Administracinė byla Nr. eA-3367-662/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01996-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Lietuvos standartizacijos departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos standartizacijos departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2019 m. gegužės 31 d. raštą Nr. (1.8)S-126 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gegužės 16 d. skundą (toliau – ir Skundas) iš naujo.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. gegužės 3 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovą su prašymu, tačiau 2019 m. gegužės 16 d. gavo neformalų atsakymą, kuris buvo pateiktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 1 dalies bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Aptarnavimo taisyklės), 33 punkto reikalavimus, t. y. atsakymas buvo nepasirašytas ir nesuformuotas tinkamomis elektroninėmis priemonėmis. 2019 m. gegužės 16 d. pareiškėjas su Skundu kreipėsi į atsakovą, kuriame prašė: ištaisyti 2019 m. gegužės 16 d. atsakymo trūkumus; pateikti atsakovo turimus dokumentus; pateikti informaciją (paaiškinimą) ir taikyti atsakomybę pareigas netinkamai atlikusiems darbuotojams. Raštas nepagrįstas, todėl naikintinas.
3. Pareiškėjo nuomone, atsakovo darbuotojai, nagrinėdami jo 2019 m. gegužės 3 d. prašymą, padarė pažeidimų ir jį išnagrinėjo netinkamai, o atsakovas ne tik neištaisė trūkumų, bet padarytus pažeidimus neigė. Raštas nepagrįstas teisės aktų nuostatomis. Nepaisant to, jog asmeniui dokumentai yra prieinami iš kitų šaltinių, atsakovui nesuteikta teisė atsisakyti juos pateikti. Pareiškėjas atsakovo argumentus, jog prašomi dokumentai negali būti pateikti, vadovaujantis duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės normų rinkiniais bei tai, jog atsakovas nebėra dalyviu įstaigos, su kuria prašomi dokumentai yra susiję, vertino kaip nepagrįstus. Atsakovas pripažino, kad turi dalį dokumentų, apie kuriuos informacijos prašė pareiškėjas, turi jų ir daugiau. Pareiškėjas turi teisę susipažinti su visais bet kokios formos dokumentais. Pareiškėjas rėmėsi Europos Sąjungos Pagrindinių Teisių Chartijos 41–42 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją įstatymo 2, 5 straipsniais. Atsakovas turi pareigą suteikti visą informaciją apie savo veiklą, nurodyti susijusius dokumentus ir sudaryti galimybę su tais dokumentais susipažinti.
4. Pareiškėjas paaiškino, kad į atsakovą kreipėsi, nes, jo žiniomis, atsakovas turi dokumentus, kurių neturi nei viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „LST Sert“, nei valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras, tai – dalininko teisių pardavimo dokumentai ir kiti. Atsakovas 2019 m. gegužės 16 d. raštu leido suprasti, kad negali pateikti tik viename iš penkių punktų nurodytų dokumentų, tačiau atsisakė pateikti visus dokumentus. Pareiškėjas atsakovo reikalavimą pateikti dokumentus, patvirtinančius dalininko įnašo paveldėjimą vertino kaip nepagrįstą ir perteklinį.
5. Pareiškėjas pabrėžė, kad Skunde kėlė tarnybinės atsakomybės taikymo klausimą D. T., kuri netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. gegužės 3 d. prašymą, tačiau nagrinėjant Skundą ji nebuvo nušalinta nuo Skundo nagrinėjimo procedūros, tai laikytina VAĮ 14 straipsnio 4 dalies pažeidimu. Be to, ši tarnautoja pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, tačiau sąmoningai nepateikė Rašto originalo trečiojo lapo, kuris patvirtina minėtas aplinkybes.
6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas paaiškino, kad Departamentas buvo tik vienas iš keturių VšĮ „LST Sert“ dalininkų, o nuo 2015 m. lapkričio 2 d. nėra šio juridinio asmens dalyvis. Pareiškėjas esminę reikšmę skiria dokumentų pateikimo formai, o ne dokumentų turiniui. Teikdamas pareiškėjui informaciją atsakovas laikėsi Aptarnavimo taisyklių ir, vadovaudamasis šių taisyklių 27 punktu prašymo nagrinėjimui paprašė pateikti paveldėjimą patvirtinančius dokumentus, siekdamas įsitikinti, jog pareiškėjas turi teisėtą interesą bei patikslinti prašymą ir nurodyti išsamiau, kokie dokumentai domina pareiškėją. Tačiau pareiškėjas prašomos informacijos nepateikė.
8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 3 d. prašymą pateikė elektroniniu paštu adoc formatu, tačiau nenurodo teismui, jog 2019 m. gegužės 6 d. pateikė prašymo paaiškinimą el. paštu, kuris nepasirašytas ir nesuformuotas elektroninėmis priemonėmis. Pagal Aptarnavimo taisyklių 32 punktą buvo atsižvelgta į paskesnio pareiškėjo pateikto prašymo gavimo būdą bei į tai, kad pareiškėjas nebuvo nurodęs, kokiu būdu pageidauja gauti atsakymą. Todėl 2019 m. gegužės 16 d. atsakymas pareiškėjui pateiktas elektroniniu paštu. Rengiant atsakymą pareiškėjui buvo patikrinti atsakovo Duomenų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS) gauti ir registruoti dokumentai, tačiau dokumentų iš VšĮ „LST Sert“ rasta nebuvo. Atsakovas teigė, kad neturi pareiškėjo menamų ir neįvardintų VšĮ „LST Sert“ dokumentų, o 2019 m. gegužės 16 d. atsakyme nurodė, kokius dokumentus turi ir kokių turimų dokumentų pateikti negalės įgyvendinant asmens duomenų subjekto teises, nes sandoris buvo sudarytas tarp fizinio ir juridinio asmens, aukciono dokumentuose yra užsiregistravusių fizinių asmenų asmens duomenys.
