjai jai davė jos namuose – 20000,00 Lt, dalį – 45000,00 Lt, – pas notarą, prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį. Pinigų perdavimo notaras nematė. Tuo metu, kai už sodybą jai būdavo duodami pinigai grynais, visada būdavo abu pirkėjai ir ji su ieškovu. Perklausta, atsakovė atsakė, kad pinigų perdavimo metu būdavo trise, abu pirkėjai ir ji be ieškovo. Ieškovas dalyvavo tik perduodant pinigus pas notarą. Su ieškovu K. K. ji atsiskaitydavo niekam nematant, iš karto išėjus pirkėjams. Jokių raštelių su ieškovu apie pinigų davimą/gavimą nepasirašydavo, nes pasitikėjo. Paskutinį kartą ji su ieškovu K. K. atsiskaitė pas save namuose, iš karto, kai tik grįžo iš notaro, po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Pas notarą pinigų ieškovui ji nedavė. Atsakovė nurodė, kad pirkėjai pas ją į namus prieš pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą atvežė pinigų grynais du ar tris kartus. Pirmą kartą pirkėjai atvežė jai 2000,00 Lt rankpinigių. Tada ji iš šių pinigų 1000,00 Lt davė ieškovui, nunešė jam į namus. Antrą kartą pirkėjai jai į namus atvežė 10000,00 Lt, kiek iš jų ji davė ieškovui, nepamena, bet tikrai iš šių pirkėjų duotų pinigų ji davė dalį ieškovui. Perklausta, atsakovė atsakė, kad ieškovui K. K. ji davė pinigų tik iš pirkėjų grynais duotų pinigų. Pirkėjų pervestus pinigus per banką – 30000,00 Lt, ji pasiliko sau. Perklausta, atsakovė taip pat atsakė, kad pas notarą pirkėjai jai davė 43000,00 Lt, tai buvo trečias ir paskutinis kartas, kai pirkėjai jai davė pinigų grynais. Kiek ji paskutinį kartą davė pinigų ieškovui, nepamena. Paklausta, kodėl ji, žinodama ieškovo garbingą amžių, ieškovui duodavo dideles pinigų sumas niekam nematant, nepaimant pakvitavimo ar nepervedant per banką, atsakovė atsakė, jog pasitikėjo ieškovu. Dar kartą perklausta, atsakovė B. E. J. atsakė, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną pirkėjai pas notarą, prieš pasirašant sutartį, jai davė 40000,00 Lt, vėliau, patikslino – 20000,00 Lt. Dar kartą perklausta, atsakovė B. E. J. atsakė, kad ieškovui K. K. pirmą kartą ji davė 20000,00 Lt, kitus kartus – po mažiau, t.y. po 4000,00 Lt, po 5000,00 Lt. Be to, atsakovė nurodė, kad 20000,00 Lt ieškovui davė patys pirkėjai S., t.y. jai davė 20000,00 Lt ir ieškovui davė 20000,00 Lt. Pas notarą, prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas K. K. notarui patvirtino, kad su juo visiškai atsiskaityta, kad ieškovas visus jam priklausančius pinigus gavo – tai užfiksuota ir pirkimo-pardavimo sutartyje.

Teismo posėdžio metu liudytojas notaras A. B. paaiškino, kad jis 2010 m. kovo 9 d. tvirtino pirkimo-pardavimo sandorį, kuriuo ieškovas K. K. ir atsakovė B. E. J. sutuoktiniams S. pardavė jiems nuosavybės teise lygiomis dalimis priklausantį turtą, todėl už parduotą turtą gautą pinigų sumą pasidalino lygiomis dalimis, t.y. po 47500,00 Lt kiekvienam. Sutartyje nurodyta, kad turto pirkimo/ pardavimo kaina sumokėta, t.y. abu pardavėjai: ir ieškovas K. K., ir atsakovė B. E. J., pinigus gavo. Įprastai ir šiuo atveju parduodamo/perkamo turto kaina nebuvo sumokama notarui matant, t.y. pinigų sutarties šalys jam matant viena kitai neperdavė. Visi, prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, pareiškė, jog atsiskaityta – pardavėjai pinigus gavo. Kiekvieno iš pardavėjo jis keletą kartų paklausė asmeniškai, ieškovas K. K. patvirtino, kad visą pinigų sumą jis gavo, pretenzijų niekam neturi.

