Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-151-557/2021

Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00025-2021-9

 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 21.11.10

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus (toliau – ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Institucija) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. kovo 19 d. nutarimo, kuriuo juridinis asmuo – akcinė bendrovė (toliau – AB) (duomenys neskelbtini) – nubausta pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 57 straipsnio 1 dalį 1 000 Eur bauda.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       2021-01-19 AB (duomenys neskelbtini) surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalį už tai, kad AB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pagal su rangove AB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-04-12 sudarytą projektavimo darbų rangos sutartį vykdė statinio projekto „110 kV elektros perdavimo linijos Pagėgiai–Bitėnai, Pagėgių sav., statybos projektas“ vykdymo priežiūrą. AB (duomenys neskelbtini) 2019-08-09 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 05-03/26 atleidus iš projekto vadovo pareigų M. P., nepaskyrė naujo projekto vykdymo priežiūros vadovo, tuo pažeidė Statybos įstatymo 36 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias statinio projektuotojas privalėjo paskirti projekto vykdymo priežiūros vadovą. Taigi statomame objekte nuo 2019-08-12 nebuvo tinkamai organizuota projekto dalių vykdymo priežiūros vadovų veiklos kontrolė, kurios metu privalėjo būti užtikrinta, kad statinio statyba būtų vykdoma nepažeidžiant statinio projekto sprendinių. Pažeidimas užfiksuotas 2020-11-04 avarijos tyrimo akte Nr. 1S-7.

2.        Tauragės apylinkės teismas 2021-03-19 nutarimu AB (duomenys neskelbtini) pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje, ir nubaudė 1 000 Eur bauda.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3.       Apeliaciniu skundu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021-03-19 nutarimo dalį, kuria AB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pažeidėja) skirta 1 000 Eur bauda, ir paskirti šiai bendrovei 3 350 Eur dydžio baudą arba kitą Statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytą baudą, ne mažesnę nei 3 350 Eur ir ne didesnę nei 7 000 Eur.

3.1.        Nurodo, kad teismas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir pagrįstai pripažino AB (duomenys neskelbtini) kalta dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau netinkamai individualizavo pažeidėjai skirtinos baudos už padarytą administracinį nusižengimą dydį ir nepagrįstai paskyrė mažesnę baudą nei Statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose numatytas baudos vidurkis.

3.2.       Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad „nors AB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažino“, tačiau nusprendė, kad „administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam juridiniam asmeniui paskiriant Statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą mažesnę nei jos vidurkis, bet didesnę nei minimali, tai yra 1000 Eur.“

3.3.       Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius pažeidimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

3.4.       Konkretizuojant administracinių nuobaudų turinį ir paskirtį paminėtina teisminės praktikos pozicija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tik tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr.2AT-68-507/2015, 2017-11-18 2AT-58-697/2017; 2AT-17-648/2018).

3.5.       Tokiu būdu administracinė nuobauda privalo atlikti savo paskirtį, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, sulauktų teisingos nuobaudos, kadangi siektinas tikslas – ne tik nubausti asmenį, atgrasyti nuo administracinių nusižengimų padarymo, bet ir paveikti asmenį, jog pastarasis nedarytų administracinių nusižengimų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-05-29 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-62-973-09).

3.6.       Statybos įstatymo XIV skirsnyje įtvirtinta juridinių asmenų atsakomybė už Statybos įstatymo pažeidimus. Statybos įstatymo 67 straipsnyje numatyta, kad šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodyti pažeidimai taikomi ir juridinių asmenų padaliniams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka, kaip atitinkamuose ANK straipsniuose nurodyti pažeidimai.

3.7.       Pažymėtina, jog ANK 34 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 2 dalis detalizuoja, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

3.8.       Statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje numatytos plačios baudos ribos (nuo 300 Eur iki 7 000 Eur) teismams sudaro galimybę individualizuoti skiriamą nuobaudą kiekvienu konkrečiu atveju, todėl mažesnės nei vidurkis baudos skyrimas turi būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais.

3.9.       Institucijos nuomone, teismas, paskirdamas pažeidėjai 1 000 Eur baudą, pažeidė ANK 34 straipsnyje įtvirtintas administracinių nuobaudų skyrimo taisykles ir nepagrįstai paskyrė mažesnę baudą negu Statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje numatytas baudos vidurkis.

