Administracinė byla Nr. eI-161-505/2017
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00846-2016-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 43.10.;16.3; 15.8.; 51.5; 55.1.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algio Markevičiaus,
sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, Sandrai Barodicaitei,
dalyvaujant pareiškėjui A. K., jo atstovei advokatei Daivai Jurevičienei,
atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei Ramunei Butkienei,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. K. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:
panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyriaus 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą „Dėl prašymo“, kuriuo nebuvo nagrinėjamas 2016 m. vasario 11 d. prašymas;
pripažinti pareiškėjo A. K. žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įtraukimą į Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio teritorijos planą neteisėtu ir pažeidžiančiu įstatymus bei galiojančią teismų praktiką;
įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pakoreguoti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T-190 patvirtintą Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą į draustinio teritoriją neįtraukiant pareiškėjui A. K. nuosavybės teise priklausantį ariamos žemės sklypą 0,3114ha kadastriniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir atsodintą l,7400ha žemės sklypą kadastriniu numeriu (duomenys neskelbtini) .
Pareiškėjas skunde ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2002 m. lapkričio 7 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 451 Nemuno ir Nevėžio upių santakoje esanti teritorija buvo paskelbta kraštovaizdžio draustiniu. Teritorijų planai braižomi nebuvo, tikslios ribos įvardijamos nebuvo, nuostatai patvirtinti nebuvo. Asmenys, kurių nuosavybė patenka į paskelbtą draustinio teritoriją, informuoti nebuvo, nes teritorija nebuvo niekaip pažymėta ir konkrečiai apibrėžta.
2004 m. vasario 27 d. pirkimo pardavimo sutartimi pareiškėjas įgijo ginčo miško žemę iš O. N.. O. N. miškas buvo perduotas nuosavybės teise pagal Kauno apskrities viršininko administracijos 2003 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 02-01-5182. VĮ Registrų centro išraše nebuvo įregistruoti jokie apribojimai, taikomi draustiniui. 2011 m. kovo 17 d. Kauno miesto savivaldybė, pažeisdama įstatymus dėl asmenų informavimo asmeniškai, kurių nuosavybės teisės disponuoti savo turtu bus apribotos, sprendimu Nr. T- 189 patvirtino draustinio specialųjį planą.
Pareiškėjas, 2015 m. sužinojęs apie pažeistas jo teises dėl be pareiškėjo žinios įtvirtinto ribojimo disponuoti nuosavybe, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, kad ši išeliminuotų jo žemę iš draustinio teritorijos, t. y. pakeistų plano sprendimus, pakoreguotų draustinio planą neįtraukiant jo žemės į draustinio teritoriją. Iš Kauno miesto savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus pareiškėjas gavo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 36-2-299, kuriame parašyta, kad nebus nagrinėjimas pareiškėjo reikalavimas išeliminuoti jo žemę iš draustinio teritorijos, nes 2016m sausio 19 d. raštu dėl prašymo neva pareiškėjui yra jau kartą duotas tariamai išsamus atsakymas. Savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. sausio 19 d. raštu Nr. (33.205)R-324 atsakė, kad savivaldybės taryba ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybės tarybos sprendimu, gali įvertinęs konkrečią situaciją pakeisti dalį teritorijų planavimo dokumento, kas yra laikoma koregavimu remiantis Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. Dl-24, 39 punktu. Taisyklės reglamentuoja ir visą dokumentų keitimo ir koregavimo procedūrų tvarką. Pareiškėjui buvo be motyvų atsakyta, kad jo žemė išeliminuojama iš draustino teritorijos nebus, nors jo žemėje nėra jokių vertingų augalų ir gyvūnų.
2015 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas raštu kreipėsi į Kauno miesto mero pavaduotoją, nurodydamas visą eilę pažeidimų, kurių pagrindu buvo neteisėtai pasielgta su jo žeme. Atsakymas buvo gautas 2016 m. sausio 19 d., kuriame savivaldybės administracijos direktorius neatsakė nei į vieną pareiškėjo nurodytą pažeidimą.
Pareiškėjas negalėjo pasinaudoti įstatymo suteikta teise teikti pasiūlymus ir ginčyti sprendimus rengiant Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą, todėl negalėjo pasinaudoti savo, kaip žemės savininko ir piliečio teise teikti pasiūlymus ir gauti konsultacijas, kas įtvirtinta teritorijų planavimo įstatyme.
Mano, kad atsakovas tyčia slėpė nuo pareiškėjo apie steigiamą draustinį nors, pagal įstatymą privalėjo apie draustinį pranešti pareiškėjui asmeniškai. Jei pareiškėjas būtų laiku informuotas apie specialaus plano rengimą, būtų galėjęs kreiptis į teismą, jei manytų, kad yra pažeistos jo teisės. Pareiškėjo laiku ir tinkamai neinformavus buvo atimta jo teisė ginčyti konkrečias pažeistas teises specialaus plano rengimo ir tvirtinimo stadijoje. Iš pareiškėjo buvo atimta teisė apsiginti nurodant konkrečias jo pažeistas teises. Atsakovas neįvykdė įstatyme įtvirtintos privalomos pareigos dėl pareiškėjo - žemės savininko informavimo apie veiksmus, atliekamus su jo žeme, todėl pareiškėjas mano, kad visos jo žemės įtraukimas į draustinio teritoriją buvo padarytas pažeidžiant privalomus įstatymo reikalavimus ir turi būti pripažintas neteisėtu bei panaikintas. Juo labiau, kad savininko teisių apribojimas yra konstitucinės teisės dalykas ir specialieji projektai nerengiami supaprastinta tvarka, todėl atsakovas ypač atidžiai privalėjo paisyti įstatymo reikalavimų ir savininko interesų.