9. Atsakovas teigė, kad 2019 m. gegužės 16 d. skundu pareiškėjas siekė, kad būtų nubausti atsakovo darbuotojai; būtų išsamiai paaiškinta, kodėl neturi dokumentų ir t. t., bet ne gauti informaciją, kuri nurodyta 2019 m. gegužės 3 d. prašyme. Tarnautojo patraukimui tarnybinėn atsakomybėn nepakanka vien pareiškėjo nuomonės, jog darbuotojai neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai. Atsakovui nekilo abejonių, kad atsakymas pareiškėjui buvo parengtas tinkamai, todėl net nebuvo svarstomas klausimas dėl tarnybinės atsakomybės. Atsakovo tarnautojai, priešingai nei pareiškėjas, etiškai siekė abipusio bendradarbiavimo. Pareiškėjui buvo pateiktas baigtinis turimų dokumentų sąrašas, tačiau neaišku, kodėl pareiškėjas, galbūt būdamas VšĮ „LST Sert“ dalyviu (šio fakto nepatvirtino), informacijos nesikreipė į VšĮ „LST Sert“. Atsakovas pagrįstai remiasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo buvo panaikinta Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau – ir ADTAĮ). Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta išlyga dėl įstatymo taikymo, nes šis įstatymas netaikomas dokumentams, kurių tvarkymas nėra institucijai įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatyta viešoji funkcija. Atsakovas nurodė, kad negali turėti menamų VšĮ „LST Sert“ dokumentų, kurių neturi nei VšĮ „LST Sert“, nei VĮ Registrų centras. Atsakovo Raštas yra kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia (VAĮ 2 str. 11 p.), šiuo atveju turima atsakovo informacija. Panaikinus Raštą, kaip pageidauja pareiškėjas, papildomos informacijos (dokumentų) pas atsakovą neatsirastų. Pareiškėjo teiginys dėl skundų nagrinėjimo procedūros pažeidimo negali būti vertinamas, nes ši procedūra nebuvo vykdoma. Atsakovas net nesvarstė klausimo dėl tarnybinės atsakomybės, nes nebuvo teisinio pagrindo. Atsakovo darbuotojai veikė sąžiningai ir nešališkai, teisingai, skaidriai bei nesiekė klaidinti teismo.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo G. B. skundą atmetė.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 3 d. pateikė prašymą „Dėl informacijos apie viešąją įstaigą „LST Sert“. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog yra paveldėjęs dalininko įnašą, todėl pageidauja išsamiai susipažinti su atsakovo turimais dokumentais apie įstaigą. Paprašė pateikti išsamią informaciją apie visus turimus dokumentus, susijusius su minėta įstaiga, nurodant jų pobūdį, apimtį ir formą, taip pat tvarką, kuria vadovaujantis pareiškėjas galėtų su jais susipažinti, gauti elektroninės formos nuorašus, pažyma patvirtinti šio prašymo priėmimą. 2019 m. gegužės 6 d. atsakovas kreipėsi į pareiškėją nurodydamas, jog gavo pareiškėjo 2019 m. gegužės 3 d. prašymą el. paštu ir paprašė pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog pareiškėjas paveldėjo dalininko įnašą bei patikslinti, kokie dokumentai pareiškėją domina, nes galbūt įstaigoje esantys dokumentai nėra reikšmingi.
12. 2019 m. gegužės 6 d. pareiškėjas el. paštu kreipėsi į atsakovą nurodydamas, jog jei asmuo, kuris parengė kreipimąsi į pareiškėją, nesupranta, kas prašyme parašyta ir neišmano įstatymų, turi perduoti prašymą tam, kas turi sugebėjimų į jį atsakyti. Pareiškėjas nurodė, kad informacijos prašymas privalo būti motyvuotas; paklausė, kokiu pagrindu iš jo reikalauja pateikti įrodančius dokumentus. Pareiškėjo teigimu, informaciją jis turi teisę gauti vien prašyme nurodytais teisiniais pagrindais. Pareiškėjas teigė, kad aplinkybę apie paveldėtą iš tėvo dalininko įnašą nurodė kaip galimai įdomią atsakovui, nes tėvą pažinojo jo darbuotojai, o paveldėjimas kaip neginčijamas faktas buvo konstatuotas Vilniaus 20-ojo notarų biuro notarės, todėl pasiūlė kreiptis į notarę tarnybinės pagalbos. Pareiškėjas nurodė, kad kuomet bus atsakyta į prašymą kaip priklauso, tuomet nurodys, kokius konkrečius dokumentus prašo pateikti, o dabar pareiškėją domina informacija apie visus turimus dokumentus, susijusius su „LST Sert“, jei iš pirmo karto nesuprato, kas parašyta.