Liudytojas S. S. paaiškino, kad pažįsta ir ieškovą K. K., ir atsakovę B. E. J.. Jis su sutuoktine V. S. iš šių asmenų pirko sodybą (duomenys neskelbtini), už 95000,00 Lt. Sodybos įsigijimas truko ilgai, gal kokius tris metus, nes buvo tvarkomi pirkimui-pardavimui reikalingi dokumentai. Iš pat pradžių buvo sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, notariškai patvirtinta, sumokėta 40000,00 Lt avanso, kiekvienam iš savininkų lygiomis dalimis, t.y. po 20000,00 Lt. Kitus pinigus jie pardavėjams mokėjo dalimis. Galutinai su pardavėjais atsiskaitė prieš pat pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą: paėmę paskolą iš banko – 30000,00 Lt, pinigus pervedė banko pavedimu į atsakovės B. E. J.s sąskaitą, ir dar davė pirkėjams grynais – 8000,00 Lt ar 9000,00 Lt. 40000,00 Lt avansą jis su sutuoktine pardavėjams: ieškovui K. K. ir atsakovui B. E. J., perdavė prieš pasirašant preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą. Pinigai pardavėjams buvo perduoti į rankas kiekvienam lygiomis dalimis automobilyje, t.y. po 20000,00 Lt. Perklaustas, liudytojas S. S. patikslino, kad visa 40000,00 Lt pinigų suma buvo atiduota atsakovei B. E. J. į rankas. Ieškovas K. K. liepė, kad pinigus jie duotų atsakovei, o jie jau pasidalins. Po preliminarios sutarties pasirašymo atsakovė B. E. J. tvarkė visus pirkimui-pardavimui reikiamus dokumentus. Dokumentų tvarkymui nuolat reikėjo pinigų, tai jis su sutuoktine atsakovei B. E. J. duodavo pinigų, atsakovė pasirašydavo, kad pinigus gaudavo, ieškovas K. K. šių pinigų davimo metu nedalyvaudavo. Paklaustas, ar jis yra matęs kaip atsakovė B. E. J. duodavo pinigų ieškovui K. K. iš jų duotų pinigų, liudytojas S. S. atsakė, kad ne, nepamena.

Apklausta liudytoja V. S. paaiškino, kad ji su sutuoktiniu iš ieškovo K. K. ir atsakovės B. E. J.s pirko sodybą. Iš pat pradžių jie susitarė dėl sodybos pirkimo-pardavimo (tuo metu ji su S. S. dar nebuvo susituokusi, jos ikisantuokinė pavardė buvo D.). Tuo metu nebuvo sutvarkyti visi reikiami dokumentai. Tada jie notariškai davė pardavėjams 40000,00 Lt avansą, kiekvienam po 20000,00 Lt, ir laukė, kada atsakovė B. E. J. sutvarkys visus dokumentus. Dokumentų tvarkymas užtruko apie du metus. Ji su sutuoktiniu vis atvažiuodavo pas atsakovę ir duodavo pinigų, o atsakovė pasirašydavo, kad pinigus gavo. Kai visi reikiami dokumentai buvo sutvarkyti, pas notarą pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Prieš sutarties pasirašymą dalį pinigų – 30000,00 Lt, jie pervedė per banką į atsakovės sąskaitą, likusią pinigų dalį – 9000,00 Lt, davė grynais, pinigus padavė atsakovei B. E. J. į rankas. Paprašyta patikslinti, liudytoja V. S. nurodė, kad 40000,00 Lt avansą jie padavė atsakovei B. E. J. į rankas. Ieškovas K. K. jiems liepė pinigus duoti atsakovei, sakė, kad jie jau tarp savęs atsiskaitys. Paklaustas, ar ji yra mačiusi kaip atsakovė B. E. J. duodavo pinigų ieškovui K. K. iš jų duotų pinigų, liudytoja V. S. atsakė, kad lyg taip, pirmą kartą – davus 40000,00 Lt. Ji matė, kaip atsakovė B. E. J. su ieškovu K. K. skaičiavo pinigus, atsakovė dėjo pinigus priešais ieškovą. Patikslinus, liudytoja nurodė, jog ji nematė, kad ieškovas paimtų ir laikytų pinigus rankoje.