Pareiškėjo teigimu, atsakovas nesiekė ir nesistengė gauti privalomo pareiškėjo sutikimo dėl specialiųjų žemės sąlygų įrašymo į VĮ Registrų centras duomenų bazę, todėl darytina išvada, kad atsakovas pažeidė imperatyvius įstatymo reikalavimus, galiojančią teismų praktiką, įtraukdamas pareiškėjo žemę į draustinio teritoriją, dėl ko koreguojant specialųjį planą pareiškėjo žemė turi būti išimta - išeliminuota iš draustinio teritorijos.
Tai, kad pareiškėjas pasirašė žemės ribų matavimo ir paženklinimo aktuose sutikdamas su jo žemės paženklinimo ribomis, nepatvirtina bei tai neįtvirtinta jokiuose įstatymuose, kad bet koks savininko parašas ant žemės sklypų ribų paženklinimo aktų yra prilyginamas laisvanoriškam jo sutikimui dėl ariamos žemės sklypo ir viso pareiškėjo nuosavo miško žemės sklypo įtraukimo į draustinio teritoriją. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė bei teismo posėdžio metu atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovė paaiškino, kad pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka su 2016 m. balandžio 13 d. Kauno miesto savivaldybės administracija Aplinkos apsaugos skyriaus raštu Nr. 36-2-299, kuriuo nebuvo nagrinėjamas 2016 m. vasario 11 d. prašymas, neatitinka tikrovės, kadangi Kauno miesto savivaldybės administracija išnagrinėjusi pareiškėjo kreipimąsi į Kauno miesto savivaldybę 2016 m. sausio 19 d. raštu Nr. (33.205)R-324 išsamiai atsakė į visus prašyme nurodytus klausimus, o 2016 m. vasario 11 d. prašyme, jokių naujų aplinkybių nenurodė, dėl to jo prašymas nebuvo naujai nagrinėjamas, o tik informuota, kad atsakyta 2016 m. sausio 19 d. raštu Nr. (33.205)R-324. LR Viešojo administravimo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, todėl reikalavimas panaikinti 2016 m. balandžio 13 d. raštą Nr. 36-2-299 nepagrįstas.
Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų - laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Iš pareiškėjo skundo galima daryti išvadą, kad jis skundžia Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 13 d. raštą Nr. 36-2-299, kurį gavo 2016 m. balandžio 19 d. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Taigi, pareiškėjui manant, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2016 m. balandžio 13 d. raštu pažeidė jo teises ir teisėtus interesus, šis skundas yra paduotas, praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir administracinė byla turi būti nutraukta ABTĮ nustatytu pagrindu.
Pagal Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktą viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena. Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis įsteigtas ir jo nuostatai patvirtinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 451 „Dėl Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio“. Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti natūralų, minimaliai urbanizuotą Nemuno ir Nevėžio santakos slėnio kraštovaizdį, kaip vientisą gamtinį ir kultūrinį teritorinį kompleksą.
Pareiškėjo skunde nurodomas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Kaune, patenka į Nemuno ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinį, kurio specialusis planas buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T-189 „Dėl Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano patvirtinimo“ (toliau - Nemuno ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinis). Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 451 (toliau - Sprendimas Nr. 451) Nemuno ir Nevėžio upių santakoje esanti teritorija buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės kraštovaizdžio draustiniu. Draustinio nuostatai patvirtinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T-l90.
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 22 straipsnio 5 dalis nustato, kad gamtinis karkasas ir į jo sudėtį įeinantys ekologiniai tinklai nustatomi tvirtinant bendrojo arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Patvirtintomis gamtinio karkaso bei ekologinių tinklų ribomis ir teisės aktų nustatytais veiklos apribojimais privaloma vadovautis rengiant miškotvarkos ir žemėtvarkos projektus, kitus specialiuosius ir detaliuosius planus. Veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Šio įstatymo 8 straipsnis draustinius apibrėžia kaip saugomas teritorijas, įsteigtas išsaugoti moksliniu bei pažintiniu požiūriu vertingas gamtos ir (ar) kultūros vietoves, jose esančius gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei genetinį fondą. Geomorfologiniai draustiniai priskiriami gamtiniams draustiniams, kuriuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertybėms). Saugomų teritorijų įstatymo 32 str. reglamentuoja Žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų teises ir pareigas saugomose teritorijose. Taigi, pareiškėjas turi Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises. Šiomis teisėmis jis gali naudotis tiek, kiek jos neprieštarauja Saugomų teritorijų įstatymui. Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi nustatyta, Savivaldybių draustinius Vyriausybės nustatyta tvarka steigia savivaldybių tarybos, tvirtindamos savivaldybių draustinių ribų planus, o savivaldybės saugomais objektais savivaldybių gamtos paveldo objektus savivaldybių tarybos skelbia, tvirtindamos šių objektų schemas.