13. Teismas nustatė, kad atsakovas 2019 m. gegužės 16 d. el. paštu atsakė pareiškėjui į jo 2019 m. gegužės 3 d. prašymą. Atsakyme buvo nurodyti dokumentai, kuriuos atsakovas turi, tačiau juos buvo atsisakyta pateikti, vadovaujantis BDAR ir ADTAĮ dėl fizinių asmenų duomenų apsaugos. 2019 m. gegužės 16 d. pareiškėjas pateikė atsakovui skundą į 2019 m. gegužės 16 d. el. laišką „Dėl pareiškėjo 2019 m. gegužės 3 d. prašymo“, kuriame nurodė, kad pareiškėjas, negavęs tinkamo atsakymo įstatymo nustatyta tvarka dėl visos prašytos informacijos, prašo: 1) taikyti atsakomybę patarėjai D. T. ir galimai kitiems atsakingiems asmenims už netinkamai išnagrinėtą prašymą ir išsamiai informuoti pareiškėją apie tarnybinio patikrinimo rezultatus; 2) nedelsiant ištaisyti atsakymo trūkumus; 3) nedelsiant pateikti visus Departamento atsakyme nurodytus dokumentus; 4) išsamiai paaiškinti, kodėl Departamentas neturi kitų dokumentų, susijusių su VšĮ „LST Sert“, kurios steigėjas buvo atsakovas, daug metų dalyvavo jos valdyme, gaudavo iš jos dokumentus, teikdavo dokumentus, turėjo finansinių sandorių; 5) paaiškinti pareiškėjo prašytos pažymos apie 2019 m. gegužės 3 d. prašymo priėmimą nepateikimą, taikyti atsakomybę atsakingam asmeniui ir išsamiai informuoti pareiškėją apie tarnybinio patikrinimo rezultatus; 6) pažyma patvirtinti šio skundo priėmimą.
14. Departamentas Raštu atsakė pareiškėjui ir informavo pareiškėją, kad tarnautojo traukti tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Atsakovo teigimu, į pareiškėjo raštą buvo atsakyta tinkamai, o darbuotojai atliko savo funkcijas teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas prašomus dokumentus atsisakė pateikti, nes pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jog pareiškėjas galimai yra paveldėjęs dalininko įnašą, bei dėl kitų fizinių asmenų duomenų teisinės apsaugos. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas prašymuose elgėsi neetiškai. Atsakovas paaiškino, kad jau nuo 2015 m. lapkričio mėnesio nėra VšĮ „LST Sert“ asmens dalyvis, todėl prašomos informacijos neturi. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Raštu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo Skundą iš naujo.
15. Teismas, pasisakydamas dėl Skunde išdėstyto reikalavimo atsakovui taikyti tarnybinę atsakomybę patarėjai D. T. ir galbūt kitiems atsakingiems asmenims už netinkamai išnagrinėtą pareiškėjo prašymą ir išsamiai informuoti pareiškėją apie tarnybinio patikrinimo rezultatus, pažymėjo, jog tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba (dirbo), kompetencijai. Teismas, aptaręs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo aspektu, nurodė, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas Raštu buvo informuotas, kad atsakovas neinicijavo tarnybinio patikrinimo ir laikė, jog atsakovo darbuotojai, nagrinėdami pareiškėjo skundą, jokių teisės aktų nuostatų nepažeidė. Todėl teismas pareiškėjo skundo argumentus, kad jo Skundą nagrinėjo bei atsiliepimą teismui rengė asmuo, kuriam buvo prašoma taikyti atsakomybę, laikė teisiškai nereikšmingais.
16. Teismas nurodė, kad antruoju ir trečiuoju Skundo atsakovui reikalavimu buvo prašoma nedelsiant ištaisyti atsakymo į pareiškėjo 2019 m. gegužės 3 d. prašymą trūkumus ir pateikti visus 2019 m. gegužės 16 d. rašte nurodytus dokumentus.
17. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis asmens duomenų teisinę apsaugą atsisakė pareiškėjui pateikti prašomus dokumentus. Pareiškėjo prašymas iš esmės stokojo tikslumo, nes prašymas pateikti visą išsamią informaciją apie visus turimus dokumentus, susijusius su VšĮ „LST Sert“ reikalauja didelių žmogiškųjų išteklių ir susijęs su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis.
18. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog atsakovas nepagrįstai vadovavosi teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis asmens duomenų teisinę apsaugą. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina (viešo aukciono dokumentai, dalininko teisių pirkimo-pardavimo sutartis), kad dalis atsakovo turimų dokumentų buvo susijusi su fizinių asmenų asmens duomenimis, todėl pagrįstai negalėjo būti pateikta pareiškėjui (ADTAĮ 1, 3 str.).
19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde dėstomi įsitikinimai, jog atsakovas turi dokumentų (neįvardijama kokių dokumentų), kurių neturi VšĮ „LST Sert“ ir VĮ Registrų centras laikytini nepagrįstais. Pagal Teisės gauti informaciją įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga turi pateikti tik tokią informaciją, kuria ji disponuoja pagal savo kompetenciją. Todėl kilus ginčui, kai atitinkama institucija neteikia prašomos informacijos, turi būti vertinama, ar institucija disponuoja prašoma informacija. Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme). Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą dar kartą patvirtino, kad DVS sistemoje jokių gautų ir registruotų dokumentų, susijusių su pareiškėjo minima įstaiga, neturi, todėl negali jų pateikti. Taigi, kitų dokumentų (pareiškėjas nenurodo konkrečiai kokių) atsakovas negali pateikti, nes jais nedisponuoja, o atsakovas jau nuo 2015 m. lapkričio mėnesio nėra VšĮ „LST Sert“ asmens dalyvis.