Iš byloje esančių ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti:

- ieškovas K. K. paveldėjo 2007 m. gegužės 2 d. mirusios sutuoktinės J. K. turtą (b.l. 8-9):

                            - nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro įrašo (duomenys neskelbtini): ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį tvarto, unikalus (duomenys neskelbtini);

                            - pinigines lėšas, esančias kredito įstaigoje;

                            - ½ dalį sumos įmokėtos valstybės vienkartinėmis išmokomis už 0,1500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

- kita ½ dalis nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro įrašo (duomenys neskelbtini), t.y. kita ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kita ½ dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kita ½ dalis kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kita ½ dalis tvarto, unikalus (duomenys neskelbtini), nuo 1995 m., paveldėjus, priklausė atsakovei B. E. J. (b.l. 16-18);

- 2008 m. lapkričio 6 d. preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi (b.l. 105) ieškovas K. K. ir atsakovė B. E. J. pasiūlė V. D. ir S. S. pirkti jiems lygiomis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvartą, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, esantį po nurodytais pastatais, ? (duomenys neskelbtini), už 100000,00 Lt (sutarties 1 p.). V. D. ir S. S. šį pasiūlymą priėmė ir sumokėjo 40000,00 Lt avansą: 20000,00 Lt ieškovui K. K. ir 20000,00 Lt atsakovei B. E. J. (sutarties 2 p.). Šalys įsipareigojo žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo su priklausiniais pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iki 2009 m. lapkričio 6 d. (sutarties 3 p.). Pirkėjai įsipareigojo gauti visus reikiamus dokumentus, nurodyto turto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti (sutarties 4.1 p.). Šią preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė visos sutarties šalys, t.y. ir ieškovas K. K., ir atsakovė B. E. J.. Sandorį patvirtino notaras A. B., notarinio registro Nr. 3-4175. Prieš šalių parašus sutartyje nurodyta, jog ši sutartis šalių perskaityta ir pasirašyta kaip atitinkanti jų valią, sutarties turinys ir pasekmės suprastos;

- 2010 m. kovo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (b.l. 10-15) ieškovas K. K. ir atsakovė B. E. J. pardavė V. ir S. S. jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, t.y. kiekvienas iš jų: ir ieškovas, ir atsakovė, pardavė bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią 750/1500 dalį žemės sklypo ir ½ dalį pastatų, t.y. ieškovas K. K. ir atsakovė B. E. J. pardavė visą 0,1500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1860-1995, kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir jame esančius pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvartą, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 44/1299737 (sutarties 1 p.). Sutarties 1 p. nurodytas visas turtas parduotas už 95000,00 Lt (sutarties 2.1 p.). Visą sutartą parduodamo turto kainą ? 95000,00 Lt, pirkėjai V. ir S. S. sumokėjo pardavėjams ieškovui K. K. ir atsakovei B. E. J. prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, o pardavėjai visą pinigų sumą gavo. Ieškovas K. K. gavo 47500,00 Lt ir atsakovė B. E. J. gavo 47500,00 Lt (sutarties 2.2 ir 5.6 p.). Pasirašydamos pirkimo-pardavimo sutartį, sutarties šalys patvirtino, kad už parduodamą turtą yra visiškai ir tinkamai atsiskaityta, šalys pretenzijų viena kitai dėl turto kainos ir atsiskaitymo neturi (sutarties 2.3 p.). Šią pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė visos sutarties šalys, t.y. ir ieškovas K. K., ir atsakovė B. E. J.. Sandorį patvirtino notaras A. B., notarinio registro Nr. 3-601. Prieš šalių parašus sutartyje nurodyta, jog ši sutartis šalių perskaityta ir pasirašyta kaip atitinkanti jų valią, sutarties turinys ir pasekmės suprastos;

- iš V. D. ir atsakovės B. E. J.s pasirašytų raštų (b.l. 106-110) matyti, kad V. D. davė atsakovei B. E. J. pinigų grynais ir atsakovė juos gavo, t.y. paėmė, kaip rankpinigius: 2007 m. spalio 31 d. – 2000,00 Lt, 2008 m. balandžio 3 d. – 1000,00 Lt, 2008 m. gegužės 3 d. – 2000,00 Lt, 2008 m. liepos 1 d. – 1000,00 Lt, ir kaip avansą už perkamą-parduodamą turtą: 2009 m. gruodžio 3 d. – 10000,00 Lt;