Pažymėjo, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 6 dalį saugomose teritorijose nuosavybės teisės į žemę, miškus ir vandens telkinius gali būti atkuriamos, žemės sandoriai sudaromi tik laikantis įstatymų nustatytų žemės, miškų ir vandens telkinių naudojimo apribojimų, sąlygų ir reikalavimų, saugomų teritorijų nuostatų ir šių teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų), kitų šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodytų veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų nustatytų reikalavimų, 32 straipsnio 9 dalis nustato, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų. Pabrėžė, kad šiuo atveju pareigą laikytis veiklos draustinyje reikalavimų dar iki pareiškėjui įsigyjant žemės sklypą buvo nustatyta Sprendimu Nr. 451, kuomet buvo patvirtintas Nemuno ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinis. Taigi, pareiškėjo teiginys, kad įsigyjant žemės sklypą jokių apribojimų ar žymų, jog sklypas patenka į draustinio teritoriją nebuvo, nereiškia, kad sklypas nebuvo įtrauktas į draustinio teritoriją, tai patvirtina ir byloje pateiktas 2016 m. birželio 3 d. Valstybinės įmonės Valstybės žemės fondas raštas Nr. S-3473, bei draustinio fotonuotrauka. Pažymėjo, kad specialiosios sąlygos gali būti įrašomos vėliau, taip nurodyta ir Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 dalyje, pagal kurią, jeigu, suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, į nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo turto registro tvarkytojas.
Pažymėjo, kad pareiškėjo turimas žemės sklypas pagal pateiktą informaciją patenka į Nemuno ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinio MEk ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Tokioje zonoje taikomi teisės aktų, reglamentuojančių naudojimą HA grupės miškuose, reikalavimai (Nemuno ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano aiškinamojo rašto 3.1.1 p.).
Norint atlikti tam tikrus planavimo, statybos darbus ar imtis tam tikros veiklos sklypuose, patenkančiuose į draustinio teritoriją, turi būti laikomasi draustinio specialiajame plane bei draustinio nuostatuose įtvirtinto reglamentavimo.
Įvertinus pareiškėjo skunde reikalavimą dėl jo žemės sklypo išbraukimo iš draustinio ribų, paminėtinos Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos LR aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-24. Šių taisyklių 38 punkte numatyta, kad specialusis teritorijų planavimo dokumentas keičiamas, kai galiojančio dokumento sprendinius numatoma pakeisti visa apimtimi. Kai keičiama tik dalis galiojančio dokumento sprendinių, tai laikoma koregavimu.
Atsakovo nuomone, planavimo organizatorius (savivaldybės administracija arba kitas savivaldybės tarybos sprendimu įgaliotas juridinis asmuo - savivaldybių draustinių ar jų dalių dokumentų planavimo atvejais pagal minėtų taisyklių 7.3 p.), priimdamas sprendimą dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento keitimo ar koregavimo, turėtų įvertinti saugomos teritorijos specialiojo plano tikslus bei uždavinius, dėl kurių Nemuno ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinis buvo įsteigtas. Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio steigimo tikslai bei gairės įvardyti draustinio nuostatų 6 punkte (plėtoti mieste saugomų teritorijų tinklą, išsaugoti gamtos, kultūros paveldo objektus, Nemuno ir Nevėžio upių šlaitų ir slėnių želdinius ir pan.), šio draustinio specialiojo plano tikslai nurodyti specialiojo plano aiškinamajame rašte (kraštovaizdžio gamtinės struktūros bei vertingų gamtos ir kultūros objektų išsaugojimas, statybų invazijos sustabdymas ir pan.).
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nustatyta skundžiamo teisės akto panaikinimo pagrindai, taigi pareiškėjas savo skunde nenurodė nei vieno tokio pagrindo, priešingai, ginčijamas Sprendimas Nr. T-190 priimtas laikantis visų procedūrų - neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, kompetentingos institucijos. Taigi, pareiškėjo padėtis iš esmės nesikeitė (jau nuo 2002 m.), jo sklypo dalis pateko į draustinio ribas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pakoreguoti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T-190 patvirtintą Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą į draustinio teritoriją neįtraukiant pareiškėjui A. K. nuosavybės teise priklausantį ariamos žemės sklypą 0,3114ha kadastriniu numeriu 1901/0284:965 ir atsodintą l,7400ha žemės sklypą kadastriniu numeriu (duomenys neskelbtini) (pažymėjo, jog dėl šio žymės sklypo neįtraukimo (plano koregavimo) pareiškėjas į Kauno miesto savivaldybę nėra kreipęsis).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis (toliau - Draustinis) įsteigtas ir jo nuostatai patvirtinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 451 „Dėl Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio“, t. y. įgyvendinant vieną iš savarankiškų savivaldybės funkcijų: kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 26 p.). Savivaldybių draustinių steigimo ir savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 56, 3 punkte nustatyta, kad savivaldybių draustiniai „steigiami savivaldybės teritorijoje, kuri savivaldybės arba regiono mastu turi gamtosauginę, kultūrinę, mokslinę, pažintinę arba visuomeninę vertę, svarbi kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimui, pažintinio turizmo plėtrai ir kuriai išsaugoti būtina nustatyti specialų apsaugos režimą.“
Kauno miesto savivaldybės taryba 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T-190 šio Draustinio ribas patikslino ir patvirtino naują Draustinio nuostatų redakciją.
