Administracinio teisės pažeidimo byla Nr.A2.2.-7511-271/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06810-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija: 41.4.
Vilniaus miesto apylinkės teismas
N U T A R I M A S
Vilnius, 2015 m. birželio 8 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovei O. B.,
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje
A. B., a.k(duomenys neskelbtini),
traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 str. 1d.
n u s t a t ė:
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos mokesčių inspekcija 2015 m. gegužės 18 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu pradėti UAB „Viltsta“ direktoriui A. B. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal požymius pažeidimo ATPK 506 str. 1d., nes jis yra įmonės vadovas. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Finansų ministerijos (toliau tekste - VMI) Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, įmonės mokestinė nepriemoka 2015-05-08 buvo 30.475,55 eurų, iš jos gyventojų pajamų mokestis -304,39 eurų (delspinigiai 16,57 eurų), pelno mokestis - 6198,16 eurų (delspinigiai 334,68 eurų), pridėtinės vertes mokestis - 28.719,66 eurų (delspinigiai 1755,89 eurų).
Pagal VSDFV informaciją apie draudėjo viešus duomenis, įmonėje nedirba nei vienas darbuotojas, skola Sodros biudžetui 2222,88 eurų. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, įmonės atžvilgiu vykdomos 2 vykdomosios bylos: dėl 28015,61 eurų ir 8372 eurų išieškojimo. Transporto priemonių, nekilnojamojo turto įmonė neturi, registruose duomenų apie tai nėra. VĮ „Registro centras“ duomenimis, įmonė metinių finansinių atskaitomybės dokumentų nepateikė.
VMI prie FM nurodė, kad bendrovės „Viltsta“ vadovas, žinodamas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
2015 m. gegužės 26 d. nutarimu teismas pradėjo A. B. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą pagal požymius LR ATPK 506 str. 1 d.
A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad pažeidimo padarymo fakto nepripažįsta, kadangi pagal 2013-2014 metų įmonės balansus matyti, jog bankroto požymių nėra, įmonė yra moki. Kadangi skolininkas nepadengia įmonei skolos, dėl to įmonė negali padengti savo įsiskolinimo biudžetui bei Sodrai. Prieš metus mokesčių inspekcija padarė patikrinimą ir nustatė, kad jam skirs baudą, nes įmonė negali mokėti nei algų, nei mokesčių. Buvo pasiūlyta sustabdyti įmonės veiklą, ką jis ir atliko. Realiai įmonė veiklos nevykdo nuo 2014 m. birželio mėnesio. Buhalterė taip pat buvo atleista, dėl ko nebuvo priduoti balansai. Įmonei „Viltsta“ yra skolinga UAB „Technasta“, kurios jis yra vadovas bei vienintelis akcininkas. Kuomet (vyksta teismo procesas) bendrovė „Technasta“ išieškos savo skolą, ji turės atsiskaityti su UAB „Viltsta“. Dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, kadangi nėra bankroto požymių. Įmonė nėra nemoki, bendrovės debitorinis įsiskolinimas (skola susidarė už atliktus statybos darbus) žymiai viršija UAB „Viltsta“ skolos biudžetui bei Sodrai dydžius.
VMI prie FM atstovė O. B. teismo posėdyje nurodė, kad inspekcija palaiko savo prašymą ir prašo patraukti vadovą administracinėn atsakomybėn, paskirti jam nuobaudą - sankcijoje numatyto baudos vidurkio dydžio. VMI gavo raštą iš antstolio, kad nėra galimybės vykdyti išieškojimo, nes nėra nei turto, nei lėšų, nei transporto priemonių. 2014 m. birželio mėn. VMI specialistai atliko įmonės „Viltsta“ operatyvų patikrinimą, buvo nustatyta, kad bendrovės įsipareigojimas neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, buvo konstatuotas UAB „Technasta“ debitorinis įsiskolinimas, kurio bendrovė neatgauna. Bendrovės direktoriui buvo įteiktas priminimas atsiskaityti su biudžetu, tačiau tai neįvyko. Pažymėtina, kad pagal balansus bendrovė „Technasta“ yra nemoki, kad šios bendrovės vadovas ir akcininkas yra tas pats asmuo A. B.. Jis gi vadovauja ir UAB „Albista“.
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 str. 1 d. numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 str. numatytas pažeidimas padaromas tyčia, t.y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais.
Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs teismo posėdyje A. B. ir VMI prie FM O. B. duotus parodymus, konstatuoja, kad A. B. veiksmuose yra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 506 str. 1 d., sudėtis, todėl jis trauktinas administracinėn atsakomybėn.
Bylos duomenimis (2015-05-12 VMI prie FM raštas Nr.(23.4-08)-RNA-16331, 2013-2014 VMI sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „Viltsta“, VĮ „Regitra“ raštas, antstolio 2014-10-14 pažyma Nr.173-S-03793, VMI 2014 m. birželio mėnesį atlikto operatyvaus patikrinimo medžiaga leidžia teismui daryti išvadą, kad bendrovė 2015-05-08 dienai biudžetui skolinga 30475,55 eurų. Nekilnojamojo turto ji neturi, registruotų transporto priemonių nėra, veiklos nevykdo, balansai registrui neteikiami. Bendrovei yra skolinga UAB „Technasta“, tačiau pastaroji taip pat nemoki, nors jai skolinga kita bendrovė – „Albista“. Pažymėtina, kad A. B. vadovauja visoms trims bendrovėms.
2014-06-10 bendrovės direktoriui A. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis buvo nubaustas pagal ATPK 172 str. 1 d. už ūkinės veiklos pažeidimą - pridėtinės vertės mokesčio ir pelno nemokėjimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadinasi, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviem sąlygoms, tai yra kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
To pat įstatymo 4 straipsnio 3 p. numato vieną iš pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui pagrindą - įmonė laiku nemoka įstatymu nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų.
A. B. argumentuoja savo poziciją nesikreipti į teismą dėl bankroto inicijavimo įmonei „Viltsta“ tuo, kad bendrovei skolinga už atliktus statybos darbus kita bendrovė („Technasta“), pastarajai, savo ruožtu, skolinga jo vadovaujama kita bendrovė „Albista“, kuri teikė teismui ieškinį fiziniam asmeniui V. L.. Taip pat jis nurodo, jog 2014 m. birželio mėn. VMI specialistai atiko operatyvų patikrinimą ir taip pat konstatavo, kad pagrindo kreiptis dėl bankroto iškėlimo nėra, kadangi bendrovės įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės.
Teismas, vertindamas A. B. veiksmus, pripažįsta, kad bendrovei „Viltsta“ kita įmonė (UAB „Technasta“) skolinga 164901,88 eurų. Pastarajai skolinga yra bendrovė „Albista“, kuri pateikė ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovo V. L.. Tačiau iš civilinės bylos proceso matyti, kad atsakovas taip pat pateikė priešieškinį dėl sandorių, atliktų darbų aktų ir mokėjimo pavedimų pripažinimo negaliojančiais. Tokiu būdu bendrovė UAB „Viltsta“ šiai dienai negali atsiskaityti su kreditoriais, tokia situacija tęsiasi jau metus ir akivaizdu, kad negalės atsiskaityti ir artimoje ateityje, o tokia neapibrėžta situacija gali tęstis dar labai ilgai.
Atsižvelgtina į tai, kad bendrovės „Viltsta“ įsiskolinimas auga, įmonė veiklos nevykdo, turto ir pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos neturi, antstolis 2014-10-14 raštu Nr.173-S-3793 informavo VMI, kad areštuotose sąskaitose pinigų nėra, judėjimai nevyksta, turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, nėra. Įmonės direktorius su antstole nebendradarbiauja (b.l.9). Kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l.9) įmonė „Viltsta“ daugiau negu 24 mėnesius Registrų tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų.
A. B. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 506 str. 1 d.
Nuobaudos skyrimas
Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Teismas, parinkdamas A. B. nuobaudą, atsižvelgia į tai, kad dėl sunkios finansinės bendrovės „Viltsta“ padėties jis pats naudojo asmenines lėšas įmonės apyvartinėms lėšoms, t.y. darbo užmokesčiui, apmokėjimui už prekes ir „Viltsta“ jam skolinga 4885,70 eurų. Jo turtinė padėtis sunki, A. B. augina 3 nepilnamečius vaikus. Atsižvelgdamas į tai, teismas taiko jo atžvilgiu LR ATPK 301 straipsnio nuostatas ir skiria mažesnę nuobaudą, negu įstatyme numatytas minimumas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str., 506 str. 1d., 287 str. 1d. 1p., teisėjas
NUTARĖ :
A. B. pripažinti kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 506 str. 1d. ir, pritaikius LR ATPK 301 str., skirti jam 300 (trijų šimtų) eurų baudą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400. Įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Borkovski