20. Teismas, įvertinęs pareiškėjo Skundo argumentus bei reikalavimus, taip pat ir skundžiamo Rašto turinį sprendė, jog atsakovas, priimdamas Raštą nagrinėjo ir atsakė į pareiškėjo 2019 m. gegužės 3 d. ir 2019 m. gegužės 16 d. prašymą bei skundą. Tiek 2019 m. gegužės 3 d. prašyme, tiek 2019 m. gegužės 16 d. skunde pareiškėjas prašė pateikti dokumentus, susijusius su VšĮ „LST Sert“, o atsakovas skundžiamo rašto dalimi atsisakė tokius dokumentus pateikti, todėl vertinti Raštą kaip kitą nustatytos formos dokumentą nėra pagrindo. Todėl pareiškėjas teisus, nurodydamas, jog Rašto forma turėjo atitikti individualaus administracinio akto reikalavimus. Tačiau teismas konstatavo, kad ginčo sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), yra pakankamai motyvuotas, o ta aplinkybė, kad ginčo sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka, yra tik sprendimo formos trūkumas ir šis procedūrinis pažeidimas neturi ir neturėjo jokios įtakos ginčo sprendimo teisėtumui, kadangi pareiškėjas suprato, kur ir kaip reikia skųstis. Teismas rėmėsi turinio viršenybės prieš formą principu, darydamas išvadą, kad atsakovas, priimdamas ginčo sprendimą, nepažeidė VAĮ 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų, patvirtinančių, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
21. Teismas pažymėjo, jog ne tik atsakovas, nagrinėdamas skundus, prašymus ir kreipimusis, turi laikytis teisės aktų nuostatų, reguliuojančių teisinius santykius, ir etikos normų, bet etikos normų reikalavimų turi laikytis ir besikreipianti šalis. Pareiškėjo kreipimųsi turinys ir išraiškos forma patvirtina, kad pareiškėjo kreipimuose buvo neetiškų ir nemandagių frazių.
22. Teismas darė išvadą, kad Departamento Raštas, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2019 m. gegužės 3 d., 2019 m. gegužės 16 d. prašymą / skundą, yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, pakankamai motyvuotas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.
23. Teismas, konstatavęs Rašto teisėtumą, atmetė išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Kadangi pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti, teismas pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkino.
III.
24. Pareiškėjas G. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
25. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas melagingais teiginiais, nes atsakovas savo atsakymuose bei atsiliepime į skundą nesivadovavo Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatomis, iškraipė pareiškėjo argumentus. Atsakovas abstrakčiai rėmėsi ADTAĮ, nurodydamas tik jo pavadinimą. Teismas netinkamai taikė ADTAĮ nuostatas, nes pareiškėjo prašomi pateikti dokumentai, pvz., viešosios įstaigos steigimo aktas, yra vieši dokumentai ir visiškai nesusiję su asmens duomenų apsauga ar asmens kodų tvarkymu. Atsakovo atsisakymas pateikti kitus dokumentus, kuriuose nėra asmens duomenų, nepagrįstas. Atsakovas iš esmės tai padarė ir teismui pateikė ir nuasmenintus dokumentus.
26. Pareiškėjo nuomone, teismas buvo šališkas atsakovo naudai ir iškreipė pareiškėjo skundo esmę. Teismas privalėjo konstatuoti, kad Raštas neatitinka bendrųjų individualaus administracinio akto reikalavimų ne tik todėl, kad jame nenurodyta jo apskundimo tvarka, bet ir todėl, kad jis nepagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei konkrečiomis teisės aktų nuostatomis. Teismas taip pat netinkamai aiškino bendruosius individualaus administracinio akto reikalavimus, nustatytus VAĮ 8 straipsnyje kaip susijusius su Rašto forma, nepagrįstai sprendė, kad nenurodyta apskundimo tvarka yra tik formos, o ne turinio trūkumas. Tai, kad pareiškėjas vėliau kreipėsi į teismą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad apskundimo tvarkos nenurodymas Rašte dėl vėlesnių pareiškėjo veiksmų padarė Raštą teisėtu.
27. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teisinės pagalbos išlaidos kilo dėl to, kad nenurodžius Rašte apskundimo tvarkos pareiškėjui teko ją išsiaiškinti ir dėl to jis patyrė išlaidų. Atsakovas taip pat piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis atsiliepime į skundą klaidindamas teismą, todėl pareiškėjui vėlgi reikėjo teisinės pagalbos. Teismas turėjo įvertinti šias aplinkybes ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 4 dalį turėjo teisę nesilaikyti ABTĮ 40 straipsnių 1–3 dalyse nustatytos bylinėjimo išlaidų paskirstymo tvarkos. Be to, teismas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pasisakė tik teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, bet nieko nenurodė rezoliucinėje dalyje. Todėl teismo sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo realiai neišreikštas, prieštarauja teisėtumo ir pagrįstumo principams bei teisiškai negalioja.