3.10.       Skirdamas administracinę nuobaudą teismas nurodė, kad nėra nustatyta juridinio asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau Institucija su tokiu vertinimu visiškai nesutinka, nes pažeidėja savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo apskritai nepripažino, todėl byloje nėra jokių aplinkybių, dėl ko būtų pagrindas nagrinėjamu atveju skirti mažesnę nei sankcijoje nurodytas vidurkis baudą.

3.11.       Akcentuotina ir tai, kad skundžiamame nutarime teismas nemotyvavo, kaip, jo nuomone, neperžengiant sankcijos ribų skiriama nuobauda pažeistų protingumo ir proporcingumo principus, todėl manytina, kad paskirta gerokai mažesnė nei sankcijos vidurkis numatyta nuobauda pažeidžia procesines teisės normas ir nesukelia neigiamų pasekmių bei neatgraso administracinį nusižengimą padariusio asmens nuo tokių ar panašių nusižengimų darymo ateityje.

3.12.       Inspekcijos nuomone, byloje nėra jokių duomenų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bauda už Statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje administracinio nusižengimo padarymą galėtų būtų švelninama ir skiriama mažesnė nei šio straipsnio sankcijoje numatytas baudos vidurkis.

3.13.       Aplinkybių, kurios būtų išskirtinės ir vertinamos pažeidėjos naudai kaip ypač švelninančios jos atsakomybę, teismas skundžiamame nutarime nekonstatavo, pagrįstų ir objektyvių motyvų nenurodė, o sprendimą dėl švelnesnės nei sankcijoje numatytos baudos vidurkis motyvavo tik nurodydamas, jog nėra duomenų, kad įmonė būtų anksčiau bausta.

3.14.       Institucijos nuomone, teismo skiriama nuobauda administracinėn atsakomybėn patrauktam juridiniam asmeniui šiuo atveju galėjo ir turėjo būti tinkamai individualizuota, neperžengiant įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribų.

3.15.       Be to, LAT yra ne kartą pažymėta, kad juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo jo veikloje reikalavimai (LAT 2008-02-28 nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-112/2008; 3K-3-69/2010).

3.16.       LAT yra pasakęs, kad „<...> kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Pažymėtina, kad teisės aktai skelbiami viešai, todėl kiekvienas rūpestingas asmuo gali sužinoti savo teises ir pareigas. Asmuo, ignoruodamas įstatymus, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti tuo, kad nežino įstatymų ar juos netinkamai supranta. Teisėje galioja dar iš romėnų teisės atėjęs principas, kad įstatymo ignoravimas nėra pasiteisinimas (lot. ignorantia non est argumentum). CK 1.6 straipsnyje, atsižvelgiant į konstitucinę nuostatą, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis), įtvirtinta, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.“ (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-174/2013, 3K-3-146/2013, 3K-3-384/2007).

3.17.       Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į AB (duomenys neskelbtini) veiklos pobūdį ir turimą patirtį statybų srityje, įvertinus aplinkybes, kad 2020-02-02 statomame objekte – 110 kV elektros perdavimo linijoje Pagėgiai–Bitėnai, Pagėgių sav., – įvyko avarija, kurios 2020-11-04 tyrimo akte Nr.1S-7 konstatuota, kad objekto gelžbetoninių atramų Nr. 49–52 statybos darbai atlikti nesilaikant statinio projekte „110 kV elektros perdavimo linijos Pagėgiai–Bitėnai Pagėgių sav. statybos projektas“ pateiktų sprendinių, oro linijos laidų montavimas buvo vykdomas pažeidžiant technologinio projekto sprendinius. Taip pat atsižvelgus į tą aplinkybę, kad AB (duomenys neskelbtini) 2019-08-09 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 05-03/26 atleidus iš projekto vadovo ir projekto vykdymo priežiūros vadovo pareigų M. P. nebuvo paskirtas naujas projekto vykdymo priežiūros vadovas, ir tai, jog pažeidėja ir toliau nepripažino padaryto pažeidimo, Institucijos nuomone, pagrindo skirti net daugiau nei tris kartus švelnesnę administracinę nuobaudą nėra.

3.18.       Atsižvelgiant į šiuos motyvus, teismui ginčijamu nutarimu paskyrus pažeidėjai švelnesnę nuobaudą, ne tik nepasiekiami nuobaudų skyrimo tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – nusižengimą padaręs asmuo skatinamas daryti naujus nusižengimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga palyginus su padarytu nusižengimu.