Iš pareiškėjo skundo turinio darytina išvada, kad jis ginčija faktą, jog jo žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , patenka į Draustinio teritoriją. Pažymėjo, kad Tarnyba 2015 m. spalio 15 d. raštu Nr. (3)-V3-l 892(12.5) pateikė informaciją Kauno miesto savivaldybės administracijai ir nurodė, kad „beveik visas A. K. priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) patenka į minėtą draustinį“, kaip pagrindimą pridėdama ištrauką iš Saugomų teritorijų valstybės kadastro. Šioje ištraukoje matosi, kad Draustinio riba 2002 m. (pirminė riba įsteigus draustinį) ir 2011 m. (patikslinta riba) šiek tiek skiriasi, tačiau didžioji pareiškėjo žemės sklypo dalis visada buvo Draustinio teritorijoje. Vadinasi, pareiškėjo teiginys, kad jam priklausantis žemės sklypas „niekuomet nepateko į draustinio teritorijos ribas“, neatitinka faktinės situacijos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra įrašyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXXV. Kraštovaizdžio draustiniai“ (nurodyta, kad galioja nuo 2014 m. gruodžio 4 d.). Pažymėjo, kad apribojimų neįrašymas ar neteisingas įrašymas dokumente negali ir neturi būti traktuojamas kaip apribojimų negaliojimas (ar nebuvimas) konkrečioje vietoje.
Veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Šio įstatymo 8 straipsnis draustinius apibrėžia kaip saugomas teritorijas, įsteigtas išsaugoti moksliniu bei pažintiniu požiūriu vertingas gamtos ir (ar) kultūros vietoves, jose esančius gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei genetinį fondą.
Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų.
Pažymėjo, kad pareigą laikytis veiklos reikalavimų Draustinyje nustato ne atitinkami žemėtvarkos skyriai, įrašydami ar neįrašydami specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Šiuo konkrečiu atveju reikalavimus veiklai įtvirtino Kauno miesto savivaldybės taryba 2002 m. lapkričio 7 d. įsteigdama draustinį konkrečiose ribose, t. y. apribojimai nustatyti teisės aktu, kuris yra galiojantis ir juo turi būti vadovaujamasi. Kadangi pareiškėjas žemės sklypą įsigijo 2004 m., t. y. jau po Draustinio įsteigimo, jam šie apribojimai turėjo būti žinomi.
Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 punktas nustato, kad, jeigu suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, į nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo turto registro tvarkytojas.
Norėdamas atlikti statybos, planavimo darbus ar imtis konkrečios veiklos sklype, patenkančiame į Draustinio teritoriją, pareiškėjas turi laikytis Draustinio specialiajame plane ir Draustinio nuostatuose nustatyto reglamentavimo. Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-24, nustatyta, kad planavimą organizuoja savivaldybės administracija arba kitas savivaldybės tarybos sprendimu įgaliotas juridinis asmuo - kai planuojami savivaldybių draustinių ar jų dalių dokumentai (7.3 p.). Planavimo dokumentas keičiamas, kai galiojančio dokumento sprendinius numatoma pakeisti visa apimtimi (dokumentą išdėstyti nauja redakcija); kai keičiama tik dalis galiojančio Dokumento sprendinių, tai laikoma koregavimu; konkretų sprendimą dėl viso dokumento keitimo ar jo koregavimo, įvertinęs kiekvieną konkretų atvejį, priima planavimo organizatorius, t. y. savivaldybės administracija ar kitas savivaldybės tarybos sprendimu įgaliotas juridinis asmuo (38, 39 p.). Sprendimas priimamas atsižvelgiant į Draustinio steigimo tikslus ir į Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnio nuostatas.
Skundas tenkintinas dalinai.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui A. K. nuosavybės teise 2004 m. vasario 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) , pagrindu priklausantys 0,3114 ha žemės sklypas (ariama žemė), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Kaune, ir 1,7400 ha žemės sklypas (1,6700 ha sklypo plotas- miško žemė, 0,0700 ha plotas- vandens telkiniai), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Kaune patenka į Nemuno ir Nevėžio upių santakoje esančią teritoriją, kuri buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės kraštovaizdžio draustiniu (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. lapkričio 7 d. sprendimas Nr. 451). Kauno miesto savivaldybės kraštovaizdžio draustinio specialusis planas buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T- 189 „Dėl Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano patvirtinimo“ (toliau - Nemuno ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinis). Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T-190 buvo patvirtinti Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio nuostatai.
Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 17 d. pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijai, prašydamas pareiškėjo trejuose prašymuose keliamus klausimus teikti Kauno miesto savivaldybės tarybos svarstymui, kad pareiškėjo nuosavybės teise valdomi žemės sklypai būtų išbraukti iš draustinio teritorijos, paliekant 2002 m. žemės sklypų ribas su 20 arų draustiniu, o 29 arų ariamos žemės sklypą užskaityti kaip pažadėtą įteisinti vėliau ( Kauno apskrities viršininko pažyma, įsakymas Nr.02-01-7444 2002.05.31).
Kauno miesto savivaldybės administracija 2016 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. (33.205)R-324 „Dėl prašymo“ pareiškėjo prašymo netenkino, nes Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio specialųjį planą keisti ar koreguoti netikslinga (Teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi neatnaujinus skundo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. (33.205)R-324 panaikinimo padavimo termino buvo atsisakyta priimti pareiškėjo A. K. patikslinto skundo dalį, kuria prašoma panaikinti 2016 m. sausio 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą Nr. (33.205)R-324).