- iš AB DnB banke esančios atsakovės B. E. J.s sąskaitos 2010 m. kovo 1 d. – 2010 m. liepos 1 d. išrašo (b.l. 55-56) matyti, kad 2010 m. kovo 9 d. S. S. pervedė atsakovei 30000,00 Lt. Atsakovės B. E. J.s piniginių pavedimų ieškovui K. K. nebuvo. Iš „Swedbank“, AB esančios atsakovės B. E. J.s sąskaitos 2010 m. kovo 1 d. – 2010 m. liepos 1 d. išrašo (b.l. 57-58) matyti, kad piniginių pervedimų iš nekilnojamojo turto pirkėjų – S., atsakovei nebuvo. Taip pat nebuvo ir atsakovės B. E. J.s piniginių pavedimų ieškovui K. K.;

- iš įvairių kredito įstaigų pateiktų 2008-2012 m. duomenų (b.l. 19, 82-90, ) matyti, kad ieškovas K. K. turėjo ir turi tik vieną sąskaitą kredito įstaigoje ? „Swedbank“, AB. Pinigų į ieškovo K. K. kredito įstaigoje esančią sąskaitą atsakovė B. E. J. neįnešė/ nepervedė;

- ieškovo K. K. atstovė advokatė E. G. dar 2010 m. kovo 29 d. ieškovo K. K. vardu pareiškė atsakovei B. E. J. pretenziją raštu (b.l. 20) dėl 45000,00 Lt grąžinimo už parduotą paveldėtą nekilnojamąjį turtą, už kurį visa 90000,00 Lt suma buvo pervesta į kredito įstaigoje esančią atsakovės B. E. J.s sąskaitą. Pretenzijoje nurodoma, kad ieškovas K. K. ir atsakovė B. E. J. buvo sutarę, kad atsakovė B. E. J. grąžins ieškovui K. K. puse į kredito įstaigoje esančią jos sąskaitą pervestų pinigų už parduotą paveldėtą nekilnojamąjį turtą.

Ieškinys tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 str. nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 ir 178 str., šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 182 str.). Lietuvos Respublikos CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (Lietuvos Respublikos CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

              Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs dėl nepagrįsto praturtėjimo ? 47500,00 Lt.

              Teismas asmenų pažeistas civilines teises gina įstatymų nustatyta tvarka ir būdais, neviršydamas savo kompetencijos bei nepažeisdamas civilinių teisių įgyvendinimo ir gynybos dispozityviškumo principo (Lietuvos Respublikos CK 1.137 ir 1.138 str.). Lietuvos Respublikos CK 1.138 str. 1 d. 2 p. įtvirtintas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas, kuris gali būti įgyvendinamas, taikant skirtingus teisinius mechanizmus. Nagrinėjamu atveju yra aktualus nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymo klausimas.

              Lietuvos Respublikos CK 6.237 str. įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas Lietuvos Respublikos CK 6.241 str. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos:

              - nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė;

              - kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti;

              - turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais;

              - kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika.

              Būtent šių sąlygų buvimas sudaro teisinį pagrindą bylą nagrinėjančiam teismui tarp šalių kilusius civilinius teisinius santykius kvalifikuoti kaip nepagrįstą praturtėjimą.

              Jeigu asmuo gauna turtą/ praturtėja pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.

              Tokiu būdu visais atvejai, kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas.

              Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sąlyga, jog asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia, kad turto įgijimo negalima pateisinti konkrečiu teisės aktu ar sandoriu. Nagrinėjamu atveju ieškovas K. K. privalo įrodyti, kad atsakovė B. E. J. be teisinio pagrindo gavo 47500,00 Lt. Pažymėtina, kad įstatymas tam tikrais atvejais pripažįsta pateisinamu turto gavimą be teisinio pagrindo arba taip gauto turto išreikalavimas laikomas iš esmės prieštaraujančiu sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams – tai Lietuvos Respublikos CK 6.241 str. nustatyti atvejai.