3.19.       Anksčiau nurodytos aplinkybės ir teismų praktika patvirtina ir įrodo skundžiamo nutarimo nepagrįstumą.

3.20.       Institucijos manymu, teismo pažeidėjai paskirta 1 000 Eur bauda neatitinka padaryto nusižengimo pobūdžio, buvo netinkamai individualizuota. Dėl šių priežasčių teismo sprendimas dėl nuobaudos skyrimo turėtų būti pakeistas. Institucijos nuomone, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir ANK 22 straipsnyje numatytus administracinių nuobaudų tikslus, AB (duomenys neskelbtini) už Statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą 3 350 Eur baudos skyrimas atitiktų nuobaudos skyrimo tikslus, atitiktų padaryto pažeidimo pobūdį, teisingumo ir protingumo kriterijus, bauda nebūtų per švelni ir per griežta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.       Apeliacinis skundas tenkintinas.

5.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu skirti administracinėn atsakomybėn patrauktam juridiniam asmeniui – AB (duomenys neskelbtini) – už Statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą 1 000 Eur baudą. Pasak Institucijos, pagrindo skirti pažeidėjai daugiau nei tris kartus mažesnę baudą nei Statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas baudos vidurkis nebuvo, nes pažeidėja savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažino, todėl byloje nėra jokių aplinkybių, dėl ko būtų pagrindas nagrinėjamu atveju skirti mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis baudą. Taigi nagrinėjamu atveju yra aktualus pažeidėjai paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

6.       Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta, kad už juridinio asmens atliekamus statybos darbus, statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išskyrus šio įstatymo 54, 56, 58, 64 straipsniuose numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo 300 Eur iki 7 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas už šio nusižengimo padarymą AB (duomenys neskelbtini) paskyrė 1 000 Eur baudą. Skirdamas pažeidėjai administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad juridinio asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad nėra duomenų, jog įmonė būtų anksčiau būtų buvusi bausta už administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam juridiniam asmeniui paskiriant Statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą, mažesnę nei jos vidurkis, bet didesnę nei minimali, tai yra 1 000 Eur.

7.       Institucija, nesutikdama su apylinkės teismo sprendimu skirti pažeidėjai AB (duomenys neskelbtini) už Statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą 1 000 Eur baudą, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pažeidė ANK 34 straipsnyje įtvirtintas administracinių nuobaudų skyrimo taisykles ir nepagrįstai paskyrė mažesnę baudą negu Statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje numatytas baudos vidurkis, nes pažeidėja savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo apskritai nepripažino, todėl, Institucijos teigimu, byloje nėra jokių aplinkybių, dėl ko būtų pagrindas nagrinėjamu atveju skirti mažesnę nei sankcijoje nurodytas vidurkis baudą. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su Institucija dėl netinkamo AB (duomenys neskelbtini) paskirtos nuobaudos individualizavimo.

8.       Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant sulaikyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie ateityje laikytųsi įstatymų ir nebedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis).

9.       ANK 34 straipsnio, inter alia (be kita ko), reglamentuojančio administracinės nuobaudos parinkimą ir baudos dydžio nustatymą išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

10.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pažeidėjai AB (duomenys neskelbtini) skirtinos nuobaudos individualizavimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad juridinio asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir nėra duomenų, jog įmonė būtų anksčiau būtų buvusi bausta už administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam juridiniam asmeniui paskiriant Statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą, mažesnę nei jos vidurkis, bet didesnę nei minimali, tai yra 1 000 Eur.