Pareiškėjas 2016 m. vasario 11 d. pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijai, nurodydamas, kad į 2015 m. gruodžio 17 d. pateiktą prašymą 2016 m. sausio 22 d. gavo atsakymą, kuriame rašoma, kad planavimo organizatorius (savivaldybės administracija), priimdamas sprendimą dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento keitimo ar koregavimo, turėtų įvertinti saugomos teritorijos specialiojo plano tikslus bei uždavinius, todėl pritardamas Kauno miesto savivaldybės administracijos išsakytai nuomonei, prašė sudaryti ir paskirti komisiją, kuri turėtų ištirti ir įvertinti ne tik saugomos teritorijos specialiojo plano tikslus bei uždavinius, bet ir visus pareiškėjo žemės kilmės turimus dokumentus, taip pat pareiškėjo tikslus bei uždavinius.
Kauno miesto savivaldybės administracija 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr.36-2-299 „Dėl prašymo“ pareiškėjo prašymo netenkino ir nurodė, kad išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl galimybės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) išbraukti iš draustinio ribų, pareiškėjui buvo atsakyta 2016 m. sausio 19 d. raštu Nr. (33.205)R-324.
Atsakovas teigia, kad iš pareiškėjo skundo galima daryti išvadą, kad jis skundžia Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 13 d. raštą Nr. 36-2-299, kurį gavo 2016 m. balandžio 19 d., todėl teismui priėmus šį pareiškėjo skundo reikalavimą yra pažeista Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjas ir atsakovas nepateikė teismui duomenų, jog skundžiamą Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 13 d. raštą Nr. 36-2-299 pareiškėjas gavo ar galėjo gauti anksčiau nei 2016 m. balandžio 19 d., todėl pripažintina, jog ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino skundui paduoti pareiškėjas 2016 m. gegužės 19 d. pateikdamas skundą teismui, nepažeidė.
Pareiškėjas tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu teigė, kad pareiškėjo nuosavybės teise valdomi žemės sklypai neteisėtai buvo įtraukti Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio teritoriją (pažeistos specialiojo plano rengimo taisyklės informuoti žemės sklypų savininką), todėl jis negali statyti juose statinių, užsiimti tam tikra veikla, nes tai riboja įstatymai ir Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio nuostatai. Be to, iš Kauno miesto savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus pareiškėjas gavo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 36-2-299, kuriame parašyta, kad nebus nagrinėjimas pareiškėjo reikalavimas išeliminuoti jo žemę iš draustinio teritorijos, nes 2016m sausio 19 d. raštu dėl prašymo neva pareiškėjui yra jau kartą duotas tariamai išsamus atsakymas. Savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. sausio 19 d. raštu Nr. (33.205)R-324 atsakė, kad savivaldybės taryba ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybės tarybos sprendimu gali įvertinęs konkrečią situaciją pakeisti dalį teritorijų planavimo dokumento, kas yra laikoma koregavimu remiantis Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. Dl-24, 39 punktu. Taisyklės reglamentuoja ir visą dokumentų keitimo ir koregavimo procedūrų tvarką. Pareiškėjui buvo be motyvų atsakyta, kad jo žemė išeliminuojama iš draustino teritorijos nebus, nors jo žemėje nėra jokių vertingų augalų ir gyvūnų.
Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatyme (toliau- Įstatymas)(akto redakcija, galiojusi nuo 2015 09 01 iki 2016 08 01) nurodoma, kad draustiniai - saugomos teritorijos, įsteigtos išsaugoti moksliniu bei pažintiniu požiūriu vertingas gamtos ir (ar) kultūros vietoves, jose esančius gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei genetinį fondą. Šiose teritorijose esančių vertybių išsaugojimas užtikrinamas nenutraukiant jose ūkinės veiklos (2 str. 8 d.). Įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad kompleksiniai draustiniai yra ir kraštovaizdžio draustinai– vertingo gamtinio ir (ar) kultūrinio kraštovaizdžio vietovėms saugoti. Įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pagal steigimo ir veiklos organizavimo ypatumus skiriami valstybiniai draustiniai ir savivaldybių draustiniai. To paties įstatymo 9 straipsnyje, reglamentuojančiame veiklą draustiniuose, nustatyta, kad valstybiniams ir savivaldybių draustiniams, taip pat valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esantiems draustiniams taikomas šiame straipsnyje nustatytas veiklos reglamentavimas (7 dalis). Pagal to paties Įstatymo 9 straipsnio 2 dalį gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama: 1) naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus; 2) kasti durpes ir ežerų nuosėdas (sapropelį), išskyrus pradėtas kasti iki draustinio įsteigimo; 3) rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus vėjo malūnus, rengti sąvartynus, kitus aplinką teršiančius, įskaitant vizualiai, statinius; 4) rinkti, sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro natūraliai juose esančius akmenis; 5) tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas ir natūralų ežerų vandens lygį. Atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti; 6) įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 hektaro vandens telkinius; 7) sausinti ir keisti į kitas žemės naudmenas pelkes ir jų apypelkius; 8) statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruosiuose planuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos; 9) sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas; 10) įrengti išorinę reklamą, išskyrus miestų ir miestelių teritorijas, nesusijusią su draustinyje saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis); 11) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas. Šis draudimas taikomas ir teritorijose, esančiose 5 km atstumu aplink draustinius; 12) atlikti kitą veiklą, kuri gali pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertybėms).