28. Pareiškėjas nurodo, kad jo Skundas buvo dėl paties atsakovo veiksmų, todėl jis turėjo būti nagrinėjamas VAĮ 14 straipsnio 3 dalyje ir III skirsnyje nustatyta tvarka. Turėjo būti pradėta administracinė procedūra, o skundžiamas Raštas suprantamas kaip administracinės procedūros sprendimas. Pagal VAĮ 14 straipsnio 4 dalį draudžiama perduoti skundą nagrinėti pareigūnui, kurio veiksmai yra skundžiami, todėl Raštą rengusi D. T. turėjo nedalyvauti administracinėje procedūroje arba nusišalinti. Teismas nepagrįstai administracinės procedūros pažeidimą vertino tarnybinės atsakomybės taikymo kontekste. Dėl administracinės procedūros taikymą reglamentuojančių normų pažeidimo Raštas turėjo būti pripažintas neteisėtu ir pareiškėjo skundas patenkintas.
29. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė prievolę visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylai svarbias aplinkybes. Teismas turėjo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė teisės aktus nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti informaciją ir dokumentus. Iš atsakovo atsakymų pareiškėjui matyti, kad atsakovas suprato, kokių dokumentų nori pareiškėjas, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo prašymas buvo netikslus, o atsakovas atsisakymo suteikti dokumentus visiškai negrindė neproporcingomis laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudomis. Teismas pažeidė bylos nagrinėjimo ribų, sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, sprendimo turinio ir motyvavimo reikalavimus, nenurodė kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjas yra saistomas etikos normų, nepagrindė, kuo sprendime išdėstyti argumentai dėl pareiškėjo etikos nesilaikymo susiję su byla, nepagrįstai grindė teismo sprendimą ABTĮ 88 straipsnio 5 dalimi. Taip pat teismas nepagrįstai neįsiteisėjusį teismo sprendimą išsiuntė pareiškėjo advokatei per jai neteisėtai suteiktą prieigą prie elektroninės bylos kortelės, nes prašymo tokiai prieigai suteikti nebuvo pateikta. Pareiškėjas turi teisę ir pageidauja pats nuspręsti, kada ir kokią informaciją gauna advokatas, o neteisėti teismo veiksmai turėjo neigiamos įtakos apeliacijai. Pareiškėjo nuomone, bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija buvo šališka, iškreipė ginčo esmę, nevykdė teisingumo ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažeidė teisėjų etikos normas. Todėl teisėjams taikytina atsakomybė iškeliant drausmės bylą.
30. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
31. Atsakovas nurodo, kad visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išdėstytiems argumentams, laiko juos pagrįstais ir teisėtais. Atsakovas pažymi, kad pagal kompetenciją negali vertinti pareiškėjo argumentų dėl teismo kolegijos, o su apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
32. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos standartizacijos departamento 2019 m. gegužės 31 d. rašto Nr. (1.8)S-126 panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo G. B. 2019 m. gegužės 16 d. skundą iš naujo.
33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad skundžiamas atsakovo Raštas, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo Skundas, pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, pakankamai motyvuotas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jį panaikinti. Teismas atmetė ir pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą Skundą išnagrinėti iš naujo.
34. Pareiškėjas nesutikimą su teismo sprendimu grindžia tuo, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, iškraipė ginčo esmę, nepagrįstai nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, nes atsakovas Skundo nenagrinėjo pagal VAĮ nustatytas administracinės procedūros taisykles, netinkamai taikė ir aiškino Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatas, nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui. Pareiškėjo nuomone, teismas buvo šališkas, teismo sprendimas nemotyvuotas, o bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos teisėjams keltina drausmės byla.
35. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė panaikinti atsakovo Raštą, kuriuo išnagrinėtas jo Skundas ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo Skundą iš naujo. Skunde pareiškėjas nurodė, kad negavo tinkamo atsakymo įstatymo nustatyta tvarka dėl visos prašytos informacijos, kurios jis prašė 2019 m. gegužės 3 d. prašymu, todėl prašo: 1) taikyti atsakomybę patarėjai D. T. ir galimai kitiems atsakingiems asmenims už netinkamai išnagrinėtą pareiškėjo prašymą ir išsamiai informuoti pareiškėją apie tarnybinio patikrinimo rezultatus; 2) nedelsiant ištaisyti atsakymo į pareiškėjo 2020 m. gegužės 3 d. prašymą trūkumus; 3) nedelsiant pateikti visus atsakovo 2019 m. gegužės 16 d. el. laiške nurodytus dokumentus (1–5 p.) elektroninėje byloje pareiškėjo el. pašto adresu; 4) išsamiai paaiškinti, kodėl atsakovas neturi kitų dokumentų, susijusių su VšĮ ,,LST Sert“, kurios steigėjas buvo atsakovas, daug metų dalyvavo jos valdyme ir gaudavo bei teikdavo dokumentus iš jos, turėjo finansinių sandorių, kai privalo tvarkyti dokumentus vadovaujantis šalies įstatymais; 5) paaiškinti pareiškėjo prašytos pažymos apie prašymo priėmimą nepateikimą, taikyti atsakomybę atsakingam asmeniui ir išsamiai informuoti pareiškėją apie tarnybinio patikrinimo rezultatus; 6) pažyma patvirtinti šio skundo priėmimą.