11.       Apygardos teismo vertinimu, iš esmės sankcijos minimumui artimos baudos paskyrimas juridiniam asmeniui – AB (duomenys neskelbtini), kuris, pažymėtina, savo kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažino ir savo priešingo teisei elgesio kritiškai nevertino, o siekdamas išvengti atsakomybės dėl padaryto nusižengimo klaidino teismą tvirtindamas, kad atleidus M. P. iš projekto vadovo pareigų nebuvo paskirtas kitas projekto vykdymo priežiūros vadovas, nes M. P. ir toliau vykdė savo pareigas, nors pastarasis, apklausiamas teisme kaip liudytojas, tai paneigė, nurodydamas, jog po to, kai buvo atleistas iš darbo, jokių pareigų, susijusių su projekto vykdymo priežiūra, neatliko ir negalėjo atlikti, nes teisiškai neturėjo įgaliojimų, tik telefonu savanoriškai pakonsultuodavo buvusius kolegas (b. l. 66, 67), yra neteisingas, nes priimtas iš esmės įvertinus tik dalį traukiamą administracinėn atsakomybėn juridinį asmenį AB (duomenys neskelbtini) charakterizuojančių duomenų, t. y. kad byloje nėra duomenų, jog įmonė būtų anksčiau būtų buvusi bausta už administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas, tačiau neatsižvelgiant į padaryto nusižengimo, kuris, kaip matyti, taip pat lėmė avarijos kilimą, pavojingumą. Minėta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismo vertinimu, individualizuodamas pažeidėjui skirtiną nuobaudą už nagrinėjamu atveju padarytą savo pobūdžiu šiurkštų nusižengimą (kaip minėta, avarijos kilimui turėjo įtakos ir tai, kad nebuvo tinkamai organizuota projekto dalių vykdymo priežiūros vadovų veikos kontrolė, kurios metu privalėjo būti užtikrinta, kad statinio statyba būtų vykdoma nepažeidžiant statinio projekto sprendinių), pirmosios instancijos teismas, paskirdamas iš esmės artimą minimaliai baudą, pažeidė ANK 34 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias nuobaudos individualizavimo taisykles. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas sutinka su Institucijos apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog apylinkės teismo pažeidėjai AB (duomenys neskelbtini) paskirta 1 000 Eur bauda, kuri savo dydžiu yra daugiau nei tris kartus mažesnė nei Statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje numatytas baudos vidurkis (3 650 Eur), už savo pobūdžiu padarytą šiurkštų nusižengimą, šį savo sprendimą iš esmės pagrindžiant vien tuo, jog pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir byloje nėra duomenų, kad įmonė būtų anksčiau bausta, teista (kitų motyvų dėl pažeidėjai skirtinos baudos dydžio individualizavimo skundžiamame teismo nutarime nėra), yra neproporcinga padarytam nusižengimui, todėl neteisinga. Apygardos teismo vertinimu, tokios iš esmės simbolinės baudos juridiniam asmeniui paskyrimas šiuo atveju nepadėtų užtikrinti ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

12.       Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sankcijos vidurkį atitinkanti bauda geriausiai atitiktų šią pusiausvyrą, todėl apylinkės teismo akcentuota iš esmės vienintelė aplinkybė, jog AB (duomenys neskelbtini) anksčiau nebuvo bausta administracine tvarka, neteista, nesudaro pagrindo skirti iš esmės artimą minimaliai baudą – 1 000 Eur, kuri, kaip minėta, yra daugiau nei tris kartus mažesnė nei Statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje numatytas baudos vidurkis (3 650 Eur), todėl neteisinga. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą skirti iš esmės minimalią administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

13.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas skyrė pažeidėjai AB (duomenys neskelbtini) pernelyg švelnią, neproporcingą padarytam nusižengimui ir neatitinkančią nuobaudai keliamų tikslų, todėl neteisingą administracinę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju jokios išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą skirti pažeidėjai net tris kartus mažesnę nei sankcijos vidurkis baudą (pvz., mažinančios padaryto nusižengimo pavojingumą ar išskirtinai teigiamai charakterizuojančios pažeidėją, kuri, pažymėtina, savo kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažino), nenustatytos. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas skundžiamą Tauragės apylinkės teismo 2021-03-19 nutarimą, kuriuo pažeidėjai už padarytą nusižengimą paskirta 1 000 Eur bauda, pakeisti dėl neteisingo administracinės nuobaudos individualizavimo, paskiriant AB (duomenys neskelbtini) už padarytą nusižengimą, numatytą Statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje, artimą sankcijos vidurkiui baudą – 3 350 Eur. Skirti pažeidėjai, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, sankcijos vidurkį atitinkančią baudą, kurios dydis, skirtingai nei nurodo Institucija, yra ne 3 350 Eur, o 3 650 Eur (Statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda nuo 300 Eur iki 7 000 Eur, taigi sankcijos vidurkis yra 3 650 Eur) nėra pagrindo, nes dėl Institucijos klaidingai nurodyto sankcijos vidurkio šiuo atveju labiau nei prašoma apeliaciniame skunde būtų pabloginta pažeidėjos teisinė padėtis. Todėl baudos dydis nustatytinas laikantis apeliacinio skundo ribų – 3 350 Eur, kuris yra artimas sankcijos vidurkiui.

14.       Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. kovo 19 d. nutarimą pakeisti: AB (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 3 350 Eur dydžio baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                        Linas Pauliukėnas