              Įvertinęs ieškovo K. K., atsakovės B. E. J.s, liudytojų A. B., S. S. ir V. S. paaiškinimus bei teismo posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas laiko įrodytu, kad:

- ieškovui K. K. ir atsakovei B. E. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklausė sodyba: žemės sklypas su jame esančiais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) Abiejų šalių nuosavybės teisės įgytos pagal paveldėjimo teisės liudijimus. 2008 m. lapkričio 6 d. notariškai patvirtinta preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas K. K. ir atsakovė B. E. J. įsipareigojo jiems priklausančią sodybą parduoti V. D. ir S. S. už 100000,00 Lt. V. D. ir S. S. sumokėjo ieškovui K. K. ir atsakovei B. E. J. 40000,00 Lt avansą, kuris – gryni pinigai, ieškovui K. K. matant ir prašant, buvo paduotas atsakovei B. E. J. – tiesiai į jos rankas. 2010 m. kovo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas K. K. ir atsakovė B. E. J. pardavė V. ir S. S. nurodytą sodybą už 95000,00 Lt. Starties 2.2 ir 5.6 p. nurodyta, jog visą sutartą parduodamo turto kainą ? 95000,00 Lt, pirkėjai sumokėjo pardavėjams ieškovui K. K. ir atsakovei B. E. J. prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, o pardavėjai visą pinigų sumą gavo. Ieškovas K. K. gavo 47500,00 Lt ir atsakovė B. E. J. gavo 47500,00 Lt. Pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną į kredito įstaigoje atsakovės B. E. J.s sąskaitą pirkėjai pervedė 30000,00 Lt ir prieš pat pasirašant sutartį, notaro priimamajame, matant ieškovui K. K., pirkėjai davė atsakovei B. E. J. 9000,00 Lt, tiesiai į jos rankas. Laikotarpyje nuo preliminarios iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t.y. nuo 2008 m. lapkričio 6 d. iki 2010 m. kovo 9 d., V. D. ir S. S., ieškovui K. K. nematant, per kelis kartus atsakovei B. E. J. tiesiai į rankas davė iš viso 16000,00 Lt (avansą už ketinamą įsigyti ieškovui ir atsakovei priklausančią sodybą). Ginčo tarp šalių dėl šių aplinkybių nėra, t.y. iš tiesų ieškovui K. K. ir atsakovei B. E. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusi sodyba buvo parduota už 95000,00 Lt, pardavėjai su pirkėjais visiškai atsiskaitė dalimis. Nagrinėjamu atveju svarbus pirkėjų pinigų perdavimo pardavėjams faktas – visi už nurodytą sodybą pardavėjams: ieškovui K. K. ir atsakovei B. E. J., priklausantys pinigai buvo perduoti atsakovei B. E. J.. Sodybos pirkėjai V. ir S. S., duodami visus pinigus už sodybą tik atsakovei B. E. J., suprato atsiskaitą ne tik su atsakove, bet ir su kitu sodybos savininku – ieškovu K. K., t.y. sodybos pirkėjai atsakovei perdavė ne tik jai, bet ir atsakovui priklausančius pinigus – kiekvienam po 47500,00 Lt;

              - ieškovas K. K. ir atsakovė B. E. J., būdami ilgą laiką geruose giminiškuose santykiuose (ieškovas yra atsakovės sesers sutuoktinis), pasitikėdami vienas kitu, buvo žodžiu susitarę parduoti nurodytą sodybą ir pasidalinti už ją gautus pinigus lygiomis dalimis. Šalys sutarė, kad, gavusi iš sodybos pirkėjų pinigus, atsakovė B. E. J. iš karto atiduos ieškovui K. K. priklausančią pinigų dalį, atskaičius mokesčius – turėtas išlaidas. Ginčo tarp šalių dėl šių aplinkybių taip pat nėra.

Šalys: ieškovas K. K. ir atsakovė B. E. J., ginčija tarpusavio atsiskaitymą, t.y. ginčija ieškovui K. K. už parduotą sodybą priklausančių ir atsakovės B. E. J.s iš sodybos pirkėjų gautų pinigų – 47500,00 Lt, atidavimo ieškovui K. K. faktą.