36. Atsakovas Raštu pareiškėjui atsakė, kad tarnautojui taikyti tarnybinę atsakomybę nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai, konstatavimo, šiuo atveju atsakovo darbuotojai savo funkcijas atliko teisės aktų nustatyta tvarka ir į pareiškėjo prašymą atsakyta tinkamai. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad kaip pareiškėjas nurodė, jis galimai paveldėjo VšĮ ,,LST Sert“ dalininko įnašą ir turi dalininko teises, todėl manytina, jog pareiškėjas turi teisę valdyti VšĮ ,,LST Sert“ dokumentus, kurie jam prieinami VĮ Registrų centre ir viešojoje įstaigoje. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo prašomos informacijos negali pateikti pagal BDAR ir Teisės gauti informaciją įstatymą. Atsakovas informavo pareiškėją, kad nėra VšĮ ,,LST Sert“ dalyvis nuo 2015 m. lapkričio mėnesio ir pareiškėjo prašomos informacijos pateikti negali, o pareiškėjas su visa informacija apie VšĮ ,,LST Sert“ gali nustatyta tvarka susipažinti VšĮ ,,LST Sert“. Taigi, byloje ginčas kilo iš esmės dėl atsakovo atsisakymo suteikti pareiškėjui informaciją ir dokumentus ir su tuo susijusių atsakovo veiksmų.
37. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymia, kad konstitucinė teisė gauti informaciją – svarbi prielaida įgyvendinti įvairias Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas asmens teises ir laisves (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas, kitų konstitucinių vertybių užtikrinimas labai priklauso nuo galimybių gauti iš įvairių šaltinių informaciją ir ja naudotis (2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas). Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai (inter alia (be kita ko) Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai).
38. Teisės gauti informaciją įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (toliau – viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, jeigu dokumentų tvarkymą, teikimą ir skelbimą reglamentuoja kiti įstatymai, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip. Minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (BDAR) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (ADTAĮ). Pagal Teisės gauti informaciją įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.
39. Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuomet institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, t. y.: 1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti; 2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis; 3) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 4) šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paprašius patikslinti ir (ar) papildyti prašymą, pareiškėjas jo nepatikslina arba patikslinto prašymo turinys yra nekonkretus; 5) institucija prašomų dokumentų tvarkymą nutraukė pasikeitus institucijos funkcijoms; 6) nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tapatumo; 7) pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui pagrindus, ji per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui. Nustačiusi, kad yra pagrindas atsisakyti pateikti jam dokumentus, institucija kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo apie tai privalo pranešti pareiškėjui, nurodyti teisinį pagrindą ir informuoti apie šio sprendimo apskundimo tvarką.
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, VAĮ nuostatas, reglamentuojančias asmenų skundų nagrinėjimą ir administracinę procedūrą, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), nuostatas (35, 37 p.) bei įvertinusi Skundo turinį ir pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui apibrėžtas skundo nagrinėjimo ribas, sprendžia, kad pareiškėjo atsakovui pateiktas Skundas nelaikytinas skundu VAĮ įstatymo prasme, kurio pagrindu turėjo būti atlikta administracinė procedūra VAĮ III skirsnyje nustatyta tvarka bei priimtas administracinės procedūros sprendimas. Iš Skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nurodė atsakovo ankstesnio atsakymo trūkumus, prašė taikyti tarnybinę atsakomybę bei pakartotinai prašė pateikti jo prašytą informaciją ir dokumentus apie VšĮ ,,LST Sert“. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo elektroniniu paštu 2019 m. gegužės 16 d. pateiktu atsakymu išnagrinėjus jo 2019 m. gegužės 3 d. prašymą pateikti informaciją apie VšĮ ,,LST Sert“ neskundė šio atsakymo Teisės gauti informaciją įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o kreipėsi su Skundu į atsakovą, kuriame, kaip minėta, prašė pateikti visus atsakovo 2019 m. gegužės 16 d. el. laiške nurodytus dokumentus. Taigi, skundas turėjo būti nagrinėjamas Teisės gauti informaciją įstatymo ir Taisyklių nustatyta tvarka.
41. Kaip minėta, Teisės gauti įstatymas nustato pareigą valstybės ir savivaldybių įstaigoms teikti asmenims informaciją ir dokumentus įstatyme nustatyta tvarka, o atsisakymas suteikti informaciją ar dokumentus turi būti pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais. Taisyklių 35 punkte nurodoma, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Teisės gauti informaciją įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.2 p.); į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.4 p.).