Įstatymo 23 straipsnio 5 dalis numato, kad Savivaldybių draustinius Vyriausybės nustatyta tvarka steigia savivaldybių tarybos, tvirtindamos savivaldybių draustinių ribų planus, o savivaldybės saugomais objektais savivaldybių gamtos paveldo objektus savivaldybių tarybos skelbia, tvirtindamos šių objektų schemas.
Pagal Įstatymo 32 straipsnio 3 dalį žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai bei valdytojai turi teisę pretenzijas dėl pasiūlymų steigti saugomas teritorijas, keisti esamų saugomų teritorijų statusą, nustatyti ar keisti veiklos apribojimus Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pareikšti institucijai, teikiančiai pasiūlymus dėl saugomos teritorijos steigimo, objektų skelbimo saugomais, esamos saugomos teritorijos statuso arba nustatyto apsaugos ir naudojimo reikalavimų pakeitimo.
Kaip jau nustatyta, pareiškėjas 2016 m. vasario 11 d. pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijai, nurodydamas, kad į 2015 m. gruodžio 17 d. pateiktą prašymą 2016 m. sausio 22 d. gavo atsakymą, kuriame rašoma, kad planavimo organizatorius (savivaldybės administracija), priimdamas sprendimą dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento keitimo ar koregavimo, turėtų įvertinti saugomos teritorijos specialiojo plano tikslus bei uždavinius, todėl pritardamas Kauno miesto savivaldybės administracijos išsakytai nuomonei, prašė sudaryti ir paskirti komisiją, kuri turėtų ištirti ir įvertinti ne tik saugomos teritorijos specialiojo plano tikslus bei uždavinius, bet ir visus pareiškėjo žemės kilmės turimus dokumentus, taip pat pareiškėjo tikslus bei uždavinius.
Kauno miesto savivaldybės administracija 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr.36-2-299 „Dėl prašymo“ pareiškėjo prašymo netenkino ir nurodė, kad išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl galimybės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) išbraukti iš draustinio ribų, pareiškėjui buvo atsakyta 2016 m. sausio 19 d. raštu Nr. (33.205)R-324.
Viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 05 01 iki 2017 03 31) 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, jog pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas. Apie sprendimą nenagrinėti pranešimo ar skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo ar skundo gavimo dienos. Taigi, tapatus prašymas viešojo administravimo subjektui gali būti pateikiamas, tačiau jis turi būti pagrįstas naujomis aplinkybėmis ar papildomais argumentais. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo taisykles. Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 12 punkte nurodyta, kad prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo gavimo institucijoje praneša asmeniui, kodėl jo prašymas nenagrinėjamas, ir nurodo šio sprendimo apskundimo tvarką.
Kaip jau buvo minėta, pareiškėjo 2016 m. vasario 11 d. prašymas nebuvo nagrinėtas, teigiant, kad pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo atsakyta 2016 m. sausio 19 d. raštu Nr. (33.205)R-324. Iš byloje esančio Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. (33.205)R-324 „Dėl prašymo“ matyti, kad atsakovas pareiškėjo prašymo netenkino, nes Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio specialųjį planą keisti ar koreguoti netikslinga, kadangi pareiškėjo turimas žemės sklypas pagal pateiktą informaciją patenka į Nemuno ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinio MEk ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Tokioje zonoje taikomi teisės aktų, reglamentuojančių naudojimą IIA grupės miškuose, reikalavimai (Nemuno ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano aiškinamojo rašto 3.1.1 p.). Draustinio nuostatų 12 punkte nurodyta, kad visi planavimo, projektavimo ar tyrimo darbai atliekami pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintą draustinio specialųjį planą, 13 punkte - parengtų planų ir projektų sprendiniai neturi prieštarauti draustinio tvarkymo planui, 15 punkte - žemės naudojimo paskirtis draustinyje keičiama tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja patvirtintiems draustinio tvarkymo plano sprendiniams ir reglamentams. Taigi, norint atlikti tam tikrus planavimo, statybos darbus ar imtis tam tikros veiklos sklypuose, patenkančiuose į draustinio teritoriją, turi būti laikomasi draustinio specialiajame plane bei draustinio nuostatuose įtvirtinto reglamentavimo. Taip pat nurodė, jog planavimo organizatorius (savivaldybės administracija arba kitas savivaldybės tarybos sprendimu įgaliotas juridinis asmuo - savivaldybių draustinių ar jų dalių dokumentų planavimo atvejais pagal minėtų taisyklių 7.3 p.), priimdamas sprendimą dėl specialiojo planavimo dokumento keitimo ar koregavimo, turėtų įvertinti saugomos teritorijos specialiojo plano tikslus bei uždavinius, dėl kurių Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis buvo įsteigtas. Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio steigimo tikslai bei gairės nuostatų 6 punkte (plėtoti mieste saugomų teritorijų tinklą, išsaugoti gamtos, kultūros paveldo objektus, Nemuno ir Nevėžio upių šlaitų ir slėnių želdinius ir pan.), šio draustinio specialiojo plano tikslai nurodyti specialiojo plano aiškinamajame rašte (kraštovaizdžio gamtinės struktūros bei vertingų gamtos ir kultūros objektų išsaugojimas, statybų invazijos sustabdymas ir pan.). Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta, kad saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes). Taip pat nurodė, kad pagal Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. Dl-24, 39 punktą planavimo organizatorius, įvertinęs kiekvieną konkretų atvejį, dėl kurio reikia keisti Dokumento sprendinius, priima sprendimą dėl viso Dokumento keitimo ar koregavimo. Šių procedūrų tvarka ir reikalavimai taip pat reglamentuoti šiose Taisyklėse.
Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos poziciją, reiškiamą šioje byloje, kad jau buvo išnagrinėtas tuo pačiu klausimu pareiškėjo prašymas, priimant pirmiau nurodytą Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 19 d. sprendimą Nr.(33.205)R-324, pirmiausia pažymi, kad pagal Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. Dl-24 (toliau- Taisyklės) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 11 28) 7.3 punktą planavimą organizuoja savivaldybės administracija arba kitas savivaldybės tarybos sprendimu įgaliotas juridinis asmuo – savivaldybių draustinių ar jų dalių Dokumentų. Nagrinėjamu atveju iš minėto sprendimo turinio nėra aiškus konkretus planavimo organizatorius ar jo įgaliotas atstovas. Be to, byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad 2016 m. sausio 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracija buvo kompetentinga, t. y. turėjo įgalinimus, spręsti klausimą dėl Kauno miesto savivaldybės kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T- 189 „Dėl Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano patvirtinimo“ koregavimo įvertinant kiekvieną konkretų atvejį (nagrinėjamu atveju pareiškėjo 2016 m. vasario 11 d. prašymas sudaryti ir paskirti komisiją, kuri turėtų ištirti ir įvertinti ne tik saugomos teritorijos specialiojo plano tikslus bei uždavinius, bet ir visus pareiškėjo žemės kilmės turimus dokumentus, taip pat pareiškėjo tikslus bei uždavinius, t. y dėl žemės sklypo 0,3114ha, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) , ir l,7400ha žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) , nors dėl pastarojo pareiškėjas ir nesikreipė į atsakovą, pašalinimo iš draustinio teritorijos specialiojo plano) dėl kurio reikia keisti Dokumento sprendinius, priima sprendimą dėl viso Dokumento keitimo ar koregavimo.
Be to, Taisyklių 40 punkte numatyta, kad Dokumento koregavimas, atliekamas šia tvarka: planavimo organizatorius patvirtina planavimo darbų programą (40.1. punktas), kurioje nustato Dokumento koregavimo uždavinius, Dokumento sprendinius, kuriuos reikės koreguoti, ir/ar planuojamą teritoriją (40.1.1. punktas); identifikuoja su planuojama teritorija susijusias institucijas, į kurias kreipiamasi dėl planavimo sąlygų. Minėtos institucijos identifikuojamos, atsižvelgiant į planuojamą teritoriją, koreguojamus sprendinius ir institucijų vykdomas funkcijas 40.1.2. punktas); nusprendžia dėl tyrimų ir/ar galimybių studijų rengimo būtinybės ir apimties (40.1.3. punktas); nustato Dokumento korektūros grafinių ir/ar tekstinių sprendinių turinio, pateikimo formato, formos, pateikiamų egzempliorių skaičiaus ir kitus reikalavimus (40.1.4.); koreguojant Dokumentą, teritorijos vystymo koncepcija nerengiama ir nepriklausomas profesinis vertinimas neatliekamas (40.2. punktas); sprendimai dėl Dokumento korektūros rengimo pradžios ir dėl planavimo darbų programos patvirtinimo, teritorijų planavimo procesas, koreguojami Dokumento sprendiniai viešinami supaprastinta tvarka, numatyta Visuomenės informavimo nuostatuose (40.3. punktas); planavimo sąlygos iš planavimo darbų programoje identifikuotų institucijų gaunamos pagal Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo“ (40.4. punktas); asmenys, kurių valdomai žemei ar kitam nekilnojamajam turtui nustatomi papildomi naudojimo ar ūkinės veiklos apribojimai, informuojami registruotais laiškais Dokumento rengimo etapo sprendinių konkretizavimo stadijoje (40.5. punktas); Dokumento korektūra derinama, tikrinama, teikiama tvirtinti ir registruojama šių Taisyklių IV skyriuje nustatyta tvarka (40.6.).
Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos poziciją, reiškiamą šioje byloje, kad jau buvo išnagrinėtas tuo pačiu klausimu pareiškėjo prašymas, priimant pirmiau nurodytą Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 19 d. sprendimą Nr.(33.205)R-324, taip pat pažymi, jog šiame sprendime nėra išdėstyta jokių konkrečių faktinių Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano sprendinių ir pareiškėjui priklausančių 0,3114 ha žemės sklypo (ariama žemė), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Kaune, ir 1,7400 ha žemės sklypo (1,6700 ha sklypo plotas- miško žemė, 0,0700 ha plotas- vandens telkiniai), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Kaune, patenkančių į Nemuno ir Nevėžio upių santakos kraštovaizdžio teritoriją, negalimumo (saugomos teritorijos specialiojo plano tikslų bei uždavinių prasme) koreguoti specialųjį planą vertinimo argumentų Taisyklų 40 punkto prasme.