Nors atsakovė B. E. J. teismo posėdžio metu teigė, kad su ieškovu K. K. ji yra visiškai atsiskaičiusi, t.y. jam yra davusi grynais į rankas per kelis kartus niekam nematant ir nežinant 45000,00 Lt (iš jam priklausančių 47500,00 Lt atskaičius jos turėtas visų reikiamų pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti dokumentų rengimo išlaidas), tačiau paprašyta tiksliai nurodyti kada ir kiek pinigų ji yra gavusi iš sodybos pirkėjų ir kada bei kiek ji yra davusi ieškovui, atsakovė B. E. J. nurodydavo vis skirtingas sodybos pirkėjų jai perduodamų pinigų ir ieškovui priklausančių pinigų perdavimo ieškovui aplinkybes, ir vis nurodydavo skirtingas perduodamų pinigų sumas. Skirtingą aplinkybių aiškinimą atsakovė aiškino senai vykusių įvykių neprisiminimu ir dėl jos amžiaus. Paklausta, kodėl, žinodama ir ieškovo K. K. garbų amžių, ji ieškovui duodavo dideles pinigų sumas niekam nematant, nepaimant ieškovo patvirtinimo raštu, jog pinigus gavo, kai taip jai pinigus duodavo sodybos pirkėjai V. ir S. S., ar nepervedant pinigų per banką, atsakovė B. E. J. atsakė, jog pasitikėjo ieškovu. Atsakovė B. E. J. negalėjo tiksliai atsakyti teismui, kiek ji turėjo reikiamų pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti dokumentų rengimo išlaidų, nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, negalėjo atsakyti, ar ji iš ieškovui priklausančios pinigų dalies – 47500,00 Lt, atskaitė visas turėtas išlaidas ar tik ieškovui tenkančią dalį. Atsakovė nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios nebuvo nuosekli, net vengė sakyti tiesą – nutylėjo apie preliminarios sodybos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, 40000,00 Lt avanso gavimą, kitų avanso dalių: 2000,00 Lt, 1000,00 Lt, 2000,00 Lt, 1000,00 Lt, ir 10000,00 Lt, gavimo patvirtinimą jos surašytais ir pasirašytas rašteliais. Šios aplinkybės teismui paaiškėjo tik apklausus sodybos pirkėjus – liudytojus V. ir S. S.. Be to, atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė B. E. J. (b.l. 54) nurodė, kad „jos žiniomis ir ieškovas K. K. savo dalį pinigų yra gavęs“, taip bandydama suklaidinti teismą, jog ieškovas už sodybos dalį jam priklausančius pinigus gavo iš kitų asmenų – pirkėjų. Ką teismo posėdžio metu ji ir bandė paaiškinti, tačiau šias aplinkybes visiškai paneigė teismo posėdžio metu apklausti liudytojai V.s ir S. S.. Atsakovė B. E. J. ieškovui K. K. priklausančių pinigų perdavimą, t.y. visišką atsiskaitymą su juo, įrodinėjo 2008 m. lapkričio 6 d. preliminaria pirkimo-pardavimo ir 2010 m. kovo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimis, kur ieškovas K. K. savo parašu yra patvirtinęs, liudytojo notaro A. B. paaiškinimais, jog ieškovas ir žodžiu, ir raštu pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną už jam sodybos priklausančią dalį visus pinigus yra gavęs, tačiau tuo pat metu atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad paskutinius ieškovui priklausančius pinigus ji ieškovui atidavė iš karto po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, grįžusi iš notaro, savo namuose.

Teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad ieškovo K. K. atstovė advokatė E. G., praėjus protingam terminui po 2010 m. kovo 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, – 2010 m. kovo 29 d. ieškovo K. K. vardu pareiškė atsakovei B. E. J. pretenziją raštu (b.l. 20) dėl pinigų grąžinimo už parduotą paveldėtą nekilnojamąjį turtą.

Įvertinęs ieškovo K. K., atsakovės B. E. J.s, liudytojų A. B., S. S. ir V. S. paaiškinimus bei teismo posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas, vadovaudamasis tikėtinumo taisykle, daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovė B. E. J. su ieškovu K. K. neatsiskaitė, t.y. neatidavė ieškovui K. K. už parduotos sodybos dalį priklausančių ir jos iš sodybos pirkėjų V. ir S. S. gautų pinigų – 47500,00 Lt.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovas K. K. ir atsakovė B. E. J., būdami ilgą laiką geruose giminiškuose santykiuose ir pasitikėdami vienas kitu, žodžiu susitarė parduoti sodybą ir pasidalinti už ją gautus pinigus lygiomis dalimis. Šalys sutarė, kad, gavusi iš sodybos pirkėjų pinigus, atsakovė B. E. J. iš karto atiduos ieškovui K. K. priklausančią pinigų dalį.

Civilinės teisės dispozityvumo principas leidžia patiems asmenims laisva valia nustatyti teisinius santykius. Joks teisės aktas nedraudžia atsakovei B. E. J. paimti ieškovo K. K. prašymu ieškovui priklausančius pinigus iš trečiųjų asmenų.