42. Iš atsakovo 2019 m. gegužės 16 d. atsakymo, pateikto pareiškėjui elektroniniu paštu į jo 2019 m. gegužės 3 d. prašymą, turinio matyti, kad atsakovas informavo, jog apie VšĮ ,,LST Sert“ turi tokią informaciją: 1) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. raštą ,,Dėl viešosios sertifikavimo įstaigos steigimo“; 2) Lietuvos standartizacijos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. V-78 ,,Dėl viešosios įstaigos steigimo“; 3) VšĮ ,,LST Sert“ 2004 m. gruodžio 27 d. įstatus; 4) VšĮ ,,LST Sert“ 2004 m. gruodžio 20 d. steigimo aktą; 5) valstybei nuosavybės teise priklausančių VšĮ ,,LST Sert“ dalininko teisių perdavimo dokumentus (aukciono dokumentai, dalininko teisių pirkimo-pardavimo sutartis), tačiau šių dokumentų negalės pateikti dėl fizinių asmenų duomenų apsaugos pagal BDAR ir ADTAĮ. Pareiškėjas Skunde atsakovui aiškiai įvardijo, kad prašo nedelsiant ištaisyti atsakymo į pareiškėjo 2020 m. gegužės 3 d. prašymą trūkumus (Skundo 2 p.); nedelsiant pateikti visus atsakovo 2019 m. gegužės 16 d. el. laiške nurodytus dokumentus (1–5 p.) elektroninėje byloje pareiškėjo el. pašto adresu (Skundo 3 p.); išsamiai paaiškinti, kodėl atsakovas neturi kitų dokumentų, susijusių su VšĮ ,,LST Sert“ (Skundo 4 p.). Taigi šie pareiškėjo Skundo atsakovui prašymai tiesiogiai susiję su jo teise gauti informaciją. Atsakovas, atsakydamas į Skundą, Rašte, atsisakydamas pateikti informaciją, nurodė, kad pareiškėjas nepateikė VšĮ ,,LST Sert“ dalininko teises patvirtinančių dokumentų ir pareiškėjui, kaip galbūt paveldėjusiam dalininko įnašą ir turinčiam dalininko teises, prašoma informacija prieinama valstybės įmonėje Registrų centras ir pačioje VšĮ ,,LST Sert“. Taip pat atsakovas nurodė, kad pagal BDAR ir ADTAĮ jo prašomos informacijos pateikti negali.
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas Raštu nepagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjo prašomus dokumentus, nurodytus Skundo atsakovui 3 punkte. Iš Skundo aišku, kokius dokumentus pareiškėjas nori gauti. Tokie dokumentai, kaip šiuo atveju viešosios įstaigos steigimo aktas ar įstatai paprastai nelaikytini dokumentais, kurie neteiktini pagal Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punktą ar tokiems dokumentams taikytini BDAR ar ADTAĮ reikalavimai. Šiuo atveju atsakovas Rašte nenurodė jokio konkretaus Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo, dėl kurio atsisako teikti pareiškėjui dokumentus ar informaciją. Taip pat, atsakovas nors ir rėmėsi BDAR ir ADTAĮ, tačiau taip pat neįvardijo kokia konkrečiai minėtų teisės aktų nuostata remiasi ir kuriai informacijai ir dokumentams šiais teisės aktais nustatyti informacijos teikimo apribojimai taikomi. Taip pat atsakovas nenurodė kokio teisės akto pagrindu reikalavo iš pareiškėjo pateikti jo, kaip VšĮ ,,LST Sert“ dalininko teises ar jų paveldėjimą patvirtinančius dokumentus. Todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui jo prašomą informaciją ir dokumentus. Kadangi Raštu pateiktas atsisakymas suteikti informaciją neatitinka aptartų Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatų, Rašto 2 punktas naikintinas, o atsakovas įpareigotinas pareiškėjo Skundo 3 punkte suformuluotą prašymą išnagrinėti iš naujo.
44. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl tarnybinės atsakomybės taikymo atsakovo valstybės tarnautojams, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiuo aspektu. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į instituciją, informuodamas apie, jo manymu, pareigūnų padarytus tarnybinius nusižengimus, jis pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuotas apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-241/2013, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1111-662/2015). Be to, joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti (ABTĮ 88 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1312-261/2015). Konstatuotina, kad tarnybinės atsakomybės taikymo Departamento tarnautojams klausimai yra priskirti Departamento diskrecijai ir pareiškėjas iš esmės neturi teisės to reikalauti arba gauti dar detalesnės informacijos apie vidaus administravimo procedūras Departamente.
45. Pažymėtina, kad Taisyklių 24 punktas nustatė, kad priėmus prašymą ar skundą, asmens pageidavimu įteikiama, o jeigu prašymas ar skundas gautas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, asmens pageidavimu per 3 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos asmens nurodytu adresu arba elektroninio pašto adresu išsiunčiama Taisyklių priede nustatytos formos pažyma apie priimtus dokumentus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Skunde atsakovui prašė paaiškinti pareiškėjo prašytos pažymos apie 2019 m. gegužės 3 d. prašymo priėmimą nepateikimą, taikyti atsakomybę atsakingam asmeniui ir išsamiai informuoti pareiškėją apie tarnybinio patikrinimo rezultatus bei pažyma patvirtinti šio skundo priėmimą. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų pateikęs pareiškėjui Taisyklių priede nustatytos formos pažymą apie priimtą Skundą bei 2019 m. gegužės 3 d. prašymą nėra. Nors atsakovo tarnautoja elektroniniu paštu informavo pareiškėją, kad jo prašymas gautas ir prašė nurodyti kokie dokumentai pareiškėją domina, tačiau toks atsakymas el. paštu neatitinka Taisyklių 24 punkto ir Taisyklių priede nustatytos pažymos formos reikalavimų. Konstatuotina, kad atsakovas, esant pareiškėjo prašymui, nustatytos formos pažymą pareiškėjui išduoti privalėjo.
46. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažymi, jog viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, jog šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas; dėl to siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, ABTĮ normose įtvirtintas nušalinimo institutas; tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1667-624/2020). Pareiškėjas nepagrindė pirmosios instancijos teismo šališkumo tiek subjektyviuoju (t. y., kad teismas turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą ar buvo tendencingas), tiek objektyviuoju aspektu (t. y., kad yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teismo šališkumo). Vien tai, kad teismas priėmė nepalankų pareiškėjui sprendimą, nereiškia, kad jis buvo šališkas. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nušalinimo teisėjų kolegijai nereiškė, t. y. dėl teisėjų kolegijos šališkumo nagrinėjant bylą abejonių nekilo.
47. Teisėjų drausminės atsakomybės klausimai nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesiniai klausimai, jie nėra susiję su pareiškėjo reikalavimais ir nėra reglamentuoti administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose (šiuo atveju – ABTĮ). Šiuos klausimus reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos teismų įstatymas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra kompetentingas spręsti drausmės bylos teisėjui iškėlimo klausimą. Tai nepaneigia pareiškėjo teisės pačiam teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti drausmės bylos iškėlimą teisėjams.
48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išsiuntė teismo sprendimą advokatei, jai neteisėtai buvo suteikta prieiga prie elektroninės bylos kortelės, o tokie neteisėti veiksmai padarė neigiamos įtakos apeliacijai. Pagal ABTĮ 48 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai proceso šalis veda bylą per atstovą, visi su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Atstovas, gavęs šiuos dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais dokumentais. Jeigu atstovavimo santykiai pasibaigia, atstovas privalo atlikti šioje dalyje nurodytus veiksmus dėl tų procesinių dokumentų, kurie iš teismo buvo išsiųsti atstovui iki to momento, kai teisme buvo gautas pranešimas apie atstovavimo santykių pabaigą. Jeigu pasibaigus atstovavimo santykiams atstovas dėl objektyvių priežasčių negali įteikti procesinių dokumentų atstovaujamajam, apie tai jis privalo nedelsdamas pranešti teismui ir grąžinti jam gautus procesinius dokumentus.
49. Pažymėtina, kad pareiškėjas prieš teismo posėdį pirmosios instancijos teismui pateikė 2017 m. liepos 11 d. teisinių paslaugų sutartį su advokate S. B. ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir už advokato suteiktas paslaugas. Minėta teisinių paslaugų sutartis buvo galiojanti, ja advokatui suteikta teisė atstovauti pareiškėjui visuose Lietuvos Respublikos teismuose, vesti kliento vardu visas teismo bylas ir atlikti visus procesinius veiksmus be išimčių. Nagrinėjamos administracinės bylos duomenys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priimtą teismo sprendimą išsiuntė ir pareiškėjui ir jo advokatei. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atstovavimo santykiai buvo pasibaigę, pareiškėjas apie priimtą teismo sprendimą buvo informuotas taip pat, jis pasinaudojo teise apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, jo apeliacinis skundas buvo priimtas. Pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė teismo veiksmų neigiama įtaka apeliacijai. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ nuostatas.
50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia klausimą ir dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai nepriteistų bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų nepriteisė, kadangi atmetė jo skundą.
51. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą iš dalies netinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl pareiškėjo Skundo 3 punkto nagrinėjimo, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, todėl yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
52. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
53. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
54. Pareiškėjas, pagrįsdamas patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas, pateikė 2017 m. vasario 11 d. teisinių paslaugų sutartį su advokate S. B., 2019 m. lapkričio 10 d. sąskaitą už teisines paslaugas, kurioje detalizuotos suteiktos teisinės paslaugos: už teisinę konsultaciją rengiant 2019 m. birželio 2 d. skundą teismui – 1 val., 50 Eur, už teisinę konsultaciją rengiant 2019 m. liepos 3 d. prašymą teismui – 1 val., 20 Eur, už teisinę konsultaciją rengiant 2019 m. lapkričio 10 d. prašymą teismui – 1 val., 15 Eur. Iš viso – 85 Eur. Pateiktas ir minėtų paslaugų apmokėjimą patvirtinantis 2019 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymas.
55. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikytinas koeficientas 0,1. Pareiškėjas už advokato suteiktas paslaugas apmokėjo 2019 m. lapkričio 10 d., todėl taikytinas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atitinkamai maksimali galima priteisti suma už aptariamas teisines paslaugas būtų 386,70 Eur ((1 289,00 Eur (2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1) x 3). Pareiškėjas patyrė ir prašo priteisti 85 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija maksimalios sumos.
56. Pareiškėjas taip pat sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį už skundą ir 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Taigi bendra pareiškėjo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 118,75 Eur (85 Eur + 22,50 Eur + 11,25 Eur).
57. Tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-310-602/2017).
58. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje iš dalies tenkinant pareiškėjo apeliacinį skundą patenkinama iš esmės pusė jo pirmosios instancijos teisme pareikštų materialinių teisinių reikalavimų, todėl pareiškėjui priteistina 59,38 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Pareiškėjo G. B. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos standartizacijos departamento 2019 m. gegužės 31 d. rašto Nr. (1.8)S-126 ,,Dėl skundo“ 2 punktą ir įpareigoti Lietuvos standartizacijos departamentą pareiškėjo G. B. 2019 m. gegužės 16 d. skundo 3 punktą išnagrinėti iš naujo.
Kitą pareiškėjo G. B. skundo dalį atmesti.“
Priteisti pareiškėjui G. B. iš atsakovo Lietuvos standartizacijos departamento 59,38 Eur (penkiasdešimt devynis eurus trisdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Milda Vainienė