Taigi nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, išaiškinusi pareiškėjui Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano sprendinių koregavimo tvarką (Taisyklių 38 ir 39 punktas), buvo išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T-189 patvirtinto Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano koregavimo į draustinio teritoriją neįtraukiant pareiškėjui A. K. nuosavybės teise priklausančio ariamos žemės sklypo 0,3114ha kadastriniu numeriu (duomenys neskelbtini) , ir atsodinto l,7400ha žemės sklypo kadastriniu numeriu (duomenys neskelbtini) (šie žemės sklypai suformuoti padalijant pareiškėjo pirkimo-pardavimo sutartimi įgytą žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , ir apie kurį pareiškėjas kalba 2016 m. vasario 11 d. prašyme).
Taigi byloje darytina išvada, kad po minėto sprendimo atsirado nauja aplinkybė (papildomi argumentai dėl specialiojo plano koregavimo), kuri visiškai nebuvo nagrinėta, ir į kurią nebuvo atsižvelgta, todėl konstatuotina, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija be teisėto pagrindo atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2016 m. vasario 11 d. prašymą vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis (tiek prašomame panaikinti sprendime, tiek atsiliepime į skundą nenurodyti jokie faktai ir motyvai, patvirtinantys sprendimo tuo pačiu klausimu priėmimą), kaip tai nurodyta tik atsiliepime į skundą, o ne prašomame panaikinti administraciniame akte. Tokiu būdu Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 13 d. sprendimas Nr.36-2-299 „Dėl prašymo“ neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų.
Teisėjų kolegija nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, atsižvelgusi į nurodytus argumentus, pastebi, jog valdžios institucijų sistema yra sukurta taip, kad kiekviena institucija turi jos paskirtį atitinkančias priskirtas funkcijas, kompetenciją, kurių privalo laikytis. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų (3 straipsnio 1, 4 punktai.). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-906/2009, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010).
Apibendrinus nurodytus argumentus, spręstina, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą administracinį aktą, turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo nenagrinėti pareiškėjo prašymo pagrįstumą, todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme tai yra pagrindas Kauno miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyriaus 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 36-2-299 „Dėl prašymo“ panaikinti, o atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. K. 2016 m. vasario 11 d. prašymą koreguoti specialiojo plano sprendinius ir priimti dėl jo sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Pareiškėjas skundu taip pat prašė pripažinti pareiškėjo A. K. žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įtraukimą į Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio teritorijos planą neteisėtu ir pažeidžiančiu įstatymus bei galiojančią teismų praktiką (šis skundo reikalavimas pripažintinas skundo aplinkybe, nes pareiškėjui reiškiant skundo reikalavimą koreguoti specialiojo plano sprendinius, šis reikalavimas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių) bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pakoreguoti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T-190 patvirtintą Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą į draustinio teritoriją neįtraukiant pareiškėjui A. K. nuosavybės teise priklausantį ariamos žemės sklypą 0,3114ha kadastriniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir atsodintą l,7400ha žemės sklypą kadastriniu numeriu (duomenys neskelbtini) . Pastarasis skundo reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo. Nagrinėjamu atveju tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą koreguoti specialiojo plano sprendinius dėl pareiškėjo žemės sklypų neįvertinus sprendimo atitikties teisės aktų reikalavimams nėra jokio juridinio pagrindo, ir tik konstatavus padarytą subjektinės teisės ar teisėtų interesų pažeidimą atsakovas gali būti įpareigotas atlikti konkrečius veiksmus (priimti konkretų sprendimą), todėl skundas šioje dalyje netenkintinas (ABTĮ 56 str.1 d.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2016 m. gruodžio 1 d. pažymą Nr. NTP-7-13124 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, 2017 m. sausio 27 d. pažymą Nr. NTP-7-1186 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, 2017 m. kovo 30 d. pažymą Nr. NTP-7-3914 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, todėl dėl išlaidų atlyginimo vertintina tik galutinė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2017 m. kovo 30 d. pažyma Nr. NTP-7-3914.
Kartu su skundu į bylą pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-1620-7578 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, iš kurio matyti, kad minėtu sprendimu pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje, dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyriaus 2016 m. balandžio 13 d. rašto Nr. 36-2-299 apskundimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme, pareiškėją 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. kovo 30 d. patikslintoje pažymoje Nr. NTP-7-3914 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokatei Daivai Jurevičienei atstovaujant pareiškėją A. K. pagal 2016 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-1620-7578 iš viso sudaro 387,93 Eur užmokestis advokatui. Minėtas užmokestis apskaičiuotas vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 69 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 11, 27.1.2.1, 11, 27.1.2.2 punktais.
Atsižvelgiant į pateiktus duomenis ir teisinį reglamentavimą bei į tai, jog pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, prašoma priteisti 387,93 Eur valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma mažintina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. priteisiant iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos Lietuvos valstybės naudai 129,31 Eur valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 42 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. K. skundą tenkinti dalinai.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyriaus 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 36-2-299 „Dėl prašymo“.
Įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. K. 2016 m. vasario 11 d. prašymą dėl specialiojo plano sprendinių koregavimo ir priimti dėl jo sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Priteisti Lietuvos valstybės naudai iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 129,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Rimantas Giedraitis
Daina Kukalienė
Algis Markevičius