Prievolės pagal savo pobūdį ir jų atsiradimo pagrindą gali būti įvairios. Lietuvos Respublikos CK 6.1 str. pateikiama teisinės prievolės definicija – viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos CK 6.2 str.). Be teisinių prievolių Civilinis kodeksas pripažįsta ir prigimtines prievoles. Prigimtinė prievolė (lot. obligatio naturalis) atsiranda, kai šalis sieja tam tikri tarpusavio moraliniai įsipareigojimai arba viena šalis jaučia moralinę pareigą atlikti kitai šaliai tam tikrus veiksmus. Prigimtinė prievolė yra tik tada, kai iš teisės aktų neišplaukia, jog atsirastų teisinė prievolė. Įstatymas, nenurodydamas konkrečių prigimtinių prievolių pagrindų, suteikia teismui teisę vieną ar kitą santykį pripažinti prigimtine prievole. Prigimtinės prievolės požymis yra tas, kad, skirtingai nei teisinių prievolių, prigimtinių prievolių įvykdymas negali būti priverstinai įgyvendinamas, o kito asmens (skolininko) negalima priversti įvykdyti savo pareigos.

Teismas, įvertinęs visas bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybe, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovą K. K. ir atsakovę B. E. J. sieja tam tikri tarpusavio moraliniai įsipareigojimai, įsakmiai neatsirandantys iš teisės aktų nuostatų ar konkretaus sandorio, kurių pagrindu ieškovas K. K. iš atsakovės B. E. J.s galėtų išsireikalauti jam priklausančius pinigus, atsakovės gautus pardavus ir ieškovui priklausančios sodybos dalį, kitais civilinių teisių gynybos būdais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog yra visos būtinos sąlygos tarp šalių esančius civilinius teisinius santykius pripažinti kaip nepagrįstą praturtėjimą.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, ieškovo K. K. ieškinys tenkintinas – iš atsakovės B. E. J.s priteistini 47500,00 Lt, kaip nepagrįstas praturtėjimas, nes atsakovė, gavusi visus pinigus iš sodybos pirkėjų V. ir S. S., neatidavė ieškovui priklausančios pinigų dalies. Nors atsakovė B. E. J. turėjo pagrindą iš sodybos pirkėjų gauti ir ieškovui K. K. skirtus pinigus, tačiau atsakovei neatsirado pagrindas jų neatiduoti ieškovui, t.y. išnyko atsakovei pagrindas turėti ieškovo pinigus (Lietuvos Respublikos CK 6.237 str., 6.242 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.261 str., 6.240 str. ir 6.242 str., asmuo, praleidęs piginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Todėl atsakovė B. E. J. privalo mokėti ieškovui K. K. 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo praleistos prievolės įvykdymo termino (2010 m. kovo 10 d.) iki civilinės bylos iškėlimo dienos (2012 m. sausio 4 d.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės B. E. J.s priteistina 4322,50 Lt palūkanų, t.y. 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2012 m. sausio 4 d. (665 dienos) (5 proc. dydžio palūkanos už 1 pradelstą dieną yra 6,50 Lt ( 47500,00 Lt×5 proc./365 d. = 6,50 Lt), tai 665 d.×6,50 Lt = 4322,50 Lt). Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d., atsakovė B. E. J. privalo mokėti ieškovui K. K. ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės B. E. J.s priteistos visos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui K. K. – 200,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto parduodant ieškinį teismui (b.l. 7), 310,00 Lt vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0117/12/00070, t.y. atlyginimas antstoliui, vykdant Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b.l. 100, 50-53), ir 100,00 Lt išlaidų pažymoms iš kredito įstaigų (b.l. 101-104), valstybei – 1355,00 Lt žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieškovui K. K. buvo atidėtas (b.l. 42-43), ir 23,60 Lt pašto išlaidų (b.l. 2) (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovo K. K. ieškinį patenkinti.

Priteisti iš B. E. J.s (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 47500,00 Lt (keturiasdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus litų 00 ct) nepagrįsto praturtėjimo, 4322,50 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus dvidešimt du litus 50 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 610,00 Lt (šešis šimtus dešimt litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš B. E. J.s (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1355,00 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt penkis litus 00 ct) žyminio mokesčio ir 23,60 Lt (dvidešimt tris litus 60 ct) pašto išlaidų valstybei (žyminis mokestis ir pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                   Joana Kvaselytė